PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2023 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 3D-282

TVARIOS GAMYBOS KRITERIJŲ ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS IR AKVAKULTŪROS SEKTORIAMS APRAŠAS

I SKYRIUS

GYVULININKYSTĖ

PIRMASIS SKIRSNIS

APLINKOS TVARUMO KRITERIJAI

Gyvūnų mityba

1. Mitybos valdymas:

1.1. tvarios mitybos praktikų taikymas:

1.1.1. taikoma mityba, mažinanti išmetamo amoniako ir metano kiekį (pvz., mažą baltymų kiekį turinčių pašarų naudojimas; probiotikų, fitobiotikų, organinės rūgšties naudojimas pašaruose);

1.1.2. taikomi gyvūnų poreikius atitinkantys šėrimo metodai: gyvūnai šeriami visaverčiais jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais, kurių kiekis pakankamas gyvūnų sveikatai palaikyti ir mitybos reikmėms patenkinti; gyvūnai šeriami jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais);

1.1.3. naudojami davikliai ir mitybos rodikliai (skirti dažnam gyvūnų stebėjimui siekiant sumažinti pašarų neefektyvų panaudojimą, mitybos disbalansą ir pagerinti gerovę);

1.1.4. šėryklos įrengtos taip, kad būtų išvengta arba sumažinta pašaro užteršimo bei kenksmingos gyvūnų tarpusavio konkurencijos;

1.1.5. pašarų priedų naudojimas neviršija didžiausio leistino kiekio.

2. Girdymo valdymas:

2.1. gyvūnų girdymo praktikų vengiant ilgalaikio troškulio taikymas:

2.1.1. visi gyvūnai turi prieigą prie švaraus vandens (tvartuose ir ganyklose);

2.1.2. girdyklos funkcionuoja tinkamai;

2.1.3. girdyklos įrengtos taip, kad būtų išvengta vandens užteršimo galimybės;

2.1.4. girdyklos įrengtos taip, kad būtų išvengta kenksmingos gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybės;

2.1.5. gyvūnams tiekiamas pakankamas kiekis švaraus vandens arba skysčių kitais būdais gyvūnų reikmėms patenkinti.

3. Pašarai:

3.1. dalis pašaro yra pagaminta iš paties ūkio arba, jei tai neįmanoma arba tokio pašaro nėra, pagaminta bendradarbiaujant su kitais pašarų veiklos vykdytojais, gaminančiais pašarus ir pašarines žaliavas ne tolimesniu nei 50 kilometrų atstumu;

3.2. naudojami pašarai, kurie pagaminti ne iš buvusių natūralių buveinių teritorijų;

3.3. pašarams naudojami šalutiniai gamybos produktai;

3.4. naudojami pašarai, pagaminti, kai taikoma, registruotuose ir (ar) patvirtintuose pašarų ūkio subjektuose pagal 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

3.5. naudojami Europos Sąjungoje leidžiami ir į Europos Sąjungos pašarų priedų registrą įtraukti pašarų priedai;

3.6. naudojami pašarai, kuriuose nepageidaujamų medžiagų kiekis neviršija didžiausių leidžiamų koncentracijos ribų pagal Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225 „Dėl Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

4. Ganymas:

4.1. per ganymo laikotarpį ganomi gyvuliai gauna reikalingą pašarą maitindamiesi ganyklos žole;

4.2. ganymo laikotarpis pratęsiamas atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir žolės vegetaciją;

4.3. ganyklų atnaujinimas (pvz., papildomų sėklų sėjimas) naudojamas siekiant kuo didesnės pašarų gamybos, išlaikant gausią ankštinių augalų sudėtį. Taip pat mišinio sudėtyje gali būti naudojamos kitos žydinčios augalų rūšys;

4.4. moksliškai pagrįstas optimalus ganomų ūkinių gyvūnų skaičius pievų ir ganyklų hektare;

4.5. pievų ir ganyklų apsauga ir išlaikymas (pievų ir ganyklų dalis žemės ūkio naudmenose);

4.6. neganyti gyvulių ganyklose tame pačiame lauke 21 dieną po organinių trąšų panaudojimo.

Gyvūnų sveikata

5. Gyvūnų sveikatos palaikymas:

5.1. pirmenybė teikiama gyvūnų ligų prevencijai, įskaitant biologinio saugumo priemones;

5.2. reguliarus veterinarijos gydytojų atliekamas gyvūnų sveikatos patikrinimas;

5.3. nenaudojami draudžiami sintetiniai augimo stimuliatoriai (įskaitant hormonus);

5.4. ūkiniai gyvūnai ligų prevencijos tikslais yra vakcinuojami;

5.5. sudarytos sąlygos veterinarijos gydytojui apžiūrėti ūkinius gyvūnus, juos stebėti, prireikus ir gydyti, vakcinuoti, imti kraujo ar kitus mėginius laboratoriniams tyrimams ir taikyti kitas veterinarines priemones;

5.6. antimikrobinės medžiagos naudojamos tik paskyrus veterinarijos gydytojui;

5.7. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai naikinami graužikai ir kiti kenkėjai.

Gyvūnų elgsena

6. Streso vengimas:

6.1. visi gyvūnai auginami nepatiriant streso;

6.2. praktikų dėl skausmo ir streso vengimo taikymas arba kastracijos ar panašios praktikos neatliekamos, arba kastracijos ar panašios praktikos atliekamos su anestetikais ar analgetikais;

6.3. tinkamas elgesys su gyvūnais (pvz., tinkamas skerdimas, trumpas gabenimas, pakankamai vietos ir vandens).

7. Gyvūnų laikymo sąlygos:

7.1. visi gyvūnai laikomi jų etiologinius poreikius atitinkančiomis sąlygomis pagal ūkinių gyvūnų rūšiai taikomus gerovės reikalavimus;

7.2. tinkamas laikymo patalpų įrengimas, kad į jas negalėtų patekti bešeimininkiai gyvūnai;

7.3. nuolatinė transporto priemonių ir asmenų patekimo į gyvūnų laikymo vietą kontrolė;

7.4. mėšlo iš tvarto reguliaraus šalinimo užtikrinimas atsižvelgiant į gyvūnų laikymo technologiją;

7.5. ūkinių gyvūnų laikymo vietų plovimas ir dezinfekavimas atsižvelgiant į jų laikymo pobūdį ir rūšį.

Ūkinių gyvūnų įvairovė

8. Laikomų ūkinių gyvūnų įvairovė ūkyje atsižvelgiant į rūšis.

9. Prie vietos sąlygų pritaikytos veislės:

9.1. veislės, kurios tinka konkrečiam klimatui ir regionui;

9.2. vietos veislės, ypač retos, kaip svarbus biologinės įvairovės paveldas ir unikalus genetinis išteklius.

Biologinė įvairovė agrariniame kraštovaizdyje

10. Pievų ir ganyklų biologinė įvairovė: vietos lygmeniu svarbių rūšių gausa pievose ir ganyklose.

11. Natūralių buveinių išsaugojimas ir didinimas:

11.1. vykdomos biologinės įvairovės apsaugos praktikos:

11.1.1. išlaikomi esami ir sukurti „biologiniai koridoriai“, jungiantys biologinės įvairovės atžvilgiu svarbias teritorijas;

11.1.2. atkuriamos natūralios buveinės prastos kokybės žemės ūkio naudmenose;

11.1.3. laukinių buveinių išlaikymas ir pavienių medžių, miško gojelių, šlapynių apsauga;

11.1.4. didelės gamtinės vertės pievų, tvenkinių, upelių ir griovių saugojimo praktikos (pvz., ganymo intensyvumo pievose mažinimas, kai dauguma augalų žydi (gegužės–birželio mėn.), agrarinio kraštovaizdžio paukščių perėjimo buveinių apsauga ir kt.).

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansas / išmetimo mažinimas

12. Taikomos tvarios mėšlo laikymo ir naudojimo praktikos:

12.1. naudojamos mėšlo biologinio apdorojimo (pvz., probiotikai ir kt.) priemonės;

12.2. mėšlas kompostuojamas;

12.3. mėšlo laikymas ir tvarkymas atitinka Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, reikalavimus;

12.4. mėšlas naudojamas biodujų gamyboje.

13. Taikomos tvarios srutų laikymo ir naudojimo praktikos:

13.1. įgyvendinamos srutų rūgštinimo ar atvėsinimo priemonės;

13.2. taikomas negilaus srutų įpurškimo metodas;

13.3. srutų laikymas ir tvarkymas atitinka Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimus.

Energijos naudojimas

14. Tvarus energijos išteklių valdymas:

14.1. energijos valdymo plano ar atskirų elementų įgyvendinimas:

14.1.1. kiekvieno pagrindinio proceso, kuriam vykdyti reikia energijos, suvartojamo energijos kiekio matavimas ir registravimas kas mėnesį;

14.1.2. energijos suvartojimo vienai produkcijos tonai analizė;

14.1.3. energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių (efektyviau energiją naudojančios technologijos, įrengimai, žemės ūkio technika) diegimas;

14.1.4. atsinaujinančiosios energijos vartojimas ir gamyba (pvz., atsinaujinančio antros kartos biokuro, saulės elektrinių, šilumos sistemų, fotovoltinių elementų, vėjo turbinų, katilų, kūrenamų tausiai gaminama biomase, naudojimas).

