SUSITARIMAS
DĖL ĮNAŠŲ Į BENDRĄ PERTVARKYMO FONDĄ
PERVEDIMO IR SUJUNGIMO
SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS – Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Kroatijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrija, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika ir Suomijos Respublika;
ĮSIPAREIGOJUSIOS pasiekti, kad Europos Sąjungoje būtų sukurta integruota finansinė sistema, kurios vienas iš esminių elementų – bankų sąjunga;
PRIMINDAMOS 2013 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Taryboje posėdžiavusių euro zonos valstybių narių atstovų sprendimą, susijusį su derybomis dėl tarpvyriausybinio susitarimo dėl pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu [1] (toliau – BPM reglamentas), įsteigto Bendro pertvarkymo fondo (toliau – Fondas) ir tokio susitarimo sudarymu, taip pat prie to sprendimo pridėtas susitarimo sąlygas,
KADANGI:
(1) pastaraisiais metais Europos Sąjunga priėmė tam tikrus teisės aktus, būtinus finansinių paslaugų vidaus rinkos kūrimui užbaigti ir euro zonos bei visos Sąjungos finansiniam stabilumui užtikrinti, taip pat būtinus procesui, vykdomam siekiant stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos;
(2) 2009 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino nustatyti „vienodas europines taisykles, taikytinas visoms finansų įstaigoms vienoje bendroje rinkoje“. Todėl Sąjunga nustatė vienodas suderintas rizikos ribojimo taisykles, kurių turi laikytis kredito įstaigos visoje Sąjungoje, priimdama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 [2] bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES [3];
(3) po to Sąjunga įsteigė Europos priežiūros institucijas (EPI), kurioms pavestos tam tikros mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros užduotys. Šios institucijos yra Europos bankininkystės institucija (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 [4], Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 [5] bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 [6]. Kartu buvo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 [7] įsteigta ir Europos sisteminės rizikos valdyba, kuriai paskirtos tam tikros makrolygio rizikos ribojimo priežiūros funkcijos;
(4) Sąjunga Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 [8], kuriuo Europos Centriniam Bankui (ECB) pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, sukūrė bendrą priežiūros mechanizmą ir ECB , veikiančiam kartu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, suteikė įgaliojimus vykdyti kredito įstaigų, įsteigtų valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, ir valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, kurios priežiūros tikslais turi nustatyti glaudų bendradarbiavimą su ECB (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), priežiūrą;
(5) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema [9] (toliau – BGPD direktyva), Sąjunga suderina nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymą, įskaitant nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų sukūrimą;
(6) 2012 m. gruodžio 13–14 d. susitikimo išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad „sąlygomis, kuriomis bankų priežiūra veiksmingai perduodama bendram priežiūros mechanizmui, reikės bendro pertvarkymo mechanizmo, kuris turėtų būtinus įgaliojimus užtikrinti, kad bet kuris dalyvaujančių valstybių narių bankas galėtų būti pertvarkomas tinkamomis priemonėmis“. 2012 m. gruodžio 13–14 d. susitikimo išvadose Europos Vadovų Taryba taip pat nurodė, kad „bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti pagrįstas paties finansinio sektoriaus įnašais ir apimti tinkamas ir veiksmingas finansinio stabilumo stiprinimo priemones. Šios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės turėtų būti fiskaliniu požiūriu neutralios vidutinės trukmės laikotarpiu, užtikrinant, kad viešojo sektoriaus parama būtų susigrąžinama taikant ex post mokesčius finansų sektoriui“. Šiame kontekste Sąjunga priėmė BMP reglamentą, kuriuo sukuriama centralizuota sprendimų dėl pertvarkymo sistema, kuriai, įsteigiant Fondą, suteikiamos atitinkamos finansinės lėšos. BPM reglamentas taikomas subjektams, esantiems dalyvaujančiose valstybėse narėse;
(7) BPM reglamentu visų pirma įsteigiamas Fondas ir nustatomos jo naudojimo sąlygos. BGPD direktyva ir BPM reglamentu nustatomi bendrieji kriterijai, kuriais apibrėžiama, kaip turi būti nustatomi ir apskaičiuojami įstaigų ex ante ir ex post įnašai, būtini Fondui finansuoti, ir taip pat nustatoma valstybių narių pareiga tuos įnašus rinkti nacionaliniu lygiu. Vis dėlto, dalyvaujančios valstybės narės, kurios pagal BGPD direktyvą ir BPM reglamentą renka įstaigų, esančių atitinkamose jų teritorijose, mokamus įnašus, išlaiko kompetenciją pervesti minėtus įnašus į Fondą. Pareiga nacionaliniu lygiu surinktus įnašus pervesti į Fondą nėra nustatyta Sąjungos teisėje. Tokia pareiga bus nustatyta šiuo Susitarimu, kuriuo nustatomos sąlygos, kuriomis Susitariančiosios Šalys, laikydamosi savo atitinkamų konstitucinių reikalavimų, bendrai susitaria nacionaliniu lygiu surinktus įnašus pervesti į Fondą;
(8) kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės kompetencija pervesti nacionaliniu lygiu surinktus įnašus turėtų būti naudojamasi taip, kad būtų laikomasi lojalaus bendradarbiavimo principo, įtvirtinto Europos Sąjungos sutarties (ESS) 4 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad valstybės narės, inter alia, padeda Sąjungai įgyvendinti jos užduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų. Todėl dalyvaujančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad finansiniai ištekliai būtų vienodai nukreipiami į Fondą, taip užtikrinant jo tinkamą veikimą;
(9) atsižvelgdamos į tai, Susitariančiosios Šalys sudarė šį Susitarimą, kuriuo, inter alia, jos nustato savo pareigą nacionaliniu lygiu surinktus įnašus pervesti į Fondą, vadovaujantis vienodais kriterijais, taisyklėmis ir sąlygomis, ypač numatant, kad pereinamuoju laikotarpiu jų nacionaliniu lygiu surinkti įnašai priskiriami atskiriems kiekvieną Susitariančių Šalių atitinkantiems skyriams, taip pat kad palaipsniui bus pereita prie bendro šių skyrių naudojimo taip, kad po pereinamojo laikotarpio tų skyrių nebeliks;
(10) Susitariančiosios Šalys primena, kad jų tikslas yra išlaikyti vienodas sąlygas ir kuo labiau sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančias bendras pertvarkymo sąnaudas, ir kad jos nustatydamos įnašus į Fondą ir jų apmokestinimo tvarką atsižvelgs į atitinkamiems bankų sektoriams tenkančią bendrą naštą;
(11) šio Susitarimo turinys apima tik tuos su Fondu susijusius konkrečius elementus, kurie toliau priklauso valstybių narių kompetencijai. Šis Susitarimas nedaro poveikio Sąjungos teisėje nustatytoms bendroms taisyklėms ir nekeičia jų taikymo srities. Jis veikiau sumanytas kaip bankų pertvarkymą nustatančius Sąjungos teisės aktus papildanti priemonė ir kaip pagalbinė bei neatsiejamo pobūdžio priemonė Sąjungos politikos tikslams pasiekti, visų pirma, finansinių paslaugų vidaus rinkai sukurti;
