Administracinė byla Nr. eI-26-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00068-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškime nurodytų pareiškėjų advokato D. A., Asociacijos kompleksinė ergonteisinė parama, Nacionalinės vartotojų federacijos pareiškimu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pripažinimo negaliojančiais, veiksmų pripažinimo neteisėtais,

n u s t a t ė:

I.

2021 m. spalio 4 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškimas, kurio įžanginėje dalyje pareiškėjais nurodyti advokatas D. A., Asociacija kompleksinė ergonteisinė parama, Nacionalinė vartotojų federacija. Pareiškimas pateiktas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pripažinimo negaliojančiais, veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktu pareiškimu siekiama inicijuoti norminę administracinę bylą dėl pareiškime nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymų, LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo, Vyriausybės nutarimų teisėtumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnyje nurodyta, jog Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad dėl iki Konstitucijos įsigaliojimo išleistų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų Aukščiausiosios Tarybos priimtų aktų, Vyriausybės aktų, taip pat dėl atitinkamos teisinės galios teisės aktų, išleistų iki nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, tačiau likusių galioti atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir reguliuojančių Seimo arba Vyriausybės reguliavimo sričiai priskirtus santykius, atitikties Konstitucijai pagal Konstituciją sprendžia Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra kompetentingas spręsti dėl pareiškime nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymų, LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo, Vyriausybės nutarimų teisėtumo.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Taigi pareiškimo dalį dėl nurodytų teisės aktų teisėtumo atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai.

Pareiškime taip pat prašoma pripažinti, kad Lietuvos Respublikos migracijos departamentas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be sutikimo naudojasi duomenimis, o tai prieštarauja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnyje yra nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai nėra priskirta pirmąja instancija nagrinėti bylas dėl prašymų pripažinti, kad duomenys yra naudojami pažeidžiant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, todėl, vadovaujantis ABTĮ  33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šią pareiškimo dalį atsisakytina priimti.

Pareiškime taip pat prašoma pripažinti neteisėtais visus Lietuvos Respublikos antstolių veiksmus (patvarkymus), kildintinus iš Antstolių įstatymo, pripažinti negaliojančia pareiškime išvardintų antstolių veiklą.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. CPK 510 straipsnyje nustatyta skundo dėl antstolių veiksmų padavimo tvarka, pagal kurią asmuo turi teisę skundą dėl antstolio atitinkamų veiksmų (neveikimo) pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Kaip minėta, pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškimo dalies, kurioje prašoma pripažinti neteisėta (negaliojančia) antstolių veiklą, nagrinėjimas nepatenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją, todėl, vadovaujantis ABTĮ  33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šią pareiškimo dalį atsisakytina priimti.

Papildomai pažymėtina, kad ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, pareiškime nurodyti subjektai nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje išvardytų subjektų sąrašą, todėl šie subjektai  neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Konstitucinis Teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendime dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-80/2021 pažymėjo, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę inter alia asmenys, manantys, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, kai tame teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šiuo atveju pareiškėjų pateiktas pareiškimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, o tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti pateiktą pareiškimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateikto pareiškimo nagrinėjimas nepatenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją, pareiškimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškimą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 112 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškime nurodytų pareiškėjų advokato D. A., Asociacijos kompleksinė ergonteisinė parama, Nacionalinės vartotojų federacijos pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pripažinimo negaliojančiais, veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė