LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. D1-1050 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2018 m. sausio 24 d. Nr. D1-58

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtinto 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonės“:

1.1. pakeičiu pirmojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
112.575.327	0	13.384.492	0	1.186.278	0	12.198.214
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
112.575.327	0	13.384.492	0	1.186.278	0	12.198.214 “

1.2. pakeičiu antrojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
152.500.000	0	92.500.000	0	7.500.000	0	85.000.000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
152.500.000	0	92.500.000	0	7.500.000	0	85.000.000“

1.3. pakeičiu aštuntojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.6.1-APVA-V-020 „Užterštų teritorijų tvarkymas“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
17.325.301	0	911.858	15.296	896.562		0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0		0	0
3. Iš viso
17.325.301	0	911.858	15.296	896.562		0	0“

1.4. pakeičiu devintojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.1.1-APVA-V-005 „Pajūrio juostos tvarkymas“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
7.871.640	0	0	0		0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
7.871.640	0	0	0		0	0	0“

1.5. pakeičiu dvyliktąjį skirsnį „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.1.1-APVA-V-004 „Aplinkos monitoringo ir kontrolės stiprinimas“:

1.5.1. pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-V-004 „Aplinkos monitoringo ir kontrolės stiprinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. klimato kaitos valdymui, nacionalinei oro teršalų ir ŠESD apskaitos sistemai tobulinti reikalingų dokumentų parengimas ir priemonių įsigijimas;

1.3.2. hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų, prognozavimo, modeliavimo, hidrometeorologinių ir klimato paslaugų teikimo, informacijos koordinavimo ir informavimo pajėgumų stiprinimas;

1.3.3. aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo stočių tinklo ir laboratorijų atnaujinimas;

1.3.4. miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo, apsaugos kontrolės ir priešgaisrinės apsaugos techninių pajėgumų atnaujinimas ir tobulinimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.4.3. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba;

1.4.4. Valstybinė miškų tarnyba;

1.4.5. Aplinkos ministerija;

1.4.6. VĮ Valstybinių miškų urėdija.“

1.5.2. pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.009	„Numatytų pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių dalis“	Procentai	87	91
P.S.326	„Įrengtos arba atnaujintos aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotys“	Skaičius	17	199
P.N.010	„Įsigyti ir (ar) atnaujinti priemonių komplektai aplinkos monitoringui, kontrolei ir (ar) apsaugai vykdyti“	Skaičius	78	130
P.N.011	„Atlikti klimato kaitos valdymo, oro teršalų apskaitos ir ŠESD apskaitos vertinimai“	Skaičius	0	19
P.N.012	„Sukurtas klimato paslaugų ir informacijos koordinavimo portalas“	Skaičius	1	1
P.N.013	„Modernizuota aplinkos informacinė sistema“	Skaičius	0	1“

1.5.3. pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
21.797.961	0	0	0		0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
21.797.961	0	0	0		0	0	0“

1.6. pakeičiu keturioliktąjį skirsnį „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.5.1-APVA-V-018 „Biologinės įvairovės apsauga“:

1.6.1. pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Priemonės Nr. 05.5.1-APVA-V-018 „Biologinės įvairovės apsauga“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. saugomų teritorijų dokumentų ir saugomų rūšių veisimo programų, saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo dokumentų parengimas;

1.3.2. saugomų teritorijų monitoringo ir tvarkymo pajėgumų stiprinimas;

1.3.3. gamtosaugos ir gamtotvarkos priemonių saugomose (įskaitant Natura 2000 teritorijas) ir kitose, saugomų teritorijų statuso neturinčiose, teritorijose, kuriose taikytinos saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių reguliavimo priemonės, įgyvendinimas;

1.3.4. genetiškai modifikuotų organizmų rizikos vertinimas ir kontrolės stiprinimas;

1.3.5. augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir atkūrimo užtikrinimui reikalingų priemonių įgyvendinimas;

1.3.6. saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas;

1.3.7. Saugomų teritorijų valstybės kadastro modernizavimas;

1.3.8. ekosistemų ir jų paslaugų vertinimas;

1.3.9. biologinės įvairovės informacinės platformos sukūrimas;

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos ministerija;

1.4.2. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.3. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.4.4. Augalų genų bankas;

1.4.5. Saugomų teritorijų direkcijos;

1.4.6. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas;

1.4.7. Lietuvos zoologijos sodas;

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Aplinkos ministerija;

