LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2023 M. BALANDŽIO 24 D. ĮSAKYMO NR. V-586 „DĖL 2023–2024 IR 2024–2025 MOKSLO METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. rugpjūčio 1 d. Nr. V-1036

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. V-586 „Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“:

1. Papildau 2.5 papunkčiu:

„2.5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. Papildau 2.6 papunkčiu:

 

„2.6. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. V-680 „Dėl Produktyviojo mokymosi organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais“.

3. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintus 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus:

 

3.1. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

„11. Mokykla, suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos), gali keisti atostogų laiką, bet ne trukmę, Bendrųjų ugdymo planų 9 punkte numatytą 2024–2025 mokslo metų pradžios datą perkelti į rugsėjo 2 d.“

 

3.2. Pakeičiu 17.1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

„17.1.2. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau kartu – 2008 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, o kiekviena atskirai – 2008 m. Pradinio ugdymo bendrosios programos, 2008 m. Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), 2, 4, 6, 8, 10 klasėse ir II gimnazijos klasėse, išskyrus Chemijos ir Fizikos bendrąsias programas 8 klasėje;“.

 

3.3. Papildau 17.1.5 papunkčiu:

 

„17.1.5. Chemijos bendroji programa, nurodyta 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų 24 priede, ir Fizikos bendroji programa, nurodyta 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų 25 priede 8 klasėje;“.

 

3.4. Pakeičiu 18.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

„18.1. ugdymo proceso organizavimo mokykloje kalendorių, t. y. planuojamų organizuoti mokykloje veiklų, renginių per numatytą ugdymo procesui laiką išdėstymą laiko juostoje / laikaraštyje, kurio tikslas – informuoti mokyklos bendruomenę apie planuojamas organizuoti mokykloje veiklas, padėti mokytojams ir mokiniams  planuoti savo kasdienę veiklą, atsižvelgiant į mokyklos ugdymo proceso kalendorių;“

 

3.5. Pripažįstu netekusiu galios 28 punktą.

 

3.6. Pakeičiu 32.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

„32.3. mokykla turi priimti sprendimus dėl mokinio atleidimo nuo dalies pamokų lankymo tų dalykų, kurių jis mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, taip pat formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitas), bei kitais galimais atvejais, kai mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinės vietos laimėtojas, mokyklos nustatyta tvarka.“  

 

3.7. Pakeičiu 34.1.12 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

„34.1.12. išskirtinių gabumų mokiniui, siekiančiam aukštų mokymosi pasiekimų;“.

 

3.8. Pakeičiu 34.2.4.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„34.2.4.4. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokykloje, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumų kalbos, klasėje esant ne mažiau kaip 18 mokinių pagal pradinio ugdymo programą klasėje esant ne mažiau kaip 21 mokiniui – pagal pagrindinio ugdymo programą;“.

3.9. Pakeičiu 34.2.4.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„34.2.4.5. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti, esant klasėje ne mažiau kaip 18 mokinių pagal pradinio ugdymo programą, 21 mokiniui – pagal pagrindinio ugdymo programą, kuri yra daugiakalbėje aplinkoje, kaip numatyta Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše;“.

3.10. Pakeičiu 34.3.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

„34.3.6. gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos integruotoms, praktinėms ir kūrybiškoms veikloms (angl. Science, Technology, Engineering, Art (creative activities), Mathematics) (toliau – STEAM) atviros prieigos STEAM centruose organizuoti;“.

 

3.11. Pakeičiu 35.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

„35.3. integruoto turinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo veikla (toliau – integruota ugdymo veikla) 2023–2024 mokslo metais gali būti įgyvendinama 9, I gimnazijos klasių mokiniams, 2024–2025 mokslo metais integruotą ugdymo veiklą 9, I gimnazijos klasių mokiniams įgyvendina visos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Integruotą ugdymo veiklą vykdo Lietuvos šaulių sąjunga:“.

 

3.12. Pakeičiu 36 punktą ir jį išdėstau taip:

 

„36. Mokinio iki 14 metų tėvai (globėjai), mokinys, nuo 14 iki 18 metų turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, gali prašyti atleisti mokinį nuo dalyko (dalykų) dalies pamokų, jeigu mokinys mokosi arba yra baigęs formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programą (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitas), kurios turinys yra artimas ar tapatus dalyko bendrajai programai, arba kai mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinės vietos laimėtojas. Tokiu atveju privalu pateikti: 

 

36.1. dalyko mokytojui neformaliojo vaikų švietimo programą, pagal kurią mokinys mokosi, ar nuorodą į ją arba formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos, pagal kurią mokosi, turinį;  

36.2. mokytojui patvirtinus, kad neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos turinys atitinka dalyko bendrosios programos turinį, mokytojas siūlo mokyklos vadovui atleisti mokinį nuo dalyko dalies pamokų lankymo; 

36.3. mokyklos vadovo įsakymu mokinys yra atleidžiamas nuo dalyko dalies pamokų lankymo, numatant mokinio atsiskaitymus ir pasiekimų vertinimo būdus.

Mokykla gali priimti sprendimą dėl menų, fizinio ugdymo ar kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į atitinkamo dalyko pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar lygį (pradinio ugdymo procese).“ 

3.13. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

 

„39. Mokinys, atleistas nuo dalyko dalies pamokų lankymo, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla ar mokytis savarankiškai arba pagal individualų ugdymo planą dalyvauti kitose pamokose / veiklose. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokinys mokyklos sprendimu į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai mokykla turi informuoti mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus).“

 

3.14. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:

 

„41. Mokiniams, kurie mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla teikia konsultacijas. Konsultacijos gali būti pavienės arba grupinės, susidarius didesniam mokinių skaičiui.“

 

3.15. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

 

„42. Konsultacijoms besimokantiesiems savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktuose nustatyto metinių arba savaitinių pamokų skaičiaus. Konsultacijos gali būti organizuojamos įvairiais mokymo proceso organizavimo būdais. Joms organizuoti sudaromas tvarkaraštis.“

 

3.16. Pakeičiu 43 punktą ir jį išdėstau taip:

 

„43. Mokiniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygio dalyvaujant  nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (toliau šiame skirsnyje – Pasiekimų patikrinimas), ir nepasiekusiam vertinto dalyko patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba.“

3.17. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:

 

„44. Jei mokinys Pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kelių vertintų dalykų patenkinamo pasiekimų lygio, reikalinga mokymosi pagalba skiriama kiekvienam dalykui atskirai.“ 

3.18. Pakeičiu 45 punktą ir jį išdėstau taip:

„45. Sprendimą, kaip bus organizuojama reikiama mokymosi pagalba mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio Pasiekimų patikrinimuose, priima mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Reikiamos mokymosi pagalbos teikimas, vykdant papildomas, ne trumpesnės kaip vienos pamokos trukmės konsultacijas, gali būti organizuojamas mokykloje, kurioje mokinys mokėsi, ar paskirtoje mokykloje, kai konsultacijos teikiamos kelių mokyklų mokiniams. Konsultacijas gali teikti mokęs mokytojas, kitas mokyklos mokytojas ar paskirtos mokyklos mokytojas. Konsultacijos organizuojamos ne pamokų metu pagal iš anksto mokiniams žinomą tvarkaraštį.“

3.19. Pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:

 

„56. 2023–2024 mokslo metais pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinamos vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 17 punktu.“

 

3.20. Pakeičiu 65 punktą ir jį išdėstau taip:

 

„65. Mokyklos tarybos sprendimu gali būti mažinamas Bendruosiuose ugdymo planuose tautinių mažumų gimtajai kalbai ir literatūrai mokytis skirtų metinių pamokų skaičius, jas perskirstant lietuvių kalbos ir literatūros dalykui, o vidurinio ugdymo programoje – mokinio pasirinktiems individualaus mokymo plano dalykams mokyti / mokytis, tačiau sudarant sąlygas mokiniams pasiekti atitinkamų tautinių mažumų gimtųjų kalbų bendrosiose programose numatytų mokymosi pasiekimų.“

 

3.21. Pakeičiu 77 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

 

„77. Mokinys, išvykęs gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, mokykloje, kuri pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės turi teisę mokyti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat užsienyje gyvenančius šalies mokinius, gali mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos:“.

Mokinys, išvykęs gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, mokykloje, kuri pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės turi teisę mokyti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat užsienyje gyvenančius šalies mokinius, gali mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos:“.

3.22. Pakeičiu 78.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

„78.1. 2023–2024 mokslo metais:   

Klasė /  dalykai  

1 klasė 

2 klasė 

3 klasė 

4 klasė 

Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai 

Dorinis ugdymas  

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)  

35(1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Kalbinis ugdymas  

Lietuvių kalba   

– 

245 (7) 

– 

245 (7) 

490 (14) 

1015 (29) 

Lietuvių kalba ir literatūra  

280 (8) 

– 

245 (7) 

– 

525 (15) 

Gimtoji kalba (baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių)* 

– 

245 (7) 

– 

245 (7) 

490 (14) 

980 (28) 

Baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinių mažumos gimtoji kalba ir literatūra* 

245 (7) 

– 

245 (7) 

– 

490 (14) 

Lietuvių kalba*  

– 

140 (4) 

– 

175 (5) 

315 (9) 

665 (19) 

Lietuvių kalba ir literatūra*  

175 (5) 

–

175 (5) 

–

350 (10) 

Užsienio kalba (anglų, prancūzų, vokiečių k.)  

– 

70 (2) 

– 

70 (2) 

140 (4) 

210 (6) 

Užsienio kalba (pirmoji, anglų / vokiečių / prancūzų)  

– 

– 

70 (2) 

– 

70 (2) 

Visuomeninis ugdymas  

Visuomeninis ugdymas  

35 (1) 

– 

35 (1) 

– 

70 (2) 

280 (8) 

Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas

Gamtos mokslai  

35 (1) 

– 

35 (1) 

– 

70 (2) 

Pasaulio pažinimas  

– 

70 (2) 

– 

70 (2) 

140 (4) 

Matematika  

140 (4)

175 (5)

175 (5)

175 (5)

665 (19)

Technologijos  

35 (1) 

– 

35 (1) 

– 

70 (2) 

700 (20) 

Meninis ugdymas

Dailė   

35(1) 

– 

35(1) 

– 

70 (2) 

Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, teatras ir šokis) ***** 

– 

175(5) 

– 

175 (5) / 140 (4) * 

350 (10) / 315 (9)* 

Muzika  

70 (2) 

– 

70 (2) 

– 

140 (4) 

Teatras** 

35 (1) 

– 

35 (1) 

– 

70 (2) 

Šokis**  

35 (1) 

– 

35 (1) 

– 

70 (2) 

Fizinis ir sveikatos ugdymas  

Fizinis ugdymas **** 

105(3) 

105(3) 

105 (3) 

105 (3) 

420 (12) 

Gyvenimo įgūdžiai*** 

*** 

– 

*** 

– 

*** 

Informatika***  

*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

Etninė kultūra***  

*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus  

805 (23) / 945* (27) 

875 (25) / 1015* (29) 

875 (25) / 1050* (30) 

875 (25) / 1015* (29) 

3430 (98) / 4025* (115) 

Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti:  

35 (1) / 0* 

35 (1) 

35 (1) / 0* 

35(1) 

140 (4) / 70* (2) 

Maksimalus leistinas pamokų skaičius  

875 (25) 

1050 (30) 

1050 (30) 

1050 (30) 

4025 (115) 

Neformalusis vaikų švietimas  

140 (4) 

140 (4) 

280 (8) 

Pastabos: 

* mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba; 

** mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas (gali būti mokoma abiejų dalykų, papildomą pamoką skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti); 

*** integruojama į kitus mokomuosius dalykus (Informatikos gali būti mokoma skiriant atskirą pamoką vadovaujantis 79.7 papunkčio nuostatomis); 

**** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal pradinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą; 

***** meninio ugdymo pamokos 2 ir 4 klasėje konkretiems dalykams paskirstomos vadovaujantis 79.5 papunkčio nuostatomis.“

 

3.23. Pakeičiu 78.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„78.2. 2024–2025 mokslo metais:  

Klasė / dalykai  

1 klasė 

2 klasė 

3 klasė 

4 klasė 

Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai 

Dorinis ugdymas  

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)  

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Kalbinis ugdymas  

Lietuvių kalba ir literatūra  

280 (8) 

245 (7) 

245 (7) 

245 (7) 

1015 (29) 

Baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinių mažumos gimtoji kalba ir literatūra *  

245(7) 

245(7) 

245(7) 

245(7) 

980 (28) 

Lietuvių kalba ir literatūra* 

175 (5) 

140 (4) 

175 (5) 

175 (5) 

665 (19) 

Užsienio kalba (pirmoji, anglų / vokiečių / prancūzų)  

– 

70 (2) 

70 (2) 

70 (2) 

210 (6) 

Visuomeninis ugdymas  

Visuomeninis ugdymas  

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas  

Gamtos mokslai  

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Matematika  

140 (4) 

175 (5) 

175 (5) 

175 (5) 

665 (19) 

Technologijos  

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Meninis ugdymas 

Dailė   

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Muzika  

70 (2) 

70 (2) 

70 (2) 

70 (2) / 

35 (1)* 

280 (8) / 

245 (7)* 

Teatras** 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Šokis**  

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

35 (1) 

140 (4) 

Fizinis ir sveikatos ugdymas  

Fizinis ugdymas  

105(3) 

105(3) 

105 (3) 

105 (3) 

420 (12) 

Gyvenimo įgūdžiai*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

Informatika***  

*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

Etninė kultūra***  

*** 

*** 

*** 

*** 

*** 

Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus  

805 (23) / 945* (27) 

875 (25) / 1 015* (29) 

875 (25) / 1 050* (30) 

875 (25) / 1 015* (29) 

3 430 (98) /  

4 025* (115) 

Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti 

35 (1) / 0* 

35 (1) 

35 (1) / 0* 

35 (1) 

140 (4) / 70* (2) 

Maksimalus leistinas pamokų skaičius  

875 (25) 

1 050 (30) 

1 050 (30) 

1 050 (30) 

4 025 (115) 

Neformalusis vaikų švietimas  

140 (4) 

140 (4) 

280 (8) 

Pastabos: 

*mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba; 

** mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas (gali būti mokoma abiejų dalykų, papildomą pamoką skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti); 

*** integruojama į kitus mokomuosius dalykus arba organizuojama atskira pamoka .“

 

3.24. Pakeičiu 79.1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„79.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti mokyklos nustatyta tvarka;“.

3.25. Pakeičiu 79.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„79.3. socialinis / visuomeninis ir gamtamokslinis ugdymas:

79.3.1. 2023–2024 mokslo metais 2 ir 4 klasėje socialiniam ir gamtamoksliniam ugdymui skiriama po pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko, iš kurio ne mažiau kaip viena ketvirtoji turi būti skiriama praktinei patyriminei veiklai;

79.3.2. 2023–2024 mokslo metais 1 ir 3 klasėse, o 2024–2025 mokslo metais 1–4 klasėse visuomeninis ugdymas ir gamtos mokslai įgyvendinami atsižvelgiant į bendrųjų programų nuostatas, gamtos mokslų pamokas praplečiant tyrinėjimo veikla;“.

