ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS SPORTININKŲ UGDYMO CENTRUOSE

2018 m. rugpjūčio 23 d. Nr. A-1427

Šiauliai

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 1 punktu, atsižvelgdamas į Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. V-219 „Dėl sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ (2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V-379 redakcija),

1. T v i r t i n u Sportinio ugdymo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės sportininkų ugdymo centruose aprašą (toliau – Sportinio ugdymo organizavimo aprašas) (pridedama).

2. N u r o d a u Šiaulių miesto savivaldybės sportininkų ugdymo centrų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra Savivaldybė (toliau – Sportininkų ugdymo centras), vadovams:

2.1. atlikti sportininkų sportinių pasiekimų vertinimą ir sudaryti sportinio ugdymo grupes, vadovaujantis Sportinio ugdymo organizavimo aprašo 1 ir 2 priedais, ir pateikti derinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Kūno kultūros ir sporto skyriui (toliau – Kūno kultūros ir sporto skyrius) iki kiekvienų metų rugpjūčio 25 d.;

2.2. parengti sportinio ugdymo planą, vadovaujantis Sportinio ugdymo organizavimo aprašo V skyriumi, ir pateikti Kūno kultūros ir sporto skyriui iki kiekvienų metų rugpjūčio 30 d.;

2.3. teikiant siūlymą dėl akademinių ugdymo valandų skaičiaus per savaitę, atsižvelgti į Sportininkų ugdymo centrui skirtus asignavimus.

3. P a v e d u Kūno kultūros ir sporto skyriui:

3.1. patvirtinti Sportinio ugdymo organizavimo aprašui įgyvendinti reikalingus dokumentus;

3.2. koordinuoti šio įsakymo įgyvendinimą.

4. N u r o d a u, kad šis įsakymas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas paduodant skundą:

4.1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams adresu: P. Cvirkos g. 77, 77165 Šiauliai;

4.2. Regionų apygardos administraciniam teismui bet kuriuose šio teismo rūmuose;

4.3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui adresu Dvaro g. 81, Šiauliai.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis

Administracijos direktorių                                                                                       Marijus Velička

PATVIRTINTA

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A-1427

SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS SPORTININKŲ UGDYMO CENTRUOSE APRAŠAS

I SKYRIUS

BendroSIOS NUOSTATOs

1. Sportinio ugdymo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) sportininkų ugdymo centruose aprašas (toliau – Aprašas) skirtas Savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamiems sportininkų ugdymo centrams, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra Savivaldybė (toliau – Sportininkų ugdymo centras).

2. Apraše apibrėžiamas sportinio ugdymo grupių sudarymas ir sportininkų sportinių pasiekimų vertinimas, nurodoma sportinio ugdymo trukmė ir apimtis, pateikiama sportinio ugdymo plano rengimo ir derinimo tvarka, nurodomi kiti sportinio ugdymo ypatumai.

3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Sportinio ugdymo programa – programa, atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programa, kuria siekiama suteikti ir sistemingai gilinti ugdytinio pasirinktos sporto šakos žinias, ugdyti gebėjimus ir formuoti įgūdžius, plėtoti sporto ir bendrąsias kompetencijas, siekti didelio sportinio meistriškumo pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo, didelio meistriškumo etapais.

3.2. Meistriškumo pakopa – sportininko sportinio meistriškumo lygį pagal sporto varžybose užimtą vietą arba pasiektą rezultatą apibrėžiančių rodiklių grupė.

3.3. Sportinio ugdymo planas – Sportininkų ugdymo centre vykdomų sportinio ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis kūno kultūrą ir sportą reglamentuojančiais teisės aktais.

II SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO GRUPIŲ SUDARYMAS

4. Sportinio ugdymo grupės sudaromos pagal sportininko užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose vadovaujantis sporto šakos sportininkų meistriškumo pakopų rodikliais ir Sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliais ir ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičiumi per savaitę pagal sporto šakas ir (arba) disciplinas, nurodytais Aprašo 1 priede ir sportininkų su negalia meistriškumo pakopų rodikliais ir Sportininkų su negalia sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliais ir ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičiumi per savaitę pagal sporto šakas, nurodytais Aprašo 2 priede.

5. Meistriškumo rodikliai vertinami vadovaujantis sporto (šakų) federacijų (asociacijų, sąjungų) ir kitų organizacijų vykdomų varžybų tinkamai patvirtintų protokolų duomenimis.

6. Aprašo 1 ir 2 prieduose sportininkų skaičius grupėje nurodomas minimalus. Atsižvelgiant į sporto šakos specifiką, į pradinio rengimo grupės sąrašą gali būti papildomai įrašyti ne daugiau kaip 3 sportininkai, meistriškumo ugdymo – ne daugiau kaip 2 sportininkai.

7. Sudarant sportinio ugdymo atskirų sporto šakų meistriškumo ugdymo arba meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupę, vietoje vieno Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyto sportininko į grupę gali būti įtraukti 2 viena pakopa žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys sportininkai.

