BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ patvirtinimo

 

2023 m. vasario 27 d. Nr. T-67

Biržai

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano patvirtinimo“, 24 ir 25 punktų reikalavimus, Biržų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Biržų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-206 „Dėl Biržų rajono savivaldybės 2015–2020 m. atliekų tvarkymo plano ir Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1.2 papunktį.

3. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja 2023 m. kovo 31 d.

4. Nustatyti, kad šis sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre ir Biržų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                              Vytas Jareckas


 

PATVIRTINTA

Biržų rajono savivaldybės

tarybos 2023 m. vasario 27 d.

sprendimu Nr. T-67

 

 

BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Biržų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų (toliau – atliekų) tvarkymo paslaugos (toliau – paslauga) teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, atliekų turėtojų ir paslaugos teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę, kontrolės tvarką.

2. Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams. Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms bei bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar ūkiniams padaliniams (toliau – Juridinių asmenų padaliniai).

3. Skirtingų komunalinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimai gali būti nustatomi atskirose šių atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose dokumentuose, kurie, esant būtinybei, gali būti keičiami, tikslinami, taisomi ir papildomi.

4. Taisyklės nereglamentuoja nuotekų ir nuotekų dumblo tvarkymo, gatvių, kiemų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros tvarkos.

5. Taisyklėse nepaminėtos kitos Savivaldybės teritorijoje susidarančios atliekos yra tvarkomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6. Taisyklėse naudojamos šios sąvokos:

6.1. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

6.2. Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

6.3. Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti.

6.4. Atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.

6.5. Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

6.6. Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

6.7. Atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.

6.8. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

6.9. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

6.10. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.

6.11. Atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.

6.12. Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.

6.13. Atskirai surenkamos atliekos – pagal rūšį ir pobūdį atskiriamos ir atskirai renkamos atliekos, įskaitant rūšiuojamuoju būdu renkamas atliekas.

6.14. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (pavyzdžiui, šakos, lapai, žolė), maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.

6.15. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

6.16. Buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Elektros ir elektroninės įrangos, kuri gali būti naudojama tiek buityje, tiek ne buityje, atliekos laikomos buitinėmis elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.

6.17. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal šių taisyklių 6.2. papunktį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos dalis.

6.18. Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių (drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais), žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

6.19. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6.20. Komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.

6.21. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – savivaldybės ar savivaldybės pavedimu juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 305 straipsnio 1 dalyje.

6.22. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.

6.23. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

6.24. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkyti ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

6.25. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės (savivaldybių) įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.

6.26. Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.

6.27. Maisto atliekos – atliekomis virtęs maistas, apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su visais pakeitimais, 2 straipsnyje.

6.28. Medicininės atliekos žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekos.

6.29. Mišriosios komunalinės atliekos – buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

6.30. Namų ūkis atskirai gyvenantis vienas fizinis asmuo arba grupė viename būste gyvenančių fizinių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

6.31. Nepavojingosios atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.

6.32. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

6.33. Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

6.34. Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“, priede.

6.35. Regioninis atliekų tvarkymo centras – visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą, atliekantis savivaldybių pavestas funkcijas, apimančias komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ar šios paslaugos teikimo organizavimą.

6.36. Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – regione naudojami komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu tvarko regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.

6.37. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą.

6.38. Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui, pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

6.39. Šiukšlės – atliekos, išmestos viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) ne į viešas jų surinkimo sistemas.

6.40. Šiukšlių išrinkimas – šiukšlių pakėlimas, išgriebimas ar kitoks paėmimas iš viešų vietų (viešų paplūdimių, vandens telkinių ir jų pakrančių, miškų, parkų, skverų, aikštelių, stotelių, pakelių ir pan.).

6.41.  Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos.

6.42. Žvejybos įrankių atliekos – žvejybos įrankiai, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, įskaitant bet kurias atskiras jų dalis ar medžiagas, kurios buvo tokių žvejybos įrankių dalys ar kurios buvo prie jų pritvirtintos, kai jie buvo išmesti, įskaitant, kai jie buvo apleisti ar pamesti.

6.43. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

 

III SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

 

7. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, apdorojimo ir šalinimo, visuomenės informavimo ir švietimo paslaugas visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams.

8. Komunalinių atliekų turėtojai skirstomi į šias grupes:

8.1. daugiabučių namų gyventojai (fiziniai asmenys);

8.2. individualių namų valdų gyventojai (fiziniai asmenys);

8.3. juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, fiziniai asmenys, užsiimantys individualia veikla.

9. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šių atliekų tvarkymą:

9.1. mišrių komunalinių atliekų;

9.2. antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių ir pakuočių atliekas;

9.3. biologiškai skaidžių atliekų, įskaitant žaliąsias, maisto/virtuvės atliekas;

9.4. didžiųjų atliekų ir naudotų padangų;

9.5. statybos ir griovimo atliekų;

9.6. tekstilės atliekų;

9.7. buityje susidarančių pavojingųjų atliekų;

9.8. elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

9.9. gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavų;

9.10. bešeimininkių atliekų;

9.11. kitų atliekų, kurios išskiriamos pagal poreikį kitais teisės aktais, įskaitant Savivaldybės priimtus teisės aktus.