1.5.2. saugomų teritorijų direkcijos;

1.5.3. savivaldybių administracijos;

1.5.4. VĮ Valstybinių miškų urėdija;

1.5.5. viešosios įstaigos;

1.5.6. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.5.7. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.5.8. Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai.“

1.6.2. pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.333	„Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių palanki apsaugos būklė, dalis“	Procentai	20	40
P.B.223	„Buveinių, kurių palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti buvo skirtos investicijos, plotas“	Hektarai	0	1 150
P.N.080	„Parengti saugomų teritorijų planavimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentai “	Skaičius	143	382
P.N.081	„Įsigyti įrangos, reikalingos saugomų teritorijų ir genetinių išteklių apsaugai, komplektai“	Kom-plektų skaičius	0	99
P.N.082	„Įgyvendintos gamtotvarkinės ir / ar gamtosauginės priemonės	Skaičius	0	170
P.N.084	„Atnaujinta GMO kontrolės laboratorija“	Skaičius	0	1
P.N.085	„Modernizuotas Saugomų teritorijų valstybės kadastras“	Skaičius	0	1
P.N.086	„Įvertintos ekosisteminės paslaugos“	Skaičius	0	24
P.N.087	„Sukurta biologinės įvairovės informacinė platforma“	Skaičius	0	1“

1.6.3. pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
29.882.762	0	0		0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
29.882.762	0	0		0	0	0	0

1.7. pakeičiu septynioliktojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.3.1-APVA-V-012 „Vandens telkinių būklės gerinimas“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
20.511.121	0	162.162	0	162.162	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
20.511.121	0	162.162	0	162.162	0	0“

1.8. pakeičiu devynioliktojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.2.1-APVA-V-022 „Komunalinių atliekų deginimo pajėgumų plėtra“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
56.000.000	0	16.450.000	0		0	0	16.450.000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
56.000.000	0	16.450.000	0		0	0	16.450.000“

2. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą:

2.1. papildau antrašte „NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS“;

2.2. pakeičiu 13.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

Eil. Nr.

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo

momentas

Institucija

13.2.

P.N.010

„Įsigyti ir (ar) atnaujinti priemonių komplektai aplinkos monitoringui ir kontrolei ir (ar) apsaugai vykdyti“

Skaičius

Aplinkos monitoringas – sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas)

Priemonė – daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti, padaryti. (šaltinis: Terminų žodynas)

Komplektas – vienos paskirties daiktų rinkinys. (šaltinis: Terminų žodynas)

Įsigijimas – produktų, paslaugų ar procesų per pirkimą įsigijimas

Atnaujinimas – esamų priemonių ar jų dalių pakeitimas naujomis ar jų atkūrimas, siekiant pagerinti jų veikimą

Skaičiuojami komplektai:

1. Hidrometeorologinėms ir klimato paslaugoms teikti

Hidrometeorologinės paslaugos – hidrometeorologinės veiklos sukuriamos informacijos pagrindu ir paslaugos gavėjo prašymu teikiamos paslaugos.

Hidrometeorologinė veikla – hidrometeorologiniai stebėjimai (matavimai), duomenų analizė ir patikimumo nustatymas, kaupimas ir saugojimas, hidrometeorologinių (tarp jų klimato kaitos) prognozių sudarymas. (šaltinis: Lietuvos Respublikos hidrometeorologijos įstatymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 187).

Klimato paslaugos apima veiklas, kuriančias ir teikiančias informaciją, paremtą praeities, dabarties ir ateities klimatu ir jo įtaka gamtinei ir visuomeninei aplinkai. Klimato paslaugoms kurti naudojami istoriniai klimatologiniai duomenys, ilgalaikės (mėnesių, sezonų ar dešimtmečių trukmės) klimatinių elementų prognozės bei įvairūs ilgalaikių klimato kaitos scenarijų, tokių kaip ateities šiltnamio dujų emisijos, duomenys. Sudedamoji klimato paslaugų dalis yra papildoma informacija ir pagalba vartotojams: sprendimų priėmimo procesui darančios įtaką klimatinės informacijos aprašymas, apimantis jos panaudojimo reikiamose sferose galimybes bei reikiamo produkto pasirinkimo rekomendacijas (šaltinis: Pasaulio meteorologijos organizacijos 2011 m. išleista ataskaita Nr. 1065).