3.26. Pakeičiu 79.5.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„79.5.2. 2023–2024 mokslo metais 2 ir 4 klasėse, kai valandos skiriamos dailės ir technologijų dalykui, technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko;“. 

3.27. Pakeičiu 79.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„79.6. 2023–2024 mokslo metais 2 ir 4 klasėse teatro gali būti mokoma taikant jo elementus per įvairių dalykų pamokas ar neformaliojo vaikų švietimo veiklas. 2023–2024 mokslo metais 1 ir 3 klasėse, o 2024–2025 mokslo metais 1–4 klasėse mokyklos nuožiūra pasirenkamas teatro arba šokio dalykas (gali būti mokoma abiejų dalykų, papildomą pamoką skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti);“.

3.28. Pakeičiu 79.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„79.7. informacinės technologijos / informatika:

79.7.1. skaitmeninei mokinių kompetencijai ugdyti per visus dalykus ugdymo procese naudojamos šiuolaikinės skaitmeninės technologijos;

79.7.2. integruotai ar atskira informatikos / informacinių technologijų pamoka (ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti) ugdomas mokinių informatinis mąstymas, mokoma kūrybiško ir atsakingo šiuolaikinių technologijų naudojimo, saugaus ir atsakingo elgesio skaitmeninėje aplinkoje, skaitmeninio turinio kūrimo, įgyvendinama Informatikos bendroji programa;“.

3.29. Pakeičiu 79.8 papunktį ir jį išdėstau taip:

„79.8. Etninės kultūros bendroji programa įgyvendinama integruojant temas į kitus dalykus ar atskira pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti;“.

3.30. Papildau 79.9 papunkčiu:

„79.9. Gyvenimo įgūdžių bendroji programa 2023–2024 mokslo metais 1 ir 3 klasėse, o 2024–2025 mokslo metais 1–4 klasėse įgyvendinama integruojant temas į kitus dalykus ar atskira pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.“

3.31. Pakeičiu 81 punktą ir jį išdėstau taip:

„81. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą ir sudarydama mokyklos ugdymo planą, numato, kurių pradinio ugdymo dalykų pamokas skirtingo amžiaus mokiniams jungtinėje klasėje organizuos vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai ar tik dalį kartu. Rengiant jungtinį ugdymo planą vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 17 punkto nuostatomis.“

3.32. Pakeičiu 86 punktą ir jį išdėstau taip:

„86. Pamokų skaičius 2008 m. Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 6, 8, 10 klasėse ir II gimnazijos klasėse, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (lentelėje pamokų skaičius nurodytas dvejiems mokslo metams):

 

Klasė

 

 

 

 

 

 

Ugdymo sritys

ir dalykai

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

Pagrindinio ugdymo programos pirmoje dalyje (5–8 klasės)

9 / I gimn.

klasė

10 / II gimn.

klasė

Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)

 

Dorinis ugdymas

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

74 (1; 1)

74 (1; 1)

148 (4)

74 (1; 1)

222 (6)

 

Kalbos

 

Lietuvių kalba ir literatūra

370 (5; 5)

370 (5; 5)

740 (20)

333 (4; 5)

1 073 (29)

 

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*

370 (5; 5)

370 (5; 5)

740 (20)

296 (4; 4)

1 036 (28)

 

Užsienio kalba (pirmoji)

222 (3; 3)

74 (0; 2)

222 (3; 3)

148 (2; 2)

444 (12)

222 (6)

222 (3; 3)

148 (2; 2)

666 (18)

370 (10)

 

Užsienio kalba (antroji)

 

Matematika ir informacinės

technologijos

Matematika

296 (4; 4)

296 (4; 4)

592 (16)

296 (4; 4)

888 (24)

 

Informacinės technologijos

74 (1; 1)

37 (1; 0)

111 (3)

74 (1; 1)

185 (5)

 

Gamtamokslinis ugdymas

 

Gamta ir žmogus

148 (2; 2) (tik 6 kl. – 74)

–

148 (4)

–

148 (4)

 

Biologija

–

111 (2; 1)

111 (3)

111 (2; 1)

222 (6)

 

Chemija

–

74 (0; 2)

74 (2)

148 (2; 2)

222 (6)

 

Fizika

–

111 (1; 2)

111 (3)

148 (2; 2)

259 (7)

 

Gamtos mokslai**

148 (2; 2) (tik 5kl.–74)

296 (4; 4)

444 (12)

–

444 (12)

 

Socialinis ugdymas

 

Istorija

148 (2; 2)

148 (2; 2)

296 (8)

148 (2; 2)

444 (12)

 

Pilietiškumo pagrindai

–

–

–

74 (1; 1)

74 (2)

 

Socialinė-pilietinė veikla

20

20

40

20

60

 

Geografija

74 (0; 2)

148 (2; 2)

222 (6)

111 (2; 1)

333 (9)

 

Ekonomika ir verslumas

–

–

–

37 (1; 0)

37 (1)

 

Meninis ugdymas

 

Dailė

74 (1; 1)

74 (1; 1)

148 (4)

74 (1; 1)

222 (6)

 

Muzika

74 (1; 1)

74 (1; 1)

148 (4)

74 (1; 1)

222 (6)

 

Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga

 

Technologijos (...)

148 (2; 2)

111 (2; 1)

259 (7)

92,5 (1; 1,5)

351,5 (9,5)

 

Fizinis ugdymas***

222 (3; 3)

222 (3; 3)

444 (12)

148 (2; 2)

592 (16)

 

Žmogaus sauga****

37 (1; 0)

37 (0; 1)

74 (2)

8,5 (0; 0,5)

92,5 (2,5)

 

Projektinė veikla (....)

 

 

 

37

37

 

Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla projektinė veikla...); ... (pasirenkamasis); ... (dalyko modulis)

 

 

 

 

 

 

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

26; 31*

29; 32*

30; 33*

31; 34*

 

32; 34*

31; 33*

179; 197*

 

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus

962;

1 147*

1 073;

1 184*

1 110;

1 221*

1 147;

1 258*

 

1 184;

1 258*

1 147;

1 221*

6 623;

7 289*

 

 

5–8 klasėse

 

9–10, I–II gimn. klasėse

 

 

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus

444

444

518; 370*

962; 814*

 

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)

259

259

148

407

 

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba tautinės mažumos kalba;

** mokyklose, įgyvendinančiose gamtos mokslų programą 5–8 klasėms;

*** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą;

**** siekiant pereiti prie sklandaus Gyvenimo įgūdžių dalyko mokymo nelyginėse klasėse, Žmogaus saugos mokymui 8 klasėje gali būti skiriama 0,5 pamokos.“

 

3.33. Pakeičiu 87 punktą ir jį išdėstau taip:

„87. Pamokų skaičius 2022 m. Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 5, 7, 9 klasėse ir I gimnazijos klasėje 2023–2024 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais 5–10 klasėje ir I–II gimnazijos klasėje, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:   

Dalykų grupės / dalykai 

Klasė / pamokų skaičius mokslo metus ir per savaitę

Iš viso programai 

5 klasė 

6 klasė 

7 klasė 

8 klasė 

9 / I gimn. klasė 

10 / II gimn. klasė 

Dorinis ugdymas 

Dorinis ugdymas (etika) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

222 (6)

Dorinis ugdymas (tikyba)

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

222 (6)

Kalbinis ugdymas 

Lietuvių kalba ir literatūra 

185 (5) 

185 (5) 

185 (5) 

185 (5) 

148 (4) 

185 (5) 

1 073 (29)

Lietuvių gestų kalba 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

444 (12)

Baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra * 

185 (5) 

185 (5) 

185 (5) 

185 (5) 

148 (4) 

148 (4) 

1 036 (28)

Užsienio kalba (pirmoji, …)** 

111 (3) 

185 (5)

111 (3)*

185 (5)

111 (3)*

185(5)

111 (3)*

185 (5)

111 (3)*

185 (5)

111 (3)*

1 036 (28)

Užsienio kalba (antroji, …)** 

Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas 

Matematika 

148 (4) 

148 (4) 

148 (4) 

148 (4) 

148 (4) 

148 (4) 

888 (24)

Informatika 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

185 (5)

Gamtos mokslai  ***

74 (2) 

74 (2) 

111 (3) 

185 (5) 

444 (12)

148 (4) (5–6 kl.) 

Biologija 

74 (2) 

37 (1) 

74 (2) 

37 (1) 

222 (6)

Chemija 

 

 

 

 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

222 (6)

Fizika 

37 (1) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

259 (7)

Technologijos 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

37 (1) 

37 (1) 

55,5 (1,5) 

351,5 (9,5)

Visuomeninis ugdymas 

Etninė kultūra **** 

Istorija 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

444 (12)

Geografija 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

74 (2) 

37 (1) 

333 (9)

Ekonomika ir verslumas 

37 (1) 

37 (1) 

Pilietiškumo pagrindai 

37 (1) 

37 (1) 

74 (2)

Meninis ugdymas 

Dailė 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

222 (6)

Muzika 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

37 (1) 

222 (6)

Fizinis ir sveikatos ugdymas 

Fizinis ugdymas 

111 (3) 

111 (3) 

111 (3) 

111 (3) 

74 (2) 

74 (2) 

592 (16)

Gyvenimo įgūdžiai 

37 (1) 

18,5 (0,5) 

37 (1) 

18,5 (0,5) 

18,5 (0,5) 

18,5 (0,5) 

148 (4)

Socialinė-pilietinė veikla 

20 

20 

20 

20 

20 

20 

120 

Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla: 

projektinė veikla (...); ... (pasirenkamasis); 

... (dalyko modulis) 

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 

26 ;31*

29,5;32,5*

31;34*

30,5; 33,5 *

31,5;33,5*

32;34*

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus 

962 

1 091,5 

1 147 

1 128,5 

1 165,5 

11841 

6 678,5 

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus 

444 

518 ;370

962 

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus) 

259 

148 

407 

Pastabos: 

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba tautinės mažumos kalba;  

** pirmajai ir antrajai užsienio kalbai nurodytas bendras pamokų skaičius; 

***  gamtos mokslų  dalyką „Gamtos mokslai“ galima rinktis įgyvendinti 5–8 klasėse arba tik 5–6 klasėse; 

**** įgyvendinama integruojant į dalykų turinį.“

 

3.34. Pakeičiu 94 punktą ir jį išdėstau taip:

„94. Socialinė-pilietinė veikla organizuojama vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 9 priedu.“

3.35. Pakeičiu 97.2.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„97.2.4. jei pradedant mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (I gimnazijos klasėje) mokinys pageidauja keisti anksčiau pradėtos antrosios užsienio kalbos (rusų) į kitos užsienio kalbos mokymąsi.“

3.36. Pakeičiu 97.2.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„97.2.6. pamokos užsienio (pirmajai) kalbai ir užsienio (antrajai) kalbai Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose nurodytos bendrai, skatinant mokyklas ieškoti veiksmingų sprendimų, kaip organizuoti kalbinį ugdymą ir kaip paskirstyti valandas tarp pirmosios ir antrosios užsienio kalbų, siekiant sudaryti galimybes mokiniams išmokti dvi užsienio kalbas. Tikslinga, pradedant mokytis antrosios užsienio kalbos, intensyvinti mokymą, skiriant daugiau pamokų naujai pradėtai užsienio kalbai mokytis. Užsienio kalbos mokymuisi negali būti skiriama mažiau kaip 2 pamokos per savaitę;“.

3.37. Papildau 97.2.7.4 papunkčiu:

„97.2.7.4. jei pradedant mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (I gimnazijos klasėje) mokinys pageidauja keisti anksčiau pradėtos antrosios užsienio kalbos (rusų) į kitos užsienio kalbos mokymąsi.“

3.38. Pakeičiu 97.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„97.4. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos užsienio kalbos pamokas;“.

3.39. Pakeičiu 97.5.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„97.5.1. mokiniui sudaromos sąlygos mokytis užsienio kalbos kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos užsienio kalbos pamokos, suderinus su mokiniu,  valstybinės,  mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos), skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktais;“.

3.40. Pakeičiu 97.9.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„97.9.3. mokykla iš meninio ugdymo dalykų grupės kaip pasirenkamuosius dalykus gali siūlyti rinktis teatrą ir šokio dalykus, kurių kiekvieno mokymuisi skiriama 1 savaitinė pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti;“.

3.41. Pakeičiu 97.10.1 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„97.10.1. mokykla numato, kaip organizuos ugdymą specialiajai medicininei fizinio pajėgumo grupei priklausantiems mokiniams:“.

3.42. Pakeičiu 99 punktą ir jį išdėstau taip:

„99. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Įstaigos kartu planuoja ugdymo procesą, vadovaudamosi Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktais ir formaliojo profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršydamos nustatyto mokiniui maksimalaus savaitinio pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų (t. y. 110 kontaktinių valandų) ir ne daugiau kaip 10 mokymosi kreditų (t. y. 220 kontaktinių valandų) apimties dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys, kuris pasirenka mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), gali nesimokyti technologijų dalyko.“

3.43. Pakeičiu 100 punktą ir jį išdėstau taip:

„100. 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasės mokiniai tęsia 2022–2023 mokslo metais pradėtą mokymąsi pagal individualų mokymosi planą, kuriame turi būti ne mažiau nei 8 privalomi mokytis dalykai ir minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28. Mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumos kalbos, minimalus pamokų skaičius – 31,5 savaitinės pamokos; mokiniui, besimokančiam pagal specializuoto ugdymo programą, minimalus pamokų skaičius – 31 savaitinė pamoka. Maksimalus pamokų skaičius IV gimnazijos klasėje – ne daugiau nei 35 pamokos per savaitę. Pamokų skaičius 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu per dvejus metus:  

Ugdymo sritys, dalykai 

Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti 

Bendrasis kursas 

Išplėstinis kursas 

Dorinis ugdymas  

70 

Tikyba 

70 

– 

Etika 

70 

– 

Kalbos 

Lietuvių kalba ir literatūra  

280 

280 

350 

Lietuvių kalba ir literatūra* 

385 

385 

455 

Gimtoji kalba (baltarusių, rusų, vokiečių)* 

280 

280 

350 

Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra* 

280 

280 

350 

Užsienio kalbos 

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį 

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį 

Užsienio kalba (...) 