10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:

10.1. atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas;

10.2. juridinių asmenų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema;

10.3. pakartotinio naudojimo ir kitų pakuočių atliekų, įtrauktų į užstato sistemą;

10.4. fekalijų, srutų, nuotekų, kitų skystų atliekų;

10.5. atliekų, kurios surenkamos Savivaldybės organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančiose atliekų surinkimo sistemose;

10.6. netinkamų eksploatuoti transporto priemonių;

10.7. medicininių atliekų.

 

IV SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS ORGANIZAVIMAS

 

11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema teikia komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo (išskyrus ūkinę ir komercinę veiklą vykdantiems asmenims), naudojimo ir šalinimo paslaugas visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams.

12. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti visų Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą taip, kad nekiltų pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai.

13. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti kokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas už mažiausią galimą kainą ir įgyvendinti principą „teršėjas moka“.

14. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos esama būklė, organizavimo bei plėtros tikslai ir priemonės aprašyti Biržų rajono savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, parengtame atsižvelgiant į Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą ir Panevėžio regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo planą.

15. Savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymą administruoja ir organizuoja Savivaldybės administracija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Dalį komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Savivaldybė kartu su kitomis regiono savivaldybėmis yra perdavusi UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau – Administratorius), kuris vykdo veiklą pagal įstatus ir kitus teisės aktus.

16. Administratorius organizuoja Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų surinkimą bei pervežimą į regioninius įrenginius ir nuo jų atskirtų kitų atliekų – antrinių žaliavų, pakuočių atliekų, pavojingų buities atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, žaliųjų, bei didžiųjų ir kitų naudoti tinkančių atliekų surinkimą, vykdo visuomenės informavimą ir švietimą, konkurso tvarka parenka komunalinių atliekų tvarkytojus. Savivaldybės Taryba tvirtina atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų prevencijos ir tvarkymo planus, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatus bei vietinės rinkliavos dydžius, dydžių nustatymo metodiką.

17. Administratorius, administruodamas regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, organizuoja Savivaldybės teritorijoje esančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (-ių) (toliau - DGASA), regioninio sąvartyno ir kitų regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros įrenginių įrengimą bei eksploatavimą, įskaitant DGASA surenkamų kitų atliekų (antrinių žaliavų, pakuočių atliekų, pavojingų buities atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, žaliųjų bei didžiųjų ir kitų naudoti tinkančių atliekų) išvežimą perdirbti ar saugoti, rengia ir vykdo regioninę visuomenės informavimo ir švietimo programas, teikia savivaldybėms pagalbą atliekų tvarkymo klausimais, vykdo kitas funkcijas, kurias paveda Savivaldybė.

18. Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, naudojasi tiek Savivaldybės, tiek regioninės atliekų tvarkymo sistemos viešaisiais atliekų tvarkymo įrenginiais.

19. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra vykdoma palaipsniui, vadovaujantis Savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planu, atitinkamais Savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais bei sutartyse su Administratoriumi, atliekų tvarkytojais nurodyta investicijų apimtimi ir terminais.

20. Savivaldybės administracija organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą.

 

V SKYRIUS

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimas

 

21. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema Savivaldybėje organizuojama, administruojama ir plėtojama taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas.

22. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama ES, Valstybės, Savivaldybės, UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšomis.

23. Vietinės rinkliavos apskaičiavimą ir rinkimą reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai (toliau – Nuostatai).

24. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių tvarkymo sistemą organizuoja ir finansuoja gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos), vadovaujantis Savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planu ir Aplinkos ministerijos patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, pagal su Savivaldybe sudarytas bendradarbiavimo sutartis.

25. Sąnaudos, atsiradę dėl komunalinių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, atlyginami iš Savivaldybės biudžeto.

 

VI SKYRIUS

KOMUNALINIŲ Atliekų turėtojų teisės ir pareigos

 

26. Savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys privalo naudotis Savivaldybėje organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Savivaldybės administracija informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą atliekų turėtojams teikia Savivaldybės interneto tinklalapyje, spaudoje.

27. Visi komunalinių atliekų turėtojai privalo mokėti Savivaldybės nustatytą Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. 

28. Kiekvieno žemės sklypo, esančio Savivaldybės teritorijoje, savininkas (nuomininkas, naudotojas ar valdytojas) yra atsakingas už tinkamą atliekų surinkimą ir jų išvežimą, vadovaujantis šiomis Taisyklėmis.

29. Komunalinių atliekų turėtojus atitinkamo dydžio konteineriais komunalinėms atliekoms, pakuočių ir kitų atliekų surinkimui aprūpina Atliekų vežėjas. Konteinerių dydį parenka Administratorius pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį (normą) ir konteinerių ištuštinimo dažnumą, taip pat atsižvelgdamas į atliekų turėtojų kreipimąsi raštu, komunalinių atliekų turėtojai, neturintys konteinerio, apie tai praneša Administratoriui.

30. Komunalinių atliekų turėtojai, pateikę motyvuotą ir pagristą paaiškinimą, turi teisę vieną kartą per metus pasikeisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerį į tokio dydžio konteinerį, kuris atitinka realų susidarančių atliekų kiekį.

