Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1592
2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1049
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-599 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1592 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Vertinant siūlomas įstatymo projekto nuostatas lyginamuoju aspektu ir remiantis Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) „Eurydice“ tinklo pateikiamais duomenimis, beveik visose Europos Sąjungos valstybėse privalomas mokslas yra iki 15–16 metų, tik Olandijoje ir Portugalijoje – iki 18 metų. Vengrijoje, 2011 metais priėmus Švietimo įstatymo pataisas, nuosekliai pereinama prie privalomo mokslo iki 16 metų (iki 2011 metų privalomas mokslas buvo iki 18 metų).
2. Siūlomos įstatymo projekto nuostatos neužtikrina, kad bus įgytas aukštesnis nei pagrindinės ugdymo pakopos išsilavinimas, nes vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas mokiniai baigia turėdami daugiau nei 18, o dažnai net ir 20 metų. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per ilgesnį, negu nustatyta, laiką, pavyzdžiui, pagrindinio ugdymo programą baigti ne per 6, bet per 7 ar 8 metus, o asmenys, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 21 metų.
3. Beje, net ir esant nuostatai dėl privalomo mokslo iki 16 metų, jaunimo mokymosi aprėptis (besimokančių visos amžiaus grupės gyventojų skaičius) didėja. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2013–2014 mokslo metais 96,5 procento visų 16–18 metų asmenų mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose. 2012 metų duomenimis, 97 procentai aštuoniolikmečių Lietuvos gyventojų mokėsi (Europos Sąjungos vidurkis – 79 procentai; 2005 metais šis rodiklis Lietuvoje buvo 90,1 procento, Europos Sąjungos – 77,5 procento). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais 90 procentų 20–24 metų Lietuvos gyventojų turėjo ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą (Europos Sąjungos vidurkis – 80,9 procento; 2005 metais šis rodiklis Lietuvoje buvo 87,8 procento, Europos Sąjungoje – 77,4 procento). Lietuva pagal šį rodiklį buvo penkta Europos Sąjungoje. Atitinkamai nuosekliai mažėja nesimokančių pagal formaliojo švietimo programas 18–24 metų asmenų: 2013 metais pagal formaliojo švietimo programas nesimokė 6,3 procento 18–24 metų asmenų. Lietuva šiuo požiūriu lenkia Europos Sąjungos vidurkį, yra tarp 12 Europos Sąjungos valstybių, kuriose šis rodiklis mažesnis už numatytą Europos Sąjungos 2020 metų tikslą – 10 procentų.
4. Siūlomoms įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti prireiktų papildomų lėšų. Kadangi privalomo mokymosi trukmė būtų taikoma vyresniems mokiniams, pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“, reikėtų taikyti koeficientus nuo 1,4 iki 2,3 standartiniam krepšeliui – 3 348 litams. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2013–2014 mokslo metais nesimoko apie 1 400 16–18 metų mokinių, taigi jiems ugdyti reikėtų papildomai nuo 7 iki 10 mln. litų per metus. Atsižvelgiant į ribotus valstybės finansinius išteklius, skirti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų šiam tikslui nėra galimybių. Be to, esant dabartinei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai, mokslą nutraukia tik apie 2 procentus 16 metų mokinių, taigi nauda, gaunama skyrus papildomą finansavimą, nebūtų proporcinga padarytoms išlaidoms.