210 

210 

210 

Socialinis ugdymas 

140 

Istorija  

140 

210 

Geografija  

140 

210 

Integruotas istorijos ir geografijos kursas 

140 

Matematika 

210 

210 

315 

Informacinės technologijos 

70 

140 

Gamtamokslinis ugdymas 

140 

Biologija 

140 

210 

Fizika  

140 

245 

Chemija 

140 

210 

Integruotas gamtos mokslų kursas 

140 

– 

Meninis ugdymas ir technologijos  

140 

Dailė 

140 

210 

Muzika 

140 

210 

Teatras 

140 

210 

Šokis 

140 

210 

Menų pažinimas 

140 

210 

Kompiuterinės muzikos technologijos 

140 

210 

Grafinis dizainas 

140 

210 

Fotografija 

140 

210 

Filmų kūrimas  

140 

210 

Technologijos (kryptys): 

Turizmas ir mityba 

140 

210 

Statyba ir medžio apdirbimas 

140 

210 

Tekstilė ir apranga 

140 

210 

Taikomasis menas, amatai ir dizainas  

140 

210 

Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba  

140 

210 

Mechanika, mechaninis remontas 

140 

210 

Kitos technologijų kryptys 

140 

210 

Integruotas menų ir technologijų kursas 

140 

210 

Fizinis ugdymas 

140–210 (4–6) 

Fizinis ugdymas** 

140/210 

280 

Pasirinkta sporto šaka 

(140–210) 

Žmogaus sauga*** 

17,5 

17,5 

17,5 

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla 

Brandos darbas 

17,5–37 

Mokinio pasirinktas mokymo turinys 

Iki 26 Iki 22* 

Iki 26 Iki 22* 

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus 

Po 28 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 1 008 – III gimnazijos klasėje, 952 – IV gimnazijos klasėje.  

Po 31,5 pamokos III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę*; 

1 134 – III gimnazijos klasėje*; 1 071 – IV gimnazijos klasėje*. 

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei 

210 valandų  

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti  

840 pamokų dvejiems mokslo metams 

Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos III klasių, – 3 570 pamokų per dvejus mokslo metus (51 pamoka per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 3 780 pamokų per dvejus mokslo metus (54 pamokos per savaitę). 

Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 1 591 pamoka per mokslo metus (43 pamokos per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 1 702 pamokos per mokslo metus (46 pamokos per savaitę). Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų. 

Pastabos:  

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba;  

** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą;  

*** integruojama į mokymosi turinį.“

 

3.44. Pripažįstu netekusiu galios 101 punktą.

3.45. Pripažįstu netekusiu galios 102 punktą.

3.46. Pakeičiu 103 punktą ir jį išdėstau taip:

„103. Mokiniai, besimokantys mokyklose, kurioje įteisintas mokymas lenkų tautinės mažumos kalbos arba mokymas lenkų tautinių mažumų kalba, 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasėje mokosi pagal lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendrąją programą.“

3.47. Pakeičiu 105 punktą ir jį išdėstau taip:

„105. Dalyko mokymosi turiniui įgyvendinti, mokiniams pageidaujant pagilinti dalykines kompetencijas, gali būti skiriama ir daugiau pamokų, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 100 punkte, bet neviršijant mokymui skirtų lėšų.“

3.48. Pripažįstu netekusiu galios 107 punktą.

3.49. Pakeičiu 108 punktą ir jį išdėstau taip:

„108. Pamokų skaičius 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje, 2024–2025 mokslo metais III ir IV gimnazijos klasėse, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 

 

Vidurinio ugdymo dalykų grupės / dalykai 

Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus metus 

Pamokų skaičius klasei per vienus metus / per savaitę 

III gimn. klasė (36 savaitės) 

IV gimn. klasė (34 savaitės 

Privalomi dalykai 

Lietuvių kalba ir literatūra 

280 B*

420 A** 

144 B (4) 

216 A (6) 

136 B (4) 

204 A (6) 

Lietuvių gestų kalba  

140 

72 

68 

Baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra***  

280*** 

144 A (4) 

136 A (4) 

Matematika 

280 B 

420 A 

144 B (4) 

216 A (6) 

136 B (4) 

204 A (6) 

Fizinis ugdymas  

210 

108 (3) 

102 (3) 

Privalomai pasirenkami dalykai 

Dorinis ugdymas 

Dorinis ugdymas (tikyba) 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Dorinis ugdymas (etika) 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Kalbinis ugdymas 

Užsienio kalba (anglų)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Užsienio kalba (prancūzų)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Užsienio kalba (vokiečių)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas 

Biologija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Chemija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Fizika 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Informatika 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Inžinerinės technologijos 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Visuomeninis ugdymas 

Istorija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Geografija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Ekonomika ir verslumas 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Filosofija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Meninis ugdymas 

Dailė 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Muzika 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Šokis 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Teatras 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Medijų menas 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Taikomosios technologijos 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Brandos darbas (...) 

50 valandų 

Socialinė-pilietinė veikla 

ne mažiau kaip 70 valandų 

Pasirenkamieji dalykai, dalyko moduliai 

Profesinio mokymo programos modulis (...) 

110– 440 

Laisvai pasirenkamasis dalykas: 

Užsienio kalba **** 

140-210 

72 (2) arba 108 (3) 

68 (2) arba 102 (3) 

Astronomija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Etninė kultūra 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Geografinės informacinės sistemos 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Menų istorija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Psichologija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Teisė 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Dalyko modulis: 

34, 36, 70, 140 

36 (1) arba 72 (2) 

34 (1) arba 68 (2) 

Planimetrija***** 

36 

36 (1) 

0 

Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys****** 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Literatūra ir kitos medijos 

34 

36 (1) 

34 (1) 

Kūrybinis rašymas 

34 

36 (1) 

34 (1) 

Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas) 

 

34 

 

36 (1) 

 

34(1) 

Pažintis su grožine literatūra anglų kalba 

34 

36 (1) 

34(1)

Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos 

34 

36 (1) 

34 (1) 

Fizikiniai inžinerijos pagrindai 

34

36 (1) 

34 (1) 

Puslaidininkiai ir elektronika  

34 

0 

34 (1) 

... (dalyko modulis) ******* 

34, 36, 70 arba 140 

36 (1) arba 72 (2) 

34 (1) arba 68 (2) 

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus 

Po 25 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 900 – III gimnazijos klasėje, 850 – IV gimnazijos klasėje.  

Po 27 pamokų III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę***. 

972 – III gimnazijos klasėje***; 918 – IV gimnazijos klasėje***. 

– 

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei per 2 metus 

210 valandų 

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti pamokų skaičius per 2 metus 

840 pamokų  

Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos IV klasių, – 51 pamoka per savaitę; mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 54 pamokos per savaitę. 

Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant po vieną gimnazijos III ir IV klases, turinčias iki 20 mokinių, – 42 pamokos per savaitę;  mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 46 pamokos per savaitę. 

Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, nustatytų klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus. 

Pastabos:  

* B   –  dalyko programos bendrasis kursas;   

** A  – dalyko programos išplėstinis kursas; 

*** mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumos kalba;  

**** Kaip laisvai pasirenkamas dalykas tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis nauja užsienio kalba; 

***** matematikos dalyko privalomas modulis „Planimetrija“ III gimnazijos klasėje (36 pamokos); 

****** informatikos modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) privalomas, pasirinkusiems mokytis informatiką; 

*******modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje. Modulio mokymuisi gali būti skiriama 1–2 savaitinės pamokos. Modulio trukmė III gimnazijos klasėje – 36 pamokos, IV gimnazijos klasėje – 34 pamokos. Mokinys gali pasirinkti mokytis skirtingus modulius III ir IV gimnazijos klasėje. Mokyklos mokytojų parengtą modulio programą (modulių programas) tvirtina mokyklos vadovas.“

 

3.50. Pakeičiu 111 punktą ir jį išdėstau taip:

„111. Socialinė-pilietinė veikla besimokančiajam pagal vidurinio ugdymo programą yra privaloma, jos trukmė ne mažesnė nei 70 val. Socialinė-pilietinė veikla organizuojama vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 9 priedu.“

3.51. Pakeičiu 112 punktą ir jį išdėstau taip:

„112. Brandos darbas yra laisvai pasirenkamas, mokinys jį gali pasirinkti rengti iš bet kurio jo individualaus ugdymo plano dalyko. 2023–2024 mokslo metais IV gimnazijos klasėje jis vykdomas vadovaujantis Brandos darbo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-893 „Dėl Brandos darbo programos patvirtinimo“, o 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje ir 2024–2025 mokslo metais IV gimnazijos klasėje – švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu brandos darbo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu.“

3.52. Pakeičiu 113 punktą ir jį išdėstau taip:

„113. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą ugdymo procesas organizuojamas formuojant laikinąsias grupes iš paralelių klasių mokinių tam pačiam dalykui mokytis. Lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos mokymui bendruoju ir išplėstiniu kursu sudaromos atskiros laikinosios grupės. Inžinerinių technologijų mokymui IV gimnazijos klasėje sudaromos atskiros laikinosios grupės „Struktūrinių sistemų ir statinių inžinerijos“, „Mechaninių sistemų ir transporto inžinerijos“, „Elektronikos inžinerijos“, „Robotikos ir mechatronikos“ ir „Inžinerinių biotechnologijų“ potemių mokymuisi.“

3.53. Pakeičiu 115 punktą ir jį išdėstau taip:

„115. Mokiniui pageidaujant pagilinti ugdomas kompetencijas, dalykui mokytis gali būti skiriama ir daugiau pamokų, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 108 punkte.“

3.54. Pakeičiu 116 punktą ir jį išdėstau taip:

„116. Mokinys, besimokydamas pagal vidurinio ugdymo programą, prireikus pagal mokyklos nustatytus reikalavimus gali keisti:  

116.1. dalyko programos kursą: lietuvių kalbos ir literatūros ir (ar) matematikos pasirinktą mokymosi kursą. Bendrąjį kursą keisdamas į išplėstinį arba išplėstinį kursą į bendrąjį kursą, mokinys privalo per mokyklos nurodytą laiką atsiskaityti už atitinkamo dalyko bendrosios programos skirtumus ir išlaikyti dalyko atitinkamo kurso tarpinį patikrinimą; 

116.2. dalykų pasirinkimus III gimnazijos klasėje ir IV gimnazijos klasėje iki einamųjų metų lapkričio 15 d. pagal mokyklos nustatytus individualaus ugdymo plano keitimo reikalavimus ir galimą keitimo laiką. Sprendimą dėl dalyko keitimo galimybių priima mokykla.“

3.55. Pakeičiu 118 punktą ir jį išdėstau taip:

„118. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla turi užtikrinti galimybę toliau tęsti individualaus ugdymo plano įgyvendinimą. Mokiniui gali būti pasiūloma keisti pasirinktus mokytis dalykus, dalykų modulius, jei mokykla negali užtikrinti jų mokymosi tęstinumo.“

3.56. Pakeičiu 120 punktą ir jį išdėstau taip:

„120. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 108 punktu ir formaliojo profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršijant mokiniui nustatyto maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius) ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų, t. y. 110 kontaktinių valandų, ir ne daugiau kaip 20 mokymosi kreditų apimties, t. y. 440 kontaktinių valandų, dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše. Žmogaus saugos programos, privalomos mokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), turinys gali būti integruojamas į atitinkamus formaliojo profesinio mokymo programos modulius.“

3.57. Pripažįstu netekusiu galios 126.1 papunktį.

3.58. Pakeičiu 127.1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„127.1.4. 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse iš mokinio ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamų pamokų ne mažiau kaip 100 pamokų per metus turi būti skiriama mokyti individualizuotai ir diferencijuotai;“.

3.59. Pakeičiu 127.1.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„127.1.5. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama: 5 klasėje – ne mažiau kaip 74 pamokos, 6–10 klasėse ir I, II gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 37 pamokos per metus, turinčiam kochlearinius implantus – ne mažiau kaip 74 pamokos per metus. Pratybų ir lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;“.

3.60. Pakeičiu 127.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„127.4. sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87, 100, 108 punktais. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

127.4.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;

127.4.2. žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčiam mokiniui, bendraujančiam alternatyvios komunikacijos būdu, 1–4 klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos ugdymą galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių kalbos pamokas, pratybas. Pratybų ir lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

127.4.3. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus, 9–10 klasėse, I–II gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 18 pamokų per metus mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;

127.4.4. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse, I–II gimnazijos klasėse skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų per metus;“.

3.61. Pakeičiu 127.5.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„127.5.2. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), 5–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse individualioms gydomosios fizinio ugdymo pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus;“.

3.62. Pakeičiu 127.5.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„127.5.3. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, 5–8 ir 9–10 ar I–II gimnazijos klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;“.

3.63. Pakeičiu 133 punktą ir jį išdėstau taip:

„133. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas mokiniui turi būti numatyti mokinio individualiame ugdymo plane.“

3.64. Pakeičiu 138.1 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„138.1. pritaikytą pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 51.1 papunkčiu:“.

3.65. Pakeičiu 138.1.2. papunktį ir jį išdėstau taip:

„138.1.2. rekomenduojama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba;“.

3.66. Pakeičiu 138.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„138.2. pritaikytą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 51.2 papunkčiu, iš jų iki 74 pamokų gali skirti specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, o mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba, papildomai skirti 37–74 valandas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti;“.

3.67. Pakeičiu 140.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„140.1. vietoje kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (490–560 pamokų per dvejus mokslo metus), kurias sudaro šios veiklos sritys: lietuvių kalba ir literatūra, bendravimas ir pamoka(-os), kurtiesiems skiriama pamokų lietuvių gestų kalbai mokyti (turintys žymų ar labai žymų klausos sutrikimą ar kochlearinius implantus gali mokytis lietuvių gestų kalbos, jei ją pasirenka ar parenka tėvai (globėjai, rūpintojai);“.

3.68. Papildau 141.9 papunkčiu:

„141.9. Socialinės-pilietinės veiklos organizavimas (9 priedas);“.

3.69. Papildau 141.10 papunkčiu:

„141.10. Užsieniečių, turinčių teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, ugdymo organizavimas (10 priedas).“

3.70. Pakeičiu 1 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama);

3.71. Pakeičiu 2 priedą:

3.71.1. Pakeičiu 6.8 papunktį ir jį išdėstau jį taip:

„6.8. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą), privalo mokytis inžinerijos dalyko. Technologijų, dailės, meninio ugdymo (dailės ir technologijų) dalykai gali būti keičiami specializuoto ugdymo krypties programos inžinerijos dalyku. Kai mokomasi pagal integruotą specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą), pradinio ugdymo bendrosios programos dalykų turiniui įgyvendinti skiriama ne daugiau pamokų, kaip nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 78 punkte;“.

