Baudžiamoji byla Nr. 2K-253-1214/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15833-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1;
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Danutės Jočienės (pranešėja),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),
nuteistojo K. P. gynėjui advokatui Simui Šuminui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. gynėjo advokato Simo Šumino kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžio.
Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu K. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 3062 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs šių nusikalstamų veikų.
Nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys dėl 2300 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir K. P. nuteistas pagal BK 3062 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį šešiasdešimties parų arešto bausmėmis už kiekvieną nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta šešiasdešimties parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos šešiasdešimties parų arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant nuteistajam pareigas.
Iš dalies patenkinus nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, priteista jam iš K. P. 1300 Eur turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. P. nuteistas pagal BK 3062 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo transporto priemonės ridą šiomis aplinkybėmis: jis laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. kovo 12 d. 11.45 val. nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu suklastojo automobilio „Chrysler Town & Country“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ridą, t. y. neteisėtai pakeitė automobilio buvusią 330 000 km ridą į mažesnę – 220 500 km.
2. Taip pat K. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą – transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį šiomis aplinkybėmis: jis 2022 m. balandžio 14 d. 10.30 val., parduodamas minėtą automobilį „Chrysler Town & Country“, su jį sutikusiu pirkti nukentėjusiuoju D. R. sudarydamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, žinodamas, kad automobilio rida yra suklastota, į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įrašė žinomai netikrus duomenis – suklastotą 220 500 km automobilio ridą ir įrašė kainą – 6500 Eur, nors automobilį nukentėjusiajam pardavė už 7800 Eur.
3. Taip pat K. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: jis 2022 m. vasario 8 d. už 6500 Eur nupirkęs minėtą automobilį „Chrysler Town & Country“, kurio rida buvo 330 000 km, tą pačią dieną interneto svetainėje www.autoplius.lt įdėjo skelbimą apie šį parduodamą automobilį, nurodydamas automobilio ridą – tik 3 km, o kainą – 7650 Eur. Po to, nepavykus šio automobilio parduoti, jis nenustatytu laiku ir būdu suklastojęs automobilio ridą, t. y. neteisėtai pakeitęs buvusią 330 000 km ridą į mažesnę – 220 500 km, 2022 m. kovo 12 d. pakoregavo skelbimą, melagingai nurodydamas 217 000 km automobilio ridą ir kainą – 8250 Eur. 2022 m. balandžio 8 d. nukentėjusiajam D. R. susidomėjus minėtame skelbime nurodytu automobiliu ir jo duomenimis, jis 2022 m. vasario 14 d. šį automobilį nukentėjusiajam pardavė už 7800 Eur, nors tikroji jo vertė, nepakeitus automobilio ridos duomenų, buvo 6500 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo 1300 Eur.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl K. P. išteisinimo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindė prieštaringais, nenuosekliais ir kita bylos medžiaga nepatvirtintais K. P. parodymais apie įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad, pagal byloje esančių duomenų visumą, K. P., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, suklastojo parduodamos transporto priemonės ridą, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, nustatyto BK 3062 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Teismas taip pat nurodė, kad, realizuodamas BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, K. P. suvokė, jog klastoja dokumentą, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, o vėliau ir jį realizuoja, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, teismas konstatavo, jog K. P. suklastojo automobilio ridos duomenis tam, kad parduotų automobilį už didesnę kainą, nei buvo automobilio vertė nepakeitus ridos duomenų. Suprasdamas, kad ridos pakeitimas į mažesnę daro įtaką automobilio pardavimo kainai, K. P. neinformavo nukentėjusiojo apie pasikeitusią ridą ir taip, veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule įgijo turtinę naudą, t. y. 1300 Eur, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
III. Kasacinio skundo argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistojo K. P. gynėjas advokatas S. Šuminas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus, nes neišsiaiškino visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, jų nevertino nuteistojo K. P. naudai, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, įrodymus vertino selektyviai, dalies aplinkybių nepagrindė byloje esančiais įrodymais, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nesurinkta patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o priešingos apeliacinės instancijos teismo išvados paremtos prielaidomis. Skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis taip pat prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas K. P. kaltu pagal BK 3062 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, neišsiaiškino, ar automobilio remontas – prietaisų skydelio keitimas prilygsta transporto priemonės ridos klastojimui, neįvertino, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia, ir kartu ignoravo byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo tyčios, visumą, taip pat neįvertino, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje įrašyta automobilio kaina yra tik viena iš sąlygų, dėl kurios pardavėjas ir pirkėjas susitaria.