8. Jeigu jaunesnio amžiaus sportininkas atitinka Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytos aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius, jis gali būti įtrauktas į vyresnio amžiaus sportinio ugdymo grupę.

9. Sportinio ugdymo grupė gali būti sudaryta iš vienos lyties mokinių arba būti mišri.

10. Sportinio ugdymo grupės sudaromos mokslo metams. Naujos sportinio ugdymo grupės sudarymas gali trukti ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Neformaliojo sportinio ugdymo grupės sudarymo procesas gali vykti nuolat.

11. Sportinio ugdymo grupė laikoma nesukomplektuota, jeigu pratybas lanko mažiau kaip 2/3 patvirtinto grupės sportininkų skaičiaus.

12. Jeigu sportinio ugdymo grupės ugdytiniai metų laikotarpiu įvykdo aukštesnius arba netenka turėtų meistriškumo rodiklių, sporto ugdymo centro vadovas gali teikti siūlymą dėl kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičiaus per savaitę nustatymo (mažinimo/didinimo).

13. Sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę nustato Sportininkų ugdymo centro direktorius suderinęs su Kūno kultūros ir sporto skyriumi.

III SKYRIUS

SPORTININKŲ SPORTINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

14. Pagal sportinio ugdymo programas ugdomų sportininkų sportiniai pasiekimai vertinami sudarant sportinio ugdymo grupes ir, esant poreikiui, bet kuriuo metu, vadovaujantis Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytais meistriškumo rodikliais.

15. Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyti meistriškumo rodikliai, pasiekti olimpinėse žaidynėse, galioja 4 metus nuo pasiekimo dienos, pasaulio ir Europos čempionatuose - 2 metus nuo pasiekimo dienos, Lietuvos Respublikos suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, jaunučių, vaikų amžiaus grupių čempionatuose ir kitose varžybose – 1 metus nuo pasiekimo dienos.

16. Pagal sportinio ugdymo programas ugdomų asmenų pažangos ir pasiekimų pažangos vertinimui gali būti naudojama Eurofito testavimo metodika.

IV SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO TRUKMĖ IR APIMTIS

17. Sportinio ugdymo grupių sportininkų treniruotėms skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę nurodytas Aprašo 1 priede.

18. Sportinio ugdymo grupių sportininkų su negalia treniruotėms skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę nurodytas Aprašo 2 priede.

19. Sportininkų ugdymo centrų sportinio ugdymo programų pradinio rengimo etapas per metus trunka 44 savaites, meistriškumo ugdymo etapas – 46 savaites, meistriškumo tobulinimo ir didelio meistriškumo ugdymo etapai – po 48 savaites.

20. Sporto ugdymo centrų sportinio ugdymo programoms įgyvendinti treneriams vienai kontaktinei akademinei valandai pasirengti turi būti numatyta 15 minučių, kurios įskaitomos į trenerio darbo laiką.

21. Sportininkų ugdymo centrų sportinio ugdymo grupių sportininkams rekomenduojamas varžybų dienų skaičius per metus:

21.1. individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų sportininkams pradinio rengimo etape turėtų būti ne mažesnis kaip 4 varžybų dienos, meistriškumo ugdymo etape – turėtų būti ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų, meistriškumo tobulinimo etape – turėtų būti ne mažesnis kaip 15 varžybų dienų, didelio meistriškumo etape – turėtų būti ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų;

21.2. sportinių žaidimų šakų sportininkams pradinio rengimo etape turėtų būti ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų, meistriškumo ugdymo etape – ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų; meistriškumo tobulinimo etape – ne mažesnis kaip 30 varžybų dienų; didelio meistriškumo etape – ne mažesnis kaip 40 varžybų dienų.

22. Sportininkų ugdymo centrų sportinio ugdymo grupių sportininkams rekomenduojamas mokomųjų sporto stovyklų dienų skaičius per metus:

22.1. pradinio rengimo etape yra ne mažiau kaip trys 8–10 dienų stovyklos;

22.2. meistriškumo ugdymo etape – ne mažiau kaip keturios 10–12 dienų stovyklos;

22.3. meistriškumo tobulinimo etape – ne mažiau kaip keturios 10–14 dienų stovyklos

22.4. didelio meistriškumo ugdymo etape – ne mažiau kaip penkios 14–18 dienų stovyklos;

23. Lengvosios atletikos daugiakovės rungties sporto ugdymo grupių pratyboms skiriama 20 proc. daugiau akademinių ugdymo valandų per savaitę;

24. Minimali pratybų trukmė – 45 min. Meistriškumo tobulinimo ir didelio meistriškumo ugdymo etape maksimalus kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per dieną:

24.1. ne daugiau kaip 3 akademinės ugdymo valandos, jei treniruotė vykdoma vieną kartą per dieną, ir ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę;

24.2. ne daugiau kaip 5 akademinės ugdymo valandos, jei treniruotė vykdoma du kartus per dieną, ir ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę.