3.71.2. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:

„15. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto ir inžinerinio  ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:   

Klasė 

 

 

 

Dalykai  

5 

6 

7 

8 

Minimalus pamokų skaičius 

pagrindinio ugdymo programos I dalyje 

I gimnazijos klasė 

II gimnazijos klasė 

Minimalus pamokų skaičius 

pagrindinio ugdymo programoje 

Dailės ugdymo dalis  

Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai 

Dailės raiška 

222 

222 

222 

- 

666 

- 

- 

666 

Dailės šaka 

- 

- 

- 

222 

222 

111 

111 

444 

Piešimas 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Kompozicija 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Dailės ir architektūros istorija 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Dailės ugdymo programą papildantys dalykai 

Keramika 

- 

- 

- 

- 

- 

37 

37 

74 

Akvarelė 

- 

- 

- 

- 

- 

37 

37 

74 

Projektavimas 

- 

- 

- 

- 

- 

37 

37 

74 

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius 

407 

407 

407 

407 

1 628 

407 

407 

2 442 

Meninio ugdymo dalis 

Meno šakos dalykas 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai 

148 

148 

148 

148 

592 

148 

148 

888 

Meno šakos dalyką papildantys dalykai 

148 

148 

148 

148 

592 

185 

185 

962 

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius 

370 

370 

370 

370 

1 480 

407 

407 

2 294 

Muzikos ugdymo dalis 

Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai 

Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba garso režisūra* 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono ir balso ugdymo dalykus) 

Solfedžio** 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Muzikos istorija** 

74 

74 

74 

74 

296 

74 

74 

444 

Muzikos teorija ir harmonija** 

- 

- 

- 

- 

- 

74 

74 

148 

Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai 

Bendrasis fortepijonas* 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Ansamblinis muzikavimas** 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Balso ugdymas* 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius 

333 

333 

333 

333 

1 332 

407 

407 

2 146 

Sporto ugdymo dalis 

Sporto šaka 

460 

460 

460 

460 

1 840 

460 

460 

2 760 

Sportas ir sveikata 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Sporto pažinimas 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius 

534 

534 

534 

534 

2136 

534 

534 

3204 

Inžinerinio ugdymo dalis 

Inžinerija 

74 

74 

74 

74 

296 

37 

37 

370 

Projektavimas 

- 

- 

- 

- 

- 

37 

37 

74 

Pasirenkamasis dalykas 

37 

37 

37 

37 

148 

37 

37 

222 

Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius 

111 

111 

111 

111 

444 

111 

111 

666 

Pastabos:  

* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius (išskyrus choro dainavimą ir dirigavimą 5–6 klasėse); 

** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).“

 

3.72. Pakeičiu 3 priedą:

3.72.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

„2. 2023–2024 mokslo metais pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinamos vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 17.1 papunkčiu.“

3.72.2. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:

„3. 2024–2025 mokslo metais pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinamos vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 17.2 papunkčiu.“  

3.72.3. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:

„14. 2023–2024 mokslo metais III gimnazijos klasėje (I kursas) ir 2024–2025 mokslo metais III–IV gimnazijos klasėje (I–II kurse) pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 

 

Vidurinio ugdymo dalykų grupės / dalykai 

Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus  metus 

Pamokų skaičius grupei per vienus metus / per savaitę 

III gimnazijos klasė  (I kursas)  

(36 savaitės) 

IV gimnazijos klasė  (II kursas)  

(34 savaitės) 

Privalomi dalykai  

Lietuvių kalba ir literatūra 

280 B1 

420 A2 

144 B1 (4)  

216 A2 (6) 

136 B1 (4)  

204 A2 (6) 

Baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra* 

280 

144 (4) 

136 (4) 

Matematika 

280 B1

420 A2 

144 B1 (4)  

216 A2 (6) 

136 B1 (4)  

204 A2 (6) 

Fizinis ugdymas 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Privalomai pasirenkami dalykai  

Kalbinis ugdymas 

Užsienio kalba (anglų)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Užsienio kalba (vokiečių)

210 

108 (3) 

102 (3) 

Užsienio kalba (prancūzų) 

210 

108 (3) 

108 (3) 

Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas 

Biologija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Chemija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Fizika 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Informatika 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Inžinerinės technologijos 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Visuomeninis ugdymas 

Istorija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Geografija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Ekonomika ir verslumas 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Filosofija 

210 

108 (3) 

102 (3) 

Laisvai pasirenkamieji dalykai  

Dorinis ugdymas 

Dorinis ugdymas (tikyba) 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Dorinis ugdymas (etika) 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Meninis ugdymas 

Dailė 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Muzika 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Šokis 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Teatras 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Medijų menas 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Taikomosios technologijos 

140 

72 (2) 

68 (2) 

Laisvai pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai 

Laisvai pasirenkamasis dalykas: 

Užsienio kalba*****  

140-210 

72 (2) arba 108 (3) 

68 (2) arba 102 (3) 

Astronomija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Etninė kultūra 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Geografinės informacinės sistemos 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Menų istorija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba

70 

36 (1) 

34 (1) 

Psichologija 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Teisė 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Dalyko modulis: 

34, 36, 70, 140 

36 (1) arba 72 (2) 

34 (1) arba 68 (2) 

Planimetrija** 

36 

36 (1) 

0 

Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys** 

70 

36(1) 

34(1) 

Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas 

70 

36 (1) 

34 (1) 

Literatūra ir kitos medijos*** 

34

36 (1) 

34 (1) 

Kūrybinis rašymas*** 

34

36 (1) 

34 (1) 

Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas)*** 

34

36 (1) 

34 (1) 

Pažintis su grožine literatūra anglų kalba*** 

34 

36 (1) 

34 (1) 

Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos*** 

34

36 (1) 

34 (1) 

Fizikiniai inžinerijos pagrindai*** 

34

36 (1) 

34 (1) 

... dalyko modulis**** 

34, 36, 70 arba 140 

36 (1) arba 72 (2) 

34 (1) arba 68 (2) 

Brandos darbas (...) 

50 valandų  

Socialinė-pilietinė veikla 

ne mažiau kaip 70 valandų 

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę 

17; 21*  

Minimalus valandų skaičius per dvejus metus   

1 190; 1 470* 

Mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti pamokų skaičius per dvejus mokslo metus 

350; 210* 

Iš viso valandų per dvejus mokslo metus 

1 540; 1 680*  

Pastabos: 

* besimokantiesiems tautinių mažumų kalba; 

**  matematikos bendrosios programos Planimetrijos modulis privalomas III gimnazijos klasėje;  

**  Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys; 

*** modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje; Modulio mokymuisi gali būti skiriama 1–2 savaitinės pamokos. Modulio trukmė III gimnazijos klasėje – 36 pamokos, IV gimnazijos klasėje – 34 pamokos. Mokinys gali pasirinkti mokytis skirtingus modulius III ir IV gimnazijos klasėje. 

**** mokyklos parengtas modulis, kurio programą tvirtina mokyklos vadovas; 

B1 bendrasis kursas;  

A2 išplėstinis kursas.“

 

3.72.4. Pakeičiu 16.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„16.1. lietuvių kalbos ir literatūros bendruoju arba išplėstiniu kursu;“.

3.72.5. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

„17. Mokinys privalo pasirinkti ne mažiau kaip du dalykus iš ne mažiau kaip dviejų dalykų grupių: 

17.1. kalbinio ugdymo (užsienio kalbos (anglų), užsienio kalbos (prancūzų), užsienio kalbos (vokiečių); 

17.2. gamtamokslinio ir technologinio ugdymo (biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų); 

17.3. visuomeninio ugdymo (istorijos, geografijos, ekonomikos ir verslumo, filosofijos).“ 

3.72.6. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

„18. Dorinio ugdymo, meninio ugdymo dalykus ir kitus laisvai pasirenkamuosius dalykus ar dalykų modulius mokinys renkasi pagal savo ugdymosi poreikius.“ 

3.72.7. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:

„19. Mokiniui privalomi mokytis dalykų moduliai: 

19.1. „Planimetrija“, matematikos modulis, nepriklausomai nuo mokytis pasirinkto dalyko programos kurso. Modulio programai įgyvendinti skiriama 1 pamoka per savaitę III gimnazijos klasėje; 

19.2. „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų), jeigu pasirinko mokytis informatiką.“

3.72.8. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

„20. Socialinė-pilietinė veikla privaloma, jos trukmė – ne mažesnė kaip 70 val. tačiau į mokinio mokymosi krūvį neįskaičiuojama. Socialinė-pilietinė veikla organizuojama vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 9 priedu.“

3.72.9. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:

„27. Mokykla kartu su profesinio mokymo programa vykdomos Socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimą planuoja, laikydamasi šio priedo 26 punkte nustatytų valandų skaičiaus ir atsižvelgdama į Bendrųjų ugdymo planų 8 priedo 16, 18–22 punktus.“

3.73. Pakeičiu 4 priedą:

3.73.1. Pakeičiu  4.5.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„4.5.5. jungtinei klasei ugdymo programoms įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę nėra didesnis nei pamokų skaičius, skiriamas aukščiausiai iš jungiamų klasių, kuris numatytas Bendrųjų ugdymo planų 86, 87, 100, 108  punktuose. Neformaliojo švietimo veikloms jungtinei klasei per savaitę skiriamos 3 valandos, per mokslo metus – 111 valandų.“

3.73.2. Pakeičiu 6.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„6.5. mokinys, kuriam paskirtas lovos režimas, mokomas pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Grupinėms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 86, 87, 100, 108  punktuose dalykams skiriamų pamokų;“.

3.73.3. Pakeičiu 8.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.6. pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokančiam mokiniui, kuriam paskirtas lovos režimas, individualioms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama iki 15 procentų, grupinėms konsultacijoms – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 86, 87, 100, 108 punktuose dalykams skiriamų pamokų.“

3.74. Pakeičiu 5 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

3.75. Pakeičiu 6 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

3.76. Pakeičiu 7 priedo 3.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„3.3. 30 °C ar aukštesnė – 1–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams.“

3.77. Pakeičiu 8 priedą:

3.77.1. Pakeičiu  7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Mokymas namie organizuojamas:  

7.1. vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus V skirsniu. Mokyti namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus, iš kurių iki 74 pamokų per metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms; 

7.2.  mokiniui, kuris turi ir judesio ir padėties sutrikimų, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus V skirsniu. Rekomenduojama iki 74 pamokų per metus skirti gydomajai mankštai.“

3.77.2. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

„9. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punkte nustatytų dalykų programoms įgyvendinti pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 35 procentų, pritaikant ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams ir individualiam ugdymo planui įgyvendinti:“.

3.78. Papildau 9 priedu (pridedama).

3.79. Papildau 10 priedu (pridedama).

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                                                     Gintautas Jakštas

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo  

metų pradinio, pagrindinio ir  

vidurinio ugdymo programų bendrųjų  

ugdymo planų 

1 priedas 

 

 

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO YPATUMAI JAUNIMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRE. PRODUKTYVIOJO MOKYMO ORGANIZAVIMAS  

 

I SKYRIUS  

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS MOKYKLOSE, KURIOSE SUFORMUOTOS JAUNIMO KLASĖS, JAUNIMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRE 

 

1. Jaunimo mokyklose, jaunimo klasėse ir vaikų socializacijos centre pagrindinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinamos vadovaujantis 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 17 punkto nuostatomis.   

2. Įgyvendinant dalykų mokymosi turinį galima perskirstyti tarp dalykų iki 30 procentų skiriamų pamokų. Pamokas taip pat galima skirti papildomiems moduliams arba formaliojo profesinio mokymo programos moduliams mokytis. Pamokų perskirstymu siekiama kad, patyręs mokymosi nesėkmių ar praradimų, mokinys gebėtų likviduoti mokymosi spragas, pasirinktų jo pomėgius ir polinkius atitinkantį mokymosi turinį, įgytų kitų jo tolimesniam mokymuisi ar profesinei veiklai būtinų gebėjimų. 

3. Vaikų socializacijos centre besimokančiajam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius, reikiamą mokymosi pagalbą ir vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-644 „Dėl Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo aprašas).  

4. Besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo programą jaunimo mokyklose, jaunimo klasėse ir vaikų socializacijos centre mokiniams nuo 14 metų rekomenduojama:

4.1. mokymosi turinį papildyti mokyklos mokytojų parengtais moduliais, orientuotais į praktinį ugdymą. Modulių programas tvirtina mokyklos vadovas;

4.2. pasiūlyti mokiniams rinktis mokytis formaliojo profesinio mokymo programos modulius. Formaliojo profesinio mokymo programų modulio mokymasis gali būti įskaitomas kaip technologijų dalyko mokymasis pagal pagrindinio ugdymo programą, vadovaujantis Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 „Dėl Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“. 

5. Vaikų socializacijos centre neformaliajam vaikų švietimui vykdyti kiekvienai socializacijos klasei skiriamos 148 valandos per mokslo metus. Vaikų socializacijos centre gali būti sudaryta socializacijos klasė 14–17 metų mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. 

6. Vaikų socializacijos centras priima sprendimą dėl vaiko atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu. Vaikų socializacijos centro vadovas priima sprendimą dėl ugdymo laiko, kuriuo nevyko ugdymo procesas, kompensavimo. Vaikų socializacijos centre pamokų perskirstymas derinamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. 

 

II SKYRIUS 

PRODUKTYVIOJO MOKYMO ORGANIZAVIMAS VYKDANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI ORGANIZAVIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

7. Produktyvųjį mokymą organizuoti gali mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, ne jaunesniems kaip 15–17 metų mokiniams. 

8. Produktyviojo mokymosi organizavimo tikslas – didinti mokinių mokymosi pasirinkimo galimybes, tenkinti mokymosi sunkumų turinčių ir mokymosi motyvaciją praradusių mokinių mokymosi poreikius, derinant jų mokymąsi mokykloje ir praktinio mokymosi vietose, padėti jiems įgyti pagrindinį išsilavinimą ir pasirinkti tolesnį mokymosi ir profesinės karjeros kelią.

9. Produktyviojo mokymosi organizavimo uždaviniai:

9.1. padėti mokiniui išsikelti asmeninius mokymosi tikslus, pasirinkti tolesnį mokymosi ir profesijos įgijimo kelią, suvokiant ir įvertinant savo norus, poreikius ir sociokultūrinės aplinkos įtaką;

9.2. siekiant pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus ir kad mokymasis būtų patirtinis ir aktualus, įtraukti į mokinio ugdymo procesą įvairius darbo rinkos dalyvius, perkeliant dalį mokymosi proceso į praktinio mokymosi vietas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI PROCESO ORGANIZAVIMAS

 

10. Mokykla produktyviojo mokymo organizavimą aprašo mokyklos ugdymo plane ir suderina su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). 