15. Efektyvus energijos naudojimas: analizuojamas energijos suvartojimo intensyvumas – energijos suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui.

Vandens naudojimas

16. Tvarus vandens išteklių valdymas:

16.1. vandens valdymo plano ar atskirų elementų įgyvendinimas:

16.1.1. bendrojo suvartojamo vandens iš įvairių šaltinių kiekio vienam hektarui, sutartiniam ūkiniam gyvūnui arba produkcijos tonai apskaičiavimas ir tų duomenų naudojimas atliekant analizę;

16.1.2. lietaus vandens surinkimas, laikymas ir naudojimas plovimo darbams ir (arba) drėkinimui;

16.1.3. kiekvieno proceso, kuriam vykdyti reikia vandens, sunaudojamo vandens kiekio (paimamo iš skirtingų šaltinių) matavimas ir registravimas bent kas mėnesį.

17. Efektyvus vandens naudojimas: analizuojamas vandens suvartojimo intensyvumas – vandens suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui.

Atliekų susidarymas ir tvarkymas

18. Ūkyje susidarančios atliekos perdirbamos arba tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytą tvarką jas naudojant ūkyje arba perduodamos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas.

19. Šalutinių gyvūninių produktų ir atliekų tvarkymas:

19.1. agrochemijos ir kitos pavojingos atliekos bei jų pakuotės tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;

19.2. nugaišę ir nugaišinti gyvūnai tvarkomi šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

19.3. vaistinių pašarų atliekos tvarkomos pagal Vaistinių pašarų ir tarpinių produktų atliekų tvarkymo tvarką, nustatytą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-36 „Dėl vaistinių pašarų ir tarpinių produktų atliekų tvarkymo“;

19.4. gyvūnų sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos tvarkomos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. B1-562 „Dėl Veterinarinių medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“ nustatytą veterinarinių medicininių atliekų tvarkymo tvarką.

20. Atliekų srautų valdymas: parengta atliekų vengimo ir tvarkymo strategija arba veiksmų planas.

ANTRASIS SKIRSNIS

EKONOMINIO TVARUMO KRITERIJAI

Darbo našumas

1. Darbo našumas:

1.1. bendroji pridėtinė vertė sukurta per darbo valandą (Eur / h).

Gamybos produktyvumas

2. Ūkinių gyvūnų produktyvumas.

3. Pašarų naudojimo efektyvumas.

4. Energijos naudojimo efektyvumas.

5. Vandens naudojimo efektyvumas.

Pelningumas

6. Grynasis pelningumas.

Mokumas

7. Mokumas (skolos rodiklis – visų įsipareigojimų ir viso turto santykis).

Savarankiškumas

8. Paramos lygis:

8.1. subsidijų, išskyrus subsidijas investicijoms, dalis ūkio pajamose;

8.2. subsidijų investicijoms dalis investicijose į ilgalaikį turtą.

9. Reinvestavimo į ilgalaikį materialųjį turtą pajėgumas (investicijų ir nusidėvėjimo santykis).

Inovacijos ir mtep

10. Praktikų, kuriomis diegiamos inovacijos ir vykdomi moksliniai tyrimai, taikymas:

10.1. investicijos į Mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir inovacijas;

10.2. technologijų energijos taupymui naudojimas;

10.3. vandens taupymo technologijų naudojimas;

10.4. efektyvių priemonių ir technologijų oro taršai valyti naudojimas;

10.5. efektyvių priemonių ir technologijų nuotekoms valyti naudojimas;

10.6. priemonių ir technologijų atliekoms tvarkyti naudojimas;

10.7. naujų praktikų ir veiklų siekiant sumažinti susidarančių atliekų kiekį ir su jomis susijusį pavojų ar jo išvengti taikymas;

10.8. naujoviškų produktų kūrimas ir gamyba.

Gamybos modernizacija

11. Gamybos modernizacija.

TREČIASIS SKIRSNIS

SOCIALINIO TVARUMO KRITERIJAI

Įnašas į vietinę darbo rinką

1. Įnašas į vietinę darbo rinką / užimtumą: vietinių darbuotojų dalis darbuotojų skaičiuje.

Įnašas į vietos bendruomenių raidą

2. Dalyvavimas bendruomenės veikloje:

2.1. dalyvavimas vietos / regioninės bendruomenės organizuojamuose renginiuose;

2.2. rengimas ir įgyvendinimas projektų pagal Vietos plėtros strategiją (LEADER ir pan.).

3. Naudos teikimas vietos bendruomenei:

3.1. vykdomi vietos bendruomenės palaikymo veiksmai:

3.1.1. socialinių paslaugų teikimas (pvz., dienos centras, vaikų darželis ūkyje ir kt.);

3.1.2. komunalinių paslaugų teikimas (pvz.: kelių priežiūros, buitinių nuotekų išvežimo, gaisrinės pagalbos paslaugos ir kt.);

3.1.3. finansinė parama vietos bendruomenei;

3.1.4. ūkio / įmonės savos gamybos produktų tiekimas labdarai.

4. Visuomenės informavimas, konsultavimas:

4.1. vykdomi bendruomenės švietimo ir konsultavimo veiksmai:

4.1.1. dalijimasis sėkme;

4.1.2. organizuojamos atvirų ūkių / įmonių dienos, ekskursijos;

4.1.3. ūkio / įmonės prisistatymas socialiniuose tinkluose;

4.1.4. vykdomos edukacinės programos.

Darbo sąlygos

5. Optimalus darbo krūvis: darbo laiko užimtumo lygis – faktiškai dirbtų valandų ir darbo laiko normatyvo santykis.

6. Darbo sauga ir higiena:

6.1. darbuotojams suteikiamos nacionaliniais teisės aktais nustatytos darbo saugos priemonės ir nenustatyta per metus šioje srityje pažeidimų;

6.2. įrengtos darbuotojų persirengimo, maitinimosi, sanitarinės ir poilsio vietos;

6.3. įdiegtos bendros darbo valdymo programos, skatinančios darbuotojų sveikatą ir gerovę.

Darbuotojų kompetencijų didinimas

7. Darbuotojų kompetencijų didinimas:

7.1. ūkinius gyvūnus prižiūri atitinkamų sugebėjimų, žinių ir profesinę kompetenciją turintys darbuotojai;

7.2. darbuotojai yra išklausę gyvūnų gerovės reikalavimų užtikrinimo gamybos procese, kitus su jų tiesioginiu darbu / pareigomis susijusius mokymus / įvadinį kursą, instruktažą;

7.3. darbuotojai yra išklausę darbo saugos, sveikatos ir ekstremalių situacijų valdymo, nelaimingų atsitikimų, pirmosios pagalbos mokymus;

7.4. sudarytos sąlygos visiems darbuotojams visais jų darbo patirties etapais vienodomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ugdyti įgūdžius, mokytis ir stažuotis;

7.5. užtikrinamas mokymas dėl tvaraus išteklių valdymo.

Asmens gerovė

8. Darbo užmokesčio / pajamų lygis: mokamas ne mažesnis nei praėjusių metų vidutinis metinis darbo užmokestis sektoriuje (Eur/mėn., Eur/val.).

9. Lygios galimybės:

9.1. lygus vyrų ir moterų darbo užmokestis už tą patį darbą;

9.2. įvairių gyventojų grupių įdarbinimas bei darbas vadovaujančiose pozicijose pagal galimybes, gebėjimus ir kompetencijas.

10. Vaikų darbas: sudaromos sąlygos įsidarbinti vaikams, įmonėje / ūkyje, laikomasi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų dėl vaikų darbo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TVARAUS VALDYMO KRITERIJAI

Veiklos planavimas ir valdymas

1. Tvaraus ūkio / įmonės valdymo planas:

1.1. parengtas ir įgyvendinamas ūkio / įmonės tvarumo valdymo planas;

1.2. atliekama nuosekli tvarumo valdymo plano stebėsena bei atliekami patobulinimai.

Atskaitomybė ir teisės normų laikymasis

2. Atskaitomybė: patikimos informacijos apie tvarumo valdymo plano tikslus ir veiklos rezultatus atskleidimas stebėseną vykdančioms institucijoms.

3. Teisės normų laikymasis: ūkis / įmonė laikosi teisės normų: ūkis / įmonė per metus pagal atliekamus patikrinimus atitinka teisės aktų nuostatas.

Maisto kokybės, saugos ir atsekamumo valdymas

4. Dalyvavimas tvarios gamybos akreditavimo arba maisto kokybės sistemose: gauti sertifikatai pagal maisto kokybės sistemas (ekologinės gamybos, nacionalinės kokybės produktų, kokybės ženklai, ISO 22000:2018 (maisto saugos vadybos sistema) / FSSC22000 (maisto saugos sertifikatas) ir kt.).