5.3. Apeliacinės instancijos teismui automobilio remontą – neveikiančio prietaisų skydelio keitimą įvertinus kaip neteisėtą, susiklostė situacija, kad, įstatymų leidėjui neįtvirtinus nusikalstamos veikos, nustatytos BK 3062 straipsnio 1 dalyje, subjektyviųjų požymių, baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas asmuo, keičiantis transporto priemonės prietaisų skydelį dėl objektyvių priežasčių. Nuteistasis teigė automobilį įsigijęs su sugedusiu prietaisų skydeliu, jis nematė tikslių odometro rodmenų, todėl remontuodamas automobilį prietaisų skydelį pakeitė. BK 3062 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, o šiuo atveju nuteistasis nesiekė suklastoti automobilio ridos ir nežinojo, kad pakeitus prietaisų skydelį (odometrą) automobilio rida pasikeičia.
5.4. Dokumentų klastojimas, nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra padaromas tiesiogine tyčia. Šiuo atveju nuteistasis K. P. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad jis į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įrašė žinomai netikrus duomenis – automobilio ridą. Nuteistasis nežinojo, kokia yra tiksli automobilio rida, nežinojo, kad odometro rodmenys gali neatitikti faktinės automobilio ridos, o į pirkimo–pardavimo sutartį įrašė tokią ridą, kokią rodė odometras po jo keitimo.
5.5. Kasatorius, aptardamas teismų praktikos nuostatas dėl apgaulės, kaip BK 182 straipsnyje nustatyto sukčiavimo esminio požymio, panaudojimo, taip pat civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-136-489/2017, 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019), nurodo, kad nuteistasis svetimo turto neįgijo apgaule. Aplinkybė, kad nuteistasis nukentėjusiajam pardavė automobilį už 7800 Eur, nors jo tikroji vertė neva buvo 6500 Eur, niekaip neatskleidžia apgaulės panaudojimo. Be to, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad automobilis nukentėjusiajam buvo parduotas už 7800 Eur, o ne 6500 Eur, kaip nurodyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje.
5.6. Kasatorius, plačiai aptardamas aplinkybes, apibūdinančias tyčinę kaltės formą (pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimą, veikos padarinių numatymą, jų siekį), taip pat teismų praktiką dėl draudimo apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis ir būtinybės teismo išvadas grįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012), teigia, kad, kilus abejonių dėl nuteistojo iškeltos versijos, jis turi būti išteisintas kaip nepadaręs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pareiga įrodyti asmens kaltę tenka valstybiniam kaltintojui, o šiuo atveju nebuvo imtasi priemonių abejonėms byloje pašalinti, t. y. nenustatyta, kad nuteistasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
5.7. Apeliacinės instancijos teismas, nesiaiškindamas pirmiau nurodytų aplinkybių, susijusių su automobilio prietaisų skydelio keitimu ir tiesioginės tyčios nuteistojo veiksmuose padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvimu, nuteistojo kaltę grįsdamas tik nukentėjusiojo ir suinteresuotos bylos baigtimi liudytojos A. R. parodymais, rašytine bylos medžiaga, o paties nuteistojo parodymus nepagrįstai pripažindamas nenuosekliais ir nepatikimais, pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo K. P. gynėjo advokato S. Šumino kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 3062 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo
7. Kasaciniame skunde ginčijamas K. P. nuteisimas pagal BK 3062 straipsnio 1 dalį argumentuojant tuo, kad jo veiksmuose nenustatyta šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir padarė prielaidomis pagrįstą išvadą dėl tyčios suklastoti transporto priemonės ridą buvimo nuteistojo veiksmuose.
8. Pagal BK 3062 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą. Šio nusikaltimo objektas – transporto priemonių ridos duomenų patikimumas, papildomas objektas – transporto priemonių savininkų ar valdytojų teisės ir (ar) turtiniai interesai, dalykas – transporto priemonės odometras. Ši nusikalstama veika objektyviai reiškiasi transporto priemonės ridos suklastojimu, pakeičiant transporto priemonės ridą rodančio prietaiso (odometro) rodmenis (ar patį prietaisą), taip įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją apie transporto priemonės ridą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo transporto priemonės odometro rodmenų pakeitimo. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai keičia transporto priemonės ridos duomenis, ir nori taip veikti. Todėl atsakomybė pagal šį straipsnį paprastai nekyla tais atvejais, kai, nesant tyčios suklastoti transporto priemonės ridą, odometras keičiamas dėl gedimo, sugadinimo eismo įvykio metu ar dėl kitų priežasčių arba odometro rodmenys koreguojami pakeitus transporto priemonės variklį ir pan. Tai, ar transporto priemonės odometro rodmenų pakeitimas pripažintinas nusikalstamu, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes.