2. Oro kokybės tyrimams atlikti

Oro kokybė – aplinkos oro užterštumas urbanizuotose teritorijose. Prognozuojant oro kokybę reikia vertinti šalies klimatinius pokyčius, ozono sluoksnio pokyčius, nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, apkrovų ekosistemoms mastą, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio dujų kiekį ir kt. (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 patvirtintas Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos 1 priedas)

3. Miškų kontrolei ir priešgaisrinei apsaugai vykdyti

Miškų kontrolė – valstybinė visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolė. Miškų kontrolė taip pat apima miškotvarkos darbų kokybės kontrolę bei miško valdytojų ir naudotojų konsultavimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 3 dalies 3, 5, 9 punktai).

Miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus.

Miškų priešgaisrinė apsauga – Lietuvos Respublikos teritorijos miškuose taikoma vientisa valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones (šaltinis: Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500)

Priešgaisrinė sauga – veikla, kuria įgyvendinama gaisrų prevencija ir jų gesinimas, žmonių ir turto gelbėjimas gaisro metu (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Rodiklio apskaičiavimui sumuojami šie komplektai:

1. Hidrometeorologinėms ir klimato paslaugoms teikti:

1.1. įsigyta aukštos skiriamosios gebos meteorologinių sąlygų skaičiavimo sistema ir jos funkcionavimą užtikrinančios įrangos komplektas;

1.2. sukurtas skaitmeninis klimato stebėjimų duomenų archyvas Lietuvoje nuo stebėjimų pradžios iki 2011 m;

1.3. atnaujinta ir praplėsta hidrometeorologinio tinklo informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra: įrengta telekomunikacijų patalpa su elektros tiekimo, vėsinimo ir gesinimo įranga; įdiegtas ir pajungtas elektros generatorius; atnaujinta hidrometeorologinių duomenų bazė;

įsigyta telekomunikacinių ryšių ir elektroninės saugos sistema;

atnaujinta hidrometeorologinės informacijos valdymo sistema;

atnaujinta meteorologinių pranešimų perdavimo sistema;

1.4. atnaujintos hidrometeorologinių reiškinių prognozavimo sistemos: sinoptikų darbo vietų techninė ir programinė įranga;

hidrologinio modeliavimo kompiuterinė ir programinė įranga.

1.5. įsigytos priemonės hidrometeorologinių stebėjimų tinklui aptarnauti: valtys su varikliais, darbo saugos priemonių komplektai;

1.6. įgyvendintos klimato, meteorologinės ir hidrologinės informacijos teikimo gerinimo priemonės: įrengta nuolatinė ekspozicija apie klimato stebėjimus, kaitą, jos padarinius ir prisitaikymą prie klimato kaitos; sukurtos ir įdiegtos priemonės, skirtos įvairiems gamtos reiškiniams ir procesams interaktyviai pristatyti, informacijai skleisti visuomenei;

1.7. atnaujintas metrologinės hidrometeorologinių stebėjimų tinklo priežiūros priemonių komplektas.

2. Oro kokybės tyrimams atlikti:

2.1. oro taršos kontrolės įrangos komplektas;

2.2. įrangos oro mėginiams iš foninių stočių tirti komplektas;

2.3. įrangos oro mėginiams iš miesto oro kokybės matavimo stočių tirti komplektas.

3. Miškų kontrolei ir priešgaisrinei apsaugai vykdyti:

3.1. įsigytos padidinto ar didelio pravažumo transporto priemonės su specialia įranga (įrankių ir prietaisų komplektais), su kuriomis galima visiškai atlikti Miškų įstatymo nustatytas miškų kontrolės funkcijas.

Įrankiai ir prietaisai, skirti galimiems miškų pažeidimams fiksuoti, lokaliai pozicijai nustatyti ir vykdyti miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos bei miškotvarkos darbų kokybės kontrolę (matavimo, pozicionavimo, vaizdinės medžiagos fiksavimo, vaizdo ar judesio aptikimo sudėtingomis aplinkos sąlygomis, skaičiavimo, rašymo, spausdinimo, kopijavimo, skanavimo ir taksacinių rodiklių nustatymo prietaisai ir priemonės)