11. Organizuodama produktyvųjį mokymą, mokykla:

11.1. organizuoja mokinių, norinčių mokytis produktyviojo mokymosi klasėje ar grupėje priėmimą atrankos būdu, kurios metu išsiaiškina mokinio mokymosi poreikius ir produktyviojo mokymosi pasirinkimo motyvaciją;

11.2. sudaro 8–16 mokinių klases ar grupes, atsižvelgdama į skirtas mokymo lėšas;

11.3. turi 2 mokytojus, atitinkančius Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-744 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“, 12.41 papunktyje nustatytus reikalavimus (toliau – produktyviojo mokymosi mokytojai);

11.4. sudaro sąlygas produktyviojo mokymosi mokytojams dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

11.5. turi nuolatines atskiras patalpas (klases), skirtas dirbti su mokiniais, pasirinkusiais produktyvųjį mokymąsi. Patalpos (klasės) turi būti aprūpintos reikalingomis mokymo priemonėmis, kompiuteriais, informacine ir komunikacine technika, turėti interneto prieigą, būti tinkamos individualiam ir grupiniam darbui, skatinti veiklų integraciją, palankų psichologinį klimatą, pasitikėjimo atmosferą, sudaryti palankias sąlygas kūrybai ir didinti mokinių mokymosi motyvaciją;

11.6. sudaro rekomendacinį praktinio mokymosi vietų sąrašą, padeda mokiniams pasirinkti praktinio mokymosi vietas, sudaro trišales praktinio mokymo sutartis su mokiniu ir įgaliotaisiais praktinio mokymosi vietų atstovais ir, esant galimybei, organizuoja mokinių nuvykimą į praktinio mokymosi vietas. Mokymasis praktinio mokymosi vietoje yra ugdymo proceso dalis, nes mokinys savo individualiems ugdymosi tikslams pasiekti dalį mokymosi laiko mokosi praktinio mokymosi vietoje – pasirinktoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje ir kt. Praktinio mokymosi įstaiga paskiria praktinio mokymosi vadovą;

11.7. nustato mokinio mokymosi mokykloje ir praktinio mokymosi vietoje savaitinių valandų santykį (mokymasis mokykloje iki 20 val. per savaitę ir mokymasis praktinio mokymosi vietose iki 12 val. per savaitę), išlaikydama Bendruosiuose ugdymo planuose numatytą minimalų pamokų skaičių dalykams mokytis;

11.8. nustato mokinio mokymosi mokykloje ir praktinio mokymosi vietoje savaitinių valandų santykį (mokymasis mokykloje iki 20 val. per savaitę ir mokymasis praktinio mokymosi vietose iki 12 val. per savaitę), išlaikydama Bendruosiuose ugdymo planuose numatytą minimalų pamokų skaičių dalykams mokytis;

11.9. sudaro sąlygas įgyvendinti mokinio individualų ugdymo planą, įskaitant mokymąsi mokykloje ir praktinio mokymosi vietose, mokiniams 3 dienas per savaitę mokantis mokykloje, 2 dienas per savaitę – praktinio mokymosi vietoje;

11.10. tvirtina mokymosi mokykloje ir praktinio mokymosi vietose tvarkaraščius. Praktinio mokymosi vietoje mokomasi pagal atskirą tvarkaraštį, ne mažiau kaip 6 valandas per dieną, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų;

11.11. skiria dalykų mokytojus, kurie teikia reikalingą konsultacinę pagalbą produktyviojo mokymosi mokytojams, prireikus produktyviojo mokymosi grupės ar klasės mokinius moko atskirų dalykų mokytojai ir bendradarbiauja su produktyviojo mokymosi mokytojais;

11.12. užtikrina mokyklos, praktinio mokymosi vadovo ir produktyviojo mokymosi mokinio bei jo tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą: 

11.12.1. suteikia praktinio mokymosi vadovui informaciją apie produktyvųjį mokymąsi ir padeda jam organizuoti praktinį mokymąsi;

11.12.2. užtikrina, kad produktyviojo mokymosi mokinys turėtų saugaus elgesio mokykloje ir praktinio mokymosi vietoje pagrindus;

11.12.3. bendradarbiauja su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokiniams renkantis praktinio mokymosi vietas, įtraukia juos į mokinio individualaus ugdymo plano sudarymą.

12. Mokinys:

12.1. pateikia prašymą mokyklos vadovui, kuriame išreiškia pageidavimą mokytis produktyviojo mokymosi grupėje ar klasėje, ir dalyvauja priėmime atrankos būdu;

12.2. pasirašo produktyviojo mokymo sutartį (mokinys, neturintis 18 metų, mokymo sutartį sudaro, turėdamas tėvų (globėjų, rūpintojų) rašytinį sutikimą);

12.3. susipažįsta su produktyviuoju mokymusi per orientacinį laikotarpį, kuriam skiriama ne daugiau kaip šešios savaitės. Per šį laikotarpį mokinys pasirenka praktinio mokymosi vietą ir priima sprendimą dėl tolesnio mokymosi. Jei mokinys kartu su produktyviojo mokymosi mokytoju nusprendžia, kad produktyvusis mokymasis mokiniui nėra tinkamas, jis gali atsisakyti mokytis šiuo būdu;

12.4. renkasi praktinio mokymosi vietą iš mokyklos sudaryto rekomendacinio galimų praktinio mokymosi vietų sąrašo arba savo apsisprendimu pasirenka kitą praktinio mokymosi vietą. Produktyviojo mokymosi mokinio pasirinkta praktinio mokymosi vieta suderinama su produktyviojo mokymosi mokytoju. Produktyviojo mokymosi mokiniui, susiduriančiam su sunkumais renkantis praktinio mokymosi vietą, padeda produktyviojo mokymosi mokytojas, rekomenduodamas, jo manymu, tinkamiausią praktinio mokymosi vietą;

12.5. dalyvauja, sudarant jo individualaus ugdymo ir praktinio mokymosi vietoje tvarkaraščius;

12.6. kartu su produktyviojo mokymosi mokytoju ir praktinio mokymosi vadovu derina savo mokymąsi ir kitą ugdomąją veiklą;

12.7. keičia praktinio mokymosi vietą kas tris mėnesius. Tuo siekiama mokymosi aplinkos įvairovės, veiksmingesnio ugdymo proceso ir tikslesnio mokinio profesinės karjeros projektavimo;

12.8. praktinio mokymosi vietoje atlieka praktinio mokymosi užduotis, parengtas produktyviojo mokymosi mokytojo ir suderintas su praktinio mokymosi vadovu;

12.9. laikosi mokinio pareigų, numatytų Švietimo įstatyme ir mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose.

13. Produktyviojo mokymosi mokytojas:

13.1. dalyvauja mokinių atrankoje į produktyviojo mokymosi grupes ar klases;

13.2. orientaciniu laikotarpiu susipažįsta su kiekvienu mokiniu, įvertina jo mokymosi poreikius ir gebėjimus, jei reikia, padeda pasirinkti praktinio mokymosi vietą ir priima sprendimą dėl tolesnio mokinio mokymosi produktyviojo mokymosi klasėje;

13.3. kartu su mokiniu ir jo tėvais rengia mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus, mokymosi poreikius, turimą mokymosi patirtį, polinkius, motyvaciją, pasirinktą praktinio mokymosi vietą ir kt. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas mokslo metams, jame nurodomi dalykai, jų integracija, įgyvendinimui mokykloje ir praktinio mokymosi vietoje skiriamas valandų skaičius. Mokinio individualus ugdymo planas koreguojamas, atsižvelgiant į mokinio pažangą ir mokymosi pasiekimus, pasirinktas praktinio mokymosi vietas;

13.4. konsultuodamasis su dalykų mokytojais, praktinio mokymosi vadovu, kartu su mokiniu rengia individualias mokymosi užduotis, orientuotas į praktinės ir pamokinės veiklos integraciją;

13.5. sudaro produktyviojo mokymosi tvarkaraščius, konsultuoja ir teikia nuolatinę pagalbą mokiniui, siekiančiam individualių mokymosi tikslų;

13.6. bendradarbiaudamas su dalykų mokytojais, kurie dirba su mokiniais, pasirinkusiais produktyvųjį mokymąsi, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir praktinio mokymosi vietų vadovais;

13.7. bendradarbiauja su švietimo pagalbos specialistais;

13.8. bendradarbiauja su praktinio mokymosi vadovais dėl mokinio individualaus ugdymo plano įgyvendinimo, mokinio veiklos ir vertinimo;

13.9. tvarko praktinio mokymosi dokumentus ir apibendrina mokymosi veiklos rezultatus (aplankas, gaminys, produktas, projektas ir kt.);

13.10. teikia informaciją apie produktyviojo mokymosi organizavimą mokyklos vadovui;

13.11. atlieka kitą su produktyviuoju mokymusi susijusią veiklą.

14. Praktinio mokymosi vadovas:

14.1. suteikia mokiniui praktinio mokymosi vietą ir organizuoja praktinį mokymąsi;

14.2. aptaria su produktyviojo mokymosi mokytoju mokinio individualų ugdymo planą, mokinio veiklą ir mokymąsi praktinio mokymosi vietoje;

14.3. užtikrina saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias praktinio mokymosi atlikimo sąlygas, prireikus produktyviojo mokymosi mokinį aprūpina praktiniam mokymuisi atlikti būtinais įrankiais, drabužiais ir avalyne, kitomis saugos ir sveikatos priemonėmis teisės aktuose nustatyta tvarka;

14.4. supažindina produktyviojo mokymosi mokinį su saugaus elgesio praktinio mokymosi vietoje reikalavimais;

14.5. informuoja produktyviojo mokymosi mokinį apie pareigą saugoti praktinio mokymosi vietos turtą, komercines paslaptis ir (ar) konfidencialią informaciją, jei mokinys su tokiais duomenimis ar informacija susidurtų praktinio mokymosi metu;

14.6. konsultuoja ir teikia nuolatinę pagalbą praktinio mokymosi vietoje mokiniui, atsižvelgdamas į jo individualius mokymosi tikslus;

14.7. padeda atlikti mokiniui skirtas užduotis;

14.8. teikia rekomendacinio pobūdžio užduočių atlikimo, mokinio veiklos ir pažangos praktinio mokymosi vietoje vertinimą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

15. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą dalis ir turi derėti su produktyviojo mokymosi organizavimo keliamais tikslais. Vertinant mokinių mokymosi pasiekimus vadovaujamasi pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis. 

16. Produktyviojo mokymosi mokytojas, bendradarbiaudamas su dalykų mokytojais ir praktinio mokymosi vadovais, koordinuoja mokinių pažangos ir mokymosi pasiekimų vertinimą. Mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą aprašo mokinio individualiame ugdymo plane.

17. Mokinio praktinio mokymosi ir praktinės veiklos patirtis apibendrinama ir fiksuojama dienyne kaip projektinė veikla pagal mokyklos, produktyviojo mokymosi mokytojo, mokinio ir praktinio mokymosi vadovo susitarimus.

 

 

_______________________________ 

part_7effe55a7dce4250996fde6e10d09537_end

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų  

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo  

programų bendrųjų ugdymo planų  

5 priedas 

 

UGDYMO ORGANIZAVIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE  

 

I SKYRIUS  

BENDROSIOS NUOSTATOS 

 

1. Suimtųjų ir nuteistųjų (toliau kartu – įkalinti asmenys), laikomų tardymo izoliatoriuose, laisvės atėmimo vietų įstaigose ir areštinėse (toliau – laisvės atėmimo vieta), bendrasis ugdymas organizuojamas vadovaujantis 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnio ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatomis. 

2. Įkalintų asmenų mokymas iki 18 metų organizuojamas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 17 punkto nuostatomis.  

3. Įkalintų asmenų mokymas nuo 18 metų organizuojamas pagal suaugusiųjų pradinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo nuostatomis. 

4. Įkalintiems užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos ir / ar neįgijusiems pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, esantiems laisvės atėmimo vietose ir siekiantiems tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, mokytis lietuvių kalbos sudaroma grupė ar klasė. 

 

II SKYRIUS 

ASMENŲ IKI 18 METŲ UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS 

 

5. Vykdant įkalintų asmenų iki 16 metų mokymą: 

5.1. pagal pradinio ugdymo programą privaloma mokyti visų privalomų dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 78 punkte; 

5.2. pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma mokytis visų privalomų dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose. 

6. Mokykla, atsižvelgdama į konkretaus mokinio pasiekimus, gali keisti iki 30 procentų pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turinio aktualiu mokiniui turiniu.  

7. Asmenys iki 16 metų, kuriems taikomos atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos sąlygos, besimokantys pagal pradinio ugdymo ar (ir) pagrindinio ugdymo programas, mokomi visų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87  punktuose nustatytų dalykų.  

8. Laisvės atėmimo vietų ligoninėse mokomiems asmenims iki 16 metų: 

8.1. pagal pradinio ugdymo programą 1–3 klasėse skiriama 315 metinių pamokų (9 savaitinės pamokos) bendrųjų programų ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėje – 385 metinės pamokos (11 savaitinių pamokų); 

8.2. pagal pagrindinio ugdymo programą 5 klasėje skiriama 13 pamokų per savaitę, 481 pamoka per mokslo metus; 6–7 klasėse – po 14 pamokų per savaitę, po 518 pamokų per mokslo metus; 8–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse – po 15 pamokų per savaitę, po 555 pamokas per mokslo metus. Mokykla priima sprendimą, kaip paskirstys numatytą savaitinių pamokų skaičių visiems dalykams, numatytiems Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose. 

9. Įkalintiems asmenims iki 16 metų, laikomiems drausmės (baudos) izoliatoriuje (karceryje) arba perkeltiems į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 78, 86, 87 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus konsultacijoms pagal atitinkamą programą. 

10. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų nuo 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis ir joms įgyvendinti skiriamu pamokų skaičiumi, numatytu Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose. 

11. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa ar vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų 3 priedu. 

12. Mokyklos, įgyvendinančios pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pagrindinio ir profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ugdymo programos antrąja dalimi ar profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa, ir laisvės atėmimo įstaigos arba kalėjimai, vykdantys įkalintų asmenų užimtumo programas laisvės atėmimo vietose, privalo derinti sudaromus mokinių individualius ugdymo planus, kuriuose mokymo laikas paskirstomas pagal programos reikalavimus.  

 

III SKYRIUS 

SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE 

 

13. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų mokymą pagal suaugusiųjų pradinio ugdymo programą, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo II skyriumi, pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą – Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo III skyriumi, pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą – Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo IV skyriumi. 

14. Suaugusiems įkalintiems asmenims, kuriems taikomi atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos reikalavimai pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, mokyti skiriama iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo 14, 15 ar 27 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus. 

15. Besimokantysis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas III gimnazijos klasėje privalo susidaryti individualų ugdymo planą, kuriame numatomas mokymasis per ateinančius dvejus metus. Besimokantysis, sudarydamas individualų planą, vadovaujasi reikalavimais suaugusiųjų vidurinio ugdymo programai įgyvendinti, kurie nurodyti Bendrųjų ugdymo planų 6 priedo IV skyriuje.   

16. Įkalintiems asmenims vietoje kai kurių bendrojo ugdymo dalykų programų ar jų dalies galima įskaityti užimtumo programas (ar jų dalį), kurias organizuoja laisvės atėmimo vieta. 18 metų ir vyresniam mokiniui, nepasirinkusiam fizinio ugdymo, menų ar technologijų dalykų, pamokos gali būti skiriamos pagal jo poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. Mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programas, gali nesimokyti menų, fizinio ugdymo, technologijų.  

 

 

_____________________ 

part_d24daaef31724b9aa1b82ea85dcd2d74_end

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

6 priedas

 

 

SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos vykdomos vadovaujantis teisės aktais, numatytais 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 16 punkte, ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą.