(12) BGPD direktyvą įgyvendinantys nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai, įskaitant su nacionalinių finansavimo struktūrų nustatymu susijusius nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, pradedami taikyti nuo 2015 m. sausio 1 d. Nuostatos dėl Fondo įsteigimo pagal BPM reglamentą iš esmės bus taikomos nuo 2016 m. sausio 1 d. Todėl Susitariančiosios Šalys rinks įnašus, skirtus nacionalinėms pertvarkymo finansavimo struktūroms, kurias jos privalo nustatyti, iki BPM reglamento taikymo pradžios dienos – dienos, nuo kurios jos pradės rinkti įnašus, skirtus Fondui. Siekdamos sustiprinti Fondo finansinį pajėgumą nuo jo veikimo pradžios, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja įnašus, kuriuos iki BPM reglamento taikymo pradžios dienos jos surinko pagal BGPD direktyvą, pervesti į Fondą;
(13) pripažįstama, kad gali susiklostyti tokia padėtis, kai Fonde disponuojamų lėšų tam tikro pertvarkymo veiksmo reikmėms nepakaks ir kai ex post įnašai, kurie turėtų būti surinkti būtinoms papildomoms sumoms padengti, nebus iš karto prieinami. 2013 m. gruodžio 18 d. Euro grupės ir Tarybos pareiškime teigiama, kad siekiant užtikrinti nuolatinį pakankamą finansavimą pereinamuoju laikotarpiu, su konkrečiu pertvarkymo veiksmu susijusios Susitariančiosios Šalys turėtų suteikti laikiną finansavimą iš nacionalinių šaltinių arba Europos stabilumo mechanizmo (ESM), vadovaudamosi sutartomis procedūromis, be kita ko, numatyti finansinių lėšų laikino perkėlimo tarp nacionalinių skyrių galimybes. Susitariančiosiose Šalyse turėtų būti įdiegtos procedūros, užtikrinančios, kad visi prašymai dėl laikino finansavimo būtų išnagrinėti laiku. Pereinamojo laikotarpio metu bus parengta bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė. Šios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės dėka Fondui bus lengviau skolintis. Bankų sektorius galiausiai bus atsakingas už grąžinimą, visose dalyvaujančiose valstybėse narėse mokėdamas įnašus, įskaitant ex post įnašus. Tomis priemonėmis bus užtikrintos vienodos sąlygos – teisės ir pareigos visoms bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančioms Susitariančiosioms Šalims, įskaitant vėliau prisijungsiančias Susitariančiąsias Šalis, tiek pereinamuoju laikotarpiu, tiek nusistovėjus padėčiai. Tie susitarimai bus tokio pobūdžio, kad bus laikomasi vienodų sąlygų principo valstybių narių, kurios nedalyvauja bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme, atžvilgiu;
(14) šį Susitarimą turėtų ratifikuoti visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro, ir valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, kurios dalyvauja bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme;
(15) Valstybės narės, kurių valiuta nėra euro ir kurios nėra Susitariančiosios Šalys, prie šio Susitarimo turėtų prisijungti, įgydamos visas teises ir pareigas, kokias turi Susitariančiosios Šalys, nuo tos datos, kurią jos faktiškai įsives eurą kaip valiutą, arba, kitu atveju, nuo tos dienos, kurią įsigalios Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas ECB sprendimas dėl glaudaus bendradarbiavimo;
(16) 2014 m. gegužės 21 d. valstybių narių vyriausybių atstovai suteikė Susitariančiosioms Šalims įgaliojimus prašyti Europos Komisijos ir Bendros pertvarkymo valdybos (toliau – valdyba) vykdyti šiame Susitarime numatytas užduotis;
(17) BPM reglamento pirminio priėmimo dieną 15 straipsnyje nustatyti bendrieji pertvarkymo principai, pagal kuriuos numatyta, kad pirmiausia nuostolius patiria pertvarkomos įstaigos akcininkai, o pertvarkomos įstaigos kreditoriai nuostolius patiria po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Atitinkamai BPM reglamento 27 straipsnyje nustatoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, pagal kurią reikalaujama, kad akcininkai, atitinkamų kapitalo priemonių ir kitų tinkamų įsipareigojimų turėtojai, atlikę nurašymą, konvertavimą ar kitais būdais, nuostoliams padengti arba rekapitalizavimui atlikti būtų sumokėję įnašą, kurio suma sudarytų ne mažiau kaip 8 % visų įsipareigojimų, įskaitant pertvarkomos įstaigos nuosavas lėšas, apskaičiuotų pertvarkymo veiksmo metu atlikus BPM reglamento 20 straipsnyje numatytą vertinimą, ir kad įnašo iš Fondo suma neviršytų 5 % visų įsipareigojimų, įskaitant pertvarkomos įstaigos nuosavas lėšas, apskaičiuotų pertvarkymo veiksmo metu atlikus BPM reglamento 20 straipsnyje numatytą vertinimą, išskyrus atvejus, kai visi neužtikrintieji nepirmenybiniai įsipareigojimai, išskyrus reikalavimus atitinkančius indėlius, buvo visiškai nurašyti arba konvertuoti. Be to, BPM reglamento priėmimo dieną 18, 52 ir 55 straipsniais nustatomos tam tikros procedūrinės taisyklės, reglamentuojančios sprendimų priėmimą valdyboje ir Sąjungos institucijose. Pirmiau minėti BPM reglamento principai yra esminis pagrindas, kuriuo remdamosi Susitariančiosios Šalys sutinka, kad šis Susitarimas joms būtų įpareigojantis;
(18) Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad esant bet kokiam esminiam aplinkybių pasikeitimui, įvykusiam prieš jų valią, kuris daro poveikį esminiam pagrindui, kuriuo remdamosi Susitariančiosios Šalys sutinka, kad šio Susitarimo nuostatos joms būtų įpareigojančios, kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, turi būti taikomos atitinkamos Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės, taip pat tarptautinės paprotinės teisės nuostatos. Susitariančiosios Šalys pagal viešąją tarptautinę teisę atitinkamai gali remtis bet kokio esminio aplinkybių pasikeitimo, įvykusio prieš jų valią, pasekmėmis. Jei Susitariančioji Šalis remiasi tokiomis pasekmėmis, bet kuri kita Susitariančioji Šalis gali perduoti klausimą svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau – Teisingumo Teismas). Teisingumo Teismui turėtų būti suteikta kompetencija patikrinti, ar esama esminio aplinkybių pasikeitimo ir kokios yra iš to kylančios pasekmės. Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad jeigu bus remiamasi pasekmėmis, kilusiomis panaikinus arba iš dalies pakeitus kurį nors iš 17 konstatuojamoje dalyje nurodytų BPM reglamento principų, jei tai buvo padaryta prieš kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių valią ir tai galėtų turėti poveikio esminiam pagrindui, kuriuo remdamosi Susitariančiosios Šalys sutinka, kad šio Susitarimo nuostatos joms būtų įpareigojančios, kils ginčas dėl šio Susitarimo taikymo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 273 straipsnio tikslais, kurį spręsti pagal minėto straipsnio nuostatą galima perduoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Bet kuri Susitariančioji Šalis taip pat gali prašyti Teisingumo Teismo nustatyti laikinąsias apsaugos priemones pagal SESV 278 straipsnį ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento [10] 160–162 straipsnius. Priimdamas sprendimą dėl ginčo, taip pat dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, Teisingumo Teismas turėtų atsižvelgti į Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimus pagal ESS ir SESV, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su bendru pertvarkymo mechanizmu ir jo vientisumu;
