II SKYRIUS
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
3. Lietuvoje antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo stebėsena, įtraukiant duomenų rinkimą iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), reglamentuojama Antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-228 „Dėl Antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
4. Lietuvoje ir kitose ES šalyse mikroorganizmų atsparumas didėja ir tampa vis svarbesnė problema. ES bei Lietuvoje išlieka stabilus karbapenemams atsparių Acinetobacter baumannii, Klebsiella pneumoniae bakterijų skaičiaus didėjimas. Apibendrinant turimus duomenis, AMR situacija Lietuvoje nėra palanki – kai kurių bakterijų atsparumas ženkliai viršija Europos vidurkį, pavyzdžiui, Lietuvoje Acinetobacter spp. atsparumas yra didžiausias ES (91,7 proc.) ir gerokai viršija ES šalių vidurkį (36,9 proc.). Laboratorijos, atlikusios reikiamus jautrumo antimikrobiniams vaistams tyrimus, pildo pranešimą ir siunčia jį Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai el. paštu, kadangi nėra nacionalinės informacinės sistemos, kuri leistų sveikatos priežiūros įstaigoms efektyviai teikti ir analizuoti AMR duomenis.
5. Antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo situacija, palyginti su kitomis ES šalimis, nėra išskirtinė – Lietuvoje antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimas artimas Europos vidurkiui. Lietuvoje ambulatoriniame sektoriuje antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojama mažiau už Europos vidurkį (2020 m. Europos vidurkis – 15,0 vidutinių terapinių dozių (toliau – VTD)/1000 gyventojų per dieną), Lietuvoje – 11,9 VTD/1000 gyventojų per dieną), tačiau stacionarias paslaugas teikiančiose ASPĮ stebimas vienas iš aukščiausių rodiklių ES – 2,21 VTD/1000 gyventojų per dieną (2019 m. ES vidurkis – 1,57 VTD/1000 gyventojų per dieną).
6. Didžiąją dalį Lietuvoje suvartojamų antimikrobinių vaistinių preparatų sudaro penicilinai (J01C) ir makrolidai (J01F). Penicilinų (J01C) struktūroje vyravo plataus veikimo spektro penicilinai (J01CA). Siauro spektro penicilinai, tokie kaip benzilpenicilinas ir fenoksimetilpenicilinas, priklausantys beta laktamazei jautrių penicilinų (J01CE) klasei, Lietuvoje mažai vartojami (2020 m. – 0,11 VTD/1000 gyv. per dieną), o beta-laktamazėms atsparūs penicilinai (J01CF) vartojami mažais kiekiais arba iš viso nevartojami. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, įdiegus greitąjį A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeno nustatymo testą (GAST), kai GAST atliekamas 2–7 metų vaikams, susirgusiems viršutinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, apsilankymų skaičius lyginant 2021 m. ir 2020 m. duomenis sumažėjęs atitinkamai iki 4469 ir 10103. Lietuvoje 2021 m. kompensuojami antimikrobiniai vaistai buvo išduoti pagal 163 212 receptus. Analizuojant kompensuojamųjų antimikrobinių preparatų receptų vaikams skaičių, tenkantį tūkstančiui apdraustų vaikų (0–18 m.), prisirašiusių prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, stebimi netolygumai tarp apskričių, rodiklis skiriasi 1,8 karto.
7. Lietuvoje, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, trūksta griežtesnio valstybinio vaistų rinkos reguliavimo sudarant pirmaeilio pasirinkimo ir rezervinių antimikrobinių vaistinių preparatų sąrašus. Vietoj plataus veikimo spektro antimikrobinių vaistinių preparatų, sukeliančių mikroorganizmų atsparumo problemas, turėtų būti skatinama vartoti siauro veikimo spektro antimikrobinius vaistinius preparatus, pavyzdžiui, į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įtraukiant geriamuosius antibiotikus nuo stafilokokų bei skatinant jų vartojimą.
8. Kasmet nuo 2008 m. lapkričio 18 d. Lietuvoje minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, o nuo 2015 m. ir pasaulinė supratimo apie AMR savaitė lapkričio 18–24 d., jų metu siekiama informuoti sveikatos priežiūros specialistus ir visuomenę apie antibiotikus, antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę bei skatinti teisingą antibiotikų vartojimą, tačiau žinių lygis nėra pakankamas: remiantis 2022 m. Eurobarometro (Nr. 522) duomenimis, tik 52 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad antibiotikai neefektyvūs gydant peršalimą ir gripą. Prie visuomenės ir moksleivių supratimo apie AMR gerinimo prisideda visuomenės sveikatos biurų vykdoma švietimo veikla.
9. Siekiant mažinti AMR atsiradimą ir plitimą bei su tuo susijusias problemas, 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 66 „Dėl 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos patvirtinimo“, viena iš veiklų yra Antimikrobinio atsparumo valdymo modelio sukūrimas ir diegimas (priemonė „Gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą“). Vykdant šią priemonę numatyta AMR valdymo programos (angl. stewardship) ir infekcijų prevencijos ir valdymo modelių parengimas, įgyvendinimas bei diegimas, metodinės medžiagos parengimas, mokymų organizavimas.
