Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2015 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 904
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. XI-1996 „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo 2015–2020 metų plano (toliau – Planas) veiksmai vykdomi pagal valstybės finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms, atsakingoms už Plano vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos koordinuojamos Istorinės atminties puoselėjimo programos ir kitų teisėtai gautų lėšų.
3. Pasiūlyti:
3.1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Lietuvos mokslų akademijai, Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos kultūros tarybai, valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos bankui, akcinei bendrovei Lietuvos paštui, Lietuvos Vyskupų Konferencijai, viešajai įstaigai Lietuvos vaikų ir jaunimo centrui, Lietuvos mokinių parlamentui, viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, asociacijai Lietuvos sporto federacijų sąjungai, asociacijai „Kultūros savivaldos kolegija“, asociacijai „Vileišių fondas“, Pasaulio lietuvių bendruomenei, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai ir kitoms užsienio lietuvių organizacijoms, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijai, Lietuvos leidėjų asociacijai – dalyvauti įgyvendinant Planą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 904
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos valstybė 2018 m. vasario 16 d. minės reikšmingą ir išskirtinę Lietuvos istorijos datą – šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Tai įvykis, kuriuo pradėta atkurti nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės istoriją, ir pirmasis ryžtingas žingsnis į dabartinę modernią Lietuvos valstybę. Iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų rankų buvo gauti ne tik valstybės pamatai, bet ir priesakas valstybę saugoti, turtinti ir gražinti. Valstybė visada bus reikalinga kaip žmonių ir bendruomenės bendros veiklos priemonė, nes laikantis demokratinių principų priimti nutarimai apgina pilietį ir individą, nustato bendruomenės raidos prioritetus.
2. Lietuvos valstybės sukaktį pažymės visa šalis. Pirmąkart bus minimas jubiliejus visoje teritorijoje. Valstybingumui, jo apgynimui nusipelnė visi šalies regionai: Suvalkija davė tautos lyderius ir daugiausia savanorių, Aukštaitija atrėmė bolševikų agresiją, Žemaitija – bermontininkus, Dzūkija nešė kovų su lenkais naštą. Šiuos istorijos tarpsnius būtina prisiminti ir dabar – dažname mieste atskirais paminklais paminėti Nepriklausomybės kovų didvyrius, pirmuosius Respublikos Prezidentus ir ministrus, savivaldos kūrėjus, istorinių įvykių ar mūšių vietas.
3. Iškiliai ir prasmingai Lietuvos valstybės nepriklausomybės sukaktys minėtos ankstesniais metais. Po tų sukakčių daugelyje kaimų liko paminklai, pastatytos tuo laiku modernios mokyklos, prikelta atminčiai Lietuvos istorija. Todėl, minint šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, būtina skatinti atminimo įamžinimo projektus kiekvienoje seniūnijoje iš 500 Lietuvos seniūnijų, kaimo bendruomenėje, mokykloje, prisidėti prie vietos istorikų, kultūrininkų, mokytojų iniciatyvų įgyvendinimo.
4. Planuojant pasirengimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (toliau – Šimtmetis) darbus, tie, kurie gyvena iš intelektinio darbo, turėtų kuo aktyviau prisidėti prie idėjų pateikimo ir pasirinkimo procesų. Valstybinė savivoka ir pilietinė atsakomybė, lietuviškumo likimas ir jo ateities projekcijos turi persmelkti mokslinius tyrimus, meno kūrinius. Daug daugiau dėmesio reikėtų skirti pavienių asmenybių iniciatyvoms.
5. Užsienyje gyvenantys lietuviai – neatskiriama tautos dalis, įvairiais Lietuvos istorijos tarpsniais prisidėjusi prie Lietuvos valstybingumo kūrimo ir gynimo. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir užsienio lietuvių organizacijos raginamos prisiminti toli nuo gimtinės mirusius valstybės kūrėjus, visuomenės veikėjus, iškilius asmenis, pagerbti jų gyvenimo ir poilsio vietas. Būtina įgyvendinti ir Lietuvos atminimą įamžinančius projektus. Valstybės sukaktis – paskata iš naujo įvertinti užsienio lietuvių indėlį ne tik į Lietuvą, bet ir į jų buvimo valstybių raidą. Lietuvos diplomatinės atstovybės, Pasaulio lietuvių bendruomenė ir užsienio lietuvių organizacijos raginamos savo buvimo valstybėse pristatyti mūsų šalies istoriją, ūkio ir kultūros laimėjimus.
