HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2020 M. BALANDŽIO 7 D. ĮSAKYMO NR. D1-202 „DĖL LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS INVESTICIJŲ FONDO PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO 2020–2022 M. FINANSAVIMO KRYPČIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-829

Vilnius

Pakeičiu Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos 2020–2022 m. lėšų naudojimo finansavimo kryptis, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-202 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2020–2022 m. finansavimo krypčių patvirtinimo“, ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-202 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-829 redakcija)

LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS INVESTICIJŲ FONDO PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO 2020–2022 M. FINANSAVIMO KRYPTYS

Eil. Nr.	Lėšų paskirtis	Lėšos, Eur		Išmokėjimas numatytas 2020 m., Eur	Išmokėjimas numatytas 2021–2022 m., Eur	Lėšų gavėjas (atsakinga institucija)
1.	Nepanaudotų asignavimų likutis 2020 m. pradžioje	12 012 500,00
2.	Planuojamos pajamos iš mokesčio už aplinkos teršimą dalies (2020–2022 m.), iš kurių:	10 400 000,00
2.1.	2020 m.	2 800 000,00
2.2.	2021 m.	2 800 000,00
2.3.	2022 m.	4 800 000,00
3.	Planuojamos išlaidos pagal finansavimo kryptis (1+2-2.3)	17 612 500,00
	*Iš viso paskirstyta lėšų finansavimo kryptims (3.1+3.2+3.3+3.4)*	*15 192 922,02*		*6 571 661,86*	*8 621 260,16*
	*Rezervas (nepaskirstytos lėšos)*	*2 419 577,98*
*3.1.*	*Vandenų apsauga (bus įgyvendinama 2020–2022 m.)^1,2*	*2 000 000,00*		*1 200 000,00*	*800 000,00*
Eil. Nr.	Lėšų paskirtis	Lėšos, Eur	Išmokėjimas numatytas 2020 m., Eur		Išmokėjimas numatytas 2021–2022 m., Eur	Lėšų gavėjas (atsakinga institucija)
3.1.1.	projektai, susiję su nuotekų surinkimo tinklų per vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą sklypą nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos arba nuotekų išvado, esančių viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje), iki vartotojui priklausančio pastato (būsto) tiesimu ir prijungimu prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų, aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 g. e. ir kurios paminėtos Europos Komisijos Pagrįstoje nuomonėje^5,6,7	2 000 000,00	1 200 000,00		800 000,00
*3.2.*	*Aplinkos oro apsauga (bus įgyvendinama 2020–2022 m.)^2,3,4*	*3 500 000,00*	*2 100 000,00*		*1 400 000,00*
3.2.1.	projektai, susiję su eksploatuojamų 1 MW ir didesnės, bet ne didesnės kaip 50 MW šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo įrenginių ar kitų taršos mažinimui skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu^8,9	2 500 000,00	1 500 000,00		1 000 000,00
3.2.2.	projektai, susiję su ūkinėje veikloje nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išsiskyrimo mažinimo priemonių taikymu^10,11,12	1 000 000,00	600 000,00		400 000,00
Eil. Nr.	Lėšų paskirtis	Lėšos, Eur	Išmokėjimas numatytas 2020 m., Eur		Išmokėjimas numatytas 2021–2022 m., Eur	Lėšų gavėjas (atsakinga institucija)
*3.3.*	*Finansiniai įsipareigojimai pagal ankstesnius kvietimus pateiktiems projektams*	*9 227 922,02*	*2 806 661,86*		*6 421 260,16*	*APVA*
3.3.1.	pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ankstesnius kvietimus pateiktiems ir patvirtintiems ar planuojamiems patvirtinti projektams, kuriems mokėjimai numatyti 2020 m.	2 806 661,86	2 806 661,86
3.3.1.1.	Oro apsaugos krypčiai	1 262 590,76	1 262 590,76
3.3.1.2.	Vandenų apsaugos krypčiai	1 544 071,10	1 544 071,10
3.3.2.	pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ankstesnius kvietimus pateiktiems ir patvirtintiems ar planuojamiems patvirtinti projektams, kuriems mokėjimai numatyti po 2020 m.	6 421 260,16			6 421 260,16
3.3.2.1.	Oro apsaugos krypčiai	3 819 288,33			3 819 288,33
	Įsipareigojimai pagal sutartis	2 097 556,76			2 097 556,76
	Planuojama sudaryti sutartis	1 721 731,57			1 721 731,57
3.3.2.2.	Vandenų apsaugos krypčiai	2 601 971,83			2 601 971,83
	Įsipareigojimai pagal sutartis	1 560 438,42			1 560 438,42
	Vertinamos paraiškos	1 041 533,41			1 041 533,41
*3.4.*	*Kitos priemonės (3.4.1+3.4.2+3.4.3)*	*465 000,00*	*465 000,00*
3.4.1.	Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų administravimui 2020 m., iš jų:	353 000,00	353 000,00
3.4.1.1.	Darbo užmokestis (įskaitant įmokas socialiniam draudimui)	155 000,00	155 000,00			APVA
3.4.1.2.	Darbo užmokestis (įskaitant įmokas socialiniam draudimui)	50 000,00	50 000,00			AM
3.4.1.3.	Turtui	13 000,00	13 000,00			APVA
3.4.1.4.	Kitos administravimo išlaidos	135 000,00	135 000,00			APVA
Eil. Nr.	Lėšų paskirtis	Lėšos, Eur	Išmokėjimas numatytas 2020 m., Eur		Išmokėjimas numatytas 2021–2022 m., Eur	Lėšų gavėjas (atsakinga institucija)
3.4.2.	Informacinės aplinkosauginės mokesčių kontrolės sistemos atnaujinimui ir administravimui	12 000,00	12 000,00			AM
3.4.3.	Informacinės aplinkosauginės mokesčių kontrolės sistemos atnaujinimui ir administravimui	38 000,00	38 000,00			AAD
3.4.4.	Aplinkosauginei informacijai apie numatomas finansuoti aplinkos apsaugos priemones skleisti	100 000,00	100 000,00			APVA