(19) priimti sprendimą dėl to, ar Sąjungos institucijos, valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos taiko gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę tokiu būdu, kuris atitinka Sąjungos teisę, priklauso Teisingumo Teismui, į kurį kreipiamasi dėl teisių gynimo priemonių pagal ESS ir SESV 258, 259, 260, 263, 265 ir 266 straipsnius;
(20) šiame Susitarime nustatytoms teisėms ir pareigoms, kaip viešosios tarptautinės teisės priemonei, taikomas abipusiškumo principas. Atitinkamai, tai, ar kiekviena Susitariančioji Šalis sutinka, kad šis Susitarimas jai būtų įpareigojantis, priklauso nuo to, ar visos Susitariančiosios Šalys vienodai naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas, kurios joms tenka. Todėl Susitariančiajai Šaliai pažeidus pareigą pervesti įnašus į Fondą turėtų reikšti, kad jos teritorijoje veiklos leidimą turintys subjektai neteks galimybės naudotis Fondu. Valdybai ir Teisingumo Teismui turėtų būti suteikta kompetencija nustatyti ir konstatuoti, ar Susitariančiosios Šalys pažeidė pareigą pervesti įnašus, vadovaujantis šiame Susitarime nustatytomis procedūromis. Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad pareigos pervesti įnašus pažeidimo atveju vienintelė teisinė pasekmė bus tai, kad pažeidimą padariusi Susitariančioji Šalis neteks galimybės gauti finansavimo iš Fondo, ir kad kitų Susitariančiųjų Šalių pareigos pagal Susitarimą lieka nepakitusios;
(21) šiuo Susitarimu nustatomas mechanizmas, pagal kurį dalyvaujančios valstybės narės įsipareigoja bendrai, nedelsiant ir su palūkanomis kiekvienai bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme nedalyvaujančiai valstybei narei kompensuoti tos nedalyvaujančios valstybės narės sumokėtą nuosavų išteklių sumą, atitinkančią Sąjungos bendrojo biudžeto panaudojimą nesutartinės atsakomybės atvejais ir su tuo susijusias sąnaudas, susijusį su Sąjungos institucijų naudojimusi įgaliojimais pagal BPM reglamentą. Kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės atsakomybė pagal šį mechanizmą turėtų būti ne solidarioji bet atskiroji ir individualioji, taigi, kiekviena iš dalyvaujančių valstybių narių turėtų būti atsakinga tik už savo pareigos kompensuoti dalį, kaip nustatyta šiame Susitarime;
(22) spręsti tarp Susitariančiųjų Šalių kylančius ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo, įskaitant ginčus dėl jame nustatytų pareigų vykdymo, turėtų priklausyti Teisingumo Teismo jurisdikcijai, kaip numatyta SESV 273 straipsnyje. Valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, ir kurios nėra šio Susitarimo šalys, turėtų galėti kreiptis į Teisingumo Teismą ginčams dėl šiame Susitarime nustatytų nuostatų dėl nesutartinės atsakomybės ir su tuo susijusių sąnaudų kompensavimo aiškinimo ir vykdymo spręsti;
(23) Susitariančiųjų Šalių, kurios bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme pradeda dalyvauti ne nuo tos datos, nuo kurios šis Susitarimas pradedamas taikyti, bet nuo vėlesnės datos, įnašai turėtų būti pervedami laikantis principo, pagal kurį taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir sąlygos, taikomos Susitariančiosioms Šalims, kurios bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvauja nuo šio Susitarimo taikymo pradžios datos. Susitariančiosios Šalys, bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančios nuo šio Susitarimo taikymo pradžios datos, neprivalo prisiimti pertvarkymo veiksmų, prie kurių privalėjo prisidėti dalyvaujančiųjų nuo vėlesnės datos nacionalinės finansavimo struktūros, naštos. Ir analogiškai, pastarosios neprivalo padengti pertvarkymo veiksmų, iškilusių iki jų tapimo dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis datos, už kuriuos turėtų būti atsakingas Fondas, sąnaudų;
(24) tuo atveju, kai Susitariančiosios Šalies, kurios valiuta nėra euro, ir ECB glaudus bendradarbiavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį nutraukiamas, sprendimas dėl sukauptų įnašų, kuriuos yra pervedusi atitinkama Susitariančioji Šalis, teisingo padalijimo turėtų būti priimamas atsižvelgiant tiek į atitinkamos Susitariančiosios Šalies, tiek į Fondo interesus. Atitinkamai BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos valstybės narės, su kuria glaudus bendradarbiavimas yra nutraukiamas, pervestų įnašų susigrąžinimo sąlygos, kriterijai ir tvarka, dėl kurių valdyba susitaria su ta valstybe nare;
(25) visapusiškai laikydamosi Sutartyse, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, nustatytų procedūrų ir reikalavimų, Susitariančiosios Šalys siekia tikslo šio Susitarimo esmines nuostatas kuo greičiau įtraukti, vadovaudamosi ESS ir SESV, į Sąjungos teisinę sistemą,
SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS
1 STRAIPSNIS
1. Šiuo Susitarimu Susitariančiosios Šalys įsipareigoja:
a) pagal BGPD direktyvą ir BPM reglamentą nacionaliniu lygiu surinktus įnašus pervesti į pagal tą reglamentą įsteigtą Bendrą pertvarkymo fondą (toliau – Fondas); ir
b) pereinamuoju laikotarpiu, kuris prasideda nuo šio Susitarimo taikymo pradžios dienos, kaip apibrėžta šio Susitarimo 12 straipsnio 2 dalyje, ir baigiasi tą dieną, kai Fondas pasiekia BPM reglamento 68 straipsnyje nustatytą tikslinį lygį, tačiau ne vėliau kaip per 8 metus nuo šio Susitarimo taikymo pradžios dienos (toliau – pereinamasis laikotarpis), įnašus, kuriuos jos surenka nacionaliniu lygiu pagal BPM reglamentą ir BGPD direktyvą, skirti atskiriems kiekvieną Susitariančiąją Šalį atitinkantiems skyriams. Naudojant šiuos skyrius turi būti palaipsniui pereita prie bendro jų naudojimo taip, kad po pereinamojo laikotarpio šių skyrių nebeliktų,
ir taip prisideda prie Fondo veiksmingų operacijų ir veiksmingo veikimo užtikrinimo.
2. Šis Susitarimas taikomas Susitariančiosioms Šalims, kurių įstaigoms taikomas bendras priežiūros mechanizmas ir bendras pertvarkymo mechanizmas, vadovaujantis atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 ir BPM reglamento atitinkamomis nuostatomis (toliau – bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančios Susitariančiosios Šalys).
II ANTRAŠTINĖ DALIS
SUDERINAMUMAS IR RYŠYS SU SĄJUNGOS TEISE
2 STRAIPSNIS
1. Susitariančiosios Šalys šį Susitarimą taiko ir aiškina laikydamosi Sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir Europos Sąjungos teisės, visų pirma ESS 4 straipsnio 3 dalies, taip pat įstaigų pertvarkymą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų.