6. Suvokdamas Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo ir paskesnių įvykių ypatingą reikšmę Lietuvos valstybingumui, Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. XI-1996 „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ paskelbė 2018 metus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais.
II SKYRIUS
LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO PROGRAMOS TIKSLAS IR PRINCIPAI
8. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos (toliau – Programa) tikslas – deramai paminėti atkurtos modernios Lietuvos pirmąjį šimtmetį, ypač daug dėmesio skirti visuomenės valstybinės savivokos ir pilietinės atsakomybės ugdymui, siekiant įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos valstybė yra tęstina ir amžina savo prigimtinėmis, susikurtomis, perimtomis kultūrinėmis ir valstybinėmis formomis, šių formų kūrybinga raida kintančiomis istorinėmis aplinkybėmis.
9. Minint Šimtmetį siekiama skatinti:
9.1. Pasimokyti iš istorijos. Visuomenė ir jos politiniai lyderiai privalėtų atsigręžti į istoriją, prisiminti Vasario 16-osios akto signatarus, Joną Basanavičių ir kitas svarbiausias asmenybes, peržvelgti 1918 metais valstybės keltus konceptualiuosius tikslus ir uždavinius. Derėtų panagrinėti ir šiandienine mokslo kalba aptarti to meto kultūros, meno reiškinius, leidybą. Tai leistų geriau suvokti Vasario 16-ąją pagimdžiusią istorinę ir kultūrinę tikrovę. Atkreipti dėmesį į tautines bendruomenes – suprasti, kokiais būdais sudomintos ir į valstybės kūrimą aktyviai įtrauktos tautinės mažumos. Žinoti valstybės ištakas – labai svarbu, nes visa tai padėjo išsilaikyti per okupacijas, trėmimus ir vėl pasiekti Nepriklausomybę.
9.2. Analizuoti dabartį. Kalbant apie valstybės egzistavimo patirtį, reikėtų suprasti valstybei ir tautai kylančias naujas galimybes ir grėsmes. Istorijos patirtis neleis pasiduoti nei globalizacijos euforijai, nei tarptautinės įtampos keliamai panikai. Šimtmečio nacionalinės idėjos turinys turėtų padėti geriau susivokti esamoje situacijoje – ką įgijome ir ką praradome, kaip galime įgyti papildomų kompetencijų veikti naujomis Europos Sąjungos ir kintančiomis visuotinių galių pusiausvyros sąlygomis. Derėtų nustatyti, kaip Europos Sąjungos narystė keičia prigimtinę lietuvių kultūrą – ji ne nyksta, o persiorientuoja į europinį matmenį, artimesnius ryšius su žemyno tautų kultūromis.
9.3. Prognozuoti ateitį. Pagrindinė šios sukakties pamoka ateičiai yra ta, kad Lietuvos valstybė yra amžina. Lietuva visada liks lietuvių tautos Tėvynė, lietuvių kultūros ir kalbos lopšys. Stebėdami giminingas, bendros istorijos vienijamas Europos valstybes, galime ne tik prognozuoti savo raidą, bet ir nukreipti ją valstybės stiprinimo linkme. Valstybės užduotis – telkti ir ginti piliečius. Individas junta poreikį būti ginamas kiekviename visuomenės raidos etape. Kita vertus, pilietis yra įsipareigojęs iškilus grėsmei ginti savo valstybę, ją stiprinti ir užtikrinti jos tęstinumą visoms kitoms kartoms.
10. Lietuvos istorijos instituto rekomendacijoje siūloma minėti laikotarpį nuo 1917 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus konferencijos, kuri numatė nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą ir įkūrė Lietuvos Tarybą, darbo pradžios iki 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo sušaukimo. Tai valstybės gimimo laikotarpis, kuriam būdinga valstybės formų paieška, diplomatinis ir ūkinis aktyvumas, pasiaukojamos savanorių ir visos kitos Lietuvos kariuomenės kovos už nepriklausomybės apgynimą, parlamentarizmo ir demokratinių valstybės struktūrų formavimas.