____________________________

¹ Išskyrus projektus, finansuotus arba finansuojamus 2014–2020 m. ES Struktūrinės paramos lėšomis.

² Išskyrus projektus, susijusius su gyvenamojo sektoriaus ar gamybos plėtra arba naujo taršos šaltinio sukūrimu.

³ Išskyrus projektus, finansuotus arba finansuojamus valstybės ar savivaldybių biudžetų ar išteklių, ES Struktūrinės paramos ar kitų fondų bei programų lėšomis.

⁴ Išskyrus projektus, kuriuose numatoma mažinti tik išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2, CH4, N2O, fluoruotos dujos (HFC, PFC, SF6 ir NF3)) kiekį.

⁵ Tinkamomis finansuoti išlaidomis taip pat laikomos su įgyvendinamu projektu susijusių darbų, aplinkos atstatymo išlaidos, kurios kaip būtinos numatytos statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

⁶ Galimi pareiškėjai – viešieji vandens tiekėjai arba savivaldybės institucijos.

⁷ Projekte nurodyti gyventojų būstai, kuriuos numatoma prijungti prie nuotekų surinkimo tinklų, turi būti atrinkti pagal savivaldybės ir (arba) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės nustatytą ir patvirtintą vieningą gyvenamųjų būstų prijungimo prie nuotekų surinkimo tinklų atrankos tvarką.

⁸ Iš dalies įgyvendinama 2019 m. balandžio 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 371 patvirtintame

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane numatyta nuo 2020 m. įgyvendinti priemonė Nr. P2: „Finansinės paskatos (dalies įgyvendinimo išlaidų kompensavimas) eksploatuojamų vidutinių kietąjį kurą deginančių įrenginių modernizavimui dėl išmetimų į aplinkos orą sumažinimo iki 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL 2015 L 313, p. 1), nurodytų ribinių verčių anksčiau, nei pagal šią direktyvą privaloma, ar keitimui (t. y. 1–5 MW įrenginiams – ribinių verčių atitikčiai nuo 2024 m. sausio 1 d.; 5–50 MW įrenginiams – ribinių verčių atitikčiai nuo 2022 m. sausio 1 d.)“.

⁹ Išmetamų teršalų kiekiui sumažinti taikytinos priemonės: kondensacinis ekonomaizeris, elektrostatinis filtras, rankovinis filtras, ciklonas, selektyvi nekatalitinė redukcija, degiklių keitimas.

