Autentiškas vertimas Vyriausybės kanceliarijos Administracijos departamentas 2016 06 13
|
Europos Taryba
Europos Tarybos sutarčių serijos konvencija Nr. 218
EUROPOS TARYBOS KONVENCIJA DĖL INTEGRUOTO POŽIŪRIO Į SAUGUMĄ, APSAUGĄ IR PASLAUGAS PER FUTBOLO RUNGTYNES IR KITUS SPORTO RENGINIUS
2016 m. liepos 3 d., Sen Deni
Preambulė
Europos Tarybos valstybės narės ir kitos Europos kultūros konvencijos (Europos sutarčių serija Nr. 18) Šalys, pasirašiusios šią Konvenciją,
manydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra siekti didesnės savo narių vienybės;
susirūpinusios, kad būtų užtikrinta asmenų teisė į fizinę neliečiamybę ir jų teisėti lūkesčiai lankytis futbolo rungtynėse ir kituose sporto renginiuose nesibaiminant smurto, viešosios tvarkos pažeidimų ar kitos nusikalstamos veikos;
rūpindamosi, kad futbolo rungtynės ir kiti sporto renginiai teiktų malonumą ir juose būtų svetingai sutinkami visi piliečiai, taip pat pripažindamos, kad palankios aplinkos sukūrimas gali daryti svarbų ir teigiamą poveikį saugumui ir apsaugai per tokius renginius;
susirūpinusios būtinybe skatinti, kad visi suinteresuotieji asmenys įsitrauktų į saugios aplinkos užtikrinimą per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius;
susirūpinusios būtinybe užtikrinti teisinės valstybės principo paisymą futbolo ir kitų sporto šakų stadionuose ir netoli jų, patekimo į stadionus ir išvykimo iš jų bei kitose vietose, kuriose lankosi tūkstančiai žiūrovų;
pripažindamos, kad visos organizacijos ir suinteresuoti asmenys, kurie susiję su futbolo rungtynių ir kitų sporto renginių organizavimu ir surengimu, privalo puoselėti tokias pagrindines Europos Tarybos vertybes, kaip socialinė sanglauda, tolerancija, pagarba ir nediskriminavimas;
pripažindamos skirtingas valstybių konstitucines, teismines, kultūrines ir istorines aplinkybes, taip pat skirtingą per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius iškylančių įvairių saugumo ir apsaugos problemų pobūdį ir rimtumą;
pripažindamos būtinybę visapusiškai atsižvelgti į nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus, kuriais reglamentuojama duomenų apsauga, nusikaltimą padariusių asmenų reabilitacija ir žmogaus teisės;
pripažindamos, kad daugelį viešų ir privačių organizacijų, taip pat kitus suinteresuotuosius asmenis, įskaitant žiūrovus, vienija bendras tikslas − užtikrinti, kad futbolo rungtynėse ir kituose sporto renginiuose būtų saugu, būtų užtikrinama apsauga, o aplinka būtų palanki asmenims, ir pripažindamos, kad jų bendri veiksmai, be jokios abejonės, apims daug įvairių tarpusavyje susijusių ir suderintų priemonių;
pripažindamos, kad norint užtikrinti minėtų priemonių suderinamumą, būtina, kad atitinkamos organizacijos plėtotų veiksmingą partnerystę tarptautiniu, nacionaliniu ir vietos lygmeniu tam, kad būtų galima nustatyti ir taikyti integruotą ir suderintą organizacijas vienijantį požiūrį į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius;
pripažindamos, kad įvykiai už sporto stadionų ribų gali daryti tiesioginį poveikį įvykiams stadionuose ir atvirkščiai;
pripažindamos, kad konsultavimasis su pagrindiniais suinteresuotaisiais asmenimis, ypač sirgaliais ir vietos bendruomenėmis, gali padėti susijusioms organizacijoms sumažinti saugumui ir apsaugai kylančią grėsmę ir sukurti palankią aplinką stadionuose ir už jų ribų;
pasiryžusios imtis bendrų ir bendradarbiavimu pagrįstų veiksmų, kuriais būtų siekiama sumažinti saugumui ir apsaugai futbolo rungtynėse ir kituose sporto renginiuose kylančią grėsmę, siekdamos užtikrinti malonias akimirkas žiūrovams, dalyviams ir vietos bendruomenėms;
remdamosi Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes (Europos sutarčių serija Nr. 120), pateiktos pasirašyti 1985 m. rugpjūčio 19 d. Strasbūre (toliau − Konvencija Nr. 120), nuostatomis;
atsižvelgdamos į tai, kad Europos mastu įgyta didelė patirtis ir geroji praktika sudaro sąlygas plėtoti naują integruotą ir partneryste pagrįstą požiūrį į žiūrovų saugumą ir apsaugą, kuri visų pirma minima 2015 m. birželio 18 d. Konvencijos Nr. 120 nuolatinio komiteto 40-ajame posėdyje priimtoje Rekomendacijoje (Rec (2015) dėl saugumo, apsaugos ir paslaugų per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius,
susitarė:
1 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šalys, nepažeisdamos savo atitinkamų konstitucinių nuostatų, imasi veiksmų, kurie būtini šios Konvencijos nuostatoms įgyvendinti ir kurie skirti jų teritorijoje vykstančioms profesionalų futbolo klubų ir nacionalinių komandų futbolo rungtynėms ar turnyrams.