5. Maisto kokybę, saugą užtikrinantys veiksmai ir atvejai:

5.1. taikomos higienos priemonės produkto gamybos grandinėje atitinka maisto saugos reikalavimus;

5.2. atliekama gaminių kokybės vidaus kontrolė;

5.3. naudojamos natūralios medžiagos (priedai, papildai, fermentaciją reguliuojančios medžiagos ir t. t.).

6. Atsekamumas: taikoma sistema, kuri užtikrina produktų atsekamumą.

Rizikos valdymas

7. Rizikų valdymas:

7.1. imtasi veiksmų, potencialiai sumažinančių rizikų pasireiškimą ūkyje;

7.2. apdrausti ūkiniai gyvūnai / pastatai / technika ir įranga;

7.3. dalyvavimas savišalpos rizikos valdymo fondų veikloje.

8. Ilgalaikiai produkcijos pardavimo sandoriai.

9. Gamybos diversifikacija: taikomos įvairios ūkininkavimo kryptys.

10. Produktų rinkos diversifikacija: pirkėjų, prekybos vietų diversifikavimas.

Vandens kokybės apsauga upių baseinų lygmeniu

11. Paviršinio vandens apsauga: laikomasi vandens telkinių apsaugos juostų naudojimo reglamentavimo pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo reikalavimus.

II SKYRIUS

AUGALININKYSTĖ

PIRMASIS SKIRSNIS

APLINKOS TVARUMO KRITERIJAI

Dirvožemio organinės medžiagos

1. Organinių medžiagų dirvožemyje palaikymas ir gerinimas:

1.1. praktikų, kuriomis dirvožemis papildomas organinėmis medžiagomis, taikymas (1.1.1–1.1.5 papunkčiuose nurodytų praktikų taikymas bent kartą per trejus metus):

1.1.1. tręšimas mėšlu;

1.1.2. ankštinių augalų pasėliai;

1.1.3. tarpiniai pasėliai per žiemą;

1.1.4. komposto arba degazuoto substrato naudojimas;

1.1.5. įsėliai ir posėliai;

1.1.6. plotai laikinai (vieniems–trejiems metams) užsėjami žole.

2. Dirvožemio apsauga:

2.1. parengtas ir įgyvendinamas dirvožemio apsaugos planas arba atskiros priemonės:

2.1.1. kasmet atliekamas vertinimas apie erozijos, tankinimo ir paviršiaus užtvindymo pasireiškimą bei parenkami sprendimai problemai valdyti;

2.1.2. ūkyje esančių dirvožemio tipų žemėlapio sudarymas ir tinkamiausias žemės naudmenų panaudojimas atsižvelgiant į dirvožemio savybes;

2.1.3. organinių medžiagų balanso dirvožemyje apskaičiavimas bei maisto medžiagų ir pH verčių dirvožemyje tyrimas lauko lygmeniu pagal mokslines rekomendacijas;

2.1.4. reguliarus vizualinis dirvožemio struktūros vertinimas siekiant laukuose pastebėti erozijos ir tankinimo požymius.

Dirvožemio struktūra ir erozija

3. Dirvožemio struktūrą palaikančios ir tankinimo prevencijos praktikos:

3.1. praktikų, kuriomis palaikoma ar gerinama dirvožemio struktūra ir išvengiama erozijos bei tankinimo, taikymas:

3.1.1. imamasi tik būtiniausių darbų, reikalingų užtikrinti auginamai kultūrai tinkamas dirvožemio sąlygas;

3.1.2. tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą metodo arba juostinio įdirbimo sistemų įgyvendinimas;

3.1.3. seklaus dirvožemio įdirbimo principų siekiant išvengti podirvio iškėlimo į paviršių taikymas;

3.1.4. technikos poveikio dirvožemio struktūrai mažinimas (pvz., naudoti didelio pravažumo padangas).

4. Dirvožemio erozijos prevencijos praktikos.

5. Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarto reikalavimų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, dirbamuose šlaituose erozijai jautriuose plotuose (šlaitai statesni nei 12 proc.) įgyvendinimas.

Dirvožemio nusausinimas ir drėkinimas

6. Dirvožemio nusausinimo priemonės:

6.1. dirvožemio nusausinimo priemonių ir jų priežiūros praktikų taikymas:

6.1.1. durpingų dirvožemių nesausinimas;

6.1.2. melioracijos griovių priežiūra;

6.1.3. reguliuojamo drenažo įrengimas.

7. Drėkinimo poreikio optimizavimas:

7.1. drėkinimo poreikio optimizavimas taikant agronomines priemones:

7.1.1. dirvožemio tvarkymas, atitinkantis dirvožemio fizikines ir cheminės savybes, tokias kaip dirvožemio sluoksnio storis, drėgmės sulaikymo geba ir infiltracijos greitis;

7.1.2. pasėlių rūšių atranka atsižvelgiant į vandens naudojimo veiksmingumą (vandens stygiui atsparių genotipų, kurie labiau tinka naudoti drėkinant vandens stygiaus sąlygomis, atranka);

7.1.3. pasėlių vandens poreikio nustatymas atsižvelgiant į pasėlių evapotranspiraciją (ET), augalų augimo etapą ir oro sąlygas;

7.1.4. vandens kokybės vertinimas – fizikinių ir cheminių vandens savybių stebėsena, siekiant užtikrinti, kad augalams būtų prieinamas kokybiškas vanduo;

7.1.5. tikslaus drėkinimo grafiko sudarymas, atitinkantis pasėlių ET.

8. Veiksmingas drėkinimo sistemų valdymas:

8.1. drėkinimui naudojamo vandens šaltiniai:

8.1.1. struktūrizuoto vandens naudojimas;

8.1.2. išgautas iš grunto, upių ir arba ežerų;

8.1.3. sukauptas vanduo žiemą;

8.2. naudojama drėkinimo įranga:

8.2.1. įrengtas lašelinis drėkinimas;

8.2.2. įrengti mažo slėgio purkštuvai.

Maisto medžiagų naudojimas

9. Maisto medžiagų valdymas:

9.1. maisto medžiagų poreikio nustatymas ir optimalaus tręšimo praktikų taikymas:

9.1.1. atliekami reguliarūs dirvožemio tyrimai ir priimami sprendimai reguliuojant dirvožemio pH ir optimizuojant fosforo ir kalio kiekius dirvožemyje (kad dirvožemio pH būtų optimalus ir kad dirvožemyje būtų moksliškai pagrįsti fosforo (P) ir kalio (K) kiekiai);

9.1.2. sudaromi tręšimo planai;

9.1.3. tikslaus ūkininkavimo priemonių (GPS technologijų) naudojimas siekiant optimizuoti maisto medžiagų paskleidimą;

9.1.4. tręšimas pagal moksliškai pagrįstas rekomendacijas.

10. Biologinio azoto sulaikymas auginant ankštinius augalus:

10.1. sėjomainos cikluose per penkerių metų laikotarpį yra:

10.1.1. bent viena ankštinių augalų kultūra;

10.1.2. viena leidžianti žemei pailsėti (pvz., sideraciniai augalai, žalioji trąša) kultūra.

Žemės dirbimas

11. Žemės dirbimas pagal dirvožemio sąlygas.

12. Žemės dirbimo poveikio mažinimas:

12.1. žemė įdirbama neapverčiant dirvos;

12.2. taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą;

12.3. praktikų, kuriomis sumažinamas dirvožemio įdirbimo darbų poveikis, taikymas:

12.3.1. žemės dirbimas ir sėja statmenai (horizontaliai) nuolydžiui siekiant sumažinti paviršinių vandenų nutekėjimo bei dirvožemio erozijos pasireiškimo pavojų;

12.3.2. kliūčių įrengimas ir gyvatvorių užsodinimas siekiant sustabdyti dirvožemio eroziją;

12.3.3. ilgų šlaitų suskaidymas gyvatvorėmis ar daugiamečių žolių juostomis palei kontūrą siekiant sustabdyti dirvožemio eroziją;

12.3.4. technikos nenaudojimas įmirkusiose žemės naudmenose;

12.3.5. žemės ūkio technikos ir mašinų judėjimo kontroliavimas siekiant, kad technikos judėjimas paveiktų kuo mažesnį plotą, pvz., nuolatines provėžas, naudojantis GPS, taip siekiant sumažinti dirvožemio tankinimą ir žalą pasėliams;

12.3.6. dirvožemio slėgimo jėgos kontrolė.

Dirvožemio danga ir sėjomaina

13. Dirvožemio danga: ne mažiau kaip 50 proc. dirbamosios žemės padengta augalais per žiemą (gruodžio 1 d.–kovo 15 d.).

14. Dirvožemį saugančios sėjomainos:

14.1. ne trumpesnė nei šešiametė sėjomainos ciklų trukmė;

14.2. taikomos dirvožemį apsaugančios ir pagerinančios sėjomainos:

14.2.1. leidžiančių žemei pailsėti kultūrų (žole, daugiamečiais augalais užsėti plotai) sėjomaina;

14.2.2. biofumigacinių kultūrų (pvz., iš Brassicaceae šeimos), siekiant sumažinti augalų sergamumą, įtraukimas į sėjomainą;

14.2.3. sėjamos kultūros pasirenkamos išsaugant jų įvairovę erdvėje ir laike.