9. Nagrinėjamoje byloje K. P. nuteistas pagal BK 3062 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenustatytu būdu suklastojo automobilio „Chrysler Town & Country“ ridą, t. y. neteisėtai pakeitė automobilio buvusią 330 000 km ridą į mažesnę – 220 500 km.
10. Byloje priimtais teismų sprendimais nustatyta ir kasaciniame skunde nėra ginčijama, kad nuteistasis 2022 m. vasario 8 d. iš D. M. (D. M.) įsigijo automobilį „Chrysler Town & Country“, kurio rida – 330 000 km, o 2022 m. balandžio 14 d. šį automobilį pardavė nukentėjusiajam D. R. ir automobilio rida buvo 220 500 km. Taip pat objektyviai nustatyta, kad 2020 m. gegužės 23 d. techninės apžiūros metu automobilio rida buvo 267 563 km. Šiuo atveju ginčas byloje kilo būtent dėl to, ar automobilio rida buvo tyčia nuteistojo suklastota sumažinant, ar automobilio odometro rodmenys pasikeitė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl automobilio prietaisų skydelio remonto.
11. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie paneigtų nuteistojo versiją, kad jis automobilį įsigijo su sugedusiu prietaisų skydeliu, nematė tikslių odometro rodmenų, todėl jį pakeitė, o pakeistas odometras rodė 217 000 km ridą, šią ridą jis ir nurodė parduodamas automobilį, suklastoti ridos nesiekė. Nenustatęs būtinojo BK 3062 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, pirmosios instancijos teismas K. P. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisino. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, t. y. kad nuteistasis, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, suklastojo transporto priemonės ridą, taigi veikė tiesiogine tyčia ir tokia jo veika atitinka visus BK 3062 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius.
12. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes būtent apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas K. P. kaltu pagal BK 3062 straipsnio 1 dalį ir nuspręsdamas taikyti jam baudžiamąją atsakomybę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių, paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Tai darydamas apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tikrindamas apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir konstatuodamas kaip nustatytą esminį faktą, kad nuteistasis K. P. tyčia suklastojo transporto priemonės ridą, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus: paties nuteistojo, liudytojų Ž. P., D. M., L. K., A. R., nukentėjusiojo D. R. parodymus, rašytinius bylos įrodymus, skundžiamame nuosprendyje nurodė konkrečius pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus ir išdėstė išsamius argumentus, dėl kurių jis laikė nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl tyčios suklastoti transporto priemonės ridą nuteistojo veiksmuose nebuvimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios bylos dalies apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo priimto nuosprendžio turinys tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, priešingai, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, o teismo išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą.
15. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas automobilio remontą – prietaisų skydelio keitimą prilygino transporto priemonės ridos suklastojimui. Minėta, kad automobilio odometro keitimas dėl gedimo, nesant tyčios suklastoti automobilio ridą, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 3062 straipsnį paprastai neužtraukia. Taigi asmens kaltės turinys turi esminę reikšmę pripažįstant jo veiksmus nusikalstamais šio straipsnio prasme. Šiame kontekste pažymėta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, tokių duomenų palyginimu tarpusavyje, o teismo išvados apie įrodinėjimo dalyką daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą.
16. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas visapusiškai išnagrinėjo ir paneigė nuteistojo K. P. gynybos versiją, kad jis neturėjo tyčios suklastoti transporto priemonės ridą, tik atliko automobilio remontą – keitė sugedusį prietaisų skydelį (odometrą), o pardavimo skelbime ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė tą ridą, kurią rodė odometras po jo keitimo, nežinojo, kad pakeitus odometrą pasikeičia automobilio rida. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistojo parodymai apie tai, jog jam įsigyjant automobilį šio prietaisų skydelis jau buvo sugedęs, neveikiantis, todėl jį keitė, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų D. M., L. K. parodymai apie tai, kad parduodant automobilį nuteistajam jo prietaisų skydelis nebuvo sugedęs, liudytojo D. M. pateikta automobilio prietaisų skydelio nuotrauka, iš kurios matyti automobilio ridos duomenys 2022 m. sausio 19 d. (328 685 km), skelbimo apie parduodamą automobilį nuotrauka bei 2022 m. vasario 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopija, kuriose nurodyta automobilio rida – 330 000 km, taip pat iš dalies liudytojo Ž. P. parodymai apie tai, kad nuteistajam pirmą kartą įdėjus skelbimą automobilio prietaisų skydelis nebuvo sugedęs. Antra, apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad 2022 m. vasario 8 d. įsigijęs automobilį iš liudytojo D. M. nuteistasis jau tą pačią dieną bandė jį parduoti brangiau, negu nusipirko, be to, pats nuteistasis nurodė, kad užsiima automobilių perpardavimu, yra nupirkęs ir pardavęs apie 30 automobilių. Todėl nuteistojo versiją, kad pirkdamas automobilį iš liudytojo D. M. jis automobilio rida nesidomėjo, o parduodamas automobilį nukentėjusiajam nežinojo, kad automobilio rida yra suklastota, teismas vertino kaip nepagrįstą, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad nuteistasis niekur nedirba, gyvena iš neįgalios motinos pinigų, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis siekė pasipelnyti iš automobilio perpardavimo, todėl tyčia suklastojo automobilio ridos duomenis tam, kad parduotų jį už didesnę kainą, nei buvo automobilio vertė nepakeitus ridos duomenų. Nors byloje liko nenustatyta, kokiu būdu K. P. suklastojo automobilio ridą, t. y. pakeitė atsukdamas odometro rodmenis, pakeisdamas patį odometrą ar kitokiu būdu, tačiau tai nuteistojo veikos kvalifikavimui pagal BK 3062 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.
17. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrindu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl BK 3062 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo tiek objektyviųjų požymių, tiek ir subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios nuteistojo veiksmuose buvimo yra motyvuotos ir neprieštaringos. Pagal kasacinio skundo argumentus dėl šios bylos dalies daryti kitokias išvadas, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
18. Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu pripažinti K. P. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad jo veiksmuose nenustatyti visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
19. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo. Teismų praktikoje pažymima, kad šios veikos pavojingos tuo, jog toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-689/2019, 2K-104-1073/2020, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).
20. K. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad sudarydamas su nukentėjusiuoju D. R. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, žinodamas, kad parduodamo automobilio „Chrysler Town & Country“ rida yra suklastota, į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įrašė žinomai netikrus duomenis – suklastotą 220 500 km automobilio ridą ir įrašė kainą – 6500 Eur, nors automobilį nukentėjusiajam pardavė už 7800 Eur.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis, parduodamas minėtą automobilį, į 2022 m. balandžio 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įrašė netikrus duomenis – suklastotą automobilio ridą ir kainą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nežinojo, kokia yra tiksli automobilio rida, nežinojo, kad odometro rodmenys gali neatitikti faktinės automobilio ridos, o į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įrašė tokią ridą, kokią rodė odometras po jo keitimo, taigi nuteistojo veiksmuose nebuvo tyčios suklastoti tikrą dokumentą.
22. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.
23. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas K. P. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino nenustatęs jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Išvadą, kad K. P. neturėjo tiesioginės tyčios į pirkimo–pardavimo sutartį įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie automobilio ridą, teismas padarė iš esmės remdamasis nuteistojo parodymais apie tai, kad jis nesiaiškino tikslios automobilio ridos, pirkimo–pardavimo sutartyje įrašė tokią ridą, kokią rodė odometras po jo keitimo, nežinojo, kad odometro rodmenys gali neatitikti faktinės automobilio ridos. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas įvertino ne tik paties nuteistojo nurodytas aplinkybes, bet ir byloje objektyviai nustatytus nuteistojo atliktus veiksmus, jų pobūdį ir tokiais veiksmais siekiamą rezultatą. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų visumos analizės pagrindu paneigė nuteistojo versiją, jog jis transporto priemonės ridos nesuklastojo, taigi ir nežinojo, kad parduodamo automobilio rida yra suklastota. Šis teismas nusprendė, kad nuteistasis žinojo, jog į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį jis įrašo neteisingus duomenis apie transporto priemonės ridą. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įrašydamas žinomai netikrus duomenis – suklastotą 220 500 km automobilio ridą, suvokė, jog klastoja tikrą dokumentą, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, o vėliau ir jį panaudoja, ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes daryti kitokias išvadas neturi pagrindo.
24. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad byloje liko neįrodyta, jog automobilis nukentėjusiajam buvo parduotas už 7800 Eur, o ne 6500 Eur, kaip nurodyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje. Išties byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta tik tai, kad iš nukentėjusiojo D. R. banko sąskaitos į nuteistojo K. P. banko sąskaitą 2022 m. balandžio 14 d. buvo pervesta 4600 Eur. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, išvadą, kad nukentėjusysis nuteistajam už perkamą automobilį iš viso sumokėjo 7800 Eur, t. y. 200 Eur avansą, 3000 Eur grynaisiais ir 4600 Eur banko pavedimu, teismas grindė nuosprendžio 23–24 punktuose išsamiai išnagrinėtais, sugretintais ir į loginę visumą sujungtais įrodymais: nukentėjusiojo D. R., liudytojos A. R. parodymais, šių asmenų banko sąskaitų išrašais, iš dalies paties nuteistojo parodymais, taip pat įvertinęs byloje objektyviai nustatytas aplinkybes apie automobilio įsigijimo iš liudytojo D. M. kainą, nuteistojo siekį parduoti automobilį brangiau, negu jį pats nupirko, ir gauti iš to pelno, nuteistojo turtinę padėtį.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Dėl sukčiavimo sudėties požymių nustatymo ir civilinio ieškinio išsprendimo
26. Kasaciniame skunde nurodoma, kad K. P. taip pat nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nenustačius jo veiksmuose apgaulės kaip būtinojo šio nusikaltimo požymio. Kasatoriaus teigimu, aplinkybė, kad nuteistasis nukentėjusiajam pardavė automobilį už 7800 Eur, nors jo tikroji vertė neva buvo 6500 Eur, niekaip neatskleidžia apgaulės panaudojimo.
27. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Apgaulė sukčiaujant reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-348-788/2017, 2K-129-788/2023 ir kt.).
28. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-152-895/2019, 2K-76-788/2020, 2K-7-66-788/2022 ir kt.).
29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išteisindamas K. P. dėl kaltinimo apgaule savo naudai įgijus svetimą nukentėjusiajam D. R. priklausantį turtą – 1300 Eur, konstatavo, kad tarp asmenų kilo civilinis ginčas iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių dėl automobilio kokybės (jo trūkumų) ir šis ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, išvengiant baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės taikymo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, K. P. veiksmus, t. y. automobilio, kurio ridos duomenys suklastoti, pardavimą nukentėjusiajam, neinformuojant nukentėjusiojo apie pasikeitusią (suklastotą) automobilio ridą, įvertino kaip apgaulės panaudojimą. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo atveju teismas ne bet kokios, o būtent esminės apgaulės, skiriančios sukčiavimą nuo civilinio delikto ir darančios turto užvaldymą neteisėtą baudžiamosios teisės prasme, panaudojimo požymio tinkamai neatskleidė ir nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik paties nuteistojo atliktų veiksmų vertinimu, nors, kaip jau buvo minėta, ne mažiau svarbu yra įvertinti ir paties nukentėjusiojo elgesį, jo atitiktį rūpestingumo ir atidumo kriterijams. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokio vertinimo, ar šiuo atveju iš civilinės sutarties kilęs ginčas negalėtų būti išspręstas ir nukentėjusiojo pažeistos teisės negalėtų būti atkurtos civilinio proceso priemonėmis ir ar toks teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.
30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog reali automobilio vertė nepakeitus ridos duomenų buvo 6500 Eur, todėl parduodamas automobilį nukentėjusiajam už 7800 Eur nuteistasis apgaule savo naudai įgijo 1300 Eur, kartu padarė nukentėjusiajam nurodyto dydžio turtinę žalą, neparemta byloje ištirtais įrodymais ir nėra tinkamai motyvuota, o priteisto nukentėjusiajam civilinio ieškinio dydžio pagrįstumas taip pat kelia abejonių. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018, 2K-202-697/2024 ir kt.). Šiuo atveju iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, kaip buvo nustatyta automobilio „Chrysler Town & Country“ vertė jo pardavimo nukentėjusiajam metu. Šiame kontekste galima tik daryti prielaidą, kad apeliacinės instancijos teismas automobilio vertę prilygino jo įsigijimo iš liudytojo D. M. kainai (6500 Eur) arba transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytai kainai, nors pats teismas, spręsdamas byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą, nuosprendyje pripažino, kad kiekvieno automobilio pardavimo kaina yra nustatoma pagal to konkretaus automobilio rūšinius požymius, t. y. nusidėvėjimą, techninę būklę, ridą. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuo automobilio įsigijimo iki jo pardavimo nukentėjusiajam praėjo daugiau negu du mėnesiai, o apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai nepaneigė nuteistojo nurodytų aplinkybių, kad jis, įsigijęs automobilį, atliko jo remontą ir taip pagerino automobilio būklę, taigi galimai pakilo ir automobilio vertė.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo iki galo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, apeliacinės instancijos teismo išvados tiek dėl sukčiavimo sudėties požymių K. P. veiksmuose buvimo, apgaule įgyto turto vertės, tiek dėl nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydžio nėra pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir tinkamai motyvuotos, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 331 straipsnio 2 dalis).
32. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su K. P. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei nukentėjusiojo D. R. pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas šią bylos dalį apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje nustatytus pažeidimus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį, susijusią su K. P. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei nukentėjusiojo D. R. pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
Danutė Jočienė