31. Visi komunalinių atliekų turėtojai turimas atliekas privalo rūšiuoti: nuo kitų atliekų atskirti popierių ir kartoną, pakuočių atliekas, stiklinius ir plastikinius daiktus, statybos ir griovimo atliekas, didžiąsias atliekas, tekstilės atliekas, pavojingas buities atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, žaliąsias ir maisto atliekas.

32. Atskirai surenkamą buityje susidariusį kartoną, popierių, stiklą, plastiką, pakuočių atliekas komunalinių atliekų turėtojai privalo šalinti į artimiausius antrinėms žaliavoms skirtus specialiuosius konteinerius, atsižvelgdami į užrašus ant šių konteinerių, arba į individualius pakuočių atliekų konteinerius, o nesant tokioms galimybėms, pristatyti šias atliekas į DGASA.

33. Komunalinių atliekų turėtojai, turintys žaliųjų atliekų, privalo šias atliekas kompostuoti savo kompostavimo įrenginiuose arba pristatyti šias atliekas į žaliųjų atliekų priėmimo aikštelę.

34. Fiziniai asmenys, turintys statybos ir griovimo atliekų, naudotų padangų atliekų privalo šias atliekas pristatyti į DGASA arba į Panevėžio regioninį atliekų sąvartyną pagal nustatytus atliekų kiekius ir įkainius. Juridiniai asmenys, apmokėję nustatytą kainą. šias atliekas gali pristatyti tik į regioninį atliekų sąvartyną. 

35. Mišrias komunalines atliekas komunalinių atliekų turėtojai turi šalinti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Rekomenduojama, kad mišrių komunalinių atliekų turėtojai šias atliekas į konteinerius mestų sudėtas į specialius polietileninius ar kitus maišelius.

36. Atliekų surinkimo konteineriai negali būti perpildyti, t. y. konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Esant konteinerių perpildymui daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), atliekų tvarkytojai turi teisę pakeisti konteinerius į didesnės talpos arba pastatyti papildomą konteinerį, o atliekų turėtojai privalo mokėti atitinkamo dydžio Vietinę rinkliavą.

37. Komunalinių atliekų turėtojai privalo pasirūpinti, kad atliekų surinkimo transporto priemonės netrukdomai privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal viešai paskelbtą grafiką. Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti išstumiami ir pastatomi taip, kad prie jų galėtų privažiuoti atliekų surinkimo transporto priemonės. To nepadarius, Atliekų vežėjas turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius.

38. Komunalinių atliekų turėtojai privalo nedelsiant pašalinti nurodytus pažeidimus atsižvelgdami į Atliekų vežėjo ir/ar Administratoriaus pranešimus apie netinkamą atliekų išrūšiavimą, trukdančias ištuštinti konteinerį kliūtis ir kitus pažeidimus.

39. Komunalinių atliekų turėtojai, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai (butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, bendrojo naudojimo objektų administratoriai, jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys), privalo Administratoriui pareikalavus pateikti informaciją apie gyventojų skaičių ir butų skaičių (būsto plotą), o juridiniai asmenys – pagal teisės aktuose nustatytus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti bei Vietinės rinkliavos dydžiui paskaičiuoti.

40. Juridiniai asmenys ir juridinių asmenų padaliniai, kurių veikloje susidaro komunalinės atliekos, išskyrus juridinius asmenis ar jų padalinius, turinčius Leidimus, nurodytus šių 6.26 papunktyje, kuriuose numatytos kitokios sąlygos, privalo tvarkyti komunalines atliekas pagal šias Taisykles.

41. Atliekų turėtojams draudžiama:

41.1. deginti komunalines atliekas;

41.2. raustis bendrojo naudojimo konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) pakuočių atliekas, įskaitant antrines žaliavas;

41.3. išmesti bet kokias atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, kitose viešose vietose, bendrojo naudojimo patalpose ar kitose, tam neskirtose vietose, palikti bet kokias atliekas šalia konteinerių (išskyrus Specifinių atliekų surinkimo dienas, kurios nurodytos patvirtintame atliekų surinkimo grafike);

41.4. dėti atliekas į šioms atliekoms neskirtus konteinerius (pvz., žaliąsias atliekas mesti į komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų konteinerius);

41.5. savavališkai pakeisti konteinerio stovėjimo vietą;

41.6. užstatyti transporto priemonėmis atliekų konteinerių aikštelių ar konteinerių stovėjimo vietų priežiūros zonas;

41.7. aprašinėti, deginti, gadinti ir laužyti konteinerius, piešti, klijuoti lipdukus ant konteinerių;

41.8. į komunalinių atliekų konteinerius pilti žemės gruntą, statybos ir griovimo atliekas, chemines medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, pakuotės ir pakuočių atliekas, įskaitant antrines žaliavas, žaliąsias atliekas, pavojingas atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, padangas, automobilių detales, gatvių valymo atliekas ir kitas tam neskirtas atliekas;

41.9. mesti komunalines atliekas į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems komunalinių atliekų turėtojams priskirtus komunalinių atliekų konteinerius (atvežti komunalines atliekas iš kitų savivaldybių teritorijų, garažų, individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir kt.).