2 straipsnis
Tikslas
Šios Konvencijos tikslas − užtikrinti saugumą, apsaugą ir palankią aplinką per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius. Šiuo tikslu Šalys:
a) nustato integruotą daugelį organizacijų vienijantį ir suderintą požiūrį į saugumą, apsaugą ir paslaugas, pagrįstą veiksmingos partnerystės vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu bei bendradarbiavimo principais;
b) užtikrina, kad visos viešos ir privačios organizacijos bei kiti suinteresuotieji asmenys pripažintų, kad kurio nors vieno iš elementų − saugumo, apsaugos ir paslaugų − užtikrinimo negalima svarstyti neatsižvelgiant į kitus, o vieno iš jų įgyvendinimas gali tiesiogiai padėti užtikrinti kitus du elementus;
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šioje Konvencijoje:
a) „saugumo priemonės“ – bet kuri priemonė, parengta ir įgyvendinama visų pirma siekiant apsaugoti asmenų ir grupių, kurie stebi futbolo rungtynes ar kitus sporto renginius stadione ar už jo ribų arba juose dalyvauja, arba netoli renginio vietos gyvenančių ar dirbančių asmenų sveikatą ir gerą savijautą;
b) „apsaugos priemonės“ – bet kuri priemonė, parengta ir įgyvendinama visų pirma siekiant išvengti, sumažinti ir (arba) reaguoti į bet kokio smurto, nusikalstamos veikos arba tvarkos pažeidimų keliamą grėsmę, kuri susijusi su futbolo ar kitu sporto renginiu ir kuri kyla stadione ar už jo ribų;
c) „su paslaugomis susijusios priemonės“ – bet kuri priemonė, parengta ir įgyvendinama visų pirma siekiant užtikrinti, kad asmenys ir grupės jaustųsi patogiai, būtų vertinami ir laukiami futbolo rungtynėse ar kitame sporto renginyje, vykstančiame stadione ar už jo ribų;
d) „organizacija “ – bet kuri vieša ar privati organizacija, kuriai tenka konstitucinė, teisėkūros, reguliavimo ar kitokia atsakomybė rengiant ir įgyvendinant bet kokią saugumo, apsaugos ar su paslaugomis susijusią priemonę per futbolo rungtynes ar kitą sporto renginį stadione ar už jo ribų;
e) „suinteresuotasis asmuo“ – tai žiūrovai, vietos bendruomenės ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie nėra atsakingi už teisėkūrą ar reguliavimą, tačiau kurie gali atlikti labai svarbią funkciją padedant užtikrinti saugumą, apsaugą ir palankią aplinką per futbolo rungtynes ar kitus sporto renginius tiek stadionuose, tiek už jų ribų;
f) „integruotas požiūris“ – pripažinimas, kad neatsižvelgiant į tai, jog pagrindiniai saugumo, apsaugos ar su paslaugomis susijusių priemonių, taikomų per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius, tikslai visada persipina, jų poveikis tarpusavyje susijęs, šios priemonės turi būti suderintos, jų negalima rengti ar įgyvendinti pavieniui;
g) „organizacijas vienijantis integruotas požiūris“ – pripažinimas, kad kiekvienos organizacijos, dalyvaujančios planuojant ir surengiant futbolo ar kitą sporto renginį, funkcijos ir veiksmai turi būti suderinti, vienas kitą papildantys, proporcingi ir suplanuoti, be to, turi būti įgyvendinami kaip išsamios saugumo, apsaugos ir paslaugų strategijos dalis;
h) „geroji praktika“ – vienoje ar keliose valstybėse taikytos priemonės, kurios pasitvirtina kaip labai veiksmingos įgyvendinant nustatytą tikslą ar siekį;
4 straipsnis
Vietos koordinavimo planai
1. Šalys užtikrina, kad, siekiant nacionaliniu ir vietos lygmeniu nustatyti ir įgyvendinti organizacijas vienijantį integruotą požiūrį į saugumą, apsaugą ir paslaugas, būtų sudaryti koordinavimo nacionaliniu ir vietos mastu planai.
2. Šalys užtikrina, kad būtų sudaryti koordinavimo planai, kurie leistų nustatyti, analizuoti ir įvertinti su saugumu, apsauga ir paslaugomis susijusią grėsmę ir dalytis naujausia informacija apie tokios grėsmės vertinimą.
3. Šalys užtikrina, kad koordinavimo planai apimtų visas pagrindines viešas ir privačias organizacijas , atsakingas už renginio saugumą, apsaugą ir paslaugas tiek renginio surengimo vietoje, tiek už tokios vietos ribų.
4. Šalys užtikrina, kad koordinavimo planuose būtų visapusiškai atsižvelgiama į šioje Konvencijoje išdėstytus saugumo, apsaugos ir paslaugų principus ir kad būtų parengtos nacionalinės ir vietos strategijos, kurios būtų reguliariai vertinamos ir tobulinamos atsižvelgiant į nacionalinę ir tarptautinę patirtį ir gerąją praktiką.
5. Šalys užtikrina, kad nacionalinėje teisinėje, reguliavimo ar administracinėje sistemoje būtų paaiškintos atitinkamos susijusių subjektų funkcijos ir pareigos ir kad tos funkcijos viena kitą papildytų, neprieštarautų integruotam požiūriui ir būtų visiems suprantamos strateginiu ir veiklos lygmeniu.
5 straipsnis
Saugumas, apsauga ir paslaugos sporto stadionuose
1. Šalys užtikrina, kad nacionalinėje teisinėje, reguliavimo ar administracinėje sistemoje būtų nustatytas reikalavimas renginio organizatoriams, kad jie, pasitarę su visomis organizacijomis partnerėmis, visiems dalyviams ir žiūrovams užtikrintų saugią aplinką ir apsaugą.
2. Šalys užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos nustatytų taisykles ar mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas licencijų išdavimo stadionams procedūrų, sertifikavimo tvarkos ir bendras saugumo taisyklių veiksmingumas, taip pat užtikrina šių taisyklių ar mechanizmų taikymą, stebėseną ir įgyvendinimą.
3. Šalys reikalauja, kad susijusios organizacijos užtikrintų stadiono projekto, infrastruktūros ir atitinkamų minios valdymo priemonių atitiktį nacionaliniams ir tarptautiniams standartams bei gerajai praktikai.
4. Šalys skatina susijusias organizacijas užtikrinti, kad stadionuose vyrautų svetinga ir visoms visuomenės grupėms, įskaitant vaikus, senyvo amžiaus ir neįgalius žmones, palanki aplinka, taip pat tinkama sanitarinė įranga, įrengtos atsigaivinimo vietos ir užtikrintas geras matomumas visiems žiūrovams.
5. Šalys užtikrina, kad stadionų valdymo tvarka būtų išsami, pasirūpina veiksmingu policijos, pagalbos tarnybų ir organizacijų partnerių bendradarbiavimu, nustato aiškias gaires ir procedūras dėl dalykų, kurie gali daryti įtaką minios valdymui bei su tuo susijusiai saugumui ir apsaugai kilusiai grėsmei, visų pirma dėl:
− pirotechnikos naudojimo;
− bet kokio smurtinio ar kitokio draudžiamo elgesio;
− bet kokio rasistinio ar kitokio diskriminuojamojo elgesio.
6. Šalys reikalauja susijusių organizacijų užtikrinti, kad visi viešajame ar privačiajame sektoriuje dirbantys darbuotojai, kurių užduotis yra užtikrinti saugumą, apsaugą ir palankią aplinką futbolo rungtynėse ir kituose sporto renginiuose, būtų aprūpinti priemonėmis ir būtų apmokyti taip, kad galėtų veiksmingai ir tinkamai atlikti savo funkcijas.
7. Šalys skatina savo kompetentingas organizacijas pabrėžti būtinybę, kad žaidėjai, teisėjai ar kiti dalyvaujančių komandų atstovai laikytųsi tokių pagrindinių sporto principų, kaip tolerancija, pagarba ir sąžiningas žaidimas, ir pripažintų, kad smurtiniai, rasistiniai ar kitokie provokuojamieji veiksmai gali daryti neigiamą poveikį žiūrovų elgesiui.
6 straipsnis
Saugumas, apsauga ir paslaugos viešosiose vietose
1. Šalys skatina visas organizacijas ir suinteresuotuosius asmenis, dalyvaujančius organizuojant futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius viešosiose vietose, įskaitant savivaldybės institucijas, policiją, vietos bendruomenes, taip pat verslo ir sirgalių atstovus, futbolo klubus ir nacionalines asociacijas, bendradarbiauti, visų pirma:
a) vertinant grėsmę ir rengiant atitinkamas prevencines priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti trikdžius ir nuraminti vietos bendruomenę ir verslo atstovus, ypač tuos, kurie įsikūrę netoli renginio vietos arba viešųjų tiesiogiai transliuojamų rungtynių stebėjimo vietų;
7 straipsnis
Nenumatytų atvejų ir nepaprastosios padėties planai
Šalys užtikrina, kad būtų parengti organizacijų tarpusavio nenumatytų atvejų ir nepaprastosios padėties planai, kurie būtų tikrinami ir tobulinami reguliariai rengiamose bendrose pratybose. Nacionalinėje teisinėje, reguliavimo ar administracinėje bazėje aiškiai nustatoma, kuri organizacija yra atsakinga už pratybų inicijavimą, priežiūrą ir pripažinimą galiojančiomis.
8 straipsnis
Ryšiai su sirgaliais ir vietos bendruomenėmis
1. Šalys skatina visas organizacijas parengti iniciatyvių ir reguliarių ryšių su pagrindiniais suinteresuotaisiais asmenimis, įskaitant sirgalių atstovus ir vietos bendruomenes, palaikymo strategiją, kuri būtų pagrįsta dialogo principu ir kuria būtų siekiama partnerystės, pozityvaus bendradarbiavimo ir galimų problemų sprendimo, ir jos laikytis.
2. Šalys skatina visas viešas ir privačias organizacijas bei kitus suinteresuotuosius asmenis, įskaitant vietos bendruomenes ir sirgalių atstovus, inicijuoti organizacijų tarpusavio socialinius, švietimo, nusikaltimo prevencijos ir kitus bendruomenės projektus, kuriais siekiama skatinti abipusę pagarbą ir supratimą visų pirma tarp sirgalių, sporto klubų ir asociacijų bei už saugumą ir apsaugą atsakingų organizacijų, arba juose dalyvauti.
9 straipsnis
Policijos strategijos ir veiksmai
1. Šalys užtikrina, kad būtų parengtos policijos veiksmų strategijos, kurios būtų reguliariai vertinamos ir tobulinamos atsižvelgiant į nacionalinę ir tarptautinę patirtį bei gerąją praktiką ir kurios neprieštarautų platesniam integruotam požiūriui į saugumą, apsaugą ir paslaugas.
2. Šalys užtikrina, kad policijos strategijose būtų atsižvelgiama į gerąją praktiką, įskaitant visų pirma žvalgybos informacijos rinkimą, nuolatinį grėsmės vertinimą, grėsmės įvertinimu pagrįstą dislokavimą, proporcingą intervenciją siekiant užkirsti kelią grėsmės ar neramumų didėjimui, veiksmingą dialogą su sirgaliais ir platesne bendruomene ir įrodymų apie nusikalstamą veiką rinkimą bei dalijimąsi tokiais įrodymais su baudžiamąjį persekiojimą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis.