2. Šis Susitarimas taikomas tiek, kiek jis atitinka Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir Sąjungos teisę. Juo nedaromas poveikis Sąjungos kompetencijai imtis veiksmų vidaus rinkos srityje.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
ĮNAŠŲ PERVEDIMAS IR SKYRIAI
3 STRAIPSNIS
Įnašų pervedimas
1. Susitariančiosios Šalys bendrai įsipareigoja neatšaukiamai pervesti į Fondą įnašus, kuriuos iš įstaigų, turinčių veiklos leidimą jų atitinkamose teritorijose, jos surenka vadovaudamosi BPM reglamento 69 ir 70 straipsniais ir laikydamosi juose bei deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, į kuriuos tuose straipsniuose daroma nuoroda, nustatytų kriterijų. Įnašai pervedami laikantis šio Susitarimo 4–10 straipsniuose nustatytų sąlygų.
2. Susitariančiosios Šalys kiekvienus metus atitinkančius ex ante įnašus perveda ne vėliau kaip tų metų birželio 30 d. Pirmas ex ante įnašų pervedimas į Fondą bus įvykdytas ne vėliau kaip 2016 m. birželio 30 d. arba, jei Susitarimas iki tos dienos nebus įsigaliojęs, – ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo įsigaliojimo dienos.
3. Įnašai, kuriuos Susitariančiosios Šalys surinko pagal BGPD direktyvos 103 ir 104 straipsnius iki šio Susitarimo taikymo pradžios dienos, į Fondą pervedami ne vėliau kaip 2016 m. sausio 31 d. arba, jei Susitarimas iki tos dienos nebus įsigaliojęs, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įsigaliojimo dienos.
4. Visos sumos, kurias Susitariančiosios Šalies pertvarkymo finansavimo struktūra iki šio Susitarimo taikymo pradžios dienos išmoka jos teritorijoje vykdomų pertvarkymo veiksmų atžvilgiu, išskaičiuojamos iš tų 3 dalyje nurodytų sumų, kurias ta Susitariančioji Šalis turi pervesti į Fondą. Tokiu atveju konkrečiai Susitariančiajai Šaliai neišnyksta prievolė pervesti į Fondą sumą, lygiavertę tai sumai, kurią būtų reikėję pervesti siekiant užtikrinti jos pertvarkymo finansavimo struktūros tikslinį lygį pagal BGPD direktyvos 102 straipsnį, tai padarant per joje nustatytus laiko terminus.
4 STRAIPSNIS
Skyriai
1. Pereinamuoju laikotarpiu nacionaliniu lygiu surinkti įnašai į Fondą pervedami juos skiriant kiekvieną Susitariančiąją Šalį atitinkantiems skyriams.
2. Kiekvienos Susitariančiosios Šalies skyrių dydis turi būti lygus įnašų, kuriuos įstaigos, turinčios veiklos leidimą jų atitinkamose teritorijose, turi sumokėti pagal BPM reglamento 68 ir 69 straipsnius bei deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, į kuriuos tuose straipsniuose nurodoma, bendrai sumai.
5 STRAIPSNIS
Skyrių veikimas
1. Tais atvejais, kai, laikantis atitinkamų BPM reglamento nuostatų, Fondu nuspręsta pasinaudoti, valdyba turi teisę Fondo skyrius naudoti šia tvarka:
a) pirma, sąnaudos padengiamos iš skyrių, atitinkančių Susitariančiąsias Šalis, kuriose pertvarkoma įstaiga ar grupė yra įsteigta ar turi veiklos leidimą. Tarpvalstybinės grupės pertvarkymo atveju sąnaudos paskirstomos tarp atskirų skyrių, atitinkančių Susitariančiąsias Šalis, kuriose patronuojančioji įmonė ir patronuojamosios įmonės yra įsteigtos ar turi veiklos leidimus, proporcingai pagal įnašų, kuriuos kiekvienas pertvarkomos grupės subjektas sumokėjo į savo atitinkamus skyrius, sumos santykį su įnašų, kuriuos visi grupės subjektai sumokėjo į savo nacionalinius skyrius, bendra suma.
Tais atvejais, kai Susitariančioji Šalis, kurioje patronuojančioji įmonė ar patronuojamoji įmonė yra įsteigta ar turi veiklos leidimą, mano, kad taikant pirmoje pastraipoje nurodytą sąnaudų paskirstymo kriterijų sąnaudų paskirstymas tarp skyrių ir atitinkamų su pertvarkymu susijusių subjektų rizikos profilis tampa labai asimetriški, ji gali prašyti valdybos papildomai ir nedelsiant apsvarstyti BGPD direktyvos 107 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų taikymo galimybę. Jei valdyba neatsižvelgia į atitinkamos Susitariančiosios Šalies pateiktą prašymą, ji savo poziciją paaiškina viešai.
Finansinėmis lėšomis, kuriomis disponuojama skyriuose, atitinkančiuose pirmoje pastraipoje nurodytas Susitariančiąsias Šalis, naudojamasi neviršijant sumos, kuria kiekvienas nacionalinis skyrius turi prisidėti pagal pirmoje ir antroje pastraipose nustatytus sąnaudų paskirstymo kriterijus, laikantis šios tvarkos:
– pirmaisiais pereinamojo laikotarpio metais naudojamasi visomis finansinėmis lėšomis, kuriomis disponuojama minėtuose skyriuose;
– antraisiais ir trečiaisiais pereinamojo laikotarpio metais naudojamasi atitinkamai 60 % ir 40 % finansinių lėšų, kuriomis disponuojama minėtuose skyriuose;
– paskesniais pereinamojo laikotarpio metais šias atitinkamas Susitariančiąsias Šalis atitinkančiuose skyriuose esančių finansinių lėšų dalis, kuria galima disponuoti, kasmet mažinama 6 ⅔ procentinių punktų.
Pirmiau nurodytas per metus atliekamas atitinkamas Susitariančiąsias Šalis atitinkančiuose skyriuose esančių finansinių lėšų, kuriomis galima disponuoti, mažinimas tolygiai paskirstomas kas ketvirtį;
b) antra, jei a punkte nurodytų atitinkamų Susitariančiųjų Šalių skyriuose disponuojamų finansinių lėšų nepakanka, kad būtų įvykdyta Fondo misija, kaip nurodyta BPM reglamento 75 straipsnyje, naudojamasi visas Susitariančiąsias Šalis atitinkančiuose Fondo skyriuose disponuojamomis finansinėmis lėšomis.
Visų Susitariančiųjų Šalių skyriuose disponuojamos finansinės lėšos papildomos finansinėmis lėšomis, likusiomis nacionaliniuose skyriuose, atitinkančiuose su a punkte nurodytu pertvarkymu susijusias Susitariančiąsias Šalis, taip, kad panaudojimo lygis būtų toks pat, koks nurodytas šio punkto trečioje pastraipoje.
Tarpvalstybinės grupės pertvarkymo atveju, pagal šio punkto pirmą ir antrą pastraipas atitinkamų Susitariančiųjų Šalių skyriams tokiu būdu suteiktos finansinės lėšos paskirstomos vadovaujantis tuo pačiu sąnaudų paskirstymo tarp skyrių rakto principu, kaip nustatyta a punkte. Jei vienai iš Susitariančiųjų Šalių turinčiai veiklos leidimą įstaigai ar įstaigoms, kurios atveju vykdomas grupės pertvarkymas, visų pagal šį b punktą turimų finansinių lėšų neprireikia, pagal šį b punktą disponuojamos finansinės lėšos, kurių neprireikia, naudojamos subjektų, turinčių veiklos leidimą kitose Susitariančiosiose Šalyse, kurių atveju vykdomas grupės pertvarkymas, pertvarkymui.