 

VII SKYRIUS

ATLIEKŲ VEŽĖJO TEISĖS ir pareigos

 

42. Atliekų vežėjas gali teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje tik sudaręs sutartį su Administratoriumi. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų vežėjų teisės ir pareigos yra apibrėžtos sutartyse tarp Atliekų vežėjų ir Administratoriaus bei šiose Taisyklėse.

43. Atliekų vežėjas turi būti registruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, vykdyti pirminę atliekų apskaitą, teikti informaciją nustatyta tvarka atitinkamoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, Administratoriui ir Savivaldybės administracijai, įstatymų nustatyta tvarka saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją.

44. Atliekų vežėjas, vykdantis antrinių žaliavų bei pakuotės surinkimą, aprūpina atliekų turėtojus specialiais pakuočių atliekų (popieriaus ir kartono, plastiko ir stiklo) surinkimo konteineriais, vadovaudamasis sutartyje su Administratoriumi nurodytais reikalavimais.

45. Pagal atliekų turėtojo motyvuotą prašymą, komunalinių atliekų vežėjas anksčiau skirtą konteinerį privalo (ne dažniau kaip 1 kartą per metus) pakeisti kito dydžio konteineriu.

46. Komunalinių atliekų vežėjas turi teisę atsisakyti tuštinti individualius konteinerius, kurių komunalinių atliekų turėtojai su komunalinių atliekų vežėju sutartu laiku nepastato į atliekų vežėjui tinkamą vietą arba konteineriai yra užpildyti atliekomis, kurias draudžiama mesti pagal šias Taisykles į komunalinių atliekų konteinerius.

47. Komunalinių atliekų vežėjas privalo palaikyti švarą ir tvarką 5 metrų atstumu bendro naudojimo konteinerių aikštelėse. Konteinerinių aikštelių priežiūros sąnaudos yra apmokamos sutartyje tarp Administratoriaus ir komunalinių atliekų vežėjo nustatyta tvarka.

48. Komunalinių atliekų vežėjas užtikrina švarą aplink individualius ir kolektyvinius konteinerius jų ištuštinimo metu.

49. Atliekų vežėjas laikosi konteinerių ištuštinimo periodiškumo. Atliekų vežėjas privalo ant konteinerių nurodyti savo kontaktinius duomenis, kad konteinerių perpildymo atveju atliekų turėtojai galėtų apie tai pranešti Atliekų vežėjui. Konteinerių aptarnavimo grafiką Atliekų vežėjas skelbia viešai sutartyje su Administratoriumi nustatyta tvarka.

50. Komunalinių atliekų konteineriai turi būti tuštinami pagal konteinerių aptarnavimo grafikus.

51. Komunalinių atliekų vežėjas privalo ne rečiau kaip 2 kartus per metus organizuoti didelių gabaritų atliekų, pavojingų atliekų surinkimą iš gyventojų apvažiavimo būdu, sutartyje su Administratoriumi nustatyta tvarka.

52. Komunalinių atliekų vežėjas apie tam tikrų išrūšiuotų specifinių komunalinių atliekų, kurios yra surenkamos Savivaldybės teritorijoje, surinkimą apvažiavimo būdu privalo informuoti komunalinių atliekų turėtojus sutartyje su Administratoriumi nustatyta tvarka.

53. Komunalinių atliekų vežėjas privalo registruoti visus komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus (žodinius ir raštiškus), sutartyje su Administratoriumi nustatyta tvarka.

54. Atliekų vežėjas (-ai) teikia informaciją Administratoriui apie gaunamus skundus ar prašymus sutartyje su Administratoriumi nustatyta tvarka.

55. Atliekų vežėjas (-ai) Administratoriaus ir Savivaldybės administracijos reikalavimu privalo teikti duomenis apie gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurie naudojasi atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis bei duomenis, reikalingus susidarančių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų apimčiai nustatyti.

 

VIII SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR ŠALINIMAS

 

56. Savivaldybės teritorijoje komunalinės atliekos (Taisyklių 1 priedas) surenkamos antžeminiais konteineriais.

57. Sodų bendrijos aptarnaujamos bendro naudojimo konteineriais, o nuolatos gyvenantys asmenys (deklaravę gyvenamąją vietą) - individualiais konteineriais.

58. Regioniniuose atliekų tvarkymo įrenginiuose komunalinės atliekos priimamos iš Savivaldybės teritorijoje šias atliekas surenkančio(-ių) Atliekų tvarkytojo(-ų).

59.  Komunalinių atliekų surinkimo kolektyviniai konteineriai išdėstomi pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas Konteinerių aikštelių išdėstymo vietų schemas.

60. Komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių išdėstymo vietas sodininkų ir garažų bendrijose parenka Administratorius, bendrijos ir Savivaldybės atstovas.

61. Individualiose valdose gyvenantys fiziniai asmenys (išskyrus fizinius asmenis, gyvenančius sunkiai privažiuojamose individualiose valdose), naudojasi tik individualiais konteineriais, kurie statomi individualios valdos teritorijoje. Atliekų išvežimo dieną konteineriai turi būti išstumti į atliekų vežėjui privažiuoti tinkamą vietą. Individualiose valdose gyvenantiems asmenims draudžiama savo komunalines atliekas šalinti į kitiems asmenims priklausančius ir į kolektyvinius konteinerius.

62. Komunalines atliekas draudžiama šalinti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.

63. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo kreiptis į komunalinių atliekų tvarkytoją, kad būtų pastatyti laikinieji konteineriai, skirti komunalinėms atliekoms surinkti.

 

IX SKYRIUS

BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

64. Atliekų turėtojai žaliąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje. Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis biologiškai skaidžių atliekų, įskaitant žaliąsias atliekas, susidarančias bendro naudojimo ir pramonės teritorijose, sąrašas pateikiamas Taisyklių 2 priede.

65. Atliekų turėtojai (individualių namų gyventojai) kurie turi galimybes žaliąsias atliekas kompostuoti, jas kompostuoja savo privačioje valdoje ar bendruose kelių individualių namų ūkių kompostavimo įrenginiuose su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis.

66. Atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių kompostuoti žaliųjų atliekų individualių namų ūkių teritorijose, šias atliekas privalo pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę arba į  DGASA. Šias atliekas draudžiama šalinti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.

67. Įmonės (laikino apgyvendinimo įstaigos, maitinimo įstaigos), kurių veikloje susidaro maisto, virtuvės atliekos, susidariusias ir išrūšiuotas biologiškai skaidžias atliekas turi perdirbti kompostavimo įrenginiuose arba kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu, arba šias atliekas gali sutartiniu pagrindu perduoti apdorojimo įmonėms.

68. Savivaldybėje esant atskiram biologinių atliekų surinkimui, fiziniai asmenys privalo šias atliekas šalinti į specialius konteinerius.

 

X SKYRIUS

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, TVARKYMAS

 

69. Atliekų turėtojai pakuočių atliekas, antrines žaliavas, išvardintas Taisyklių 3 priede, privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

70. Pakuočių atliekų surinkimo konteineriais atliekų turėtojus aprūpina šių atliekų tvarkytojai. Atliekų turėtojas privalo iš Atliekų tvarkytojo priimti pakuočių atliekų konteinerį ir juo naudotis.

71. Pakuočių atliekos individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

72. Pakuočių atliekų konteineriai tuštinami periodiškumu, nurodytu atliekų surinkimo grafike, kuris skelbiamas viešai vietinėje spaudoje, Atliekų tvarkytojo, Administratoriaus bei Savivaldybės interneto tinklalapiuose.

73. Fiziniai asmenys gali papildomai naudotis DGASA aikštelėmis.

74. Jeigu pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų gabaritai netinka antrinių žaliavų surinkimo konteineriams, jas privaloma susmulkinti arba pristatyti į DGASA.

75. Jeigu atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytą vietą pakuočių atliekų surinkimo konteinerio neišstumia, atliekos surenkamos kitą pagal paslaugų teikimo grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną.

76. Atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, jog konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti.

77. Juridiniai asmenys gali naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su Atliekų tvarkytojais.

78. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo kreiptis į Atliekų tvarkytoją, kad būtų pastatyti laikinieji konteineriai, skirti pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimui.

 

XI SKYRIUS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

79. Atliekų turėtojai pavojingas buities atliekas, išvardintas Taisyklių 4 priede, privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

80. Atliekų turėtojai buityje susidariusias pavojingas atliekas privalo:

80.1. pristatyti į artimiausią DGASA;

80.2. atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo pavojingų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką.

81. Atliekų turėtojai susikaupusius nenaudojamus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

82. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės Atliekų tvarkymo sistemą papildančių baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.

83. Draudžiama buityje susidariusias pavojingas atliekas mesti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.

 

 

XII SKYRIUS

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

84. Atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas, išvardintas Taisyklių 5 priede, privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

85. Atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo:

85.1. pristatyti į artimiausią DGASA;

85.2. atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką;

85.3. perduoti elektros ir elektroninės įrangos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga.

86. Draudžiama buityje susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas mesti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.

87. Elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekas surinkimo priemones. Savivaldybės Atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XIII SKYRIUS

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ TVARKYMAS

 

88. Didžiosios atliekos (seni baldai, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir pan.), būsto įrenginiai (seni langų rėmai, durys ir pan.), virtuvės įranga (senos dujinės viryklės ir pan.) kiti dideli namų apyvokos daiktai iš komunalinių atliekų turėtojų, nurodytų šių Taisyklių 8.1. ir 8.2. papunkčiuose, surenkamos apvažiavimo būdu teisės aktų nustatyta tvarka.

89. Didžiųjų atliekų surinkimas pagal iš anksto suderintus maršrutus ir datas yra skelbiamas viešai Administratoriaus, komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės interneto tinklalapiuose.

90. Komunalinių atliekų turėtojas didelių gabaritų atliekas, išvardintas Taisyklių 6 priede, gali pristatyti į DGASA.

91. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančiose įmonėse arba prekybos padangomis vietose teisės aktų nustatyta tvarka.

92. Fiziniai asmenys naudotas padangas gali pristatyti į DGASA pagal nustatytus atliekų kiekius ir įkainius.

93. Didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas draudžiama šalinti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.

 

XIV SKYRIUS

STATYBINIŲ IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

94. Šis skyrius reglamentuoja statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.

95. Juridiniai asmenys statybines ir griovimo atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis, pvz. asbesto turinčias atliekas) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į Panevėžio regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną.

96. Gyventojai statybines ir griovimo atliekas, neužterštas pavojingomis medžiagomis (įskaitant asbesto neturinčias atliekas), privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į artimiausią DGASA arba į Panevėžio regioninį atliekų sąvartyną pagal nustatytus atliekų kiekius ir įkainius. Statybines ir griovimo atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis, privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į Panevėžio regioninį atliekų sąvartyną.

97. Statybines ir griovimo atliekas (Taisyklių 8 priedas) susidarančias statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybos leidimas, tvarko Atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais.

98. Statybines ir griovimo atliekas draudžiama šalinti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.

 

XV SKYRIUS

TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

99. Buityje susidariusias tekstilės atliekas, išvardintas Taisyklių 7 priede, komunalinių atliekų turėtojai privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų ir mesti jas į tam skirtus specialiai pažymėtus konteinerius arba pristatyti į DGASA.

100. Buityje susidariusias tekstilės atliekas draudžiama mesti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.

101. Juridiniai asmenys tekstilės atliekas privalo perduoti tvarkymui atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XVI SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ APSKAITOS DUOMENŲ SURINKIMAS IR KAUPIMAS

 

102. Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų apskaitos duomenis renka ir kaupia Administratorius bei Savivaldybės teritorijoje veikiantys kiti atliekų tvarkytojai.

103. Administratorius renka ir kaupia duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą įvairiuose šaltiniuose Savivaldybės teritorijoje, jų surinkimą, pervežimą bei perdavimą šalinti ir naudoti, apie šių atliekų tvarkymo įrenginius, apie paslaugas pagal sutartis su komunalinių atliekų tvarkytojais ir kitus komunalinių atliekų tvarkymo planavimui, priemonių įgyvendinimui bei kontrolei reikalingus duomenis.

104. Iki sausio 30 dienos Savivaldybės teritorijoje veikiantis komunalinių atliekų tvarkytojas bei papildančiųjų atliekų tvarkymo sistemų valdytojai Savivaldybės administracijai ir/ar Administratoriui teikia duomenis (raštu ir elektronine forma) apie surinktas ir/ar sutvarkytas atliekas sutartyse nustatyta tvarka.

105. Savivaldybės administracijai pareikalavus Administratorius ir atliekų tvarkytojai privalo pateikti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu.

 

XVII SKYRIUS

Visuomenės informavimas

 

106. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės skelbiamos Savivaldybės ir Administratoriaus interneto tinklalapiuose.

107. Komunalinių atliekų turėtojai informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, paslaugų kainas. Ši informacija skelbiama Administratoriaus, Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto tinklalapiuose.

108. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka.

109. Kiekvienais metais iki kovo 31 d. Administratorius turi parengti ir paskelbti ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje.

 

XVIII SKYRIUS

SKUNDŲ IR PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

 

110. Atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantis komunalinių atliekų tvarkytojas ir  Administratorius.

111. Prašymai gali būti pateikiami el. paštu, paštu, atvykus į Administratoriaus teritorinį rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinį.

112. Nagrinėjami tokie rašytiniai prašymai ir skundai, kurie yra įskaitomai parašyti valstybine kalba, yra pareiškėjo arba jo įgalioto atstovo pasirašyti, nurodyti jo vardas, pavardė, tikslus adresas, kuriuo jis pageidautų gauti atsakymą, ir telefono numeris (jeigu pareiškėjas jį turi). Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai ir skundai grąžinami pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį.

113. Gauti skundai nagrinėjami Administratoriaus nustatyta tvarka.

 

 

XIX SKYRIUS

ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS

 

114. Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Administratorius, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius ir seniūnai savo seniūnijose.

115. Atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo – pažeidęs šias Taisykles yra traukiamas atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

116. Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

 

________________________________

 

part_0ccc750ff4cc49f4ad1824d2fbe0430d_end


 

Biržų rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

1 priedas

 

MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS *

 

Eil.

Nr.

Komunalinių atliekų pavadinimas

1.

Sauskelnės

2.

Popieriniai rankšluosčiai

3.

Servetėlės

4.

Tualetinis popierius

5.

Vienkartinės nosinės

6.

Šalti pelenai

7.

Sąšlavos

8.

Gyvūninės kilmės atliekos

9.

Higienos reikmenys: dantų šepetėliai, pastos ir kremų pakuotės

10.

Kvepalų pakuotės

11.

Įvairios vaistinių preparatų pakuotės

12.

Panaudotas gyvūnų ir paukščių kraikas

13.

CD, DVD ir LP plokštelės

* Komunalinių atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

_____________________

 

part_bb6763288867412abaa543d3146df9a3_end


 

Biržų rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

2 priedas 

 

REKOMENDUOJAMŲ KOMPOSTUOTI NAMŲ ŪKIO SĄLYGOMIS BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ŽALIĄSIAS ATLIEKAS, SUSIDARANČIAS BENDRO NAUDOJIMO IR PRAMONĖS TERITORIJOSE, SĄRAŠAS*

 

Kompostavimui tinkamos atliekos

Kompostavimui netinkamos atliekos

Buities atliekos

Sodo atliekos

Maisto atliekos (negyvūninės kilmės) – vaisių ir daržovių gabaliukai;

vaisių ir daržovių žievės;

kiaušinių lukštai;

arbatos pakeliai;

kavos tirščiai bei jų filtrai.

Kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai.

Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai.

Sodo atliekos – augalų lapai;

nupjauta žolė;

smulkios šakos;

jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų);

sena vazonų žemė;

kitos atliekos – triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas.

Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai, šunų bei kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai.

*Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

_____________________

 

part_b3ca39bb97164afaa4d499ad52b22ddc_end


 

Biržų rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

3 priedas

 

PAKUOTĖS BEI PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, KURIAS GALIMA MESTI Į PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS*

 

Pakuočių atliekų rūšys

Atliekos, kurias galima mesti į konteinerius

Atliekos, kurių negalima mesti į konteinerius

Stiklo

Stikliniai buteliai, stiklainiai;

nereikalingi stiklo indai;

įvairaus dydžio stiklinės taros duženos.

 

 

Porcelianas, krištolas, keramika;

veidrodžiai, elektros lemputės;

dažais ar tepalais užteršta pakuotė;

ampulės, stikliniai vaistinių preparatų buteliukai;

armuotas stiklas bei stiklo lakštai;

automobilių langų stiklai.

Popieriaus ir kartono

Žurnalai, laikraščiai ir kiti spaudiniai (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele);

knygos be kietų viršelių;

kartoninės dėžutės, gofruoto kartono dėžės, popieriniai krepšiai;

lankstinukai, vokai, skrajutės, spaudos ir rašomasis popierius, knygos be kietų viršelių;

kita neužteršta popierinė pakuotė ir pakavimo popierius.

Pergamentinis popierius;

kalkinis ir riebaluotas popierius;

drėgmei ir vandeniui atsparus impregnuotas, kreiduotas popierius;

laminuotas popierius, padengtas plastiku, celofanu, folija, bitumu;

panaudoti tapetai;

servetėlės, popierinės nosinės ir rankšluosčiai;

sauskelnės.

Plastikų ir metalo

Plastikiniai buteliai nuo gėrimų ir kitų maisto produktų;

plastikiniai indeliai ir dėžutės nuo padažų, majonezo ir kitų maisto produktų, indų ploviklio, šampūno ir pan.;

polietileno maišeliai ir plėvelė;

putplasčio pakuotė;

kita plastikinė pakuotė, kurioje yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP, PS ženklai;

kartoninės sulčių, pieno, pieno produktų, sulčių ir kitų gėrimų pakuotės (pvz., „Tetra pak“ ir panašios);

traškučių pakeliai;

konservų dėžutės;

skardinės nuo gėrimų;

aliuminio lėkštės ir kepimo skardos;

metaliniai dangteliai, dėžutės, visos kitos buityje susidarančios metalinių pakuočių atliekos.

Pakuotės turi būti visiškai ištuštintos, pašalinti maisto likučiai

Dažų, tepalų ir cheminių medžiagų likučiais užteršta tara;

žaislai iš plastiko su elektroniniais įtaisais;

plastikiniai medicinos gaminiai bei priemonės;

vaizdo kasetės, fotojuostelės, CD, DVD ir LP plokštelės;

skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai;

aerozoliniai flakonai.

 

 

* Pakuotės ir pakuočių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo

_____________________

part_532ac48fcb4f433aa3356f0c302a8f70_end


 

Biržų rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

4 priedas

 

 

BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS*

 

Eil.

Nr.

Pavojingų buitinių atliekų pavadinimas

1.

Namų valymo ir asmens higienos priemonės: tirpikliai; rūgštys (pvz. ėsdinantys grindų valikliai); šarmai (pvz. balikliai); plovikliai, kurių sudėtyje yra pavojingųjų medžiagų

2.

Dažai, lakai, rašalas ir klijai

3.

Buities ir sodo pesticidai

4.

Fotografijos cheminės medžiagos

5.

Pakuotės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos

6.

Asbesto atliekos: nebenaudojama įranga, kurioje yra grynojo asbesto; pavojingos sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos; izoliacinės medžiagos, kuriose yra asbesto; statybinės medžiagos, turinčios asbesto

7.

Apdorota mediena (mediena, kurioje yra pavojingųjų medžiagų)

8.

Akmens anglių degutas ir gudronuotieji gaminiai: bituminiai mišiniai, kuriuose yra akmens anglių dervos; akmens anglių derva ir gudronuotieji gaminiai

9.

Tepalų filtrai ir užterštos sugeriančiosios medžiagos

10.

Automobilių pramonės gaminiai, paviršių poliruokliai ir aušinimo skysčiai

11.

Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio (išskyrus EEĮA)

12.

Aerozolių balionėliai

13.

Baterijos

* Pavojingų buities atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

_____________________

 

part_6173c87d7f254d06ad909c612bc33ae8_end


 

Biržų rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

5 priedas

 

 

BUITINĖS ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ SĄRAŠAS*

 

Kategorijos

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų pavyzdžiai

Apšvietimo įrangos atliekos

Perdegusios lempos, nebenaudojama ar sugedusi kita apšvietimo įranga.