2. Bendrųjų ugdymo planų 8 ir 9 punktuose nurodyta 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradžia, ugdymo proceso dienų skaičius, mokinių atostogų terminai, taikomi ir mokykloms, įgyvendinančioms suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

3. 2023–2024 ir 2024–2025 metais pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos įgyvendinamos vadovaujantis 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 17 punkto nuostatomis.

4. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasės gali būti komplektuojamos kelis kartus per mokslo metus.

5. Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasėse neformaliojo vaikų švietimo valandos gali būti skiriamos pasirinktoms saviraiškos programoms: meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, moksliniams, technologiniams, socialiniams, komunikacinių technologijų ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti, mokinių konsultacijoms.

6. Suaugusių asmenų anksčiau įgytas išsilavinimas prilyginamas pagrindiniam išsilavinimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-661 „Dėl išsilavinimo prilyginimo“.

 

II SKYRIUS

SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

7. Mokiniai, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio ugdymo programą, privalo mokytis dalykų, nurodytų Bendrųjų ugdymo planų 78 punkte. Atsižvelgdamas į poreikius ir patirtį, mokinys gali nesimokyti meninio ugdymo dalykų (dailės, muzikos, šokio, teatro), technologijų, fizinio ugdymo ir dorinio ugdymo (etikos arba tikybos) dalykų. Mokiniui, nepasirinkusiam meninio ugdymo, technologijų, fizinio ugdymo ar dorinio ugdymo dalykų, šių dalykų pamokos skiriamos pagal mokinio poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis.

8. Pradinio ugdymo programai įgyvendinti:

8.1. mokykla, atsižvelgdama į mokinio ugdymosi poreikius ir turimą patirtį, gali perskirstyti pamokas dalykams, tačiau mokiniui turi užtikrinti metinių pamokų skaičių, nurodytą šio priedo 8.2 papunktyje;

8.2. mokiniui, kuris mokosi 1 klasėje, skiriama 490 pamokų per metus (14 pamokų per savaitę), 2–4 klasėje skiriama 560 pamokų per metus (16 pamokų per savaitę). Mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumų kalbos, 1 klasėje skiriama 630 pamokų per metus (18 pamokų per savaitę), 2–4 klasėje – 700 pamokų per metus (20 pamokų per savaitę). 1–4 klasių mokiniams ugdymo poreikiams tenkinti skiriama 140 pamokų per metus (4 pamokos per savaitę);

8.3. jungtinės klasės komplektui (1–2 klasėje, 3–4 klasėje) gali būti skiriama iki 700 pamokų per metus (20 pamokų per savaitę). Kiekvienam jungtinės klasės komplektui mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skiriama 70 pamokų per metus. Šios pamokos įeina į 700 pamokų skaičių per metus (20 pamokų per savaitę), skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui.

9. Vykdant suaugusiųjų pradinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma), nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms ar pamokoms grupėje skiriama 40 procentų pamokų, nurodytų šio priedo 8.2 papunktyje:

9.1. įvertinus mokinio mokymosi patirtį ir pasiekimus, atsižvelgiant į mokinio mokymosi poreikius, mokykloje priimami sprendimai, kokių dalykų mokysis mokinys, jam sudaromas individualus ugdymo planas;

9.2. tam tikrais atvejais, esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, grupė. Dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 8.2 papunktyje numatytų pamokų per metus.

 

III SKYRIUS

SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

10. Mokinys, prieš pradėdamas mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, atsižvelgdamas į poreikius ir patirtį, gali priimti sprendimą nesimokyti dorinio ugdymo (etikos arba tikybos), meninio ugdymo (muzikos, dailės), technologijų ar fizinio ugdymo dalykų. Mokiniui, nepasirinkusiam meninio ugdymo, technologijų, fizinio ugdymo ar dorinio ugdymo dalykų, šių dalykų pamokos skiriamos mokinio kitiems pasirinktiems dalykams mokytis.

11. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui užsiimti socialine-pilietine veikla. Ši veikla mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nėra privaloma.

12. Mokiniams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų šio priedo 13–16 punktuose tos klasės dalykui nustatyto minimalaus savaitinių / metinių pamokų skaičiaus.

13. Pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programai 2023–2024 mokslo metais įgyvendinti 6, 8, 10 / II gimnazijos klasėse kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais (grupinio mokymosi forma):

Klasė

Dalykų sritys,

dalykai

5–6 klasės

7–8 klasės

9–10 / I–II gimnazijos klasės

Dorinis ugdymas

Dorinis ugdymas (etika arba tikyba)

74

74

74

Kalbos

Lietuvių kalba ir literatūra

296

 

296

 

333

 

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*

296

296

222

Užsienio kalba (pirmoji)

222; 148*

148

148

Užsienio kalba (antroji)

74

148

148

Matematika ir informacinės technologijos

Matematika

296

222

222

Informacinės technologijos

37

37

74

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

74

–

–

Gamtos mokslai

–

185

222

Biologija

–

74

74

Fizika

–

74

74

Chemija

–

37

74

Socialinis ugdymas

Istorija

74

74

74

Pilietiškumo pagrindai

 

 

37

Geografija

37

74

74

Ekonomika ir verslumas

 

 

37

Meninis ugdymas

Dailė

74

74

74

Muzika

74

74

74; 37*

Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga

Technologijos

148

111

92,5

Fizinis ugdymas**

74

37

37

Projektinė veikla

 

 

18,5

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

... (pasirenkamasis dalykas)

... (dalyko modulis)

 

 

 

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę ir per mokslo metus

5 klasėje – 18; 21*; 666; 777*

6 klasėje – 20; 21*

740; 777*

7 klasėje – 18; 21*

666; 777*

8 klasėje –22; 23*

814; 851*

9 / I gimnazijos klasėje – 22; 23*

814; 851*

10 / II gimnazijos klasėje – 22; 23*

814; 851*

Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti

148

185; 37 *

222; 222 *

Neformalusis vaikų  švietimas

0–148

0–148

0–185

Projektinė veikla

Projektinė veikla (...)

 

 

0–74

Pastabos:

Pamokos nurodytos 2 mokslo metams. Dalis pamokų buvo panaudotos 2022–2023 mokslo metais 5, 7, 9 / I gimnazijos klasėse.

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos;

** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinamas pagal pagrindinio ugdymo Kūno kultūros bendrąją programą (2008 m. Pradinio, pagrindinio ugdymo bendrosios programos).

 

14. Pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu 5, 7, 9 / I gimnazijos klasėse 2023–2024 mokslo metais ir 5–10 / I–II gimnazijos klasėse 2024–2025 mokslo metais:

Dalykų grupės / dalykai

Klasė / pamokų skaičius per mokslo metus / savaitę

Iš viso programai

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 / I gimnazijos klasė

10 / II gimnazijos klasė

Dorinis ugdymas

Dorinis ugdymas (etika) 

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

222 (6)

Dorinis ugdymas (tikyba)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

222 (6)

Kalbinis ugdymas

Lietuvių kalba ir literatūra

148 (4)

148 (4)

148 (4)

148 (4)

148 (4)

185 (5)

925 (25)

Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra*

148 (4)

148 (4)

148 (4)

148 (4)

111 (3)

111 (3)

814 (22)

Užsienio kalba (pirmoji, ...) **

111 (3)

185 (5)

148 (4)

148 (4)

148 (4)

148 (4)

888 (24)

Užsienio kalba (antroji, ....)

 

Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas

Matematika

148 (4)

148 (4)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

740 (20)

Informatika

 

37 (1)

37 (1)

 

37 (1)

37 (1)

148 (4)

Gamtos mokslai ***

37 (1)

37 (1)

74 (2)

111 (3)

 

 

259 (7)

74 (2) (5-6 kl.)

Biologija

 

 

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

148 (4)

Chemija

 

 

 

37 (1)

37 (1)

37 (1)

111 (3)

Fizika

 

 

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

148 (4)

Technologijos

74 (2)

74 (2)

74 (2)

37 (1)

37 (1)

55,5 (1,5)

351,5 (9,5)

Visuomeninis ugdymas

Etninė kultūra****

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

222 (6)

Geografija

 

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

185 (5)

Ekonomika ir verslumas

 

 

 

 

 

37 (1)

37 (1)

Pilietiškumo pagrindai

 

 

 

 

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

37 (1)

Meninis ugdymas

Dailė

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

222 (6)

Muzika

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1) / 18,5 (0,5)*

37 (1) / 18,5 (0,5)*

222 (6) / 185 (5)*

Fizinis ir sveikatos ugdymas

Fizinis ugdymas

37 (1)

37 (1)

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

148 (4)

Gyvenimo įgūdžiai 

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

 

 

74 (2)

Projektinė veikla

 

 

 

 

 

18,5 (0,5)

18,5 (0,5)

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

...(pasirenkamasis);

... (dalyko modulis) 

 

 

 

 

 

 

 

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per savaitę

18; 21*

20; 21*

18; 21*

22; 23*

22; 23*

22; 23*

 

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus

666; 777*

740; 777*

666; 777*

814; 851*

814; 851*

814; 851*

 

4514;

4884

 

Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti

148 (4)

185 (5) / 37 (1)*

333 (9) / 185 (5)*

 

Neformalusis vaikų švietimas

0–296

0–185

 

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos;

** pamokos pirmajai ir antrajai kalbai nurodytos bendros;

*** 7 klasėje galima pasirinkti mokytis dalyką „Gamtos mokslai“ arba atskirus gamtos mokslų dalykus;

**** įgyvendinama integruojant į dalykų turinį.

 

15. Pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 6, 8, 10 / II gimnazijos klasėse neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu 2023–2024 mokslo metais:

Klasė

 

Dalykų

sritys, dalykai

Grupinės konsultacijos

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 / I gimnazijos klasė

10 / II gimnazijos klasė

Dorinis ugdymas

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Kalbos

Lietuvių kalba ir literatūra

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

Užsienio kalba (pirmoji)

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

Užsienio kalba (antroji)

18,5–37

18,5–37

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Matematika ir informacinės technologijos

Matematika

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

Informacinės technologijos

18,5

18,5

18,5

18,5

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

18,5

18,5

Biologija

18,5

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Fizika

18,5

27,75–37

27,75–37

27,75–37

Chemija

27,75–37

27,75–37

27,75–37

Socialinis ugdymas

Istorija

18,5

18,5

18,5

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Pilietiškumo pagrindai

9,25

Geografija

18,5

18,5

18,5

18,5

18,5

Ekonomika ir verslumas

9,25

Meninis ugdymas ir technologijos

Dailė

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Muzika

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Technologijos (...)

18,5

18,5

18,5

9,25

9,25

9,25

Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai 

... (pasirenkamasis dalykas); 

... (dalyko modulis)

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus

37

37

37

37

37–64,75

37–74

Iš viso (grupinėms konsultacijoms)

0–296

0–296

0–296

0–296

0–333

0–333

Projektinė veikla 

Projektinė veikla (...)

0–37

0–37

0–37

0–37

0–37

0–74

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)

0–74

0–74

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos.

 

16. Pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 5, 7, 9 / I gimnazijos klasėse neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu 2023–2024 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais 5–10, I–II gimnazijos klasėse:

Klasė

 

Dalykų grupė,

dalykai

Grupinės konsultacijos

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 / I gimnazijos klasė

10 / II gimnazijos klasė

Dorinis ugdymas

Dorinis ugdymas (tikyba)

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Dorinis ugdymas (etika)

 

 

 

 

 

 

Kalbinis ugdymas

Lietuvių kalba ir literatūra

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

Baltarusių / rusų / lenkų / vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra*

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

55,5–74

Užsienio kalba (pirmoji, ...)

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

37–55,5

Užsienio kalba (antroji, ...)

18,5–37

18,5–37

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas

Matematika

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

46,25–55,5

Informatika

18,5

18,5

18,5

18,5

Gamtos mokslai**

18,5

18,5

 

 

Biologija

 

18,5

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Fizika

18,5

27,75–37

27,75–37

27,75–37

Chemija

27,75–37

27,75–37

27,75–37

Technologijos

18,5

18,5

18,5

9,25

9,25

9,25

Visuomeninis ugdymas

Istorija

18,5

18,5

18,5

18,5–37

18,5–37

18,5–37

Pilietiškumo pagrindai

9,25

Geografija

18,5

18,5

18,5

18,5

18,5

Ekonomika ir verslumas

9,25

Meninis ugdymas

Dailė

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Muzika

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

9,25

Pasirenkamieji dalykai

Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai

... (pasirenkamasis dalykas);

... (dalyko modulis)

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus

37

37

37

37

37–64,75

37–74

Iš viso (grupinėms konsultacijoms)

0–296

0–296

0–296

0–296

0–333

0–333

Projektinė veikla

Projektinė veikla (...)

0–37

0–37

0–37

0–37

0–37

0–74

Neformalusis švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)

0–74

0–74

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos;

** 7 klasėje galima pasirinkti mokytis dalyką „Gamtos mokslai“ arba atskirus gamtos mokslų dalykus.

 

17. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių pasiekimus ir patirtį, priima sprendimą, kiek individualių ir grupinių konsultacijų reikia skirti, kad būtų pasiekti pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatyti mokymosi pasiekimai.

18. Mokiniai, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius yra toks, kiek pamokų per savaitę skiriama mokytis dalykui, tačiau įskaitų per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais.

19. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 15, 16 punktuose dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

 

IV SKYRIUS

SUAUGUSIŲJŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

SUAUGUSIŲJŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2023–2024 MOKSLO METAIS IV GIMNAZIJOS KLASĖJE

 

20. IV klasės mokiniai tęsia mokymąsi pagal 2022–2023 mokslo metais susidarytus individualius mokymosi planus pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau –  2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosios programos).

21. Pamokų skaičius 2011 m. Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu per dvejus metus:

Ugdymo sritys, dalykai

Minimalus pamokų skaičius

Pamokų skaičius

(kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma))

Pamokų skaičius

(neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu)

Bendrasis kursas

Išplėstinis

kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis

kursas

Dorinis ugdymas

70

 

 

 

 

Tikyba

 

70

–

17,5

–

Etika

 

70

–

17,5

–

Kalbos

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba ir literatūra

210

210

280

105

140

Lietuvių kalba ir literatūra*

280

280

315

105

140

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*

210

210

280

105

140

Užsienio kalbos

175

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Užsienio kalba (...)

 

175

175

70

70

Užsienio kalba (...)

 

175

175

70

70

Ugdymo sritys, dalykai

Minimalus pamokų skaičius

Bendrasis kursas

Išplėstinis

kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis

kursas

Socialinis ugdymas

70

 

 

 

 

Istorija

 

70

140

43,75

70

Geografija

 

70

140

43,75

70

Integruotas istorijos ir geografijos kursas

 

70

–

43,75

–

Matematika

175

175

280

70

140

Informacinės technologijos (...)