Pereinamuoju laikotarpiu visais nacionalinių Susitariančiųjų Šalių skyriais naudojamasi laikantis šios tvarkos:
– pirmaisiais ir antraisiais pereinamojo laikotarpio metais naudojamasi atitinkamai 40 % ir 60 % finansinių lėšų, kuriomis disponuojama minėtuose skyriuose;
– paskesniais pereinamojo laikotarpio metais minėtuose skyriuose esančių finansinių lėšų dalis, kuria galima disponuoti, kasmet didinama 6 ⅔ procentinių punktų.
Nurodytas per metus atliekamas visuose nacionaliniuose Susitariančiųjų Šalių skyriuose esančių finansinių lėšų dalies, kuria galima disponuoti, didinimas paskirstomas tolygiai kas ketvirtį;
c) trečia, jei pagal b punktą panaudotų finansinių lėšų nepakanka, kad būtų įvykdyta Fondo misija, kaip nurodyta BPM reglamento 75 straipsnyje, pasitelkiamos visos likusios finansinės lėšos, esančios a punkte nurodytas atitinkamas Susitariančiąsias Šalis atitinkančiuose skyriuose.
Tarpvalstybinės grupės pertvarkymo atveju pasitelkiami atitinkamų Susitariančiųjų Šalių skyriai, kurie nesuteikė pakankamai finansinių išteklių pagal a ir b punktus šių Susitariančiųjų Šalių teritorijose veiklos leidimą turinčių subjektų pertvarkymui. Kiekvieno skyriaus įnašas nustatomas vadovaujantis a punkte nustatytais sąnaudų paskirstymo kriterijais;
d) ketvirta, nedarant poveikio e punkte nurodytiems valdybos įgaliojimams, jeigu c punkte nurodytų finansinių lėšų nepakanka tam tikro pertvarkymo veiksmo sąnaudoms padengti, a punkte nurodytos atitinkamos Susitariančiosios Šalys perveda į Fondą įstaigų, turinčių veiklos leidimą jų atitinkamose teritorijose, papildomus ex post įnašus, surinktus vadovaujantis BPM reglamento 70 straipsnyje nustatytais kriterijais.
Tarpvalstybinės grupės pertvarkymo atveju ex post įnašus perveda atitinkamos Susitariančiosios Šalys, kurios nesuteikė pakankamai finansinių lėšų pagal a–c punktus, susijusių su jų teritorijose veiklos leidimą turinčių subjektų pertvarkymu;
e) jeigu c punkte nurodytų finansinių lėšų tam tikro pertvarkymo veiksmo sąnaudoms padengti nepakanka ir jeigu d punkte nurodyti papildomų ex post įnašai nėra iš karto prieinami, be kita ko, dėl priežasčių, susijusių su atitinkamų įstaigų stabilumu, valdyba gali pasinaudoti savo įgaliojimais sudaryti sutartis dėl BPF skolinimosi arba kitų formų paramos pagal BPM reglamento 72 ir 73 straipsnius arba savo įgaliojimais atlikti laikinus perkėlimus tarp skyrių pagal šio Susitarimo 7 straipsnį.
Jei valdyba nusprendžia pasinaudoti pirmesnėje pastraipoje nurodytais įgaliojimais, d punkte nurodytos Susitariančiosios Šalys perveda į Fondą papildomus ex post įnašus skolinimuisi arba kitų formų paramai, arba laikiniems perkėlimams tarp skyrių kompensuoti.
2. Pajamos iš investicijų, atliktų su Fonde pervestomis sumomis pagal BPM reglamento 74 straipsnį, proporcingai paskirstomos kiekvienam skyriui remiantis atitinkamomis konkrečiame skyriuje disponuojamomis finansinėmis lėšomis, išskyrus reikalavimus ar neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus, priskirtinus kiekvienam skyriui BPM reglamento 75 straipsnyje numatytais tikslais. Pajamos iš investicijų, susijusių su pertvarkymo operacijomis, kurias Fondas gali vykdyti pagal BPM reglamento 75 straipsnį, proporcingai paskirstomos kiekvienam skyriui remiantis jų atitinkamu įnašu į tam tikrą pertvarkymo veiksmą.
6 STRAIPSNIS
Papildomų ex ante įnašų pervedimas ir tikslinis lygis
1. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad prireikus jos papildytų Fondą ex ante įnašais, kurie turi būti mokami laikotarpiais, nustatytais BPM reglamento 68 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 5 dalies a punkte, sumokant sumą, lygiavertę sumai, reikalingai, kad būtų pasiektas BPM reglamento 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslinis lygis.
2. Pereinamuoju laikotarpiu su papildymu susijusių įnašų pervedimas tarp skyrių paskirstomas taip:
a) su pertvarkymu susijusios Susitariančiosios Šalys įnašus perveda į tą savo skyriaus dalį, kuri dar nebuvo sujungta pagal 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;
7 STRAIPSNIS
Laikinas perkėlimas tarp skyrių
1. Nedarant poveikio 5 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nustatytoms pareigoms, Susitariančiosios Šalys, susijusios su pertvarkymu, pereinamuoju laikotarpiu gali prašyti valdybos leisti laikinai pasinaudoti ta kitas Susitariančiąsias Šalis atitinkančiuose Fondo skyriuose disponuojamų finansinių lėšų dalimi, kuri dar nėra sujungta. Tokiu atveju atitinkamos Susitariančiosios Šalys vėliau, prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui, perveda į Fondą papildomų ex post įnašų sumą, lygiavertę jų skyrių gautai sumai, pridėjus susikaupusias palūkanas, kad būtų kompensuota kitiems skyriams.
2. Suma, kurią kiekvienas skyrius laikinai perkelia skyriams gavėjams, turi būti proporcinga jų dydžiui, nustatytam pagal 4 straipsnio 2 dalį, ir negali viršyti 50 % kiekviename skyriuje, kuriam dar netaikomas sujungimas, disponuojamų finansinių lėšų. Tarpvalstybinės grupės pertvarkymo atveju, atitinkamų Susitariančiųjų Šalių skyriams pagal šią dalį tokiu būdu suteiktos finansinės lėšos paskirstomos vadovaujantis tuo pačiu sąnaudų paskirstymo tarp skyrių rakto principu, kaip nustatyta 5 straipsnio 1 dalies a punkte.
3. Valdybos sprendimai dėl prašymo dėl laikino finansinių lėšų perkėlimo tarp 1 dalyje nurodytų skyrių priimami plenarinėje sesijoje paprasta jos narių balsų dauguma, kaip apibrėžta BPM reglamento 52 straipsnio 1 dalyje. Savo sprendime dėl laikino perkėlimo valdyba nustato palūkanų normą, kompensavimo laikotarpį ir kitas sąlygas, susijusias su finansinių lėšų perkėlimu tarp skyrių.
4. 3 dalyje nurodytas valdybos sprendimas dėl laikino finansinių lėšų perkėlimo gali įsigalioti tik tuo atveju, jei nė viena iš Susitariančiųjų Šalių, iš kurių skyrių buvo atliktas perkėlimas, per keturias kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos nebus pareiškusi prieštaravimų dėl tokio perkėlimo.