Elektrinių ir elektroninių įrankių atliekos

Nebenaudojami ar sugedę vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, tekinimo, malimo, šlifavimo, smulkinimo, pjovimo, kapojimo, kirpimo, gręžimo, skylių darymo, perforavimo, lankstymo, lenkimo ar panašios paskirties medžio, metalo ar kitų medžiagų apdorojimo įranga, kniedijimo, kalimo, veržimo arba kniedžių, vinių, varžtų ištraukimo ar panašios paskirties įrankiai, virinimo, litavimo ar panašios paskirties įrankiai, skystų ar dujinių medžiagų purškimo, skleidimo, paskirstymo ar kitokio apdorojimo kitomis priemonėmis įranga.

IT ir telekomunikacinės įrangos atliekos

Nebenaudojami ar sugedę asmeniniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele, monitoriumi ir klaviatūra), nešiojamieji kompiuteriai, kompiuterinės užrašų knygelės, delniniai kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, elektrinės ir elektroninės rašomosios mašinėlės, kišeninės ir stalinės skaičiavimo mašinėlės, faksimiliniai aparatai, laidiniai telefonai, mobilieji telefonai, atsakiklių sistemos.

Smulkių namų apyvokos prietaisų atliekos

Nebenaudojami ar sugedę dulkių siurbliai, siuvimo, mezgimo, audimo ir kitokie tekstilės gaminių apdorojimo prietaisai, lygintuvai, skrudintuvai, keptuvės, smulkintuvai, kavamalės ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga, elektriniai peiliai, plaukų kirpimo, džiovinimo, dantų valymo, skutimosi ir masažavimo prietaisai bei kiti kūno priežiūros prietaisai, rankiniai ir staliniai laikrodžiai bei laiko matavimo, rodymo ar fiksavimo įranga, svarstyklės.

Stambių namų apyvokos prietaisų atliekos

Nebenaudojami ar sugedę šaldytuvai ir šaldikliai, skalbimo mašinos ir drabužių džiovintuvai, indaplovės, elektrinės viryklės ir viryklėlės, mikrobangų krosnelės, elektriniai šildymo prietaisai (pvz., elektriniai radiatoriai), elektriniai ventiliatoriai, oro kondicionavimo prietaisai.

Vartojimo įrangos atliekos

Nebenaudojami ar sugedę radijo aparatai, televizoriai, vaizdo kameros, vaizdo grotuvai, garso grotuvai, garso stiprintuvai, muzikos instrumentai, fotoaparatai.

Žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos atliekos

Nebenaudojami ar sugedę elektriniai traukinukai ar lenktyninių automobilių komplektai, rankiniai vaizdo žaidimų pultai, vaizdo žaidimai, elektrinių ar elektroninių komponentų turinti sporto įranga.

* Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

__________________

 

part_37e91837c0a5473b889aa69c45b211b7_end


 

Biržų rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

6 priedas

 

 

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS*

 

Eil.

Nr.

Didelių gabaritų atliekų pavadinimas

1.

Automobilinės kėdutės

2.

Durys

3.

Dviračiai

4.

Kilimai

5.

Vežimėliai

6.

Radiatoriai

7.

Talpos ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos

8.

Seni baldai (kėdės, lovos, čiužiniai, spintos, stalai, komodos ir kt.)

9.

Namų ūkio santechnikos įrenginiai (klozetai, kriauklės, vonios ir kt.)

10.

Kitos šios atliekų kategorijos atliekos

* Didelių gabaritų atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

_____________________

 

part_795cf5ab14164a9abbb0aef3651e8f8b_end


 

Biržų rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

7 priedas

 

 

TEKSTILĖS ATLIEKŲ SĄRAŠAS *

 

Eil.

Nr.

Tekstilės atliekų pavadinimas

1.

Moteriški, vyriški ir vaikiški rūbai

2.

Kilimai

3.

Patalynė

4.

Antklodės

5.

Užuolaidos

6.

Avalynė

7.

Žaislai

* Tekstilės atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

_____________________

 

part_35978793b428411f8043145308fefb5e_end


 

Biržų rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

8 priedas

 

 

STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SĄRAŠAS*

 

Eil.

Nr.

Statybos ir griovimo atliekų pavadinimas

1.

Betonas

2.

Dažyti, lakuoti paviršiai

3.

Dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai ir betoniniai blokeliai

4.

Čerpių ir keramikos gaminiai

5.

Gipso izoliacinės statybinės medžiagos

6.

Grindų dangos

7.

Kanalizacijos, vandentiekio vamzdžiai ir jų jungiamosios dalys

8.

Linoleumas

9.

Mineralinė, akmens ir stiklo vata

10.

Mediena iš statybų

11.

Namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kiti)

12.

Ruberoidas

13.

Plastikas, stiklas, popierius iš statybų

14.

Plytos

15.

Putų polistirolas

16.

Statybinis stiklas ar jo duženos

17.

Sukietėję dažai, lakas

18.

Šiferis

19.

Kitos šios atliekų kategorijos atliekos

* Statybos ir griovimo atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

_____________________

 

part_3065286e1e934e07850d0542dc7baa2d_end