10. Hospitalinių infekcijų priežiūra ir valdymas yra viena iš pagrindinių strategijų kovojant su AMR plitimu, tai akcentuojama daugelyje PSO, ES teisinių ir rekomendacinių dokumentų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos aktyvaus gydymo ir palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse hospitalinių infekcijų skaičius kasmet siekia 8,9 milijono. Šios infekcijos susijusios su ilgesne hospitalizacija, papildomomis procedūromis, tyrimais, dažnesniu gydymu intensyviosios terapijos skyriuose ir didesniu sergamumu bei mirtingumu. Tačiau tyrimai rodo, kad apie 50 proc. hospitalinių infekcijų galima išvengti taikant efektyvias infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones.
11. 2022 m. duomenimis, Lietuvoje hospitalinių infekcijų paplitimas bendrojo pobūdžio ligoninėse yra 4,5 proc., specializuotose – 1,4 proc. Hospitalinių infekcijų paplitimas mažai kinta, tačiau išlieka dideli hospitalinių infekcijų dažnio skirtumai tarp skirtingo profilio gydymo įstaigų, atskirų stacionarų bei skyrių, taip pat tarp atskirų pacientų grupių. Hospitalinės infekcijos dažnesnės palaikomojo gydymo ir slaugos ASPĮ: čia šių infekcijų paplitimas vidutiniškai siekia 5,7 proc.
12. Remiantis kasmetiniais nacionaliniais infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimų duomenimis, Lietuvoje mikrobiologiniai tyrimai hospitalinėms infekcijoms diagnozuoti atliekami nepakankamai, ypač palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, nors hospitalinių infekcijų paplitimas šiose gydymo įstaigose yra didžiausias (2022 m. duomenimis, bendrojo pobūdžio ligoninėse mikrobiologiniai tyrimai atlikti 57,2 proc. atvejų, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – 27,2 proc.). Be to, Lietuvos aktyvaus gydymo ligoninėse palyginti su ES vidurkiu gerokai mažiau ištiriama kraujo kultūrų – 2022 m. vidurkis buvo 5,2 tūkstančiui lovadienių. Tai lemia netinkamą antimikrobinių vaistinių preparatų skyrimą ir atsparių mikroorganizmų vystymąsi bei neefektyvų prevencinių priemonių taikymą.
13. Kasmet ASPĮ, vykdančių hospitalinių infekcijų priežiūrą ir teikiančių duomenis Higienos institutui, skaičius didėja, tačiau vis dar yra ASPĮ, kurios neteikia duomenų. 2022 m. inicijuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ keitimas, kuriuo hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros duomenų teikimas stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms ASPĮ taptų privalomas. Įgyvendinant projektą „Sveikatos sektoriaus procesų valdymo tobulinimas, plėtojant visuomenės sveikatos stebėseną“, sukurta ir nuo 2020 m. pradėjo veikti Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema, leidžianti vykdyti detalią duomenų analizę, užtikrinti rodiklių kokybę ir tikslumą.
14. Valdant hospitalines infekcijas dalyvauja visi medicinos darbuotojai, tačiau efektyviam jų valdymui vykdyti būtinas infekcijų kontrolės personalas: pakankamas infekcijų kontrolės specialistų skaičius, tinkamas jų profesinis pasirengimas, kompetencijos, galimybė nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją ir atnaujinti savo žinias. Atsižvelgiant į infekcijų prevencijos ir kontrolės svarbą, gydymo įstaigose buvo inicijuotas Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“ keitimas, kuriuo numatyta, jog visose ASPĮ turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už infekcijų kontrolę. Taip pat peržiūrėti ir pakeisti infekcijų kontrolės specialistų normatyvai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“. 2022 m. duomenimis, Lietuvoje infekcijų kontrolės gydytojų / vyriausiųjų infekcijų kontrolės specialistų užimtų etatų skaičius 250-iai lovų vidurkis yra 0,7, infekcijų kontrolės specialistų – 0,35 tam pačiam lovų skaičiui. Tai žymiai mažiau nei ES šalių vidurkis.
15. Viena svarbiausių infekcijų prevencijos priemonių yra rankų higiena. Tai paprasta, nebrangi ir veiksminga priemonė, tačiau reikalaujanti personalo elgesio pokyčių. Pagrindinis indikatorius, parodantis rankų higienos lygį ASPĮ, yra alkoholinio rankų antiseptiko sunaudojimas. Daug metų šis rodiklis beveik nesikeičia ir Lietuva yra tarp mažiausiai alkoholinio rankų antiseptiko sunaudojančių ES šalių – 2020 m. bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse mediana buvo 10,6 ml / lovadieniui, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – 4,9 ml / lovadieniui (ES šalių 2016–2017 m. mediana bendrojo pobūdžio ligoninėse – 20,3 ml / lovadieniui). COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemija lėmė išaugusį alkoholinio rankų antiseptiko sunaudojimą – 2022 m. duomenimis, bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse mediana buvo 25,2 ml / lovadieniui, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – 9 ml / lovadieniui, tačiau išlieka nemažai ligoninių, kuriose antiseptiko sunaudojimas labai mažas.