¹⁰ Iš dalies įgyvendinama 2019 m. balandžio 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 371 patvirtintame Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane numatyta priemonė Nr. P17: „Finansinės paskatos (dalies išlaidų kompensavimas) naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo veiklą vykdantiems subjektams NMLOJ išsiskyrimo vietų nustatymo (aptikimo) ir NMLOJ išsiskyrimo mažinimo priemonių taikymui“.

¹¹ Galima finansuoti priemones tik NMLOJ išsiskyrimo vietų aptikimo tyrimais identifikuotoms neorganizuotai išmetamų NMLOJ išsiskyrimo vietoms pašalinti (pašalinti NMLOJ išsiskyrimą) ar iš šių vietų išmetamam NMLOJ kiekiui sumažinti (išsiskyrimo vietų nustatymo (aptikimo) įranga ir tyrimų atlikimo paslauga nefinansuojama). Tokios priemonės gali būti, pavyzdžiui, talpyklos apsauginių vožtuvų (alsuoklių), stogo ir (ar) plaukiojančio dangčio pakeitimas, susijusių vamzdynų ir (ar) jų dalių pakeitimas, kt. Teikiant paraišką turi būti atlikti NMLOJ išsiskyrimo vietų nustatymo (aptikimo) tyrimai.

¹²Remiamas sektorius (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226):

- ekonominė veikla C „Apdirbamoji pramonė“;

- ekonominė veikla H „Transportas ir saugojimas“: 49.20 klasė „Krovininis geležinkelio transportas“; 49.50 klasė „Transportavimas vamzdynais“; 50.20 klasė „Jūrų ir pakrančių krovininis vandens transportas“; 52.10 klasė „Sandėliavimas ir saugojimas“;

- ekonominė veikla G „Didmeninė ir mažmeninė prekyba; Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas“: 46.71.20 poklasė „Benzino didmeninė prekyba“; 46.71.30 poklasė „Dujinio kuro didmeninė prekyba“; 46.71.40 poklasė „Dyzelinio kuro didmeninė prekyba“; 47.30 klasė „Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse“.

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2020–2022 m. finansavimo krypčių

1 priedas

Pareiškėjo (juridinio asmens pavadinimas) Vandenų apsaugos projekto „projekto pavadinimas“ naudos ir kokybės vertinimo balų lentelė

Kriterijaus pavadinimas	Kriterijaus reikšmė	Maksimalus vertinimas balais	Projekto vertinimas
Kriterijaus pavadinimas	Kriterijaus reikšmė	Maksimalus vertinimas balais	Balai	Vertinimo pagrindimas
1. Investicijų dalis tenkanti 1 namų ūkiui / būstui prijungti prie nuotekų tinklo	≤1000 Eur	50		1. Skaičiuojama nuo visų būtinų/planuojamų investicijų (Eur be PVM) 2. GIS-APVA duomenys^{^[1]}
	>1000 Eur, bet ≤1250 Eur	45
	>1250 Eur, bet ≤1500 Eur	40
	>1500 Eur, bet ≤2000 Eur	30
	>2000 Eur, bet ≤2500 Eur	20
	>2500 Eur, bet ≤3000 Eur	10
	>3000 Eur	0
2. Būstų skaičius, kuris bus prijungtas	>250	50		1. Gyventojų sutikimai, preliminarūs susitarimai tarp pareiškėjo ir gyventojo, pareiškėjo apklausos duomenys ar kt. pagrindžiantys dokumentai 2. GIS-APVA duomenys¹
	≤250, bet > 150	45
	≤150, bet > 100	35
	≤100, bet > 50	25
	≤50, bet > 10	15
	≤10, bet > 5	5
	≤5	0
Bendras balų skaičius		∑ 100

Iš LAAIFP vidutiniškai vienam būstui prijungti skiriama maksimali subsidijų suma, įvertinus pareiškėjo prisidėjimą 30 proc., negali viršyti 2100 Eur, o pareiškėjas turi įsipareigoti padengti visas kitas projekto įgyvendinimo išlaidas.