Pereinamuoju laikotarpiu Susitariančioji Šalis gali pasinaudoti teise pareikšti prieštaravimų tik tuo atveju, jei:
a) artimiausiu metu jai gali prireikti finansinių lėšų iš ją atitinkančio nacionalinio skyriaus pertvarkymo veiksmui finansuoti arba jeigu laikinas perkėlimas pakenktų jos teritorijoje jau vykdomam pertvarkymo veiksmui;
b) laikinam perkėlimui būtų paimta daugiau kaip 25 % jos nacionalinio skyriaus dalies, kuri dar nebuvo sujungta pagal 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus; arba
c) ji mano, kad Susitariančioji Šalis, kurios skyriaus naudai atliekamas laikinas perkėlimas, nesuteikia kompensavimo iš nacionalinių šaltinių arba paramos iš ESM garantijų, kaip numatyta pagal sutartas procedūras.
Prieštaravimų ketinanti pareikšti Susitariančioji Šalis turi tinkamai pagrįsti kurių nors iš
a–c punktuose nurodytų aplinkybių buvimą.
Jei pareiškiama prieštaravimų pagal šią pastraipą, valdybos sprendimas dėl laikino perkėlimo priimamas, tačiau į jį neįtraukiamos prieštaraujančių Susitariančiųjų Šalių skyrių finansinės lėšos.
5. Jeigu yra pertvarkoma Susitariančiosios Šalies, iš kurios skyriaus buvo perkeltos finansinės lėšos vadovaujantis šiuo straipsniu, įstaiga, ta Susitariančioji Šalis gali prašyti valdybos perkelti iš Fondo į jos skyrių sumą, lygiavertę iš to skyriaus iš pradžių perkeltai sumai. Gavusi tokį prašymą valdyba nedelsdama patvirtina tokį perkėlimą.
Tokiu atveju Susitariančiosios Šalys, kurios iš pradžių naudojosi laikino finansinių lėšų panaudojimo galimybe, turi pareigą į BPF, laikantis valdybos nustatytinų sąlygų, pervesti atitinkamai Susitariančiajai Šaliai pagal pirmą pastraipą suteiktas sumas.
8 STRAIPSNIS
Susitariančiosios Šalys, kurių valiuta nėra euro
1. Tuo atveju, jeigu tam tikrą datą, kuri yra vėlesnė nei šio Susitarimo taikymo pradžios data pagal 12 straipsnio 2 dalį, Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą, kuriuo panaikinama Susitariančiajai Šaliai, kurios valiuta nėra euro, taikoma išimtis, kaip apibrėžta SESV 139 straipsnio 1 dalyje, arba taikoma išlyga, kaip nurodyta prie ESS ir SESV (Protokolas dėl tam tikrų su Danija susijusių nuostatų) pridėtame Protokole (Nr. 16) dėl tam tikrų su Danija susijusių nuostatų, arba, kai tokių sprendimų nėra, jeigu Susitariančioji Šalis, kurios valiuta nėra euro, pradeda dalyvauti bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme, ji perveda į Fondą savo teritorijoje surinktų įnašų sumą, lygiavertę jos nacionalinį skyrių, kurio dydis apskaičiuotas vadovaujantis 4 straipsnio 2 dalimi, atitinkančią bendro tikslinio lygio atitinkamą dalį, taigi, lygią sumai, kurią atitinkama Susitariančioji Šalis būtų pervedusi, jeigu ji būtų dalyvavusi bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme nuo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos šio Susitarimo taikymo pradžios dienos.
2. Visos sumos, kurias 1 dalyje nurodyta Susitariančioji Šalis pertvarkymo finansavimo struktūra išmoka jos teritorijoje vykdomų pertvarkymo veiksmų atžvilgiu, išskaičiuojamos iš sumų, kurias ta Susitariančioji Šalis turi pervesti į Fondą pagal 1 dalį. Tokiu atveju konkrečiai Susitariančiajai Šaliai neišnyksta prievolė pervesti į Fondą sumą, lygiavertę tai sumai, kurią būtų reikėję pervesti siekiant užtikrinti jos pertvarkymo finansavimo struktūros tikslinį lygį pagal BGPD direktyvos 102 straipsnį, tai padarant per jame nustatytus laiko terminus.
3. Valdyba, sutarus su atitinkama Susitariančiąja Šalimi, nustato tikslią pastarosios pervestiną įnašų sumą, laikantis 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų.
4. Susitariančiųjų Šalių, kurių valiuta nėra euro, teritorijoje iki dienos, kurią įsigalioja sprendimas, panaikinantis joms taikomas nukrypti leidžiančias nuostatas, apibrėžtas SESV 139 straipsnio 1 dalyje, ar joms taikomą išimtį, nurodytą Protokole dėl tam tikrų su Danija susijusių nuostatų, arba iki Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto ECB sprendimo dėl glaudaus bendradarbiavimo įsigaliojimo dienos pradėtų pertvarkymo veiksmų sąnaudos nėra padengiamos iš Fondo lėšų.
Jeigu ECB, atlikęs Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą išsamų kredito įstaigų vertinimą, mano, kad kuri nors iš atitinkamų Susitariančiųjų Šalių įstaigų žlunga arba gali žlugti, tų kredito įstaigų pertvarkymo veiksmų pertvarkymo sąnaudos nėra padengiamos iš Fondo lėšų.
5. Tais atvejais, kai glaudus bendradarbiavimas su ECB nutraukiamas, Susitariančiosios Šalies, su kuria bendradarbiavimas yra nutraukiamas, pervesti įnašai sugrąžinami laikantis BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalies.
Glaudaus bendradarbiavimo su ECB nutraukimas nedaro poveikio Susitariančiųjų Šalių teisėms ir pareigoms, atsiradusioms dėl pertvarkymo veiksmų, kurie buvo vykdomi laikotarpiu, kuriuo toms Susitariančiosioms Šalims šis Susitarimas buvo taikomas, ir susijusioms su:
– ex post įnašų pervedimu pagal 5 straipsnio 1 dalies d punktą;
– Fondo papildymu pagal 6 straipsnį; ir
– laikinu perkėlimu tarp skyrių pagal 7 straipsnį.
9 STRAIPSNIS
Bendrųjų pertvarkymo principų ir tikslų laikymasis
1. Fondo tarpusavio pagrindu naudojamasi ir įnašai į Fondą pervedami, jeigu išlaikoma nepakitusi pertvarkymo teisinė sistema, kurios taisyklės yra lygiavertės (arba kurias taikant pasiekiamas bent jau toks pats rezultatas, kaip ir) nustatytosioms BPM reglamente, kaip išdėstyta toliau ir nekeičiant tų taisyklių:
a) procedūrinės taisyklių dėl pertvarkymo schemos patvirtinimo, nustatytos BPM reglamento 18 straipsnyje;
c) BPM reglamento 15 straipsnyje nustatyti bendrieji pertvarkymo principai, visų pirma principai, kad pirmiausia nuostolius patiria pertvarkomos įstaigos akcininkai, o pertvarkomos įstaigos kreditoriai nuostolius patiria po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, kaip įtvirtinta to straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;
d) BPM reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės dėl pertvarkymo priemonių, visų pirma taisyklės dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo, nustatytos to reglamento 27 straipsnyje ir BGPD direktyvos 43 ir 44 straipsniuose, ir konkrečios ribos, kurios jomis nustatomomis, susijusios su nuostolių nustatymu akcininkams bei kreditoriams ir Fondo įnašu konkrečiam pertvarkymo veiksmui finansuoti.