11. Programoje numatyti šalies visuomenei skirti šventiniai renginiai, kuriuose bus minimi šie Lietuvos valstybės atgimimui labai svarbūs įvykiai:
12. Šimtmečio minėjimo darbais ir renginiais siekiama pabrėžti:
12.1. Objektyvias sąlygas atgaivinti Lietuvos nepriklausomybės idėją ir sugrąžinti Lietuvą į Europą. Objektyvios sąlygos atkurti Lietuvos nepriklausomybę susidarė ne tik kylant nacionaliniam judėjimui pačioje Lietuvoje, bet ir prasidėjus trijų imperijų – Rusijos, Vokietijos ir Austrijos–Vengrijos sukeltam agresyviam karui. Imperijų jėgos neapskaičiavo savo galimybių ir istorijos įvykių buvo nušluotos nuo žemės paviršiaus. Vien Europoje po Pirmojo pasaulinio karo susikūrė devynios naujos nacionalinės valstybės. Jos iš esmės pakeitė Europos politinį žemėlapį ir istoriją. Pirmasis pasaulinis karas, jo veiksmai Lietuvoje, kylantis nacionalinis judėjimas kaizerinės okupacijos metais, lietuviškų organizacijų, mokyklų ir pirmųjų lietuviškų dalinių Rusijoje formavimasis minėtini kaip šalies nepriklausomybės priešistorė.
12.2. Nepriklausomybės kovos ir patriotizmo reikšmę valstybės raidai. Lietuvos savanorių fenomenas ligi šiol yra gyvoji tautos legenda. Savanoriai tapo pavyzdžiu, kuriuo sekta formuojant Vietinę rinktinę 1944-aisiais, organizuojant pokario partizaninę kovą ir buriant Lietuvos gynėjus 1991 metais. Keliolika tūkstančių kaimo vyrų, išėjusių ginti kuriamos valstybės, tapo būsimos Lietuvos pilietiškumo branduoliu. Per trumpą laiką beginklė Lietuva išvijo bolševikų ir bermontininkų dalinius, apsigynė nuo Lenkijos agresijos, demonstruojamos Pilsudskio karių. Kovose už nepriklausomybę dalyvavo ne tik visų Lietuvos regionų ir rajonų gyventojai, bet ir visų tautybių ir etninių grupių piliečiai: žydai, rusai, baltarusiai ir kiti.
12.3. Valstybės valdymo struktūrų sukūrimo, parlamentarizmo ir demokratijos reikšmę. Net ir karo metais buvo intensyviai rengiamasi demokratiniam valstybės gyvenimui – kuriamos savivaldybės, centriniai valstybės organai (Ministrų kabinetas, Respublikos Prezidento institucija, Steigiamasis Seimas). Tuo laikotarpiu padėti daugiapartinės demokratinės valstybės pagrindai. Rinkimai į Steigiamąjį Seimą ir jų rezultatai tapo pirmuoju žingsniu į demokratinį parlamentarizmą.
13. Programos principai yra šie:
13.1. atvirumas – Programa atvira visų Lietuvos piliečių, valstybės ir asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų pasiūlytoms Šimtmečio minėjimo idėjoms;
13.2. valstybiškumas – Programa parengta atsižvelgiant į valstybinę jos projektų svarbą ir įgyvendinama bendromis valstybės, taip pat visuomenės pastangomis ir lėšomis;
13.3. kryptingumas – atrenkami, remiami ir atliekami veiksmai, atitinkantys Programos tikslus ir principus;
13.4. visuotinumas – drauge su Programa valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, seniūnijos, asociacijos ir bendruomenės kviečiamos rengti ir įgyvendinti savas Šimtmečio minėjimo programas ir projektus; tikimasi, kad įgyvendinant Programą aktyviai dalyvaus savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, kitos užsienio lietuvių organizacijos.
III SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
14. Programos įgyvendinimo veiksmai pateikti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo 2015–2020 metų plane (toliau – Planas), pagal priedą.
15. Programos veiksmų prioritetai:
15.1. Lietuvos valstybinio ir kultūrinio gyvenimo tradicijos atvėrimas šiuolaikinei Lietuvos visuomenei, visų pirma – vaikams ir jaunimui, šios tradicijos kaip neatskiriamos dabarties gyvenimo dalies interpretavimas;
15.2. Lietuvos, jos istorijos, šių dienų tautos ir valstybės gyvenimo pristatymas pasauliui, kūrybiškos Lietuvos ir pasaulio sąveikos skatinimas.