10 straipsnis
Nusikalstamo elgesio prevencija ir sankcijos
1. Šalys imasi visų galimų priemonių, kuriomis būtų sumažinta smurto ar viešosios tvarkos pažeidimų, kuriuose dalyvauja arba kuriuos organizuoja asmenys ar grupės, grėsmė.
2. Šalys, vadovaudamosi nacionalinės ir tarptautinės teisės aktais, užtikrina, kad būtų nustatytos grėsmės pobūdį ir vietą atitinkančios veiksmingos prevencinės priemonės, kuriomis būtų atgrasoma nuo smurto ar viešosios tvarkos pažeidimo ir užkertamas tam kelias.
3. Vadovaudamosi nacionalinės ir tarptautinės teisės aktais Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad nusikaltimą užsienyje padariusiems asmenims valstybėje, kurioje padarytas nusikaltimas, arba gyvenamosios vietos ar pilietybės valstybėje būtų taikomos atitinkamos sankcijos.
4. Jei reikia ir vadovaudamosi nacionalinės ir tarptautinės teisės aktais, Šalys apsvarsto galimybę įgalioti teismines arba administracines institucijas, kurios atsakingos už sankcijų taikymą futbolo rungtynėse smurtavusiems ir (arba) viešosios tvarkos pažeidimą padariusiems ar prie jo prisidėjusiems asmenims, apriboti tokių asmenų galimybę vykti į kitoje valstybėje vykstančias futbolo rungtynes.
11 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
1. Šalys glaudžiai bendradarbiauja visose šioje Konvencijoje nurodytose srityse ir susijusiose srityse siekdamos kuo labiau sustiprinti bendradarbiavimą tarptautinių renginių srityje, dalytis patirtimi ir dalyvauti plėtojant gerąją praktiką.
2. Nepažeisdamos galiojančių nacionalinės teisės nuostatų, ypač nuostatų, kuriomis reglamentuojamas įgaliojimų paskirstymas įvairioms tarnyboms ir institucijoms, Šalys policijos struktūroje įsteigia nacionalinį futbolo informacijos centrą (NFIC) arba jo funkcijas paveda atlikti struktūriniam padaliniui. NFIC atlieka šias funkcijas:
a) veikia kaip tiesioginis ir vienintelis kontaktinis subjektas, kuris keičiasi bendra (strategine, operatyvine ir taktine) su tarptautinio lygio futbolo rungtynėmis susijusia informacija;
b) keičiasi asmens duomenimis vadovaudamasis galiojančiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis taisyklėmis;
c) palengvina tarptautinį policijos bendradarbiavimą rengiant tarptautinio lygmens futbolo rungtynes, tokį bendradarbiavimą koordinuoja arba organizuoja;
3. Šalys toliau užtikrina, kad NFIC teiktų nacionalinę ekspertinę informaciją apie policijos operacijas, sirgalių judėjimą ir su tuo susijusias grėsmes saugumui ir apsaugai.
4. Kiekviena valstybė, Konvencijos Šalis, raštu nurodo remiantis šios Konvencijos nuostatomis įsteigtam Saugumo ir apsaugos sporto renginiuose komitetui savo NFIC pavadinimą ir kontaktinius duomenis, taip pat praneša apie bet kokius vėlesnius jų pasikeitimus.
5. Šalys bendradarbiauja tarptautiniu lygmeniu siekdamos dalytis gerąja praktika ir informacija apie prevencinius, švietėjiškus ir informatyvius projektus bei užmegztus partnerystės ryšius su visomis organizacijomis, įgyvendinančiomis nacionalines ir vietines iniciatyvas, orientuotas į vietos bendruomenes ir sirgalius arba jų skatinamas.
Procedūros nuostatos
12 straipsnis
Informacijos teikimas
13 straipsnis
Saugumo ir apsaugos sporto renginiuose komitetas
1. Siekiant įgyvendinti šią Konvenciją įsteigiamas Saugumo ir apsaugos sporto renginiuose komitetas.
2. Bet kuriai šios Konvencijos Šaliai Komitete gali atstovauti vienas ar keli pagrindinių valdžios institucijų, pageidautina tų, kurios atsakingos už saugumą ir apsaugą sporto renginiuose, atstovai ir NFIC atstovai. Kiekviena šios Konvencijos Šalis turi po vieną balsą.