* Jeigu įvertinus pagal šią lentelę projektai surenka vienodą balų skaičių, reitingavimas vykdomas pagal subsidijos aplinkosauginį efektą, prioritetą teikiant didesnio aplinkosauginio efekto siekiančiam projektui.

Subsidijos aplinkosauginis efektas

Balai apskaičiuojami pagal formulę^{^[2]}:

E_i = (R_i/R_max)×10,

kur:

E_i – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto balai;

R_i – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur;

R_max – didžiausia visų vertinamų projektų paraiškose nustatyta subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur

Vertintojas (vardas, pavardė, parašas, data)

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2020–2022 m. finansavimo krypčių

2 priedas

VANDENŲ APSAUGOS PROJEKTO SIEKTINAS RODIKLIS

Rodiklis	Laikotarpis per kurį reikia pasiekti rodiklį	Siektina reikšmė^{^[3]}
Prijungtų būstų skaičius	Iki techninio projekto įgyvendinimo pabaigos	100 proc. paraiškoje numatytų prijungti būstų

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2020–2022 m. finansavimo krypčių

3 priedas

Pareiškėjo (juridinio asmens pavadinimas) aplinkos oro apsaugos projekto „projekto pavadinimas“, VYKDOMO PAGAL 3.2.1 FINANSAVIMO KRYPTĮ, naudos ir kokybės vertinimo balų lentelė

Kriterijaus pavadinimas	Kriterijaus reikšmė		Maksimalus vertinimas balais	Projekto vertinimas
				Balai	Vertinimo pagrindimas
1. Kurą deginančio įrenginio vardinė (nominali) šiluminė galia^{^[4]}			15
		1 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 5 MW	15
		5 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 20 MW	10
2. Kurą deginančio įrenginio naudojama kuro rūšis^{^[5]}			10
		Kietąjį kurą deginantis įrenginys	10
3. Projekto poveikis aplinkai			75
3.1. Išmetamo į aplinkos orą teršalo kiekio sumažėjimas įgyvendinus projektą:			65		Įgyvendinus projektą turi būti užtikrintas VKDĮ normose nustatytos toliau nurodytų teršalų išmetimo ribinės vertės laikymasis. Ribinės vertės laikymosi atitiktis įgyvendinus projektą vertinama pagal iš stacionaraus taršos šaltinio išmetamo teršalo koncentracijos tyrimo rezultatus (šaltinis – informacinė sistema „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (toliau – IS AIVIKS) arba, kai dėl pagrįstų priežasčių tokių duomenų IS AIVIKS nėra, veiklos vykdytojo pateikti pagal teisės aktų reikalavimus atlikti tyrimo rezultatai)
Kietosios dalelės	80 proc. ir daugiau		35		Skaičiuojamas teršalo planuojamas išmetamo kiekio sumažėjimas lyginant su praėjusių 3 kalendorinių metų (2017–2019 m.) išmesto kiekio vidurkiu (šaltinis – IS AIVIKS)
	60 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 80 proc.		25
	40 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 60 proc.		20
	20 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 40 proc.		15
Azoto oksidai	50 proc. ir daugiau		30
	25 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 50 proc.		20
	10 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 25 proc.		15
3.2. Kietąjį kurą deginančio įrenginio eksploatavimo vieta			10
	Kurą deginančio įrenginio eksploatavimo (veiklos) vieta patenka į didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) padidintos aplinkos oro taršos (kietosiomis dalelėmis) zoną		10		Vertinama, ar kurą deginantis įrenginys eksploatuojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miesto teritorijoje, kuri patenka į padidintos aplinkos oro taršos zoną^{^[6]}, kitą išvardintų ar kitų Lietuvos miestų^{^[7]} teritoriją
	Kurą deginančio įrenginio eksploatavimo vieta yra kitoje didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) teritorijoje arba kitame Lietuvos mieste		5
Bendras balų skaičius			∑ 100

Jei projekto naudos ir kokybės vertinimo metu projektui suteikiama mažiau kaip 30 balų, paraiška atmetama.

*Jeigu įvertinti pagal šią lentelę projektai surenka vienodai balų (ne mažiau kaip 30), reitinguojama pagal subsidijos aplinkosauginį efektą, prioritetą teikiant didesnio aplinkosauginio efekto siekiančiam projektui.