2. Tuo atveju, jei BPM reglamentu jo pirminio priėmimo dieną nustatytos 1 dalyje nurodytos pertvarkymą reglamentuojančios taisyklės panaikinamos arba kitaip keičiamos prieš kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių valią, be kita ko, patvirtinamos gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės tokiu būdu, kuris nėra lygiavertis arba kuriuo nepasiekiamas bent jau toks pats ir ne mažiau įpareigojantis rezultatas nei tas, gaunamas BPM reglamentu jo pirminio priėmimo dieną ir ši Susitariančioji Šalis pasinaudoja savo teisėmis pagal viešąją tarptautinę teisę dėl esminio aplinkybių pasikeitimo, bet kuri kita Susitariančioji Šalis, remdamasi šio Susitarimo 14 straipsniu, gali prašyti Teisingumo Teismo patikrinti esminio aplinkybių pasikeitimo faktą ir su tuo susijusias pasekmes, vadovaujantis viešąja tarptautine teise. Savo prašyme bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti Teisingumo Teismo sustabdyti priemonės, kuri yra ginčo dalykas, vykdymą; tokiu atveju taikomi SESV 278 straipsnis bei Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160–162 straipsniai.
10 STRAIPSNIS
Susitarimo laikymasis
1. Susitariančiosios Šalys imasi būtinų priemonių savo nacionalinėse teisinėse sistemose, kad įvykdytų pareigą bendrai pervesti įnašus pagal šį Susitarimą.
2. Nedarant poveikio Teisingumo Teismo įgaliojimams pagal šio Susitarimo 14 straipsnį valdyba, savo iniciatyva arba bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu, gali svarstyti, ar Susitariančioji Šalis neįvykdė savo pareigos pervesti įnašus į Fondą, kaip nustatyta šiame Susitarime.
Jeigu valdyba nustato, kad Susitariančioji Šalis neįvykdė savo pareigos pervesti įnašus, ji nustato terminą, iki kurio atitinkama Susitariančioji Šalis turi imtis būtinų priemonių, kad pažeidimas būtų pašalintas. Jeigu per Bendros pertvarkymo valdybos nustatytą terminą atitinkama Susitariančioji Šalis nesiima būtinų priemonių, kad pažeidimas būtų pašalintas, atitinkamoje Susitariančiojoje Šalyje veiklos leidimą turinčių įstaigų pertvarkymo atžvilgiu nėra galimybės naudoti visų Susitariančiųjų Šalių skyrius, kaip nustatyta 5 straipsnio 1 dalies b punkte. Tą draudimą nustojama taikyti nuo to momento, kai valdyba nustato, kad atitinkama Susitariančioji Šalis ėmėsi būtinų priemonių pažeidimui pašalinti.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11 STRAIPSNIS
Ratifikavimas, patvirtinimas ar priėmimas ir įsigaliojimas
1. Šį Susitarimą jį pasirašančios šalys ratifikuoja, tvirtina arba priima pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus. Ratifikavimo, patvirtinimo arba priėmimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate (toliau – Depozitaras). Depozitaras praneša kitoms pasirašiusioms šalims apie kiekvieną deponavimą ir jo datą.
2. Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančios pasirašiusios šalys, kurios atstovauja ne mažiau kaip 90 % bendro visoms bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančioms valstybėms narėms paskirstytų balsų skaičiaus, kaip nustatyta prie ESS ir SESV pridėtame protokole (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, deponuoja ratifikavimo, patvirtinimo arba priėmimo dokumentus.
12 STRAIPSNIS
Taikymas
1. Šis Susitarimas taikomas tarp Susitariančiųjų Šalių, kurios deponavo jų ratifikavimo, patvirtinimo arba priėmimo dokumentus, su sąlyga, kad prieš tai bus įsigaliojęs BPM reglamentas.
2. Laikantis šio straipsnio 1 dalies ir su sąlyga, kad šis Susitarimas įsigaliojo taip, kaip numatyta 11 straipsnio 2 dalyje, nuo 2016 m. sausio 1 d. jį tarpusavyje taiko tos bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančios Susitariančiosios Šalys, kurios iki tos dienos bus deponavusios jų ratifikavimo, patvirtinimo arba priėmimo dokumentus. Jeigu šis Susitarimas nebus įsigaliojęs iki 2016 m. sausio 1 d., jį nuo jo įsigaliojimo dienos tarpusavyje taiko tos bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančios Susitariančiosios Šalys, kurios iki tos dienos bus deponavusios jų ratifikavimo, patvirtinimo arba priėmimo dokumentus.
3. Bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančioms Susitariančiosioms Šalims, kurios šio Susitarimo nebus ratifikavusios, patvirtinusios ar priėmusios iki 2 dalyje nurodytos taikymo pradžios dienos, jis taikomas nuo mėnesio, einančio po dienos, kurią buvo deponuoti jų ratifikavimo, patvirtinimo arba priėmimo dokumentai, pirmos dienos.
4. Šis Susitarimas netaikomas toms Susitariančiosioms Šalims, kurios bus deponavusios jų ratifikavimo, patvirtinimo arba priėmimo dokumentus, tačiau šio Susitarimo taikymo pradžios dieną nedalyvauja bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme. Tačiau tos Susitariančiosios Šalys nuo 2 dalyje nurodytos šio Susitarimo taikymo pradžios datos yra 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus susitarimo šalys, kai kreipiamasi į Teisingumo Teismą ginčams dėl 15 straipsnio aiškinimo ir vykdymo išspręsti.
Šioms Susitariančiosioms Šalims, nurodytoms pirmoje pastraipoje, jis taikomas nuo tos dienos, kurią įsigalioja sprendimas, kuriuo panaikinama joms taikoma išimtis, kaip apibrėžta SESV 139 straipsnio 1 dalyje, arba joms taikoma išlyga, kaip nurodyta Protokole dėl tam tikrų su Danija susijusių nuostatų, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, nuo Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto ECB sprendimo dėl glaudaus bendradarbiavimo įsigaliojimo dienos.
Laikantis 8 straipsnio, Susitariančiosioms Šalims, pradėjusioms glaudų bendradarbiavimą su ECB, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnio 2 dalyje, šį Susitarimą nustojama taikyti nuo tokio glaudaus bendradarbiavimo galimo nutraukimo pagal to reglamento 7 straipsnio 8 dalį dienos.
13 STRAIPSNIS
Prisijungimas
Prie šio Susitarimo gali prisijungti valstybės narės, kurios nėra Susitariančiosios Šalys. Laikantis 8 straipsnio 1–3 dalių, prisijungimas įsigalioja deponavus prisijungimo dokumentą Depozitarui; jis praneša apie tai kitoms Susitariančiosioms Šalims. Šio Susitarimo tekstas prisijungiančios valstybės narės valstybine kalba, kuri taip pat yra Sąjungos institucijų oficiali kalba, Susitariančiosioms Šalims patvirtinus jo autentiškumą, deponuojamas Depozitaro archyvuose kaip autentiškas šio Susitarimo tekstas.
14 STRAIPSNIS
Ginčų sprendimas
1. Jeigu viena iš Susitariančiųjų Šalių nesutinka su kita Susitariančiąja Šalimi dėl šio Susitarimo nuostatų aiškinimo arba kai ji mano, kad kita Susitariančioji Šalis neįvykdė savo pareigų pagal šį Susitarimą, ji gali perduoti šį klausimą spręsti Teisingumo Teismui. Teisingumo Teismo sprendimas proceso šalims yra privalomas.