Pasėlių apsauga valdymas

15. Pasėlių apsaugos valdymas:

15.1. parengtas ir įgyvendinamas tvarios pasėlių apsaugos planas, kuriame numatyta:

15.1.1. sėjomaina kenkėjų prevencijos tikslais;

15.1.2. biologinė kenkėjų kontrolė;

15.1.3. tikslingas augalų apsaugos produktų naudojimas;

15.1.4. reguliari plano peržiūra ir tobulinimas;

15.2. pasėlių apsaugos tvarių praktikų taikymas:

15.2.1. biologinių augalų apsaugos produktų naudojimas;

15.2.2. pasėlių apsaugos produktų, pasižyminčių mažiausiu toksiškumu, naudojimas;

15.2.3. cheminės augalų apsaugos priemonės, naudojamos pagal augalų apaugos produktų etiketėse nurodytas normas;

15.2.4. priemonės, kuriomis siekiama išvengti dirvožemio, vandens telkinių užteršimo naudojant chemines augalų apsaugos priemones.

Biologinė įvairovė agrariniame kraštovaizdyje

16. Rotacinė pasėlių rūšių įvairovė: sėjamos kultūros pasirenkamos išsaugant jų įvairovę erdvėje ir laike.

17. Natūralių buveinių išsaugojimas ir didinimas:

17.1. vykdomos biologinės įvairovės apsaugos praktikos:

17.1.1. ūkininkavimas puoselėjant biologinę įvairovę ūkio ir kraštovaizdžio lygmenimis;

17.1.2. sukurti „biologiniai koridoriai“, jungiantys biologinės įvairovės atžvilgiu svarbias teritorijas;

17.1.3. atkuriamos natūralios buveinės iš gamybos pašalinus prastos kokybės žemės ūkio naudmenas;

17.1.4. išsaugomos natūralios buveinės;

17.1.5. didelės gamtinės vertės pievų, tvenkinių, upelių ir griovių saugojimo praktikos (nevykdomas intensyvus ganymas pievose, kai dauguma augalų žydi (gegužės–birželio mėn.), agrarinio kraštovaizdžio paukščių perėjimo buveinių apsauga ir kt.);

17.1.6. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir kitų priemonių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti, įgyvendinimas;

17.1.7. biologinės įvairovės apsauga įgyvendinant 1 Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarto, 5 Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarto, 8 Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarto ir 9 Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarto reikalavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansas

18. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijos:

18.1. vykdomos ŠESD emisijų mažinimo praktikos:

18.1.1. atliekamas ŠESD dujų auditas arba vertinimas;

18.1.2. taikomos ŠESD išsiskyrimą mažinančios ir CO2 sankaupas didinančios priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 metams, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2019 m. gruodžio 30 d. pasitarime (protokolas Nr. 52) (toliau – NEKSVP);

18.1.3. per pastaruosius 5 metus dalis ariamosios žemės buvo paversta daugiamete pieva arba mišku;

18.1.4. optimaliai naudojamos mažiau amoniako ir ŠESD išskiriančios sintetinės trąšos;

18.1.5. naudojamas kompostas ar kitos degazuotos bioskaidžios medžiagos kaip trąša;

18.1.6. nenaudojamos durpių pagrindu pagamintos auginimo terpės ;

18.1.7. vykdoma durpžemių ir šlapynių apsauga siekiant mažinti CO2 emisijas pagal 2 Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standarto reikalavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu;

18.1.8. vykdoma ŠESD apskaita.

Energijos naudojimas

19. Tvarus energijos valdymas:

19.1. energijos valdymo plano ar atskirų elementų įgyvendinimas:

19.1.1. kiekvieno pagrindinio proceso, kuriam vykdyti reikia energijos, suvartojamo energijos kiekio matavimas ir registravimas kas mėnesį;

19.1.2. energijos suvartojimo vienam hektarui, produkcijos tonai analizė;

19.1.3. energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių (naujos efektyviau energiją naudojančios technologijos, įrengimai, žemės ūkio technika) diegimas;

19.1.4. atsinaujinančiosios energijos vartojimas ir gamyba (pvz., atsinaujinančio antrosios kartos biokuro, saulės elektrinių, šilumos sistemų, fotovoltinių elementų, vėjo turbinų, katilų, kūrenamų tausiai gaminama biomase, naudojimas).

20. Efektyvus energijos naudojimas: analizuojamas energijos suvartojimo intensyvumas – energijos suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui.

Vandens naudojimas

21. Efektyvus vandens naudojimas: analizuojamas vandens suvartojimo intensyvumas – vandens suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui.

22. Tvarus vandens valdymas:

22.1. vandens valdymo plano ar atskirų elementų įgyvendinimas:

22.1.1. bendrojo suvartojamo vandens iš įvairių šaltinių kiekio vienam hektarui, produkcijos tonai apskaičiavimas ir tų duomenų naudojimas atliekant analizę;

22.1.2. lietaus vandens surinkimas, laikymas ir naudojimas augalams, pasėliams laistyti;

22.1.3. kiekvieno proceso, kuriam vykdyti reikia vandens, sunaudojamo vandens kiekio (paimamo iš skirtingų šaltinių) matavimas ir registravimas bent kas mėnesį.

Atliekų susidarymas ir tvarkymas

23. Ūkyje susidarančios atliekos perdirbamos arba tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka jas naudojant ūkyje arba perduodamos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas.

24. Pavojingų atliekų tvarkymas: agrochemijos ir kitos pavojingos atliekos bei jų pakuotės tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo taisykles.

25. Plastiko atliekų prevencija: biologiškai skaidžių medžiagų naudojimas želdinių indams ir kitiems gamybiniams procesams.

26. Atliekų srautų valdymas: parengta atliekų vengimo ir tvarkymo strategija arba veiksmų planas.

ANTRASIS SKIRSNIS

EKONOMINIO TVARUMO KRITERIJAI

Darbo našumas

1. Darbo našumas: bendroji pridėtinė vertė, sukurta per darbo valandą (Eur / h).

Gamybos produktyvumas

2. Žemės ūkio augalų produktyvumas.

3. Energijos naudojimo produktyvumas.

4. Vandens naudojimo produktyvumas.

Pelningumas

5. Grynasis pelningumas.

Mokumas

6. Mokumas (skolos rodiklis – visų įsipareigojimų ir viso turto santykis).

Savarankiškumas

7. Paramos lygis:

7.1. subsidijų, išskyrus subsidijas investicijoms, dalis ūkio pajamose;

7.2. subsidijų investicijoms dalis investicijose į ilgalaikį turtą.

8. Reinvestavimo į ilgalaikį materialųjį turtą pajėgumas (investicijų ir nusidėvėjimo santykis).

Inovacijos ir mtep

9. Praktikų, kuriomis diegiamos inovacijos ir vykdomi moksliniai tyrimai, taikymas:

9.1. investicijos į Mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir inovacijas;

9.2. energijos taupymo technologijų naudojimas;

9.3. vandens taupymo technologijų naudojimas;

9.4. efektyvių priemonių ir technologijų oro taršai valyti naudojimas;

9.5. efektyvių priemonių ir technologijų nuotekoms valyti naudojimas;

9.6. priemonių ir technologijų atliekoms tvarkyti naudojimas;

9.7. naujų praktikų ir veiklų siekiant sumažinti susidarančių atliekų kiekį ir su jomis susijusį pavojų ar jų išvengti taikymas;

9.8. naujoviškų produktų kūrimas ir gamyba.

Gamybos modernizacija

10. Gamybos modernizacija.

TREČIASIS SKIRSNIS

SOCIALINIO TVARUMO KRITERIJAI

Įnašas į vietinę darbo rinką

1. Įnašas į vietinę darbo rinką: vietinių darbuotojų dalis darbuotojų skaičiuje.

Įnašas į vietinių bendruomenių raidą

2. Dalyvavimas bendruomenės valdyme:

2.1. dalyvavimas vietos / regioninės bendruomenės organizuojamuose renginiuose;

2.2. rengimas ir įgyvendinimas projektų pagal Vietos plėtros strategiją (LEADER ir pan.).

3. Naudos teikimas vietos bendruomenei:

3.1. vykdomi vietos bendruomenės palaikymo veiksmai:

3.1.1. socialinių paslaugų teikimas (pvz., dienos centras, vaikų darželis ūkyje ir kt.);

3.1.2. komunalinių paslaugų teikimas (pvz., kelių priežiūros, buitinių nuotekų išvežimo, gaisrinės pagalbos paslaugos ir kt.);

3.1.3. finansinė parama vietos bendruomenei;

3.1.4. ūkio / įmonės savo gamybos produktų tiekimas labdarai.

4. Visuomenės informavimas, konsultavimas:

4.1. vykdomi bendruomenės švietimo ir konsultavimo veiksmai:

4.1.1. dalijimasis sėkme;

4.1.2. organizuojamos atvirų ūkių / įmonių dienos, ekskursijos ūkyje;

4.1.3. ūkio / įmonės prisistatymas socialiniuose tinkluose;

4.1.4. edukacinės programos.

