JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO 2014–2020 METŲ PLANO IR JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2015 m. gegužės 28 d. Nr. T2-132

Jurbarkas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25, 28 ir 30 straipsniais, 31 straipsnio 1 dalimi ir Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014−2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 366 redakcija), Jurbarko rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti:

1.1. Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą (pridedama);

1.2. Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. T2-223 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių ir atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“.

Savivaldybės meras                                                                                       Skirmantas Mockevičius

PATVIRTINTA

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos

2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-132

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO 2014–2020 METŲ PLANAS

1. ĮVADAS

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano tikslas – nustatyti savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu atnaujinamas Jurbarko rajono savivaldybės 2011–2020 metų atliekų tvarkymo planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2–223 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių ir atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, savivaldybių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, vykdymo laikotarpiu.

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas parengtas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus ir Reikalavimus regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams, patvirtintus aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1004 „Dėl reikalavimų regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams patvirtinimo“. Šiame plane nustatytos priemonės, užtikrinančios Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane patvirtintame Tauragės regiono plėtros tarybos 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 51/9S-1, nustatytas užduotis.

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą sudaro šios pagrindinės dalys:

·    Esamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būklės apžvalga;

·    Komunalinių atliekų tvarkymo tikslai, uždaviniai ir užduotys 2014–2020 m.;

·    Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemonių planas 2014–2020 m.;

·    Komunalinių atliekų srautų susidarymo ir tvarkymo ateityje vertinimas;

·    Plano įgyvendinimo poveikio įmokų už atliekų tvarkymą dydžiui vertinimas;

·    Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, savivaldybių atliekų tvarkymo planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos. Jurbarko rajono savivaldybė atliekų tvarkymo plano rengimo funkciją yra pavedusi UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui. Sprendimus dėl atliekų tvarkymo plano tvirtinimo ir pakeitimų priima Jurbarko rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro siūlymus bei konsultuodamasi su socialiniais ekonominiais partneriais. Už patvirtinto savivaldybės atliekų tvarkymo plano priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija.

Vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1467 redakcija) nustatyta tvarka, šiam planui atliktas Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, įskaitant ir visuomenės informavimo procedūras. Visuomenės informavimo procedūros atliktos, vadovaujantis Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose bei vertinimo subjektų ir Europos Sąjungos valstybių narių informavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-455 „Dėl Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose ir vertinimo subjektų, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų užsienio valstybių informavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. ESAMOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS APŽVALGA

Esamos komunalinių atliekų tvarkymo būklės Jurbarko rajono savivaldybėje apžvalga parengta, remiantis Jurbarko rajono savivaldybės ataskaita Aplinkos apsaugos agentūrai apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemas 2013 m. (toliau – Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.), kitais Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro pateiktais duomenimis, Lietuvos statistikos departamento ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

2.1. Bendra informacija apie Jurbarko rajono savivaldybę

Jurbarko rajono savivaldybė įsikūrusi pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Tauragės apskrities pietuose, kurios pakraščiu apie 70 kilometrų vingiuoja didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Savivaldybė ribojasi su Kauno, Raseinių, Tauragės rajonų ir Pagėgių savivaldybe, o Nemuno upe turi bendrą sieną su Šakių rajono savivaldybe. Taip pat ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajonu.

1 pav. Jurbarko rajono savivaldybės žemėlapis.

Per Jurbarko rajono teritoriją teka upė Mituva. Didelę rajono dalį užima didžiulis vientisas Karšuvos girios masyvas. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas. Jurbarko miestas ir rajonas pirmiausia išsiskiria miško, žemės ūkio produktų perdirbimu. Plėtojama medienos, siuvimo ir maisto pramonė. Savivaldybės plotas – 1.507 kv. m (34,2 proc. apskrities ploto), iš kurio žemės ūkio naudmenos sudaro 53,9 proc. savivaldybės teritorijos, miškai – 38,1 proc., keliai – 2,2 proc., užstatyta teritorija – 2,2 proc., vandenys – 2,6 proc., kita žemė – 1,6 proc. Savivaldybėje yra du miestai – Jurbarkas, Smalininkai, septyni miesteliai – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė ir 355 kaimai. Administracinis centras – Jurbarko miestas, įsikūręs prie Nemuno ir Mituvos upių, Kauno – Klaipėdos plento. Savivaldybė suskirstyta į 12 seniūnijų – Eržvilko, Girdžių, Juodaičių, Jurbarkų, Jurbarko miesto, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Smalininkų, Šimkaičių, Veliuonos ir Viešvilės. Jurbarko rajono savivaldybėje gyvena 32,06 tūkst. gyventojų (apie 27 proc. apskrities gyventojų).

2.2. Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimas

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugas visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims)^[1]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą savo teritorijose yra atsakingos savivaldos institucijos. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės ar kelių savivaldybių įsteigtai įmonei.

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema yra Tauragės komunalinių atliekų tvarkymo regiono (toliau – Tauragės regiono) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Kaip nustatyta Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano 8 priede, Tauragės regionas apima Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybių teritorijas. Šią sistemą organizuoja ir administruoja Tauragės regiono savivaldybių įsteigta įmonė – UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras. 2002 m. gegužės 20 d. keturioms savivaldybėms (Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono) pasirašius Jungtinės veiklos sutartį, o 2002 m. birželio 28 d. – Steigimo sutartį ir  buvo įsteigtas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (2 pav.). 2002 m. rugpjūčio 2 d. buvo įregistruoti UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro įstatai, kurie 2011 m. rugpjūčio 5 d. buvo pakeisti.

2 pav. UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro akcininkai.

Įgyvendindama įsipareigojimus, kuriant Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, Jurbarko rajono savivaldybė ir UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC) pasirašė Koncesijos sutartį, kurios projektui buvo pritarta Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2–101.

Jurbarko rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) funkcijos, remiantis Koncesijos sutartimi:

-    Savivaldybės taryba tvirtina Savivaldybės atliekų tvarkymo planą ir Savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, vietinės rinkliavos nuostatus ir vietinės rinkliavos dydžius, kitus Savivaldybės gyventojams ir juridiniams asmenims privalomus sprendimus komunalinių atliekų tvarkymo klausimais ir viešina juos nustatyta tvarka bei kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijoje. Savivaldybės tarybos sprendimų projektus (įskaitant Savivaldybės atliekų tvarkymo planą ir taisykles bei vietinės rinkliavos nuostatus), pagal 2009 m. kovo 26 d. patvirtintą Koncesijos sutartį, rengia TRATC;

-    TRATC rengia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų viešųjų pirkimų konkursų sąlygas ir organizuoja šių paslaugų pirkimus, o Savivaldybės atstovas dalyvauja TRATC sudarytoje Viešųjų pirkimų komisijoje;

-    Savivaldybė kartu su kitomis Tauragės regiono savivaldybėmis kontroliuoja TRATC veiklą, kuriant ir eksploatuojant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą;

-    Savivaldybė dalyvauja organizuojant ir plėtojant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, taip pat užtikrinant regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo užduočių Savivaldybės teritorijoje vykdymą;

-    Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę vykdo Savivaldybė ir TRATC, kuris vykdo regioninės atliekų tvarkymo sistemos stebėseną, tvarko susidarančių atliekų srautų apskaitą, rengia ataskaitas, vykdo atliekų tvarkytojų priežiūrą ir kontrolę;

-    Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo užduočių vykdymo bei atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę atlieka Savivaldybės administracija (ekologas ir seniūnai, kiekvienas savo seniūnijoje). Seniūnai yra pagrindinė koordinacinė grandis Savivaldybės nustatytoms atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti savo seniūnijos teritorijoje;

-    Savivaldybė organizuoja atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą;

-    Savivaldybės administracija užtikrina, kad lėšos gautos iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą būtų panaudotos tik komunalinių atliekų tvarkymo sistemai eksploatuoti ir plėtoti (vystyti);

-    Savivaldybė planuoja (derindama su TRATC) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų vietas, rengia ir tvirtina žemės sklypų detaliuosius planus, pagal savo kompetenciją atlieka visus reikalingus veiksmus, kad TRATC gautų leidimus įrengti ir eksploatuoti šiuos objektus teisės aktų nustatyta tvarka;

-    Savivaldybė rengia ir tvirtina atliekų surinkimo konteinerinių aikštelių išdėstymo schemas.

Vadovaujantis Koncesijos sutartimi, pagrindiniai TRATC uždaviniai ir funkcijos yra šie:

-    organizuoti, administruoti, eksploatuoti ir plėtoti komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje;

-    vykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas bei organizuoti viešuosius pirkimus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimui Savivaldybės teritorijoje;

-    parengti ir pateikti Savivaldybei atliekų tvarkymo plano projektą;

-    parengti ir pateikti Savivaldybei atliekų tvarkymo taisyklių projektą;

-    parengti ir pateikti Savivaldybei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų projektą;

-    parengti ir pateikti Savivaldybei vietinės rinkliavos dydžių skaičiavimo metodiką;

-    parengti ir pateikti Savivaldybei sprendimo projektą dėl vietinės rinkliavos įvedimo, patvirtinant nuostatus ir vietinės rinkliavos dydžius;

-    įdiegti programinę įrangą ir sukurti duomenų bazę vietinei rinkliavai administruoti; sudaryti Savivaldybės atliekų turėtojų apskaitą (registrą);

-    organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos rinkimą iš atliekų turėtojų (rinkliavos dydžio apskaičiavimas atskiriems subjektams, sąskaitų išrašymas, jų išsiuntimas, neapmokėtų sąskaitų išieškojimas);

-    įgyvendinti senų sąvartynų ir atliekomis užterštų teritorijų (šiukšlynų) uždarymo (rekultivavimo) projektą ir vykdyti priežiūrą po uždarymo;

-    įgyvendinti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės šalia Jurbarko (Jurbarko r. Kalnėnų kaime) įrengimo projektą (uždavinys įvykdytas);

-    įgyvendinti Tauragės regiono ir Savivaldybės atliekų tvarkymo planuose numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemones;

-    eksploatuoti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę arba organizuoti šių aikštelių eksploatavimo paslaugų viešojo pirkimo konkursus;

-    teikti Savivaldybei informaciją apie Savivaldybės atliekų tvarkymo plano vykdymą;

-    vykdyti atliekų tvarkymo sistemos stebėseną, tvarkyti Savivaldybėje susidarančių atliekų srautų apskaitą, rengti ataskaitas, vykdyti atliekų tvarkytojų priežiūrą ir kontrolę;

-    vykdyti atliekų turėtojų švietimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje.

Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai organizuoti savo teritorijose, Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2–223 patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės 2011–2020 metų atliekų tvarkymo planą Šiame plane buvo pateikta trumpalaikė veiksmų programa 2011–2014 metams bei ilgalaikė atliekų tvarkymo strategija 2011–2020 metams.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą Savivaldybės teritorijoje reglamentuoja Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2–223.

Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams teikiamos šios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos:

-    mišrių komunalinių atliekų tvarkymas;

-    pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų tvarkymas;

-    žaliųjų atliekų tvarkymas;

-    didžiųjų atliekų, įskaitant naudotas padangas bei statybos ir griovimo (smulkaus buities remonto) atliekas, tvarkymas;

-    elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas;

-    buities pavojingųjų atliekų tvarkymas.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą). Savivaldybėje pagal 2012 m. kovo 21 d. pasirašytą sutartį mišrias komunalines atliekas surenka UAB „Jurbarko komunalininkas“.

Esamą Jurbarko rajono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, kurią eksploatuoja TRATC, sudaro viena didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė (Statybininkų g. 4 A, Jurbarkas), viena žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė (Kalnėnų g. 3, Kalnėnų k., Jurbarkų sen., Jurbarko r.) bei Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartynas (Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.).

Atliekas tvarkančių įmonių registro duomenys apie Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje komunalines (15, 20 grupės) atliekas surenkančias, rūšiuojančias, apdorojančias, naudojančias ar šalinančias įmones pateikta šio Plano priede.

TRATC yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijomis (VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) bei trišales laikinąsias sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo visose regiono savivaldybėse. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas surenka UAB „Jurbarko komunalininkas“, UAB „Ekobazė“ ir kt.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme taip pat nustatyta, kad Vyriausybės gamintojams ir importuotojams nustatytų elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos. Jurbarko rajono savivaldybėje veikiančios komunalinių atliekų tvarkymo sistemas papildančios atliekų surinkimo sistemos pateiktos šio Plano 2.8 skyriuje.

2.3. Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos finansavimas

Tauragės regiono ir Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra finansuojama iš šių šaltinių: Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšų, TRATC skolintų lėšų, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, savivaldybės biudžeto lėšų ir kitų lėšų.

2.3.1. Principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas

Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo sistema turi remtis principu „teršėjas moka“. Šis principas reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas ir (arba) medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas (gamintojo atsakomybės principas). Siekiant užtikrinti principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą ir padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-12 (pakeistu 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-386) nuo 2012 m. balandžio 1 d. Jurbarko rajono savivaldybėje įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Vietinė rinkliava – tai tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti.

Vietinės rinkliavos dydis nustatomas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas: atliekų tvarkymo sistemos administravimo, vietinės rinkliavos administravimo, atliekų surinkimo ir transportavimo, šalinimo, sąvartyno eksploatavimo, uždarymo, rekultivavimo, priežiūros po uždarymo, infrastruktūros plėtimo bei kitas su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 buvo patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, pagal kuriuos Jurbarko rajono savivaldybės gyventojai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gali mokėti, pasirenkant vieną iš būdų (1 lentelė):

·    pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą bendrajam plotui (kg/m²), kai maksimalus apmokestinamas plotas yra 100 m²;

·    pagal nustatytą dydį vienam fiziniam asmeniui pagal deklaruotą faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste;

·    pagal vietinės rinkliavos mokėtojų deklaruotą atliekų kiekį.

Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose nustatytos metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos ir metiniai vietinės rinkliavos dydžiai visoms atliekų turėtojų (fizinių ir juridinių asmenų) grupėms.

Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose numatyta galimybė individualių namų, esančių Jurbarko mieste, atliekų turėtojams, kompostuojantiems bioskaidžias ir žaliąsias atliekas, mokėti 20 proc. mažesnę rinkliavą. Be to, Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-119 priėmė lengvatas asmenims, kurie buitines atliekas turi pristatyti patys iki artimiausios surinkimo vietos, esančios toliau kaip 1500 m.

Vadovaujantis TRATC duomenimis, 2013 m. pabaigoje Jurbarko rajono savivaldybėje mokumas nuo išsiųstos patikslintos koreguotos mokėjimo pranešimų sumos siekė 79 proc. Juridinių asmenų mokumui įtakos turėjo ir ekonominis sunkmetis.

Principas „teršėjas moka“ reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų ne tik atliekų turėtojas, bet ir (arba) medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas. Lietuvoje gamintojo atsakomybės principas taikomas pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvų, baterijų ir akumuliatorių bei kitų apmokestinamųjų gaminių (pvz., naudotų padangų) atliekų tvarkymui. Šių atliekų tvarkymas pagal gamintojo atsakomybės principą turi būti dengiamas šių gaminių gamintojų/ importuotojų ir neįskaitomas į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą (naudotų padangų – dalinai).

Dėl šios priežasties pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos Jurbarko rajono savivaldybės nėra įtrauktos į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, o TRATC 2013 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartis su pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijomis (VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) bei trišales laikinąsias sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo visose regiono savivaldybėse. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas surenka UAB „Jurbarko komunalininkas“, UAB „Ekobazė“ ir kt.

2013 m. TRATC pasirašė „Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo bei visuomenės informavimo ir švietimo“ sutartį su VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija” bei „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemos Tauragės regiono teritorijoje“ sutartį su asociacija „EEPA“, be to nuo 2012 m. sausio 9 d. dar galioja sutartis su UAB „Žalvaris“ dėl „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemos diegimo“. 2013 m. TRATC taip pat pasirašė sutartį dėl buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse ir aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo su VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ ir VšĮ „Ekošviesa“.

2.3.2. Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos

„Visų sąnaudų padengimo“ principas nustato, kad mokėjimai už komunalinių atliekų tvarkymą turi padengti visas tiesiogines ir netiesiogines atliekų tvarkymo sąnaudas. Taigi vietinės rinkliavos dydžiai turi būti nustatomi tokiu būdu, kad surinktos lėšos dengtų suplanuotas Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, eksploatacijos, plėtros ir administravimo sąnaudas: komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo, Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno eksploatavimo, senų sąvartynų uždarymo, rekultivavimo ir priežiūros po uždarymo, kitos atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo ir plėtros, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, vietinės rinkliavos administravimo bei kitas su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymo bendrąsias sąnaudas sudaro šių atskirų veiklų sąnaudos:

·    Atliekų surinkimo ir transportavimo kaštai (mokėjimai už surinkimo ir transportavimo iki sąvartyno paslaugas);

·    Atliekų šalinimo kaštai („sąvartyno vartų“ mokestis);

·    Vietinės rinkliavos administravimo (rinkimo) kaštai. 

Regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos „dengiamos“ per komunalinių atliekų priėmimo ir šalinimo regioniniame sąvartyne kainą – „sąvartyno vartų“ mokestį. Plečiantis Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrai, teikiamų paslaugų apimtims bei patiriamoms išlaidoms, Tauragės regione nustatytas „sąvartyno vartų“ mokestis neišvengiamai palaipsniui didėja: iki 2013 m. birželio 30 d. buvo 21,79 Eur/toną (75,22 Lt/toną) (su PVM), nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. – 22,15 Eur/toną (76,48 Lt/toną) (su PVM), o nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. – 33,29 Eur/toną (114,95 Lt/toną) (su PVM). Pastarasis „sąvartyno vartų“ mokestis buvo patvirtintas 2014 m. liepos 16 d. TRATC valdybos posėdyje (protokolo Nr. 14/05(86)).

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2–47 patvirtintuose Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose nustatyti metinės vietinės rinkliavos dydžiai pateikti 1 lentelėje. Jurbarko rajono savivaldybėje patvirtinta 1 tonos atliekų sutvarkymo kaina yra 64,87 Eur (224 Lt/toną). Vietinės rinkliavos dydis gyventojams skiriasi priklausomai nuo jų susidarymo vietos – Jurbarko miestas ar likusi savivaldybės dalis. Kaimo gyventojams atliekų susikaupimo norma mažesnė, nes dauguma atliekų turėtojų kaime gyvena individualiuose namuose ir jų sukaupia mažiau, todėl rinkliavos įkainis jiems nustatytas mažesnis nei miesto gyventojams.

1 lentelė. Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos (su PVM).

Įmokos dydis gyventojui per metus, Eur (Lt)		Įmokos dydis už m^2 plotą per metus, Eur (Lt)			Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos, Eur/toną (Lt/toną)	„Sąvartyno vartų“ mokestis, Eur/toną (Lt/toną)
Jurbarko miestas	Likusi savivaldybės teritorija	Jurbarko miestas	Jurbarko miesto individualiems namams, kurių savininkai kompostuoja atliekas kompostavimo dėžėse	Likusi savivaldybės teritorija
42,28 (146)	26,07 (90)	0,85 (2,92)	0,68 (2,34)	0,52 (1,80)	64,87 (224)	33,29 (114,95)

Šaltinis: Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47.

Taip pat Jurbarko rajono savivaldybėje skiriasi vietinės rinkliavos dydis juridiniams subjektams, turintiems registruoto nekilnojamojo turto. Visi juridiniai subjektai, turintys registruoto nekilnojamojo turto pagal savo veiklos rūšį yra suskirstyti į grupes ir kiekvienai grupei nustatyta skirtinga metinė rinkliava už 1 m² bendrojo ploto. Įmokos dydžiai pateikti Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose.

2012 m. vasario 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-47 vietinę rinkliavą administruoja TRATC.

2.3.3. Investicinių projektų įgyvendinimas ir finansavimas

Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimas buvo pradėtas, įgyvendinant ISPA projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Bendra projekto vertė – 6,63 mln. Eur (22,89 mln. Lt). Vykdant šį projektą Europos Sąjungos ISPA programos lėšomis įrengtas Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartynas su kompostavimo aikštele, Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r., pastatytos 4 didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybių teritorijose, uždarytas Tauragės miesto Ližių sąvartynas, įsigyta speciali techniką sąvartynui eksploatuoti (kompaktorius ir ratinis frontalinis krautuvas).

Įgyvendinant projektą „Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“ (Nr. VP3–3.2–AM–01–V–01–013), finansuojamą pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymas“ priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurią uždaryti 5 sąvartynai ir 53 šiukšlynai:

·      Jurbarko rajono savivaldybėje (2 sąvartynai Smukučių k. ir Skirsnemuniškių k. bei 15 šiukšlynų);

·      Pagėgių savivaldybėje (1 sąvartynas Plaušvarių k. ir 13 šiukšlynų);

·      Šilalės rajono savivaldybėje (1 sąvartynas Paneročio k. ir 14 šiukšlynų);

·      Tauragės rajono savivaldybėje (1 sąvartynas Šidagių k. ir 11 šiukšlynų).

Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekė 4.374.097,53 Eur (15.102.883,95 Lt), iš kurių ES Sanglaudos fondo lėšos sudarė 3.717.982,90 Eur (12.837.451,35 Lt) (85 proc.), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 656.114,63 Eur (2.265.432,60 Lt) (15 proc.).

Įgyvendinant projektą „Tauragės regiono kompostavimo aikštelių įrengimas“, finansuojamą pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymas“ priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Tauragės regione įrengtos ir 2013 m. pradėtos eksploatuoti trys žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės: Šilalės rajone Paneročio kaime, Jurbarko rajone Kalnėnų kaime bei Pagėgiuose M. Jankaus gatvėje. Tauragės rajone tokia aikštelė pastatyta 2008 m. Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje Kaupių kaime. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekė 4.374.097,53 Eur (15.102.883,95 Lt), iš kurių ES Sanglaudos fondo lėšos sudarė 3.717.982,90 Eur (12.837.451,35 Lt) (85 proc.), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 656.114,63 Eur (2.265.432,60 Lt) (15 proc.) (15 proc.). Taip pat 2012–2013 m. iš šio projekto lėšų buvo įsigytas: mobilus būgninis sijotuvas, savaeigis komposto vartytuvas, ratinis traktorius su frontaliniu krautuvu bei stumdytuvu, žolės smulkintuvas, puspriekabė, šluota, žaliųjų atliekų smulkintuvas ir traktorinė cisterna (srutovežis). Mobilus žaliųjų atliekų smulkintuvas eksploatuojamas Tauragės regiono žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse, kuriuo smulkinamos žaliosios atliekos, miško ir parkų kirtimo atliekos, statybinės medžio atliekos su įvairiomis priemaišomis (grunto, smulkių akmenų, smulkaus metalo), taip pat medžio žievė. Esant poreikiui gali būti smulkinamos medienos didžiosios atliekos. Mobilus būgninis sijotuvas eksploatuojamas Tauragės regiono žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse. Juo sijojama struktūrinė medžiaga, kuri naudojama kompostavimo procese, bei pagamintas kompostas. Kad pagreitinti kompostavimosi procesą, savaeigiu komposto vartytuvu kompostuojamos žaliosios atliekos pavartomos. Ratinis traktorius su priedais naudojamas prikabinamai kompostavimo technikai transportuoti į regiono kompostavimo aikšteles, taip pat smulkinamos medžiagos pakrovimui į smulkintuvą bei sijotuvą ir pagaminto komposto pakrovimui ir transportavimui. Traktorinė cisterna eksploatuojama Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse: ja į artimiausią nuotekų valyklą vežamas susidaręs perteklinis filtratas ir paviršinės nuotekos. Taip pat cisterna naudojama sausuoju metų laiku ant kaupų purkšti rezervuaruose susikaupusį paviršinį vandenį ir filtratą.

2010 m. TRATC pradėjo įgyvendinti projektą „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“. Projektas finansuojamas 85 proc. iš ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšų (pagal priemonės Nr. VP3–3.2–AM–01–V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą“) ir 15 proc. iš TRATC akcininkių (savivaldybių biudžetų) lėšų. Projektas apima naujų komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginių projektavimo, statybos bei juos aptarnaujančių sistemų įrengimo darbus. TRATC 2011–2013 m. skelbė du atvirus konkursus dėl projekto „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo paslaugų pirkimo. Visuose konkursuose buvo pateikta tik po 1 pasiūlymą:

1)   Pirmojo atviro konkurso, paskelbto 2012 m. gruodžio mėn. dėl teisminių procesų vokas su pasiūlymą pateikusio Tiekėjo kaina buvo atplėštas tik spalio 24 d. ir pasiūlymo kaina dvigubai viršijo turimą biudžetą (pasiūlyta kaina 8.683.527,86 Eur (29.982.485,00 Lt) (be PVM), turimas biudžetas 4413051,71 Eur (15.237.384,94 Lt) (be PVM)), todėl Tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės kainos.

2)   Antrojo atviro konkurso Tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina – 7.343.838,33 Eur (25.356.805,00 Lt) (be PVM) viršijo numatytąją MBA įrenginių projektavimo ir statybos rangos darbų pirkimo vertę (4.183.400,72 Eur (14.444.446,00 Lt) (be PVM)). Kadangi regiono savivaldybių (arba TRATC) kofinansavimo (15 proc.) dalis būtų padidėjusi nuo ~0,67 mln. Eur iki ~1,1 mln. Eur (~2,3 mln. Lt iki ~ 3,8 mln. Lt), todėl Tiekėjo pasiūlymas taip pat buvo atmestas. Be to, antrojo atviro konkurso Tiekėjo pasiūlyme buvo nustatyta labai didelė MBA eksploatavimo paslaugų kaina – 41,71 Eur/toną (144,00 Lt/toną) (vadinasi per metus MBA operatoriui reikėtų sumokėti ~1,25 mln. Eur (~4,3 mln. Lt)).

Viešųjų pirkimų tarnyba  rekomendavo rinktis Tiekėją, vykdant atviro konkurso procedūras, o įvykdyti naują trečiąjį atvirą konkursą ir pastatyti MBA įrenginius iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo neįmanoma dėl laiko stokos. Kadangi MBA įrenginių projektas iki nustatyto termino nebus įgyvendintas, buvo nuspręsta TRATC teikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir Aplinkos ministerijai raštus (2013 m. lapkričio 26 d. Nr. IS–859 ir 2013 m. gruodžio 6 d. Nr. IS–888), su prašymais leisti pakeisti 2010 m. gruodžio 27 d. finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3–3.2–AM–01–V–02–007 ir įtraukti naujas veiklas: antrinių žaliavų bei žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteinerių pirkimą ir biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo aikštelės įrengimą bei pratęsti projekto įgyvendinimo veiklų terminą iki 2015 m. liepos 31 d. Šiuo tikslu, 2013 m. gruodžio 19 d. buvo pasirašytas Šalių susitarimas Nr. 2 prie minėtos finansavimo ir administravimo sutarties, kuriame nurodyta projekto naujų veiklų tinkamų finansuoti išlaidų suma – 2.725.233,69 Eur (9.409.686,88 Lt) (be PVM) (iš jų ES lėšų dalis – 2.316.448,63 Eur (7.998.233,84 Lt) (85 proc.), projekto vykdytojo lėšos – 408.785,06 Eur (1.411.453,04 Lt) (15 proc.)). 2014–2015 m. numatytos veiklos:

-     įsigyti 21.853 vnt. 240 litrų talpos antrinių žaliavų (išskyrus stiklą) atskiro surinkimo konteinerių, 19.632 vnt. 120 litrų talpos stiklo atskiro surinkimo konteinerių bei 5.875 vnt. 240 litrų talpos žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteinerių, skirtų išdalinti individualių namų valdų gyventojams (įsigijimo kaina 2.090,48 Eur (7.218 mln. Lt));

-     įrengti Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo aikštelę su filtrato kaupimo rezervuaru (įrengimo kaina 346,96 Eur (1.198 mln. Lt)). Aikštelėje bus tvarkomos iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto išskirtos biologiškai skaidžios atliekos.

Tačiau Tauragės regiono plėtros tarybos 2014 m. vasario 27 d. posėdžio Nr. 51/9P–1 metu buvo siūloma vykdyti ne tik aukščiau minėtų projekto veiklų įgyvendinimą, bet buvo pageidaujama, kad įgyvendinant projektą būtų įsigyti komunalinių atliekų MBA įrenginiai ir nupirkta jų eksploatavimo paslauga, motyvuojant turima informacija, kad yra galimybė gauti papildomą didesnį finansavimą projektui. Papildomai buvo atliktas „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra: mechaninio–biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių darbams ir paslaugoms reikalingų investicijų poreikio įvertinimas“. Atlikus vertinimą buvo nustatyta, kad be MBA įrenginių 2020 m. Tauragės regionui Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytas komunalinių atliekų tvarkymo užduotis įgyvendinti bus sudėtinga, todėl siūloma ieškoti lėšų MBA įrenginių pastatymui iki 2020 m. Tuo tarpu, nuo 2012 m. Tauragės regione susidariusias mišrias komunalines atliekas pagal sutartį su TRATC apdoroja (rūšiuoja) UAB „Ekobazė“. Paslaugos teikėjas, pastatydamas laikinus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginius (liniją) Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje, iš mišraus komunalinių atliekų srauto įpareigotas atskirti biologiškai skaidžias atliekas, pakartotiniam panaudojimui ir/ar perdirbimui tinkančias medžiagas ir energetinę vertę turinčias atliekas. 