3.2. įsigytos specializuotos miško gaisrų gesinimo transporto priemonės, su kuriomis užtikrinamas Miškų įstatymu nustatytų miško gaisrų gesinimo visų nuosavybės formų miškuose funkcijų vykdymas.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.3. pakeičiu 13.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
13.3.	P.N.011	„Atlikti klimato kaitos valdymo, oro teršalų apskaitos ir ŠESD apskaitos vertinimai“	Skaičius	Klimato kaita – klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, keičiančios Žemės atmosferos sudėtį, ir kurie netelpa į natūralių klimato svyravimų, stebimų reguliariais laiko tarpais, ribas (šaltinis: Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas) Valdymas – tai priemonė ar visuma priemonių valdymo tikslams pasiekti; valdymo sprendimų paruošimas, priėmimas ir bendravimas visose darbo veiklos srityse; tai specifinė žmonių veiklos funkcija (šaltinis: Ekonomikos pagrindai, 2001) Nacionalinė oro teršalų apskaita yra kiekvienais kalendoriniais metais į aplinkos orą išmesto teršalų kiekio įvertinimas (šaltinis: Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodika, 2016) Nacionalinė apskaitos sistema – Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatyta institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, kuria siekiama vertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekį, taip pat teikti ir saugoti apskaitų informaciją pagal sprendimą 19/CMP.1 arba kitus atitinkamus JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimus (šaltinis: EP ir ET Reglamentas Nr. 525/2013) Teršalas – medžiaga, esanti aplinkos ore ir galinti pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai (šaltinis: Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo“) Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3) (šaltinis: Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas bei EP ir ET Reglamentas 525/2013) Vertinimas – sistemiškas įvairaus pobūdžio duomenų kaupimas, kad jų pagrindu būtų galima priimti sprendimus (šaltinis: Terminų bankas)	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Rodiklio apskaičiavimui sumuojami: 1. Nacionalinės oro teršalų apskaitos tam tikrame sektoriuje vertinimai 2. Nacionalinių išmetamo oro teršalų kiekio vertinimai 3. Tolimųjų oro teršalų pernašų poveikio bendram oro užterštumo lygiui vertinimai 4. Tolimųjų oro teršalų pernašų poveikio ekosistemoms vertinimai 5. Oro užterštumo lygio vertinimai 6. Tam tikrų ŠESD apskaitos vertinimai 7. Klimato kaitos valdymo vertinimai	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

Eil. Nr.

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo

momentas

Institucija

13.3.

P.N.011

„Atlikti klimato kaitos valdymo, oro teršalų apskaitos ir ŠESD apskaitos vertinimai“

Skaičius

Klimato kaita – klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, keičiančios Žemės atmosferos sudėtį, ir kurie netelpa į natūralių klimato svyravimų, stebimų reguliariais laiko tarpais, ribas (šaltinis: Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas)

Valdymas – tai priemonė ar visuma priemonių valdymo tikslams pasiekti; valdymo sprendimų paruošimas, priėmimas ir bendravimas visose darbo veiklos srityse; tai specifinė žmonių veiklos funkcija (šaltinis: Ekonomikos pagrindai, 2001)

Nacionalinė oro teršalų apskaita yra kiekvienais kalendoriniais metais į aplinkos orą išmesto teršalų kiekio įvertinimas (šaltinis: Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodika, 2016)

Nacionalinė apskaitos sistema – Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatyta institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, kuria siekiama vertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekį, taip pat teikti ir saugoti apskaitų informaciją pagal sprendimą 19/CMP.1 arba kitus atitinkamus JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimus (šaltinis: EP ir ET Reglamentas Nr. 525/2013)

Teršalas – medžiaga, esanti aplinkos ore ir galinti pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai (šaltinis: Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo“)

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3) (šaltinis: Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas bei EP ir ET Reglamentas 525/2013)

Vertinimas – sistemiškas įvairaus pobūdžio duomenų kaupimas, kad jų pagrindu būtų galima priimti sprendimus (šaltinis: Terminų bankas)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Rodiklio apskaičiavimui sumuojami:

1. Nacionalinės oro teršalų apskaitos tam tikrame sektoriuje vertinimai

2. Nacionalinių išmetamo oro teršalų kiekio vertinimai

3. Tolimųjų oro teršalų pernašų poveikio bendram oro užterštumo lygiui vertinimai

4. Tolimųjų oro teršalų pernašų poveikio ekosistemoms vertinimai

5. Oro užterštumo lygio vertinimai

6. Tam tikrų ŠESD apskaitos vertinimai

7. Klimato kaitos valdymo vertinimai

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.4. pakeičiu 15.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadini-mas	Matavi-mo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičia-vimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
15.1.	P.N.080	„Parengti saugomų teritorijų planavimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentai“	Skaičius	Saugomų teritorijų dokumentai suprantami kaip: Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės (šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas) Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentai – gamtotvarkos planai, tikslinės programos, veiksmų planai, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programos, rengiami prireikus ir nustatantys prioritetinius tikslus ir veiksmus, saugomose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, esančių objektų tvarkymo ir apsaugos priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas (šaltinis: Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709) Biologinė įvairovė reiškia visų gyvų organizmų, įskaitant, šalia kitų, antžemines, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę (šaltinis: Biologinės įvairovės konvencija). Metodikos, studijos, rekomendacijos ir kt. dokumentai – saugomų teritorijų ir Europos bendrijos svarbos rūšių ir kitų rūšių būklės vertinimui, apsaugos ir tvarkymo efektyvumui skirti dokumentai Saugomos rūšies apsaugos planas – dokumentas, kuriame nustatomos tam tikros saugomų gyvūnų, augalų ar grybų rūšies, jos radaviečių ir augaviečių apsaugos ir tvarkymo prioritetinės kryptys, planuojamos priemonės, finansavimo šaltiniai ir veiksmų planai (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas) Saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas) Saugomų rūšių veisimo programos – tai dokumentai, kuriuose numatomi saugomų rūšių veisimo ir adaptavimo gyventi laisvėje reikalavimai Kai kurių saugomų rūšių būklės ataskaita – tai dokumentas, kuriame įvertinta kai kurių saugomų rūšių būklė Lietuvoje. Ataskaita parengta atlikus mokslinius stebėjimus. Invazinė rūšis – augalų, gyvūnų ar grybų svetimžemė rūšis, porūšis arba žemesnio taksono egzemplioriai, introdukuoti už jų natūralaus paplitimo arealo ribų ir kurių įsikūrimas arba plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms, ekonomikai ar kenkia žmonių sveikatai (šaltinis: Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352) Svetimžemė rūšis – augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšies, porūšio arba žemesnio taksono individai, dėl žmogaus veiklos patekę už savo natūralaus arealo ribų (šaltinis: Terminų bankas) Invazinių ir kitų svetimžemių rūšių būklės ataskaitos – tai dokumentai, kuriuose įvertinta invazinių ir kitų svetimžemių rūšių būklė Lietuvoje. Ataskaitos parengtos atlikus mokslinius stebėjimus. Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Rizikos aplinkai vertinimas – tiesioginės arba netiesioginės, greitos arba uždelstos rizikos, kurią žmonių sveikatai ir aplinkai gali kelti apgalvotai į aplinką išleisti ar tiekti rinkai genetiškai modifikuoti organizmai, įvertinimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Augalų genetiniai ištekliai – faktiškai ir potencialiai naudingi augalai bei jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio ar vegetatyvinio dauginimosi savybėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas). Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai (šaltinis: Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant parengtus saugomų teritorijų dokumentus; biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentus: saugomų rūšių veisimo programas; dokumentus, numatančius saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones; dokumentus, numatančius invazinių rūšių gausos reguliavimo priemones; ataskaitas apie kiekvienos tiriamos saugomos, invazinės ir kitos svetimžemės rūšies būklę; galimai genetiškai modifikuotų augalų rūšių rizikos aplinkai vertinimo dokumentus; augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimui reikalingus dokumentus	Pirminiai šaltiniai: paslaugų suteikimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas paslaugų suteikimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

Eil. Nr.

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadini-mas

Matavi-mo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičia-vimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

15.1.

P.N.080

„Parengti saugomų teritorijų planavimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentai“

Skaičius

Saugomų teritorijų dokumentai suprantami kaip:

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės (šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas)

Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentai – gamtotvarkos planai, tikslinės programos, veiksmų planai, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programos, rengiami prireikus ir nustatantys prioritetinius tikslus ir veiksmus, saugomose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, esančių objektų tvarkymo ir apsaugos priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas (šaltinis: Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709)

Biologinė įvairovė reiškia visų gyvų organizmų, įskaitant, šalia kitų, antžemines, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę (šaltinis: Biologinės įvairovės konvencija).