Jeigu Teisingumo Teismas nusprendžia, kad Susitariančioji Šalis neįvykdė savo pareigų pagal šį Susitarimą, atitinkama Susitariančioji Šalis imasi būtinų priemonių, kad įvykdytų sprendimą per Teisingumo Teismo nustatytiną laikotarpį. Jeigu per Teisingumo Teismo nustatytą terminą atitinkama Susitariančioji Šalis nesiima būtinų priemonių, kad pažeidimas būtų pašalintas, atitinkamoje Susitariančiojoje Šalyje veiklos leidimą turinčių įstaigų atžvilgiu nėra galimybės naudoti visų Susitariančiųjų Šalių skyrius, kaip nustatyta 5 straipsnio 1 dalies b punkte.
2. Šis straipsnis yra Susitariančiųjų Šalių specialus susitarimas, kaip apibrėžta SESV 273 straipsnyje.
3. Šio Susitarimo neratifikavusios valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, gali pranešti Depozitarui apie savo ketinimą būti šio straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus susitarimo šalimi, kai kreipiamasi į Teisingumo Teismą ginčui dėl 15 straipsnio aiškinimo ir vykdymo išspręsti. Depozitaras apie atitinkamos valstybės narės pranešimą praneša Susitariančiosioms Šalims; po šio pranešimo atitinkama valstybė narė tampa šio straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus susitarimo šalimi šioje dalyje apibrėžtais tikslais.
15 STRAIPSNIS
Kompensacijos
1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja bendrai, nedelsiant ir su palūkanomis kiekvienai bendrame priežiūros mechanizme ir bendrame pertvarkymo mechanizme nedalyvaujančiai valstybei narei (toliau – nedalyvaujanti valstybės narė) kompensuoti nedalyvaujančios valstybės narės sumokėtą nuosavų išteklių sumą, atitinkančią Sąjungos bendrojo biudžeto panaudojimą nesutartinės atsakomybės atvejais ir su tuo susijusias sąnaudas, susijusį su Sąjungos institucijų naudojimusi įgaliojimais pagal BPM reglamentą.
2. Suma, kuria, kaip manoma, kiekviena nedalyvaujanti valstybė narė prisidėjo prie nesutartinės atsakomybės ir su tuo susijusių sąnaudų, nustatoma proporcingai, remiantis jų atitinkamomis bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, nustatomomis pagal Tarybos sprendimo 2007/436/EB, Euratomas [11] 2 straipsnio 7 dalį arba pagal vėliau priimtą Sąjungos aktą, kuriuo tas sprendimas iš dalies keičiamas arba panaikinamas.
3. Kompensavimo sąnaudos paskirstomos tarp Susitariančiųjų Šalių proporcingai, remiantis jų atitinkamų bendrųjų nacionalinių pajamų santykiniu svoriu, nustatomu pagal Tarybos sprendimo 2007/436/EB, Euratomas 2 straipsnio 7 dalį arba pagal vėliau priimtą Sąjungos aktą, kuriuo tas sprendimas iš dalies keičiamas arba panaikinamas.
4. Nedalyvaujančioms valstybėms narėms kompensuojama įtraukimo į apskaitą datomis, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 [12] 9 straipsnio 1 dalyje ar bet kuriame Sąjungos priimtame akte, kuris jį iš dalies keičia ar panaikina, kompensuojant sumas, atitinkančias mokėjimus iš Sąjungos biudžeto siekiant įvykdyti nesutartinę atsakomybę ir padengti su tuo susijusias sąnaudas, priėmus susijusį taisomąjį biudžetą.
Palūkanos apskaičiuojamos vadovaujantis Sąjungos nuosaviems ištekliams taikytinomis nuostatomis dėl palūkanų už pavėluotą lėšų teikimą. Sumos nacionaline valiuta perskaičiuojamos eurais pagal valiutų kursus, nustatomus pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 10 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ar bet kuriame Sąjungos priimtame akte, kuris jį iš dalies keičia ar panaikina.
5. Komisija koordinuoja visus Susitariančiųjų Šalių atliekamus kompensavimo veiksmus, vadovaudamasi 1–3 dalyse nustatytais kriterijais. Komisija, kaip koordinatorė, be kita ko, turi apskaičiuoti pagrindą, kuriuo vadovaujantis turi būti atliekami mokėjimai, rengti pranešimus Susitariančiosioms Šalims, kuriuose reikalaujama atlikti mokėjimus, ir apskaičiuoti palūkanas.
16 STRAIPSNIS
Peržiūra
1. Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, o po to kas 18 mėnesių valdyba įvertina ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui bei Tarybai, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas, visų pirma, ar naudojimasis Fondu tarpusavio pagrindu tinkamai veikia ir koks yra Fondo poveikis finansiniam stabilumui ir vidaus rinkai.
2. Ne vėliau kaip per dešimt metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, remiantis su jo įgyvendinimu susijusios patirties įvertinimu, pateiktu pagal 1 dalį valdybos parengtose ataskaitose, imamasi būtinų veiksmų, vadovaujantis ESS ir SESV, siekiant šio Susitarimo esmines nuostatas įtraukti į Sąjungos teisinę sistemą.
Priimta 2014 m. gegužės 21 d. Briuselyje vienu originaliu egzemplioriumi, kurio visi tekstai airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis yra autentiški ir kuris deponuojamas Depozitaro archyvuose, kuris tinkamai patvirtintą kopiją perduoda kiekvienai iš Susitariančiųjų Šalių.
KARTU SU SUSITARIMU DEPONUOTINOS SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ IR STEBĖTOJŲ TARPVYRIAUSYBINĖJE KONFERENCIJOJE, KURIE YRA EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS NARIAI, KETINIMŲ DEKLARACIJOS:
Deklaracija Nr. 1
Visapusiškai laikydamosi Sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, nustatytų procedūrinių reikalavimų, Susitariančiosios Šalys ir stebėtojai Tarpvyriausybinėje konferencijoje, kurie yra Europos Sąjungos Tarybos nariai, pareiškia, kad jų tikslas ir jų ketinimas yra užtikrinti, kad, išskyrus atvejus, kai jie visi susitars kitaip:
a) BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalis, tokia redakcija, kokia bus jos pirminio priėmimo dieną, nebūtų panaikinta ar keičiama;
b) principai ir taisyklės, susiję su gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, nebūtų panaikinti ar keičiami tokiu būdu, kuris nėra lygiavertis ir kuriuo nepasiekiamas bent jau toks pats ir ne mažiau įpareigojantis rezultatas nei tas, gaunamas BPM reglamentu jo pirminio priėmimo dieną.
Deklaracija Nr. 2
Tarpvyriausybinį susitarimą dėl įnašų į bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo pasirašiusios valstybės pareiškia, jog dės pastangas Susitarimo ratifikavimo pagal atitinkamus nacionalinės teisės reikalavimus procesą užbaigti laiku, kad bendras pertvarkymo mechanizmas visu pajėgumu galėtų pradėti veikti ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d.
[1] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010
[2] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
[3] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
[4] 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
[5] 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).
[6] 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
[7] 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).
[8] 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).
[9] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB ir direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012.
[10] 2012 m. rugsėjo 25 d. Teisingumo Teismo procedūros reglamentas (OL L 265, 2012 9 29, p. 1), įskaitant visus vėlesnius pakeitimus.
[11] 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 163, 2007 6 23, p. 17).
[12] 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, 2000 5 31, p. 1), įskaitant visus jo vėlesnius pakeitimus.