Darbo sąlygos

5. Optimalus darbo krūvis: darbo laiko užimtumo lygis – faktiškai dirbtų valandų ir darbo laiko normatyvo santykis.

6. Darbo sauga ir higiena:

6.1. darbuotojams suteikiamos nacionaliniais teisės aktais nustatytos darbo saugos priemonės ir nenustatyta per metus šioje srityje pažeidimų;

6.2. įrengtos darbuotojų persirengimo, maitinimosi, sanitarinės ir poilsio vietos;

6.3. diegiamos bendros darbo valdymo programos, skatinančios darbuotojų sveikatą ir gerovę.

Darbuotojų mokymas ir kompetencijų didinimas

7. Darbuotojų kompetencijų didinimas:

7.1. darbus atlieka pakankamas atitinkamų gebėjimų, žinių ir profesinę kompetenciją turinčių darbuotojų skaičius;

7.2. visi darbuotojai yra išklausę darbo saugos, sveikatos ir ekstremalių situacijų valdymo, nelaimingų atsitikimų, pirmosios pagalbos mokymus;

7.3. sudarytos sąlygos visiems darbuotojams visais jų darbo patirties etapais vienodomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ugdyti įgūdžius, mokytis ir stažuotis;

7.4. užtikrinamas mokymas dėl tvaraus išteklių valdymo.

Asmens gerovė

8. Darbo užmokesčio / pajamų lygis: mokamas ne mažesnis nei vidutinis metinis darbo užmokesčio vidurkis sektoriuje (Eur/mėn., Eur/val.).

9. Lygios galimybės:

9.1. lygus vyrų ir moterų darbo užmokesčio už tą patį darbą santykis;

9.2. įvairių gyventojų grupių įdarbinimas bei darbas vadovaujančiose pozicijose pagal galimybes, gebėjimus ir kompetencijas.

10. Vaikų darbas: sudaromos sąlygos įsidarbinti vaikams, įmonėje / ūkyje laikomasi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų dėl vaikų darbo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TVARAUS VALDYMO KRITERIJAI

Veiklos planavimas ir valdymas

1. Tvaraus ūkio / įmonės valdymo planas:

1.1. parengtas ir įgyvendinamas ūkio / įmonės tvarumo valdymo planas;

1.2. atliekama tvarumo valdymo plano stebėsena bei atliekami patobulinimai.

Atskaitomybė ir teisės normų laikymasis

2. Atskaitomybė: patikimos informacijos apie tvarumo valdymo plano tikslus ir veiklos rezultatus atskleidimas stebėseną vykdančioms institucijoms.

3. Teisės normų laikymasis: ūkis / įmonė laikosi teisės normų: ūkis / įmonė per metus pagal atliekamus patikrinimus atitinka teisės aktų nuostatas.

Maisto kokybė, sauga ir atsekamumo valdymas

4. Dalyvavimas tvarios gamybos akreditavimo arba maisto sertifikavimo sistemose: gauti sertifikatai pagal maisto kokybės sistemas (ekologinės gamybos, nacionalinės kokybės produktų, kokybės ženklai, ISO 22000:2018 (maisto saugos vadybos sistema) / FSSC22000 (maisto saugos sertifikatas) ir kt.).

5. Maisto kokybę, saugą užtikrinantys veiksmai ir atvejai:

5.1. taikomos higienos priemonės produkto gamybos grandinėje atitinka maisto saugos reikalavimus;

5.2. atliekama gaminių kokybės vidaus kontrolė;

5.3. naudojamos natūralios medžiagos (priedai, papildai, fermentaciją reguliuojančios medžiagos ir t. t.).

6. Atsekamumas: taikoma sistema, kuri užtikrina produktų atsekamumą.

Rizikos valdymas

7. Rizikų valdymas:

7.1. imtasi veiksmų, potencialiai sumažinančių rizikų pasireiškimą ūkyje;

7.2. apdrausti ūkiniai gyvūnai / pastatai / technika ir įranga;

7.3. dalyvavimas savišalpos rizikos valdymo fondų veikloje.

8. Ilgalaikiai produkcijos pardavimo sandoriai.

9. Gamybos diversifikacija: taikomos įvairios ūkininkavimo kryptys.

10. Produktų rinkos diversifikacija: pirkėjų, prekybos vietų diversifikavimas.

Vandens kokybės apsauga upių baseinų lygmeniu

11. Paviršinio vandens apsauga: laikomasi vandens telkinių apsaugos juostų naudojimo reglamentavimo pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo reikalavimus.

III SKYRIUS

MAISTO PRODUKTŲ GAMYBA

PIRMASIS SKIRSNIS

APLINKOS TVARUMO KRITERIJAI

Pakuočių poveikio aplinkai mažinimas

1. Pakuočių poveikio aplinkai mažinimas:

1.1. taikomi pakuočių poveikio aplinkai mažinimo būdai:

1.1.1 naudojamos lengvosios pakuotės (pakuotės, kurių svoris mažesnis, tačiau apsauginės savybės tokios pat);

1.1.2. medžiagas, žaliavas tiekėjai pristato didelės talpos pakuotėse;

1.1.3. naudojamos daugkartinės pakuotės (pvz., pakartotinai pripildomos pakuotės);

1.1.4. naudojamos pakuotės, neturinčios sąlyčio su maistu, kurių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų.

2. Naudojamos perdirbti tinkamos pakuotės.

Pramoninių procesų arba produktų aplinkosauginis tvarumas

3. Vykdomos veiklos atitiktis geriausiai prieinamiems gamybos būdams arba teisės aktuose nustatytoms aplinkos kokybės normoms:

3.1. įgyvendinti ir diegiami geriausi prieinami gamybos būdai (toliau - GPGB);

3.2. vykdoma veikla atitinka teisės aktuose nustatytas aplinkos kokybės normas.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas

4. Stebimas bendras transporto išmetamo CO2 ekv.

5. Stebimas bendras gamyboje išmetamo CO2 ekv. (be transporto).

Energijos naudojimas

6. Efektyvus energijos naudojimas: analizuojamas energijos suvartojimo intensyvumas – energijos suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui.

7. Tvarus energijos valdymas:

7.1. energijos valdymo plano ar atskirų elementų įgyvendinimas:

7.1.1. kiekvieno pagrindinio proceso, kuriam vykdyti reikia energijos, suvartojamo energijos kiekio matavimas ir registravimas bent kas mėnesį;

7.1.2. energijos suvartojimo vienam produkcijos vienetui analizė;

7.1.3. energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių (naujos efektyviau energiją naudojančios technologijos, įrengimai ir kt.) diegimas;

7.1.4. atsinaujinančios energijos gamyba ir vartojimas (atsinaujinančios energijos (pvz.: saulės šilumos sistemų, fotovoltinių elementų, vėjo turbinų, katilų, kūrenamų tausiai gaminama biomase, biodujų ir kt. ) dalis bendrame suvartotos energijos kiekyje).

Vandens naudojimas

8. Efektyvus vandens naudojimas: analizuojamas vandens suvartojimo intensyvumas – vandens suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui.

Atliekų vengimas, susidarymas ir tvarkymas

9. Tinkamų maisto ir maisto gamybos atliekų panaudojimas.

10. Šalutiniai gyvūniniai produktai / atliekų naudojimas.

11. Augalinių liekanų / atliekų naudojimas / kompostavimas.

12. Atliekų valdymas:

12.1. Ūkyje susidarančios atliekos perdirbamos arba tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka jas naudojant ūkyje arba perduodamos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas.

12.2. parengta maisto ir maisto gamybos procese susidarančių atliekų vengimo ir tvarkymo strategija arba veiksmų planas ir taikomos numatytos priemonės;

12.3. vykdoma atliekų apskaita.

ANTRASIS SKIRSNIS

EKONOMINIO TVARUMO KRITERIJAI

Darbo našumas

1. Darbo našumas: bendroji pridėtinė vertė, sukurta per darbo valandą (Eur / h).

Gamybos produktyvumas

2. Bendras įrangos efektyvumas.

Pelningumas

3. Grynasis pelningumas.

Mokumas

4. Mokumas (skolos rodiklis – visų įsipareigojimų ir viso turto santykis).

Savarankiškumas

5. Reinvestavimo į ilgalaikį materialųjį turtą pajėgumas (investicijų ir nusidėvėjimo santykis).

Inovacijos ir mtep

6. Praktikų, kuriomis diegiamos inovacijos ir vykdomi moksliniai tyrimai, taikymas:

6.1. investicijos į Mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir inovacijas;

6.2. energijos taupymo technologijų naudojimas;

6.3. vandens taupymo technologijų naudojimas;

6.4. efektyvių priemonių ir technologijų oro taršai valyti naudojimas;

6.5. efektyvių priemonių ir technologijų nuotekoms valyti naudojimas;

6.6. priemonių ir technologijų atliekoms tvarkyti naudojimas;

6.7. naujų praktikų ir veiklų siekiant sumažinti ar išvengti susidarančių atliekų kiekį ir su jomis susijusį pavojų taikymas;

6.8. naujoviškų produktų kūrimas ir gamyba.

Gamybos modernizacija

7. Gamybos modernizacija.

TREČIASIS SKIRSNIS

SOCIALINIO TVARUMO KRITERIJAI

Įnašas į vietinę darbo rinką

1. Įnašas į vietinę darbo rinką: vietinių darbuotojų dalis darbuotojų skaičiuje.

Įnašas į vietinių bendruomenių raidą

2. Dalyvavimas bendruomenės valdyme:

2.1. dalyvavimas vietos / regioninės bendruomenės organizuojamuose renginiuose;

2.2. rengimas ir įgyvendinimas projektų pagal Vietos plėtros strategiją (LEADER ir pan.).

3. Naudos teikimas vietos bendruomenei:

3.1. vykdomi vietos bendruomenės palaikymo veiksmai:

3.1.1. socialinių paslaugų teikimas (pvz., dienos centras, vaikų darželis ūkyje ir kt.);

3.1.2. komunalinių paslaugų teikimas (pvz., kelių priežiūros, buitinių nuotekų išvežimo, gaisrinės pagalbos paslaugos ir kt.);

3.1.3. finansinė parama vietos bendruomenei;

3.1.4. ūkio / įmonės savo gamybos produktų tiekimas labdarai.

4. Visuomenės informavimas, konsultavimas:

4.1. vykdomi bendruomenės švietimo ir konsultavimo veiksmai:

4.1.1. dalijimasis sėkme;

4.1.2. organizuojamos atvirų ūkių / įmonių dienos, ekskursijos ūkyje;

4.1.3. ūkio / įmonės prisistatymas socialiniuose tinkluose;

4.1.4. edukacinės programos.

Darbo sąlygos

5. Optimalus darbo krūvis: darbo laiko užimtumo lygis – faktiškai dirbtų valandų ir darbo laiko normatyvo santykis.

6. Darbo sauga ir higiena:

6.1. darbuotojams suteikiamos nacionaliniais teisės aktais nustatytos darbo saugos priemonės ir nenustatyta per metus šioje srityje pažeidimų;

6.2. įrengtos darbuotojų persirengimo, maitinimosi, sanitarinės ir poilsio vietos;

6.3. diegiamos bendros darbo valdymo programos, skatinančios darbuotojų sveikatą ir gerovę.

Darbuotojų mokymas ir kompetencijų didinimas

7. Darbuotojų kompetencijų didinimas:

7.1. darbus atlieka pakankamas atitinkamų gebėjimų, žinių ir profesinę kompetenciją turinčių darbuotojų skaičius;

7.2. visi darbuotojai yra išklausę darbo saugos, sveikatos ir ekstremalių situacijų valdymo, nelaimingų atsitikimų, pirmosios pagalbos mokymus;

7.3. sudarytos sąlygos visiems darbuotojams visais jų darbo patirties etapais vienodomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ugdyti įgūdžius, mokytis ir stažuotis;

7.4. užtikrinamas mokymas dėl tvaraus išteklių valdymo.

Asmens gerovė

8. Darbo užmokesčio / pajamų lygis: mokamas ne mažesnis nei vidutinis metinis darbo užmokesčio vidurkis sektoriuje (Eur/mėn., Eur/val.).

9. Lygios galimybės:

9.1. lygus vyrų ir moterų darbo užmokesčio už tą patį darbą santykis;

9.2. įvairių gyventojų grupių įdarbinimas bei darbas vadovaujančiose pozicijose pagal galimybes, gebėjimus ir kompetencijas.

10. Vaikų darbas: sudaromos sąlygos įsidarbinti vaikams, įmonėje / ūkyje laikomasi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų dėl vaikų darbo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TVARAUS VALDYMO KRITERIJAI

Veiklos planavimas ir valdymas

1. Tvaraus ūkio / įmonės valdymo planas:

1.1. parengtas ir įgyvendinamas ūkio / įmonės tvarumo valdymo planas;

1.2. atliekama tvarumo valdymo plano stebėsena bei atliekami patobulinimai.

Atskaitomybė ir teisės normų laikymasis

2. Atskaitomybė: patikimos informacijos apie tvarumo valdymo plano tikslus ir veiklos rezultatus atskleidimas stebėseną vykdančioms institucijoms.

3. Teisės normų laikymasis: ūkis / įmonė laikosi teisės normų: ūkis / įmonė per metus pagal atliekamus patikrinimus atitinka teisės aktų nuostatas.

Maisto kokybė, sauga ir atsekamumo valdymas

5. Maisto kokybę, saugą užtikrinantys veiksmai ir atvejai:

5.1. taikoma individuali savikontrolės sistema, remiantis rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų principais, bei per metus nenustatyta pažeidimų;

5.2. einamaisiais metais nenustatyta atsekamumo, maisto saugos ir kokybės pažeidimų.

Rizikos valdymas

6. Rizikų valdymas:

6.1. imtasi veiksmų, potencialiai sumažinančių rizikų pasireiškimą ūkyje;

6.2. apdrausti pastatai / technika, įranga ir kt;

6.3. dalyvavimas savišalpos rizikos valdymo fondų veikloje.

7. Ilgalaikiai produkcijos pardavimo sandoriai.

8. Gamybos diversifikacija: įvairus gaminamų skirtingų produktų skaičius.

Tiekimo grandinės valdymas

9. Žaliųjų pirkimų vykdymas.

10. Tvarūs tiekėjai (tiekėjai, dalyvaujantys tvarumo didinimo programose, tiekėjai, taikantys aplinkosaugos vadybos sistemas).

IV SKYRIUS

AKVAKULTŪRA

PIRMASIS SKIRSNIS

APLINKOS TVARUMO KRITERIJAI

Gyvūnų mityba

1. Gyvūnų mityba:

1.1. naudojami saugūs pašarai:

1.1.1. naudojami deklaruojamos sudėties pašarai;

1.1.2. naudojami pašarai, pagaminti, kai taikoma, registruotuose ir (ar) patvirtintuose pašarų ūkio subjektuose pagal 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

1.1.3. naudojami pašarai, kuriuose nepageidaujamų medžiagų kiekis neviršija didžiausių leidžiamų koncentracijos ribų pagal Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225 „Dėl Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus;

1.1.4. nenaudojami pašarų baltymai iš tos pačios genties, kaip ir ūkyje / įmonėje auginamos rūšys;

1.1.5. naudojamas natūralus pašaras vandenyje (fitoplanktonas, zooplanktonas, bentosas, vabzdžių lervos, kt.) (taikomas tik tvenkinių akvakultūrai);

1.1.6. naudojami Europos Sąjungoje leidžiami ir į Europos Sąjungos pašarų priedų registrą įtraukti pašarų priedai;

1.1.7. pašaruose nenaudojami genetiškai modifikuoti priedai;

1.1.8. nenaudojami augimo hormonai ir jų deriniai;

1.1.9. nenaudojama žuvis kaip tiesioginis pašarų šaltinis (taikoma tik uždarosioms akvakultūros sistemoms).

Gyvūnų sveikata

2. Ligų prevencija:

2.1. įgyvendintas ūkio / įmonės biologinio saugumo priemonių planas ir taikomos ligų prevencijos priemonės:

2.1.1. parengta ir įgyvendinama akvakultūros gyvūnų sveikatos priežiūros programa arba taikomos atskiros ligų prevencijos priemonės;

2.1.2. parengta ir taikoma tvarka siekiant anksti nustatyti akvakultūros gyvūnų ligas ar sveikatos problemas;

2.1.3. parengta ir vykdoma kenkėjų kontrolės programa pagal Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimus;

2.1.4. taikomos ligų ir parazitų plitimo ūkyje / įmonėje mažinimo priemonės (taikoma tik uždarosioms akvakultūros sistemoms);

2.1.5. ribojamas patekimas į zonas, kuriose gali kilti pavojus akvakultūros gyvūnų sveikatai (taikoma tik uždarosioms akvakultūros sistemoms);

2.1.6. įrengtos ir naudojamos batų dezinfekavimo ir (arba) keitimo, rankų plovimo ir dezinfekavimo vietos (taikoma tik uždarosioms akvakultūros sistemoms).

3. Gyvūnų sveikatos palaikymas:

3.1. taikomos tvarios akvakultūros gyvūnų sveikatos valdymo praktikos:

3.1.1. parengta ir taikoma tvarka reaguojant į ligų protrūkius, įskaitant galimybę akvakultūros gyvūną karantinuoti, jei įmanoma;

3.1.2. renkami duomenys apie kritusius ir sergančius / gydomus akvakultūros gyvūnus;

3.1.3. su akvakultūros gyvūnų laikymu susiję asmenys turi reikalingų pagrindinių su tų gyvūnų sveikatos poreikiais susijusių žinių ir įgūdžių.

Gyvūnų laikymas ir elgsena

4. Optimalios gyvūnų laikymo sąlygos:

4.1. kiekvienoje talpykloje laikomasi pagal gamybos technologijas leidžiamo akvakultūros gyvūnų rūšies laikymo tankio reikalavimų;

4.2. laikomasi akvakultūros gyvūnų rūšims leidžiamos įtekančio vandens temperatūros, kokybės, keitimo dažnio reikalavimų;

4.3. akvakultūros gyvūnai laikomi tokioje temperatūroje ir tokioje šviesoje, kuri atitinka tos rūšies poreikius;

4.4. 4.1, 4.2, 4.3 papunkčiams taikomos Žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologinės normos, patvirtintos Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V1-49 „Dėl žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologinių normų patvirtinimo“;

4.5. naudojami mechaniškai akvakultūros gyvūnų nežalojantys įrankiai ir reikmenys;

4.6. ištekančio ir (ar) išleidžiamo vandens kokybė atitinka 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 6 priede nustatytus reikalavimus ir kituose nacionaliniuose teisės aktuose numatytus normatyvus.

5. Vandens kokybės valdymas: atliekami vandens cheminiai tyrimai (bendrasis azotas, bendrasis fosforas, skendinčios (suspenduotos) medžiagos, BDS7, kt.), duomenys renkami ir saugomi 3 metus.

6. Patekimų ir pabėgimų prevencija:

6.1. taikomos patekimų į auginimo tvenkinius ir talpyklas ir pabėgimų iš jų prevencijos priemonės (taikoma tik tvenkinių akvakultūrai, pratekančioms akvakultūros sistemoms, varžoms):

6.1.1. atskyrimo sistemos suprojektuotos, įrengtos tokiose vietose ir veikia taip, kad būtų kuo labiau sumažinta akvakultūros gyvūnų netyčinių pabėgimų / patekimų rizika (įrengtos tinkamo akytumo / tarpų grotos, užtvarai, kt., jie nuolat prižiūrimi, valomi ir dezinfekuojami pagal poreikį);

6.1.2. numatyta pabėgimų registravimo ir kompetentingų institucijų informavimo tvarka.

7. Paukščių ir medžiojamųjų gyvūnų valdymas:

7.1. taikomos paukščių (žuvlesių ir lesančių akvakultūros gyvūnų pašarus) ir medžiojamųjų gyvūnų valdymo priemonės (papunkčiai taikomi tik tvenkinių akvakultūrai, pratekančioms akvakultūros sistemoms, varžoms):

7.1.1. naudojami humaniški paukščių ir medžiojamųjų gyvūnų atgrasymo metodai;

7.1.2. naudojamos leidžiamos medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemonės, būdai, įrankiai, terminai pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, ir Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“, reikalavimus.

8. Streso vengimas:

8.1. taikomos streso vengimo praktikos:

8.1.1. užtikrinamas kuo trumpesnis akvakultūros gyvūnų buvimo be vandens laikas;

8.1.2. laikomasi vandenyje ištirpusio deguonies kiekio reikalavimų pagal Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintas žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologines normas;

8.1.3. išgaudant žuvis, naudojami tinkami tinklai (bemazgis tinklas, tinklo storis ir akies dydis tinkamas žuvų rūšiai ir dydžiui);

8.1.4. laikomasi akvakultūros gyvūnų pernešimo, perkėlimo, transportavimo ir laikymo iki skerdimo tvarkos reikalavimų pagal 2005 m. lapkričio 21 d. Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V1-49 „Dėl Žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologinių normų patvirtinimo“ patvirtintas žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologines normas;

8.1.5. naudojami tinkami gyvų žuvų svaiginimo ir žudymo metodai laikantis reikalavimų, nustatytų 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos ir Veterinarijos reikalavimų gyvų žuvų tvarkymui mažmeninės prekybos subjektuose, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. B1-571 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvų žuvų tvarkymui mažmeninės prekybos subjektuose patvirtinimo“;

8.1.6. laikomasi metabolitų kiekio reikalavimų (papunktis taikomas tik uždarosioms akvakultūros sistemoms);

8.1.7. naudojamos vandens lygio, jo pratekėjimo ir vandenyje ištirpusio deguonies kiekio kontrolės sistemos (papunktis taikomas tik uždarosioms akvakultūros sistemoms).

Biologinės įvairovės nykimo sustabdymas, apsauga ir atkūrimas

9. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir gerinimas:

9.1. vykdomos biologinės įvairovės išsaugojimo / būklės gerinimo veiklos (gamtotvarkos planas) (papunkčiai taikomi tik tvenkinių akvakultūrai):

9.1.1. šienaujamos pylimų ir tvenkinių pakrantės, pievos;

9.1.2. iškertami krūmai (ir jų atžalos) pakrantėse ir ant pylimų;

9.1.3. iškertami medžiai ir krūmai (ir jų atžalos) bei šienaujama aukštoji žolė salose;

9.1.4. išpjaunami biologinei įvairovei nepatrauklūs nendrynai, atviros juostos nendrynuose;

9.1.5. taikomi akvakultūros aplinkosaugos metodai, suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais ir su specialiais tvarkymo reikalavimais dėl „Natura 2000“ teritorijų nustatymo;

9.1.6. įgyvendinama Ramsaro konvencija dėl pelkių ir seklių vandenų apsaugos;

9.1.7. ūkis / įmonė ar kompetentinga institucija atlieka biologinės įvairovės stebėseną.

10. Retų ir (ar) saugomų žuvų rūšių populiacijos išsaugojimas: ūkis / įmonė, auginantis retas ir (ar) saugomas žuvų rūšis (ungurius, lašišas, šlakius, aštriašnipius eršketus, kt.), ne mažiau kaip 10 proc. produkcijos realizuoja (apmoka telkinio savininkas, valstybė, žvejybos būrelis, kt.) natūralių populiacijų išsaugojimui.

11. Svetimų ir nevietinių rūšių auginimas: svetimų ir nevietinių rūšių akvakultūros gyvūnai auginami laikantis teisės aktų ir taisyklių.

Akvakultūros gyvūnų įvairovė

12. Vietos lygmeniu pritaikytos rūšys: auginamos vietinių ir (arba) veislinių rūšių žuvys (lydekos, lynai, karosai, šamai, starkiai, Šilavoto karpiai, kt.) (punktas taikomas tik tvenkinių akvakultūrai).

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas

13. Mažinamas pašarų transportavimo neigiamas poveikis aplinkai (ūkyje / įmonėje auginamos karpinės ir augalėdės žuvys (karpiai, amūrai, plačiakakčiai, kt.), mintančios vietiniais (vežama mažiau nei 500 km), natūraliais pašarais, – grūdais, jų pagrindu pagamintais kombinuotaisiais pašarais).

Į aplinką patenkančios medžiagos

14. Į aplinką patenkančios medžiagos:

14.1. taikomos medžiagų patekimą į aplinką mažinančios priemonės:

14.1.1. parengta ir vykdoma nuotekų surinkimo ir kenksmingumo šalinimo programa;

14.1.2. parengta ir vykdoma valymo, plovimo ir dezinfekavimo programa;

14.1.3. parengtas ir vykdomas mėšlo ir trąšų atsakingo naudojimo tvarkos aprašas (papunktis taikomas tik tvenkinių akvakultūrai);

14.1.4. parengtas ir vykdomas gamyboje sunaudojamos druskos apskaitos ir jos šalinimo tvarkos aprašas (papunktis taikomas tik uždarosioms akvakultūros sistemoms, naudojant sūrų vandenį).

Energijos naudojimas

15. Efektyvus energijos naudojimas: analizuojamas energijos suvartojimo intensyvumas – energijos suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui.

16. Tvarus energijos valdymas:

16.1. energijos valdymo plano ar atskirų elementų įgyvendinimas:

16.1.1. kiekvieno pagrindinio proceso, kuriam vykdyti reikia energijos, suvartojamo energijos kiekio matavimas ir registravimas bent kas mėnesį;

16.1.2. energijos suvartojimo vienam produkcijos vienetui analizė;

16.1.3. energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių (naujos efektyviau energiją naudojančios technologijos, įrengimai ir kt.) diegimas;

16.1.4. atsinaujinančios energijos gamyba ir vartojimas (atsinaujinančio antros kartos biokuro , saulės šilumos sistemų, fotovoltinių elementų, vėjo turbinų, katilų, kūrenamų tausiai gaminama biomase, biodujų naudojimas).

Vandens naudojimas

17. Efektyvus vandens naudojimas: analizuojamas vandens suvartojimo intensyvumas – vandens suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui ir per parą pakeičiamo vandens dalis, palyginti su visos uždarosios akvakultūros sistemos tūriu (punktas taikomas tik uždarosioms akvakultūros sistemoms).

18. Tvarus vandens valdymas:

18.1. vandens valdymo plano ar atskirų elementų įgyvendinimas:

18.1.1. bendrojo suvartojamo vandens iš įvairių šaltinių kiekio vienam užaugintos akvakultūros produkcijos kilogramui apskaičiavimas ir tų duomenų naudojimas atliekant analizę;

18.1.2. kiekvieno su akvakultūra susijusio proceso, kuriam vykdyti reikia vandens, metu suvartojamo vandens kiekio (nurodant paėmimo šaltinį) matavimas ir registravimas bent kas mėnesį.

