LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINIŲ GEODEZINIŲ TINKLŲ TIKSLUMO KLASIŲ APRAŠŲ PATVIRTINIMO

2024 m. rugsėjo 6 d. Nr. D1-295

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktu:

t v i r t i n u pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos valstybinio vertikaliojo tinklo tikslumo klasių aprašą;

2. Lietuvos Respublikos valstybinio globalinės padėties nustatymo sistemos tinklo tikslumo klasių aprašą.

Aplinkos ministras                                                                                                    Simonas Gentvilas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2024 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. D1-295

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO VERTIKALIOJO TINKLO TIKSLUMO KLASIŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos valstybinio vertikaliojo tinklo tikslumo klasių aprašas (toliau – Aprašas) nustato valstybinio vertikaliojo tinklo tikslumo klases ir šių klasių bei tinklo klasifikacijos pagal tikslumo klases bendruosius reikalavimus.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarime Nr. 791 „Dėl Lietuvos valstybinės aukščių sistemos ir Lietuvos valstybinės sunkio sistemos“.

II SKYRIUS

VALSTYBINIO VERTIKALIOJO TINKLO TIKSLUMO KLASĖS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3. Nustatomos šios Lietuvos Respublikos valstybinio vertikaliojo tinklo tikslumo klasės:

3.1. pirmos klasės vertikalusis tinklas, skirtas susisieti su bendrąja Europos aukščių sistema ir pasauline aukščių sistema;

3.2. antros klasės vertikalusis tinklas, skirtas Lietuvos valstybinei aukščių sistemai LAS07 (toliau – LAS07) plėtoti Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3.3. trečios klasės vertikalusis tinklas, skirtas valstybinio geodezinio (aukščių) pagrindo plėtrai savivaldybių teritorijose.

4. Pirmos klasės vertikalusis tinklas taikomas LAS07 nustatyti ir Lietuvos Respublikos teritorijos geoido modeliui su šia sistema susieti. Europos atraminei aukščių sistemai (angl. European Vertical Reference System) perduoti kaimyninių valstybių valstybiniams vertikaliesiems tinklams pirmos klasės vertikalusis tinklas susiejamas su kaimyninių valstybių valstybiniais vertikaliaisiais tinklais.

5. Pirmos klasės vertikaliojo tinklo pradiniai geodeziniai punktai yra 10 Europos vertikaliojo tinklo (angl. European United Vertical Network) punktų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6. Lietuvos Respublikos teritorijoje pirmos klasės vertikaliojo tinklo geodeziniai ženklai įrengiami taip, kad vidutinis atstumas tarp gretimų pirmos klasės vertikaliojo tinklo geodezinių punktų yra 1,5–2,5 km. Gruntiniais geodeziniais ženklais įtvirtinti geodeziniai punktai išdėstomi linijose ne rečiau kaip kas 6 km.

7. Pirmos klasės vertikaliojo tinklo tikslumas (geodezinių matavimų, nustatomų geodezinių parametrų) –nustatytu laikotarpiu pasiekiamas aukščiausias geodezinių matavimų tikslumas.

8. Antros klasės vertikalusis tinklas taikomas valstybinio vertikaliojo geodezinio tinklo plėtrai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos teritorijos geoido modelio sąsajai su Lietuvos valstybine aukščių sistema LAS07. Antros klasės vertikalusis tinklas yra pagrindas geodeziniams matavimams, skirtiems normaliniams aukščiams nustatyti.

9. Antros klasės vertikalusis tinklas sudaromas sutankinant pirmos klasės vertikalųjį tinklą.

10. Lietuvos Respublikos teritorijoje antros klasės vertikaliojo tinklo geodeziniai ženklai įrengiami taip, kad neliktų vietovės taškų, nutolusių daugiau nei 15 km nuo šios klasės geodezinių punktų. Vidutinis atstumas tarp gretimų antros klasės vertikaliojo tinklo geodezinių punktų yra 1,5–2,5 km. Gruntiniais geodeziniais ženklais įtvirtinti geodeziniai punktai išdėstomi linijose ne rečiau kaip kas 6 km.

11. Antros klasės vertikaliojo tinklo tikslumas (geodezinių matavimų, nustatomų geodezinių parametrų) – nustatytu laikotarpiu pasiekiamas aukščiausias geodezinių matavimų tikslumas.

12. Trečios klasės vertikalusis tinklas sudaromas pagal kiekvienos savivaldybės poreikį.

13. Trečios klasės vertikalusis tinklas yra pagrindas geodeziniams matavimams, skirtiems mažesnio tikslumo normaliniams aukščiams nustatyti.