Pagal projektą „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3–3.2–AM–01–V–02–007, įvykdžius viešuosius pirkimus ir pasirašius daugumą sutarčių, liko sutaupytų lėšų (1.286.209,18 Eur (4.441.023,05 Lt)). Atsižvelgiant į tai, TRATC tikisi, kad bus leista minėto projekto apimtyje įvykdyti papildomą viešąjį pirkimą dėl „Įrangos biologiškai skaidžių atliekų aikštelei eksploatuoti“ įsigijimo ir, pasirašius įrangos tiekimo sutartį, įtraukti į projektą papildomą veiklą. Pagal šį pirkimą/veiklą būtų įsigytos trys būtinos įrangos dalys (planuojama įsigijimo kaina 0,46 mln. Eur (1,6 mln. Lt)): komposto vartytuvas, ratinis traktorius su priedais (frontaliniu krautuvu bei stumdytuvu) ir traktorinė priekaba. Numatoma, kad komposto vartytuvas bus naudojamas biologiškai skaidžių atliekų vartymui/aeravimui kaupuose, kad paspartinti kompostavimosi procesą. Ratinis traktorius su priedais bus naudojamas biologiškai skaidžių atliekų kaupų formavimui, taip pat kompostuojamos medžiagos pakrovimui į priekabą ir transportavimui nuo rūšiavimo linijos iki biologiškai skaidžių atliekų aikštelės ir nuo aikštelės ant sąvartyno kaupo.

TRATC vykdant Baltijos jūros regiono 2007–2013 m. programos finansuojamą projektą „Reco Baltijos 21–Tech“ (RB21T) buvo parengta „Tauragės regione individualiose valdose susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo galimybių studija“. Vienas iš pagrindinių šios studijos tikslų – praktiškai ir teoriškai įvertinti Tauragės regiono individualiose valdose susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo galimybes. Vadovaujantis gautais rezultatais buvo priimta išvada, kad biologiškai skaidžių atliekų namudinis kompostavimas yra realus.

2.4. Jurbarko rajono savivaldybės statistiniai ir atliekų tvarkymo duomenys

2.4.1. Gyventojų skaičius ir būstai

Gyventojai ir namų ūkiai. Didžiausias komunalinių atliekų kiekis susidaro buityje, t. y. pas gyventojus, namų ūkiuose. Komunalinių atliekų kiekis ir sudėtis priklauso nuo daugelio veiksnių: namų ūkio dydžio, gyventojų skaičiaus, jų gyvenamosios vietos (daugiabutis ar individualus namas, miestas ar kaimas), vartojimo (pajamų) ir t.t.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir palyginus 2001 m. ir 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenis, gyventojų skaičius Jurbarko rajono savivaldybėje sumažėjo 20,1 proc.^[2] Šis mažėjimas paaiškinamas mažėjančio natūralaus gyventojų prieaugio tendencija ir gyventojų vidaus bei tarptautine migracija.

Savivaldybės ataskaitos AAA už 2013 m. duomenimis, Jurbarko rajono savivaldybėje buvo įregistruoti 32.062 gyventojai (2 lentelė), iš kurių 38 proc. gyveno mieste ir 62 proc. gyventojų gyveno kaime.

2 lentelė. Gyventojų skaičius Jurbarko rajono savivaldybėje (2013 m.).

Miestas*	Kaimas*	Iš viso
12.200	19.862	32.062

* Duomenys pateikti atitinkamai Jurbarko miestui (miestas) ir kitoms gyvenamosioms vietovėms (kaimas).

Šaltinis: Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.

Remiantis Tauragės regiono atliekų turėtojų registro informacinės sistemos (toliau – ATRIS) duomenimis, 2014 m. pabaigoje Jurbarko rajono savivaldybės vieno ir dviejų butų gyvenamuosiuose namuose buvo registruoti beveik 7,9 tūkst. savininkų, kurie atitinkamai pasiskirstę 18 proc. mieste ir 82 proc. kaime (3 lentelė). Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose buvo registruoti beveik 5,9 tūkst. savininkų, kurių didžioji dalis (71 proc.) buvo Jurbarko mieste.

3 lentelė. Nekilnojamojo turto objektų savininkų skaičius Jurbarko rajono savivaldybės individualiuose ir daugiabučiuose namuose (2014 m.).

Savininkų skaičius vieno ir dviejų butų namuose			Savininkų skaičius daugiabučiuose namuose			Iš viso
Miestas*	Kaimas*	Iš viso	Miestas*	Kaimas*	Iš viso
1.387	6.483	7.870	4.162	1.689	5.851	13.721

* Duomenys pateikti atitinkamai Jurbarko miestui (miestas) ir kitoms gyvenamosioms vietovėms (kaimas).

Šaltinis: TRATC ATRIS duomenys, 2014 m.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2014 m. pradžioje Jurbarko rajono savivaldybėje buvo 7.172 vieno ir dviejų butų namai bei 433 daugiabučiai namai (4 lentelė).

Ūkio subjektai. Vadovaujantis TRATC ATRIS duomenimis, 2014 m. pabaigoje buvo įregistruoti 639 ūkio subjektai.

4 lentelė. Gyvenamieji namai Jurbarko rajono savivaldybėje (2014 m.).

Nekilnojamojo turto registre registruoti gyvenamieji namai
Vieno ir dviejų butų gyvenamieji (individualūs) namai			Daugiabučiai gyvenamieji namai
Miestas	Kaimas	Iš viso	Miestas	Kaimas	Iš viso
1.187	5.985	7.172	252	181	433

Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras. „Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registre registruotų statinių apskaitos duomenys 2014 m. sausio 1 d.“. Vilnius, 2014.

2.4.2. Komunalinių atliekų turėtojų aptarnavimas

Remiantis Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m., Savivaldybėje buvo registruoti 32.062 fiziniai asmenys ir 639 ūkio subjektai, iš kurių viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga buvo teikiama atitinkamai 31.087 fiziniams asmenims (97 proc.) ir 621 ūkio subjektui (97 proc.).

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta atliekų tvarkymo užduotis – užtikrinti visuotinumo principą, teikiant viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Remiantis aukščiau pateikta informacija, Jurbarko rajono savivaldybėje užduotis įgyvendinta, nes ši paslauga, įvedus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teikiama daugiau kaip 95 proc. Savivaldybės teritorijos gyventojų ir juridinių asmenų.

2.4.3. Susidariusių ir surinktų komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis

TRATC duomenimis, 2013 m. Jurbarko rajono savivaldybėje iš gyventojų ir juridinių asmenų buvo surinkta beveik 9,5 tūkst. tonų komunalinių atliekų, iš kurių mišrios komunalinės atliekos sudarė beveik 7,6 tūkst. tonų (80 proc.), o atskirai surinktos kitos komunalinės atliekos – 1,9 tūkst. tonų (20 proc.) (5 lentelė). Vertinama, kad 2013 m. Jurbarko rajono savivaldybėje vidutiniškai susidarė ir buvo surinkta apie 296 kg komunalinių atliekų vienam gyventojui arba 692 kg vienam namų ūkiui (būstui) per metus.

Atskirai surinktų atliekų sudėtis pavaizduota 3 pav. Didžiausią kiekį atskirai surinktų atliekų 2013 m. sudarė žaliosios atliekos (1,4 tūkst. tonų) bei statybos ir griovimo atliekos (0,3 tūkst. tonų). Bendrai pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos atskirai surinktų atliekų sraute sudarė 0,06 tūkst. tonos (atitinkamai apie 0,7 proc. nuo bendro komunalinių atliekų kiekio), o biologiškai skaidžios atliekos – 1,4 tūkst. tonų (apie 14,8 proc.).

3 pav. Atskirai surinktų komunalinių atliekų sudėtis (2013 m.).

5 lentelė. Komunalinių atliekų surinkimas ir sudėtis Jurbarko rajono savivaldybėje (2013 m.).

Eil. Nr.	Atliekos	Bendras susidarymas
		Atskirai surinktos atliekos, tonos	Proc. bendro kiekio	Mišrios komunalinės atliekos, tonos	Proc. mišrių atliekų kiekio	Viso komunalinės atliekos, tonos	Komunalinių atliekų sudėtis
1.	Žaliosios atliekos	1.380	14,5%	655	8,7%	2.035	21,4%
2.	Medienos atliekos	–	0,0%	95	1,3%	95	1,0%
3.	Kitos biologinės atliekos	–	0,0%	1.361	18,0%	1.361	14,3%
4.	Plastikų atliekos	12	0,1%	762	10,1%	774	8,2%
5.	Popieriaus/kartono atliekos	28	0,3%	554	7,3%	582	6,1%
6.	Stiklo atliekos	22	0,2%	882	11,7%	904	9,5%
7.	Metalo laužas	0,05	0,0%	208	2,8%	208	2,2%
8.	Naudotos padangos	135	1,4%	–	0,0%	135	1,4%
9.	Elektros ir elektorinės įrangos atliekos	13	0,1%	25	0,3%	38	0,4%
10.	Pavojingosios atliekos	5	0,1%	82	1,1%	87	0,9%
11.	Statybos ir griovimo (inertinės) atliekos	290	3,1%	561	7,4%	851	9,0%
12.	Kitos atliekos	51	0,5%	2.375	31,4%	2.426	25,5%
	Iš viso komunalinių atliekų:	1.936	20,4%	7.560	100%	9.496	100,0%
	Iš viso pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų	62	0,7%	2.407	31,8%	2.469	26,0%
	Iš viso biologiškai skaidžių atliekų*	1.408	14,8%	2.665	35,3%	4.073	42,9%

* Biologiškai skaidžios atliekos – tai biologinės (maisto ir žaliosios) atliekos ir popieriaus/kartono ir medienos atliekos.

Šaltinis: Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.

part_0ae70b3e7294474bbc00e880e326af93_end

Vertinama, kad 2013 m. Jurbarko rajono savivaldybėje naudojamose namudinio kompostavimo dėžėse (namudinį kompostavimą Savivaldybėje deklaruoja 1245 individualių namų savininkai) buvo galima sukompostuoti beveik 249 tonų žaliųjų atliekų, kurios nepateko į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, t. y. nepateko į komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Detalesnė informacija apie namudinį kompostavimą pateikta 2.7.1 skyriuje.

Sąvartyne šalinamų atliekų sudėties tyrimų rezultatai. 2012 m. Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne TRATC pradėjo vykdyti sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbus – atliekų monitoringą. Atliekų sudėties tyrimai vykdomi, vadovaujantis 2011 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-661 „Dėl regioniniuose nepavojingųjų atliekų sąvartynuose šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo ir komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio juose vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, t. y. mišrių komunalinių atliekų sudėtis turi būti nustatoma 2012, 2013, 2016, 2018 ir 2020 m. 4 kartus per metus. 2013 m. atliktų tyrimų rezultatai pateikti 6 lentelėje ir 4 pav.

6 lentelė. Jurbarko rajono savivaldybės Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo duomenys (2013 m.).

Eil. Nr.	Atskirtos komunalinių atliekų rūšys	Komunalinių atliekų kiekis 2013 m., proc.
		Pavasario laikotarpis	Vasaros laikotarpis	Rudens laikotarpis	Žiemos laikotarpis	Vidurkis
1.	Popieriaus ir kartono, įskaitant pakuotes, atliekos	6,3	8,3	7,3	7,3	7,33
2.	Žaliosios atliekos	10,3	13,3	11,0	0,0	8,67
3.	Medienos, įskaitant pakuotes, atliekos	1,0	1,0	1,0	2,0	1,25
4.	Biologiškai skaidžios maisto gamybos atliekos	5,0	5,0	6,0	9,7	6,42
5.	Natūralaus pluošto audinių atliekos	6,0	3,7	4,0	9,0	5,67
6.	Kitos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos	7,0	4,3	6,0	6,3	5,92
7.	Visos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos	35,7	35,7	35,3	34,3	35,25
8.	Plastikų, įskaitant pakuotes, atliekos	8,7	10,7	11,3	9,7	10,08
9.	Kombinuotų pakuočių atliekos	0,0	1,7	1,7	1,0	1,08
10.	Metalų, įskaitant pakuotes, atliekos	2,0	3,0	3,3	2,7	2,75
11.	Stiklo, įskaitant pakuotes, atliekos	11,0	11,3	12,7	11,7	11,67
12.	Inertinės atliekos (keramika, betonas, akmenys ir pan.)	6,7	7,3	9,7	6,0	7,42
13.	Kitos atsitiktinai į regioninį nepavojingųjų atliekų sąvartyną patekusios nepavojingosios atliekos	0,0	7,3	4,0	3,3	3,67
14.	Atsitiktinai į regioninį nepavojingųjų atliekų sąvartyną patekusios elektros ir elektroninės įrangos atliekos	0,7	0,0	0,3	0,3	0,33
15.	Atsitiktinai į regioninį nepavojingųjų atliekų sąvartyną patekusios baterijų ir akumuliatorių atliekos	0,0	0,0	0,0	0,0	0,00
16.	Kitos atsitiktinai į regioninį nepavojingųjų atliekų sąvartyną patekusios pavojingosios atliekos	0,7	3,3	0,3	0,0	1,08
17.	Kitos komunalinės atliekos	34,7	19,7	21,3	31,0	26,67
18.	Visas tirtas mišrių komunalinių atliekų kiekis	100,0	100,0	100,0	100,0	100,00

Šaltinis: Jurbarko rajono savivaldybės nepavojingų buitinių atliekų sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo ataskaita. TRATC, 2013 m.

4 pav. Jurbarko rajono savivaldybės Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėtis (2013 m.).

Jurbarko rajono savivaldybėje į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papuola ne tik gyventojų komunalinės atliekos, bet ir kitos Savivaldybėje susidarančios atliekos (pvz., įmonių mišrios komunalinės atliekos, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos, bešeimininkės atliekos).

Remiantis TRATC duomenimis, 2013 m. iš Jurbarko rajono savivaldybėje veikiančių ūkio subjektų bei pramonės įmonių, kurioms yra taikomas specialus atliekų priėmimo į sąvartyną tarifas, buvo surinkta apie 140 tonų mišrių komunalinių ar gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų.

Remiantis Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m., tvarkant aplinką buvo surinkta 4 tonos bešeimininkių komunalinių atliekų.

part_09b69cefcc46490bb7eb76734c0abe6a_end

2.4.4. Sutvarkytų komunalinių atliekų kiekiai

Remiantis TRATC duomenimis, 2013 m. į Tauragės regiono komunalinių atliekų surinkimo sistemą iš Jurbarko rajono savivaldybės pateko 9,5 tūkst. tonų komunalinių atliekų, iš kurių 3,8 tūkst. tonų buvo perdirbta/panaudota ir 5,7 tūkst. tonų pašalinta sąvartyne.

7 lentelė. Komunalinių atliekų, bendrai surinktų Jurbarko rajono savivaldybėje, sutvarkymas (2013 m.).

		Atliekų kiekis
		tonos/metus	proc.	kg/gyventojui/metus
1.	Perdirbtas/panaudotas komunalinių atliekų kiekis	3.796	40	118
2.	Pašalintas komunalinių atliekų kiekis	5.700	60	178
3.	Surinktas ir sutvarkytas komunalinių atliekų kiekis	9.496	100	296

Šaltinis: TRATC, 2014 m.

TRATC duomenimis, 2013 m. iš Savivaldybėje veikiančių įmonių, kurioms taikomas specialus atliekų priėmimo į sąvartyną tarifas, surinktos mišrios komunalinės atliekos bei gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos (apie 140 tonų) kartu su regione surinktomis bešeimininkėmis komunalinėmis atliekomis (apie 4 tonos) buvo tvarkomos su kitomis surinktomis komunalinėmis atliekomis: pašalintos sąvartyne arba perduotos kitiems atliekų tvarkytojams perdirbimui/naudojimui.

Remiantis atliekas tvarkančių įmonių registro duomenimis (2014 m. liepos mėn.) Jurbarko rajone leidimus veiklai (teisę verstis atliekų tvarkymo veikla) turėjo 7 komunalines atliekas surenkančios, vežančios, laikančios ar šalinančios įmonės (sąrašas pateiktas šio plano 1 priede).

Detalesnė informacija apie Jurbarko rajono komunalinių atliekų susidarymą, surinkimą ir tvarkymą pateikta tolimesniuose 2.5–2.8 skyriuose.

part_1d608b3304d44361a792bd3526dc8324_end

2.5. Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas

Remiantis Jurbarko rajono savivaldybės duomenimis, 2013 m. iš fizinių ir juridinių asmenų buvo bendrai surinkta ir sutvarkyta apie 7,6 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. 71 proc. arba 5,4 tūkst. tonų šių atliekų buvo perduota rūšiavimui linijoje, atskiriant pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (beveik 0,5 tūkst. tonų) ir nedidelį kiekį kitų perdirbimui tinkančių atliekų (beveik 0,01 tūkst. tonų kombinuotųjų pakuočių ir kt. atliekų), kurios buvo perduotos atitinkamų atliekų tvarkytojams perdirbimui. Rūšiavimo linijoje taip pat buvo atskirta apie 1,6 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų, kurios buvo apdorotos kompostavimo aikštelėje. Po rūšiavimo likusios kitos mechaninio apdorojimo atliekos buvo pašalintos sąvartyne. Vertinant bendrai, 2013 m. sąvartyne pašalinta 2,2 tūkst. tonų nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų ir 3,3 tūkst. tonų po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo likusių kitų mechaninio apdorojimo atliekų.

Jurbarko rajono savivaldybėje mišrios komunalinės atliekos taip pat surenkamos iš rajone veikiančių įmonių. Remiantis TRATC duomenimis, 2013 m. iš įmonių buvo surinkta apie 11 tonų mišrių komunalinių atliekų.

Remiantis Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m., tvarkant aplinką buvo surinkta 4 tonos bešeimininkių komunalinių atliekų (mišrių ir kitų komunalinių atliekų).

2.5.1. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo sistema

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą). Vadovaujantis šiuo įstatyminiu reikalavimu, Jurbarko rajono savivaldybėje pagal 2012 m. kovo 21 d. su Savivaldybe ir TRATC pasirašytą trišalę sutartį (sutartis galioja 3 metus su galimybe pratęsti dar 3 metams) mišrias komunalines atliekas surenka ir išveža viena komunalines paslaugas teikianti įmonė – UAB „Jurbarko komunalininkas”.

Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslauga apima konteinerio, atitinkančio atliekų turėtojo poreikį mišrių komunalinių atliekų kaupimui, pateikimą, kolektyvinio naudojimo konteinerių periodišką plovimą ir dezinfekavimą (individualius konteinerius ir juridinių asmenų konteinerius plauna atliekų turėtojai), surinktų mišrių komunalinių atliekų pristatymą į sąvartyną, šių atliekų priėmimą ir šalinimą sąvartyne, užtikrinant aplinkosauginius eksploatacinius reikalavimus sąvartynui.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimui taikoma konteinerinė atliekų surinkimo sistema. Mišrioms komunalinėms atliekoms iš individualių namų valdų surinkti dažniausiai naudojami 120 (140) arba 240 litrų talpos konteineriai. Mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti iš daugiabučių gyvenamųjų namų, įstaigų, įmonių ir organizacijų naudojami kolektyviniai 1.100 litrų talpos konteineriai. Taip pat gali būti naudojami ir didelės talpos 2.000–8.000 litrų talpos konteineriai. Dažnai į tuos pačius kolektyvinius konteinerius metamos tiek gyventojų, tiek įmonių ir organizacijų komunalinės atliekos. Informacija apie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių minimalų ištuštinimo dažnį Jurbarko rajono savivaldybėje pateikta 8 lentelėje.

Nuo 2009 m. vasario mėn. visos Jurbarko rajono savivaldybėje surinktos mišrios komunalinės atliekos vežamos šalinimui tik į Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyną, esantį Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.

8 lentelė. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių minimalus ištuštinimo dažnis Jurbarko rajono savivaldybėje .

Kolektyvinio naudojimo konteinerių minimalus aptarnavimo dažnis	Individualiose namų valdose esančių konteinerių minimalus aptarnavimo dažnis	Įmonių, įstaigų, organizacijų uždarose teritorijose, kolektyvinio naudojimo sodų bendrijose, garažų bendrijose esančių konteinerių minimalus aptarnavimo dažnis
Jurbarko mieste – 3 kartus per savaitę; Jurbarkų ir Dainių kaimuose – 1 kartą per savaitę; likusiuose miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose – 1 kartą per 2 savaites.	Jurbarko mieste – 1 kartą per savaitę; Jurbarkų ir Dainių kaimuose – 1 kartą per savaitę; likusiuose miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose – 1 kartą per 2 savaites.	Atsižvelgiant į tai, kaip aptarnaujami kiti atliekų turėtojai, esantys toje aptarnavimo zonoje, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites (26 kartus per metus). Juridiniai asmenys, pateikę atliekų kiekio deklaraciją, aptarnaujami pagal deklaracijoje nurodytą dažnumą.

Šaltinis: Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės; sutartys su atliekų vežėjais.

2.5.2. Mišrių komunalinių atliekų šalinimo įrenginiai ir jų pajėgumai

Tauragės regiono teritorijoje surinktos mišrios komunalinės atliekos vežamos į Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyną (Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.), kuris eksploatuojamas nuo 2009 m. vasario mėn. ES Sanglaudos fondo lėšomis įrengtas sąvartynas yra maždaug už 9 km nuo Tauragės miesto šiaurės vakarų kryptimi, Tyrelių miško pakraštyje.

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyną eksploatuoja TRATC. Bendras sąvartyno plotas – apie 9,9090 ha. Maždaug 4,5 ha plote numatytos 4 atliekų kaupimo sekcijos. Bendra sąvartyno talpa, kuriai jis yra suprojektuotas – apie 350 tūkst. m³ atliekų.

I ir II atliekų kaupimo sekcijos buvo įrengtos 2008 m. Įrengtas nelaidus šių sekcijų dugnas su geosintetine danga ir filtrato drenažo sluoksniu bei filtrato surinkimo sistema; įrengtos filtrato ir paviršinio vandens valymo sistemos, numatyta biodujų surinkimo sistema. Objekte nuolatos stebima požeminio ir paviršinio vandens bei oro kokybė. Šiuo metu atliekų kaupimo I sekcija jau užpildyta atliekomis ir atliekos šalinamos II sekcijoje. Sąvartyno I ir II sekcijos projektinis pajėgumas – 194 tūkst. tonų atliekų.

Remiantis išduotu Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu, Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne kasmet galima pašalinti 33 tūkst. tonų nepavojingųjų atliekų, iš kurių 3 tūkst. tonų gali būti statybos ir griovimo atliekos.

Planuojama, kad I ir II sekcijos dar galės būti eksploatuojamos iki 2015 m. pabaigos – 2016 m. pradžios, todėl iki to laiko sąvartyne būtina įrengti III ir IV sekcijas. Sąvartyno III ir IV sekcijos bus įrengiamos ir eksploatuojamos pagal tą pačią technologiją, kaip ir esamos I ir II sekcijos. Sąvartyno III ir IV sekcijų talpa, jas užkraunant iki 20 m aukščio, sudarys apie 188 tūkst. m³ arba 150 tūkst. tonų atliekų. Šių sekcijų užpildymo laikotarpis nuo 2016 iki 2023 m. Užpildžius visas keturias sekcijas bus formuojamas 10 m aukščio kaupas ir tada sąvartynas bus uždaromas.

Eksploatuojant sąvartyno III ir IV sekcijas padidės sąvartyno filtrato kiekis, todėl numatytas esamų atvirkštinės osmozės valymo įrenginių išplėtimas, našumą padidinant nuo 3 m³/val. iki 5 m³/val.

Projektuojamose sąvartyno III ir IV sekcijose numatoma įrengti asbesto turinčių atliekų šalinimo subsekciją, kuri nuo komunalinių atliekų šalinimo ploto atskiriama laikinu apie 1,5 m aukščio grunto pylimu (pylimai bus įrenginėjami eksploatacijos metu). Subsekcijos plotas apie 1.360 m². Planuojami asbesto atliekų šalinimo subsekcijos pajėgumai – 1.200 tonų/metus. Subsekcijoje per visą sąvartyno III ir IV sekcijų eksploatavimo laikotarpį (nuo 2016 iki 2023 m.), numatoma pašalinti iki 8.400 tonų asbesto turinčių atliekų.

2012 m. privati įmonė UAB „Ekobazė“ sąvartyne įrengė atliekų rūšiavimo liniją, kurioje į sąvartyną atvežtos mišrios komunalinės atliekos išrūšiuojamos, atskiriant tolimesniam naudojimui ir/ar perdirbimui tinkamas atliekas (antrines žaliavas, biologiškai skaidžias atliekas, vėliau ir degiąsias atliekas) ir jas perduodant tolimesniems atliekų tvarkytojams.

2.5.2.1. Šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekiai

2013 m. pašalintų Jurbarko rajono savivaldybėje susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų (BSA) kiekis neviršijo Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyto didžiausio leistino šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio 2013 m. (9 lentelė), t. y. 2013 m. BSA šalinimo sąvartyne mažinimo užduotis įvykdyta.

Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotis įgyvendinama, organizuojant atskirą žaliųjų atliekų surinkimą bei įdiegiant papildomas priemones (kompostavimo dėžes) individualių namų savininkams. Be to, nuo 2013 m. sąvartyne veikiančioje mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijoje išrūšiuojamos ir biologiškai skaidžios atliekos, kurios nukreipiamos į sąvartyno teritorijoje įrengtą žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, kurios dalis buvo specialiai skirta išrūšiuotų atliekų kompostavimui.

9 lentelė. Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduočių vykdymas Jurbarko rajono savivaldybėje (2013 m.).

Pašalintos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos	Atliekų sąrašo kodas	Atliekų biologinis skaidumas, proc.	Pašalintas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų bendras kiekis, tonos	Pašalintas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų grynasis kiekis, tonos
Mišrios komunalinės atliekos	20 03 01	35,00	6.189,14	2.166,20
Iš viso:				2.166,20
Didžiausias leistinas šalinti komunalinių BSA kiekis, tonomis				2.300,00

Šaltinis: Jurbarko rajono savivaldybės nepavojingų buitinių atliekų sąvartyne pašalintų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo ataskaitos (2013 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.).

2.5.2.2. Senų sąvartynų uždarymas ir priežiūra po uždarymo

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane buvo nustatyta, kad ne vėliau kaip nuo 2009 m. vidurio nepavojingas atliekas galima šalinti tik ES reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose. Nuo 2009 m. vasario mėn. Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartynas (Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.) liko vienintelis, į kurį galima vežti komunalines atliekas.

Įgyvendinant projektą „Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“ (Nr. VP3–3.2–AM–01–V–01–013), finansuojamą pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymas“ priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, per 2011–2012 m. Jurbarko rajono savivaldybėje buvo uždaryti 2 sąvartynai Smukučių k. ir Skirsnemuniškių k. bei 15 šiukšlynų. Uždarytuose sąvartynuose vykdomas monitoringas: nuo 2011 m. vykdomas Smukučių k., Jurbarko r. uždaryto sąvartyno monitoringas, o nuo 2013 m.– Skirsnemuniškių k., Jurbarko r.

2.5.3. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai bei jų pajėgumai

Siekiant įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo bei antrinių žaliavų paruošimo perdirbimui užduotis visame Tauragės regione, iki 2020 m. planuojama esamo Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje, Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r., pastatyti regioninius mišrių komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius.

Kaip viena iš galimų alternatyvų nagrinėjami MBA įrenginiai, kuriuos sudarytų dvi dalys: mechaninio apdorojimo ir biologinio apdorojimo. Mechaninio apdorojimo įrenginyje per metus būtų galima sutvarkyti iki 27 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, o biologinio apdorojimo įrenginyje – ne mažiau kaip 11 tūkst. tonų iš mišrių komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginyje atskirtos biologiškai skaidžios atliekų frakcijos.

Šių MBA įrenginių statybą buvo planuota vykdyti, TRATC įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, tačiau dėl 2012–2013 m. nepavykusių pirkimo konkursų MBA įrenginių pastatymas laiku tapo neįmanomu, todėl projekto veiklos buvo pakeistos (detalesnė informacija pateikta 2.3.3 skyriuje). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad be papildomų regioninių įrenginių (pvz., MBA) Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytas komunalinių atliekų tvarkymo užduotis 2020 m. Tauragės regione bus sudėtinga įgyvendinti, Tauragės regiono plėtros taryba pavedė toliau ieškoti techninių galimybių ir finansinių lėšų regioninių MBA įrenginių pastatymui iki 2020 m.

MBA įrenginių statyba būtų vykdoma esamo Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje. Šis sklypas yra arčiausiai Tauragės miesto, kuriame susidaro daugiausiai komunalinių atliekų visame regione. Be to, privalumas yra tas, kad po mechaninio biologinio apdorojimo likusių atliekų nereikėtų toli transportuoti, o jos būtų pagal galimybes panaudojamos šalia esančio sąvartyno techninėms reikmėms arba šalinamos sąvartyne.

Pagrindinė MBA įrenginių paskirtis – iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti biologiškai skaidžias atliekas bei jas apdoroti aerobinio kompostavimo būdu. MBA įrenginiuose taip pat planuojama atskirti antrines žaliavas (metalus, plastiką, popierių, kartoną, stiklą) bei iš degios atliekų frakcijos paruošti kietąjį atgautąjį kurą, kuris būtų naudojamas energijos gamybai atliekų deginimo įrenginiuose arba cemento fabrike. Biologiškai skaidžios atliekos būtų apdorojamos uždaro kompostavimo įrenginiuose. Iš apdorotos biologiškai skaidžių atliekų frakcijos būtų atskirtas kietasis atgautasis kuras ir/arba struktūrinė medžiaga.

Priklausomai nuo galimybių gauti ES ar nacionalinę paramą, vietoj MBA įrenginių galėtų būti statoma tik mechaninio apdorojimo arba tik biologinio apdorojimo įrenginių dalis.

Kol bus įrengti regioniniai mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (mechaninio biologinio apdorojimo (MBA), mechaninio apdorojimo (MA) ar pan.) įrenginiai, Tauragės regione susidariusios mišrios komunalinės atliekos bus rūšiuojamos laikinuose rūšiavimo įrenginiuose pagal sutartį su konkursą laimėjusia įmone. Nuo 2012 m. Tauragės regione susidariusias mišrias komunalines atliekas pagal sutartį su TRATC apdoroja (rūšiuoja) UAB „Ekobazė“, kuri Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje yra pastačiusi laikinus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginius (liniją) (našumas – 25 tūkst. tonų/metus). Planuojant įvykdyti Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytas užduotis, TRATC 2014 m. vasario mėn. su UAB „Ekobazė“ pasirašė naują paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.16–14/22 „Dėl mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo ir perdavimo perdirbti ir/ar panaudoti paslaugų suteikimo“. Pagal šią sutartį paslaugos teikėjas iš mišraus komunalinių atliekų srauto įpareigotas išskirti:

•     biologiškai skaidžias atliekas (frakcija iki 50 mm dydžio);

•     antrines žaliavas (plastikai (PET, plėvelė), stiklas, popierius ir kartonas, metalai) – išskiriant ne mažiau kaip 5 proc. nuo bendro rūšiuojamų mišrių komunalinių atliekų kiekio;

•     deginimui skirtas atliekas, tenkinančias reikalavimus: dydis – ne mažiau kaip 10x10x10 mm ir ne daugiau kaip 500x500x500 mm, sufasavimo forma – palaida, kaloringumas – 7–15 MJ/kg, maksimalus drėgnumas – iki 50 proc., peleningumas – iki 20 proc., chloro koncentracija – ne daugiau kaip 1 proc.;

•     ir/ar tik šalinimui skirtą likutinę frakciją.

2013 m. į šią rūšiavimo liniją buvo nukreipta apie 71 proc. arba 5,4 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, susidariusių Jurbarko rajono savivaldybėje. Iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto išskirtos biologiškai skaidžios atliekos buvo tvarkomos (kompostuojamos) Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje įrengtoje žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės dalyje, kurios našumas iki 4,32 tūkst. tonų/metus. Iki 2015 m. pabaigos planuojama įrengti ir pradėti eksploatuoti naują biologiškai skaidžių atliekų su filtrato kaupimo rezervuaru aikštelę, kurioje būtų galima sukompostuoti iki 6 tūkst. tonų/metus išrūšiuotų biologiškai skaidžių atliekų. Įrengus šią naują aikštelę, išrūšiuotų biologiškai skaidžių atliekų perdavimas tvarkyti (kompostuoti) į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę bus sumažintas iki 2 tūkst. tonų/metus.

2013 m. laikinoje rūšiavimo linijoje išrūšiuotos antrinės žaliavos (0,5 tūkst. tonų) ir nedidelis kiekis kitų perdirbimui tinkančių atliekų (beveik 0,01 tūkst. tonų kombinuotosios pakuotės ir kt. atliekų), buvo perduotos kitiems atliekų tvarkytojams perdirbimui, o biologiškai skaidžios atliekos (1,6 tūkst. tonų) – sukompostuotos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje, o gautas stabilatas panaudotas sąvartyno techninėms reikmėms.

Pagal sutartį numatyta, kad energetinę vertę turinčias atliekas paslaugų teikėjas pradės išskirti tik po atskiro TRATC pranešimo, kai bus rastas optimalus sprendimas dėl jų transportavimo į atliekų deginimo įrenginius. Svarstoma galimybė energetinę vertę turinčias atliekas transportuoti į atliekų deginimo įrenginius – UAB „Fortum Klaipėda“ kogeneracinę jėgainę Klaipėdoje.

2.6. Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimas ir tvarkymas

Kaip nustatyta Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, visiems komunalinių atliekų turėtojams turi būti užtikrinamos pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo) rūšiavimo galimybės ir priemonės. Plane nustatyta, kad savivaldybės turi parengti ir (ar) patvirtinti antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti. 2015 m. sausio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2–9 „Dėl antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo Jurbarko rajono savivaldybėje schemos patvirtinimo“ buvo patvirtinta (atnaujinta) antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schema.

Jurbarko rajono savivaldybėje pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos renkamos konteineriais ir apvažiavimo būdu. Labiausiai paplitęs pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo būdas – surinkimas į stiklo, popieriaus / kartono, plastiko atliekų surinkimo kolektyvinius konteinerius.

Jurbarko rajono savivaldybėje pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimui naudojami 276 vnt. kolektyvinių konteinerių. Daugumą šių atliekų surinkimo konteinerių Jurbarko rajono savivaldybė įsigijo Aplinkos ministerijos administruojamos Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis. Konteineriai pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms rinkti, kur yra galimybė, statomi aikštelėse kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais (daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose), viešosiose erdvėse, o individualių namų kvartaluose įrengiamos tik pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų konteinerinės aikštelės.

Vykdant Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas užduotis, Jurbarko rajono savivaldybės gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengiama ne mažiau kaip po vieną pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Remiantis TRATC duomenimis, 2014 m. Jurbarko rajono savivaldybės daugiabučių namų rajonuose ir viešose erdvėse buvo 80 pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių pastatymo vietų, iš kurių vos nedidelė dalis buvo įrengtų aikštelių. Kadangi viena pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių pastatymo vieta tenka 401 savivaldybės gyventojui, vadinasi Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta užduotis yra įvykdyta.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas reikalavimas sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos. Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteineriai turi būti statomi šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Jurbarko rajono savivaldybėje yra 9 sodų bendrijos ir 17 garažų bendrijų, tačiau nustatytas reikalavimas pilna apimtimi nevykdomas nei vienoje bendrijoje. Kaip viena iš pagrindinių priežasčių galima įvardinti gyventojų sąmoningumo trūkumą, kuomet įrengus tokias pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų konteinerių aikšteles jos būdavo paverčiamos „šiukšlynais“, todėl vėl būdavo panaikinamos.

Informacija apie pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų bei kitų komunalinių atliekų surinkimo apvažiavimo būdu minimalų dažnį, nustatytą savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, pateikiama 10 lentelėje.

10 lentelė. Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų bei kitų komunalinių atliekų surinkimo apvažiavimo būdu minimalus dažnis Jurbarko rajono savivaldybėje.

Pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos	Didžiosios atliekos	Žaliosios atliekos	Buities pavojingosios atliekos	EEĮ atliekos	Statybos ir griovimo atliekos
Pagal grafiką	Pagal grafiką	2 kartus per mėnesį	Pagal grafiką; individualus pristatymas	1 kartą per ketvirtį	1 kartą per ketvirtį (kartu su didžiosiomis atliekomis); individualus pristatymas

Šaltinis: Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223.

Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekiai. Remiantis Savivaldybės ataskaita AAA, 2013 m., Jurbarko rajono savivaldybėje rūšiuojamuoju atliekų surinkimo būdu buvo surinkta ir perdirbta 62 tonos pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (stiklo, popieriaus ir kartono, plastikų ir metalo atliekų), iš kurių didžiausią dalį sudarė popieriaus ir kartono atliekos (28  tonos) bei stiklo atliekos (22 tonos). Lyginant su Jurbarko rajono savivaldybėje susidariusių komunalinių atliekų kiekiu, atskirai surinktos pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos sudarė tik apie 0,7 proc. visų surinktų komunalinių atliekų. Jurbarko rajono  savivaldybėje atskirai surinktų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekiai pateikti 11 lentelėje.

Palyginti su tais kiekiais, kuriuos būtų galima atskirti iš komunalinių atliekų srauto (5 lentelė), atskirai surenkama labai nedaug pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (apie 2,5 proc. nuo viso antrinių žaliavų kiekio esančio komunalinių atliekų sraute). Vertinama, kad 2013 m. į mišrių komunalinių atliekų srautą (konteinerius) pateko apie 2,4 tūkst. tonų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų. Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne veikiančioje rūšiavimo linijoje iš šio srauto buvo atskirta beveik 0,5 tūkst. tonų antrinių žaliavų, kurios buvo perduotos šių atliekų tvarkytojams perdirbimui. Likusios antrinės žaliavos (; tūkst. tonų) kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis buvo pašalintos sąvartyne. VšĮ „Žaliasis taškas“ duomenimis, Lietuvoje atliekų rūšiavime dalyvauja apie 24 proc. gyventojų.

11 lentelė. Jurbarko rajono savivaldybėje atskirai surinktos pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos (2013 m.), tonomis ir procentais nuo bendro komunalinių atliekų kiekio.

Plastikų atliekos		Popieriaus/ kartono atliekos		Stiklo atliekos		Metalo atliekos		Iš viso
tonos	%	tonos	%	tonos	%	tonos	%	tonos	%
12	0,1	28	0,3	22	0,2	0	0,0	62	0,7

Šaltinis: Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.

2.7. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas yra viena iš svarbiausių komunalinių atliekų tvarkymo užduočių, nes organinių medžiagų skilimo produktai labai neigiamai veikia aplinką, didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir pan. Biologiškai skaidžias atliekas sudaro žaliosios, maisto, popieriaus ir kartono bei kitos biologiškai yrančios atliekos. Šiame skyriuje apibūdinamas biologinių atliekų^[3] tvarkymas (popieriaus ir kartono atliekų tvarkymas aprašytas 2.6 skyriuje).

2.7.1. Biologinių atliekų namudinis kompostavimas

Jurbarko rajono savivaldybėje 82 proc. visų vieno ir dviejų butų namų savininkų registruoti kaimiškose vietovėse, kuriose yra geros sąlygos namudiniam kompostavimui, kas leidžia mažinti nerūšiuotų komunalinių atliekų kiekius, stabilizuoti įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžio kilimą, tausoti aplinką ir visuomenės sveikatą. Tuo tarpu miestuose individualių namų gyventojų galimybės kompostuoti yra ribotos (dėl mažų sklypų ir arti esančių pastatų). Remiantis Europoje taikomomis metodikomis, vertinama, kad namų ūkiuose iki 500 m² ploto – sukompostuojamų atliekų kiekis gali siekti apie 170 kg/metus, namų ūkiuose virš 500 m² ploto – apie 250 kg/metus.

Vadovaujantis atliekų tvarkymo hierarchija ir siekiant atliekų prevencijos (t. y. sumažinti susidarančių komunalinių atliekų kiekius), Jurbarko rajono savivaldybė skatina individualų biologinių atliekų kompostavimą namų sąlygomis. Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad siekiant sumažinti sąvartyne šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekius ir vykdyti teisės aktuose nustatytas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis, šios atliekos turi būti kompostuojamos. Siekiant skatinti gyventojus kompostuoti namų sąlygomis, Jurbarko miesto individualių namų savininkams už biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų kompostavimą numatyta 20 proc. nuolaida nuo metinio vietinės rinkliavos mokesčio. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtintas „Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų kiekio, asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašas“, pagal kurį individualių namų gyventojai gali deklaruoti šių atliekų kompostavimą savo namų valdoje ir taip pasinaudoti nuolaida.

Remiantis TRATC duomenimis, 2014 m. kompostavimo nuolaida naudojosi 1.245 individualių namų savininkai Jurbarko mieste, kurių dauguma yra patys įsigiję ar įsirengę savadarbes kompostavimo dėžes (įgyvendinant projektą „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Jurbarko rajono savivaldybės gyventojams TRATC išdalino tik 5 vnt. kompostavimo dėžių).

Vertinant, kad namų valdose galima sukompostuoti po 0,2 tonų/metus žaliųjų atliekų (šaltinis: KTU Aplinkos inžinerijos institutas (APINI) „Tauragės regione individualiose valdose susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo galimybių studija“. 2012 m.), aukščiau minėti individualių namų savininkai per metus gali sukompostuoti apie 249 tonų žaliųjų atliekų (12 lentelė) ir todėl toks kiekis nepatenka į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. 

12 lentelė. Jurbarko rajono savivaldybėje namų ūkio sąlygomis kompostuojamų biologinių atliekų kiekių vertinimas.

Išdalintų kompostavimo dėžių skaičius, vnt.*	Savadarbių kompostavimo dėžių skaičius, vnt.*	Galimas sukompostuoti atliekų kiekis, tonos
5	1.240	249

Šaltinis: * TRATC, 2014 m.

2.7.2. Kompostavimas žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad savivaldybės iki 2010 m., atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas.

Jurbarko rajono savivaldybėje susidariusios biologiškai skaidžios (žaliosios) atliekos nuo 2012 m. priimamos ir tvarkomos specialiai įrengtoje žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje, Kalnėnų g. 3, Kalnėnų k., Jurbarkų sen., Jurbarko r. Aikštelės pajėgumas – 1.200 tonų/metus žaliųjų atliekų. Už aikštelės eksploataciją atsakingas TRATC. Šioje aikštelėje žaliosios atliekos nemokamai priimamos iš gyventojų ir įmonių jas pristačius į vietą arba iš komunalinių atliekų surinkimo paslaugas teikiančių įmonių, kurios apvažiavimo būdu jas surenka iš gyventojų. 2013 m. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje buvo surinkta 1.379,71 tonų žaliųjų atliekų. Kadangi surinktų žaliųjų atliekų kiekis viršijo savivaldybės žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės kompostavimo pajėgumus, todėl dalis žaliųjų atliekų buvo perduota kompostavimui kitose regiono žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse.

Vertinant į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę priimtų atliekų pasiskirstymą pagal surinkimo būdą, apvažiavimo būdu iš atliekų turėtojų ir viešųjų erdvių surinktos žaliosios atliekos sudaro 95 proc., o į vietą pristatyta tik 5 proc. žaliųjų atliekų.

2.7.3. Maisto / virtuvės atliekų tvarkymas

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto / virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto / virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant) ar kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas sutartiniais pagrindais atliekų apdorojimo įmonei ar atliekų vežėjui.

Komunalinės maisto / virtuvės atliekos priskiriamos viešojo maitinimo atliekoms pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamentą^[4] (toliau – ŠGP reglamentas). Vadovaujantis 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento Nr. 142/2011/EB^[5] nuostatomis, maisto / virtuvės atliekos, tiek surenkamos iš viešojo maitinimo įstaigų, tiek iš gyventojų, priskiriamos 3–iai šalutinių gyvūninių produktų kategorijai ir joms turi būti taikomi ŠGP reglamento reikalavimai. Įmonės, turinčios teisę tvarkyti 3–ios kategorijos šalutinius gyvūninius produktus, įskaitant maisto / virtuvės atliekas, įsikūrusios prie Vilniaus arba Rokiškio rajone, tačiau teikia maisto / virtuvės atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas visoje Lietuvoje. 1, 2 ir 3–ios kategorijos šalutinius gyvūninius produktus respublikiniu mastu tvarko UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Visoje Lietuvoje 3–ios kategorijos ŠGP tvarkymu, maitinimo įstaigų atliekų surinkimu, rūšiavimu, smulkinimu, atskyrimu, laikymu, importu ir eksportu užsiima Vilniuje įsikūrusi UAB „Horeca sprendimai“.

Jurbarko rajono savivaldybėje maisto / virtuvės atliekos iš gyventojų nėra atskirai renkamos.

2.8. Kitų komunalinių atliekų tvarkymo srautų surinkimas ir tvarkymas

Savivaldybė privalo užtikrinti, kad jų valdomoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos ir šios komunalinės atliekos:

-    pavojingosios atliekos;

-    elektros ir elektroninės įrangos atliekos;

-    naudotos padangos;

-    didžiosios atliekos (statybos ir griovimo atliekos, baldai ir kt.);

-    tekstilės atliekos.

Jurbarko rajono savivaldybėje iš komunalinių atliekų turėtojų aukščiau išvardintos išrūšiuotos komunalinės atliekos priimamos didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėje (toliau – DASA), esančioje Statybininkų g. 4 A, Jurbarkas. Šią aikštelę eksploatuoja TRATC.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad savivaldybės turi užtikrinti, jog būtų įrengta ne mažiau kaip viena didžiųjų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, EEĮ atliekų, naudotų padangų, pavojingųjų buitinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų, tekstilės atliekų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50 tūkst. gyventojų. Vertinant tai, kad Jurbarko rajono savivaldybėje gyvena 32,06 tūkst. gyventojų, tai Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta užduotis įvykdyta.

Pavojingosios ir nepavojingosios atliekos į DASA iš gyventojų priimamos nemokamai. Tuo tarpu iš įmonių, kurių veiklos metu susidaro pavojingosios atliekos (užterštos pakuotės, filtrai, absorbentai ir t.t.), antrinės žaliavos, dienos šviesos lempos, padangos ir kt. atliekos, šios atliekos į DASA priimamos už nustatytą mokestį. Be to, savivaldybėje atliekų vežėjas periodiškai pagal nustatytą maršrutą apvažiavimo būdu surenka pavojingąsias buities, elektros ir elektroninės įrangos, didžiąsias atliekas, naudotas padangas iš gyventojų ir pristato jas į DASA. Apie šių atliekų surinkimą ir priėmimą skelbiama seniūnijose, vietinėje spaudoje, televizijoje, reklaminėse skrajutėse ar kitų informacinių priemonių pagalba. Informacija apie specifinių atliekų surinkimo apvažiavimo būdu minimalų dažnį, nustatytą savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, pateikiama 10 lentelėje.

Remiantis TRATC duomenimis, 2013 m. į Jurbarko rajono savivaldybės DASA buvo priimta apie 186,6 tonos nepavojingųjų ir apie 7 tonos pavojingųjų atliekų, kurių didžioji dalis buvo surinkta iš gyventojų (94 proc. visų į DASA pristatytų atliekų). Lyginant su 2012 m., DASA surinktų atliekų kiekis išaugo kiek daugiau nei 3 kartus.

EEĮ atliekas taip pat galima perduoti EEĮ įrangos platintojui pagal principą „vienas už vieną“, t. y. atliekų turėtojai, pirkdami naują EEĮ, gali perduoti susidariusias EEĮ atliekas naujos įrangos platintojui prekybos vietoje be papildomo mokesčio tuo atveju, jei atiduodamos EEĮ atliekos yra tos pačios paskirties kaip perkama nauja EEĮ ir jei atiduodamų EEĮ atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos EEĮ kiekį.

Remiantis Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m., bendrai vertinant pagal atskirai surinktų (DASA, apvažiavimo būdu, konteineriais, papildančiomis sistemomis, kt.) kitų komunalinių atliekų srautus (išskyrus antrines žaliavas ir biologiškai skaidžias atliekas), daugiausiai Jurbarko rajono savivaldybėje surenkama statybos ir griovimo atliekų (13 lentelė).

13 lentelė. Jurbarko rajono savivaldybėje atskirai surinktos kitos komunalinės atliekos (2013 m.), tonomis.

Naudotos padangos	Elektros ir elektorinės įrangos atliekos	Pavojingosios atliekos	Statybos ir griovimo atliekos	Tekstilės atliekos	Didžiosios atliekos	Viso
135,2	12,7	4,9	290,0	0,1	42,1	485,0

Šaltinis: TRATC duomenys, 2014 m.

Informacija apie Jurbarko rajono savivaldybėje diegiamas/įdiegtas papildančias atliekų surinkimo sistemas ir jų operatorius pateikta 14 lentelė.

14 lentelė. Papildančios atliekų surinkimo sistemos Jurbarko rajono savivaldybėje (2013 m.).

Eil. Nr.	Papildančią sistemą diegiantis / įdiegęs asmuo	Papildančią sistemą eksploatuojantis asmuo	Pavadinimas atliekų, kurioms rinkti yra diegiama / įdiegta papildanti sistema	Sutarties pasirašymo data ir jos galiojimo terminas
1.	Asociacija „EEPA“	UAB „EMP recycling“, UAB „Žalvaris“, UAB „Kuusakoski“, UAB „Karavanas LT“	Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekos	Pasirašyta 2013–11–12, galioja iki 2014–11–12 su galimybe pratęsti dar 1 (vienerius) metus
2.	VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“	UAB „EMP recycling“, UAB „Atliekų tvarkymo centras“	Elektros ir elektroninės įrangos atliekos	Pasirašyta 2013–09–10, galioja iki 2014–12–31 su galimybe pratęsti dar 1 (vienerius) metus. Pratęsimų skaičius 2 kartus metams
3.	UAB „Žalvaris“	UAB „Žalvaris“	Apmokestinamųjų gaminių (baterijų ir akumuliatorių, amortizatorių, filtrų), metalinių pakuočių, EEĮ atliekos	Pasirašyta 2012–01–09, galioja 3 (trejus) metus

Šaltinis: Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m., EEĮ gamintojų ir importuotojų organizacijų duomenys, 2014 m.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad EEĮ gamintojų ir importuotojų organizacijos privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose DASA ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. 2013 m. spalio 21 d. TRATC pasirašė sutartį dėl buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo Savivaldybės DASA ir aikštelės eksploatavimo dalinio finansavimo su VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ ir VšĮ „Ekošviesa“.

2.9. Visuomenės švietimas ir informavimas

Jurbarko rajono savivaldybės administracija ir TRATC, vykdydami visuomenės švietimą atliekų tvarkymo klausimais, aktyviai skleidžia informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, ekologiškus atliekų tvarkymo būdus bei svarbą aplinkos kokybės gerinimui, naudodami įvairias visuomenės informavimo priemones. Didelis dėmesys skiriamas vaikų švietimui. Organizuojami seminarai, konkursai moksleiviams. Leidžiamos knygutės, straipsniai vietinėje ir regioninėje spaudoje. Organizuojamos aplinkosauginės akcijos „Nelauk, kol gamta supyks 2013“, „DAROM 2013“.

TRATC iniciatyva buvo skaitomos paskaitos, organizuojami seminarai moksleiviams, studentams bei Savivaldybės bendruomenėms atliekų rūšiavimo, projektų įgyvendinimo ir kt. klausimais. TRATC užsakymu buvo pagamintos ir išleistos ikimokyklinio amžiaus vaikams knygelės „AŠ NEŠIUKŠLINU“ bei 4 klasių mokiniams knygelės „ŽALIA KLASĖ“. TRATC parengė ir gyventojams išplatino lankstinukus su rūšiavimo rekomendacijomis „Švari rytdiena – šiandienos rūpestis“. Savivaldybės gyventojai aktualia informacija atliekų tvarkymo temomis supažindinami Jurbarko rajono savivaldybės internetinėje svetainėje. Taip pat informacija atliekų tvarkymo klausimais nuolat atnaujinama TRATC internetinėje svetainėje: http://www.uabtratc.lt/.

2.10. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimo būklė

Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą galima įvertinti pagal tai, kaip įgyvendintos Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys. Šis vertinimas pateiktas šio plano 15 lentelėje.

15 lentelė. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų komunalinių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimo būklės Jurbarko rajono savivaldybėje 2013 m. vertinimas.

Eil. Nr.	VSATP punktas	Komunalinių atliekų tvarkymo užduotis	Įgyvendinimas
1.	84.1 98.1	iki 2009 m. užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą. Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 proc. savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų) ar kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus	Įgyvendinta. 2013 m. Jurbarko r. sav. viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga buvo teikiama 97 proc. rajono gyventojų ir juridinių asmenų.
2.	84.2	ne vėliau kaip nuo 2009 m. vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose	Įgyvendinta.
3.	84.3.	iki 2011 m. pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus	Įgyvendinta.
4.	84.5 98.4	iki 2013 m. paruošti perdirbti ar kitaip naudoti ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų; užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 proc. susidariusių savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos	Neįvykdyta. 2013 m. buvo paruošta perdirbti ar kitaip panaudoti apie 40 proc. komunalinių atliekų. Plečiamas pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų bei žaliųjų atliekų atskiras surinkimas, 2012 m. sąvartyne pradėtos rūšiuoti mišrios komunalinės atliekos, atskiriant pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas bei biologiškai skaidžias atliekas.
5.	84.6 98.5.	ne vėliau kaip nuo 2013 m. sąvartynuose šalinti tik apdorotas, t. y. išrūšiavus likusias, netinkamas perdirbti ar kitaip naudoti, atliekas	Įgyvendinama. Nuo 2012 m. UAB „Ekobazė“ rūšiuoja  į sąvartyną atvežamas mišrias komunalines atliekas (2013 m. perduota rūšiuoti 71 proc., o ateityje planuojama rūšiuoti visas mišrias komunalines atliekas).
6.	98.2	Parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad iki 2008 m. būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus: ·      įrengti gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose; ·      gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose; ·      atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (arba) naudojant kitas surinkimo priemones. Pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba jų naudojimas ekonomiškai netikslingas, taikyti kitas antrinių žaliavų surinkimo priemones ir būdus (pvz., antrinių žaliavų surinkimas specialiais maišais, antrinių žaliavų turėtojų apvažiavimas ar kita).	Įgyvendinama. Savivaldybėje yra plečiamas antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių tinklas daugiabučių namų gyvenamuosiuose rajonuose, individualių namų kvartaluose bei miesteliuose, vystomas atskiras antrinių žaliavų surinkimas iš juridinių asmenų. Savivaldybė yra pasitvirtinusi antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą, kurioje numatytas reikiamas (įskaitant trūkstamas) minimalus antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių skaičius daugiabučių namų gyvenamuosiuose rajonuose bei prie sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijų,
7.	98.3	iki 2009 m. užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, buityje susidarančių pavojingų atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50 tūkst. gyventojų, taip pat šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant turėtojus). Gyventojams atstumas iki tokių aikštelių turėtų būti ne daugiau kaip 10 kilometrų.	Įgyvendinta. Jurbarko rajono savivaldybėje įrengta 1 DASA (Statybininkų g. 4 A, Jurbarkas), tačiau ne visiems gyventojams atstumas iki šios aikštelės yra mažesnis kaip 10 kilometrų.
8.	97.	Siekdamos gerinti tam tikrų atliekų srautų surinkimą ir mažinti komunalinių atliekų tvarkymo savivaldybių valdomose sistemose išlaidas, savivaldybės turi glaudžiai bendradarbiauti su gamintojais ir importuotojais (arba jiems atstovaujančiomis licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis), kurie pagal gamintojo atsakomybės principą turi organizuoti ir (ar) finansuoti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, kad būtų įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.	Įgyvendinama. Tiesioginis bendradarbiavimas su gamintojais ir importuotojais vykdomas nuo 2013 m., kaip numatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.
9.	101. 102. 6 priedas	Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos, susidariusios Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, 2013 m. sudarytų ne daugiau kaip 2.300 tonų.	Įgyvendinta. 2013 m. sąvartyne pašalinta 2.166 tonos biologiškai skaidžių atliekų, susidariusių Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.
10.	103. /104.3.–104.5 104.1. 106.2.1. 106.2.2.	Atskirai surinktos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos turi būti perdirbamos arba kitaip naudojamos. „Žaliosios atliekos“, t. y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos, turi būti surenkamos ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose. Turi būti skatinamas ir individualus „žaliųjų atliekų“ kompostavimas. Savivaldybės turi informuoti visuomenę apie savivaldybės teritorijoje numatomą komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdą, taip pat skatinti individualų šių atliekų kompostavimą susidarymo vietoje. Savivaldybės iki 2010 m., atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas	Įgyvendinta, žaliosios atliekos kompostuojamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje (Kalnėnų g. 3, Kalnėnų k., Jurbarkų sen., Jurbarko r.). Be to, Jurbarko mieste skatinamas individualus kompostavimas namų ūkio sąlygomis, suteikiant 20 proc. nuolaidą vietinės rinkliavos mokesčiui.
11.	104.2. 107.	Savivaldybės, atsižvelgdamos į kiekvieno regiono specifiką ir regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo taip organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad iki 2010 m. būtų įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas.	Bus įgyvendinta 2020 m. Iki tol Savivaldybėje susidariusios mišrios komunalinės atliekos bus rūšiuojamos Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje pastatytais laikinais mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (rūšiavimo) įrenginiais pagal sutartį su konkursą laimėjusia įmone. Be to, Savivaldybėje veikia žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė.

part_2b5ce86a36c84ea18be3d418dc6b9726_end

part_c188ccc941cc4a0c8d951bf3c51d0183_end

2.11. Komunalinių atliekų tvarkymo stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė

Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė pateikta žemiau:

part_d6bc8b73a6bf44d6a153b1e8df7d6c38_end

STIPRYBĖS

Ø Visuotinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įvedimas (2012 m.) ir atliekų tvarkymo paslaugos teikimas kiekvienam rinkliavos mokėtojui užtikrino, kad visos Jurbarko rajono savivaldybėje susidariusios komunalinės atliekos yra surenkamos ir sutvarkomos (paslauga teikiama daugiau nei 95 proc. gyventojų ir juridinių asmenų).

Ø Sukurta komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra – viena DASA, viena žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė ir Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartynas.

Ø Surinktos mišrios komunalinės atliekos rūšiuojamos mechaninio rūšiavimo linijoje, atskiriant perdirbimui tinkančias antrines žaliavas (popieriaus ir kartono, plastikų, stiklo ir metalų atliekas) bei biologiškai skaidžias atliekas (kompostavimui specialioje aikštelėje). 

Ø Visos komunalinės atliekos, kurių perdirbti ar kitaip panaudoti nėra techninių galimybių bei pajėgumų, šalinamos ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiame Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne (Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.).

Ø Visi seni ES reikalavimų neatitinkantys sąvartynai Jurbarko rajono savivaldybėje yra uždaryti ir baigti rekultivuoti 2012–2013 m. 

Ø Plėtojamas komunalinių atliekų surinkimas atskirais srautais, pvz., pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos, žaliosios atliekos, didžiosios atliekos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos ir kt.; gyventojai ypač noriai rūšiuoja žaliąsias atliekas, kurios surenkamos apvažiavimo būdu ir pristatomos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

Ø Vystomas ir skatinamas biologinių atliekų namudinis kompostavimas, taikant mokestinę lengvatą.

Ø Aktyviai šviečiama ir informuojama visuomenė atliekų tvarkymo klausimais, naudojant įvairias visuomenės informavimo priemones.

SILPNYBĖS

Ø Didžioji dalis mišrių komunalinių atliekų (apie 72 proc. nuo susidarančių) šalinama sąvartyne.

Ø Vėluojama vykdyti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduotys – trūksta antrinių žaliavų atskiro surinkimo aikštelių sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose, nevykdoma užduotis pastatyti MBA įrenginius.

Ø Regiono rinkliavos mokėtojų (fizinių ir juridinių asmenų) mokumas nuo išsiųstos patikslintos koreguotos mokėjimo pranešimų sumos vidutiniškai siekia 79 proc.

Ø Sukurtas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimus atitinkantis pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo aikštelių tinklas (išskyrus aikšteles sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose kai kuriose savivaldybėse), tačiau šių atliekų surinkimas kolektyviniais konteineriais yra neefektyvus (šia sistema kol kas atskirai surenkama tik apie 0,7 proc. nuo bendro sraute susidarančio šių frakcijų kiekio).

Ø Esama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymo tvarka neskatina atliekų turėtojų mažinti komunalinių atliekų susidarymo ir daugiau atliekų rūšiuoti. Taikoma namudinio kompostavimo mokestinė lengvata ir kontrolės sistema Jurbarko miesto individualių namų gyventojams nėra veiksminga, kadangi didžioji dalis žaliųjų atliekų vis dėlto patenka į bendrus mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Vėluojama diegti diferencijuotą vietinę rinkliavą.

Ø Gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančios atliekos dažnai patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą ir tai didina bendrus komunalinių atliekų kiekius regione.

Ø Atskirai surenkamas labai nedidelis kiekis buities pavojingųjų atliekų, nors šios atliekos turi didžiausią neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai.

GALIMYBĖS

Ø ES finansinė parama komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrai: mišrių atliekų rūšiavimo ir apdorojimo infrastruktūrai, rūšiuojamajam atliekų surinkimui, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrai, kt.

Ø Vadovaujantis nuo 2013 m. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo, rūšiuojamojo surinkimo plėtros, todėl gali išaugti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo ir perdirbimo apimtys.

GRĖSMĖS

Ø Visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas nebus pakankamas ir rūšiuotų atliekų kiekiai augs nepakankamai, kad būtų užtikrintos antrinių žaliavų paruošimo naudoti pakartotinai ir perdirbti užduotys.

Ø Nebus gauta parama regioniniams mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (mechaninio biologinio apdorojimo, mechaninio apdorojimo, biologinio apdorojimo ar pan.) įrenginiams, todėl nebus laiku įvykdytos komunalinių atliekų perdirbimo ar kitokio panaudojimo užduotys.

Ø Nebus laiku įrengta nauja regioninė biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė su filtrato kaupimo rezervuaru ir pasinaudota ES finansine parama komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrai, todėl nebus laiku įvykdytos biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduotys.

Ø Brangstant mišrių komunalinių atliekų tvarkymui, reikės didinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą dydį.

3. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR UŽDUOTYS 2014–2020 m.

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo užduotys, tikslai ir uždaviniai iki 2020 m. nustatyti vadovaujantis Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu. Plėtojant Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, siekiama mažinti atliekų šalinimą sąvartynuose ir įgyvendinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą:

1.   prevenciją;

2.   paruošimą naudoti pakartotinai, prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus naudoti pakartotinai;

3.   perdirbimą, prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti;

4.   kitokį naudojimą, pavyzdžiui, naudojimą energijai gauti, prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti;

5.   šalinimą, prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip naudoti tinkamas atliekas.

Laikantis nustatytųjų prioritetų, pirmiausia turi būti vengiama komunalinių atliekų susidarymo, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, turi būti paruošiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose.

3.1. Komunalinių atliekų tvarkymo užduotys iki 2020 m.

Vadovaujantis Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, 2014–2020 m. laikotarpiui nustatytos šios valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys, kurios privalės būti įgyvendintos Tauragės regione:

1.   užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų (16 lentelė);

16 lentelė. Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotys.

Didžiausias leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis, tonų/metus
2014–2015 m.	2016–2017 m.	2018–2019 m.	nuo 2020 m.
3.781	3.403	3.025	2.647

2.   iki 2016 m. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

3.   iki 2020 m. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

4.   užtikrinti, kad iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti.

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane numatomos įgyvendinti valstybinės bei kitos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys, kurias kaip pareigą savivaldybėms nustato Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas, pateiktos 17 lentelė lentelėje. Šioje lentelėje taip pat numatyta, kurios komunalinių atliekų tvarkymo užduotys bus vykdomos per savivaldybių organizuojamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, o kurios – savivaldybėms bendradarbiaujant – per sukurtą regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

17 lentelė. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys ir planuojamas jų įgyvendinimas Jurbarko rajono savivaldybėje.

Eil. Nr.	VATP punktas	Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys	Planuojamas komunalinių atliekų tvarkymo užduoties įgyvendinimas Jurbarko rajono savivaldybėje
Valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys
1.	230.1. 236. 237. 8 priedas	Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos Jurbarko rajono savivaldybės komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. komunalinių biologiškai skaidžių atliekų: – 2014–2015 m. – 3.781 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; – 2016–2017 m. – 3.403 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; – 2018–2019 m. – 3.025 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; – nuo 2020 m. – 2.647 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų. Pastaba: vadovaujantis VATP 237 p. nuostatomis, Tauragės regiono savivaldybės susitaria, kad įvykdys bendrą komunalinių atliekų tvarkymo regionui nustatytą komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotį, nes naudosis bendrai sukurta Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Savivaldybių susitarimas dėl komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduočių įvykdymo regiono mastu numatytas ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano projekte.	Regioniniu principu: savivaldybėms bendradarbiaujant – per sukurtą Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
2.	230.2. 242.	Iki 2016 m. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį).	Savivaldybė/ TRATC: perdirbti rūšiuojamuoju atliekų surinkimo būdu surinktas atliekas (antrines žaliavas ir kitas komunalines atliekas). Regioniniu principu: mechaniškai apdoroti mišrias komunalines atliekas, atskiriant ir perdirbant ar panaudojant (energijos gamybai) išrūšiuotas atliekas (antrines žaliavas, biologiškai skaidžias atliekas ir degias atliekas). Taip pat kompostuoti surinktas žaliąsias atliekas regioninėse žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse, kurias eksploatuoja TRATC.
3.	230.3. 242.	Iki 2020 m. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį).
4.	230.4.	Užtikrinti, kad iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiamos naudoti pakartotinai ir perdirbti.	Savivaldybė/ TRATC: perdirbti rūšiuojamuoju atliekų surinkimo būdu surinktas antrines žaliavas. Regioniniu principu: perdirbti iš mišrių komunalinių atliekų srauto išrūšiuotas antrines žaliavas.
Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo užduotys
5.	239.1.	Iki 2016 m. gyventojams ir kitiems asmenims (pvz., gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kt.), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, užtikrinti žaliųjų atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tokių atliekų tvarkymą jų susidarymo vietoje.	Savivaldybė/ TRATC: surinkti žaliąsias atliekas. Regioniniu principu: kompostuoti surinktas žaliąsias atliekas regioninėse žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse, kurias eksploatuoja TRATC.
6.	239.2.	Iki 2016 m. baigti įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos, arba mechaninio apdorojimo įrenginius, kuriuose biologiškai skaidžios atliekos būtų apdorojamos, prieš jas perduodant naudoti energijai gauti.	Regioniniu principu: savivaldybėms bendradarbiaujant – per sukurtą Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, t. y. planuojamą įgyvendinti regioninį mišrių komunalinių atliekų apdorojimo įrenginio statybos Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne projektą.
7.	239.3.	Iki 2019 m. įdiegti maisto / virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto / virtuvės atliekoms apdoroti.	Savivaldybė/ TRATC: surinkti maisto / virtuvės atliekas. Regioniniu principu: apdoroti surinktas maisto / virtuvės atliekas regioniniame įrenginyje, prieš tai atlikus bandomąjį maisto / virtuvės atliekų surinkimo projektą regiono mastu ir parengus galimybių studiją dėl regioninių apdorojimo pajėgumų reikalingumo.
8.	239.4.	Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą pagal galimybes suderinti su komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūra.	Regioniniu principu: parengti galimybių studiją dėl regioninių maisto / virtuvės atliekų apdorojimo pajėgumų reikalingumo, įvertinant galimybes panaudoti komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūrą.
Rūšiuojamojo atliekų surinkimo plėtros užduotys
9.	246.1.	Iki 2015 m. sausio 1 d. patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas, o pasikeitus teisės aktuose nustatytiems antrinių žaliavų surinkimo reikalavimams – jas atnaujinti.	Savivaldybė/ TRATC
10.	246.2.	Užtikrinti, kad būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus: 246.2.2 Jurbarko rajono savivaldybės gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose; 246.2.3. vidutiniai atstumai iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių nustatomi rengiant (atnaujinant) ir tvirtinant konteinerių aikštelių išdėstymo schemas; 246.2.4. savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose, kai individualių namų savininkai neaprūpinti individualiais pakuočių ir stiklo atliekų surinkimo konteineriais, ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose.	Savivaldybė/ TRATC
11.	246.3.	Pastatyti specialius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu.	Savivaldybė/ TRATC
12.	246.4.	Jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba juos naudoti ekonomiškai netikslinga, taikyti kitas priemones ir būdus (pavyzdžiui, antrinių žaliavų surinkimas į specialius maišus, antrinių žaliavų turėtojų apvažiavimas ar kita).	Savivaldybė/ TRATC
13.	246.5.	Atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų ir atliekų tvarkymo specifiką ir faktinį antrinių žaliavų surinkimo konteinerių poreikį, taikyti griežtesnius už nustatytuosius specialių konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymo reikalavimus.	Savivaldybė/ TRATC
14.	246.6.	Atliekų rūšiavimui skatinti ne rečiau kaip kartą per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą savivaldybės teritorijoje – pateikti informaciją apie surinktą kiekį ir surinkimo kaitą, taip pat informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir (ar) vykdyti antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemones. Pastaroji prievolė pagal sutartį gali būti pavesta gamintojų ir importuotojų organizacijoms.	Savivaldybė/ TRATC

3.2. Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai

Pagrindinis Jurbarko rajono savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas – užtikrinti, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius–ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Vadovaujantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumu, komunalinių atliekų tvarkymo principais ir siekiant įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo užduotis iki 2020 m., nustatomi šie Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai iki 2020 m.:

1 tikslas. Skatinti atliekų prevenciją, užtikrinant, kad Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų kiekis mažėtų arba bent jau išliktų stabilus ekonominio augimo sąlygomis.

Atliekų prevencijos tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.

1.1. uždavinys. Šviesti ir informuoti visuomenę atliekų prevencijos srityje.

1.2. uždavinys. Skatinti atliekų prevencijos veiklą ir paruošimo naudoti pakartotinai tinklus.

2 tikslas. Sumažinus sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekius, padidinti šių atliekų naudojimo apimtis.

Atliekų naudojimas, įskaitant atliekų deginimą išgaunant energiją, taip pat prisideda prie šio tikslo ir mažina sąvartyne šalinamų atliekų kiekius.

2.1. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis.

2.2. uždavinys. Plėsti biologinių atliekų (žaliųjų ir maisto / virtuvės atliekų) rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo apimtis.

2.3. uždavinys. Rūšiuoti mišrias komunalines atliekas, atskiriant ir apdorojant biologiškai skaidžias atliekas.

3 tikslas. Skatinti efektyvų gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, didinant komunalinių atliekų perdirbimo apimtis.

Atliekų perdirbimo tikslas – naudoti atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktams ar medžiagoms gaminti ir taip mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą.

3.1. uždavinys. Plėsti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimtis.

3.2. uždavinys. Plėsti kitų perdirbimui tinkamų atliekų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimtis.

3.3. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus rūšiuoti komunalines atliekas, tobulinant komunalinių atliekų apmokestinimo sistemą.

3.4. uždavinys. Rūšiuoti mišrias komunalines atliekas, atskiriant perdirbimui ir/ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas ir kitas atliekas.

4 tikslas. Užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą.

4.1. uždavinys. Užtikrinti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą.

4.2. uždavinys. Užtikrinti, kad į mišrių komunalinių atliekų srautą patektų kuo mažiau pavojingųjų atliekų.

4.3. uždavinys. Plėtoti Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

4.4. uždavinys. Aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu eksploatuoti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

4.5. uždavinys. Vykdyti atliekų stebėseną ir kontrolę.

4.6. uždavinys. Stiprinti savivaldybės darbuotojų administracinius gebėjimus.

4. JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS 2014–2020 METAIS

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano įgyvendinimo priemonės, skatinančios atliekų prevenciją, paruošimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimą, kitokį naudojimą ir saugų atliekų šalinimą, pateiktos 18 lentelėje. Šiame priemonių plane numatytas ir komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų prognozuojamas investicijų poreikis bei finansavimo šaltiniai.

Jurbarko rajono savivaldybėje 2014–2020 m. bus baigta kurti ir pradėta eksploatuoti jau suplanuota regioninė komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra: įrengta regioninė biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė su filtrato kaupimo rezervuaru, kurioje bus kaupiamos ir tvarkomos iš mišrių komunalinių atliekų srauto išskirtos biologiškai skaidžios atliekos; įrengtos sąvartyno III ir IV atliekų kaupimo sekcijos su subsekcija asbesto turinčių atliekų šalinimui; taip pat numatyta regioninio sąvartyno teritorijoje pastatyti regioninius mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (mechaninio biologinio apdorojimo (MBA), mechaninio apdorojimo, biologinio apdorojimo ar pan.) įrenginius. Planuojamu periodu toliau bus eksploatuojama viena DASA, viena žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartynas, vykdoma uždarytų sąvartynų priežiūra.

2014–2020 metų plano vykdymo laikotarpiu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos principai Jurbarko rajono savivaldybėje iš esmės išliks tokie patys, kaip buvo suplanuota ir numatyta 2011 m. liepos 28 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-223 patvirtintame Jurbarko rajono savivaldybės 2011–2020 metų atliekų tvarkymo plane: toliau bus vystomas rūšiuojamasis komunalinių atliekų surinkimas, o surinktos mišrios komunalinės atliekos bus apdorojamos naujuose regioniniuose apdorojimo įrenginiuose (mechaninio biologinio apdorojimo (MBA), mechaninio apdorojimo, biologinio apdorojimo ar pan.) arba esamoje rūšiavimo linijoje, atskiriant perdirbimui ar kitokiam naudojimui tinkamas atliekas, ir regioninėje BSA kompostavimo aikštelėje (detalesnis aprašymas pateiktas 5.2.5 skyriuje).

Jurbarko rajono savivaldybėje planuojama įgyvendinti bandomąjį (pilotinį) atskiro maisto / virtuvės atliekų surinkimo projektą ir remiantis šio pilotinio projekto bei galimybių studijos dėl atskirai surinktų maisto / virtuvės atliekų tolimesnio tvarkymo galimybių ir infrastruktūros poreikio rezultatais, sukurti reikiamus maisto atliekų surinkimo ir perdirbimo pajėgumus Jurbarko rajono savivaldybėje.

Pagrindinis dėmesys šiuo planavimo laikotarpiu bus skiriamas atliekų prevencijos, paruošimo naudoti pakartotinai bei perdirbimo skatinimui. Šių tikslų bus siekiama ne tik įgyvendinant technines priemones (pvz., sudarant geresnes atliekų rūšiavimo sąlygas bei skatinant žaliųjų atliekų kompostavimą individualiose namų valdose), bet ir stiprinant atliekų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimo kontrolę bei šviečiant ir informuojant visuomenę Jurbarko rajono savivaldybėje.

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano įgyvendinimo priemonių detalesnis aprašymas pateiktas 5 skyriuje.

18 lentelė. Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo 2014–2020 metų priemonės.

Priemonė	Vykdytojai	Įvykdymo terminas	Finansavimo šaltinis	Preliminarus investicijų poreikis *
1 tikslas. Skatinti atliekų prevenciją, užtikrinant, kad Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų kiekis mažėtų arba bent jau išliktų stabilus ekonominio augimo sąlygomis
1.1. uždavinys. Šviesti ir informuoti visuomenę atliekų prevencijos srityje
1.1.1. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų prevencijos ir atsakingo vartojimo srityje (pvz., leisti leidinius, straipsnius, laidas, organizuoti renginius ir pan.)	Savivaldybės administracija, TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos, gamintojų ir importuotojų lėšos, ES parama, kitos lėšos	100 tūkst. Eur** (345 tūkst. Lt) (bendrai Tauragės regiono savivaldybėms)
1.2. uždavinys. Skatinti atliekų prevencijos veiklą ir paruošimo naudoti pakartotinai tinklus
1.2.1. Viešinti informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančias elektros ir elektroninės įrangos ir/ar kitų daiktų remonto dirbtuves bei taisyklas, kuriose prailginamas namų ūkiuose naudojamų daiktų tarnavimo laikas ir taip išvengiama komunalinių atliekų susidarymo.	Savivaldybės administracija, TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos, gamintojų ir importuotojų lėšos, ES parama, kitos lėšos	**
1.2.2. Organizuoti pakartotiniam naudojimui tinkamų produktų (baldų, elektros ir elektroninės įrangos ir kt.) priėmimą DASA	Savivaldybės administracija, TRATC	2016–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), gamintojų ir importuotojų lėšos, TRATC lėšos, kitos lėšos
1.2.3. Organizuoti atskirą pakartotiniam naudojimui tinkamų drabužių surinkimą per DASA, o esant poreikiui ir finansinėms galimybėms – specialiais konteineriais	Savivaldybės administracija, TRATC	2016–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos, kitos lėšos	163,3 tūkst. Eur (564,0 tūkst. Lt)***
1.2.4. Esant finansinėms galimybėms, organizuoti atskirai surinktų pakartotiniam naudojimui tinkamų produktų (drabužių, baldų, elektros ir elektroninės įrangos ir kt.) paruošimą pakartotiniam naudojimui ir platinimą, įskaitant ir reikiamos duomenų bazės parengimą	Savivaldybės administracija, TRATC	2016–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos, ES parama, nacionalinė parama, kitos lėšos	25 tūkst. Eur (86,3 tūkst. Lt)
2 tikslas. Sumažinus sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekius****, padidinti šių atliekų naudojimo apimtis
2.1. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas (žaliąsias ir maisto / virtuvės atliekas) namų ūkio sąlygomis
2.1.1. Jurbarko rajono savivaldybės individualių namų gyventojus skatinti kompostuoti biologines atliekas jų susidarymo vietose, įsirengiant savadarbes kompostavimo dėžes	Savivaldybės administracija, TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos, kitos lėšos
2.1.2. Esant finansinėms galimybėms ir realiam gyventojų poreikiui, aprūpinti papildomomis namudinio kompostavimo dėžėmis individualių namų gyventojus	Savivaldybės administracija, TRATC	2016–2018 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos, ES parama, nacionalinė parama, kitos lėšos
2.1.3. Parengti ir platinti atliekų turėtojams kompostavimo namų ūkio sąlygomis rekomendacijas (lankstinukus, informaciją internete, žiniasklaidoje)	Savivaldybės administracija, TRATC	2014–2015 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos, ES parama, kitos lėšos	**
2.1.4. Įgyvendinti biologinių atliekų rūšiavimo namų ūkio sąlygomis stebėsenos sistemą	Savivaldybės administracija, TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), kitos lėšos
2.2. uždavinys. Plėsti biologinių atliekų (žaliųjų ir maisto / virtuvės atliekų) rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo apimtis
2.2.1. Aprūpinti atliekų turėtojus žaliųjų atliekų surinkimo konteineriais ar kitomis šių atliekų rūšiavimo ir surinkimo priemonėmis	Savivaldybės administracija, TRATC	2015 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), ES parama, nacionalinė parama, TRATC lėšos, kitos lėšos	29,7 tūkst. Eur (102,7 tūkst. Lt)
2.2.2. Aprūpinti viešojo naudojimo teritorijas žaliųjų atliekų surinkimo konteineriais ar kitomis šių atliekų rūšiavimo ir surinkimo priemonėmis	Savivaldybės administracija, TRATC	2015–2018 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), ES parama, nacionalinė parama, TRATC lėšos, kitos lėšos	2,9 tūkst. Eur (10,0 tūkst. Lt)
2.2.3. Organizuoti žaliųjų atliekų surinkimą iš gyventojų, gėlių parduotuvių, kapinėse ir kolektyviniuose soduose	Savivaldybės administracija, TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), kitos lėšos
2.2.4. Įgyvendinti žaliųjų atliekų rūšiavimo stebėsenos ir kontrolės sistemą	Savivaldybės administracija, TRATC	2016–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), kitos lėšos
2.2.5. Organizuoti ir įgyvendinti pilotinį atskiro maisto / virtuvės atliekų surinkimo projektą Jurbarko rajono savivaldybėje	Savivaldybės administracija, TRATC	2015–2017 m.	ES parama, Nacionalinė parama, kitos lėšos	21,7 tūkst. Eur (75,0 tūkst. Lt) (bus įgyvendinta tik gavus paramą)
2.2.6. Parengti galimybių studiją dėl maisto / virtuvės atliekų atskiro surinkimo sistemos kūrimo ir tolimesnio tvarkymo galimybių bei infrastruktūros poreikio	Savivaldybės administracija, TRATC	2017–2018 m.	ES parama, Nacionalinė parama, TRATC lėšos, kitos lėšos	2,5 tūkst. Eur (8,6 tūkst. Lt)
2.2.7. Remiantis galimybių studijos dėl atskirai surinktų maisto / virtuvės atliekų infrastruktūros poreikio rezultatais ir esant ekonominiam naudingumui, sukurti reikiamus maisto / virtuvės atliekų atskiro surinkimo ir perdirbimo pajėgumus Jurbarko rajono savivaldybėje	Savivaldybės administracija, TRATC	2018–2019 m.	ES parama, nacionalinė parama, TRATC lėšos, kitos lėšos	Investicijų poreikis bus numatytas galimybių studijoje
2.2.8. Remiantis galimybių studijos dėl maisto / virtuvės atliekų atskiro surinkimo sistemos kūrimo ir esant ekonominiam naudingumui bei techninėms galimybėms, organizuoti atskirą maisto / virtuvės atliekų surinkimą ir tvarkymą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje	Savivaldybės administracija, TRATC	2018–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), kitos lėšos
2.2.9. Nustatyti žaliųjų atliekų priėmimo žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse kainodarą  (pvz., lengvatos ir vietinė rinkliava), skatinančią kompostuoti kuo daugiau žaliųjų atliekų	TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
2.3. uždavinys. Rūšiuoti mišrias komunalines atliekas, atskiriant ir apdorojant biologiškai skaidžias atliekas
2.3.1. Organizuoti po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą esamoje mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijoje*****	TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
2.3.2. Organizuoti po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą naujame regioniniame mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (mechaninio biologinio apdorojimo, mechaninio apdorojimo, biologinio apdorojimo ar pan.) įrenginyje	TRATC	2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
2.3.3. Organizuoti išrūšiuotų biologiškai skaidžių atliekų apdorojimą biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje ar kitame atliekų tvarkymo įrenginyje	TRATC	2015–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
3 tikslas. Skatinti efektyvų gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, didinant komunalinių atliekų perdirbimo apimtis
3.1. uždavinys. Plėsti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimtis
3.1.1. Patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą, o pasikeitus teisės aktuose nustatytiems antrinių žaliavų surinkimo reikalavimams – ją atnaujinti	Savivaldybės administracija	2014 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
3.1.2. Aprūpinti individualius namus konteineriais pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms rūšiuoti, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą	Savivaldybės administracija, TRATC, gamintojai ir importuotojai	2015–2018 m.	Gamintojų ir importuotojų lėšos, ES parama, nacionalinė parama, Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), kitos lėšos	278,2 tūkst. Eur (960,5 tūkst. Lt)
3.1.3. Plėtoti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo kolektyviniais konteineriais aikštelių įrengimą, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, o jei nėra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba jų naudojimas ekonomiškai netikslingas, taikyti kitas priemones ir būdus (pvz., pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimas specialiais maišais, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų turėtojų apvažiavimas ar kita)	Savivaldybės administracija, TRATC, gamintojai ir importuotojai	2015–2018 m.	Gamintojų ir importuotojų lėšos, ES parama, nacionalinė parama, TRATC lėšos, Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), kitos lėšos	272,2 tūkst. Eur (940,0 tūkst. Lt)
3.1.4. Įsigyti specialius pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerius ir jais aprūpinti kolektyvinio rūšiavimo aikšteles, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą	Savivaldybės administracija, TRATC, gamintojai ir importuotojai	2015–2018 m.	Gamintojų ir importuotojų lėšos, ES parama, nacionalinė parama, TRATC lėšos, Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), kitos lėšos	186,8 tūkst. Eur (645,0 tūkst. Lt)
3.1.5. Organizuoti atskirą pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimą kolektyviniais konteineriais iš daugiabučių namų, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą	Savivaldybės administracija, TRATC, gamintojai ir importuotojai	2014–2020 m.	Gamintojų ir importuotojų lėšos, kitos lėšos
3.1.6. Organizuoti atskirą pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimą iš individualių namų, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą	Savivaldybės administracija, TRATC, gamintojai ir importuotojai	2014–2020 m.	Gamintojų ir importuotojų lėšos, kitos lėšos
3.1.7. Organizuoti atskirą pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimą iš juridinių asmenų, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą	Savivaldybės administracija, TRATC, gamintojai ir importuotojai	2014–2020 m.	Gamintojų ir importuotojų lėšos, kitos lėšos
3.2. uždavinys. Plėsti kitų perdirbimui tinkamų atliekų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimtis
3.2.1. Organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą apvažiavimo būdu ir priėmimą DASA, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą	Savivaldybės administracija, TRATC, gamintojai ir importuotojai	2014–2020 m.	Gamintojų ir importuotojų lėšos, kitos lėšos
3.2.2. Organizuoti atskirą naudotų padangų ir kitų apmokestinamų gaminių priėmimą DASA, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais apmokestinamų gaminių atliekų tvarkymą	Savivaldybės administracija arba TRATC	2014–2020 m.	Gamintojų ir importuotojų lėšos, kitos lėšos, Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
3.2.3. Organizuoti atskirą perdirbimui tinkamų atliekų (buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų, tekstilės atliekų ir kt. atliekų) priėmimą DASA	Savivaldybės administracija arba TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
3.2.4. Vykdyti atskirą didžiųjų atliekų ir kitų perdirbimui tinkamų atliekų bei tekstilės atliekų surinkimą apvažiuojant ne mažiau kaip 2 kartus per metus	Savivaldybės administracija, TRATC, atliekų vežėjai	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
3.3. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus rūšiuoti komunalines atliekas, tobulinant komunalinių atliekų apmokestinimo sistemą
3.3.1. Įvertinti diferencijuotos (dvinarės) vietinės rinkliavos įdiegimo galimybes pagal teisės aktų reikalavimus ir esant galimybei (ar pareigai) ją nustatyti	Savivaldybės administracija, TRATC	2015–2016 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
3.3.2. Pasirengti įdiegti dvinarę įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą: įrangos (įskaitant ir programinę) konteinerių ištuštinimo identifikavimui ir atliekų turėtojų apmokestinimui įsigijimas, atliekų susikaupimo normų tyrimas, teisės aktų, reikalingų Vyriausybės patvirtintai metodikai įgyvendinti, parengimas ir patvirtinimas, kiti parengiamieji darbai	TRATC, Savivaldybės administracija	2014–2015 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), kitos lėšos	450,0 tūkst. Eur (1.553,8 tūkst. Lt) (bendrai Tauragės regiono savivaldybėms)
3.3.3. Įgyvendinti antrinių žaliavų rūšiavimo stebėsenos ir kontrolės sistemą	Savivaldybės administracija, TRATC, pakuočių atliekų tvarkytojai (vežėjai)	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
3.3.4. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų rūšiavimo ir perdirbimo srityje: pristatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą (akcentuoti kaip visumą), esamą surinkimo ir tvarkymo infrastruktūrą, pasirinktą apmokestinimą, gyventojų teises ir pareigas, galimybes rūšiuoti atliekas	Savivaldybės administracija, TRATC, gamintojai ir importuotojai	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos, gamintojų ir importuotojų lėšos, ES parama, nacionalinė parama, kitos lėšos	**
3.3.5. Tobulinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą, vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais	TRATC	2015–2016 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
3.4. uždavinys. Rūšiuoti mišrias komunalines atliekas, atskiriant perdirbimui ir/ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas ir kitas atliekas
3.4.1. Organizuoti po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą esamoje mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijoje*****	TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
3.4.2. Organizuoti po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų apdorojimą naujame regioniniame apdorojimo (mechaninio biologinio apdorojimo ar kt.) įrenginyje	TRATC	2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
3.4.3. Organizuoti po apdorojimo (rūšiavimo linijoje ar regioniniame įrenginyje) likusių, netinkamų perdirbti ir turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų naudojimą energijai gauti atliekų deginimo įrenginiuose, esančiuose kituose Lietuvos regionuose (Klaipėdos, Kauno, Vilniaus ar Šiaulių)	TRATC	2015–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
4 tikslas. Užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą
4.1. uždavinys. Užtikrinti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą
4.1.1. Visiems atliekų turėtojams teikti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, atitinkančią minimalius kokybės reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	Savivaldybės administracija, TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
4.1.2. Plėtoti bendro naudojimo komunalinių atliekų surinkimo aikštelių įrengimą	Savivaldybės administracija	2014–2020 m.	ES parama, nacionalinė parama, Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
4.2. uždavinys. Užtikrinti, kad į mišrių komunalinių atliekų srautą patektų kuo mažiau pavojingųjų atliekų
4.2.1. Organizuoti atskirą buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu (ne rečiau kaip 2 kartus per metus) ir jų priėmimą DASA	Savivaldybės administracija, TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), gamintojų ir importuotojų lėšos, kitos lėšos
4.2.2. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones apie buityje susidarančių pavojingųjų atliekų žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai, tvarkymo galimybes	Savivaldybės administracija, TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), gamintojų ir importuotojų lėšos, TRATC lėšos, ES parama, kitos lėšos	**
4.3. uždavinys. Plėtoti Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą
4.3.1. Įrengti regioninę biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelę su filtrato kaupimo rezervuaru Tauragės regiono nepavojingųjų atliekų sąvartyno teritorijoje Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.	TRATC	2014–2015 m.	ES parama, nacionalinė parama, TRATC lėšos	472,1 tūkst. Eur (1.630,0 tūkst. Lt) (bendrai Tauragės regiono savivaldybėms)
4.3.2. Esant finansinėms galimybėms (ES ar nacionalinei paramai), įrengti regioninius mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (mechaninio biologinio apdorojimo ar kt.) įrenginius Tauragės regiono nepavojingųjų atliekų sąvartyno teritorijoje Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.	TRATC	Iki 2020 m.	ES parama, TRATC lėšos	8.688,6 tūkst. Eur (30.000,0 tūkst. Lt) (bendrai Tauragės regiono savivaldybėms, bus įgyvendinta tik gavus paramą)
4.3.3. Įrengti Tauragės regiono nepavojingųjų atliekų sąvartyno III ir IV atliekų kaupimo sekcijas su subsekcija asbesto turinčių atliekų šalinimui	TRATC	2015–2016 m.	TRATC lėšos	748,1 tūkst. Eur (2.583,0 tūkst. Lt) (bendrai Tauragės regiono savivaldybėms)
4.3.4. Atsiradus poreikiui, įrengti papildomas DASA ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje	Savivaldybės administracija, TRATC	2016–2020 m.	ES parama, nacionalinė parama, Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos	463,4 tūkst. Eur (1.600,0 tūkst. Lt) (investicijų poreikis bus patikslintas, priklausomai nuo faktinio poreikio)
4.4. uždavinys. Aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu eksploatuoti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą
4.4.1. Eksploatuoti Tauragės regiono nepavojingųjų atliekų sąvartyną, kaupti lėšas naujų sekcijų įrengimui ir jo uždarymui	TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos
4.4.2. Vykdyti uždarytų sąvartynų priežiūrą po uždarymo	TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos
4.4.3. Eksploatuoti esamą DASA Statybininkų g. 4 E, Jurbarkas	TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), gamintojų ir importuotojų lėšos, TRATC lėšos
4.4.4. Eksploatuoti esamą žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Kalnėnų g. 3, Kalnėnų k., Jurbarkų sen., Jurbarko r.	TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos
4.4.5. Eksploatuoti regioninius mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (mechaninio biologinio apdorojimo ar pan.) įrenginius Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.	TRATC arba privatus operatorius	2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos
4.4.6. Eksploatuoti mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo liniją sąvartyno teritorijoje Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.*****	TRATC arba privatus operatorius	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos
4.5. uždavinys. Vykdyti atliekų stebėseną ir kontrolę
4.5.1. Nustatyta tvarka vykdyti komunalinių atliekų sudėties tyrimus	TRATC	2016, 2018, 2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), TRATC lėšos
4.5.2. Nustatyta tvarka vykdyti komunalinių atliekų susikaupimo normų nustatymo tyrimus	Savivaldybės administracija, TRATC	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos)
4.5.3. Vykdyti surinktų ir perduotų tvarkyti komunalinių atliekų, įskaitant ir surinktas atliekas per papildančias atliekų surinkimo sistemas, apskaitą	Savivaldybės administracija, TRATC	2014–2020 m.	−
4.5.4. Nustatyta tvarka vykdyti uždarytų nebeeksploatuojamų sąvartynų monitoringą	TRATC	2014–2017 m.	TRATC lėšos
4.6. uždavinys. Stiprinti savivaldybės darbuotojų administracinius gebėjimus
4.6.1. Dalyvauti konferencijose, seminaruose ar mokymuose komunalinių atliekų tvarkymo tematika, organizuoti pažintines išvykas į kitų regionų ar šalių atliekų tvarkymo įrenginius	Savivaldybės administracija	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), kitos lėšos
4.6.2. Dalyvauti tarptautiniuose projektuose komunalinių atliekų tvarkymo tematika (esant kvietimams ir pagal tikslingumą)	Savivaldybės administracija	2014–2020 m.	Savivaldybės biudžetas (vietinės rinkliavos lėšos), kitos lėšos