3. Bet kuri Europos Tarybos valstybė narė arba kita Europos kultūros konvencijos Šalis, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, taip pat bet kuri Konvencijos Nr. 120 Šalis, kuri nėra valstybė narė, gali dalyvauti Komitete stebėtojo teisėmis.
4. Komitetas vieningu sprendimu gali pakviesti bet kurią valstybę, kuri nėra Europos Tarybos valstybė narė ir kuri nėra šios Konvencijos arba Konvencijos Nr. 120 Šalis, ir bet kurią suinteresuotą organizaciją, kuri nori būti atstovaujama, stebėtojo teisėmis dalyvauti viename ar keliuose Komiteto posėdžiuose.
5. Komitetą sušaukia Europos Tarybos generalinis sekretorius. Pirmasis Komiteto posėdis surengiamas per vienus metus nuo dienos, kurią dešimt Europos Tarybos valstybių narių pareiškė savo sutikimą prisiimti įsipareigojimus pagal šią Konvenciją. Vėliau Komitetas renkasi į posėdžius bent kartą per metus skaičiuojant nuo pirmo posėdžio dienos. Be to, Komitetas renkasi į posėdį, jei to prašo dauguma Šalių.
14 straipsnis
Saugumo ir apsaugos sporto renginiuose komiteto funkcijos
1. Komitetas yra atsakingas už šios Konvencijos nuostatų taikymo stebėseną. Visų pirma Komitetas gali:
c) teikti rekomendacijas šios Konvencijos Šalims dėl priemonių, kurių reikia imtis Konvencijos nuostatoms įgyvendinti;
d) rekomenduoti atitinkamas priemones, kurios leistų nuolat informuoti visuomenę apie remiantis šia Konvencija vykdomą veiklą;
e) rengti rekomendacijas Ministrų Komitetui dėl kvietimo valstybėms, kurios nėra Europos Tarybos valstybės narės, prisijungti prie šios Konvencijos;
2. Komitetas, iš anksto susitaręs su susijusiomis Šalimis, per vizitų į Šalių valstybes programą vykdo Konvencijos atitikties stebėseną tam, kad patartų ir suteiktų pagalbą Konvencijos nuostatų įgyvendinimo klausimais.
3. Komitetas, vadovaudamasis 12 straipsniu, taip pat kaupia Šalių valstybių teikiamą informaciją ir perduoda atitinkamus duomenis visoms šios Konvencijos Šalių valstybėms. Komitetas visų pirma gali pranešti kiekvienos Šalies valstybei apie naują NFIC ir perduoti jo kontaktinius duomenis.
15 straipsnis
Pakeitimai
1. Pasiūlymus dėl šios Konvencijos pakeitimo gali siūlyti Šalis, Saugumo ir apsaugos sporto renginiuose komitetas arba Europos Tarybos Ministrų Komitetas.
2. Kiekvieną pasiūlymą dėl šios Konvencijos pakeitimo Europos Tarybos generalinis sekretorius perduoda Europos Tarybos valstybėms narėms, kitoms Europos kultūros konvencijos Šalių valstybėms, kiekvienai valstybei, kuri nėra Europos Tarybos valstybė narė ir kuri prisijungė prie Konvencijos Nr. 120 iki šios Konvencijos teikimo pasirašyti dienos, ir kiekvienai valstybei, kuri nėra valstybė narė, kuri prisijungė arba buvo pakviesta prisijungti prie šios Konvencijos pagal 18 straipsnio nuostatas.
3. Kiekvienas Šalies arba Ministrų Komiteto siūlomas pakeitimas perduodamas Komitetui bent prieš du mėnesius iki posėdžio, kuriame jis bus svarstomas, dienos. Komitetas teikia savo nuomonę apie siūlomą pakeitimą Ministrų Komitetui.
4. Ministrų Komitetas nagrinėja siūlomą pakeitimą ir Komiteto pateiktą nuomonę ir gali priimti pakeitimą balsų dauguma, kaip nustatyta Europos Tarybos Statuto 20 straipsnio d punkte.
5. Pakeitimo tekstas, kurį Ministrų Komitetas priima šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka, perduodamas Šalims, kurios jį patvirtina pagal savo atitinkamas vidaus procedūras.