14. Trečios klasės vertikaliojo tinklo tikslumas (geodezinių matavimų, nustatomų geodezinių parametrų) – viena eile mažesnis nei nustatytu laikotarpiu pasiekiamas antros klasės vertikaliojo tinklo aukščiausias geodezinių matavimų tikslumas.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2024 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. D1-295

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO GLOBALINĖS PADĖTIES NUSTATYMO SISTEMOS TINKLO TIKSLUMO KLASIŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos valstybinio globalinės padėties nustatymo sistemos tinklo tikslumo klasių aprašas (toliau – Aprašas) nustato valstybinio globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau – GPNS) tinklo tikslumo klases ir šių klasių bei tinklo klasifikacijos pagal tikslumo klases bendruosius reikalavimus.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“.

II SKYRIUS

GPNS TINKLO TIKSLUMO KLASĖS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3. Nustatomos šios Lietuvos Respublikos valstybinio GPNS tinklo tikslumo klasės:

3.1. nulinės klasės GPNS tinklas, skirtas 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemai susieti su bendra Europos koordinačių sistema ETRS 89 (angl. European Terrestrial Reference System 1989);

3.2. pirmos klasės GNPS tinklas, skirtas 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemai plėtoti Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3.3. antros klasės GPNS tinklas, skirtas 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemai plėtoti Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3.4. trečios klasės GPNS tinklas, skirtas valstybinio GPNS tinklo plėtrai savivaldybių teritorijose.

4. Nulinės klasės GNPS tinklas naudojamas 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemai nustatyti, valstybinio GPNS tinklo plėtrai, geodinaminiams ir kitiems uždaviniams spręsti. Bendrai Europos koordinačių sistemai ETRS 89 perduoti kaimyninių valstybių valstybiniams GPNS tinklams nulinės klasės GPNS tinklas susiejamas su kaimyninių valstybių valstybiniais GPNS tinklais.

5. Lietuvos Respublikos teritorijoje įtvirtinti 4 Baltijos valstybių GPNS nulinės klasės tinklo geodeziniai punktai: Akmeniškiai (geodezinio punkto kodas 34S-0311), Dainavėlė (geodezinio punkto kodas 52S-0409), Meškonys (geodezinio punkto kodas 73S-0312), Šašeliai (geodezinio punkto kodas 55S-0408).

6. Nulinės klasės GPNS tinklo geodezinių punktų padėties paklaida pradinių Europos geodezinių tinklų geodezinių punktų atžvilgiu neviršija 9 mm.

7. Pirmos klasės GNPS tinklas sudaromas sutankinant nulinės klasės GPNS tinklą.

8. Pirmos klasės vertikalusis tinklas naudojamas 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemai nustatyti, geoido parametrams tikslinti ir bet kuriems geodeziniams matavimams, skirtiems taško koordinatėms nustatyti.

9. Pirmos klasės GNPS tinklo geodeziniai punktai tolygiai išdėstyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vidutinis atstumas tarp geodezinių punktų – 40 km.

10. Pirmos klasės GPNS tinklo geodezinių punktų padėties paklaida pradinių nulinės GPNS klasės tinklo geodezinių punktų atžvilgiu neviršija 6 mm.

11. Antros klasės GPNS tinklas naudojamas valstybinio GPNS tinklo plėtrai, Lietuvos Respublikos teritorijoje geoido parametrams tikslinti. Antros klasės GPNS tinklas naudojamas bet kuriems geodeziniams matavimams, skirtiems taško koordinatėms nustatyti.

12. Antros klasės GPNS tinklas sudaromas sutankinant pirmos klasės GPNS tinklą.

13. Antros klasės GNPS tinklo geodeziniai punktai tolygiai išdėstyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vidutinis atstumas tarp geodezinių punktų yra 7–10 km.

14. Antros klasės GPNS tinklo geodezinių punktų padėties paklaida pradinių pirmos GPNS klasės tinklo geodezinių punktų atžvilgiu neviršija 5 mm.

15. Trečios klasės GPNS tinklas sudaromas sutankinant pirmos ir antros klasių GPNS tinklus kiekvienos savivaldybės teritorijoje.

16. Trečios klasės GPNS tinklas naudojamas bet kuriems geodeziniams matavimams, skirtiems taško koordinatėms nustatyti.

17. Trečios klasės GPNS tinklo geodezinių punktų tankumas – 1 punktas/5 km². Trečios klasės GPNS tinklo geodezinių punktų padėties paklaida pradinių pirmos ir antros klasių GPNS tinklų geodezinių punktų atžvilgiu neviršija 5 cm.

____________________________