Metodikos, studijos, rekomendacijos ir kt. dokumentai – saugomų teritorijų ir Europos bendrijos svarbos rūšių ir kitų rūšių būklės vertinimui, apsaugos ir tvarkymo efektyvumui skirti dokumentai

Saugomos rūšies apsaugos planas – dokumentas, kuriame nustatomos tam tikros saugomų gyvūnų, augalų ar grybų rūšies, jos radaviečių ir augaviečių apsaugos ir tvarkymo prioritetinės kryptys, planuojamos priemonės, finansavimo šaltiniai ir veiksmų planai (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas)

Saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas)

Saugomų rūšių veisimo programos – tai dokumentai, kuriuose numatomi saugomų rūšių veisimo ir adaptavimo gyventi laisvėje reikalavimai

Kai kurių saugomų rūšių būklės ataskaita – tai dokumentas, kuriame įvertinta kai kurių saugomų rūšių būklė Lietuvoje. Ataskaita parengta atlikus mokslinius stebėjimus.

Invazinė rūšis – augalų, gyvūnų ar grybų svetimžemė rūšis, porūšis arba žemesnio taksono egzemplioriai, introdukuoti už jų natūralaus paplitimo arealo ribų ir kurių įsikūrimas arba plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms, ekonomikai ar kenkia žmonių sveikatai (šaltinis: Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352)

Svetimžemė rūšis –
augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšies, porūšio arba žemesnio taksono individai, dėl žmogaus veiklos patekę už savo natūralaus arealo ribų (šaltinis: Terminų bankas)

Invazinių ir kitų svetimžemių rūšių būklės ataskaitos – tai dokumentai, kuriuose įvertinta invazinių ir kitų svetimžemių rūšių būklė Lietuvoje. Ataskaitos parengtos atlikus mokslinius stebėjimus.

Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas)

Rizikos aplinkai vertinimas – tiesioginės arba netiesioginės, greitos arba uždelstos rizikos, kurią žmonių sveikatai ir aplinkai gali kelti apgalvotai į aplinką išleisti ar tiekti rinkai genetiškai modifikuoti organizmai, įvertinimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas)

Augalų genetiniai ištekliai – faktiškai ir potencialiai naudingi augalai bei jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio ar vegetatyvinio dauginimosi savybėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas).

Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai (šaltinis: Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant parengtus saugomų teritorijų dokumentus; biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentus: saugomų rūšių veisimo programas; dokumentus, numatančius saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones; dokumentus, numatančius invazinių rūšių gausos reguliavimo priemones; ataskaitas apie kiekvienos tiriamos saugomos, invazinės ir kitos svetimžemės rūšies būklę; galimai genetiškai modifikuotų augalų rūšių rizikos aplinkai vertinimo dokumentus; augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimui reikalingus dokumentus

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų suteikimo aktai

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas paslaugų suteikimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

2.5. pripažįstu netekusiu galios 15.4 papunktį;

2.6. pakeičiu 15.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadini-mas	Matavi-mo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
15.5.	P.N.084	„Atnaujinta GMO kontrolės laboratorija“	Skaičius	Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Genetiškai modifikuoto organizmo ar produkto saugos kontrolė – valstybės institucijų ir įstaigų vykdoma genetiškai modifikuoto organizmo ar produkto saugos kontrolė, siekiant nustatyti, ar apgalvotai išleidžiamas į aplinką genetiškai modifikuotas organizmas atitinka privalomus saugos reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Laboratorija – bandymams ir tyrimams įrengta patalpa, aprūpinta reikiama įranga gamybos ar mokslo bandymams, tyrimams, kontrolei ir kt. darbams atlikti, tuos darbus atliekantis padalinys ar įstaiga (šaltinis: Terminų bankas)	Automatiškai apskaičiuojamas	Rodiklio vertė bus pasiekta, atnaujinus GMO laboratoriją	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai, laboratorijos akreditavimo pažymėjimas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai išduodamas laboratorijos akreditavimo pažymėjimas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

Eil. Nr.

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadini-mas

Matavi-mo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

15.5.

P.N.084

„Atnaujinta GMO kontrolės laboratorija“

Skaičius

Genetiškai modifikuoto organizmo ar produkto saugos kontrolė – valstybės institucijų ir įstaigų vykdoma genetiškai modifikuoto organizmo ar produkto saugos kontrolė, siekiant nustatyti, ar apgalvotai išleidžiamas į aplinką genetiškai modifikuotas organizmas atitinka privalomus saugos reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas)

Laboratorija – bandymams ir tyrimams įrengta patalpa, aprūpinta reikiama įranga gamybos ar mokslo bandymams, tyrimams, kontrolei ir kt. darbams atlikti, tuos darbus atliekantis padalinys ar įstaiga (šaltinis: Terminų bankas)

Automatiškai apskaičiuojamas

Rodiklio vertė bus pasiekta, atnaujinus GMO laboratoriją

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai, laboratorijos akreditavimo pažymėjimas

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai išduodamas laboratorijos akreditavimo pažymėjimas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

2.7. papildau 15.7 papunkčiu:

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadini-mas	Matavi-mo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
15.7.	P.N.086	„Įvertintos ekosisteminės paslaugos“	Skaičius	Ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos sieja tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos ir energijos kaitos sistema (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas). Ekosisteminės paslaugos – tiesioginiai ir netiesioginiai ekosistemų teikiniai žmonių gerovei, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkte (šaltinis: Terminų bankas). Vertinimas – sistemiškas įvairaus pobūdžio duomenų kaupimas, kad jų pagrindu būtų galima priimti sprendimus (šaltinis: Terminų bankas)	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant ekosistemines paslaugas, kurioms atliktas tiek būklės vertinimas, tiek socioekonominis vertinimas.	Pirminiai šaltiniai: ekosisteminių paslaugų socioekonominio vertinimo atlikimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomi ekosisteminių paslaugų socioekonominio vertinimo atlikimo aktai	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

Eil. Nr.

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadini-mas

Matavi-mo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

15.7.

P.N.086

„Įvertintos ekosisteminės paslaugos“

Skaičius

Ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos sieja tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos ir energijos kaitos sistema (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

Ekosisteminės paslaugos – tiesioginiai ir netiesioginiai ekosistemų teikiniai žmonių gerovei, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkte (šaltinis: Terminų bankas).

Vertinimas – sistemiškas įvairaus pobūdžio duomenų kaupimas, kad jų pagrindu būtų galima priimti sprendimus (šaltinis: Terminų bankas)

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant ekosistemines paslaugas, kurioms atliktas tiek būklės vertinimas, tiek socioekonominis vertinimas.

Pirminiai šaltiniai:

ekosisteminių paslaugų socioekonominio vertinimo atlikimo aktai

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomi ekosisteminių paslaugų socioekonominio vertinimo atlikimo aktai

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

2.8. papildau 15.8 papunkčiu:

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadini-mas	Matavi-mo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavi-mo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
15.8.	P.N.087	„Sukurta biologinės įvairovės informacinė platforma“	Skaičius	Biologinė įvairovė reiškia visų gyvų organizmų, įskaitant, šalia kitų, antžemines, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę (šaltinis: Biologinės įvairovės konvencija) Biologinės įvairovės informacinė platforma – tai informacinė sistema, kurioje yra duomenys apie Europos Bendrijos svarbos ir saugomas rūšis, invazines ir kitas svetimžemes rūšis ir pan. Platforma (informacinė) – programinė ir (arba) aparatinė kompiuterinė sistema, reikalinga tam tikrai programinei įrangai paleisti ir naudoti. Yra įvairių lygių platformų: aparatinės įrangos, operacinės sistemos, virtualiosios mašinos, dinaminių bibliotekų arba kitos programinės įrangos (šaltinis: Terminų bankas)	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojama įdiegta informacinė platforma	Pirminiai šaltiniai: informacinės platformos priėmimo–perdavimo aktas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas įdiegtos informacinės platformos priėmimo-perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

Eil. Nr.

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadini-mas

Matavi-mo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavi-mo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

15.8.

P.N.087

„Sukurta biologinės įvairovės informacinė platforma“

Skaičius

Biologinės įvairovės informacinė platforma – tai informacinė sistema, kurioje yra duomenys apie Europos Bendrijos svarbos ir saugomas rūšis, invazines ir kitas svetimžemes rūšis ir pan.

Platforma (informacinė) – programinė ir (arba) aparatinė kompiuterinė sistema, reikalinga tam tikrai programinei įrangai paleisti ir naudoti. Yra įvairių lygių platformų: aparatinės įrangos, operacinės sistemos, virtualiosios mašinos, dinaminių bibliotekų arba kitos programinės įrangos (šaltinis: Terminų bankas)

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įdiegta informacinė platforma

Pirminiai šaltiniai:

informacinės platformos priėmimo–perdavimo aktas

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas įdiegtos informacinės platformos priėmimo-perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2017-12-22 raštu Nr. ((24.37-02)-5K-1722864)-6K-1707531

2018-01-11 raštu Nr. ((24.37-02)-5K-1722864)-6K-1800203