16. Programos įgyvendinimui vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisija (toliau – Komisija), vadovaujama Ministro Pirmininko.
17. Programos įgyvendinimo priežiūrą atlieka Ministro Pirmininko sudaryta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo priežiūros darbo grupė
(toliau – Darbo grupė).
18. Programos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – Vyriausybės kanceliarija), Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija kartu su kitomis suinteresuotomis valstybės institucijomis.
19. Programą įgyvendinančios ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos kasmet iki sausio 20 d. Vyriausybės kanceliarijai teikia duomenis apie Plano vykdymo rezultatus.
20. Darbo grupė, įvertinusi Programą įgyvendinančių ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų pateiktus duomenis, kasmet iki vasario 20 d. parengia Programos įgyvendinimo metų ataskaitą, pasiūlymų dėl tolesnio Programos vykdymo projektą ir teikia Vyriausybės kanceliarijai. Vyriausybės kanceliarija organizuoja Komisijos posėdį pateiktiems dokumentams apsvarstyti.
21. Komisija kasmet iki kovo 15 d. įvertina Programos įgyvendinimo metų ataskaitą ir pasiūlymų dėl tolesnio Programos vykdymo projektą, taip pat prireikus inicijuoja Programos ir Plano pakeitimus.
22. Komisijai pritarus, Planas kasmet gali būti tikslinamas atsižvelgiant į pasiūlymus dėl naujų priemonių įtraukimo.
23. Pasiekus Programos tikslą, numatoma, kad:
23.1. bus įvykdyta ne mažiau kaip 100 Programoje numatytų mokslinių tyrimų ir jų sklaidos, leidybos, švietimo, kultūros, visuomeninių, rinkodaros ir komunikacijos projektų;
23.2. bus atidengti ne mažiau kaip 25 nauji istorinės atminties įamžinimo paminklai (paminklai, biustai, atminimo lentos ir panašiai);
24. Programos įgyvendinimas finansuojamas pagal valstybės finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete (toliau – valstybės biudžetas) atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms, atsakingoms už Plano vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Vyriausybės kanceliarijos koordinuojamos Istorinės atminties puoselėjimo programos ir kitų teisėtai gautų lėšų (taip pat iš Lietuvos mokslo tarybos, Kultūros rėmimo fondo ir privačių rėmėjų lėšų).
25. Nepriklausomybės Akto signatarų, valstybės kūrėjų ir gynėjų atminimą įamžinantys regioniniai projektai gali būti bendrai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis (iš valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir (arba) Vyriausybės kanceliarijos koordinuojamos Istorinės atminties puoselėjimo programos lėšų) ir kitų teisėtai gautų lėšų. Valstybės biudžeto lėšomis bendrai finansuojamų regioninių projektų sąrašą tvirtina Komisija.
Lietuvos valstybės atkūrimo
šimtmečio minėjimo programos
priedas
LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2015–2020 METŲ PLANAS
| Eil. Nr. |
Veiksmo pavadinimas |
Atsakingas vykdytojas, dalyvaujantys vykdytojai |
Vykdymo terminas |
| 1. „Švenčia visa Lietuva“ |
|||
| 1.1. |
Surengti Dainų šventę „Vardan tos“ |
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija), Lietuvos liaudies kultūros centras, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, užsienio lietuvių organizacijos |
2016–2018 m. II ketv. – pasirengimas 2018 m. liepos 6 d. – organizavimas |
| 1.2. |
Surengti nacionalinį seniūnijų konkursą „Valstybę kuriame mes“ |
Kultūros ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) |
2016–2018 metai |
| 1.3. |
Organizuoti Vienybės dienas Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos regionuose |
savivaldybės, asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“ |
2018 metai |
| 1.4. |
Organizuoti iškilmingą šventinį minėjimą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, ir koncertą Katedros aikštėje, Vilniuje |
Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – Vyriausybės kanceliarija), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija) |
2018 m. vasario 16 d. |
| 1.5. |
Pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui Vilniuje |
Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus miesto savivaldybė |
2017 metai |
| 1.6. |
Pastatyti paminklą pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje |
Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus miesto savivaldybė |
2018 metai |
| 1.7. |
Sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir įamžinti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą |
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija), Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė |
2017 metai |
| 1.8. |
Organizuoti visuotinę Lietuvos Respublikos vėliavos akciją |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Kultūros ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras |
2018 metai |
| 1.9. |
Jono Basanavičiaus gimtinėje esančiame Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne pasodinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio giraitę (Ožkabalių kaime, Vilkaviškio rajone) |
Lietuvos nacionalinis muziejus, Aplinkos ministerija, Vilkaviškio rajono savivaldybė |
2015–2017 metai |
| 1.10. |
Įgyvendinti Nepriklausomybės Akto signatarų, valstybės kūrėjų ir gynėjų atminimą įamžinančius projektus |
savivaldybės, vietos bendruomenės |
2015–2018 metai |
| 1.11. |
Sukurti kino filmus, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui |
Kultūros ministerija, Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos |
2015–2018 metai |
| 1.12. |
Įgyvendinti kultūros ir meno sričių projektus, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti |
Lietuvos kultūros taryba, kultūros ir meno įstaigos ir asociacijos, muziejai, bibliotekos, archyvai |
2015–2020 metai |
| 1.13. |
Sukurti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą atminimo medalį |
Vyriausybės kanceliarija, Kultūros ministerija |
2016 metai |
| 1.14. |
Parengti ekspoziciją „Lietuvos Respublika 1918–1940 m.“ |
Lietuvos nacionalinis muziejus |
2016–2017 metai |
| 1.15. |
Sukurti ir išleisti į apyvartą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtus pašto ženklus ar jų seriją (-as) |
akcinė bendrovė Lietuvos paštas |
2016–2020 metai |
| 1.16. |
Surengti X pasaulio lietuvių sporto žaidynes |
Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas), Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, užsienio lietuvių organizacijos |
2017 m. birželio 30 d. – liepos 2 d. |
| 1.17. |
Pastatyti paminklą brolių Vileišių atminimui įamžinti Vilniuje, Tado Kosciuškos skvere |
Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus miesto savivaldybė, asociacija „Vileišių fondas“ |
2017 metai |
| 1.18. |
Organizuoti iškilmingą šventinę konferenciją, skirtą Vilniaus konferencijos šimtmečiui paminėti |
Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos mokslų akademija |
2017 m. rugsėjo 18–22 d. |
| 1.19. |
Organizuoti konferenciją, skirtą Pradžios mokyklų įstatymo 95-osioms metinėms |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), Pasvalio krašto muziejus |
2017 metai |
| 1.20. |
Organizuoti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtus klasikos, roko, populiariosios muzikos koncertus didžiosiose šalies sporto arenose, savivaldybių kultūros centruose |
Kultūros ministerija, savivaldybės |
2018 metai |
| 1.21. |
Organizuoti akciją „LT100“ |
Vyriausybės kanceliarija |
2018 metai |
| 1.22. |
Organizuoti nacionalinį bėgimo maratoną Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti |
Kūno kultūros ir sporto departamentas, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, užsienio lietuvių organizacijos |
2018 metai |
| 1.23. |
Įgyvendinti projektą „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“, organizuoti parodą „100 svarbiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) akimirkų šių dienų visuomenės akimis“) |
Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus |
2018 metai |
| 1.24. |
Organizuoti iškilmingą šventinį minėjimą, skirtą pirmajam Lietuvos pripažinimui de facto ir de jure 1918 m. kovo 23 d. paminėti |
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija) |
2018 m. kovo 23 d. |
| 1.25. |
Organizuoti iškilmingą šventinį minėjimą, skirtą Pirmosios Lietuvos laikinosios konstitucijos priėmimui paminėti |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija |
2018 m. lapkričio 2 d. |
| 1.26. |
Organizuoti iškilmingą šventinį minėjimą visoje Lietuvos Respublikoje, skirtą kariuomenės šimtmečiui paminėti |
Krašto apsaugos ministerija |
2018 m. lapkričio 23 d. |
| 1.27. |
Organizuoti renginių ciklą „100 metų valstybinei kalbai“ |
Lietuvių kalbos institutas |
2018 metai |
| 1.28. |
Organizuoti konferenciją „Lietuva – technologijų šalis“ ir mokslo ir technologijų parodą |
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra |
2018 metai |
| 1.29. |
Sukurti ir išleisti į apyvartą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą apyvartinę / proginę monetą (-as) |