Atliekų susidarymas ir tvarkymas

19. Atliekų perdirbimas, pakartotinis naudojimas:

19.1. dumblas kompostuojamas, perdirbamas į trąšas, stumdomas ant pylimų ar į kaupus ir apželdinamas ar kitaip tvarkomas;

19.2. šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka akvakultūros gyvūnų skerdimo atliekos panaudojamos kaip žaliavos kituose ūkiuose / įmonėse (pašarams, biodujų gamybai ar kt.) ir (ar) perduodamos šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams;

19.3. ūkyje susidarančios atliekos perdirbamos arba tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytą tvarką jas naudojant ūkyje arba perduodamos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas;

20. Šalutinių gyvūninių produktų, atliekų ir jų pakuočių tvarkymas ir laikymas:

20.1. agrochemijos ir kitos pavojingos atliekos bei jų pakuotės tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;

20.2. šalutiniai gyvūniniai produktai tvarkomi šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;

20.3. vaistinių pašarų atliekos tvarkomos pagal Vaistinių pašarų ir tarpinių produktų atliekų tvarkymo tvarką.

21. Atliekų srautų valdymas: parengta atliekų vengimo ir tvarkymo strategija arba veiksmų planas.

ANTRASIS SKIRSNIS

EKONOMINIO TVARUMO KRITERIJAI

Darbo našumas

1. Darbo našumas: bendroji pridėtinė vertė, sukurta per darbo valandą (Eur / h).

Gamybos produktyvumas

2. Akvakultūros gyvūnų produktyvumas.

3. Pašarų naudojimo produktyvumas: taikomos priemonės, užtikrinančios pašarų naudojimo efektyvumą (pašarų padėklai, kameros, granulių jutikliai, kt.).

Pelningumas

4. Grynasis pelningumas.

Mokumas

5. Mokumas (skolos rodiklis – visų įsipareigojimų ir viso turto santykis).

Savarankiškumas

6. Paramos lygis:

6.1. subsidijų, išskyrus subsidijas investicijoms, dalis ūkio pajamose;

6.2. subsidijų investicijoms dalis investicijose į ilgalaikį turtą.

7. Reinvestavimo į ilgalaikį materialųjį turtą pajėgumas (investicijų ir nusidėvėjimo santykis).

Inovacijos ir mtep

8. Praktikų, kuriomis diegiamos inovacijos ir vykdomi moksliniai tyrimai, taikymas:

8.1. investicijos į Mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir inovacijas;

8.2. energijos taupymo technologijų naudojimas;

8.3. vandens taupymo technologijų naudojimas;

8.4. efektyvių priemonių ir technologijų nuotekoms valyti naudojimas;

8.5. priemonių ir technologijų atliekoms tvarkyti naudojimas;

8.6. naujų praktikų ir veiklų siekiant sumažinti ar išvengti susidarančių atliekų kiekį ir su jomis susijusį pavojų taikymas;

8.7. naujoviškų produktų kūrimas ir gamyba.

Gamybos modernizacija

9. Gamybos modernizacija.

TREČIASIS SKIRSNIS

SOCIALINIO TVARUMO KRITERIJAI

Įnašas į vietinę darbo rinką

1. Įnašas į vietinę darbo rinką: vietinių darbuotojų dalis darbuotojų skaičiuje.

Įnašas į vietinių bendruomenių raidą

2. Dalyvavimas bendruomenės valdyme:

2.1. dalyvavimas vietos / regioninės bendruomenės organizuojamuose renginiuose;

2.2. rengimas ir įgyvendinimas projektų pagal Vietos plėtros strategiją (LEADER ir pan.).

3. Naudos teikimas vietos bendruomenei:

3.1. vykdomi vietos bendruomenės palaikymo veiksmai:

3.1.1. socialinių paslaugų teikimas (pvz., dienos centras, vaikų darželis ūkyje ir kt.);

3.1.2. komunalinių paslaugų teikimas (pvz., kelių priežiūros, buitinių nuotekų išvežimo, gaisrinės pagalbos paslaugos ir kt.);

3.1.3. finansinė parama vietos bendruomenei;

3.1.4. ūkio / įmonės savo gamybos produktų tiekimas labdarai.

4. Visuomenės informavimas, konsultavimas:

4.1. vykdomi bendruomenės švietimo ir konsultavimo veiksmai:

4.1.1. dalijimasis sėkme;

4.1.2. organizuojamos atvirų ūkių / įmonių dienos, ekskursijos ūkyje;

4.1.3. ūkio / įmonės prisistatymas socialiniuose tinkluose;

4.1.4. edukacinės programos.

Darbo sąlygos

5. Optimalus darbo krūvis: darbo laiko užimtumo lygis – faktiškai dirbtų valandų ir darbo laiko normatyvo santykis.

6. Darbo sauga ir higiena:

6.1. darbuotojams suteikiamos nacionaliniais teisės aktais nustatytos darbo saugos priemonės ir nenustatyta per metus šioje srityje pažeidimų;

6.2. įrengtos darbuotojų persirengimo, maitinimosi, sanitarinės ir poilsio vietos;

6.3. diegiamos bendros darbo valdymo programos, skatinančios darbuotojų sveikatą ir gerovę.

Darbuotojų mokymas ir kompetencijų didinimas

7. Darbuotojų kompetencijų didinimas:

7.1. darbus atlieka pakankamas atitinkamų gebėjimų, žinių ir profesinę kompetenciją turinčių darbuotojų skaičius;

7.2. visi darbuotojai yra išklausę darbo saugos, sveikatos ir ekstremalių situacijų valdymo, nelaimingų atsitikimų, pirmosios pagalbos mokymus;

7.3. sudarytos sąlygos visiems darbuotojams visais jų darbo patirties etapais vienodomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ugdyti įgūdžius, mokytis ir stažuotis;

7.4. darbuotojai yra išklausę gyvūnų gerovės reikalavimų užtikrinimo gamybos procese, kitus su jų tiesioginiu darbu / pareigomis susijusius mokymus / įvadinį kursą, instruktažą.

Asmens gerovė

8. Darbo užmokesčio / pajamų lygis: mokamas ne mažesnis nei vidutinis metinis darbo užmokesčio vidurkis sektoriuje (Eur/mėn., Eur/val.).

9. Lygios galimybės:

9.1. lygus vyrų ir moterų darbo užmokesčio už tą patį darbą santykis;

9.2. įvairių gyventojų grupių įdarbinimas bei darbas vadovaujančiose pozicijose pagal galimybes, gebėjimus ir kompetencijas.

10. Vaikų darbas: sudaromos sąlygos įsidarbinti vaikams, įmonėje / ūkyje laikomasi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų dėl vaikų darbo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TVARAUS VALDYMO KRITERIJAI

Veiklos planavimas ir valdymas

1. Tvaraus ūkio / įmonės valdymo planas:

1.1. parengtas ir įgyvendinamas ūkio / įmonės tvarumo valdymo planas;

1.2. atliekama tvarumo valdymo plano stebėsena bei atliekami patobulinimai.

Atskaitomybė ir teisės normų laikymasis

2. Atskaitomybė: patikimos informacijos apie tvarumo valdymo plano tikslus ir veiklos rezultatus atskleidimas stebėseną vykdančioms institucijoms.

3. Teisės normų laikymasis: ūkis / įmonė laikosi teisės normų: ūkis / įmonė per metus pagal atliekamus patikrinimus atitinka teisės aktų nuostatas.

Maisto kokybė, sauga ir atsekamumo valdymas

5. Maisto kokybę, saugą užtikrinantys veiksmai ir atvejai:

5.1. produktų saugą ir kokybę užtikrinantys veiksmai ir atvejai:

5.1.1. taikomos higienos priemonės produkto gamybos grandinėje atitinka maisto saugos reikalavimus;

5.1.2. atliekama gaminių kokybės vidaus kontrolė;

5.1.3. naudojamos natūralios medžiagos (priedai, papildai, fermentaciją reguliuojančios medžiagos ir t. t.).

6. Atsekamumas: taikoma sistema, kuri užtikrina produktų atsekamumą.

Rizikos valdymas

7. Rizikų valdymas:

7.1. imtasi veiksmų, potencialiai sumažinančių rizikų pasireiškimą ūkyje;

7.2. apdrausti pastatai / technika, įranga ir kt;

7.3. dalyvavimas savišalpos rizikos valdymo fondų veikloje.

8. Ilgalaikiai produkcijos pardavimo sandoriai.

9. Gamybos diversifikacija: laikomų akvakultūros gyvūnų rūšių skaičius (žuvys, vandens moliuskai, vandens vėžiagyviai pagal rūšis, kt.).

10. Produktų rinkos diversifikacija: pirkėjų, prekybos vietų diversifikavimas.

Akvakultūros tvenkinių apsauga

11. Akvakultūros tvenkinių apsauga: laikomasi vandens telkinių apsaugos juostų naudojimo reglamentavimo pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo reikalavimus.

______________________