Baigiamosios nuostatos
16 straipsnis
Pasirašymas
1. Ši Konvencija pateikiama pasirašyti Europos Tarybos valstybėms narėms, Europos kultūros konvencijos Šalių valstybėms ir visoms valstybėms, kurios nėra Europos Tarybos valstybės narės ir kurios prisijungė prie 1985 m. rugpjūčio 19 d. Strasbūre pateiktos pasirašyti Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes (Europos sutarčių serija Nr. 120) iki šios Konvencijos teikimo pasirašyti dienos.
2. Ši Konvencija turi būti ratifikuojama, priimama ar patvirtinama. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.
3. Nė viena valstybė, Konvencijos Nr. 120 Šalis, negali deponuoti savo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento, jei ji dar nėra denonsavusi minėtos Konvencijos arba nedenonsuoja jos tuo pat metu.
17 straipsnis
Įsigaliojimas
1. Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną pasibaigus vieno mėnesio laikotarpiui nuo dienos, kurią trys Europos Tarybos valstybės narės pareiškė savo sutikimą prisiimti įsipareigojimus pagal šią Konvenciją vadovaudamosi 16 dalies nuostatomis.
18 straipsnis
Valstybių, kurios nėra valstybės narės, prisijungimas prie Konvencijos
1. Šiai Konvencijai įsigaliojus Europos Tarybos Ministrų Komitetas, pasitaręs su Šalimis, gali sprendimu, priimtu Europos Tarybos Statuto 20 straipsnio d punkte nustatyta balsų dauguma ir vieningu Susitariančiųjų Šalių, kurios turi teisę turėti savo atstovus Ministrų Komitete, atstovų pritarimu, pakviesti bet kurią valstybę, kuri nėra Europos Tarybos valstybė narė, prisijungti prie Konvencijos.
2. Kiekvienoje prisijungusioje valstybėje Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui nuo dienos, kurią prisijungimo dokumentas buvo deponuotas Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.
19 straipsnis
Konvencijos poveikis
1. Valstybės, kuri yra šios Konvencijos Šalis, ir valstybės, kuri yra Konvencijos Nr. 120 Šalis, bet kuri nėra ratifikavusi šios Konvencijos, tarpusavio santykiams taikomos Konvencijos Nr. 120 4 ir 5 straipsnių nuostatos.
20 straipsnis
Teritorinis taikymas
1. Bet kuri valstybė gali pasirašydama arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms bus taikoma ši Konvencija.
2. Bet kuri Šalis gali bet kada vėliau Europos Tarybos generaliniam sekretoriatui siunčiamoje deklaracijoje nurodyti, kad šią Konvenciją ima taikyti ir kitoms deklaracijoje nurodytoms teritorijoms. Tokiai teritorijai Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai generalinis sekretorius gavo tokią deklaraciją.
3. Bet kurią deklaraciją, pateiktą pagal pirmas dvi straipsnio dalis, galima panaikinti generaliniam sekretoriui adresuotu pranešimu ir ji nebegaliotų bet kuriai deklaracijoje nurodytai teritorijai. Toks panaikinimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams po to, kai generalinis sekretorius gavo tokį pranešimą.
21 straipsnis
Denonsavimas
1. Bet kuri Šalis gali bet kada denonsuoti šią Konvenciją pateikdama pranešimą Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.
22 straipsnis
Pranešimai
Europos Tarybos generalinis sekretorius praneša Europos Tarybos valstybėms narėms ir kitoms valstybėms, Europos kultūros konvencijos Šalims, taip pat kiekvienai prie šios Konvencijos prisijungusiai valstybei apie:
b) kiekvieno ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą pagal 16 arba 18 straipsnį;
d) kiekvieną pakeitimo pasiūlymą arba kiekvieną pakeitimą, priimtą vadovaujantis 15 straipsniu, ir tokio pakeitimo įsigaliojimo datą;
g) kiekvieną kitą veiksmą, deklaraciją, pranešimą ar informaciją, susijusius su šia Konvencija.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.
Priimta 2016 m. liepos 3 d. Sen Deni anglų ir prancūzų kalbomis; tekstai abiem kalbomis yra autentiški ir vienu egzemplioriumi yra deponuojami Europos Tarybos archyve. Europos Tarybos generalinis sekretorius patvirtintas kopijas nusiunčia kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei, kiekvienai valstybei, kuri yra Europos kultūros konvencijos Šalis, taip pat kiekvienai prie šios Konvencijos pakviestai prisijungti valstybei.