 

70

105

17,5

35

Gamtamokslinis ugdymas

70

 

 

 

 

Biologija

 

70

140

43,75

70

Fizika

 

70

140

43,75

70

Chemija

 

70

140

43,75

70

Integruotas gamtos mokslų kursas

 

70

–

43,75

–

Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas

52,5

 

 

 

 

Menai

 

 

 

 

 

Dailė

 

52,5

70

17,5

52,5

Muzika

 

52,5

70

17,5

52,5

Teatras

 

52,5

70

17,5

52,5

Šokis

 

52,5

70

17,5

52,5

Menų pažinimas

 

52,5

70

17,5

52,5

Kompiuterinės muzikinės technologijos

 

52,5

70

17,5

52,5

Grafinis dizainas

 

52,5

70

17,5

52,5

Fotografija

 

52,5

70

17,5

52,5

Filmų kūrimas

 

52,5

70

17,5

52,5

Technologijos (kryptys)

 

 

 

 

 

Integruotas menų ir technologijų kursas

 

52,5

70

17,5

52,5

Technologijos (...)

 

 

 

 

 

Turizmas ir mityba

 

52,5

70

35

52,5

Statyba ir medžio apdirbimas

 

52,5

70

35

52,5

Tekstilė ir apranga

 

52,5

70

35

52,5

Taikomasis menas, amatai ir dizainas

 

52,5

70

35

52,5

Verslas ir vadyba bei mažmeninė prekyba

 

52,5

70

35

52,5

Mechanika, mechaninis remontas

 

52,5

70

35

52,5

Kitos technologijų kryptys

 

52,5

70

35

52,5

Integruotas menų ir technologijų kursas

 

52,5

70

35

52,5

Fizinis ugdymas***

52,5

 

 

 

 

Fizinis ugdymas

 

52,5

70

17,5

52,5

Pasirinkta sporto šaka (...)

 

52,5

–

17,5

–

Žmogaus sauga**

 

17,5**

–

–

–

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla

Projektinė veikla (...);

(pasirenkamasis);

(dalyko modulis)

 

 

 

 

 

Brandos darbas (...)

 

17,5

 

17,5

 

Privalomi bendrojo kurso dalykai

(25; 33*)

1 750; 2 310*

(25; 33*)

1 750; 2 310*

(25; 33*)

1 750; 2 310*

(12; 15*) 840; 1 050*

 

(12; 15*)

840; 1 050*

Mokinio pasirinktas mokymo turinys

 

20; 14*

20; 14*

10; 7*

10; 7*

Neformalusis švietimas

Besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – 210 valandų per dvejus mokslo metus (111 – gimnazijos III kl. ir 99 – gimnazijos IV kl.).

Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 70 valandų per dvejus mokslo metus (37 – gimnazijos III kl. ir 33 – gimnazijos IV kl.).

Pamokos laikinosioms grupėms sudaryti

Besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – 490 valandų per dvejus mokslo metus, besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 210 pamokų per dvejus mokslo metus.

Individualios ir (ar) grupinės konsultacijos

Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu dalykų individualioms konsultacijoms skiriama 0–280 pamokų per dvejus mokslo metus.

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinių mažumų kalbos;

** integruojama į dalykų mokymo turinį;

*** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinamas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SUAUGUSIŲJŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2023–2024 MOKSLO METAIS III GIMNAZIJOS KLASĖJE, 2024–2025 MOKSLO METAIS III IR IV GIMNAZIJOS KLASĖJE

 

22. III gimnazijos klasės mokinys, prieš pradėdamas mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų ugdymo planą, kuriame numatomi dalykai, kuriuos mokysis pagal 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas.

23. Minimalus pamokų skaičius mokiniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, per savaitę – 17 pamokų, minimalus pasirinktų mokytis dalykų skaičius – 5 dalykai, jei mokykloje įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinių mažumų kalba – 6 dalykai.

24. Mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, privalo mokytis:

24.1. lietuvių kalbos ir literatūros bendruoju arba išplėstiniu kursu;

24.2. baltarusių / lenkų / rusų / vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, jei mokinys mokosi mokykloje, kurioje įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba;

24.3. matematikos bendruoju arba išplėstiniu kursu;

24.4. bent 2 privalomai pasirenkamus dalykus iš ne mažiau kaip dviejų dalykų grupių:

24.4.1. kalbinio ugdymo: užsienio kalbos (anglų), užsienio kalbos (prancūzų), užsienio kalbos (vokiečių);

24.4.2. gamtamokslinio ir technologinio ugdymo: biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų;

24.4.3. visuomeninio ugdymo: istorijos, geografijos, ekonomikos, verslumo, filosofijos.

25. Mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, gali pasirinkti mokytis:

25.1. etikos, tikybos (iš dorinio ugdymo dalykų grupės);

25.2. dailės, muzikos, šokio, teatro, medijų meno, taikomųjų technologijų (iš meninio ugdymo dalykų grupės);

25.3. laisvai pasirenkamą dalyką (dalykų): etninės kultūros, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, psichologijos, teisės, menų istorijos, geografinių informacinių sistemų, užsienio kalbos (tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta antroji užsienio kalba arba pradėta naujai mokytis laisvai pasirenkama), astronomijos;

25.4. dalyko modulį.

26. III gimnazijos klasėje privaloma mokytis matematikos modulį „Planimetrija“ (36 pamokos), nepriklausomai, kokį dalyko kursą pasirenka; pasirinkusiesiems informatiką – III ir IV gimnazijos klasėje privalomas dalyko modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų).

27. Pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu III gimnazijos klasėje 2023–2024 mokslo metais, III–IV gimnazijos klasėje 2024–2025 mokslo metais:

Vidurinio ugdymo dalykų grupės, dalykai

Pamokų skaičius turiniui įgyvendinti per dvejus metus

Pamokų skaičius klasei per vienerius metus / per savaitę

III klasė

(36 savaitės)

IV klasė

(34 savaitės)

Privalomi dalykai

Lietuvių kalba ir literatūra

280 B*

420 A**

144 B (4)

216 A (6)

136 B (4)

204 A (6)

Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra***

280

144 (4)

136 (4)

Matematika

280 B

420 A

144 B (4)

216 A (6)

136 B (4)

204 A(6)

Privalomai pasirenkami dalykai

Kalbinis ugdymas

Užsienio kalba (anglų)

210

108 (3)

102 (3)

Užsienio kalba (prancūzų)

210

108 (3)

102 (3)

Užsienio kalba (vokiečių)

210

108 (3)

102 (3)

Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas

Biologija

210

108 (3)

102 (3)

Chemija

210

108 (3)

102 (3)

Fizika

210

108 (3)

102 (3)

Informatika

210

108 (3)

102 (3)

Inžinerinės technologijos

210

108 (3)

102 (3)

Visuomeninis ugdymas

Istorija

210

108 (3)

102 (3)

Geografija

210

108 (3)

102 (3)

Ekonomika ir verslumas

210

108 (3)

102 (3)

Filosofija

210

108 (3)

102 (3)

Privalomieji dalykai, dalyko moduliai

Laisvai pasirenkamasis dalykas:

 

 

 

Užsienio kalba****

140-210

72 (2) arba 108 (3)

68 (2) arba 102 (3)

Astronomija

70

36 (1)

34 (1)

Etninė kultūra

70

36 (1)

34 (1)

Geografinės informacinės sistemos

70

36 (1)

34 (1)

Menų istorija

70

36 (1)

34 (1)

Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba

70

36 (1)

34 (1)

Psichologija

70

36 (1)

34 (1)

Teisė

70

36 (1)

34 (1)

Dalyko modulis*******:

34, 36, 70, 140

36 (1) arba 72 (2)

34 (1) arba 102 (2)

Planimetrija*****

36

36(1)

 

Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys ******

70

36 (1)

34 (1)

Lietuvių kalbos rašyba, skyryba ir kalbos vartojimas

70

36 (1)

34 (1)

Literatūra ir kitos medijos

34

36 (1) 

34 (1) 

Kūrybinis rašymas

34

36 (1) 

34 (1) 

Užsienio kalbos akademinių gebėjimų ugdymas(is) rengiantis studijoms (rašymas)

34

36 (1) 

34 (1) 

Pažintis su grožine literatūra anglų kalba

34

36 (1) 

34 (1) 

Biologijos tiriamosios veiklos duomenų apdorojimo metodikos

34

36 (1) 

34 (1) 

Fizikiniai inžinerijos pagrindai

34

36 (1) 

34 (1) 

... dalyko modulis

34, 36, 70, 140

36 (1) arba 72 (2)

34 (1) arba 102 (2)

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę

17; 21*

Pamokų skaičius III ir IV gimnazijos klasėse per mokslo metus

612 – III gimnazijos klasėje, 578 – IV gimnazijos klasėje

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei

108 – III gimnazijos klasėje;

102 – IV gimnazijos klasėje

Pamokos laikinosioms grupėms sudaryti

Besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – 490 valandų per dvejus mokslo metus.

Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 210 pamokų per dvejus mokslo metus.

Pastabos:  

* B   –  dalyko programos bendrasis kursas;   

** A   – dalyko programos išplėstinis kursas; 

*** mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbos arba mokymas tautinių mažumos kalba;  

**** kaip laisvai pasirenkamas dalykas tęsiama pagrindiniame ugdyme pradėta mokytis antroji užsienio kalba arba naujai pradėta mokytis nauja užsienio kalba; 

***** matematikos dalyko privalomas modulis „Planimetrija“ III gimnazijos klasėje (36 pamokos); 

****** informatikos modulis „Duomenų tyrybos, programavimo ir saugaus elgesio pradmenys“ (70 pamokų) privalomas, pasirinkusiems mokytis informatiką; 

*******modulis gali būti pasirinktas mokytis tiek III, tiek IV gimnazijos klasėje. Modulio mokymuisi gali būti skiriama 1–2 savaitinės pamokos. Modulio trukmė III gimnazijos klasėje – 36 pamokos, IV gimnazijos klasėje – 34 pamokos. Mokinys gali pasirinkti mokytis skirtingus modulius III ir IV gimnazijos klasėje. Mokyklos mokytojų parengtą modulio programą (modulių programas) tvirtina mokyklos vadovas.

 

28. Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą įgyvendinant neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, 50 procentų šio priedo 27 punkto lentelėje nurodyto valandų skaičiaus skiriama grupinėms konsultacijoms organizuoti, kitą dalį laiko mokinys mokosi savarankiškai. Pagal individualų mokinio mokymosi planą 50 procentų mokymosi laiko organizuoja mokykla, o 50 procentų laiko mokinys mokosi savarankiškai.

29. Mokiniai, kurie mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais. Mokiniams, kurie mokosi suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos dalykų pagal išplėstinį dalyko programos kursą, įskaitų negali būti mažiau negu aštuonios per dvejus mokslo metus.

30. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 27 punkte dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

31. Asmeniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms grupėse skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 21 ir 27 punktuose dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

 

 

____________________________

part_a2740648aaba45479ffca936d5b13cd7_end

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

9 priedas

 

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Socialinės-pilietinės veiklos įgyvendinimo poreikį lemia pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – bendrosios programos), įtvirtinančios kompetencijų ugdymą mokantis pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Ugdymas pagal bendrąsias programas turi padėti mokiniams išsiugdyti komunikavimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas. Socialinė-pilietinė veikla taip pat prisideda prie bendrosiose programose numatytų kompetencijų ugdymo ir padeda mokiniams praktiškai taikyti įgytas žinias ir gebėjimus bei demonstruoti vertybines nuostatas ir sudaro galimybes pažvelgti į dalykus iš įvairių perspektyvų, ypač pritaikant, išplečiant ir aktualizuojant įgytas žinias gyvenimiškose situacijose.

 

II SKYRIUS

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

2. Socialinės-pilietinės veiklos tikslas – skatinti mokinius aktyviu dalyvavimu prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas bendruomeniniame ir visuomeniniame gyvenime ir, reflektuojant savo patirtį, ugdytis pilietiškumo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos bei kitas kompetencijas.

3. Socialinės-pilietinės veiklos uždaviniai:

3.1. skatinti mokinių visapusišką asmenybės brandą ir dalyvavimu grįstą mokymąsi;

3.2. padėti įsisąmoninti kiekvieno asmens atsakomybę kuriant savo asmeninę, vietos bendruomenės ir platesnės visuomenės gerovę bei paskatinti mokinius ieškoti pozityvių saviraiškos būdų;

3.3. skatinti mokinius apgalvoti savo patirtis, ugdytis savistabos įgūdžius, gebėjimą kritiškai įsivertinti savo priimtų sprendimų pagrįstumą ir pridėtinę vertę sau patiems ir bendruomenei, kuriai mokiniai priklauso.

 

III SKYRIUS

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS TURINYS

 

4. Socialinė-pilietinė veikla yra mokymosi turinio dalis, atliekama laisvu nuo pamokų metu ir pasirenkama vadovaujantis šiais principais:

4.1. prasmingumo. Socialinė-pilietinė veikla prisideda prie mokinio saviraiškos, asmeninių tikslų įgyvendinimo, pasirinktos veiklos, padeda atrasti jam asmeniškai prasmingą veiklą bei skatina jį orientuotis į ne tik į rezultatą, bet ir į patį veiklos procesą, mokytis iš savo klaidų ir pasiekimų bei reflektuoti apie įvairių patirčių naudą. Mokiniai gali įsitraukti į įvairių nevyriausybinių organizacijų veiklą ir prisidėti prie jiems rūpimų problemų sprendimo, pvz., visuomenės sąmoningumo didinimo klimato kaitos klausimais, gyvūnų apsaugos, pažeidžiamų asmenų grupių teisių užtikrinimo klausimais ir pan.;

4.2. asmeninio tobulėjimo. Socialinė-pilietinė veikla pasirenkama atliepiant mokinio interesus ir pomėgius. Socialinė-pilietinė veikla nėra savitikslė, ji turi padėti mokiniams tobulėti, plėsti savo pažinimo ribas, išbandyti save atliekant naujus vaidmenis, patirti naujus kontekstus. Idealu, jei mokiniai savo stiprybes ir talentus gali pritaikyti naujame kontekste, ir tai sudaro sąlygas mokiniams įsivertinti savo stiprybes ir numatyti galimas tolesnio mokymosi trajektorijas. Skatinamas mokinių dalyvavimas ir jų pagalba organizuojant įvairias parodas, koncertus, sporto turnyrus, kitus renginius įvairiose socialinės globos institucijose, ligoninėse, telkiant bendruomenes konkrečiam tikslui siekti arba pagalbos teikimas jaunesnio amžiaus mokiniams mokantis, taip pat neformaliojo vaikų švietimo ir užimtumo veiklų organizavimas dienos centrus lankantiems vaikams, mokymosi sunkumų turintiems vaikams, migrantams, savanorystė ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokymas, konsultavimas, paskaitos vedimas, pranešimų skaitymas arba kitos panašios veiklos;

4.3. socialinio teisingumo. Mokinys turi suvokti, kad jis yra didesnės bendruomenės ir visuomenės narys ir kad nuo kiekvieno asmeninio indėlio priklauso visuomenės gerovė. Visuomenės gerovė užtikrinama, kai visoms asmenų grupėms sudaroma galimybė lygiavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime. Mokinių indėlis, net ir pats mažiausias, užtikrinant šias galimybes yra neįkainojama pagalba valstybei ir visiems žmonėms. Todėl mokiniai galėtų būti skatinami savanoriauti teikiant pagalbą savarankiškai arba per įvairias nevyriausybines organizacijas, teikiančias pagalbą stokojantiems, neįgaliems, vienišiems ir pagyvenusiems asmenims, migrantams ir kitiems mokinių artimoje aplinkoje gyvenantiems ir sunkumų patiriantiems žmonėms ir kt.;

4.4. dalyvavimo. Socialinė-pilietinė veikla turi padėti mokiniui suprasti, kad demokratinės visuomenės grįstos jų piliečių įsitraukimu ir dalyvavimu sprendžiant visuomenei aktualius klausimus ir kad kolektyvinėmis pastangomis galima pasiekti daugiau, nei veikiant individualiai. Todėl mokiniai turi būti skatinami atlikti veiklas ne tik individualiai, bet ir dalyvaujant bendrose veiklose, kurių metu jie mokytųsi pažinti vieni kitus, išklausyti skirtingas nuomones, ieškoti sutarimo, argumentuoti nuomones, atlikti įvairus socialinius vaidmenis, dalintis, bendradarbiauti ir padėti vieni kitiems. Galimos įvairios mokinių grupių arba klasių iniciatyvos, siekiant spręsti vietos bendruomenei aktualius klausimus, pvz., organizuoti pilietines iniciatyvas ir / ar jose dalyvauti, taip pat dalyvauti kraštotyrinėje, ekologinėje veikloje, domėtis aplinkosaugine veikla, dalyvauti ekspedicijoje, žygyje, nagrinėti istorinius šaltinius ir kt.