* Preliminarus investicijų poreikis (be PVM). 1 euras lygus 3,45280 Lt.

** Planuojamas bendras Tauragės regiono lėšų poreikis visuomenės informavimo ir švietimo atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais 2014–2020 m. periodu, įskaitant ES paramą – 100 tūkst. Eur (345 tūkst. Lt). Planuojamas Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės informavimo ir švietimo aplinkosaugos klausimais metinis biudžetas ~0,8 tūkst. Eur (2,8 tūkst. Lt).

*** Tekstilės atliekų ir pakartotiniam naudojimui tinkamų drabužių surinkimas konteineriais planuojamas tuo atveju, jei surinkimo priemonėms bus galimybė gauti nacionalinę arba ES struktūrinę paramą.

**** Biologiškai skaidžios atliekos – tai biologinės (maisto / virtuvės ir žaliosios) atliekos ir popieriaus/kartono bei medienos atliekos.

***** Laikiną rūšiavimo liniją planuojama eksploatuoti tol, kol bus pradėti eksploatuoti naujai pastatyti regioniniai apdorojimo (mechaninio biologinio apdorojimo ar pan.) įrenginiai.

part_32c6a7f525d7407892d6545f057b2913_end

part_f6556eb8994444b0b9d143277919dbdd_end

5. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ SUSIDARYMO IR TVARKYMO ATEITYJE VERTINIMAS

5.1. Komunalinių atliekų srautų susidarymo ateityje vertinimas

Planuojamu 2014–2020 metų laikotarpiu Jurbarko rajono savivaldybėje susidarančių komunalinių atliekų susidarymas priklausys nuo gyventojų skaičiaus kitimo, ekonominio augimo ir vartojimo pokyčių. Palyginus 2001 m. ir 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenis, gyventojų skaičius Jurbarko rajone sumažėjo 20,1 proc., mažėjo apie 2 proc. kiekvienais metais. Tokios pačios tendencijos buvo stebimos ir 2012–2013 metų laikotarpiu, todėl daroma prielaida, kad iki 2020 m. gyventojų skaičius Jurbarko rajono savivaldybėje vis dėlto gali mažėti po 2 proc. kasmet. Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo mėn. Finansų ministerijos atnaujintų Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijų duomenimis, 2014 m. bendrojo vidaus produkto (BVP, grandine susietos apimties) augimas sudarys 2,9 proc. (atitinkamai 2015 m. projektuojamas 3,4 proc., 2016 m. – 3,8 proc., nuo 2017 m. – 4,3 proc. augimas).

Atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas, Finansų ministerijos prognozuojamas BVP ir vartojimo kitimo tendencijas, numatomi trys ekonominio augimo scenarijai, nuo kurių priklausys komunalinių atliekų susidarymas Jurbarko rajono savivaldybėje:

-     mažo ekonominio augimo („pesimistinis“) scenarijus: metinis susidarančių komunalinių atliekų kiekis planavimo laikotarpiu mažės 2 proc., palyginus su praėjusiais metais;

-     vidutinio ekonominio augimo („realistinis“) scenarijus: metinis susidarančių komunalinių atliekų kiekis planavimo laikotarpiu keisis nežymiai, t. y. iki 2016 m. mažės po 0,55–0,10 proc., o nuo 2017 m. didės po 0,15 proc., palyginus su praėjusiais metais;

-     didelio ekonominio augimo („optimistinis“) scenarijus: metinis susidarančių komunalinių atliekų kiekis planuojamu laikotarpiu kasmet didės 2 proc., palyginus su praėjusiais metais.

Informacija apie prognozinius komunalinių atliekų susidarymo kiekius 2014–2020 m. pagal skirtingus ekonominio augimo scenarijus pateikta 5 pav.

5 pav. Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų susidarymo prognozės iki 2020 m., tonomis.

Vertinant komunalinių atliekų sudėtį daroma prielaida, kad šių atliekų sudėtis planavimo laikotarpiu nesikeis. Informacija apie prognozinę komunalinių atliekų sudėtį Jurbarko rajono savivaldybėje 2014–2020 m. pagal vidutinio ekonomikos augimo („realistinį“) scenarijų pateikta 19 lentelėje.

Iki 2015 m. vidurio planuojama Jurbarko miesto individualių namų valdų gyventojams išdalinti 1.320 vnt. (240 litrų talpos) žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteinerių. Šis konteinerių skaičius pakankamas žaliųjų atliekų atskiro surinkimo priemonėmis aprūpinti daugiau nei 90 proc. Jurbarko mieste esančių individualių valdų. Atskirai surinktos žaliosios atliekos bus pristatomos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę (Kalnėnų g. 3, Kalnėnų k., Jurbarkų sen., Jurbarko r.). Tačiau plečiant atskiro žaliųjų atliekų surinkimo infrastruktūrą, tikėtina, kad gali ženkliai sumažėti namudinis kompostavimas, kadangi dauguma gyventojų vis dėlto nėra suinteresuoti žaliąsias atliekas kompostuoti jų susidarymo vietoje ir vis tiek jas šalina kartu su kitomis mišriomis komunalinėmis atliekomis. Vertinama, kad gavus atskiro surinkimo konteinerius nuo 2015 m. vidurio žaliąsias atliekas vietoje (namudiniu būdu) kompostuos tik apie 10 proc. miesto individualių valdų, kurios 2014 m. buvo deklaravusios, kad kompostuoja.

Žaliųjų atliekų atskiro surinkimo priemonėmis (konteineriais) bus aprūpinamos ir viešo naudojimo teritorijos (planuojama įsigyti ir išdalinti bent 20 vnt. (1100 litrų arba didesnės talpos konteinerių)).

Vertinant planuojamų išdalinti žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteinerių bei namudinio kompostavimo dėžių poveikį šių atliekų patekimui į Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, vis dėlto prognozuojama, kad nuo 2015 m. vidurio į sistemą pateks apie 0,1–0,2 tūkst. tonų daugiau žaliųjų atliekų (19 lentelė), tačiau jų atskiras surinkimas išaugs 30–40 proc.

19 lentelė. Komunalinių atliekų kiekių ir sudėties prognozė Jurbarko rajono savivaldybėje 2014–2020 m. (nevertinant papildomo namudinio kompostavimo).

Eil. Nr.	Atliekos	Komunalinių atliekų sudėtis	Komunalinių atliekų susidarymas, tonos
			2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
1.	Žaliosios atliekos	21,4%	2.024	2.018	2.016	2.019	2.022	2.025	2.028
2.	Medienos atliekos	1,0%	94	94	94	94	94	94	94
3.	Kitos biologinės atliekos	14,3%	1.353	1.349	1.348	1.350	1.352	1.354	1.356
4.	Plastikų atliekos	8,2%	770	768	767	768	769	771	772
5.	Popieriaus/kartono atliekos	6,1%	579	577	577	578	578	579	580
6.	Stiklo atliekos	9,5%	899	897	896	897	899	900	901
7.	Metalų laužas	2,2%	207	206	206	206	207	207	207
8.	Naudotos padangos	1,4%	134	134	134	134	134	135	135
9.	Elektros ir elektroninės įrangos atliekos	0,4%	38	38	38	38	38	38	38
10.	Pavojingosios atliekos	0,9%	86	86	86	86	86	86	87
11.	Statybos ir griovimo (inertinės) atliekos	9,0%	846	843	843	844	845	846	848
12.	Kitos atliekos	25,5%	2.412	2.405	2.403	2.406	2.410	2.414	2.417
13.	Iš viso komunalinių atliekų:	100,0%	9.444	9.415	9.406	9.420	9.434	9.448	9.462
14.	Iš viso antrinių žaliavų ir pakuočių	26,0%	2.455	2.448	2.446	2.449	2.453	2.457	2.460
	Tame tarpe gyventojų ir Horeca pakuočių atliekos	16,3%	1.542	1.538	1.536	1.538	1.541	1.543	1.545
	Tame tarpe komercinio sektoriaus pakuočių atliekos	9,3%	882	879	878	880	881	882	884
	Tame tarpe kitos antrinės žaliavos bei gamybos ir kitos ūkinės veiklos pakuočių atliekos	1,8%	169	168	168	168	169	169	169
15.	Iš viso biologiškai skaidžių atliekų**	42,9%	4.050	4.038	4.034	4.040	4.046	4.052	4.058

* Biologiškai skaidžios atliekos – tai biologinės (maisto ir žaliosios) atliekos ir popieriaus/kartono ir medienos atliekos.

20 lentelė. Komunalinių atliekų kiekių ir sudėties prognozė Jurbarko rajono savivaldybėje 2014–2020 m., tonomis (vertinant papildomą namudinį kompostavimą).

Eil. Nr.	Atliekos	Komunalinių atliekų sudėtis	Komunalinių atliekų susidarymas, tonos
			2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
	Žaliųjų atliekų namudinis kompostavimas (papildomas efektas*)		–	–125	–224	–224	–224	–224	–224
Į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą pateksiančios komunalinės atliekos
1.	Žaliosios atliekos	23,6%	2.024	2.142	2.240	2.243	2.246	2.249	2.252
2.	Medienos atliekos	1,0%	94	94	94	94	94	94	94
3.	Kitos biologinės atliekos	14,2%	1.353	1.349	1.348	1.350	1.352	1.354	1.356
4.	Plastikų atliekos	8,1%	770	768	767	768	769	771	772
5.	Popieriaus/kartono atliekos	6,1%	579	577	577	578	578	579	580
6.	Stiklo atliekos	9,4%	899	897	896	897	899	900	901
7.	Metalų laužas	2,2%	207	206	206	206	207	207	207
8.	Naudotos padangos	1,4%	134	134	134	134	134	135	135
9.	Elektros ir elektroninės įrangos atliekos	0,4%	38	38	38	38	38	38	38
10.	Pavojingosios atliekos	0,9%	86	86	86	86	86	86	87
11.	Statybos ir griovimo (inertinės) atliekos	8,9%	846	843	843	844	845	846	848
12.	Kitos atliekos	25,3%	2.412	2.405	2.403	2.406	2.410	2.414	2.417
13.	Iš viso komunalinių atliekų:	101,3%	9.444	9.415	9.505	9.519	9.534	9.548	9.562
14.	Iš viso pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų:	25,7%	2.455	2.448	2.446	2.449	2.453	2.457	2.460
	tame tarpe gyventojų ir Horeca pakuočių atliekos	16,2%	1.542	1.538	1.536	1.538	1.541	1.543	1.545
	tame tarpe komercinio sektoriaus pakuočių atliekos	9,2%	882	879	878	880	881	882	884
	tame tarpe kitos antrinės žaliavos bei gamybos ir kitos ūkinės veiklos pakuočių atliekos	1,8%	169	168	168	168	169	169	169
15.	Iš viso biologiškai skaidžių atliekų**	44,8%	4.050	4.162	4.258	4.264	4.270	4.276	4.282

* Bendras planuojamų išdalinti žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteinerių ir namudinio kompostavimo konteinerių efektas.

** Biologiškai skaidžios atliekos – tai biologinės (maisto ir žaliosios) atliekos ir popieriaus/kartono ir medienos atliekos.

part_1ca78a5aae76415bb31628ddb8a57eaf_end

part_0597d4e2dc474e4a88008374b0d223c4_end

5.2. Komunalinių atliekų srautų tvarkymo ateityje vertinimas

Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje susidariusios komunalinės atliekos skirstomos į šiuos srautus:

-    žaliosios atliekos;

-    pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos;

-    elektros ir elektroninės įrangos atliekos;

-    pavojingosios buities atliekos;

-    didžiosios ir kitos komunalinės atliekos (pvz., naudotos padangos, statybos ir griovimo atliekos, kt.);

-    po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos.

Numatytų komunalinių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo ir planuojamo pasiekti efekto vertinimas pateiktas 5.2.1–5.2.5 skyriuose. Informacija apie komunalinių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo rodiklius, kuriuos planuojama pasiekti iki 2020 m. Jurbarko rajono savivaldybėje, pateikta 21 lentelėje. Kaip keisis planuojami komunalinių atliekų tvarkymo būdai pavaizduota 6 pav.

Planuojant komunalinių atliekų tvarkymą, atsižvelgta į nustatytas valstybines komunalinių atliekų tvarkymo užduotis (22 lentelė). Vertinama, kad įgyvendinus numatytas Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano priemones, 2020 m. bus paruošta perdirbimui daugiau nei 50 proc. antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, metalo, plastikų ir stiklo, įskaitant pakuočių, atliekų). Prognozuojama, kad sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų kiekis ženkliai mažės ir 2020 m. sudarys mažiau nei 35 proc. nuo visų į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą patekusių komunalinių atliekų kiekio. Kaip keisis planuojami komunalinių atliekų tvarkymo srautai, sukūrus reikiamą komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą Jurbarko rajono savivaldybėje, pateikta 7 pav.

6 pav. Planuojamos Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo tendencijos pagal atliekų tvarkymo būdus iki 2020 m.

21 lentelė. Prognozuojami komunalinių atliekų tvarkymo srautai pagal atliekų tvarkymo būdą Jurbarko rajono savivaldybėje 2014–2020 m., tonomis.

Eil. Nr.	Komunalinių atliekų srautas	Atliekų tvarkymo būdas	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Atliekų prevencija
1.	Žaliosios atliekos	Namudinis kompostavimas	249	125	25	25	25	25	25
Į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą patenkančių komunalinių atliekų kiekis
2.	Komunalinės atliekos		9.444	9.415	9.505	9.519	9.534	9.548	9.562
Atskirai surenkamos komunalinės atliekos
3.	Žaliosios atliekos	Kompostavimas	1.394	1.580	1.767	1.785	1.803	1.821	1.839
4.	Maisto / virtuvės atliekos	Kompostavimas/ anaerobinis apdorojimas	–	–	11	11	46	76	148
5.	Antrinės žaliavos tinkamos perdirbimui, tame tarpe:	Perdirbimas	78	540	810	874	881	932	992
5.1	plastikų atliekos		15	89	203	214	215	224	235
5.2	popieriaus/kartono atliekos		35	111	114	126	129	144	163
5.3	stiklo atliekos		28	314	452	489	491	517	545
5.4	metalo atliekos		0	25	42	45	46	47	49
6.	Antrinės žaliavos netinkamos perdirbimui	Šalinimas/naudojimas (deginimas)	–	431	431	488	488	513	539
7.	Tekstilės atliekos	Perdirbimas/naudojimas	0	0	0	0	0	0	0
8.	Elektros ir elektroninės įrangos atliekos	Perdirbimas/naudojimas	13	13	13	13	13	13	13
9.	Naudotos padangos	Perdirbimas/naudojimas	134	134	134	134	134	135	135
10.	Buities pavojingosios atliekos	Perdirbimas/naudojimas	5	5	5	5	5	5	5
11.	Statybos ir griovimo (inertinės) atliekos	Šalinimas	288	288	287	288	288	289	289
12.	Didžiosios atliekos	Šalinimas	42	42	42	42	42	42	42
13.	Kitos mechaninio apdorojimo atliekos, 19 121 2	Šalinimas	–	–	–	–	–	–	–
14.	Kitos atskirai surinktos atliekos	Perdirbimas/naudojimas	8	8	8	8	8	8	8
Likusios mišrios komunalinės atliekos
15.	Mišrios komunalinės atliekos		7.482	6.374	5.996	5.871	5.825	5.715	5.552
Mechaninis apdorojimas rūšiavimo linijoje
16.	Mišrios komunalinės atliekos, iš kurių atskirtos (išrūšiuotos):	Mechaninis rūšiavimas	4.147	6.203	6.199	5.871	5.825	5.715	5.552
15.1.	antrinės žaliavos (popierius ir kartonas, plastikai, stiklas ir metalai)	Perdirbimas	334	396	331	292	292	274	255
15.2.	kitos perdirbimui tinkančios atliekos	Perdirbimas	8	12	12	12	12	11	11
15.3.	kietasis atgautasis kuras / degiosios atliekos	Naudojimas (deginimas)	-	-	539	511	507	497	483
15.4.	biologiškai skaidžios atliekos (BSA frakcija)	Biologinis apdorojimas	1.099	1.300	1.984	1.979	1.979	1.959	1.934
15.5.	likusios mišrios komunalinės atliekos	Šalinimas	2.705	4.494	3.332	3.077	3.036	2.973	2.869
Biologinis apdorojimas kompostavimo įrenginiuose (aikštelėse)
17.	BSA frakcija	Biologinis apdorojimas	1.099	1.300	1.984	1.979	1.979	1.959	1.934
Į atliekų deginimo, išgaunant energiją, įrenginius patenkančios komunalinės atliekos
18.	Komunalinės atliekos (kietasis atgautasis kuras / kitos degiosios atliekos)	Naudojimas (deginimas)*	–	–	957	983	979	993	1.004
Į atliekų šalinimo įrenginius (sąvartyną) patenkančios komunalinės atliekos
19.	Komunalinės atliekos	Šalinimas	6.371	5.427	3.472	3.423	3.382	3.320	3.217

* Deginimas planuojamas kitų Lietuvos regionų atliekų deginimo įrenginiuose, esančiuose ar planuojamuose Klaipėdos, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių regionuose.
22 lentelė. Valstybinių komunalinių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimas Jurbarko rajono savivaldybėje 2014–2020 m.

Valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
– iki 2016 m. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį)	–	–	45%	45%	45%	45%	65%
– iki 2020 m. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį)
Planuojamas šalinti Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų kiekis, proc. (vertinant nuo susidarančių komunalinių atliekų)	67%	58%	37%	36%	35%	35%	34%
Planuojamas panaudoti Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų kiekis, proc. (vertinant nuo susidarančių komunalinių atliekų)	33%	42%	63%	64%	65%	65%	66%
Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos, neviršytų Jurbarko rajono savivaldybės didžiausių leistinų šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekių, tonos	2.300	3.781	3.781	3.403	3.403	3.025	3.025
Didžiausias planuojamas šalinti Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis, tonos	2.230	1.899	1.215	1.198	1.184	1.162	1.126
Užtikrinti, kad iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti	–	–	–	–	–	–	50%
Planuojamas paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų kiekis, proc. (vertinant nuo šių atliekų susidarymo)	17%	38%	47%	48%	48%	49%	51%

7 pav. Komunalinių atliekų tvarkymo srautai Tauragės regione (2020 m.)

part_9a790771678a4cd2ae836acb2eef7d31_end

5.2.1. Komunalinių atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo ateityje vertinimas

Atliekų prevencija yra aukščiausias prioritetas atliekų susidaryme ir tvarkyme. Atliekų prevencijos tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, kenksmingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-782 buvo patvirtinta Valstybinė atliekų prevencijos programa, kurios įgyvendinime dalyvauja Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Kadangi atliekų prevencija apima plačias veiklos sritis, įgyvendinant šią programą, siūloma taip pat dalyvauti kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms, savivaldybėms, atliekų turėtojams – fiziniams ir juridiniams asmenims – savo iniciatyva.

Iki 2020 m. Jurbarko rajono savivaldybėje planuojama skirti ypatingą dėmesį visuomenės švietimui ir informavimui atliekų prevencijos srityje bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų prevencijos ir atsakingo vartojimo srityje (pvz., leisti leidinius, straipsnius, laidas, organizuoti renginius ir pan.). Planuojama individualių namų gyventojus ir toliau skatinti kompostuoti biologines atliekas jų susidarymo vietose (mokestinė lengvata), įsirengiant savadarbes kompostavimo dėžes, o esant finansinėms galimybėms ir realiam gyventojų poreikiui – papildomomis namudinio kompostavimo priemonėmis aprūpinant centralizuotai. 2014–2015 m. planuojama parengti ir platinti atliekų turėtojams kompostavimo namų ūkio sąlygomis rekomendacijas (lankstinukus, informaciją internete, žiniasklaidoje). Taip pat planuojama įgyvendinti biologinių atliekų rūšiavimo namų ūkio sąlygomis stebėsenos sistemą. Atsakingi už stebėseną asmenys prižiūrėtų kaip atliekų turėtojai atskiria biologines atliekas iš bendro komunalinių atliekų srauto ir kaip laikosi kompostavimo namų ūkio sąlygomis reikalavimų.

Lietuvoje nėra duomenų apie tai, kiek galima sumažinti komunalinių atliekų kiekį, taikant atliekų prevencijos priemones, todėl 23 lentelėje pateikti duomenys apie galimus išvengti komunalinių atliekų kiekius Europos Sąjungos šalyse. Kitų šalių praktika parodė, kad taikant įvairias atliekų prevencijos priemones, komunalinių atliekų susidarymą galima sumažinti 17 proc.

23 lentelė. Galimi išvengti komunalinių atliekų kiekiai Europos Sąjungos šalyse, taikant prevencijos priemones.

Komunalinės atliekos	Susidaro atliekų, kg/gyv./m.	Galimybės sumažinti atliekų kiekį
		kg/gyv./m.	Proc.
Biologinės atliekos	220	40	18
Išmani daržininkystė ir sodininkystė	90	10	11
Atsakingas maisto vartojimas	30	10	33
Namudinis individualus ar bendruomeninis kompostavimas	100	20	20
Didžiosios atliekos	52	12	23
Tekstilės atliekų prevencijos priemonės	15	4	27
Baldų atliekų prevencijos priemonės	20	4	20
EEĮ atliekų prevencijos priemonės	17	4	24
Pakuočių atliekos	150	25	17
Pakartotinio naudojimo gėrimų taros naudojimas	35	12	34
Geriamo vandens naudojimas	6	2	33
Daugkartinių pirkinių maišelių naudojimas	2	1	50
Perteklinės pakuotės vengimas	107	10	9
Popieriaus ir kartono atliekos	100	15	15
Nepageidaujamo pašto sumažinimas	15	4	27
IT priemonių naudojimas	75	9	12
Servetėlių, popierinių rankšluosčių naudojimo mažinimas	10	2	20
Sauskelnės ir kitos atliekos	78	8	10
Daugkartinių sauskelnių naudojimas	18	2	11
Kitų komunalinių atliekų prevencija	60	6	10
Iš viso:	600	100	17

Šaltinis: ACR+. Quantitive Benchmarks For Municipal Waste Prevention. A guide for Local & Regional Authorities in support of the new Waste Framework Directive. November, 2009.

Atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose produktų ar jų sudedamųjų dalių paruošimas naudoti pakartotinai yra išskirtas kaip atskiras atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetas. Dėl šios priežasties Jurbarko rajono savivaldybėje numatoma skatinti ne tik atliekų prevencijos veiklą, bet ir paruošimo naudoti pakartotinai tinklus:

-    viešinti informaciją apie savivaldybių teritorijose veikiančias elektros ir elektroninės įrangos ir/ar kitų daiktų remonto dirbtuves bei taisyklas, kuriose prailginamas namų ūkiuose naudojamų daiktų tarnavimo laikas ir taip išvengiama komunalinių atliekų susidarymo;

-    organizuoti pakartotiniam naudojimui tinkamų gaminių (baldų, statybinių medžiagų, elektros ir elektroninės įrangos, kt.) priėmimą DASA;

-    bendradarbiaujant su labdaros organizacijomis, organizuoti atskirą pakartotiniam naudojimui tinkamų drabužių surinkimą per DASA, o esant poreikiui ir galimybėms – specialiais konteineriais.