Lietuvos bankas |
2018–2020 metai |
| 1.30. |
Įrengti atminimo lentą, skirtą Palaimintojo Arkivyskupo Jurgio Matulaičio atminimui įamžinti (Vilniuje, |
Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Vyskupų Konferencija, Vilniaus miesto savivaldybė |
2018 metai |
| 1.31. |
Organizuoti iškilmingą minėjimą, skirtą Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo 100-mečiui paminėti |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija |
2020 m. gegužės 15 d. |
| 2. „Švenčia vaikai ir jaunimas“ |
|||
| 2.1. |
Parengti ir įgyvendinti virtualią edukacinę programą „Signatarų namai – Vasario 16-osios muziejus“ |
Lietuvos nacionalinis muziejus |
2015–2018 metai |
| 2.2. |
Organizuoti nacionalinį vaikų kūrybos festivalį „Mano Lietuva“ |
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, užsienio lietuvių organizacijos |
2016–2018 metai |
| 2.3. |
Organizuoti pilietinę akciją „Lietuva kviečia“ (Lithuania Calling) |
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga |
2016–2018 metai |
| 2.4. |
Įgyvendinti projektą „Lietuvos koliažas“ |
Lietuvos mokinių parlamentas |
2016–2018 metai |
| 2.5. |
Organizuoti projektą „Nacionaliniai Lietuvos mokinių mainai“ |
Lietuvos mokinių parlamentas |
2016–2018 metai |
| 2.6. |
Kiekvienais metais surengti nacionalinį istorijos egzaminą, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2016–2020 metai |
| 2.7. |
Organizuoti nacionalinę mokinių ir jaunimo kraštotyros 2016–2018 metų ekspediciją, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras |
2016–2018 metai |
| 2.8. |
Organizuoti šalies mokiniams ir mokytojams kelionių, skirtų Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, ciklą „Nuo gimtinės iki plačios šalies“ |
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras |
2016–2020 metai |
| 2.9. |
Organizuoti 2017–2018 mokslo metų Lietuvos mokyklų žaidynes, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras |
2017–2018 metai |
| 2.10. |
Organizuoti konkursą „100 klausimų apie Lietuvos valstybę“ |
Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, užsienio lietuvių organizacijos |
2017–2018 metai |
| 2.11. |
Parengti parodą „Jaunimas 100“, skirtą jaunimo ir jaunimo organizacijų vaidmeniui ugdant pilietinę visuomenę išryškinti |
Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2017–2018 metai |
| 2.12. |
Organizuoti moksleiviams edukacinius renginius apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus |
Lietuvos centrinis valstybės archyvas |
2018 metai |
| 2.13. |
Organizuoti interaktyvią konferenciją „Jaunimas 100“, kurios tikslas – suburti jaunimo politikos veikėjus ir parodyti jaunimo veiklos indėlį į bendruomeniškumo skatinimą |
Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2018 metai |
| 3. „Švenčia globali Lietuva“ |
|||
| 3.1. |
Apibrėžti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginių užsienyje gaires |
Užsienio reikalų ministerija, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, užsienio lietuvių organizacijos |
2015 metai |
| 3.2. |
Organizuoti viešosios diplomatijos renginius, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, pristatančius Lietuvos istorinę raidą, šiandieninę tapatybę ir ateities viziją |
Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), Žemės ūkio ministerija |
2016–2018 metai |
| 3.3. |
Įamžinti modernios Lietuvos valstybės kūrėjų atminimą užsienyje |
Užsienio reikalų ministerija |
2016–2020 metai |
| 3.4. |
Dalyvauti Leipcigo knygų mugėje šalies viešnios teisėmis |
Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Lietuvos leidėjų asociacija |
2017 metai |
| 3.5. |
Įgyvendinti projektą „Lietuvos Respublikos šimtmetis: darbai ir žmonės“ |
Užsienio reikalų ministerija, Kultūros ministerija |
2017 metai |
| 3.6. |
Organizuoti Lietuvos ekonomikos ir verslo galimybių pristatymus užsienyje |
Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ |
2017–2018 metai |
| 3.7. |
Organizuoti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą – verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalį |
Užsienio reikalų ministerija, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga |
2018 metai |
| 3.8. |
Organizuoti pilietinę akciją „Sugrįžk į Lietuvos gimtadienį“ |
Užsienio reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, užsienio lietuvių organizacijos |
2018 metai |
| 3.9. |