Subsidijos aplinkosauginis efektas

Balai apskaičiuojami pagal formulę^{^[8]}:

E_i = (R_i/R_max)×10,

kur:

E_i – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto balai;

R_i – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur;

R_max – didžiausia visų vertinamų projektų paraiškose nustatyta subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur

Vertintojas (vardas, pavardė, parašas, data):

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2020–2022 m. finansavimo krypčių

4 priedas

Pareiškėjo (juridinio asmens pavadinimas) aplinkos oro apsaugos projekto „projekto pavadinimas“, VYKDOMO PAGAL 3.2.2 FINANSAVIMO KRYPTĮ, naudos ir kokybės vertinimo balų lentelė

Kriterijaus pavadinimas		Kriterijaus reikšmė	Maksimalus vertinimas balais	Projekto vertinimas
Kriterijaus pavadinimas		Kriterijaus reikšmė	Maksimalus vertinimas balais	Balai	Vertinimo pagrindimas
Projekto^{^[9]} poveikis aplinkai			100
1. Neorganizuotai (iš pasklidosios taršos šaltinių) išmetamų į aplinkos orą nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekio sumažėjimas	90 proc. ir daugiau	50		Skaičiuojamas planuojamas neorganizuotai išmetamo NMLOJ kiekio sumažėjimas lyginant su praėjusiais kalendoriniais metais išmestu kiekiu (šaltinis –IS AIVIKS) arba kai ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka^{^[10]} nereikia TIPK leidimo ar taršos leidimo ir dėl to ar kitų pagrįstų priežasčių tokių duomenų IS AIVIKS nėra, lyginant su kiekiu, nurodytu Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktoje Inventorizacijos ataskaitoje^{^[11]} . Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD)^{^[12]} kiekio sumažėjimas nevertinamas.
	50 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 90 proc.	35
	25 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 50 proc.	25
	15 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 25 proc.	15
	5 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 15 proc.	5
2. Visų (organizuotai (iš sutelktosios taršos šaltinių) ir neorganizuotai (iš pasklidosios taršos šaltinių)) išmetamų į aplinkos orą NMLOJ kiekio sumažėjimas		75 proc. ir daugiau	30		Skaičiuojamas bendras planuojamas išmetamo NMLOJ kiekio sumažėjimas lyginant su praėjusiais kalendoriniais metais (šaltinius žr. 1 punkte) ŠESD kiekio sumažėjimas nevertinamas.
		50 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 75 proc.	20
		25 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 50 proc.	10
		15 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 25 proc.	5
3. Vykdomos veiklos vieta^{^[13]}		Miesto gyvenamojoje vietovėje	10		Vertinama, ar vykdomos veiklos vieta patenka į nurodytos gyvenamosios vietovės ribas
3. Vykdomos veiklos vieta^{^[13]}		Kaimo gyvenamojoje vietovėje	5
		Kitoje vietovėje	0
4. Ekonominės veiklos rūšis pagal klasifikatorių^{^[14]}		4.1. ekonominės veiklos rūšis nurodyta: 4.1.1. C sekcijos „Apdirbamoji pramonė“ 19 skyriuje „Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba“; 4.1.2. H sekcijos „Transportas ir saugojimas“ 49.50 klasėje „Transportavimas vamzdynais“; 52.10 klasėje „Sandėliavimas ir saugojimas“; 4.1.3. G sekcijos „Didmeninė ir mažmeninė prekyba; Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas“ 46.71.20 poklasėje „Benzino didmeninė prekyba“; 47.30 klasėje „Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse“.	10		Vertinama, ar vykdoma veikla priskiriama nurodytajai ekonominės veiklos rūšiai
4. Ekonominės veiklos rūšis pagal klasifikatorių^{^[14]}		4.2. kita Remiamo sektoriaus ekonominės veiklos rūšis	0

Jei projekto naudos ir kokybės vertinimo metu projektui suteikiamas mažesnis kaip 30 bendras balų skaičius, paraiška atmetama.

* Jeigu įvertinus pagal šią lentelę projektai surenka vienodą bendrą balų skaičių (ne mažesnį kaip 30 balų), reitingavimas vykdomas pagal subsidijos aplinkosauginį efektą, prioritetą teikiant didesnio aplinkosauginio efekto siekiančiam projektui.