25. Neformalusis sportinis ugdymas vykdomas ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.

V SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO PLANO RENGIMAS IR DERINIMAS

26. Sportinio ugdymo planas rengiamas vieniems metams nurodant ugdymo pradžią ir pabaigą ir turi apimti visas įgyvendinamas sportinio ugdymo programas.

27. Sportinio ugdymo planas rengiamas vadovaujantis kūno kultūrą ir sportą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į kūno kultūros ir sporto mokslininkų, trenerių, sporto mokytojų, neformaliojo ugdymo specialistų, sportininkų ir sportuotojų ugdymui skirtus metodinius ir mokslinius darbus.

28. Sportinio ugdymo plane turi būti nurodyta:

28.1. sportininkų ugdymo centro tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;

28.2. sportinio ugdymo programų tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;

28.3. sportinio ugdymo (grupinio ir/arba pavienio) organizavimo formos, veiklos (treniruotės, pratybos, užsiėmimai, stovyklos, varžybos, projektai ir kt.) ir veiklų trukmė, fizinė aplinka (pastatai, patalpos, teritorija, sporto salės, maniežai, aikštynai ir kt.) ugdymo ir ugdymosi priemonės (įranga, inventorius ir kt.);

28.4. sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) disciplinų programoms įgyvendinti skiriamų papildomų akademinių valandų pasirengimui pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar ugdant individualiai;

28.5. sportinio ugdymo programoms įgyvendinti varžyboms, stovykloms ir kitoms ugdymo veikloms skiriamų akademinių ugdymo valandų skaičius;

28.6. sportininkų sportinių pasiekimų vertinimo būdai, laikotarpiai ir kriterijai;

28.7. sportininkų sportinio ugdymo sąlygos jų treneriui išvykus į stovyklą ar varžybas su vienu ar keliais ugdymo grupės sportininkais.

29. Rengiant sportinio ugdymo planą turi būti atsižvelgiama į:

29.1. trenerių kvalifikaciją;

29.2. sportininkų specialiuosius poreikius;

29.3. ugdymo grupių specifinius poreikius;

29.4. sportinio ugdymo programų įgyvendinimo laiką ir trukmę ir į tai, kad sportinio ugdymo procesas gali vykti darbo dienomis po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis ir per moksleivių atostogas;

29.5. sporto šakos ir (arba) disciplinos, kurią kultivuojant vykdomas sportinis ugdymas, sporto varžybų kalendorių;

29.6. daugiametę konkrečios sporto šakos ir (arba) disciplinos  sportininko ugdymo struktūrą, kurią sudaro ilgalaikė (8 ir daugiau metų) sportinio ugdymo grandžių tvarka, nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Daugiametį sportinio ugdymo procesą sudaro keturmečiai, dvimečiai ir metiniai ciklai (parengiamasis, varžybų, pereinamasis ir kt.), etapai (pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo ir kt.), mezociklai, mikrociklai, varžybos, darbingumo atgavimo dienos, pratybos, pratybų dalys, pratimai.

30. Sportininkų ugdymo centro vadovas arba jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio ugdymo plano rengimą. Sportinio ugdymo plano projektas derinamas su Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriumi. Sportinio ugdymo planas įstaigos vadovo tūri būti patvirtintas iki sportinio ugdymo proceso pradžios.

VI SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO YPATUMAI

31. Sportininkų ugdymo centrai įgyvendina neformaliojo sportinio ugdymo programas pagal plėtojamą sporto profilį ir rengia tam tikros kvalifikacijos sportininkus ir sportuotojus.

32. Pagal sportinio ugdymo programas ugdyti priimami sportininkai turi būti gavę sporto medicinos centro/asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad yra sveiki ir gali treniruotis. Sportininkų sveikatos būklė turi būti periodiškai tikrinama sporto medicinos centre.

33. Sportinio ugdymo metu dėl traumos ar ligos (esant sveikatos priežiūros įstaigos pažymai) pradinio rengimo etapo ugdymo grupėje sportininkų skaičius gali sumažėti 3 sportininkais, meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupėje – 2 sportininkais, o meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupėje – 1 sportininku.

34. Vietoje į sporto gimnaziją mokytis pagal specializuoto sportinio ugdymo krypties programą išvykusių sportininkų į sportinio ugdymo grupę gali būti įtraukti Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyti žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys sportininkai, tačiau ne ilgiau kaip dvejus metus.

35. Buriavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, irklavimo sportinio ugdymo grupių sportininkai pirmiausia privalo būti išmokyti plaukti.

36. Dviračių sporto šakos ir (arba) disciplinos sportinių grupių sportininkai privalo būti supažindinti su kelių eismo taisyklėmis.

37. Sportinio ugdymo grupė miesto, regiono, šalies ir tarptautinėse varžybose turi atstovauti tik tam Sportininkų ugdymo centrui, kuriame ji yra sudaryta. Mokomasis - treniruočių procesas turi vykti tik Savivaldybės teritorijoje (išskyrus mokomąsias sporto stovyklas ir varžybas).

____________________