Organizuoti projektą „Šiandieniniai Lietuvos vardo ambasadoriai – misija įmanoma“ |
Užsienio reikalų ministerija, savivaldybės, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, užsienio lietuvių organizacijos |
2018 metai |
| 3.10. |
Dalyvauti tarptautinėje Londono knygų mugėje (drauge su Latvija ir Estija būti pagrindinėmis šalimis viešniomis) |
Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, Lietuvos leidėjų asociacija |
2018 metai |
| 4. „Šventės palikimas“ |
|||
| 4.1. |
Įgyvendinti projektą „Diplomatinis Kaunas“: renovuoti pastatą, kuriame tarpukaryje veikė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (Kaune, S. Daukanto g. 25), ir įrengti nuolatinę Lietuvos diplomatijos istorijos ekspoziciją |
Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas |
2015 metai |
| 4.2. |
Įgyvendinti leidybos projektą „Vasario 16-osios biblioteka“ |
Lietuvos nacionalinis muziejus |
2015–2017 metai |
| 4.3. |
Parengti ir išleisti seriją knygų apie įvairių šalies regionų savanorius |
savivaldybės |
2015–2020 metai |
| 4.4. |
Įgyvendinti šių sričių mokslinių tyrimų ir jų sklaidos projektus: modernios Lietuvos valstybės idėjos genezės ir raidos, valstybės kūrimo ir įtvirtinimo vidaus ir tarptautinių sąlygų; valstybės kūrėjų veiklos ir visuomenės iniciatyvų; lituanistikos modernioje Lietuvos valstybėje raidos ir vaidmens |
Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, valstybinės mokslo ir studijų institucijos |
2015–2020 metai |
| 4.5. |
Renovuoti Signatarų namų pastatą (Vilniuje, Pilies g. 26) ir atnaujinti ekspoziciją |
Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis muziejus |
2016–2017 metai |
| 4.6. |
Parengti ir išleisti leidinį „Valstybės šimtmetis skaičiais“ |
Lietuvos statistikos departamentas |
2018 metai |
| 4.7. |
Parengti ir išleisti knygą apie Prezidento rūmus Kaune |
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus |
2018 metai |
| 4.8. |
Parengti ir išleisti enciklopedinį leidinį „Nepriklausomybės šimtmečio kronika“ |
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |
2018 metai |
| 4.9. |
Įgyvendinti valstybei svarbų kultūrinį ir ekonominį projektą „Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija ir pritaikymas kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams“ |
Ūkio ministerija, valstybės įmonė Turto bankas, Kultūros ministerija |
2018 metai |
| 4.10. |
Įgyvendinti Vilniuje (Šeškinėje) nacionalinį infrastruktūros projektą „Daugiafunkcis sveikatinimo, švietimo, kultūros ir užimtumo kompleksas“ |
Finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė |
2018 metai |
| 4.11. |
Užbaigti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, kaip istorinio Lietuvos valstybingumo, kuris buvo atkurtas Vasario 16-osios aktu, simbolio, B dalies statybos darbus |
Kultūros ministerija, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai |
2016–2018 metai |
| 4.12. |
Atlikti svarbiausius Vilniaus kalnų parko teritorijos tvarkybos darbus ir ją pritaikyti lankymui |
Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė |
2018 metai |
| 4.13. |
Suremontuoti buvusius Prezidento rūmus Kaune |
Kultūros ministerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus |
2019 metai |
| 4.14. |
Renovuoti Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastatą (Kaune, Gimnazijos g. 3), kuriame dirbo Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas, Lietuvos Respublikos I–III seimai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2020 metai |
| 5. „Šventės programos komunikavimas“ |
|||
| 5.1. |
Sukurti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui skirtą interneto svetainę |
Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus universitetas |
2015 metai |
| 5.2. |
Sukurti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą |
Vyriausybės kanceliarija |
2015 metai |
| 5.3. |
Organizuoti programos komunikavimo Lietuvos Respublikoje ir užsienyje koncepcijos parengimą ir užtikrinti Šimtmečio minėjimo komunikaciją per visuomenės informavimo priemones |
Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų ministerija |
2015 metai |
| 5.4. |
Organizuoti su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimu susijusios atributikos kūrimą ir sklaidą |
Vyriausybės kanceliarija |
2015–2016 metai |
| 5.5. |
Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus nustatyti, ar visuomenė aktyviai dalyvavo programos renginiuose |
Vyriausybės kanceliarija |
2016–2020 metai |