Vertinama, kad nuo 2016 m. Lietuvoje pradėtas taikyti valstybinis mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas (21,72 Eur/toną atliekų (75 Lt/toną)), turėtų įtakoti ir komunalinių atliekų prevenciją, t. y. šių atliekų susidarymo mažėjimą.

5.2.2. Biologinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas

Vadovaujantis atliekų tvarkymo hierarchija ir siekiant atliekų prevencijos, t. y. bandant sumažinti susidarančių komunalinių atliekų kiekius, Jurbarko rajono savivaldybėje numatoma ir toliau skatinti individualų biologinių atliekų kompostavimą namų sąlygomis. Skatinimo priemonės (mokestinės lengvatos) ir toliau bus taikomos gyventojams, gyvenantiems Jurbarko miesto individualiuose namuose.

Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane savivaldybėms numatyta užduotis iki 2016 m. gyventojams ir kitiems asmenims (pvz., gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kt.), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, užtikrinti žaliųjų atliekų atskirą surinkimą ir tvarkymą arba tokių atliekų tvarkymą jų susidarymo vietoje. Šiuo tikslu, Jurbarko rajono savivaldybėje 2014–2020 m. planavimo laikotarpiu bus skatinama pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę kuo daugiau žaliųjų atliekų, nustatant atitinkamą kainodarą bei organizuojant žaliųjų atliekų surinkimą kapinėse, kolektyviniuose soduose, iš gyventojų ir gėlių parduotuvių. TRATC įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, žaliųjų atliekų surinkimui iš Jurbarko miesto gyventojų 2014 m. buvo įsigyta ir 2015 m. planuojama išdalinti 1.320 vnt. (240 litrų talpos) žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteinerių, skirtų individualių namų valdų gyventojams. Papildomai 2015 m. Jurbarko rajono savivaldybę planuojama aprūpinti dar 20 vnt. (1.100 litrų arba didesnės talpos) žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteinerių, skirtų viešo naudojimo teritorijoms. Vertinama, kad esamomis ir planuojamomis surinkimo priemonėmis (24 lentelė) bus galima iš gyventojų atskirai surinkti ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse sukompostuoti apie 1,8 tūkst. tonų žaliųjų atliekų. Žaliosios atliekos būtų renkamos nuo kovo iki lapkričio mėn., išvežant konteinerius pagal iš anksto suderintą grafiką.

24 lentelė. Jurbarko rajono savivaldybėje esamos ir planuojamos žaliųjų atliekų namudinio kompostavimo ir atskiro surinkimo priemonės.

Vieno ir dviejų butų gyvenamųjų (individualių) namų savininkai (2014 m. pradžioje)			Turimas kompostavimo dėžių skaičius, vnt.	Papildomų kompostavimo dėžių poreikis, vnt.	Bendras kompostavimo dėžių skaičius 2020 m.	Turimas žaliųjų atliekų surinkimo konteinerių skaičius, vnt.	Planuojamas žaliųjų atliekų surinkimo konteinerių poreikis, vnt.			Bendras žaliųjų atliekų surinkimo konteinerių skaičius 2020 m.
Miestas*	Kaimas*	Iš viso					indivi–dualių namų valdoms	viešo naudojimo teritorijos	Iš viso
1.387	6.483	7.870	1.245	–**	1.245	–	1.320	20	1.340	1.340

* Duomenys pateikti atitinkamai Jurbarko miestui (miestas) ir kitoms gyvenamosioms vietovėms (kaimas).

** Papildomų namudinio kompostavimo dėžių poreikis bus patikslintas, kai bus faktiškai išdalinti žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteineriai ir nustatytas realus gyventojų suinteresuotumas ir poreikis.

Šaltinis: TRATC duomenys, 2014 m.

part_9161cf6418754639bb9918bbd0bd7573_end

Išdalinus žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteinerius bei organizuojant žaliųjų atliekų surinkimą iš gyventojų ir kitų asmenų (pvz., gėlių parduotuvių, kapinių ir kt.), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, padidės atskirai surenkamų žaliųjų atliekų kiekiai, todėl planuojama įvertinti papildomų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių poreikį, nes Jurbarko rajono savivaldybėje jau dabar atskirai surenkamas žaliųjų atliekų kiekis viršija šios aikštelės pajėgumus, todėl svarstoma galimybė vietoj anksčiau planuotos, bet nepastatytos Jurbarko r. sav. atliekų perkrovimo stoties (Kalnėnų k., Jurbarkų sen., Jurbarko r.) šalia esamos kompostavimo aikštelės bei nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių, įrengti papildomą žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

Be to, išdalinus žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteinerius, bus papildomai įvertintas realus gyventojų suinteresuotumas ir poreikis kompostuoti žaliąsias atliekas namų sąlygomis. Esant poreikiui, bus ieškoma finansinių galimybių (pvz., ES ar nacionalinės paramos) įsigyti ir aprūpinti papildomomis namudinio kompostavimo dėžėmis to norinčius individualių namų gyventojus.

Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane savivaldybėms numatyta užduotis iki 2019 m. įdiegti atskiro maisto / virtuvės atliekų surinkimo sistemą bei įrengti pakankamus pajėgumus šioms atliekoms sutvarkyti. Šiuo tikslu ir esant finansinėms galimybėms, t. y. gavus ES ar nacionalinę paramą, planuojama 2015–2016 m. organizuoti bei įgyvendinti vienerių metų laiko trukmės pilotinį atskiro maisto / virtuvės atliekų surinkimo projektą Jurbarko mieste. Užsienio šalių patirtis rodo, kad maisto / virtuvės atliekų surinkimas iš kaimiškų vietovių nėra tikslingas, nes čia gyventojai turi pakankamai geras galimybes šias atliekas sukompostuoti vietoje arba sušerti naminiams gyvūnams. Todėl vertinant galimus iš gyventojų surinkti maisto / virtuvės atliekų kiekius, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas miestų gyventojams. Planuojama, kad bandomasis projektas bus vykdomas tik Jurbarko mieste, apimant apie 5 proc. atliekų turėtojų. Remiantis kitų šalių patirtimi, vertinama, kad per metus miestuose atskirai galima surinkti apie 20 kg/gyventojui maisto / virtuvės atliekų. Preliminariu vertinimu, 2020 m. Jurbarko mieste būtų galima surinkti apie 0,15 tūkst. tonų maisto / virtuvės atliekų (21 lentelė).

Viešojo maitinimo įstaigos atsako už savo veikloje susidarančių maisto / virtuvės atliekų atskyrimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka. Diegiant maisto / virtuvės atliekų atskiro surinkimo iš gyventojų sistemą, rekomenduojama į šią sistemą įtraukti ir viešojo maitinimo įstaigas.

Įgyvendinus maisto / virtuvės atliekų atskiro surinkimo pilotinį (bandomąjį) projektą ir parengus galimybių studiją dėl atskirai surinktų maisto / virtuvės atliekų tolimesnio tvarkymo galimybių ir infrastruktūros poreikio, bus priimtas sprendimas dėl reikiamų maisto / virtuvės atliekų surinkimo ir perdirbimo pajėgumų sukūrimo Tauragės regiono mastu. Planuojama, kad maisto / virtuvės atliekų surinkimo ir apdorojimo (pvz., anaerobinio apdorojimo su biodujų gamyba) pajėgumų sukūrimui bus galimybė pasinaudoti ES struktūrine parama.

Informacija apie biologiškai skaidžių atliekų, atskirtų iš mišrių komunalinių atliekų srauto, planuojamą tvarkymą pateikta 5.2.5 skyriuje.

part_2271d8343af9441bbdf2b44953140c15_end

5.2.3. Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų tvarkymo ateityje vertinimas

Vadovaujantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumu, didžiausias atliekų tvarkymo prioritetas teikiamas komunalinių atliekų perdirbimui, todėl pagrindinis komunalinių atliekų tvarkymo tikslas – atskirti kuo daugiau pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų pirminio rūšiavimo būdu, nes tokios žaliavos yra geresnės kokybės ir tinkamesnės perdirbimui, negu išskirtos iš mišrių komunalinių atliekų srauto mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginio pagalba.

Kadangi didžioji komunalinių atliekų sraute susidarančių antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, plastikų, stiklo ir metalo) dalis yra pakuočių atliekos, todėl planuojama, kad bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, bus sukurtos efektyvios pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo sistemos. Planuojama, kad pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo ir paruošimo perdirbimui veikla didžiąja dalimi bus organizuojama bendradarbiaujant su licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis, įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas (1) sutartis su savivaldybe dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti ir (2) trišales pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis su savivaldybe ir atliekų tvarkytojais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbti ir naudoti pakartotinai, perdirbimo bei naudojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais, kurie įsigaliojo 2014 m. gegužės 22 d., Lietuvoje nuo 2016 m. vasario mėn. bus įvesta užstato sistema vienkartinei gėrimų pakuotei (gamintojai ir importuotojai privalės imti užstatą, jeigu tiekia vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į stiklinę, plastikinę ir metalinę prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai). Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalės priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vertinama, kad Lietuvoje į užstato sistemą patenkančios vienkartinių gėrimų pakuotės, kurių atliekos po vartojimo patenka į komunalinių atliekų srautą, sudaro apie 10 kg/gyv./metus (8 kg/gyv./metus gyventojai įsigyja prekybos vietose ir 2 kg/gyv./metus – per Horeca sistemą). Taip pat daroma prielaida, kad miestų gyventojai užstatinių gėrimų suvartos 20–25 proc. daugiau, lyginant su šalies vidurkiu, o kaimiškų vietovių gyventojai – apie 20 proc. mažiau. Atsižvelgus į šias prielaidas, vertinama, kad Savivaldybėje per užstato sistemą nuo 2016 m. kasmet bus surenkama vidutiniškai 265 tonas pakuočių atliekų (jei pakuočių grąžinimo efektyvumas sieks 85 proc.).

Bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, planuojama atliekų turėtojus – individualių valdų gyventojus, daugiabučius namus bei juridinius asmenis aprūpinti pakankamu kiekiu pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemonių ir organizuoti atskirą (rūšiuojamąjį) pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimą iš šių atliekų turėtojų. Vadovaujantis Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano nuostatomis, savivaldybės atliekų turėtojus aprūpinti rūšiuojamojo surinkimo priemonėmis (konteineriais arba maišais) turėtų per 4 metus, t. y. iki 2018 m.

Gamintojų ir importuotojų organizacijos aprūpinant atliekų turėtojus – pirmoje eilėje gyventojus – rūšiuojamojo pakuočių atliekų surinkimo priemonėmis, vadovaujasi šiomis prioritetinėmis nuostatomis:

·    kiekvienai namų valdai (kuri gali būti aptarnaujama individualiais atliekų surinkimo konteineriais) pateikiamas 2–jų konteinerių komplektas – 120 litrų (atskiram stiklo atliekų surinkimui) ir 240 litrų talpos (atskiram visų kitų pakuočių atliekų surinkimui);

·    viešo (kolektyvinio) naudojimo specializuotais 3–jų konteinerių (STIKLAS, POPIERIUS, PLASTIKAS) komplektais gali naudotis ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo jų esančių daugiabučių namų gyventojai. Šie specializuoti konteineriai yra statomi kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimui skirtais konteineriais arba kiek galima arčiau mišrių komunalinių atliekų surinkimo vietų.

Preliminarus papildomų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo individualių konteinerių poreikis individualioms valdoms Jurbarko rajono savivaldybėje pateiktas 25 lentelėje, suskirstant į du etapus:

1.   individualiais rūšiavimo konteineriais planuojama aprūpinti apie 80 proc. individualių valdų – iki 2015 m. rugsėjo mėn.

2.   individualiais rūšiavimo konteineriais planuojama aprūpinti apie 90 proc. individualių valdų – iki 2018 m. sausio mėn.

Vertinama, kad Jurbarko rajono savivaldybėje individualiais konteineriais 2020 m. bus surenkama apie 1,1 tūkst. tonų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų. Remiantis Alytaus regiono tyrimų duomenimis apie 2013 m. individualiais konteineriais surinktų ir tinkamų perdirbti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekius, vertinama, kad Jurbarko rajono savivaldybėje tinkamos perdirbti pakuočių ir kitų antrinių žaliavų atliekos sudarys apie 49 proc., o likusios galės būti panaudotos energijos gamybai.

25 lentelė. Preliminarus papildomų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo individualių konteinerių poreikis individualioms valdoms Jurbarko rajono savivaldybėje.

Rūšiuojamojo surinkimo konteinerių poreikis individualių namų valdose, vnt.
Stiklo atliekoms (120 l)	Kitų pakuočių atliekoms (240 l)	Iš viso:
1 etapas (~80 proc. gyventojų aprūpinimas iki 2015 m. rugsėjo mėn.)
6.325	6.254	12.579
2 etapas (~90 proc. gyventojų aprūpinimas iki 2018 m. sausio mėn.)
758	829	1.587

Šaltinis: TRATC duomenys, 2014 m.

Vadovaujantis Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano nuostatomis, savivaldybės iki 2015 m. sausio 1 d. privalo patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas, o pasikeitus teisės aktuose nustatytiems antrinių žaliavų surinkimo reikalavimams – jas atnaujinti. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane savivaldybėms taip pat rekomenduojama tankinti visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių tinklą:

·    iki 2016 m. užtikrinti, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 150 m;

·    iki 2018 m. užtikrinti, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 100 m.

2015 m. sausio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2–9 „Dėl antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo Jurbarko rajono savivaldybėje schemos patvirtinimo“ buvo patvirtinta (atnaujinta) antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schema. Remiantis patvirtinta schema, planuojama, kad Savivaldybės daugiabučių namų rajonuose bei viešose erdvėse planuojama papildomai įrengti bent 14 vnt. antrinių žaliavų rūšiavimo aikštelių bei įrengti aikšteles esamų antrinių žaliavų konteinerių pastatymo vietose (bent 73 vnt.). Tokiu būdu planuojama pasiekti, kad vidutiniškai 4–5 daugiabučiai namai naudotųsi viena antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštele (šiuo metu Savivaldybėje viena tokia aikštele naudojasi 5–6 daugiabučių namų), todėl vertinama, kad aikštelių skaičius bus pakankamas. Papildomai planuojama įrengti bent 7 vnt. pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių sodų ir garažų bendrijose.

2014–2020 m. planavimo laikotarpiu pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo kolektyviniais konteineriais aikštelių įrengimą planuojama plėtoti, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą Jurbarko rajono savivaldybėje. Jei nebus techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba jų naudojimas ekonomiškai bus netikslingas, planuojama taikyti kitas priemones ir būdus (pvz., pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimą specialiais maišais, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų turėtojų apvažiavimą ar kt.).

Bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, preliminariu vertinimu planuojama įsigyti bent 101 vnt. specialių pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektų ir jais aprūpinti kolektyvinio rūšiavimo aikšteles. Taip pat reikiamais pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektais (bent 28 vnt.) planuojama aprūpinti švietimo ir ugdymo ar kitos visuomeninės paskirties objektus.

part_1034ca85c5c74a35a0cb97a7b49de40b_end

26 lentelė. Preliminarus pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo aikštelių įrengimo poreikis Jurbarko rajono savivaldybėje. 

Esamas surinkimo aikštelių / konteinerių pastatymo vietų skaičius, vnt.*			Preliminarus surinkimo aikštelių įrengimo poreikis, vnt.*			Bendras surinkimo aikštelių skaičius 2020 m., vnt.	Surinkimo aikštelių skaičius daugiabučių namų rajonuose ir viešose erdvėse, vnt.	Gyventojų skaičius, 2013 m.**	Gyventojų skaičius, kuriam tenka viena aikštelė	Daugiabučiai gyvenamieji namai, vnt.***	Daugiabučių namų skaičius, kuriam tenka viena aikštelė
daugiabučių namų rajonuose ir viešose erdvėse	sodų ir garažų bendrijose	Iš viso:	daugiabučių namų rajonuose ir viešose erdvėse	sodų ir garažų bendrijose	Iš viso:
80	–	80	87	7	94	101	94	32.062	341	433	4,6

Šaltinis: * TRATC duomenys, 2014 m. ** Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m. *** Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras. „Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registre registruotų statinių apskaitos duomenys 2014 m. sausio 1 d.“. Vilnius, 2014.

part_df2cf22f25de4edb97ccd631ccf4f4d7_end

Šiuo metu įdiegtas pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimas kolektyviniais atliekų konteineriais neužtikrina efektyvaus pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiavimo. TRATC duomenimis Jurbarko rajono savivaldybėje vienos pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo aikštelės efektyvumas siekia vos 0,8 tonos pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų per metus, t. y. vidutiniškai vienoje pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo aikštelėje surenkama vos 0,8 tonos pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų per metus. Todėl planuojama ypatingą dėmesį skirti visuomenės švietimo ir informavimo priemonėms, skatinančioms visuomenę efektyviau rūšiuoti komunalines atliekas.

Planuojama iki 2020 m. pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo aikštelių tinklą išplėtoti iki bendro jų skaičiaus 101 bei įvertinus, kad dėl visuomenės švietimo ir informavimo priemonių taikymo rūšiavimo efektyvumas kasmet turėtų augti apie 25 proc., planuojama, kad 2020 m. viešo (kolektyvinio) naudojimo konteineriais bus surenkama beveik 0,15 tūkst. tonų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų.

Skatinti atliekų turėtojus rūšiuoti komunalines atliekas planuojama ir šiomis priemonėmis:

·    2015–2016 m. įvertinti diferencijuotos (dvinarės) vietinės rinkliavos įdiegimo galimybes pagal teisės aktų reikalavimus ir ją nustatyti;

·    2015 m. atlikti parengiamuosius darbus dvinarės įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą įdiegimui, tokius, kaip: įrangos (įskaitant ir programinę) konteinerių ištuštinimo identifikavimui ir atliekų turėtojų apmokestinimui įsigijimas, atliekų susikaupimo normų tyrimas, teisės aktų, reikalingų Vyriausybės patvirtintai metodikai įgyvendinti, parengimas ir patvirtinimas, kiti parengiamieji darbai;

·    toliau tobulinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą, vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais;

·    įgyvendinti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiavimo stebėsenos ir kontrolės sistemą;

·    vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų rūšiavimo ir perdirbimo srityje: pristatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą (akcentuoti kaip visumą), esamą surinkimo ir tvarkymo infrastruktūrą, pasirinktą apmokestinimą, gyventojų teises ir pareigas, galimybes rūšiuoti atliekas.

Vertinama, kad įgyvendinus numatytas Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano priemones, 2020 m. bus atskirai surinkta apie 1,5 tūkst. tonų pakuočių ir kitų antrinių žaliavų (21 lentelė).

part_bc52622ac2944b609f42959dcc00ee5e_end

5.2.4. Elektros ir elektroninės įrangos bei kitų komunalinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas

Savivaldybė privalo aprūpinti gyventojus atskiro surinkimo priemonėmis, skirtomis ir šioms komunalinėms atliekoms:

-    pavojingosioms atliekoms;

-    elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) atliekoms;

-    naudotoms padangoms;

-    didžiosioms atliekoms (statybos ir griovimo atliekoms, baldams ir kt.);

-    tekstilės atliekoms.

Jurbarko rajono savivaldybėje šių atliekų atskiras surinkimas ir toliau numatomas per DASA (bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais EEĮ atliekų tvarkymą). Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. į DASA buvo priimtas daugiau nei 3 kartus didesnis kiekis atliekų, lyginant su 2012 m., todėl naujuoju periodu planuojama pastoviai stebėti gyventojų elgsenos tendencijas ir, esant poreikiui, įrengti papildomą DASA Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.

Gyventojams bus ir toliau siūlomi alternatyvūs šių atliekų surinkimo būdai, t. y. surinkimas apvažiavimo būdu (ne mažiau kaip 2 kartus per metus) bei kitomis priemonėmis (papildančios sistemos, kita).

Numatant komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą, labai svarbu užtikrinti, kad į šių atliekų tvarkymo įrenginius ir gaunamus produktus patektų kuo mažiau pavojingų medžiagų, todėl savivaldybės, organizuodamos komunalinių atliekų surinkimo sistemas, turi užtikrinti atskiro buities pavojingųjų atliekų surinkimo paslaugų teikimą ir visuomenės švietimą. Savivaldybė turi užtikrinti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas) rūšiuojamąjį surinkimą ir tai, kad jų organizuojamose atliekų tvarkymo sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekas.

Savivaldybė arba TRATC, sudarant su gamintojais ir importuotojais ar jų įsteigtomis organizacijomis sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų tvarkymo sistemų, sieks, kad pavojingųjų atliekų srautai, kuriuos techniškai ir organizaciniu požiūriu galima surinkti, būtų surenkami tiesiogiai iš atliekų turėtojų, įrengiant specialius konteinerius įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose.

Planuojama, kad buityje naudojamos EEĮ atliekų tvarkymo veikla ir toliau bus organizuojama bendradarbiaujant su licencijuotomis EEĮ gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kurios ir toliau vykdys įsipareigojimus, numatytus teisės aktų nustatyta tvarka su TRATC sudarytose sutartyse dėl buityje naudojamos EEĮ atliekų surinkimo DASA ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. EEĮ atliekas ir toliau bus galima perduoti įrangos platintojui pagal principą „vienas už vieną“, t. y. atliekų turėtojai, pirkdami naują EEĮ, galės perduoti susidariusias EEĮ atliekas naujos įrangos platintojui prekybos vietoje be papildomo mokesčio tuo atveju, jei atiduodamos EEĮ atliekos yra tos pačios paskirties kaip perkama nauja EEĮ ir jei atiduodamas EEĮ atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos EEĮ kiekį.

Jurbarko rajono savivaldybė ir/arba TRATC turės vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones apie buityje susidarančių pavojingųjų atliekų žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai bei šių atliekų tvarkymo galimybes – ne rečiau kaip 2 kartus per metus visiems gyventojams turės būti pateikiama išsami informacija savivaldybės ir/ar TRATC interneto svetainėje apie pavojingųjų atliekų tvarkymą. Pateikiamoje informacijoje turės būti nurodyta: pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje vietos (nurodytos surenkamos atliekos, darbo laikas, kontaktinė informacija, kainos, jeigu tokios nustatytos), gyventojų teisės perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose bei kita aktuali informacija.

Be aukščiau išvardintų priemonių Jurbarko rajono savivaldybėje planuojama įgyvendinti pavojingųjų atliekų rūšiavimo stebėsenos sistemą.

Tekstilės atliekų atskiras surinkimas ir toliau numatomas per DASA ir apvažiavimo būdu (kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis). Tekstilės atliekų ir pakartotiniam naudojimui tinkamų drabužių surinkimas specialiais konteineriais planuojamas tik tuo atveju, jei surinkimo priemonėms bus galimybė gauti nacionalinę arba ES finansinę paramą.

5.2.5. Po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas

Siekiant atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo ir ekonominės naudos vartotojams, komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą numatoma ir toliau vykdyti regioniniu principu. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane numatyta, kad savivaldybės iki 2016 m. privalo baigti įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos, arba mechaninio apdorojimo įrenginius, kuriuose biologiškai skaidžios atliekos būtų apdorojamos prieš jas perduodant naudoti energijai gauti. Šiuo tikslu, TRATC planuoja vykdyti Tauragės regiono plėtros tarybos 2014 m. vasario 27 d. posėdžio Nr. 51/9P–1 pavedimą ir toliau ieškoti techninių galimybių ir finansinių lėšų regioninių MBA įrenginių pastatymui iki 2020 m.. Priklausomai nuo galimybių gauti finansinę paramą, vietoj MBA įrenginių galėtų būti statoma tik mechaninio apdorojimo arba tik biologinio apdorojimo įrenginių dalis.

Remiantis atliktais vertinimais ir galimybių studijomis, planuojami regioniniai MBA įrenginiai būtų sudaryti iš dviejų dalių: mechaninio apdorojimo ir biologinio apdorojimo. Mechaninio apdorojimo įrenginyje per metus būtų galima sutvarkyti iki 27 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, o biologinio apdorojimo įrenginyje – ne mažiau kaip 11 tūkst. tonų iš mišrių komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginyje atskirtos biologiškai skaidžios atliekų frakcijos. Šie MBA įrenginiai būtų statomi esamo Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje, Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r., kuri yra netoli didžiausio mišrių komunalinių atliekų susidarymo šaltinio Tauragės miesto.

Planuojamose MBA įrenginiuose pirmiausiai iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų atskiriamos biologiškai skaidžios atliekos, antrinės žaliavos (metalai, plastikas, popierius, kartonas, stiklas) bei energetinę vertę turinčios atliekos. Atskirtos biologiškai skaidžios atliekos būtų aerobinio kompostavimo būdu apdorojamos uždarame biologinio apdorojimo įrenginyje, kuriame gautas stabilatas arba techninis kompostas būtų panaudojamas sąvartyno ūkinėms reikmėms: perdengimams, uždengimui, keliams ir pan., o atskirta degi frakcija perduodama atliekų deginimo įrenginiams. Atskirtos antrinės žaliavos būtų perduodamos tolimesniems atliekų tvarkytojams perdirbimui, o iš energetinę vertę turinčių atliekų būtų gaminamas kietasis atgautasis kuras (KAK) arba jos būtų tiesiai vežamos deginimui į atliekų deginimo įrenginius.

Kol bus įrengti regioniniai mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (mechaninio biologinio apdorojimo (MBA), mechaninio apdorojimo (MA) ar pan.) įrenginiai, planuojant įvykdyti Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytas užduotis, Jurbarko rajono savivaldybėje susidariusios mišrios komunalinės atliekos bus apdorojamos (rūšiuojamos) laikinuose mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginiuose (linijoje) pagal sutartį su konkursą laimėjusia įmone. Šiuo metu Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje tokius įrenginius pagal sutartį laikinai įrengė ir eksploatuoja UAB „Ekobazė“. Rūšiavimo linijoje, kurios našumas 25 tūkst. tonų/metus atliekų, iš mišraus komunalinių atliekų srauto atskiriamos:

•     biologiškai skaidžios atliekos (frakcija iki 50 mm dydžio);

•     antrinės žaliavos (plastikai (PET, plėvelė), stiklas, popierius ir kartonas, metalai) – išskiriant ne mažiau kaip 5 proc. nuo bendro rūšiuojamų mišrių komunalinių atliekų kiekio;

•     deginimui skirtos atliekos (dydis – ne mažiau kaip 10x10x10 mm ir ne daugiau kaip 500x500x500 mm, sufasavimo forma – palaida, kaloringumas – 7–15 MJ/kg, maksimalus drėgnumas – iki 50 proc., peleningumas – iki 20 proc., chloro koncentracija – ne daugiau kaip 1 proc.);

•     ir/ar tik šalinimui skirta likutinė frakcija.

Iki 2015 m. pabaigos atskirtos biologiškai skaidžios atliekos bus tvarkomos (kompostuojamos) Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje įrengtoje žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės dalyje (aikštelės pajėgumai 4,32 tūkst. tonų/metus atskirtų biologiškai skaidžių atliekų), o vėliau ir planuojamoje įrengti naujoje biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje su filtrato kaupimo rezervuaru (aikštelės pajėgumai 6 tūkst. tonų/metus atskirtų biologiškai skaidžių atliekų). Įrengus šią naują aikštelę, išrūšiuotų biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo esamoje žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje pajėgumai bus sumažinti iki 2 tūkst. tonų/metus. 2020 m. planuojama, kad rūšiavimo linijoje ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje iš Jurbarko rajono savivaldybėje surinktų mišrių komunalinių atliekų srauto bus išrūšiuota ir sukompostuota iki 2 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų, ir tokiu būdu bus įgyvendinta Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatyta komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotis (22 lentelė).

Planuojama, kad laikinoje rūšiavimo linijoje išrūšiuotos antrinės žaliavos, kurių kiekis dėl Jurbarko rajono savivaldybėje išaugusio pirminio rūšiavimo 2020 m. sieks apie 0,26 tūkst. tonų, bus perduodamos kitiems atliekų tvarkytojams perdirbimui. Tokiu būdu bus ženkliai prisidėta prie Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytos užduoties iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų paruošti naudoti pakartotinai ir/ar perdirbti (22 lentelė).