Subsidijos aplinkosauginis efektas

Balai apskaičiuojami pagal formulę^{^[15]}:

E_i = (R_i/R_max)×10,

kur:

E_i – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto balai;

R_i – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur;

R_max – didžiausia visų vertinamų projektų paraiškose nustatyta subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur

Vertintojas (vardas, pavardė, parašas, data):

^{^[1]} Jeigu dėl techninių problemų GIS APVA nefunkcionuotų, reikia pateikti popierinius žemėlapius su pažymėtais būstais.

^{^[2]} Balai suteikiami sudarant visų projektų paraiškų vertinimo suvestinę.

^{^[3]} Nepasiekus projekto metu įsipareigoto rodiklio, taikomos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10 punkto nuostatos.

^{^[4]}„Vardinė (nominali) šiluminė galia“ suprantama kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme. Projekto taikymo tikslais, kurą deginančiu įrenginiu laikomas esamas kurą deginantis įrenginys, apibrėžtas Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 (toliau – VKDĮ normos), parengtose įgyvendinant 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo. Nominalią šiluminę galią patvirtinančiu dokumentu laikomas įrenginio gamintojo išduotas dokumentas arba pagal Energetikos įstatymą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka kompetentingos institucijos išduotas dokumentas.

^{^[5]} Kai VKDĮ normose apibrėžtame kurą deginančiame įrenginyje deginamas skirtingų rūšių kuras, šiame projekte naudojama kuro rūšimi laikoma rūšis, kuri naudojama didžiausios vardinės (nominalios) šiluminės galios kurą deginančiame įrenginyje.

^{^[6]} Kas yra padidintos aplinkos oro taršos zona, kaip nustatyti, ar kurą deginančio įrenginio eksploatavimo (veiklos) vieta patenka į šią zoną, nustatoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros žemėlapiais ir jų naudojimo aprašu, parengtais pagal aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ http://gamta.lt/cms/index.

^{^[7]} Nustatoma pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą.

^{^[8]} Balai suteikiami sudarius visų projektų paraiškų vertinimo suvestinę.

^{^[9]}Iš dalies įgyvendinama 2019 m. balandžio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 371 patvirtintame Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane numatyta priemonė Nr. P17 „NMLOJ išsiskyrimo vietų aptikimo ir NMLOJ išmetimo mažinimo sistemos tobulinimas („Finansinės paskatos (dalies išlaidų kompensavimas) naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo veiklą vykdantiems subjektams NMLOJ išsiskyrimo vietų nustatymo (aptikimo) ir NMLOJ išsiskyrimo mažinimo priemonių taikymui“).

Siekiant mažinti į aplinkos orą išmetamą NMLOJ kiekį, svarbu nustatyti (aptikti) šių teršalų išsiskyrimo vietas ir taikyti priemones išsiskyrimui mažinti. Rekomenduojama naudoti rizika pagrįstą lakiųjų organinių junginių nuotėkio aptikimo ir remonto (NAIR) programą – struktūruotas neorganizuotai išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekio mažinimo metodas aptinkant nesandarias vietas ir jas užsandarinant arba nesandarias detales pakeičiant naujomis. Nuotėkiui nustatyti galima naudoti įsiurbiamuosius metodus (aprašyti standarte EN 15446) ir optinio dujų vaizdo kūrimo metodus. Įsiurbiamasis metodas: nuotėkio aptikimas nešiojamaisiais lakiųjų organinių junginių analizatoriais, kuriais matuojama jų koncentracija šalia įrangos (pvz., naudojant liepsnos jonizaciją, fotojonizaciją). Optinio dujų vaizdo kūrimo metodai: optiniam vaizdui kurti naudojamos lengvos nešiojamosios kameros, leidžiančios tikruoju laiku vizualizuoti dujų nuotėkius.

^{^[10]} Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528; Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259.

^{^[11]} Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita rengiama pagal Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340.

^{^[12]} Šiltnamio efektą sukeliančios dujos – CO₂, CH₄, N₂O, fluorintos dujos (HFC, PFC, SF₆, NF₃).

^{^[13]} Nustatoma pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą.

^{^[15]} Balai suteikiami sudarant visų projektų paraiškų vertinimo suvestinę.