VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS, TAIKANT ATVEJO VADYBĄ, VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2018 m. gruodžio 12 d. Nr. 30-3799/18(2.1.1E-TD2)
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u Socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, Vilniaus miesto savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).
2. P a v e d u Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui kontroliuoti, kaip vykdomos tvarkos aprašo nuostatos.
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus
2018 m. gruodžio 12 d.
įsakymu Nr. 30-3799/18(2.1.1E-TD2)
socialinio darbo su šeimomis, taikant Atvejo vadybą, VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE tvarkos aprašas
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, Vilniaus miesto savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato vaiko ir jį auginančių (-io) ar jo besilaukiančių (-io) asmenų (-ens) (toliau – šeima) atvejo vadybos taikymo, inicijavimo, organizavimo, atvejo vadybos koordinavimo Vilniaus miesto savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) tvarką.
2. Šis Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo“, Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Atvejo vadybos tvarkos aprašas) ir Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 „Dėl Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. Socialinio darbo su šeimomis, auginančiomis nepilnamečius vaikus ir patiriančiomis socialinę riziką, taikant atvejo vadybą tikslas – atkurti, ugdyti, palaikyti ir stiprinti šeimos socialinius įgūdžius, bendrauti ir bendradarbiauti šeimoje ir už jos ribų, įveikti krizines situacijas, išmokyti savarankiškai priimti sprendimus ir užtikrinti visapusišką vaikų poreikių tenkinimą bei jų asmenybės ugdymą. Teikiant socialines paslaugas šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.
4. Savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. birželio 18 d. įsakymu
Nr. 30-2157/18(2.1.1E-TD2) „Dėl įgaliojimų vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus“ suteikė įgaliojimus vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus šioms socialinių paslaugų įstaigoms: Socialinės paramos centrui (toliau – Socialinės paramos centras), viešajai įstaigai „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, viešajai įstaigai Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centrui, visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“ (toliau – Organizacijos).
Šiuo Tvarkos aprašu privalo vadovautis Socialinės paramos centras ir Organizacijos, kurios teikia paslaugas vaikams ir šeimoms ir gauna finansavimą iš Savivaldybės.
II skyrius
ATVEJO VADYBOS TAIKYMAS IR INICIJAVIMAS
6. Atvejo vadyba inicijuojama ir organizuojama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Atvejo vadybos tvarkos aprašu numatytais atvejais, nustačius vieną iš grėsmės vaikui lygių (toliau – Grėsmės vaikui lygis):
6.1. Pirmas grėsmės vaikui lygis – kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą.
7. Atvejo vadyba gali būti taikoma nenustačius grėsmės vaikui lygio, bet esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti kompleksinę pagalbą. Atvejo vadybą gali inicijuoti Savivaldybės administracija, seniūnija, socialinių paslaugų įstaiga, kitos pagalbą vaikams ir šeimoms teikiančios įstaigos ar kita įstaiga, organizacija, šeima, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir (ar) raštu kreipdamasi į socialinių paslaugų įstaigą su prašymu paskirti atvejo vadybininką. VVTAĮT teritorinis skyrius į šį atvejo vadybos procesą neįtraukiamas. Socialinės paramos centro ar Organizacijos sprendimas dėl atvejo vadybininko paskyrimo, kai nenustatytas vaikui grėsmės lygis, priimamas per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos ir apie tai elektroninėmis ryšio priemonėmis, telefonu ar raštu informuojamas prašymą pateikęs asmuo.
8. VVTAĮT teritorinis skyrius elektroninėmis ryšio priemonėmis ir (ar) raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po grėsmės vaikui lygio nustatymo su prašymu paskirti atvejo vadybininką kreipiasi į Socialinės paramos centrą ar Organizaciją, kuriai Savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas. Kartu su prašymu VVTAĮT teritorinis skyrius pateikia visą turimą informaciją apie vaiką ir jo šeimą.
9. Atvejo vadybą sudaro:
9.1. šeimos poreikių dėl pagalbos teikimo ir socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje lygių vertinimas;
10. Socialinės paramos centras ir Organizacijos vykdo atvejo vadybos funkcijas Savivaldybės teritorijoje ir koordinuoja atvejo vadybos procesus. Šių įstaigų vadovai paskiria atsakingus darbuotojus, kurie vykdys atvejo vadybos funkcijas.
11. Socialinės paramos centras ir Organizacijos sukuria savo el. pašto adresą nurodytai informacijai gauti ir apie tai informuoja VVTAĮT teritorinį skyrių. Socialinės paramos centro ir Organizacijų kontaktinė informacija (įstaigos pavadinimas, adresas, kontaktinis telefono numeris, el. pašto adresas, įstaigos darbo laikas, atvejo vadybininkų vardai, pavardės) bei paslaugų teritorija nurodyta socialinių paslaugų įstaigų, įgaliotų vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus, sąraše. Šis sąrašas viešai skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje.
III SKYRIUS
ATVEJO NAGRINĖJIMAS
12. Socialinės paramos centras ir Organizacijos gavę VVTAĮT prašymą paskirti atvejo vadybininką šeimai nustačius vieną iš grėsmės vaikui lygių, jį užregistruoja ir nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodyto prašymo gavimo dienos paskiria atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją, dirbsiantį socialinį darbą su šeima (toliau – socialinis darbuotojas), jei jis iki tol nebuvo paskirtas, ir apie tai raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VVTAĮT teritorinį skyrių ir Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrių (toliau – Skyrius).
13. Atvejo vadybininkas organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius, sudaro pagalbos planą, jį tikslina, koordinuoja jo įgyvendinimą, atlieka plano peržiūras ir užbaigia atvejo vadybos procesą, vadovaudamasis Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
14. Iki pirmo atvejo nagrinėjimo posėdžio atvejo vadybininkas atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, užpildydamas Šeimos poreikių pagalbai vertinimo formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 (toliau – Šeimos poreikių pagalbai vertinimo forma).
15. Atvejo vadybininkas organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius:
15.1. nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos;
15.2. nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai mobilioji komanda, per 14 dienų nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos atlikusi intensyvų darbą su šeima, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku ir įvertinusi šeimos poreikius dėl pagalbos ir socialinės rizikos lygį šeimoje, baigia intensyvų darbą su vaiku ir jo šeima ir pateikia atvejo vadybininkui rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo;
16. Iki pirmo atvejo nagrinėjimo posėdžio atvejo vadybininkas, pasitelkęs socialinį darbuotoją, surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką ir jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis, pareikalaudamas iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Esant tarnybiniam būtinumui, atvejo vadybininkas turi teisę gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos išvadas dėl vaikui suteiktų ir (ar) reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų ar išvadas dėl šeimos narių sveikatos būklės. Informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai.
17. Atvejo vadybininkas į atvejo nagrinėjimo posėdį elektroninėmis ryšio priemonėmis, telefonu ar raštu pakviečia šeimos narius, VVTAĮT teritorinio skyriaus atstovą, taip pat kitus specialistus, galinčius suteikti informaciją apie vaiką ir jo šeimą ir teikti jiems pagalbą. Jeigu atvejo vadybininko kviečiami valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų specialistai atsisako dalyvauti atvejo vadybos procese, atvejo vadybininkas raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipiasi į Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių su prašymu inicijuoti pasitarimą minėtiems klausimams spręsti.
18. Atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą. Atvejo nagrinėjimo posėdžio metu jame dalyvaujantys asmenys pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus, kuriuos atvejo vadybininkas įsega į šeimos bylą.
19. Atvejo nagrinėjimo posėdyje išklausoma šeimos narių nuomonė dėl vaiko ir šeimos situacijos, pagrindinių problemų, galimų jų priežasčių ir sprendimo būdų. Atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys specialistai pristato turimą informaciją apie vaiką ir jo tėvus, situaciją šeimoje.
20. Pirmo atvejo nagrinėjimo posėdžio metu aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės ir sudaromas pagalbos planas. Jeigu buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir sudaryta mobilioji komanda, atlikusi intensyvų darbą su vaiku ir šeima, mobiliosios komandos pateiktos rekomendacijos turi būti išanalizuojamos, aptariamos posėdyje ir įtraukiamos į pagalbos planą. Pirmo atvejo nagrinėjimo posėdžio metu sutariama dėl apsikeitimo informacija, susijusia su atvejo vadybos procesu, tvarkos. Atvejo vadybininkas Pagalbos plane numato šeimos įsipareigojimus ir jų vykdymo terminus ir posėdyje dalyvaujančių asmenų atsakomybes. Posėdyje sutariama ir dėl kito atvejo nagrinėjimo posėdžio.
21. Sprendimą dėl vaiko dalyvavimo atvejo nagrinėjimo posėdyje priima VVTAĮT teritorinis skyrius, apie tai informuodamas atvejo vadybininką. Priėmus sprendimą, kad vaikas, siekiant jį apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio, nedalyvaus atvejo nagrinėjimo posėdyje, vaiko nuomonė visais su juo susijusiais klausimais turi būti iš anksto išklausyta VVTAĮT teritorinio skyriaus atstovo. VVTAĮT teritorinio skyriaus atstovas, įvertinęs vaiko amžių ir brandą, išklauso jo nuomonę, ir jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams, pateikia ją atvejo nagrinėjimo posėdyje.
22. Po atvejo nagrinėjimo posėdžio atvejo vadybininkas nedelsdamas parengia ir teikia išvadą dėl socialinių paslaugų skyrimo, jei nustatomas socialinių paslaugų poreikis, Socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėjui ir Organizacijos vadovui, o jų nesant – pavaduojančiam asmeniui. Atvejo vadybininkas priima sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo, užpildydamas sprendimo dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo SP-9 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183, ir užregistruoja Sprendimų dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo registre.
23. Atvejo vadybininkas visą informaciją apie atvejo vadybos procesą, šeimos poreikių pagalbai vertinimą, pagalbos vaikui ir šeimai planavimą ir teikimą kaupia šeimos byloje, segdamas šiuos dokumentus tokia eilės tvarka:
23.2. deklaracija, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1- 157 redakcija), SP-8 formos 3 priedas;
IV SKYRIUS
ŠEIMOS POREIKIŲ PAGALBAI VERTINIMAS, PAGALBOS PLANO SUDARYMAS IR PLANO PERŽIŪRA
24. Šeimos poreikiai pagalbai vertinami kompleksiškai pagal šias sritis:
24.1. vaiko vystymasis: vaiko sveikata (psichinė, fizinė), vaiko ugdymas, šeimos socialiniai santykiai bei vaiko emocinė ir elgesio raida;
24.2. tėvystės įgūdžiai: vaiko priežiūra, vaiko saugumas, emocinis palaikymas ir pozityvus auklėjimas;
25. Vertinant šeimos poreikius pagalbai, įvertinamas ir socialinės rizikos lygis šeimoje – pagal nustatytas sritis įvertinami esami socialinės rizikos veiksniai ir jų reiškimosi šeimoje lygiai, taip pat vaiko ir šeimos apsaugos faktoriai, galintys kompensuoti socialinės rizikos veiksnius.
26. Socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje lygiai, pagal kuriuos vertinami šeimos poreikiai pagalbai:
26.1. 0 lygis – įvertinus vaiko ir jo šeimos situaciją, socialinės rizikos veiksnių nenustatoma, vaiko ir jo šeimos poreikiai gali būti tenkinami teikiant prevencinę pagalbą ir (ar) bendruomenėje teikiamas paslaugas;
26.2. 1 lygis – įvertinus vaiko ir jo šeimos situaciją, nustatomi socialinės rizikos veiksniai ir sritys, kuriose vaikui ir jo šeimai reikia ankstyvosios intervencijos, tačiau daugelis vaiko ir jo šeimos poreikių gali būti patenkinami teikiant prevencinę pagalbą ir (ar) bendruomenėje teikiamas paslaugas;
26.3. 2 lygis – įvertinus vaiko ir jo šeimos situaciją, nustatomi socialinės rizikos veiksniai ir sritys, kuriose reikia intensyvios intervencinės pagalbos, tačiau daugelis vaiko ir jo šeimos poreikių gali būti patenkinami vykdant ankstyvąją intervenciją;
27. Vertinant šeimos poreikius pagalbai, atliekama atvejo vadybininko turimų / gautų dokumentų apie vaiką ir šeimą analizė, inicijuojamas pokalbis su šeima (apie esamas problemas, pagalbos poreikį, atvejo vadybos proceso inicijavimo priežastis, etapus, šeimos ir specialistų funkcijas pagalbos procese ir pan.), atliekama šeimos stebėsena jos gyvenamojoje aplinkoje. Šeimos poreikiams pagalbai įvertinti gali būti taikomi specializuoti vaiko ir (ar) šeimos vertinimo metodai (ekožemėlapis, genograma ir kt.). Šeimos poreikiai pagalbai vertinami pagal nustatytas formas.
28. Atvejo vadybininkas su socialiniu darbuotoju, posėdžio metu sudarant pagalbos planą, pildo nustatytą formą. Parengto pagalbos plano kopiją atvejo vadybininkas pateikia šeimai, VVTAĮT ir kitiems nagrinėjant atvejį bei sudarant ir įgyvendinant Pagalbos planą dalyvaujantiems ir (ar) dalyvausiantiems specialistams.
29. Teikiamų paslaugų tęstinumo poreikį ir trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų siūlymus. Pagalbos planas sudaromas ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui. Jei šeima, įgyvendinus pagalbos planą, pradėjo keisti savo elgesį ir rūpintis savo vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau pagalbos teikimą jai būtina tęsti, gali būti sudaromas naujas pagalbos planas taikant atvejo vadybą nenustačius grėsmės vaikui lygio, bet esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti kompleksinę pagalbą ir pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui.
30. Sudarant pagalbos planą atsižvelgiama į socialinės rizikos veiksnius, jų reiškimosi lygį šeimoje, dažnumą, trukmę, vaiko poreikių nepatenkinimo priežastis, galimas sąsajas tarp socialinės rizikos veiksnių ir socialinės rizikos veiksnių atsiradimo priežastis.
31. Vadovaujantis nuostata, kad pati šeima, naudodamasi tinkama pagalba, gali geriausiai įvardyti savo poreikius ir galimybes, ir siekiant šeimą paskatinti kuo aktyviau įsitraukti į pagalbos plano sudarymą, įgyvendinimą, turi būti išklausomi šeimos siūlymai ir nuomonė dėl vykdant atvejo vadybą planuojamų veiksmų ir priemonių.
32. Išklausęs šeimos siūlymus ir nuomonę dėl Pagalbos plano, atvejo vadybininkas pagalbos plane numato šeimos įsipareigojimus ir jų vykdymo terminus. Pagalbos plano veiksmai ir priemonės turi būti suformuluoti aiškiai ir suprantamai, jame numatomi konkretūs pagalbos plano tikslai ir rezultatai, aiškiai apibrėžiama visų sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą dalyvaujančių ir (ar) dalyvausiančių asmenų atsakomybė, užduotys ir konkretūs vykdytojai bei numatomi veiksmų ir priemonių įgyvendinimo terminai ir kita svarbi informacija. Taip pat pagalbos plane įvardijama, kokių veiksmų gali būti ar bus imamasi, jeigu asmenys, dalyvaujantys ir (ar) dalyvausiantys sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą, nevykdys savo įsipareigojimų. Pagalbos planą pasirašo atvejo vadybininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir kiti specialistai, kurie dalyvauja sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą.
33. Planuojant pagalbą, įvertinamos ir rizikos bei veiksniai (pvz., jei šeimos narys sveiksta nuo priklausomybės, įvertinama atkryčio galimybė), kurie gali kelti riziką, kad pagalbos priemonės nebus įvykdytos pagalbos plane nustatytais terminais.
34. Jei nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba), pagalbos plane turi būti numatyti veiksmai ir priemonės, padėsiantys šeimai pakeisti grėsmę keliančius rizikos veiksnius, kad vaikas galėtų kuo greičiau grįžti į šeimą, taip pat pagalbos vaikui veiksmai ir priemonės. Siekiant užtikrinti šeimos ir vaiko santykius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, turi būti numatyti veiksmai ir priemonės, kurie padėtų palaikyti ryšį tarp vaiko ir jo tėvų.
35. Pagalbos plane turi būti numatyti pagalbos tikslai ir uždaviniai, konkrečios pagalbos priemonės pagal kiekvieną šio Tvarkos aprašo 26 punkte numatytą sritį, kurioje nustatytas socialinės rizikos veiksnys ir šeimos poreikis pagalbai.
36. Pagalbos planas peržiūrimas atvejo nagrinėjimo posėdyje, kurį organizuoja atvejo vadybininkas:
36.1. jeigu nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis – ne rečiau kaip kartą per pusmetį arba esant poreikiui dažniau;
36.2. jeigu nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kartą per keturis mėnesius arba esant poreikiui dažniau;
37. Prieš atvejo nagrinėjimo posėdį, kuriame numatoma pagalbos plano peržiūra, atvejo vadybininkas, pasitelkdamas socialinį darbuotoją, gali iš naujo įvertinti šeimos poreikius pagalbai.
38. Pagalbos planas tikslinamas atsižvelgiant į situacijos šeimoje pokyčius, suteiktos ar teikiamos pagalbos šeimai tinkamumą, pakankamumą, pagalbos plano šeimai efektyvumą.
39. Bendru atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo sutarimu pagalbos planas gali būti tikslinamas neorganizuojant atvejo nagrinėjimo posėdžio tais atvejais, kai tikslinamos socialinio darbuotojo vykdomos priemonės ar socialinės pagalbos teikimo būdai ir (ar) šeimos įsipareigojimai, susiję su socialinio darbuotojo vykdomomis priemonėmis ar socialinės pagalbos teikimo būdais.
40. Pagalbos plano įgyvendinimą koordinuoja atvejo vadybininkas, konsultuodamasis su socialiniu darbuotoju, ir kitais specialistais, kurie dalyvauja sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą, dėl jo įgyvendinimo eigos, galimų trukdžių ir pan.
41. Įgyvendinant pagalbos planą, atvejo vadybininkas vykdo šeimos stebėseną: kartu su socialiniu darbuotoju, ir kitais specialistais, kurie dalyvauja įgyvendinant pagalbos planą, analizuoja šeimos stiprybes, vaiko ir jo šeimos apsaugos faktorius, kartu su šeima įvertina sėkmingai šeimos narių įvykdytus įsipareigojimus, aplinkybes, kurios padeda šeimai laikytis sutartų įsipareigojimų ir pan.
42. Vertinant suteiktos ar teikiamos pagalbos šeimai tinkamumą, pakankamumą, įvertinamas pagalbos lankstumas ir prieinamumas, t. y. ar pagalba vaikui ir jo šeimai prieinama jiems patogiu būdu (individualus konsultavimas, mokymai ar pan.), patogioje vietoje ir patogiu laiku, įvertinamas šeimos poreikis papildomų specialistų, įstaigų, organizacijų pagalbai, išklausoma šeimos nuomonė apie gautą pagalbą.
43. Jeigu atvejo vadybininkas, vertindamas suteiktos ar teikiamos pagalbos šeimai tinkamumą, pakankamumą, nustato, kad pagalbos planas nėra įgyvendinamas, nustato neigiamą pagalbos plano įtaką šeimos situacijai ar pan., jis nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo tokių faktų paaiškėjimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, kurio metu aptariamas pagalbos teikimo procesas, jo įtaka šeimos situacijai, išklausoma šeimos ir specialistų, kurie dalyvauja įgyvendinant pagalbos planą, ir kitų atvejo vadybos procese dalyvaujančių asmenų nuomonė, peržiūrimas ir esant poreikiui tikslinamas pagalbos planas.
44. Siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami pagalbos šeimai tikslai ir uždaviniai, ar pasiekti pagalbos plano tikslai, ar buvo numatyti tinkami veiksmai ir priemonės, peržiūrint pagalbos planą atliekamas ir teiktos pagalbos šeimai efektyvumo vertinimas.
45. Vertinant pagalbos šeimai plano efektyvumą, įvertinamas šeimai ir kiekvienam jos nariui atskirai suteiktos ar teikiamos pagalbos poveikis šeimos situacijai ir socialinės rizikos veiksniams šeimoje. Pagalbos šeimai plano efektyvumo vertinimą atlieka visi asmenys, kurie dalyvavo sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą. Vertinamas kiekvienas veiksmas ir priemonė, kuri buvo numatyta pagalbos plane. Atliekant teiktos pagalbos šeimai efektyvumo vertinimą, įtraukiama ir šeima. Atvejo vadybininkas ir (ar) socialinis darbuotojas padeda šeimos nariams pasiruošti pagalbos plano peržiūrai (pvz., aptaria su šeima, kokia jos nuomonė dėl pagalbos plane numatytų priemonių poveikio šeimos situacijai, kas šeimai nesiseka).
46. Atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėjus, kad krizė šeimoje gilėja, vaiko tėvai nededa pastangų ir nekeičia elgesio bei toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, atvejo vadybininkas ir (ar) VVTAĮT gali įspėti vaiko tėvus žodžiu atvejo nagrinėjimo posėdžio metu ar raštu dėl galimos atsakomybės jiems taikymo.
47. Nustačius, kad Savivaldybėje teikiamos šeimoms reikalingos pagalbos nepakanka, pagalbos pasiūla neatitinka vaikų ir jų šeimų poreikių, atvejo vadybininkas apie tai informuoja Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kuris inicijuoja veiksmus, numatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintose Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijose.
V SKYRIUS
ATVEJO VADYBOS PROCESO UŽBAIGIMAS
48. Atvejo vadybos procesas užbaigiamas, kai atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atvejo vadybininkas ir kiti atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai, atlikę vaiko ir jo šeimos situacijos vertinimą, nustato, kad:
48.2. pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia;
49. Priėmus sprendimą užbaigti atvejo vadybos procesą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 48.1 papunkčiu, šeimai pasiūloma prevencinė pagalba ar bendruomenėje teikiamos paslaugos.
50. Priėmus sprendimą užbaigti atvejo vadybos procesą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 48.2 papunkčiu, atvejo vadybininkas per 3 darbo dienas po atvejo nagrinėjimo posėdžio, kurio metu nustatyta, kad pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia, raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja VVTAĮT ir teikia motyvuotą siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos, globos (rūpybos) vaikui nustatymo, dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, pateikdamas VVTAĮT informaciją apie pagalbos teikimą vaikui ir jo šeimai, jeigu tokia informacija nebuvo teikta anksčiau. Tais atvejais, kai šeimoje kyla realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip tą pačią dieną, telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis ar raštu apie tai informuoja VVTAĮT ir teikia siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos.
51. Šeimai pakeitus gyvenamąją vietą, t. y. apsigyvenus kitoje Vilniaus miesto seniūnijoje, socialinis darbuotojas kreipiasi į Organizacijos socialinį darbuotoją dėl gyvenamosios vietos adreso, kuriame galimai apsigyveno šeima, patikslinimo. Gavęs patvirtinimą apie apsigyvenimo faktą, socialinis darbuotojas rengia informacinį pranešimą atvejo vadybininkui apie šeimos persikėlimą gyventi į kitą seniūniją. Atvejo vadybininkas elektroniniu paštu informuoja Tarnybą apie pasikeitusį šeimos adresą ir praneša, kokia Organizacija toliau teiks socialinės priežiūros paslaugas šeimai. Atvejo vadybininkas bylą perduoda minėtos seniūnijos gyventojus aptarnaujančiam atvejo vadybininkui ir pasirašo bylos perdavimo–priėmimo aktą.
52. Kai atvejo vadybos procesas baigiamas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 48.3 papunkčiu, kai šeima išsikėlė iš Vilniaus miesto savivaldybės ir joje nebegyvena, atvejo vadybininkas informaciją apie šeimą ir pradėtą jos atvejo vadybos procesą, teiktą ir reikalingą tęsti pagalbą, elektroniniu paštu perduoda VVTAĮT ir elektroniniu paštu šeimos skenuotą bylą su lydimuoju raštu persiunčia savivaldybės, į kurią išsikėlė šeima, administracijai. Jeigu šeima išsikėlė gyventi į kitą valstybę, atvejo vadybininkas informuoja VVTAĮT parengdamas raštą ir pridėdamas pagalbos plano kopiją.
VI SKYRIUS
ATVEJO VADYBOS KOORDINAVIMAS
53. Atvejo vadybos funkcijoms vykdyti atvejo vadybininkai įdarbinami socialinių paslaugų įstaigose, o jų darbo vietos pagal galimybes įrengiamos socialinių paslaugų įstaigose ir (ar) seniūnijose.
54. Pagrindinės atvejo vadybininko funkcijos:
54.1. formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, savarankiškai spręsti kylančias problemas;
54.2. tarpusavio susitarimo principu, įtraukiant šeimą, vertinti šeimos poreikius pagalbai bei numatyti galimus pagalbos šeimai būdus;
54.4. organizuoti atvejo nagrinėjimo posėdžius, planuoti pagalbą šeimai, kartu su šeima bei atvejo vadybos procese dalyvaujančiais asmenimis sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą;
54.6. koordinuoti socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, veiklą, telkiant komandą, reguliariai organizuojant bendrus pasitarimus, esant poreikiui, teikiant jiems metodinę pagalbą ir kt.;
54.7. inicijuoti socialinį darbą su šeimos socialine aplinka tam, kad šeima galėtų sėkmingiau integruoti visuomenėje, pagal poreikį koordinuoti prevencinę pagalbą, pasitelkiant šeimos socialinę aplinką, bendruomenę, socialinius darbuotojus ir kitus pagalbos teikėjus renkant ir analizuojant informaciją apie pagalbos teikėjus vietos bendruomenėje;
54.8. dalyvauti kuriant ir plėtojant pagalbos vaikams ir šeimoms paslaugų sistemą seniūnijoje ir (ar) Savivaldybėje;
54.9. bendradarbiauti su valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis, įstaigomis, kitomis organizacijomis;
54.10. teikti siūlymus Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui dėl pagalbos vaikams ir šeimoms paslaugų poreikio užtikrinimo savivaldybėje;
55. Siekiant užtikrinti laiku teikiamą pagalbą šeimoms, pvz., tokiais atvejais, kai šeimos nariai dieną dirba, vaikai lanko ugdymo ar kitas įstaigas, atvejo vadybininkams, socialiniams darbuotojams, gali būti nustatomas kitoks nei Savivaldybės administracijos darbo laikas, nustatant kitą darbo pradžios ir pabaigos laiką ar taikant suminę darbo laiko apskaitą.
56. Atvejo vadybininkams metodinę pagalbą teikia SADM, VVTAĮT prie SADM bei VVTAĮT teritorinis skyrius.
57. Atvejo vadybininkų veiklą organizuoja Socialinės paramos centras ir Organizacijos bendradarbiaudami su Savivaldybės administracijos specialistais, atsakingais už socialinių paslaugų administravimą ir koordinavimą, VVTAĮT, jei reikia, – nepriklausomais ekspertais, mobiliąja komanda ir kt.
58. Atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai turi turėti galimybę keistis patirtimi ir gauti metodinę pagalbą. Atvejo vadybininkai turi turėti galimybę periodiškai su Socialinės paramos centro ir Organizacijos vadovu ar jo įgaliotu asmeniu aptarti savaitės darbo grafikus, problemas ir kitus aktualius klausimus.
59. Atvejo vadybininkams, socialiniams darbuotojams, dirbantiems su šeima, turi būti sudaromos sąlygos tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, sudaromos sąlygos ne mažiau kaip po tris valandas kas mėnesį dalyvauti supervizijose.
60. Skyriaus specialistas, atsakingas už socialinių paslaugų koordinavimą ir priežiūrą, reguliariai (kartą per mėnesį) organizuoja pasitarimus dėl pagalbos vaikams ir šeimoms organizavimo Vilniaus miesto savivaldybėje.
62. Duomenis apie šeimoms teikiamą pagalbą, vykdant atvejo vadybą, atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai suveda Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS).
63. Jei atvejo vadybininko kviečiami valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų specialistai atsisako dalyvauti atvejo vadybos procese, atvejo vadybininkas raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis paštu kreipiasi į Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus koordinatorių su prašymu inicijuoti pasitarimą minėtiems klausimams spręsti.
64. Atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai, gavę informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalo apie tai nedelsdami pranešti policijai ir (ar) VVTAĮT:
64.1. darbo dienomis ir darbo valandomis asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali pranešti VVTAĮT Vilniaus miesto / apskrities teritorinio skyriaus dirbančiam specialistams. Telefonai yra nurodyti interneto svetainėje www.vaikoteises.lt (http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/);
64.2. asmenys, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 (policija, esant poreikiui, susisieks su tuo metu VVTAĮT Vilniaus miesto / apskrities teritorinio skyriaus dirbančiu specialistu);
64.3. visą parą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kai nėra reikalinga skubi pagalba dėl pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, galima pranešti elektroniniu paštu kreipiantis į VVTAĮT Vilniaus miesto / apskrities teritorinio skyrių, kontaktai taip pat nurodyti interneto svetainėje http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/.
65. Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas neturi teisės atskleisti neigiamą poveikį darančios informacijos ir dokumentų apie šeimą tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato teisės aktai. Atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, pateikta ar paviešinta informacija apie šeimą tretiesiems asmenims, laikoma atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, darbo pareigų pažeidimu ir gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
VII SKYRIUS
ŠEIMŲ TEISĖS IR PAREIGOS
66. Suaugę šeimos nariai privalo teikti atvejo vadybininkams ir socialiniams darbuotojams, informaciją, susijusią su šeimos socialinių paslaugų poreikio vertinimu ir atsakyti už pateikiamų vertinti duomenų tikrumą ir informacijos teisingumą.
67. Šeima turi teisę ir galimybę nesutikti, kad būtų tvarkomi jos asmens duomenys, ar jo atstovas privalo išsamiai raštu motyvuoti, kodėl nesutinka su tokiu duomenų tvarkymu. Atvejo vadybininkui gavus nesutikimo priežastis išsamiai įvertina, ar nėra įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios būtų viršesnės už duomenų subjekto interesus.
68. Atvejo vadybininkui gavus nesutikimo priežastis reikėtų išsamiai įvertinti, ar nėra įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios būtų viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves, dėl kurių asmens duomenis būtų būtina rinkti, nepaisant išreikšto duomenų subjekto nesutikimo.
69. Šeima turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka skųsti sprendimus dėl socialinių paslaugų skyrimo.
VIII SKYRIUS
INFORMACIJOS TEIKIMAS
71. Socialinės paramos centras ir Organizacijos:
71.1. pagal VVTAĮT ar Skyriaus rašytinį prašymą raštu ar el. p. pateikia informaciją apie šeimas, auginančias vaikus ir joms teikiamą pagalbą;
71.2. pateikia informaciją VVTAĮT apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko (-ų) globos (rūpybos) nustatymo tikslingumo, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko (-ų) globos (rūpybos) panaikinimo ir jų grąžinimo į šeimą, kai sprendžiamas klausimas dėl naujagimio atidavimo / neatidavimo į šeimą ir kitais nenumatytais atvejais.
72. Esant poreikiui Skyrius ar VVTAĮT iš Socialinės paramos centro ir Organizacijų gali pareikalauti ir kitų dokumentų, informacijos, susijusios su socialinių paslaugų šeimai teikimu.
73. Socialinės paramos centras ir Organizacijos užtikrina atvejo vadybos proceso ir socialinės priežiūros paslaugų teikimo tęstinumą darbuotojų ligos ir kitais atvejais.
74. Atvejo vadybininkų duomenys apie šeimoms teikiamą pagalbą, vykdant atvejo vadybą, apibendrinami Duomenų apie šeimoms teikiamą pagalbą, vykdant atvejo vadybą, mėnesio ataskaitoje (1 priedas), ji Skyriui pateikiama iki einamojo mėnesio 10 d., ir Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms teikimo Savivaldybėje ketvirčio ataskaitoje, ji pateikiama kas ketvirtį iki 10 d.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
75. Darbe su šeimomis atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai vadovaujasi teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą šeimoms, auginančioms vaikus, nuostatomis ir šio Tvarko aprašo nuostatomis.
76. Skundų dėl teikiamų paslaugų kokybės nagrinėjimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
77. Šis Tvarkos aprašas gali būti keičiamas ar papildomas Skyriaus, Socialinės paramos centro ar Organizacijų iniciatyva.