Energetinę vertę turinčių atliekų atskyrimą rūšiavimo linijoje planuojama pradėti radus optimalų techninį bei finansinį sprendimą dėl jų transportavimo į atliekų deginimo įrenginius, esančius kitų Lietuvos komunalinių atliekų tvarkymo regionų (Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių) teritorijose. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane numatyta, kad jeigu viename komunalinių atliekų tvarkymo regione susidarančias komunalines atliekas numatoma tvarkyti kito regiono teritorijoje esančiuose atliekų tvarkymo įrenginiuose, tokio tvarkymo sąlygos turi būti nustatytos abiejų komunalinių atliekų tvarkymo regionų regioniniuose atliekų tvarkymo planuose. UAB „Fortum Klaipėda“ biokuro ir atliekų termofikacinėje jėgainėje 2014 m. pabaigoje buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas energijai naudoti po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbimui energetinę vertę turinčias atliekas ir iš kitų Lietuvos regionų. Be to, Kaune ir Vilniuje planuojama pastatyti atliekų deginimo įrenginius, kuriuose kaip kuras būtų naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, AB „Akmenės cementas“ taip pat planuoja cemento gamybai naujoje sauso būdo klinkerio krosnyje energijos gamybai naudoti kietąjį atgautąjį kurą. Atliekų deginimo įrenginys, į kurį bus perduotos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, kietasis atgautasis kuras ar kitos deginimui tinkančios komunalinės atliekos, bus atrinktas konkurso būdu, kurį organizuos TRATC.

Preliminariai vertinama, kad iš Jurbarko rajono savivaldybėje susidariusio mišraus komunalinių atliekų srauto rūšiavimo linijoje būtų galima atskirti beveik 0,5 tūkst. tonų energetinę vertę turinčių atliekų. Siekiant įvykdyti Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytą užduotį iki 2020 m. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį) (22 lentelė), energetinę vertę turinčių atliekų perdavimas į atliekų deginimo įrenginius numatytas nuo 2016 m.

Įgyvendinus Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane numatytas priemones ir pradėjus iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti energetinę vertę turinčias atliekas bei jas perduoti į atliekų deginimo įrenginius, Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų kiekis ženkliai sumažės. Sąvartyne planuojama šalinti tik po apdorojimo likusias ir tolimesniam perdirbimui ar naudojimui netinkamas atliekas, kitas mišrias komunalines atliekas, kurioms nebus techninių ar ekonominių galimybių panaudoti, atskirai surinktas perdirbimui ir panaudojimui netinkamas didžiąsias atliekas, statybos ir griovimo atliekas, įskaitant asbesto atliekas. Vertinama, kad 2020 m. sąvartyne šalinamos komunalinės atliekos sudarys mažiau nei 35 proc. nuo visų Jurbarko rajono savivaldybėje susidariusių komunalinių atliekų kiekio (22 lentelė).

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne ir toliau planuojama šalinti gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas, tačiau prognozuojama, kad šių atliekų kiekiai turėtų mažėti dėl nuo 2016 m. įvedamo mokesčio už sąvartyne šalinamas atliekas.

Atsižvelgiant į šalinamus mišrių komunalinių atliekų kiekius, vertinama, kad Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno I ir II sekcija užsipildys 2015 m. pabaigoje arba 2016 m. pradžioje, todėl būtina iki to laiko sąvartyne įrengti III ir IV sekcijas. Sumažėjus į sąvartyną patenkančių atliekų kiekiui, šių sekcijų tarnavimo laikas prailgės. Kartu planuojama įrengti ir subsekciją asbesto turinčių atliekų šalinimui.

part_7a757da09e44429cbfcb320c7c6ee4d4_end

part_634a534683754d95859d1f0004ef37ea_end

6. PLANO ĮGYVENDINIMO POVEIKIO ĮMOKŲ UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIUI VERTINIMAS

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai ir komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos vienai tonai pateiktos 1 lentelėje, t. y. 2014 m. komunalinių atliekų vienos tonos tvarkymo kaštai (sąnaudos) buvo 64,87 Eur/toną (224 Lt/toną), „vartų mokestis“ – 33,29 Eur/toną (114,95 Lt/toną), metinis vietinės rinkliavos dydis vienam miesto gyventojui – 42,28 Eur (146 Lt), o kitų savivaldybės teritorijų gyventojams 26,07 Eur (90 Lt).

Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane numatytą valstybinį mokestį už sąvartynuose šalinamas atliekas Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2014 m. lapkričio 13 d. (Nr. XII–1328) priimdamas Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII–1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymą. Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifas už nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas 2016 m. bus 21,72 Eur/toną (75 Lt/toną) ir kasmet didės 5,79 Eur/toną (20 Lt/toną), o 2020 m. sieks 44,89 Eur/toną (155 Lt/toną), todėl neabejotinai įtakos „sąvartyno vartų“ mokesčio ir vietinės rinkliavos dydžius Jurbarko rajono savivaldybėje. Siekiant, kad „sąvartyno vartų“ mokestis už komunalines atliekas didėtų kuo mažiau arba nuo 2016 m. nedidėtų, planuojama sąvartyne šalinti tik perdirbimui ir deginimui nebetinkamas komunalines atliekas.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimo kaštams įtakos taip pat gali turėti dvinarės vietinės rinkliavos nustatymo reikalavimas, vadovaujantis Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711. Vadovaujantis šios metodikos nuostatomis, savivaldybės turi priimti teisės aktus, reikalingus metodikos įgyvendinimui, ir nustatyti naujus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Jeigu bus patvirtintas Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 302, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 351, 352, 353, 354 straipsniais įstatymo projektas, savivaldybė šiuos teisės aktus turės pasirengti iki 2016 m. sausio 1 d. Pagrindines investicijas, reikalingas dvinarės vietinės rinkliavos įvedimui, sudarys investicijos į pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo priemones (konteinerius ir konteinerinių aikštelių įrengimą), tačiau planuojama, kad šios priemonės bus įrengiamos ES struktūrinės paramos, nacionalinės paramos ir pakuočių gamintojų ir importuotojų lėšomis, todėl ženklios įtakos vietinės rinkliavos dydžiui neturės.

Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatyta, kad išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 proc. disponuojamų namų ūkio pajamų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinės disponuojamos piniginės pajamos vienam namų ūkiui per mėnesį 2013 m. Tauragės regione sudarė 575 Eur (1.984 Lt) (Lietuvos Respublikoje – 731 Eur (2.525 Lt), vadinasi 1 proc., kurio negalės viršyti metinės namų ūkio išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą Tauragės regione, būtų apie 68,93 Eur (238 Lt).

7. PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai:

-    kaip vykdomos atitinkamų kalendorinių metų Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano įgyvendinimo priemonės, pateiktos 18 lentelėje;

-    kaip vykdomos atitinkamų kalendorinių metų Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano komunalinių atliekų tvarkymo užduotys (užpildoma 27 lentelė):

o ar vykdomos Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotys:

Didžiausias leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis Jurbarko rajono savivaldybėje, tonų/metus
2014–2015 m.	2016–2017 m.	2018–2019 m.	nuo 2020 m.
3.781	3.403	3.025	2.647

o ar vykdoma Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatyta komunalinių atliekų naudojimo užduotis;

o ar vykdoma Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatyta popieriaus ir kartono, metalo, plastiko ir stiklo atliekų paruošimo pakartotinai naudoti ir perdirbti užduotis;

o ar vykdomos kitos Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys.

27 lentelė. Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano įgyvendinimo vertinimo kriterijų ir jų siekiamų reikšmių sąrašas.

Tikslas	Vertinimo kriterijus	Rodikliai		Institucija, atsakinga už vertinimo kriterijaus įgyvendinimą
		2016 m.	2020 m.
1. Ilgalaikis strateginis atliekų tvarkymo tikslas – mažinti susidarančių atliekų kiekį, užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų atliekų tvarkymą ir racionalų atliekų medžiaginių ir energinių išteklių naudojimą, taip mažinti gamtos, kitų išteklių naudojimą ir atliekų šalinimą sąvartynuose	komunalinių atliekų, šalinamų sąvartynuose, kiekis, procentais	55	35	savivaldybės
		...	...	Jurbarko rajono savivaldybė
2. Mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį – plėtoti racionalų atliekų medžiaginių ir energinių išteklių naudojimą	įrengti ir veikiantys mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, vienetais	10	10	savivaldybės, regioniniai atliekų tvarkymo centrai
		...	...	Jurbarko rajono savivaldybė / TRATC
	sąvartynuose pašalintų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis, palyginti su 2000 m. kiekiu, procentais	45	35	savivaldybės
		...	...	Jurbarko rajono savivaldybė
3. Užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą, tobulinti esamas atliekų tvarkymo sistemas	užtikrinta komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, procentais	100	100	savivaldybės
		…	...	Jurbarko rajono savivaldybė

-   kaip įgyvendinamas atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas (atliekų hierarchija), vertinant pažangą kiekvienais kalendoriniais metais pagal 28 lentelėje pateiktus rodiklius:

28 lentelė. Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo įgyvendinimo vertinimo rodikliai.

Atliekų tvarkymo būdas	Vertinimo rodikliai	Laukiamas rezultatas	Vertinimo rodiklio vertinimo laikotarpis
Atliekų prevencija	1)    Bendras komunalinių atliekų susidarymas, tonomis per metus	Mažėjimas arba stabilumas	Nuo 2014 m.
	2)    Komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui, kilogramais per metus	Mažėjimas arba stabilumas	Nuo 2014 m.
	3)    Komunalinių atliekų susidarymas vienam namų ūkiui, kilogramais per metus	Mažėjimas arba stabilumas	Nuo 2014 m.
Atliekų paruošimas naudoti pakartotinai	4)    Naudoti pakartotinai paruoštų atliekų kiekiai, tonomis per metus	Didėjimas	Nuo 2015 m.
	5)    Naudoti pakartotinai paruoštų atliekų kiekiai, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio	Didėjimas	Nuo 2015 m
Atliekų paruošimas perdirbimui	6)    Iš gyventojų ir juridinių asmenų (įmonių, įstaigų, organizacijų) atskirai surinktų bei paruoštų perdirbti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekiai, tonomis per metus pagal atliekų kategorijas (popieriaus ir kartono, stiklo, plastikų, metalo atliekos)	Didėjimas	Nuo 2014 m.
	7)    Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekis, išrūšiuotas bei paruoštas perdirbti mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijoje arba regioniniuose apdorojimo įrenginyje, tonomis per metus	Didėjimas, stabilumas, vėliau mažėjimas	Nuo 2014 m.
	8)    Atskirai surinktų buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiai, tonomis per metus	Didėjimas	Nuo 2014 m.
	9)    Atskirai surinktų biologinių atliekų kiekiai, tonomis per metus	Didėjimas	Nuo 2014 m.
	10)  Bendras perdirbimui surinktas ir paruoštas komunalinių atliekų kiekis, tonomis per metus, įskaitant ir biologinių atliekų kompostavimą	Didėjimas	Nuo 2014 m.
	11)  Bendras perdirbimui surinktas ir paruoštas komunalinių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio	Didėjimas	Nuo 2014 m.
Atliekų naudojimas	12)  Panaudotų energijai gauti komunalinių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio	Didėjimas arba stabilumas, vėliau mažėjimas	Nuo 2014 m.
Atliekų šalinimas	13)  Pašalintų sąvartyne komunalinių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio	Ne daugiau nei 55 proc.	Nuo 2016 m.
		Ne daugiau nei 35 proc.	Nuo 2020 m.
	14)  Pašalintų sąvartyne komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis, tonomis per metus	Mažėjimas	Nuo 2014 m.
	15)  Pašalintų sąvartyne komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio	Mažėjimas	Nuo 2014 m.

––––––––––––––––

part_5d1bba793dee438f96cd147f32406aba_end

Jurbarko rajono savivaldybės atliekų sutvarkymo 2014–2020 metų plano

priedas

APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DUOMENYS APIE KOMUNALINES ATLIEKAS SURENKANČIAS, RŪŠIUOJANČIAS, APDOROJANČIAS, NAUDOJANČIAS AR ŠALINANČIAS ĮMONES JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖJE

Eil. Nr.	Įmonės pavadinimas	Tvarkomos komunalinės atliekos	Tvarkymo būdai
1.	UAB „Jurbarko komunalininkas“	Popierius ir kartonas, plastikai Stiklas ir stiklo pakuotė, popieriaus ir kartono pakuotė, plastikinė pakuotė (kartu su PET), mišrios komunalinės atliekos, septinių rezervuarų dumblas, gatvių (teritorijų) valymo atliekos, biologiškai suyrančios atliekos, didžiosios atliekos (nenaudojami baldai, durys, langų rėmai), kombinuota pakuotė, metalinė pakuotė, medinė pakuotė	Surinkimas, vežimas, naudoti skirtų atliekų saugojimas, atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1–R11 veiklų (rūšiavimas, suspaudimas) Surinkimas, vežimas
2.	UAB „RESOTA“	Metalai ir metalinės pakuotės	Surinkimas, naudoti skirtų atliekų saugojimas
3.	UAB „Vilmindė“	Metalai	Surinkimas, vežimas, R1–R12 nurodytais būdais naudoti skitų atliekų laikymas (išskyrus laikinąjį laikymą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
4.	UAB „KESTRIMA“	Metalai ir metalinės pakuotės, nebenaudojama EEĮ, nenurodyta 20 01 21, 20 01 23 ir 20 01 35	Surinkimas, vežimas, naudoti skirtų atliekų saugojimas
5.	UAB „TT Holding“	Metalai ir metalinės pakuotės, nebenaudojama EEĮ, nenurodyta 20 01 21, 20 01 23 ir 20 01 35, nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangliavandenilių	Surinkimas, vežimas, laikymas (R1–R12)
6.	UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė)	Biologiškai suyrančios sodų ir parkų atliekos	Surinkimas, vežimas, laikymas (R1–R12)
7.	UAB „Regmeta“	Metalai ir metalinės pakuotės Nebenaudojama EEĮ, nenurodyta 20 01 21, 20 01 23 ir 20 01 35	Prekyba, vežimas Vežimas
8.	UAB „Ekobazė“	Popierius ir kartonas, popieriaus ir kartono pakuotės, stiklas ir stiklo pakuotės, plastikai ir plastikinės pakuotės, kombinuota pakuotė, mišri pakuotė, kt.	Surinkimas, vežimas

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, 2014 m. liepos mėn.

_____________________

part_f5988d18b8824379a5d13720f2009295_end

PATVIRTINTA

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos

2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-132

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO

TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Jurbarko rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 366 redakcija), Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais.

2.  Taisyklių paskirtis – Savivaldybės teritorijoje plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus bei Savivaldybės ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

3.  Taisyklės reglamentuoja Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos (toliau – paslauga) teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei šių Taisyklių reikalavimų laikymosi priežiūros ir kontrolės mechanizmus bei tvarką.

4.  Taisyklės nustato reikalavimus šioms Savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti:

4.1.    biologiškai skaidžioms atliekoms, įskaitant žaliąsias atliekas bei maisto ir virtuvės atliekas;

4.2.    pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms;

4.3.    tekstilės atliekoms;

4.4.    buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms;

4.5.    elektros ir elektroninės įrangos atliekoms;

4.6.    didelių gabaritų atliekoms ir naudotoms padangoms;

4.7.    statybos ir griovimo atliekoms;

4.8.    mišrioms (likusioms po pirminio rūšiavimo) komunalinėms atliekoms;

4.9.    gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavoms.

5.  Atliekų turėtojai skirstomi į šias grupes:

5.1.    gyventojai (fiziniai asmenys);

5.2.    juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas nėra apibrėžtas minėtiems asmenims išduotame taršos leidime, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba šie leidimai jiems yra neprivalomi;

5.3.    juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas yra apibrėžtas minėtiems asmenims išduotame taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba taršos leidime.

6.  Atliekos privalo būti tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytų prevencijos ir atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo (paruošimas naudoti pakartotinai, perdirbimas, kitoks naudojimas, šalinimas).

7.  Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos naudoti atliekos šalinamos Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne, esančiame Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.

8.  Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems ir (ar) veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams bei atstovybėms.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

9.       Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

9.1. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

9.2. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

9.3. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.

9.4. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos.

9.5. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir/ar atitinka atliekų pavojingumo kriterijus: baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio.

9.6. Didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingosios, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos.

9.7. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos – smulkios medžių šakos, lapai, pumpurai, žiedai, smulkios komunalinės atliekos, dulkės, žemės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios medžiagos, kurios susidaro valant gatves, šaligatvius ir kitas teritorijas.

9.8. Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė (DASA) – aikštelė, įrengta Statybininkų g. 4 E, Jurbarke, kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

9.9. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

9.10.  Komunalinių atliekų tvarkytojas – komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikianti įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su Jurbarko rajono savivaldybės administracija ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi.

9.11.  Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) – Tauragės komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu savivaldybės teritorijoje atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas – UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

9.12.  Mišrios komunalinės atliekos – atliekų turėtojų neišrūšiuotos arba po pirminio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.

9.13.  Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

9.14.  Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

9.15.  Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos).

9.16.  Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė (ŽAKA) – aikštelė, įrengta Kalnėnų g. 3, Kalnėnų k., Jurbarkų sen., Jurbarko r., kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos operatoriaus nustatyta tvarka.

Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.

III. SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

10.  Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šiame punkte išvardintų komunalinių atliekų bei atliekų, kurių neapima gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymą:

10.1.  biologiškai skaidžių, įskaitant žaliųjų atliekų, esančių komunalinėse atliekose;

10.2.  pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų, esančių komunalinėse atliekose;

10.3.  tekstilės atliekų;

10.4.  buityje susidarančių pavojingųjų atliekų;

10.5.  elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

10.6.  didelių gabaritų atliekų ir naudotų padangų;

10.7.  statybos ir griovimo atliekų;

10.8.  mišrių (likusių po pirminio rūšiavimo) komunalinių atliekų;

10.9.  gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavų;

10.10.  bešeimininkių atliekų;

10.11.  kitų atliekų (nepaminėtų šių Taisyklių 10.1–10.10 punktuose), kurios išskiriamos pagal poreikį teisės aktais, įskaitant Savivaldybės priimtus teisės aktus.

11.  Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:

11.1.  atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

11.2.  juridinių asmenų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;

11.3.  atliekų, už kurias surenkantys ar priimantys asmenys, sumoka atliekų turėtojams;

11.4.  netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių, išskyrus naudotas padangas;

11.5.  medicininių atliekų;

11.6.  pakartotinio naudojimo ir kitų pakuočių, įtrauktų į užstato sistemą;

11.7.  fekalijų, srutų, nuotekų, dumblo, kitų skystų atliekų;

11.8.  atliekų, kurios surenkamos Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančiose atliekų surinkimo sistemose.

IV. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS

12.  Jurbarko rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti ir užtikrina šios sistemos funkcionavimą.

13.  Tauragės regiono savivaldybės bendradarbiauja organizuodamos atliekų tvarkymo sistemą ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius. Šiuo tikslu Tauragės regiono savivaldybės kartu yra įsteigusios juridinį asmenį – Administratorių.

14.  Savivaldybė dalį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijų įstatymų nustatyta tvarka yra pavedusi Administratoriui.

15.  Administratoriaus pareigos atlikti jam pavestas atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas nustatomos steigimo dokumentuose, Savivaldybės administracijos ir Administratoriaus sudarytoje Koncesijos sutartyje dėl Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų vykdymo bei Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose.

16.  Administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Savivaldybės administracija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

17.  Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama ir plėtojama vadovaujantis regioniniu ir savivaldybės atliekų tvarkymo planu.

18.  Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą organizuoja ir (ar) dalyvauja organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos).

19.  Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti Organizacijos, neįtraukiamos į gyventojų mokamą rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

20.  Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, Savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema). Atliekų turėtojai gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoti Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja atliekų turėtojus Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.

21.  Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) lėšomis.

22.  Vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, mokėjimą, lengvatas ir rinkliavos lėšų panaudojimą reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai).

23.  Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.

24.  Savivaldybės teritorijoje susidariusių atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja (bešeimininkių atliekų), tvarkymą organizuoja Savivaldybės administracija. Tokiomis atliekomis užterštos teritorijos išvalymo ir sutvarkymo bei atliekų surinkimo, transportavimo darbai finansuojami Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis.

25.  Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų sutarčių reikalavimus užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojai.

26.  Savivaldybės administracija ar Savivaldybės pavedimu Administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

27.  Už komunalinių atliekų tvarkytojų teikiamų paslaugų kokybės priežiūrą bei kontrolę pagal pasirašytas sutartis atsako Savivaldybės administracija ir (ar) Administratorius. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėseną ir kontrolę reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašas.

28.  Atliekų turėtojų registrą tvarko Administratorius teisės aktų nustatyta tvarka.

29.  Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo-perdavimo faktas fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo-perdavimo dokumentus, Savivaldybės administracija ar Administratorius gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą. Atliekų surinkimui naudojant kolektyvinius (bendrus) konteinerius, komunalinių atliekų tvarkytojas, Administratorius ir Savivaldybės administracija informuoja atliekų turėtojus apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą Taisyklių 129 punkte nurodytomis priemonėmis.

30.  Rengiant gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų projektus, būtina numatyti ir įrengti mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles (laikino atliekų laikymo vietas (patalpas)), vadovaujantis šių Taisyklių bei statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ir statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“ nuostatomis. Aikštelėse turi būti numatyta galimybė ateityje pastatyti ir biologiškai skaidžių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) surinkimo konteinerius.

V. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

31.  Komunalinių atliekų turėtojai privalo naudotis tik to komunalinių atliekų tvarkytojo paslaugomis, kuris įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra parinktas Savivaldybės administracijos ir (ar) Administratoriaus.

32.  Kiekvieno žemės sklypo, esančio Savivaldybės teritorijoje, savininkas (nuomininkas, naudotojas ar valdytojas) yra atsakingas už tinkamą sklype esančių atliekų surinkimą ir jų išvežimą iš savo žemės sklypo, vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, nesvarbu, ar tas sklypas yra įregistruotas VĮ Registrų centras ar ne.

33.  Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:

33.1.    gauti šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;

33.2.    gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu (t. y. informaciją apie Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas paslaugas, paslaugų kainas ir kt.);

33.3.    teikti pasiūlymus komunalinių atliekų tvarkytojui, Savivaldybės administracijai, Administratoriui ir Organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;

33.4.    Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasinaudoti Vietinės rinkliavos lengvatomis;

33.5.    informuoti komunalinių atliekų tvarkytojus, Savivaldybės administraciją, Administratorių ir Organizacijas apie šių Taisyklių reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

34.  Komunalinių atliekų turėtojai privalo:

34.1.    naudotis Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema;

34.2.    laiku mokėti Savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, laikytis kitų Nuostatų reikalavimų;

34.3.    atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje, siekiant jas atskirai surinkti:

34.3.1. pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastikus, metalus, įskaitant iš šių medžiagų pagamintų pakuočių atliekas, kombinuotųjų pakuočių ir kitų pakuočių atliekas);

34.3.2. tekstilės atliekas;

34.3.3. pavojingąsias atliekas;

34.3.4. elektros ir elektroninės įrangos atliekas;

34.3.5. didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas;

34.3.6. statybos ir griovimo atliekas;

34.3.7. biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas.

34.4.    naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, laikytis konteinerių naudojimosi ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti, uždaryti konteinerių dangčius po atliekų išmetimo į konteinerius;

34.5.    atliekas į konteinerius talpinti taip, kad atliekų surinkimo konteineriai nebūtų perpildyti, t. y. konteinerių dangčiai turi užsidaryti laisvai; reikalui esant pareikalauti, kad jiems būtų pateikti tinkamo tūrio konteineriai ir nustatyti tinkami (patikslinti) konteinerių tuštinimo grafikai;

34.6.    užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal atliekų tvarkytojo ir Administratoriaus suderintą ir viešai paskelbtą grafiką;

34.7.    komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti specialieji automobiliai;

34.8.    žiemos metu užtikrinti, kad konteinerių aikštelėse būtų valomas sniegas ir ledas, o privažiavimai prie konteinerių būtų pabarstyti smėliu ar žvyru;

34.9.    plauti individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius pagal poreikį;

34.10.  tarp atliekų išvežimų palaikyti atliekų konteinerių stovėjimo vietos švarą ir tvarką.

35.  Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis.

36.  Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama:

36.1.    talpinti (mesti) atliekas į tam tikslui neskirtus konteinerius;

36.2.    maišyti komunalines atliekas su gamybinės ir kitos ūkinės veiklos atliekomis;

36.3.    savavališkai pakeisti kolektyvinio (bendro) konteinerio stovėjimo vietą (išskyrus individualius konteinerius);

36.4.    užstatyti transporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;

36.5.    presuoti ar grūsti atliekas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius;

36.6.    išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitose tam neskirtose vietose bei palikti atliekas šalia konteinerių;

36.7.    atliekas užkasti, vežti ir (ar) išmesti į laukus, miškus bei kitas tam neskirtas tam neskirtas vietas;

36.8.    į konteinerius mesti gruntą, gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavas, degančias ar karštas atliekas (pvz., karštus pelenus), farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas;

36.9.    privačiose teritorijose susidariusias žaliąsias atliekas pernešti į bendro naudojimo teritorijas;

36.10.  gadinti ir laužyti konteinerius;

36.11.  raustis konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas;

36.12.  mišrias komunalines atliekas mesti į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišrių komunalinių atliekų konteinerius (pvz., atvežti mišrias komunalines atliekas iš individualių namų valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir pan.);

36.13.  deginti atliekas, išskyrus sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas ne miestų ir miestelių teritorijose, kaip tai numato aplinkos ministro patvirtinti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.

37.  Jei atliekų surinkimo priemonė tampa netinkama naudoti dėl atliekų turėtojo kaltės, ji keičiama atlygintinai. 

38.  Žemės sklypų savininkai, valdytojai, naudotojai, komunalinių atliekų tvarkytojai yra atsakingi už atliekų konteinerių stovėjimo vietos/aikštelės priežiūrą ir tvarką.

VI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

39.  Komunalinių atliekų tvarkytojai vykdo Savivaldybės ir (ar) Administratoriaus nustatytus reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.

40.  Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę patikrinti aptarnaujamų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę.

41.  Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:

41.1.  teikti paslaugas pagal Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų nuostatas bei sutarties su Savivaldybės administracija ir Administratoriumi sąlygas;

41.2.  neimant papildomo mokesčio pateikti atliekų turėtojams atitinkamo dydžio jų poreikius atitinkančius mišrių komunalinių atliekų konteinerius;

41.3.  tinkamai paženklinti konteinerius – ant konteinerių priekinės dalies turi būti pateikta informacija apie komunalinių atliekų tvarkytoją (įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris), konteinerio paskirtį, kokių atliekų negalima šalinti konteineryje, ŽAKA bei DASA adresai ir kita Administratoriaus reikalaujama informacija;

41.4.  komunalinių atliekų surinkimui naudoti saugius žmonių sveikatai ir aplinkai konteinerius, atitinkančius teisės aktų ir Savivaldybės nustatytus reikalavimus;

41.5.  mišrias  komunalines  atliekas  surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių ir  vežimo metu nemaišyti su pakuočių atliekomis, antrinėmis žaliavomis ar kitomis atskirai surenkamomis atliekomis;

41.6.  konteinerius tuštinti pagal sudarytą ir su Administratoriumi suderintą grafiką, kuris viešai skelbiamas komunalinių atliekų tvarkytojo, Savivaldybės ir Administratoriaus interneto svetainėse, spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose bei tiesiogiai pateikiamas atliekų turėtojams (toliau – grafikas). Grafikas privalo būti pateikiamas du kartus per metus, jei grafikas sudaromas pusmečiui, ir 1 kartą per metus – jei grafikas sudaromas metams. Grafikas gali būti keičiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, apie tai įspėjus atliekų turėtoją savivaldybės interneto svetainėje, spaudoje bei kituose atliekų turėtojams prieinamuose informavimo šaltiniuose;

41.7.  ištuštintus kolektyvinius (bendrus) konteinerius grąžinti į jų nuolatinę stovėjimo vietą, o individualius konteinerius pastatyti į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimti, po ištuštinimo uždaryti konteinerių dangčius;

41.8.  konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės), surenkant išsibarsčiusias mišrias komunalines atliekas bei mišrias komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių;

41.9.  rinkti komunalines atliekas visomis darbo dienomis bei valstybinių švenčių dienomis (išskyrus Kalėdų ir Velykų pirmas dienas);

41.10.  plauti ir dezinfekuoti bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerius, pastatytus daugiabučių namų teritorijose, sodininkų ir garažų bendrijose ar skirtus naudotis juridiniams asmenims, kitiems ūkio subjektams, kai yra nors vienas iš šių požymių: nešvari konteinerio išorė, priskretęs, aplipęs atliekų dariniais vidus, iš ištuštinto konteinerio sklinda pūvančių atliekų kvapas, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį šiltuoju metų laiku ar kitu dažnumu, kuris numatytas sutarties su Savivaldybės administracija ir Administratoriumi sąlygose;

41.11.  pavogtus, netinkamus naudoti ir (ar) sugadintus konteinerius be papildomo mokesčio suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio, taip pat aptarnaujamais ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos ir apie tokį keitimą indentifikavimo sistemos pagalba tiesiogiai internetu informuoti Administratorių; jei surinkimo priemonė netinkama naudoti tapo dėl atliekų turėtojo kaltės, priemonė keičiama atlygintinai;

41.12.  didelio gabarito, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas rinkti apvažiuojant atliekų turėtojus pagal su Administratoriumi suderintą grafiką tokiu dažnumu, kuris numatytas šiose Taisyklėse ir sutarties su Savivaldybės administracija ir Administratoriumi sąlygose;

41.13.  laikytis atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant pakartotiniam konteinerių perpildymo faktui, informuoti Administratorių, kuris nusprendžia, ar būtina pastatyti papildomą ar didesnės talpos konteinerį ir apie tai raštu gavus informaciją iš Administratoriaus, pastatyti papildomą ar didesnės talpos konteinerį;

41.14.  komunalinių atliekų turėtojams pateikti tiesiogiai bei periodiškai skelbti spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose konteineriais surenkamų mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų išvežimo grafikus, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikus;

41.15.  fiksuoti ir įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų;

41.16.  visus gautus skundus spręsti tinkamai ir laiku bei nedelsiant imtis veiksmų trūkumams pašalinti; atliekų turėtojų pranešimus dėl teikiamos paslaugos, nesvarbu ar jie pateikiami tiesiogiai iš atliekų turėtojų, ar per Administratorių ir (ar) Savivaldybės administraciją, išspręsti per 24 valandas;

41.17.  kontroliuoti atskirai surenkamų komunalinių atliekų pirminio rūšiavimo kokybę;

41.18.  teikti informaciją Savivaldybės administracijai ir (ar) Administratoriui vadovaujantis šiose Taisyklėse ir sutartyje su Savivaldybės administracija ir Administratoriumi nustatyta tvarka.