 

IV SKYRIUS

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ĮGYVENDINIMAS

 

5. Socialinei-pilietinei veiklai skirtas minimalus privalomas valandų skaičius yra numatytas Bendrųjų ugdymo planų 86, 87, 92 ir 108 punktuose. Šis laikas nėra įskaičiuojamas į mokinio mokymosi krūvį, tai laisvu nuo pamokų metu vykdoma veikla. Pagrindinio ugdymo programoje socialinei-pilietinei veiklai atlikti gali būti skiriama iki 5 ugdymo dienų, ji turi būti atlikta iki ugdymo proceso pabaigos. Vidurinio ugdymo programoje besimokantis mokinys socialinę-pilietinę veiklą gali atlikti iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos, ji gali būti vykdoma ir mokinių atostogų metu. Už socialinės-pilietinės veiklos koordinavimą atsakingas klasės vadovas (kuratorius) arba kitas mokyklos vadovo paskirtas asmuo (toliau – mokykloje paskirtas asmuo).

6. Socialinė-pilietinė veikla vykdoma cikliškai: mokinys apmąsto savo mokymosi patirtį ir priima sprendimą, į kokias socialines-pilietines veiklas norėtų įsitraukti, kaip dalyvavimas šiose veiklose padėtų jam augti ir tobulėti. Mokinys planuoja savo veiklas padedamas mokykloje paskirto asmens. Mokinys pasirengia planą pasirinktai socialinei-pilietinei veiklai įgyvendinti, atlieka nusimatytas užduotis, reguliariai apgalvoja savo atliekamos socialinės-pilietinės veiklos prasmingumą ir pridėtinę vertę sau ir mokyklos bendruomenei, visuomenei; jei reikalinga, mokinys keičia pirminį socialinės-pilietinės veiklos planą ir koreguoja nusimatytas užduotis. Pabaigęs nusimatytas socialinės-pilietinės veiklos užduotis, mokinys įsivertina savo patirtį ir fiksuoja socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kompetencijų aplanke ar kitoje mokyklos naudojamoje elektorinėje platformoje / formoje.

7. Rekomenduojama, kad mokslo metų pradžioje mokiniai būtų supažindinami su reikalavimais atliekant socialinę-pilietinę veiklą, mokyklos organizuojamų konsultacijų dėl socialinės-pilietinės veiklos vykdymo mokiniams grafiku ir atsiskaitymo tvarka.

8. Mokykloje paskirtas asmuo individualiai ar grupėje konsultuoja mokinius dėl socialinės-pilietinės veiklos vykdymo, nuolat domisi, kaip sekasi mokiniams, o prireikus siūlo pagalbą. Rekomenduojama, kad mokykloje paskirtas asmuo su kiekvienu mokiniu ne mažiau nei 2 kartus per mokslo metus organizuotų individualius ugdomuosius pokalbius apie jo patirtis atliekant socialines-pilietines veiklas. Pokalbių trukmė priklauso nuo mokinių įsitraukimo, motyvacijos ir kitų mokymosi poreikių. Tam tikrais atvejais, sutarus su mokyklos mokinių savivaldos organizacija, mokiniai savo refleksiją apie atliktos socialinės-pilietinės veiklos rezultatus gali pateikti raštu, kai aprašoma, kaip mokiniams sekėsi pasiekti nusimatytų tikslų, ko mokiniai išmoko atlikdami socialinę-pilietinę veiklą, ką sužinojo naujo apie save ir savo artimiausią aplinką, projektuoti būsimą savo socialinę-pilietinę veiklą aukštesnėje klasėje. 

9. Mokinių pareigos atliekant socialinę-pilietinę veiklą:

9.1. pateikti siūlymus dėl galimos socialinės-pilietinės veiklos pobūdžio ir turinio;

9.2. aptarti savo pasiūlytas veiklas ir užduotis su mokykloje paskirtu asmeniu bei atsižvelgti į teikiamus siūlymus;

9.3. atsakingai vykdyti suplanuotas užduotis;

9.4. apmąstyti savo patirtį ir prireikus koreguoti socialinės-pilietinės veiklos pobūdį, užduotis ir kt.;

9.5. kaupti savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus;

9.6. dalyvauti ugdomuosiuose pokalbiuose su mokykloje paskirtu asmeniu ir pateikti reikiamus įrodymus apie atliktas socialines-pilietines veiklas arba pateikti savo refleksiją ir įrodymus raštu;

9.7. kilus nenumatytoms aplinkybėms, koreguoti, perplanuoti savo socialinę-pilietinę veiklą.

10. Mokyklos vadovas:

10.1. skiria už socialinės-pilietinės veiklos organizavimą atsakingą klasės vadovą (kuratorių), ar kitą asmenį ar asmenis;

10.2. sudaro sąlygas mokykloje paskirtiems asmenims organizuoti konsultacijas ir individualius ugdomuosius pokalbius; prireikus sudaro sąlygas mokiniams naudotis mokyklos infrastruktūra atliekant socialines-pilietines veiklas.

11. Mokykloje paskirto asmens, atsakingo už socialinės-pilietinės veiklos koordinavimą, pareigos:

11.1. paaiškinti socialinės-pilietinės veiklos prasmę, reikalavimus, mokyklos prioritetus ir pateikti gerųjų socialinės-pilietinės veiklos atlikimo pavyzdžių;

11.2. padėti mokiniams pasirinkti socialines-pilietines veiklas ir suprasti, kaip jų patirtis jas atliekant prisidės prie mokinių asmeninio augimo; pateikti rekomendacinio pobūdžio socialinių- pilietinių veiklų sąrašą; padėti mokiniams pasirengti savo socialinės-pilietinės veiklos planus;

11.3. organizuoti konsultacijas, pagal galimybes stebėti, kaip mokiniams sekasi atlikti nusimatytas užduotis; pastebėjus, kad mokiniams kyla sunkumų, kviesti mokinius pokalbiui ir teikti reikiamą pagalbą, atsižvelgiant į mokinių amžių ir kontekstą; jei socialinė-pilietinė veikla atliekama už mokyklos ribų, palaikyti ryšį su organizacijų atstovais, domėtis, kaip sekasi mokiniams;

11.4. teikti grįžtamąjį ryšį mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) apie socialinės-pilietinės veiklos rezultatus;

11.5. ugdymo laikotarpio pabaigoje patikrinti, kad būtų įvykdytas minimalus socialinės- pilietinės veiklos reikalavimas, apibendrinti mokinio patirtį ugdomųjų pokalbių metu arba gavus mokinio refleksiją raštu ir vertinti mokinio įvykdytas užduotis bei refleksiją. Socialinės-pilietinės veiklos vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu „įskaityta“ („įsk.“) arba „neįskaityta“ („neįsk.“), nurodant veikloms įgyvendinti panaudotą valandų skaičių. Mokiniams, negavusiems įskaityto socialinės-pilietinės veiklos įvertinimo, skiriama papildomo laiko išsikelti naujus ar patikslinti išsikeltus tikslus ir juos pasiekti.

____________________________________

part_dac442b86bb046568827e8c9acd6824c_end

 

2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

10 priedas

 

 

UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKUSIŲ AR GRĮŽUSIŲ GYVENTI IR DIRBTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokykla, priimdama mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą užsieniečius, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – užsieniečiai), Lietuvos Respublikos piliečius, atvykusius ar grįžusius gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ( toliau – grįžę ar atvykę Lietuvos piliečiai), vadovaujasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai).

2. Siekiant, kad užsieniečiai, grįžę ar atvykę Lietuvos piliečiai įgytų pakankamų lietuvių kalbos gebėjimų ir kompetencijų, būtinų mokytis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir sėkmingai kalbinei ir kultūrinei integracijai, mokykla užtikrina lietuvių kalbos mokymąsi:

2.1. bendrosios paskirties klasėse teikdama papildomas konsultacijas lietuvių kalbos mokymuisi laikinosiose grupėse;

2.2. ne ilgiau nei vienus metus išlyginamojoje klasėje.

3. Užsieniečiui, grįžusiam ar atvykusiam Lietuvos piliečiui, pasirinkusiam mokyklą, kurioje įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalbos individualiai arba laikinojoje grupėje vienus metus, arba tol, kol mokinio lietuvių kalbos gebėjimai bus pakankami mokytis lietuvių kalbos ir literatūros dalyko bendros paskirties klasėje.

 

II SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS BENDROSIOS PASKIRTIES KLASĖSE

 

4. Bendrosiose klasėse užsieniečiai, grįžę ar atvykę Lietuvos piliečiai mokosi visų bendrojo ugdymo dalykų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, įgyvendinamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 17 punkto nuostatomis.

5. Mokiniui, atvykus į mokyklą, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) aptariamas preliminarus mokinio adaptacijos laikotarpis ir sudaromas individualus ugdymosi planas, kuriame numatoma:

5.1. lietuvių kalbos mokymosi tikslai, mokymosi būdai, intensyvumas, papildomų konsultacijų forma;

5.2. bendrojo ugdymo dalykų mokymosi perspektyvos, galimas pamokų, skirtų tam tikrų dalykų mokymuisi, laikinas perskirstymas arba laikinas tam tikrų dalykų mokymosi sustabdymas tam, kad būtų skiriama daugiau laiko lietuvių kalbos mokymuisi;

5.3. pasiekimų vertinimo dažnumas, grįžtamojo ryšio teikimo formos, mokymosi pagalbos galimybės;

5.4. dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo veiklose.

6. Siekiant veiksmingo lietuvių kalbos mokymosi:

6.1. 1–4 klasių mokiniai mokomi lietuvių kalbos ir literatūros dalyko kartu su bendraklasiais taikant panardinimo metodą ir pastoliavimo praktiką, padedančią mokiniui įveikti kliūtis mokymosi procese. Vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 priedo 1.2.4 papunkčiu  mokiniui skirtos papildomos lėšos naudojamos tikslinių individualių ar grupinių konsultacijų organizavimui;

6.2. 5–10 klasių ir I–IV gimnazijos klasių mokiniams tikslinga lietuvių kalbos mokymą tam tikrą laikotarpį (ne ilgiau kaip vienus metus) organizuoti atskirai nuo klasės pagal Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2) bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“. Lietuvių kalbos mokymui skiriama ne mažiau pamokų, nei numatyta Lietuvių kalbos ir literatūros dalykui mokantis pagal Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Taip pat organizuojamos papildomos individualios ar grupinės konsultacijos lietuvių kalbos gebėjimams įtvirtinti ir plėtoti. 

7. Mokant užsieniečius, grįžusius ar atvykusius Lietuvos piliečius lietuvių kalbos bendrosios paskirties klasėse taikoma komunikacinė kalbos mokymo prieiga.

8. Mokantis bendrojo ugdymo dalykų mokymas individualizuojamas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į ankstesnę dalyko mokymosi patirtį ir kalbos mokėjimo lygį. Būtina užtikrinti, kad nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas nesudarytų prielaidų atsirasti dalyko mokymosi spragoms.

9. Mokinio mokymosi pažanga vertinama formuojamuoju būdu. Pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui, nustatomas mokinio kalbinės kompetencijos lygmuo, įvertinimas jo pasirengimas toliau mokytis su bendraamžiais mokinio amžių atitinkančioje klasėje arba identifikavus didesnius mokymosi skirtumus, mokiniui gali būti siūloma mokytis metais žemesnėje klasėje. Antraisiais metais, o jei reikia ir ilgiau, mokiniui sudaromos sąlygos toliau plėtoti lietuvių kalbos gebėjimus laikinojoje grupėje arba individualiai.

 

III SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE

 

10. Išlyginamosios klasės yra skirtos intensyviam lietuvių kalbos mokymuisi, kad užsieniečiai, grįžę ar atvykę Lietuvos piliečiai per sąlyginai trumpą laiką išmoktų lietuvių kalbos ir pasirengtų toliau tęsti mokymąsi lietuvių kalba bendrosios paskirties klasėse. Jos steigiamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimo (savininko) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos) sprendimu.

11. Organizuojant lietuvių kalbos mokymą išlyginamosiose klasėse, laikomasi šių reikalavimų:

11.1. išlyginamąją klasę sudaro nuo 8 iki 20 mokinių;        

11.2. išlyginamosios klasės sudaromos iš bendraamžių ar panašaus amžiaus mokinių;

11.3. išlyginamosiose klasėse mokomasi ne ilgiau nei vienus metus;

11.4. išlyginamajai klasei skiriama ne mažiau kaip 25 pamokos per savaitę lietuvių kalbai mokyti ir kitoms ugdomosioms veikloms, padedančioms geriau išmokti lietuvių kalbą;

11.5. mokant lietuvių kalbos mokoma pagal Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2) bendrąją programą.

12. Užsieniečių, grįžusių ar atvykusių Lietuvos piliečių lietuvių kalbos mokymas turi būti organizuojamas palankiausiu būdu, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus ir kalbinės kompetencijos lygį, stebint jų pažangą, reaguojant į kylančius iššūkius ir nedelsiant priimant reikiamus sprendimus.

____________________________

part_811a8db034fd493a844860e435b4fc22_end