42.  Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:

42.1.  jei atliekų turėtojai nepastato (neišstumia) individualių konteinerių ar patalpose bei uždarose teritorijose esančių kolektyvinių (bendrų) konteinerių nustatytu jų ištuštinimo laiku į nurodytas vietas;

42.2.  yra kliūčių ar grėsmių komunalinių atliekų tvarkytojo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pvz., jei žiemos metu nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas, jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos transporto priemonėmis, ir pan.);

42.3.  jei atliekų surinkimo priemonėse yra daiktai ir (ar) atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal šias Taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai;

42.4.  ant konteinerio užklijuotas Administratoriaus įspėjimas su informacija apie konteinerio netuštinimą („NEIŠTUŠTINTI”).

43.  Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl šių Taisyklių 42 punkte nurodytų priežasčių negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų tvarkytojas šį faktą užregistruoja sutartyje su Savivaldybės administracija ir (ar) Administratoriumi nustatyta tvarka ir apie tai informuoja atliekų turėtoją ir Administratorių. Esant reguliariems (pasikartojantiems) atvejams, komunalinių atliekų tvarkytojas turi informuoti Administratorių ir Savivaldybės administraciją.

44.  Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl blogų privažiavimo sąlygų (pvz., dėl nenuvalyto kelio esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms) negali ištuštinti konteinerių nustatytą dieną, apie tai turi būti informuojamas seniūnas ir Administratorius, o atliekų turėtojai turi kaupti susidarančias mišrias komunalines atliekas maišuose, kurie bus surinkti iš karto po kelio nuvalymo komunalinių atliekų tvarkytojo pasirinktu laiku, bet ne vėliau kaip po 1 darbo dienos, gavus žodinę ar rašytinę informaciją iš seniūnų apie blogų privažiavimo sąlygų pašalinimą. Individualių namų valdų atliekų turėtojus, gyvenančius sunkiai privažiuojamose teritorijose, maišais turi aprūpinti komunalinių atliekų tvarkytojas.

VII. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

45.  Komunalinių atliekų turėtojai biologiškai skaidžias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:

45.1.  komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybes ir pageidauja žaliąsias, maisto ir virtuvės ir (ar) kitas buitines atliekas kompostuoti, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje. Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis žaliųjų, maisto ir virtuvės ir (ar) kitų buitinių atliekų sąrašas pateiktas šių Taisyklių 1 priede;

45.2.  komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių ar nepageidauja kompostuoti atliekų privačioje valdoje, atskirtas žaliąsias atliekas turi:

45.2.1.        išmesti į tam skirtus žaliųjų atliekų surinkimo konteinerius;

45.2.2.        pristatyti į Jurbarko žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę (ŽAKA), esančią Kalnėnų g. 3, Kalnėnų k., Jurbarkų sen., Jurbarko r.

46.  Žaliąsias atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų konteinerių aikštelėse.

47.  Jurbarko miesto individualių namų valdų komunalinių atliekų turėtojai žaliosioms atliekoms surinkti yra aprūpinami individualiais 0,24 m³ talpos konteineriais. Žaliosios atliekos į konteinerius dedamos tiesiogiai, nededant į plastikinius ar kitokius maišelius. Atliekų, kurias galima mesti į žaliųjų atliekų surinkimo konteinerius, sąrašas pateiktas šių Taisyklių 1 priede.

48.  Žaliųjų atliekų atskiro surinkimo priemonėmis (konteineriais) komunalinių atliekų tvarkytojai aprūpinami pagal jų su Administratoriumi sudarytose sutartyse numatytas sąlygas.

49.  Jurbarko miesto individualiose namų valdose esantys individualūs žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal su Administratoriumi suderintą grafiką kas antrą savaitę nuo kovo iki lapkričio mėnesio arba kitu laiku Administratoriui ar Savivaldybės administracijai pareikalavus raštu. Surenkamos ir vežamos atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos žaliosios atliekos negali būti sumaišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis ir (ar) pakuočių atliekomis bei kitomis antrinėmis žaliavomis.

50.  Miesto daugiabučių namų ir kitų bendro naudojimo teritorijų (parkų, skverų, visuomeninių teritorijų bei želdynų) priežiūros metu susidarančias žaliąsias atliekas (šakas, lapus, žolę) miestą tvarkančios įmonės pristato į Jurbarko ŽAKA, pagal su Administratoriumi ir (ar) Savivaldybės administracija sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas.

51.  Žaliąsias atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, gyventojai privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam skirtus surinkimo konteinerius arba nurodytas vietas.

52.  Komunalinių atliekų tvarkytojas ir (ar) kapines prižiūrinti įmonė iš kapinių surinktas žaliąsias atliekas turi pristatyti į Jurbarko ŽAKA.

53.  Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), prekybos centrai, parduotuvės) susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant tam skirtuose kompostavimo įrenginiuose), kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas tvarkyti sutartiniais pagrindais šių atliekų tvarkytojams. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.

54.  Atskirais atvejais, nustačius, kad pas juridinius asmenis susidarančios biologiškai skaidžios atliekos yra tinkamos kompostuoti Jurbarko ŽAKA, jos gali būti priimamos perdirbti už atskirą sutartinį užmokestį.

VIII. PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ BEI TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS

55.  Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

56.  Atliekų, kurias galima mesti į atitinkamus pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (toliau – pakuočių atliekos), surinkimo konteinerius ar maišus, sąrašas pateiktas šių Taisyklių 2 priede.

57.  Pakuočių atliekų atskiro surinkimo priemonėmis (konteineriais) komunalinių atliekų tvarkytojai aprūpinami pagal jų su Administratoriumi ir (ar) Organizacijomis sudarytose sutartyse numatytas sąlygas bei vadovaujantis Administratoriaus nustatyta konteinerių dalinimo tvarka.

58.  Individualių namų valdų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų individualius surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių aikštelėmis, Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštele (DASA), esančia Statybininkų g. 4 E, Jurbarke, bei Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.

59.  Individualių namų valdų komunalinių atliekų turėtojai yra aprūpinami:

59.1.  0,24 m³ talpos individualiais konteineriais visų rūšių pakuočių atliekoms (išskyrus stiklo) ir kitoms tinkamoms perdirbti antrinėms žaliavoms surinkti;

59.2.  0,12 m³ talpos individualiais konteineriais stiklinių pakuočių ir kitoms stiklo atliekoms surinkti.

60.  Individualiose namų valdose esantys individualūs konteineriai tuštinami pagal grafiką:

60.1.  Taisyklių 59.1 punkte nurodyti konteineriai – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį;

60.2.  Taisyklių 59.2 punkte nurodyti konteineriai – ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius.

61.  Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų kolektyvinius (bendrus) surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis Jurbarko DASA bei Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.

62.  Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms surinkti naudojami kolektyviniai (bendri) 1,1 m³ talpos konteineriai. 

63.  Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos pakuočių atliekų surinkimo konteineriai ar kitos surinkimo priemonės. Jeigu pakuočių atliekų gabaritai netinka pakuočių atliekų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas.

64.  Kolektyviniai (bendri) pakuočių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip:

64.1.  skirti stiklinių pakuočių ir stiklo atliekoms surinkti „STIKLAS” – 1 kartą per mėnesį;

64.2.  skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus ir kartono atliekoms surinkti „POPIERIUS” – 2 kartus per mėnesį;

64.3.  skirti plastikinių, metalinių, kombinuotų ir kitų pakuočių atliekoms surinkti „PLASTIKAS” – 2 kartus per mėnesį.

65.  Surūšiuotos ir į pakuočių atliekų surinkimo konteinerius metamos pakuočių atliekos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių).

66.  Surenkamos ir vežamos skirtingų rūšių, atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos pakuočių atliekos negali būti maišomos tarpusavyje ir (ar) su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

67.  Draudžiama kolektyviniuose (bendruose) pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas, mesti atliekas, kurios negali būti šalinamos šiuose konteineriuose.

68.  Draudžiama aikštelėse šalia kolektyvinių (bendrų) pakuočių atliekų surinkimo konteinerių palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.

69.  Šių Taisyklių 42 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti tuštinti pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

70.  Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio ar nepaimti kitos surinkimo priemonės, jeigu tuštinimo metu nustatyta, jog konteineryje ar surinkimo priemonėje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti.

71.  Komunalinių atliekų tvarkytojas apie konteinerių ištuštinimo paslaugos nesuteikimą turi pranešti Organizacijai ir Administratoriui šių Taisyklių bei sutarties su Organizacija ir Administratoriumi nustatyta tvarka (ar kitu duomenų perdavimo būdu).

72.  Jeigu komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl priežasčių, nurodytų šių Taisyklių 42 ir (ar) 70 punktuose, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, gavus žodinę ar rašytinę informaciją iš Organizacijos, Administratoriaus ar seniūnų apie priežasčių, trukdančių teikti paslaugą, pašalinimą.

73.  Įmonės, įstaigos ar organizacijos gali naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su atliekų tvarkytojais.

74. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai ir (ar) kitos priemonės (maišai), skirti ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms, bet ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir (ar) kitos priemonės bei jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Organizatoriai turi atsakyti už renginiui skirtos vietos sutvarkymą, atliekų išvežimą ir apmokėti susidariusių atliekų sutvarkymo išlaidas.

75. Komunalinių atliekų turėtojai surūšiuotas tekstilės atliekas (senus drabužius, kilimus, patalynę ir pan.) pristato į Jurbarko DASA, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka. Savivaldybei nutarus atskirai surinkti tekstilės atliekas specialiais konteineriais, komunalinių atliekų turėtojai tekstilės atliekas privalo talpinti į šioms atliekoms skirtus konteinerius.

IX. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

76.  Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

77.  Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 punkte, buityje susidarančias pavojingąsias atliekas pristato į Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę (DASA), esančią Statybininkų g. 4 E, Jurbarke, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

78.  Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 punktuose, pavojingąsias atliekas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

79.  Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas gali perduoti atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką ir griežtai laikantis informacijoje apie šių atliekų surinkimą nurodytos tvarkos.

80.  Komunalinių atliekų turėtojai susidariusius nereikalingus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

81.  Komunalinių atliekų turėtojai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose, degalinėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto svetainėse, arba perduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

82.  Buityje susidarančias pavojingąsias atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų konteinerius ar palikti šalia jų konteinerių aikštelėse.

X. ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS

83.  Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

84.  Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 punkte, elektros ir elektroninės įrangos atliekas:

85.  pristato į Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę (DASA), esančią Statybininkų g. 4 E, Jurbarke, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka;

85.1.  perduoda komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką;

85.2.  teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams ar platintojams, turintiems pareigą priimti minėtas atliekas.

86.  Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 punktuose, elektros ir elektroninės įrangos atliekas teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams, platintojams ar atliekų tvarkytojams.

87. Komunalinių atliekų turėtojai į Jurbarko DASA gali pristatyti pakartotiniam naudojimui tinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

88.  Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto svetainėse.

XI. DIDELIŲ GABARITŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

89. Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų yra surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

90. Komunalinių atliekų tvarkytojas, Savivaldybės administracija ir (ar) Administratorius ne vėliau kaip 3 dienas prieš tokių atliekų surinkimą informuoja atliekų turėtojus apie vietą ir datą, laiką, kada bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų atliekos.

91. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 punkte, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas pristato į Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę (DASA), esančią Statybininkų g. 4 E, Jurbarke, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

92. Komunalinių atliekų turėtojai į Jurbarko DASA gali pristatyti ir pakartotiniam naudojimui tinkamas gaminių ir kitas atliekas (senus baldus, statybines medžiagas, dėvėtus drabužius ir pan.), kurioje jos bus priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

93.  Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 punktuose, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

94. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.

95. Komunalinių atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.

96.     Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių didelių gabaritų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.

97.     Draudžiama didelių gabaritų atliekas, naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų konteinerių aikštelėse.

XII. STATYBINIŲ IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS

98. Taisyklės reglamentuoja tik statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių pas atliekų turėtojus, nurodytus Taisyklių 5.1 punkte, atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.

99. Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.2 ir 5.3 punktuose, savo statybos ir griovimo atliekas tvarko patys arba perduoda tvarkyti statybos ir griovimo atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

100.   Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.1 punkte, statybines ir griovimo atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis, pvz., asbesto turinčias atliekas) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, išrūšiuoti (metalas, mediena, gruntas, putų polistirolas ir kt.), sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę (DASA), esančią Statybininkų g. 4 E, Jurbarke, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

101.   Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.1 punkte, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į Jurbarko DASA, perduoda šias atliekas tvarkančiai (apdorojančiai) įmonei patys arba per atliekų vežėją sutartiniais pagrindais.  

102.   Statybinės ir griovimo atliekos, kad neužterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir iki jų perdavimo statybos ir griovimo atliekų tvarkytojui saugomos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje.

103.   Statybines ir griovimo atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų konteinerių aikštelėse.

XIII. MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ (LIKUSIŲ PO RŪŠIAVIMO) ATLIEKŲ TVARKYMAS

104.   Savivaldybės teritorijoje mišrias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos ir (ar) Administratoriaus parinktas(-i) komunalinių atliekų tvarkytojas(-ai).

105.   Mišrios komunalinės atliekos surenkamos visoje Savivaldybės teritorijoje iš visų atliekų turėtojų. 

106.   Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines, t. y. po rūšiavimo likusias atliekas, turi išmesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

107.   Prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, komunalinių atliekų turėtojams rekomenduojama jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti.

108.   Savivaldybės teritorijoje susidariusios mišrios komunalinės atliekos iš individualių namų valdų surenkamos 0,12 (0,14) arba 0,240 m³, iš daugiabučių namų, įstaigų, įmonių ir organizacijų – 0,12 (0,14), 0,24, 0,77 (0,75) arba 1,1 m³, kaimuose, kurie nutolę didesniu nei 200 m atstumu nuo kelio, kuriuo organizuojamas maršrutas, – kolektyviniais 1,1 m³ talpos Lietuvos Respublikos standartus atitinkančiais konteineriais, kurių skaičius nustatomas pagal poreikį. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai (pvz., 2,0–8,0 m³ talpos konteineriai). 

109.     Konteineriais aprūpina ir juos keičia komunalinių atliekų tvarkytojas pagal jo su Savivaldybės administracija ir Administratoriumi sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas. Pavogtą, netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo konteinerį komunalinių atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti šių Taisyklių 41.11 punkte nustatyta tvarka.

110.   Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką:

110.1.  kolektyviniai (bendri) konteineriai Jurbarko mieste – ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę (156 kartus per metus);

110.2.  individualūs konteineriai Jurbarko mieste – ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites (26 kartus per metus);

110.3.  kolektyviniai (bendri) konteineriai Dainių ir Jurbarkų k. – ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę (52 kartus per metus);

110.4.  individualūs konteineriai Dainių ir Jurbarkų k. – ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites (26 kartus per metus);

110.5.  kolektyviniai (bendri) konteineriai kitose Savivaldybės vietovėse – ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites (26 kartus per metus);

110.6.  individualūs konteineriai kitose Savivaldybės vietovėse – ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites (26 kartus per metus);

110.7.  įmonių, įstaigų ir organizacijų konteineriai – atsižvelgiant į tai, kaip aptarnaujami kiti atliekų turėtojai, esantys toje aptarnavimo zonoje, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites (26 kartus per metus). Juridiniai asmenys, pateikę atliekų kiekio deklaraciją, aptarnaujami pagal deklaracijoje nurodytą dažnumą.

111.   Šių Taisyklių 42 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas komunalinių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų Taisyklių 42 punkte, tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o mišrių komunalinių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.

112.   Šaltojo metų periodo metu komunalinių atliekų tvarkytojas turi aprūpinti individualių namų valdų atliekų turėtojus, gyvenančius sunkiai privažiuojamose teritorijose, mišrių komunalinių atliekų surinkimui skirtais maišais. Kiekvienai individualiai namų valdai patiekiami ne mažiau kaip 10 maišų, fiksuojant šį faktą Administratoriaus nustatyta tvarka.

113.   Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo ar jam priskirtos tvarkyti teritorijos, konteineriai gali stovėti Savivaldybės nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar aikštelėje.

114.   Konteinerių stovėjimo aikštelės įrengiamos Savivaldybės ir (ar) Administratoriaus lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Konteinerių stovėjimo vietas ar aikšteles, remiantis nustatyta aikštelių vietos parinkimo tvarka (reglamentu), atsižvelgusi į komunalinių atliekų tvarkytojo pasiūlymus, nustato Savivaldybės administracija.

115.   Aikštelėse kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais statomi ir konteineriai pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms surinkti; nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su seniūnijos seniūnu bei komunalinių atliekų tvarkytoju suderintos konteinerių pastatymo vietos.

116.   Sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės parenkamos pagal susitarimą su bendrijos atstovais prie pagrindinio įvažiavimo ar išvažiavimo iš teritorijos ar teritorijos viduje taip, kad būtų patogu juos aptarnauti.

117.   Konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones. Privažiavimai prie kolektyvinių konteinerių, suderinus su Savivaldybės administracija, pažymimi geltona brūkšnine linija, draudžiančia autotransporto priemonių stovėjimą.

118.   Atliekų surinkimui, esant reikalui, Savivaldybės administracijai priėmus atitinkamą sprendimą, gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs maišai ir pan.

119.   Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Organizatoriai turi atsakyti už renginiui skirtos vietos sutvarkymą, atliekų išvežimą ir apmokėti susidariusių atliekų sutvarkymo išlaidas.

120.   Mišrių komunalinių atliekų konteineriai negali būti perpildyti, konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.

121.   Už tvarką prie kolektyvinių konteinerių ir jiems pastatyti skirtose aikštelėse (vietose) atsako seniūnai, kurie įpareigoja tuo rūpintis daugiabučių namų savininkų bendrijas bei būsto eksploatavimo įmones (daugiabučių namų administratorius) bei pačius atliekų turėtojus.

122.   Konteinerių tuštinimo metu konteinerių tuštinimo vietoje tvarką ir švarią aplinką užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojas.

123.   Už individualių konteinerių sanitarinę higieninę būklę atsako komunalinių atliekų turėtojas, už kolektyvinių (bendrų) – komunalinių atliekų tvarkytojas, kuris privalo plauti ir dezinfekuoti mišrių komunalinių atliekų konteinerius šių Taisyklių 41.10 punkte nustatytu dažniu.

XIV. GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS

124.  Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai.

125.  Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonė, kuri vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną.

126.  Draudžiama gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavas pilti į komunalinių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų konteinerių aikštelėse.

127.  Individualiose namų valdose susidariusios kiemo valymo sąšlavos (išskyrus Taisyklių 125 punkte nurodytas atliekas) nedideliais kiekiais gali būti pilamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

XV. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

128. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios Taisyklės skelbiamos vietinėje spaudoje ir Savivaldybės bei Administratoriaus interneto svetainėje.

129.   Atliekų turėtojai Aplinkos ministro patvirtintuose Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose nustatyta tvarka informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama Savivaldybės, Administratoriaus ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.

130. Komunalinių atliekų tvarkytojas, pasinaudodamas įvairiais jam prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo būdus ir ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo galimybes ir kt.

131. Gamintojai (importuotojai) ar jų įsteigta organizacija nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių ir kitų apmokestinamųjų gaminių tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšas visuomenės švietimo ir informavimo veiklai, teisės aktų nustatyta tvarka.

132. Savivaldybė ir Administratorius įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo plane.

133. Atliekų rūšiavimui skatinti Savivaldybė ir (ar) Administratorius privalo ne rečiau kaip kartą per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą Savivaldybės teritorijoje, pateikiant informaciją apie surinktus kiekius ir surinkimo dinamiką, o taip pat informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir/ar vykdyti rūšiuojamojo antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo priemones.

134. Savivaldybės ir (ar) Administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi pateikti išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą gyventojams, o taip pat šią informaciją skelbti savo interneto svetainėje. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo Savivaldybės teritorijoje vietos (nurodant surenkamas atliekas, darbo laiką, kontaktinę informaciją, kainas, jei tokios nustatytos), gyventojų teisės, perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose.

XVI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS STEBĖSENA

135. Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantys komunalinių atliekų tvarkytojai, Administratorius ir Savivaldybės administracija.

136. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai privalo įdiegti ir palaikyti kokybės užtikrinimo ir ataskaitų teikimo apie teikiamą paslaugą sistemą, vykdyti teikiamų paslaugų kokybės stebėseną pagal sutartyje su Savivaldybės administracija ir Administratoriumi nustatytus reikalavimus.

137. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsena vykdoma pagal Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašą.

138. Komunalinių atliekų konteinerių turinio ir rūšiavimo kokybės kontrolę vykdo Komunalinių atliekų tvarkytojas, Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto skyriaus darbuotojai ir Administratoriaus darbuotojai. Komunalinių atliekų konteineriai, kuriuose nustatomi atliekų rūšiavimo pažeidimai, paženklinami atitinkamu įspėjamuoju lipduku.

XVII. ATSAKOMYBĖ

139.   Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija ir TRATC. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai.

140.   Komunalinių atliekų tvarkymo, įskaitant rūšiavimo susidarymo vietoje kokybės, kontrolę vykdo Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas skyrius, seniūnijos ir (ar) Administratorius.

141.   Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsena ir kontrolė vykdoma vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašo reikalavimais.

142.   Asmenims, pažeidusiems šių taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.

143.   Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

_____________________

part_08673238cddd486f988fdddb7368780a_end

Jurbarko rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

1 priedas

REKOMENDUOJAMŲ KOMPOSTUOTI NAMŲ ŪKIO SĄLYGOMIS BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ (ŽALIŲJŲ) ATLIEKŲ SĄRAŠAS

Biologiškai skaidžios (žaliosios) atliekos, kurias komunalinių atliekų turėtojai privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje
Maisto ir virtuvės bei kitos buitinės atliekos	Sodo atliekos
Augalinės kilmės maisto ir virtuvės atliekos: ·      vaisių ir daržovių liekanos; ·      vaisių ir  daržovių žievės; ·      arbatžolės, arbatos pakeliai; ·      kavos tirščiai bei jų filtrai. Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių ir kt.) natūralūs pakratai.	Sodo ir daržo atliekos: ·      netinkami naudoti vaisiai, daržovės; ·      augalų lapai; ·      nupjauta žolė; ·      smulkios šakos; ·      jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų); ·      šiaudai ir šienas; ·      velėna; ·      pjuvenos. Sena vazonų žemė, kambariniai augalai, gėlės.

ŽALIŲJŲ ATLIEKŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į ATITINKAMUS ŽALIŲJŲ ATLIEKŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS

Žaliosios atliekos, kurias komunalinių atliekų turėtojai privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje

·      nupjauta žolė;

·      sugrėbti lapai ir žolė;

·      smulkios medžių ir krūmų genėjimo šakelės;

·      išrautos kambarinės ir lauko gėlės, daržovės, velėna (nupurčius žemių likučius);

·      merkiamos gėlės (be plastikinių ir kitų nenatūralių priedų);

·      piktžolės ir daržovių liekanos;

·      šiaudai ir šienas;

·      netinkami naudoti vaisiai, daržovės;

·      kitos sodo ir daržo žaliosios atliekos;

·      pjuvenos ir kitos smulkios malkų ruošimo atliekos (be sąšlavų priemaišų);

·      nedidelis kiekis medienos pelenų.

______________________

part_8248146fa3764951b0918fa72ce5b880_end

Jurbarko rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

2 priedas

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į ATITINKAMUS PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO KONTEINERIUS AR MAIŠUS, SĄRAŠAS*

Atskirai surenkamų komunalinių atliekų rūšys		Priemonių paskirtis ir tipas
Pakuočių atliekos (neužterštos maisto bei kitų medžiagų likučiais)	Kitos antrinės žaliavos	Individualūs ir kolektyviniai konteineriai (maišai)**
		Skirti stiklinių pakuočių ir stiklo atliekoms surinkti (STIKLAS)	Skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus atliekoms surinkti (POPIERIUS)	Skirti plastikinių, metalinių, kombinuotų ir kitų pakuočių atliekoms surinkti (PLASTIKAS)
Stiklinių pakuočių atliekos, iš jų:		+
a)   visų dydžių ir spalvų stikliniai buteliai ir buteliukai (be kamščių);		+
b)   stiklainiai (be dangtelių);		+
c)   kitos stiklinės pakuotės ir jų duženos.		+
	d)  stikliniai indai, vazos ir kiti stiklo gaminiai;	+
	e)   skaidrus lakštinis (langinis) stiklas.	+
Popierinių ir kartoninių pakuočių atliekos, iš jų:			+
a)   visų rūšių kartonas, jo lakštai, gofruoto kartono dėžės ir kartono dėžutės;			+
b)   popieriniai krepšiai, maišeliai, pakavimo popierius;			+
c)          kitos kartoninės ir popierinės pakuotės;			+
	d)  laikraščiai, žurnalai, vokai, lankstinukai, skrajutės ir kiti reklaminiai spaudiniai;		+
	e)   bloknotai ir knygos (be kietų viršelių);		+
	f)   kitas spaudos ir rašomasis popierius.		+
Plastikinių ir PET (polietileno tereftalato) pakuočių atliekos, iš jų:				+
a)   plastikiniai buteliai, indeliai, dėžutės bei kitos talpos nuo gėrimų ir kitų maisto produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių;				+
b)   plastikiniai dangteliai ir kamšteliai;				+
c)   plastikiniai maišeliai ir plėvelės;				+
d)   PET ir PP tvirtinimo juostos;				+
e)   kita plastikinė pakuotė (su įspaustais PET, HDPE, PE, LPPE, PP, PS ženklais);				+
	f)   polietileno plėvelė;			+
	g)   plastikiniai indai.			+
Kombinuotų (vyraujanti medžiaga popierinius ir kartonas) pakuočių atliekos, iš jų:				+
a)   kartoninės gėrimų pakuotės nuo sulčių ir pieno produktų (Tetra Pak, Pure-Pak ir kt.);				+
b)   laminuoto popieriaus ir kartono pakuotės.				+
Metalinių pakuočių atliekos, iš jų:				+
a)   skardinės nuo gėrimų ir kitų maistų produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių;				+
b)   konservų ir kitos dėžutės;				+
c)   metaliniai dangteliai ir kamšteliai;				+
d)   metalinės tvirtinimo juostos;				+
	e)   metaliniai indai ir įrankiai, kepimo skardos bei kitos metalinės atliekos.			+
Kombinuotų (kitų) pakuočių atliekos, iš jų:				+
a)   traškučių pakeliai;				+
b)   kavos, ledų pakeliai.				+
Medinių pakuočių atliekos, iš jų:				+
a)   medinės dėžės ir dėžutės;				+
b)   medinės pakuotės ir jų sudėtinės dalys prekių tvirtinimui ir transportavimui.				+
Kitos pakuočių atliekos, iš jų:				+
a)   džiuto maišai ir kitos medžiaginės pakuotės;				+
b)   keraminiai buteliai ir dėžutės.				+

* Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

** Individualaus naudojimo konteineriais, skirtais visų rūšių pakuočių atliekų (išskyrus stiklinių) bei kitų tinkamų perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekų surinkimui iš individualių namų valdų turi būti surenkamos visos aukščiau nurodytos komunalinių atliekų rūšys, išskyrus nurodytas stiklinių pakuočių ir kitas stiklo atliekas (kai pastarųjų atliekų surinkimui naudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai).

_______________________

part_7cac8faf06cf4d52855319c9111186e0_end

---

^[1] Pastaba: Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neapima nuotekų dumblo, medicininių atliekų ir visų kitų atliekų, kurios savo sudėtimi nėra panašios į buityje susidarančias atliekas.

^[2] Remiantis 2001 m. visuotinio surašymo duomenimis, Jurbarko rajone gyveno 37.786 gyventojai (mieste – 14.450, kaime – 23.336), 19.790 namų ūkiai, o vidutinis namų ūkio dydis – 2,6. Remiantis 2011 m. visuotinio surašymo duomenimis, Jurbarko rajone gyveno 30.186 gyventojai (mieste – 11.747, kaime – 18.439), 12.449 namų ūkiai, o vidutinis namų ūkis – 2,42.

^[3] Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos (vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis).

^[4] 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas).

^[5] 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą.