LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL DVIJUOSTĖS NENDRIADUSĖS (GRAPHODERUS BILINEATUS) APSAUGOS PLAnO PATVIRTINIMO
2017 m. birželio 28 d. Nr. D1-554
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 „Dėl Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-554
DVIJUOSTĖS NENDRIADUSĖS (GRAPHODERUS BILINEATUS) APSAUGOS PLANAS
I SKYRIUS
DVIJUOSTĖS NENDRIADUSĖS, JOS POPULIACIJOS, BUVEINĖS APRAŠYMAS
Dvijuostės nendriadusės apibūdinimas
1. Dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus) (De Geer 1774)) priklauso vabzdžių (Insecta) klasei, vabalų (Coleoptera) būriui, dusių šeimai (Dytiscidae). Dvijuostė nendriadusė vidutinio dydžio (kūno ilgis – 14–16 mm) vabalas, jos kūnas ovalus, užpakaliniame trečdalyje išplatėjantis, antsparniai gelsvi su daugybe netaisyklingų, smulkių juodų dėmelių, kurios tarpusavyje susijungdamos sudaro tinklo pavidalo piešinį, ištisai dengiantį antsparnius. Vabalo pilvinė pusė blyškiai geltona. Kaip ir visų dusių, nendriadusės užpakalinės kojos plaukiojamosios. Dvijuostės nendriadusės patinai nuo patelių lengvai atskiriami pagal priekinių kojų letenų sandarą: patinų priekinių kojų letenų trys pirmieji nareliai smarkiai išplatėję. Svarbiausias diagnostinis požymis, kuriuo remiantis, galima identifikuoti dvijuostę nendriadusę ir atskirti ją nuo panašių tos pačios genties rūšių (Graphoderus austriacus, G. cinereus ir G. zonatus), yra priešnugarėlės piešinys. Dvijuostės nendriadusės priešnugarėlėje dominuoja šviesi (geltona) spalva, siauri juodi raiščiai yra tik priekiniame priešnugarėlės pakraštyje ir priešnugarėlės pamate. Šie raiščiai yra 3–5 kartus siauresni nei vidurinė šviesi priešnugarėlės dalis.
Dvijuostės nendriadusės buveinės aprašymas
3. Dvijuostės nendriadusės dažniausiai aptinkamos atviruose, gerai saulės įšildomuose, sekliuose (0,7–1 m gylio) arba su plačia (ne mažiau 10 proc. vandens telkinio) seklia zona, įvairaus dydžio ir trofiškumo neišdžiūstančiuose vandens telkiniuose. Tai gali būti maži (0,5 – 1 ha) arba vidutinio dydžio (3 ha) stovinčio ar lėtai tekančio vandens telkiniai: senvagės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai. Dvijuostei nendriadusei tinkama buveinė yra ir seklesnės, gausia povandenine vandens augalija apaugusios didelių vandens telkinių (ežerų, tvenkinių) įlankos. Vandens pH dvijuostei nendriadusei įtakos turi mažai. Tinkamose dvijuostei nendriadusei buveinėse gausu įvairių rūšių vandens augalų (helofitų, viksvų, plūdurlapių ir plūduriuojančių augalų, plačialapių ir siauralapių plūdžių), mozaikiškai išsidėsčiusių vandens telkinyje. 2003–2004 m. Nyderlanduose atlikti dvijuosčių nendriadusių buveinių tyrimai, kur aprašytos buveinių sąlygos dvijuostės nendriadusės buveinėse:
– vandens telkinių dugnas yra smėlėtas su durpių sluoksniu, tačiau dugne niekada nebūna anaerobinių sąlygų, o vanduo skaidrus;
– vandens telkiniai gerai apšviesti saulės, pakrantės atviros, be tankių medžių ir krūmų;
– augalijos struktūra ir rūšinė sudėtis buveinėse įvairi: helofitai (paprastoji nendrė (Phragmites australis), šluotelinė viksva (Carex paniculata), lieknoji viksva (C. acuta), pelkinė viksva (C. acutiformis), paprastasis pelkiapapartis (Telypterus palustris)) – netankūs, dengia mažiau 5 proc. vandens telkinio, gausu plūdurlapių augalų paprastoji lūgnė (Nuphar lutea), paprastoji vandens lelija (Nymphea alba), plūduriuojantysis vandenplūkis (Hydrocharis morsus-ranae) –tankūs, gausu panirusių augalų (paprastasis skendenis (Utricularia vulgaris), rečiau elodejos (Elodea sp.), plunksnalapė griovenė (Hottonia palustris), trilypė plūdena (Lemna triscula)).
Dvijuostės nendriadusės aptinkamos šiose Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse: 3130 Mažai mineralizuotuose ežeruose su būdmainių augalų bendrijomis, 3160 Natūraliuose distrofiniuose ežeruose, 3150 Natūraliuose eutrofiniuose ežeruose su plūdžių ir aštrių bendrijomis.
Lietuvoje dvijuostės nendriadusės buveinių ištirtumo lygis nepakankamas, šalyje buvo atliekamos tik rūšies inventorizacijos, buveinių struktūros tyrimai nebuvo atliekami.
Dvijuosčių nendriadusių konkurencija su kitomis rūšimis netirta. Ji gyvena kartu su žirgelių lervomis, kitomis dusių rūšimis, kurios minta panašiu maistu. Nendriadusės lervos gali tapti stambesnių plėšrių vandens bestuburių ir stuburinių aukomis.
Dvijuostės nendriadusės paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
4. Dvijuostės nendriadusės paplitimo ištirtumas Lietuvoje yra nepakankamas. Dvijuostei nendriadusei potencialiai tinkamų buveinių gausu visoje Lietuvoje, tyrimai iki šiol atlikti tik mažoje jų dalyje. Tyrimai turi būti toliau vykdomi visoje Lietuvos teritorijoje, dvijuostei nendriadusei tinkamose buveinėse, kurių tinklas Lietuvoje yra labai didelis. Dvijuostės nendriadusės paieškos buvo atliekamos 2003–2016 m., daugiausia saugomose teritorijose. Dvijuostės nendriadusės Labanoro regioniniame parke pirmą kartą aptiktos – 2003 metais, Trakų istoriniame nacionaliniame parke – 2003 metais, Viešvilės rezervate – 2004 metais, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke – 2006 metais, Žemaitijos nacionaliniame parke – 2006 metais. Nuo 2008 m. vykdomas valstybinis monitoringas, kurio metu buvo ištirta 12 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST): 2008 metais šešios teritorijos (Akies ežero ir apyežerių BAST, Asvejos ežeryno BAST, Bitiškių ežero BAST, Labanoro regioninio parko BAST, Paršežerio-Lūksto pelkių komplekso BAST, Širmuko ežero BAST), 2012–2013 m. – aštuonios (Asvejos ežeryno BAST, Dukstynos miško BAST, Juodlės miško BAST, Labanoro regioninio parko BAST, Paršežerio-Lūksto pelkių komplekso BAST, Šventosios senvagių BAST, Šventosios upės slėnio pievų BAST, Žemaitijos nacionalinio parko BAST), o 2015 metais – 12 BAST (Akies ežero ir apyežerės BAST, Asvejos ežeryno BAST, Bitiškių ežero BAST, Dukstynos miško BAST, Juodlės miško BAST, Labanoro regioninio parko BAST, Paršežerio-Lūksto pelkių komplekso BAST, Širmuko ežero BAST, Šventosios senvagių BAST, Šventosios upės slėnio pievų BAST, Viešvilės aukštupio pelkyno BAST, Žemaitijos nacionalinio parko BAST). 2014 ir 2016 metais atliekant Aukštumalos pelkės kompleksinius tyrimus dvijuostė nendriadusė aptikta 28 distrofiniuose pelkės ežerėliuose ir sausinamuosiuose grioviuose.
Dvijuostė nendriadusė aptikta visose BAST, kuriose buvo vykdytas valstybinis monitoringas, išskyrus Dukstynos mišką ir Paršežerio-Lūksto pelkių kompleksą, kuriame nendriadusė aptikta tik 2013 metais. Nuoseklus ir didelę dalį teritorijos apimantis monitoringas atliktas Labanoro regioninio parko BAST: 2008 m. buvo tirti 25 ežerai (dvijuostė nendriadusė aptikta 14 ežerų), 2012 ir 2015 metais tyrimas atliktas 14 ežerų (dvijuostė nendriadusė rasta 5 ežeruose). Dažniausiai buvo pagauta po 1–2 individus, Ilgio ežere rasti 6 individai, Šeškinėlio – 8, Juodynėlio – 10 individų, didžiausia populiacija registruota Lydekėlio ežere – čia 2008 metais aptikti net 32 individai. Įvertinus 2008 m., 2012 m., 2015 m. duomenis, statistiškai patikimų dvijuostės nendriadusės individų gausumo pokyčių Labanoro regioniniame parke nenustatyta.
5. Dvijuostės nendriadusės populiacijos dydis bei populiacijų gausumo ir paplitimo pokyčiai Lietuvoje nėra žinomi. Tikėtina, kad dvijuostė nendriadusė gyvena daugelyje Lietuvos stovinčių vandens telkinių, tačiau bendras buveinių užimamas plotas nežinomas. Radavietėje nustatyti dvijuostės nendriadusės populiacijos dydį sudėtinga, nustatomas tik santykinis dydis, nes registruojamas tik į gaudykles patekusių individų skaičius ir naudotų gaudyklių skaičius. Individų patekimas į gaudykles priklauso ne tik nuo jų gausumo radavietėje, bet ir nuo naudojamo masalo, pakrantės savybių, gaudyklės panaudojimo ypatybių, skirtingo individų pasiskirstymo vandens telkinyje. Duomenų apie dvijuostę nendriadusę Lietuvoje iki 2003 metų beveik nebuvo, nes nebuvo naudojami tinkami šios rūšies paieškos metodai. Pirmą kartą dvijuostė nendriadusė, kaip Lietuvos faunos rūšis, paminėta 1905–1915 metais išleistoje G. G. Jakobson knygoje (Beetles of Russia and Western Europe). Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje yra saugomos dvijuostės nendriadusės, pagautos A. Palionio 1926 m. Naujamiestyje, Povilauskuose ir 1930 m. Tyruliuose, Radviliškyje. Šiuo metu yra žinomos 55 radavietės Anykščių, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Kelmės, Kupiškio, Molėtų, Plungės, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių, Šiaulių, Šilutės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonuose. Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – SRIS) iki 2017 metų pradžios buvo įvesta informacija apie 48 dvijuostės nendriadusės radavietes (1 pav.), iš viso 87 įrašai, iš kurių 72 įrašai apie radavietes, aptiktas 2006–2015 metais, o 39 SRIS įrašai – stebėjimų, atliktų 2011–2015 metais, kurių metu nustatytos 4 naujos radavietės. Daugiausia dvijuostės nendriadusės radaviečių yra žinoma Anykščių (4 vietovės), Kelmės (6 vietovės), Molėtų (6 vietovės), Plungės (6 vietovės), Švenčionių (9 ežerai), Šilutės (Aukštumalos pelkėje rasta 28 distrofiniuose pelkės ežerėliuose ir sausinamuosiuose grioviuose) rajonuose.
1 pav. Dvijuostės nendriadusės (Graphoderus bilineatus) radavietės registruotos Lietuvoje 2003–2015 metais (pateikti SRIS duomenys iki 2017 metų pradžios)
Dvijuostės nendriadusės paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
6. Dvijuostė nendriadusė paplitusi visoje Europoje, išskyrus Airiją, Portugaliją, Ispaniją, Bulgariją, Moldovą, Graikiją, Albaniją, Makedoniją, Liuksemburgą, Lichtenšteiną ir Azijoje (Rusijoje iki Vakarų Sibiro).
Dvijuostė nendriadusė išnyko Didžiojoje Britanijoje, manoma, kad išnyko ir Belgijoje. Lietuva yra centrinėje pasaulinio dvijuostės nendriadusės arealo dalyje. Lietuvos teritorijoje yra apie 3 proc. žinomo dvijuostės nendriadusės paplitimo arealo.
Dvidešimtojo amžiaus antrojoje pusėje Vakarų ir Centrinėje Europoje dvijuostės nendriadusės populiacija labai sumažėjo lyginant su amžiaus pradžia. Pastaraisiais metais plėtojant tyrimus, susijusius su Europos Bendrijos svarbos rūšių apsaugai skirtų teritorijų tinklo plėtra, Bendrijos valstybėse aptinkama naujų dvijuostės nendriadusės radaviečių (Vokietijoje, Kroatijoje ir kt.). Populiacijos dydis Europoje nėra žinomas. Bendrijos šalių narių Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių būklės patikros ataskaitoje (bd.eionet.europa.eu/article 17/reports2012/species/summary) dvijuostės nendriadusės populiacijos dydį, kuris nėra nustatytas tyrimais, o vertintas tik ekspertiniu vertinimu – ekstrapoliuojant turimus paplitimo duomenis, nurodė tik 8 valstybės iš 17 pateikusių ataskaitą. Didžiausios populiacijos įvertintos šiose šalyse: Švedijos borealiniame regione 60000–200000 individų ir 2000–20000 individų kontinentiniame regione, Suomijoje 50000–100000 individų, Nyderlanduose apie 90000 individų, Latvijoje 25000–75000 individų, Slovakijos Panonijos regione 5000–10000 individų. Europoje dvijuosčių nendriadusių buveinių bendras užimamas plotas nežinomas, ekspertiniu vertinimu atskirose šalyse jis siekia nuo 0,3 km2 (Slovėnijoje) iki 1215 km2. Didelis buveinių plotas yra Latvijoje (1215 km2), Estijoje (300 km2), Danijoje (300 km2), Suomijoje (100 km2).
Borealiniame, Stepiniame ir Juodosios jūros Europos regionuose dvijuostės nendriadusės apsaugos būklė yra nepakankamai palanki (unfavourable–inadequate), o Alpiniame, Atlantiniame, Kontinentiniame ir Panonijos regionuose – bloga (unfavourable–bad).
Estijoje dvijuostė nendriadusė rasta 5 vietovėse (žemėlapio 10×10 km gardelėje), populiacijos trendas nežinomas, o rūšies apsaugos būklė yra palanki. Latvijoje dvijuostės nendriadusės aptiktos 43 vietovėse, manoma, kad potencialiai jos gali būti paplitusios mažiausiai 100 vietovių, rūšies apsaugos būklė – nepakankamai palanki. Lenkijoje iki dvidešimtojo amžiaus pabaigos buvo labai mažai duomenų apie šios rūšies paplitimą, pastaruoju metu aptikta naujų radaviečių, dabar dvijuostė nendriadusė aptikta 43 radavietėse, 11 Lenkijos regionų. Lenkijoje dvijuostės nendriadusės populiacijos dydis ir buveinių užimamas plotas nenustatytas, rūšies apsaugos būklė yra palanki.
Dvijuostės nendriadusės biologija
7. Suaugę dvijuostės nendriadusės individai dažniausiai stebimi gegužės–birželio ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Šie vabalai aktyvūs visą parą, tačiau aktyviausi tamsiu paros metu (tuo laiku dažniausiai patenka į gaudykles). Didžiąją gyvenimo dalį dvijuostės nendriadusės praleidžia vandenyje, skraido vabalai labai retai.
8. Dvijuostė nendriadusė yra visiškosios metamorfozės vabzdys – turi kiaušinio, lervos, lėliukės ir suaugėlio vystymosi tarpsnius. Suaugę vabalai gyvena apie 9–10 mėnesių, po reprodukcijos periodo suaugėliai miršta. Patelės kiaušinius deda vandens telkinio priekrantėje mažomis grupėmis į iškilusius iš vandens tuščiavidurius augalus vasaros pradžioje. Tiksliai apibrėžto vystymosi periodo nėra, jis vyksta šiltuoju metų laikų (gegužės–rugsėjo mėn.). Kiaušinio-lervos periodas trunka 1,5–2,5 mėnesio. Lervos gyvena sekliose vietose. Lerva lėliuke virsta sausumoje, vandens telkinio pakrantėje. Vandens telkinių pakrantėse tarp sąnašų ir augalų likučių lervos suformuoja ertmes (kameras), kur virsta lėliukėmis. Lėliukės fazė trunka apie 3 savaites. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų (temperatūros) vabalų dauginimosi pradžia gali būti ankstyva ar vėluoti, todėl vystymasis iki suaugėlio nepalankiais metais gali užtrukti iki rugsėjo mėnesio.
Dvijuostės nendriadusės mityba, žiemojimas, migracija
9. Dvijuostės nendriadusės suaugėliai ir lervos yra plėšrūs. Suaugėliai minta smulkiais bestuburiais, lervos minta vandens vėžiagyviais (Cladocera) (Galewski, 1975), jei vėžiagyvių yra nepakankamai – jaunos lervos daugiau laiko praleidžia prie dugno, kur medžioja kitus bestuburius, vyresnės lervos plaukioja ir medžioja tarp vandens augalų arti vandens paviršiaus. Mitybinė konkurencija netirta, manoma, kad gali konkuruoti su kitų rūšių nendriadusėmis (Graphoderus sp.), nes sutampa ar yra panašios jų mityba ir buveinėmis.
10. Suaugėliai nuo spalio pabaigos–lapkričio mėnesio (priklausomai nuo temperatūros) iki kovo–balandžio mėnesio žiemoja. Peržiemoję suaugėliai poruojasi, patelės deda kiaušinius. Suaugėlių žiemavietės nėra tiksliai žinomos, vienų autorių duomenimis, suaugėliai žiemoja sausumoje tarp lapų, samanų, urveliuose tarp nukritusių lapų ir šakų (Hendrich, Balke, 2000), kitų – vandenyje (Nilsson, Holmen, 1995).
11. Suaugėliai gali perskristi į netoli esančius vandens telkinius. Migracijos mažai tirtos, atlikti eksperimentiniai skraidymo aktyvumo tyrimai parodė, kad nendriadusės skraido mažai, skraidė tik apie 14 % individų iš eksperimentinės grupės. Tiriant naujų ir renovuotų vandens telkinių apgyvendinimą per penkerius metus nendriadusės (Graphoderus sp.) kolonizavo 31 proc. vandens telkinių. Dvijuostės nendriadusės migruoti gali tik nedideliais, apie 1 km, atstumais.
Dvijuostės nendriadusės tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas
12. Dvijuostė nendriadusė yra saugoma pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus.
Dvijuostė nendriadusė įrašyta į IUCN raudonąjį sąrašą, kuriame priskirta VU (angl. Vulnerable, liet. pažeidžiama rūšis) kategorijai. Ši rūšis įrašyta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p.102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva), II priedą „Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurių apsaugai reikia steigti specialias saugomas teritorijas“ ir IV priedą „Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurias būtina griežtai saugoti“.
13. Dvijuostė nendriadusė Lietuvos Respublikoje saugoma nuo 2003 metų. Dvijuostė nendriadusė, kaip nacionalinė rūšis, saugoma Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu. Rūšis įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (priskiriama 4 (I) retumo kategorijai). Kaip Europos bendrijos svarbos rūšis, dvijuostė nendriadusė įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis“, kuriuo įgyvendinama Buveinių direktyva. Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatytas bazinis žalos skaičiavimo tarifas už sunaikintas dvijuostes nendriaduses. Šis tarifas kasmet indeksuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktą vartotojų kainų indeksą. „Natura 2000“ tinklo teritorijose rūšis ir rūšies buveinės saugomos Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, kuriuose nustatytos būtinos apsaugos priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms.
II SKYRIUS
DVIJUOSTĖS NENDRIADUSĖS BUVEINIŲ, RADAVIEČIŲ IR POPULIACIJOS BŪKLĖS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS
Dvijuostės nendriadusės buveinių, radaviečių apsaugos būklė
14. Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai ir plečiant Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“ (toliau – „Natura 2000“ tinklas), dvijuostės nendriadusės apsaugai Lietuvoje yra įsteigtos 12 BAST: Akies ežero ir apyežerių BAST, Asvejos ežeryno BAST, Bitiškių ežero BAST, Dukstynos miško BAST, Juodlės miško BAST, Labanoro regioninio parko BAST, Paršežerio-Lūksto pelkių komplekso BAST, Širmuko ežero BAST, Šventosios senvagių BAST, Šventosios upės slėnio pievų BAST, Viešvilės aukštupio pelkyno BAST, Žemaitijos nacionalinio parko BAST, kuriose yra 36,4 proc. žinomų rūšies radaviečių šalyje.
Dauguma (92,6 proc.) žinomų dvijuostės nendriadusės radaviečių yra saugomose teritorijose (regioniniuose parkuose, draustiniuose, BAST), tik 4 radavietės yra nesaugomose teritorijose.
1 lentelė. Dvijuostės nendriadusės radavietės Lietuvoje
| Eil. Nr. |
Radavietė |
Teritorija |
Žemės nuosavybė |
Radavietės buveinės būklė |
| 1. |
Anykščių r., Paandrioniškis, Šventosios senvagės |
Anykščių regioninis parkas, Šventosios senvagių hidrografinis draustinis, BAST Šventosios senvagės (LTANY0020) |
Privati |
Blogėjanti |
| 2. |
Anykščių r., Niūronys, Šventosios senvagės |
Anykščių regioninis parkas, Šventosios senvagių hidrografinis draustinis, BAST Šventosios senvagės (LTANY0020) |
Privati |
Blogėjanti |
| 3. |
Anykščių r. Kavarskas, Šventosios senvagės |
Anykščių regioninis parkas, BAST Šventosios upė žemiau Andrioniškio (LTUKM0002) |
Privati ir valstybinė |
Blogėjanti |
| 4. |
Anykščių r., Kurkliai, ež. Ešeris |
Anykščių regioninis parkas, Pakalnių telmologinis draustinis, BAST Pavirinčių – Pakalnių pelkė (LTANY0002) |
Valstybinė |
Nežinoma |
| 5. |
Ignalinos r., ež. Gervėtis I |
Aukštaitijos nacionalinis parkas, Ažvinčių (Gervėčių sengirės) gamtinis rezervatas, BAST Aukštaitijos nacionalinis parkas (LTIGN0018) |
Valstybinė |
Palanki |
| 6. |
Jonavos r., Kryžiauka, ež. Baltas |
Nesaugoma teritorija |
Valstybinė |
Nežinoma |
| 7. |
Joniškio r. Endriškiai, Jurdaičių tvenkinys |
Nesaugoma teritorija |
Valstybinė |
Palanki |
| 8. |
Joniškio r., Linkaičiai, tvenkinys |
Nesaugoma teritorija |
Valstybinė |
Palanki |
| 9. |
Joniškio r., ež. Miknaičių |
Žagarės regioninis parkas, Mūšos tyrelio telmologinis draustinis, BAST Mūšos Tyrelio miškas (LTJOI0001)
|
Valstybinė |
Palanki |
| 10. |
Kelmės r., Tolučiai, Ventos Dubysos kanalas |
Kurtuvėnų regioninis parkas, Šilkalnių geomorfologinis draustinis |
Valstybinė, privati |
Nežinoma |
| 11. |
Kelmės r., ež. Vėžežeris |
Kurtuvėnų regioninis parkas |
Privati |
Palanki |
| 12. |
Kelmės r., ež. Juodlė |
Kurtuvėnų regioninis parkas, Ilgos kraštovaizdžio draustinis, BAST Juodlės miškas (LTKEL0014) |
Valstybinė |
Palanki |
| 13. |
Kelmės r., ež. Grauštvinis |
Tytuvėnų regioninis parkas, BAST Šimšų miškas (LTKEL0007) |
Valstybinė |
Palanki |
| 14. |
Kelmės r., ež. Pakėvis, ež. Kėvė ir ež. Miškinis |
Kurtuvėnų regioninis parkas, Pakėvės telmologinis draustinis, BAST Pakėvio miškas (LTKEL0001) |
Valstybinė, privati (ež. Pakėvis) |
Palanki |
| 15. |
Kelmės r., Vijurkai, Dubysos senvagė |
Kurtuvėnų regioninis parkas, Vijurkų geomorfologinis draustinis, BAST Vijurkų pievos (LTKEL0017) |
Valstybinė |
Nežinoma |
| 16. |
Kupiškio r., Skverbai, Lėvens senvagė |
Lėvens kraštovaizdžio draustinis, BAST Lėvens upės slėnis (LTKUP0005) |
Privati, valstybinė |
Palanki |
| 17. |
Molėtų r., ež.Vadokšnas, Miruolis, Plynas, Lydekis |
Labanoro regioninis parkas, Vadokšno telmologinis draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Privati, valstybinė |
Palanki |
| 18. |
Molėtų r., ež. Liūnelis |
Labanoro regioninis parkas, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 19. |
Molėtų r., ež. Krakinis |
Labanoro regioninis parkas, Kulionių kraštovaizdžio draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 20. |
Molėtų r., ež. Urkis |
Labanoro regioninis parkas, Urkio telmologinis draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 21. |
Ukmergės r., Barboriškis |
Nesaugoma teritorija |
Valstybinė |
Palanki |
| 22. |
Ukmergės r., Dukstynos miškas, Šventosios senvagės |
Dukstynos entomologinis draustinis, BAST Dukstynos miškas (LTUKM0001) |
Valstybinė |
Blogėjanti |
| 23. |
Ukmergės r., Smiltynė, Šventosios senvagės |
Smiltynės botaninis-zoologinis draustinis, BAST Šventosios upės slėnio pievos (LTUKM0007) |
Privati |
Blogėjanti |
| 24. |
Plungės r., ež. Burgis, ež. Burgalis |
Žemaitijos nacionalinis parkas, Paburgės kraštovaizdžio draustinis, BAST Žemaitijos nacionalinis parkas (LTPLU0009) |
Valstybinė |
Palanki |
| 25. |
Plungės r., Užpelkių kūdra |
Žemaitijos nacionalinis parkas, Užpelkių telmologinis draustinis, BAST Žemaitijos nacionalinis parkas (LTPLU0009) |
Privati nuosavybė |
Palanki |
| 26. |
Plungės r., Pakastuvos prūdas |
Žemaitijos nacionalinis parkas, Pakastuvos telmologinis draustinis, BAST Žemaitijos nacionalinis parkas (LTPLU0009) |
Valstybinė |
Palanki |
| 27. |
Plungės r., ež. Iešnalis |
Žemaitijos nacionalinis parkas, Plokštinės gamtinis rezervatas, BAST Žemaitijos nacionalinis parkas (LTPLU0009) |
Valstybinė |
Palanki |
| 28. |
Plungės r., Rotinėnų tvenkinys |
Žemaitijos nacionalinis parkas, BAST Žemaitijos nacionalinis parkas (LTPLU0009) |
Valstybinė |
Palanki |
| 29. |
Skuodo r., Viršilų miškas |
Gėsalų geomorfologinis draustinis, BAST Viršilų miškas (LTSKU0009) |
Valstybinė |
Patenkinama |
| 30. |
Šalčininkų r., ež. Šulnys |
Kernavo telmologinis draustinis, Rūdninkų girios biosferos poligonas, BAST Kernavo pelkė (LTSAL0001) |
Valstybinė |
Palanki |
| 31. |
Šalčininkų r., Kalviai, pelkėjanti kūdra |
Dieveniškių istorinis regioninis parkas |
Valstybinė, privati |
Nežinoma |
| 32. |
Šiaulių r., Juškaičiai II, Dubysos senvagės |
Kurtuvėnų regioninis parkas, BAST Dubysos upės slėnis ties Bazilionais (LTSIA0007) |
Privati |
Nežinoma |
| 33. |
Šiaulių r., ež. Pašvinys |
Kurtuvėnų regioninis parkas |
Valstybinė |
Palanki |
| 34. |
Šilutės r., Aukštumalos pelkė |
Nemuno deltos regioninis parkas, Aukštumalės telmologinis draustinis, BAST Nemuno delta (LTSIU0013) |
Valstybinė |
Palanki |
| 35. |
Švenčionių r., ež. Aldikis |
Labanoro regioninis parkas, Lakajos kraštovaizdžio draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 36. |
Švenčionių r., ež. Blusinė |
Labanoro regioninis parkas, Saldutiškio geomorfologinis draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Blogėjanti |
| 37. |
Švenčionių r., ež. Ešerinis |
Labanoro regioninis parkas, Ešerinio I telmologinis draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 38. |
Švenčionių r., ež. Juodynėlis |
Labanoro regioninis parkas, Girutiškio gamtinis rezervatas, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 39. |
Švenčionių r., ež. Salaičiai |
Labanoro regioninis parkas, Pažemio kraštovaizdžio draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 40. |
Švenčionių r., ež. Šeškinėlis |
Labanoro regioninis parkas, Kiauneliškio gamtinis rezervatas, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 41. |
Švenčionių r., ež. Kerotis, ež. Liedis |
Labanoro regioninis parkas, Antaliedės botaninis-zoologinis draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 42. |
Švenčionių r., ež. Dumblys |
Labanoro regioninis parkas, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Privati |
Palanki |
| 43. |
Švenčionių r., ež. Ilgys |
Labanoro regioninis parkas, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 44. |
Švenčionių r., Vainiūnų durpynas |
Labanoro regioninis parkas, Peršokšnų hidrografinis draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Nežinoma |
| 45. |
Švenčionių r., ež. Minėlis, ež. Kanys, ež. Arkliašudis, ež. Lydekis, ež. Lydekėlis |
Labanoro regioninis parkas, Kanio raisto botaninis-zoologinis draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 46. |
Švenčionių r., ež. Ešerinis |
Labanoro regioninis parkas, Ešerinio II telmologinis draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Palanki |
| 47. |
Švenčionių r., ež. Tramys II |
Labanoro regioninis parkas, Tramių telmologinis draustinis, BAST Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010) |
Valstybinė |
Blogėjanti |
| 48. |
Tauragės r., ež. Glitis |
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas, BAST Viešvilės aukštupio pelkynas (LTTAU0006) |
Valstybinė |
Palanki |
| 49. |
Telšių r., Paršežerio-Lūksto pelkių kompleksas |
Varnių regioninis parkas, Sietuvos kraštovaizdžio draustinis, Lūksto hidrografinis draustinis, Debesnų telmologinis draustinis, BAST Paršežerio-Lūksto pelkių kompleksas (LTTEL0005) |
Valstybinė, privati |
Nežinoma (didelė dalis buveinės netipiška dvijuostei nendriadusei) |
| 50. |
Trakų r., Kudrionys |
Trakų istorinis nacionalinis parkas, Kudrionių kraštovaizdžio draustinis, BAST Bitiškių ežeras (LTTRA0016) |
Valstybinė |
Palanki |
| 51. |
Trakų r., ež. Birva |
Trakų istorinis nacionalinis parkas |
Valstybinis |
Palanki |
| 52. |
Trakų r., ež. Širmukas |
Trakų istorinis nacionalinis parkas, BAST Širmuko ežeras (LTTRA0018) |
Valstybinis |
Palanki |
| 53. |
Trakų r., ež. Akis |
Trakų istorinis nacionalinis parkas, BAST Akies ežeras ir jo apyežerės (LTTRA0017) |
Valstybinė |
Palanki |
| 54. |
Vilnius, Verkiai |
Verkių regioninis parkas, Ežerėlių geomorfologinis draustinis, BAST Ežerėlių kompleksas (LTVIN0011) |
Valstybinė |
Palanki |
| 55. |
Vilniaus r.,ež. Pravalas |
Asvejos regioninis parkas, Pravalo botaninis draustinis, BAST Asvejos ežerynas (LTMOL0011) |
Valstybinė |
Palanki |
15. Dvijuostės nendriadusės buveinių būklė daugelyje radaviečių yra palanki, būklės pokyčius įvertinti sudėtinga, nes daugelyje vietų rūšis rasta pirmą kartą per pastaruosius 5 metus. Valstybinio aplinkos monitoringo metu 2015 m. palanki dvijuostės nendriadusės buveinių būklė buvo nustatyta 66,7 proc. BAST, kuriose buvo atlikti stebėjimai, o blogėjanti – 33,3 proc. BAST.
16. Lietuvoje nepakanka žinių apie dvijuostės nendriadusės buveinės poreikius, nėra informacijos apie populiacijos ir buveinės būklę praeityje, nes daugelis dabar žinomų radaviečių yra naujos. Radavietės nedideliuose ežeruose yra stabilios, labiau nepageidaujami sukcesiniai pokyčiai jaučiami senvagių buveinėse, didesnių ežerų priekrantės zonose. Šalyje yra daug potencialiai tinkančių dvijuostei nendriadusei buveinių, kuriose, tikėtina, ši rūšis gyvena, tačiau dar nėra aptikta, nes nendriadusės tyrimai daugiausia buvo vykdomi inventorizuojant saugomas teritorijas. Neinventorizuotos buveinės nesaugomose teritorijose gali būti sunaikintos užveisiant žuvis, modifikuojant vandens tekinius ir jų pakrantes. Žinomų buveinių apsauga yra pakankama, saugomose teritorijose radavietėms negresia tiesioginis sunaikinimas ar transformacija, buveines veikia tik natūralūs faktoriai. Radavietes sunku apsaugoti nuo netiesioginio aplinkos neigiamo poveikio, nes į radavietes teršalai gali patekti su krituliais iš greta esančių vandens telkinių, su lietaus nuotekomis iš laukų ir kitų užterštų teritorijų.
Dvijuostės nendriadusės populiacijos būklė
17. Lietuvoje žinomos dvijuostės nendriadusės populiacijos yra pasiskirsčiusios nevienodai. Gausiausiai gyvenamos teritorijos yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Lietuvoje galbūt gyvenančių dvijuosčių nendriadusių skaičius ir užimamų buveinių plotas nėra žinomi. Svarbiausi radaviečių kompleksai yra Labanoro regioniniame parke, Žemaitijos nacionaliniame parke, Trakų istoriniame nacionaliniame parke, Kurtuvėnų regioniniame parke, Šventosios senvagėse Anykščių ir Ukmergės rajonuose, Aukštumalos pelkėje. Šios teritorijos yra svarbios dvijuostės nendriadusės apsaugai, todėl, kad jose yra kompleksas dvijuosčių nendriadusių radaviečių, populiacijos gausios, gausu potencialiai tinkamų buveinių.
Daugiausia radaviečių inventorizuota Labanoro regioninio parko ežeruose: Šeškinėlio, Plyno, Miruolio, Lydekio, Lydekėlio ežeruose, kuriuose populiacija yra gausi: Miruolio ežere pagauti 33 individai (3,3 individo/1 gaudyklėje), Lydekio – 8 (0,8 ind./1 gaudyklėje), tuo tarpu kai daugelyje kitų vietų Lietuvoje, taip pat ir Latvijoje, taikant šį metodą radavietėse pagaunama 1–3 individai. Trakų istoriniame nacionaliniame parke stabilios populiacijos žinomos nuo 2003 metų (Akies, Bitiškių, Širmuko ežeruose). Šventosios senvagių BAST populiacijos būklė yra gera, dvijuostė nendriadusė randama daugelyje senvagių – 2008 m. septyniose senvagėse sugauta apie 50 individų, radavietėse reikalinga buveinių priežiūra, tuomet populiacija gali išlikti gyvybinga ilgą laiką. Dvijuostė nendriadusė paplitusi Žemaitijos nacionalinio parko BAST, aptikta 6 vandens telkiniuose, tiek natūraliuose eutrofiniuose ežeruose, tiek tvenkiniuose, teritorijoje yra ir daugiau potencialiai tinkamų buveinių, populiacija gausi, radavietėse sugaunama iki 4 individų (0,4 indv./1 gaudyklėje). Kurtuvėnų regioniniame parke rūšis aptikta 7 radavietėse, daugelyje radaviečių pakrantės ir priekrantės per daug užauga žoliniais bei sumedėjusiais augalais, reikalingi tvarkymo darbai, populiacijos nėra gausios, pagaunama po 1–2 vabalus (0,1–0,2 vabalai/1 gaudyklėje). Aukštumalos pelkėje dvijuostė nendriadusė paplitusi distrofiniuose pelkės ežerėliuose, kanaluose, populiacijos būklė palanki.
Lietuvos dvijuostės nendriadusės populiacijos būklė yra palanki. Ilgalaikėje perspektyvoje dvijuostės nendriadusės Lietuvos populiacijai realaus pavojaus nėra. Svarbu išlaikyti esamą populiacijos būklę saugant buveines nuo galimos buveinių taršos ir apaugimo nendrėmis, tęsti rūšies inventorizavimo darbus.
Dvijuostei nendriadusei grėsmę keliantys veiksniai
19. Dvijuostei nendriadusei grėsmes keliantys veiksniai pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Dvijuostei nendriadusei grėsmę keliantys veiksniai
| Grėsmė |
Reikšmingumas * |
Grėsmės aprašymas |
Poveikio mažinimo galimybės |
| Buveinės sunaikinimas |
Kritinis |
Buveinės tiesiogiai sunaikinamos jas nusausinant. |
Šios grėsmės sumažinimas susijęs su žinomų dvijuostės nendriadusės radaviečių apsaugos būklės kontrole, informacijos apie radavietes kaupimu bei atnaujinimu, informacijos apsikeitimo tarp skirtingų institucijų, organizacijų efektyvumu. |
| Kraštovaizdžio transformacijos |
Didelis |
Esant kraštovaizdžio pertvarkoms, gali iškilti grėsmė dvijuostės nendriadusės migracijoms tarp tinkamų gyventi vietų, sunaikinamos natūralios pakrantės, žiemojimo vietos. |
Vengti kraštovaizdžio pertvarkymų, naikinant, performuojant nedidelius vandens telkinius, jų kompleksus, nenatūraliai keičiant krantus (supilant pylimus, dengiant dangomis). Šios grėsmės sumažinimas susijęs su žinomų dvijuostės nendriadusės radaviečių apsaugos būklės kontrole. |
| Buveinių fragmentacija ir izoliacija |
Vidutinis |
Buveinių fragmentacija ir izoliacija mažina rūšies plitimo ir migracijų galimybę. |
Inventorizuoti šalia (1–2 km atstumu) esančias potencialias dvijuostės nendriadusės buveines, taikyti radaviečių apsaugą visam vandens telkinių kompleksui. |
| Vandens tarša |
Didelis |
Esant taršai, ypač nitratams, žūsta lervos ir sumažėja reprodukcijos efektyvumas. |
Riboti teršalų patekimą iš agrokraštovaizdžio. Riboti augalų apsaugos produktus ir trąšas bent 200 metrų juostoje aplinkui vandens telkinius dvijuostės nendriadusės radavietese. |
| Žuvų veisimas |
Didelis |
Žuvų įveisimas, jų šėrimas keičia vandens ekosistemą, padidėja tarša, keičiasi zooplanktono ir fitoplanktono sudėtis. |
Dvijuostės nendriadusės radavietiese neauginti žuvų. |
| Užaugimas vandens augalais, eutrofikacija |
Vidutinis |
Užaugant nendrėmis ir kitais vandens augalais, buveinė tampa netinkama dvijuostei nendriadusei. |
Nendrių naikinimas, kitų vandens augalų gausumo reguliavimas. |
| Pakrančių užaugimas |
Vidutinis |
Pakrantėms užaugant medžiais, krūmais, mažėja vandens telkinio apšvietimas, didėja vandens telkinio eutrofikacija. |
Atverti pakrantes iškertant, praretinant pakrantėje augančius medžius, krūmus. |
| Vandens lygio svyravimai |
Vidutinis |
Didelis vandens lygio svyravimas sukelia telkinio išdžiūvimą, vandens augalų suvešėjimą. Vandens lygio svyravimas didesnę įtaka turi nedidelėse, izoliuotose buveinėse, senvagėse. |
Išlaikyti vandens lygį esamame lygyje, vengti didelių vandens svyravimų |
* Ekspertiniai grėsmių reikšmingumo vertinimo kriterijai:
kritinis – populiacijos išnykimas per ateinančius 5 ar mažiau metų;
didelis – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20 proc. per 10 metų;
vidutinis – veiksnio svarba nurodoma literatūroje, nėra duomenų Lietuvoje, rodančių tiesioginį poveikį skaitlingumui, arba jis veikia populiacijas lokaliai (ar) nereguliariai.
Dvijuostės nendriadusės inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
20. Dvijuostės nendriadusės inventorizacijos ir tyrimai (2003–2016 m.) paskelbti moksliniuose leidiniuose, o duomenys apie paplitimą pateikti SRIS. SRIS pateikti 87 įrašai apie rūšies stebėjimo faktus 48 radavietėse. Skelbtuose darbuose („New and rare for Lithuania insects species“, „Raudoni lapai“) konstatuojamas rūšies aptikimo faktas, kai kur nurodomas aptiktų dvijuosčių nendriadusių individų skaičius:
– R. Ferencos publikuotame straipsnyje (Ferenca R. 2004. New and rare for Lithuania beetle (Coleoptera) species registered in 1978–2004. New and rare for Lithuania insects species, 16: 11-22) pateikta informacija apie 2003 metais A. Kriaučiūnienės pagautą dvijuostę nendriadusę Varnikų miške. Tyrimai patikimi, informacija apie buveinę nepateikta. 2007 metais A. Kriaučiūnienės vabzdžių tyrimai atlikti Trakų istoriniame nacionaliniame parke, kurių metu buvo pagautos dvijuotės nendriadusės, pateikti straipsnyje Raudonuose lapuose (Kriaučiūnienė A. Zapatkin V. 2007. Reti vabzdžiai, sugauti Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Raudoni lapai, 9: 7);
– M. ir V. Lopetų 2007 metais, V. Lopetos 2008 metais atlikti dusių (Dytiscidae) tyrimai Kurtuvėnų regioniniame parke (Lopeta M., Lopeta V. 2008. Saugomos dusių rūšys Kurtuvėnų regioniniame parke. Raudoni lapai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidinys, 10: 39–40; Lopeta V. 2009. Saugomų rūšių stebėjimai Kurtuvėnų regioniniame parke 2008 metais. Raudoni lapai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidinys, 11: 36). Aprašytas pirmas dvijuostės nendriadusės aptikimo faktas Kurtuvėnų regioniniame parke (2007 metais Pašvinio ežere), aprašyta nauja nendriadusės radavietė Juodlės ežere (2008 metais). Tyrimai patikimi, informacija apie buveinę nepateikta;
– A. Aliukonio 2008 metais atlikti retų saugomų rūšių stebėjimai Labanoro regioniniame parke (Aliukonis A. 2009. 2008 metais stebėtos saugomos rūšys Labanoro regioniniame parke. Raudoni lapai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidinys, 11: 40–44). Pateikta informacija apie tyrimus, vykdytus pagal valstybinio monitoringo metodiką Švenčionių ir Molėtų rajonuose Labanoro regioniniame parke. Tyrimo metu dvijuostė nendriadusė aptikta 13 ežerų, skirtinguose ežeruose sugauta nuo 1 iki 17 individų. Tyrimai patikimi, nėra informacijos apie buveinę;
– A. Aliukonio 2009 metais atlikti dusių populiacijos dinamikos tyrimai Labanoro regioniniame parke Minėlio ežere (Aliukonis A. 2010. Plačiosios dusios (Dytiscus latissimus L.) ir dvijuostės nendriadusės (Graphoderus bilineatus De Geer) populiacijų dinamikos tyrimai Labanoro regioniniame parke esančiame Minėlio ežere 2009 metais. Raudoni lapai, 12: 10–13). Tyrimai buvo atliekami vadovaujantis Europos Bendrijos svarbos rūšių monitoringo metodika, naudojant 10 vandens gaudyklių su masalu. 2009 metų balandžio – spalio mėnesiais atlikti 9 gaudymai, tyrimo metu buvo sugauti 25 individai, tuo tarpu Lydekėlio ežere, kuris yra daug seklesnis, trijų pakartojimų metu sugauti 43 individai;
– P. Ivinskio, J. Rimšaitės 2006–2008 metais atlikti vabalų faunistiniai tyrimai (Ivinskis P., Meržijevskis A., Rimšaitė J. 2009. Data on new and rare for the Lihuanian fauna species of Coleoptera. New and rare for Lithuania insects species, 21: 45–63). Skuodo ir Šalčininkų rajonuose vandens telkiniuose aptiktos dvijuostės nendriadusės, tai naujos šios rūšies radavietės. Tyrimai patikimi, informacija apie buveinę nepateikta;
– G. Švitra 2008–2009 metais atliko dvijuostės nendriadusės tyrimus Ukmergės rajone ir Anykščių rajonuose Šventosios senvagėse, kituose vandens telkiniuose (Švitra G., Aliukonis A. 2009. Data on five protected species of beetles (Coleoptera) recorded in Lithuania in 2007–2009. New and rare for Lithuania insects species, 21: 72–75). Pateikiama informacija apie naujas radavietes Ukmergės rajone, straipsnyje taip pat pateikiami A. Aliukonio dvijuostės nendriadusės tyrimai Labanoro regioniniame parke, informacija apie šiuos tyrimus jau buvo pateikta 2008–2009 metais Raudonuose lapuose. Duomenys apie dvijuostės nendriadusės tyrimus Anykščių rajone panaudoti rengiant Pavirinčių-Pakalnių pelkės gamtotvarkos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-525 „Dėl Pavirinčių-Pakalnių pelkės gamtotvarkos plano patvirtinimo“ (toliau – Pavirinčių-Pakalnių pelkės gamtotvarkos planas). Tyrimai patikimi, informacija apie buveinę nepateikta;
– dvijuostės nendriadusės stebėjimams buvo paruoštos monitoringo metodikos (P. Ivinskis, J. Rimšaitė 2007), pagal kurias 2008, 2012–2013 ir 2015 metais buvo vykdomas dvijuostės nendriadusės valstybinis monitoringas jos apsaugai išskirtose BAST. 2008 m. vykdyto monitoringo metu buvo gauta daug naujų duomenų apie dvijuostės nendriadusės paplitimą Labanoro regioninio parko ežeruose. Gauti rezultatai rodo, kad tirtuose ežeruose dvijuosčių nendriadusių populiacijų būklė gera, stebėjimų santrauka pateikta Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje;
– vykdant LIFE12 ANT/LT/965 projektą – Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke, buvo vykdomi kompleksiniai gyvūnijos tyrimai, tyrimus vykdė Amphi Consult (Danija) specialistai: Richard Podlucky, Lars Hansen, Lars Lonsmann Iversen. 2014 metais tyrimų metu Aukštumalos pelkėje dvijuostė nendriadusė aptikta 28 vietose – distrofiniuose ežerėliuose ir kanaluose (Aukštumalos telmologinio draustinio gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-623 „Dėl Aukštumalos telmologinio draustinio gamtotvarkos plano patvirtinimo“ (toliau – Aukštumalos telmologinio draustinio gamtotvarkos planas). 2016 metais ji aptikta 7 distrofiniuose ežerėliuose ir vienoje vietoje šiauriniame kanale (Mapping of abundance of amphibians and HD IV invertebrates in Aukštumala raised bog 2016, http://www.aukstumala.lt/monitoringas/). Tyrimai vykdyti naudojant hidrobiologinių tyrimų vandens tinklelį, tai paaiškina gautų rezultatų skirtumą, nes šio tyrimo būdu sudėtinga gauti reprezentatyvius rezultatus. Dvijuostė nendriadusė labiau paplitusi rytinėje pelkės dalyje, ežerėliuose, kuriuose yra plačialapių vandens augalų ir viksvų.
21. Dvijuosčių nendriadusių paplitimo tyrimai Lietuvoje tik pradėti, potencialiai tinkamų šios rūšies vabalui buveinių šalyje yra gausu, reikalingi tolimesni paplitimo tyrimai visuose Lietuvos rajonuose, taip pat reikalingi esamų radaviečių buveinės būklės stebėjimai ir rūšies ekologinių poreikių tyrimai.
Dvijuostės nendriadusės apsaugos, tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
22. Šiuo metu yra parengti šie gamtotvarkos planai, kuriuose tiesiogiai arba netiesiogiai numatytos priemonės dvijuostės nendriadusės buveinių būklės gerinimui:
– Paršežerio-Lūksto pelkių komplekso gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-769 „Dėl Paršežerio-Lūksto pelkių komplekso gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Vienas šio plano tikslų – užtikrinti gerą Paršežerio ir Lūksto ežerų ekologinę būklę, kartu sudarant prielaidas į Buveinių direktyvos II priedą įrašytų rūšių: paprastojo kirtiklio, kartuolės ir dvijuostės nendriadusės populiacijų išsaugojimui. Šiame gamtotvarkos plane numatoma užtikrinti plėšriųjų žuvų biomasės atkūrimą ir palaikymą Lūksto ežere, siekiant padidinti ežerų ekosistemų stabilumą, bei atkurti ir išsaugoti palankią dvijuostės nendriadusės apsaugos būklę dalyje gamtotvarkos plano teritorijos. Šiame gamtotvarkos plane numatytų priemonių poveikis yra ilgalaikis, jų efektyvumas dvijuostės nendriadusės populiacijai gali pasireikšti palaipsniui, o poveikis gali būti pastebėtas tik ilgalaikių (ne trumpesnių kaip dešimtmetis) stebėjimų metu;
– Šventosios senvagių gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. D1-593 „Dėl Šventosios senvagių gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Vienas šio gamtotvarkos plano tikslų – užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos rūšių: dvijuosčių nendriadusių, šarvuotųjų skėčių apsaugos būklę. Gamtotvarkos plane numatoma pagerinti dvijuosčių nendriadusių, šarvuotųjų skėčių buveinės sąlygas, senvagių pakrantėse praretinant sumedėjusią augaliją ir palaikant atviras senvagių pietines pakrantes jas šienaujant;
– Aukštumalos telmologinio draustinio gamtotvarkos planas. Šio gamtotvarkos plano tikslas – sudaryti prielaidas teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių: 7110 *Aktyvios aukštapelkės (ne mažesniame kaip 621 ha plote), 91D0 *Pelkiniai miškai (ne mažesniame kaip 12,6 ha plote), 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai (ne mažesniame kaip 11,7 ha plote) būklės išsaugojimui ir gerėjimui su joms būdinga struktūra ir rūšių sudėtimi ir sudaryti palankias sąlygas 7120 Degradavusios aukštapelkės buveinei (148,8 ha) vystytis į 7110 *Aktyvios aukštapelkės arba 91D0 *Pelkiniai miškai buveines. Nuo geros EB svarbos buveinių komplekso būklės Aukštumalos pelkėje tiesiogiai priklauso čia aptinkamų dvijuosčių nendriadusių ir kitų saugomų rūšių būklė. Šiame gamtotvarkos plane numatytų priemonių poveikis yra ilgalaikis, jų efektyvumas dvijuostės nendriadusės populiacijai gali pasireikšti palaipsniui, o poveikis gali būti pastebėtas tik ilgalaikių (ne trumpesnių kaip dešimtmetis) stebėjimų metu;
– Pavirinčių-Pakalnių pelkės gamtotvarkos planas. Šio gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje randamų Europos Bendrijos svarbos buveinių: 3160 Natūralių distrofinių ežerų ne mažesniame kaip 6,6 ha plote, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų ne mažesniame kaip 2,7 ha plote apsaugos būklę su joms būdinga struktūra ir rūšine sudėtimi, taip pat išsaugoti esamas nykštukinės strėliukės ir pievinio satyriuko populiacijas. Numatyta renatūralizuoti hidrologinį režimą, atkurti ir palaikyti palankias sąlygas 3160 Natūralių distrofinių ežerų ir 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinėse. Šiame gamtotvarkos plane numatytų priemonių poveikis yra ilgalaikis, jų efektyvumas dvijuostės nendriadusės populiacijai gali pasireikšti palaipsniui, o poveikis gali būti pastebėtas tik ilgalaikių (ne trumpesnių kaip dešimtmetis) stebėjimų metu. Šiuo metu dvijuostės nendriadusės populiacijos būklė yra nežinoma, vabalai buvo sugauti tik 2008 m. netipiškoje rūšiai buveinėje, 2012 m. nendriadusė aptikta nebuvo;
– Vijurkų pievų gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-118 „Dėl Vijurkų pievų gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Vienas iš šio gamtotvarkos plano tikslų yra užtikrinti teritorijoje rastų į Saugomų rūšių sąrašą įrašytos dvijuostės nendriadusės buveinės – ne mažiau kaip 0,05 ha, gerą apsaugos būklę. Šiame gamtotvarkos plane numatyta praretinti sumedėjusią augaliją Dubysos senvagių pakrantėse, organizuoti senvagės gilinimo darbų techninio projekto parengimą ir gilinimo darbus.
Visuose gamtotvarkos planuose numatytos bendros teritorijos ekologinę būklę palaikančios priemonės, kurios ilgalaikėje prognozėje gali teigiamai įtakoti ir dvijuostės nendriadusės populiaciją. Šventosios senvagių, Vijurkų pievų gamtotvarkos planuose numatytos konkrečios buveinės būklę gerinančios priemonės šio vabzdžio radavietėje.
23. Numatyti tvarkymo darbai parengiant apsaugos veiksmų planą Dukstynos entomologinio draustinio teritorijoje, kurioje yra du vandens telkiniai – senvagės, viena iš jų apauga nendrėmis, mažėja atviro vandens plotas, o kita senvagė – vasarą išdžiūna. Planuojami nendrių naikinimo, buveinės pakrantės atvėrimo ir išdžiūstančios senvagės pagilinimo darbai, kurie padidintų tinkamos dvijuostei nendriadusei buveinės plotą, optimizuotų buveinės sąlygas.
III SKYRIUS
DVIJUOSTĖS NENDRIADUSĖS APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
24. Dvijuostės nendriadusės (Graphoderus bilineatus) apsaugos plano (toliau – Apsaugos planas) tikslas – išsaugoti ir palaikyti palankias dvijuostės nendriadusės buveinės sąlygas ne mažiau kaip 25 žinomose radavietėse Lietuvoje.
Palankios buveinės sąlygos – gerai saulės apšviesti neišdžiūstantys 0,7–2 m gylio stovinčio vandens telkiniai ir jų kompleksai su gausia vandens augalija, natūraliomis, mozaikiškai apaugusiomis žoline augalija priekrantėmis, kuriose stebėjimo metu būtų aptinkama ne mažiau dviejų dvijuostės nendriadusės individų dešimtyje gaudyklių, naudojant 10 gaudyklių 1 ha.
26. Apsaugos plano uždaviniai gali būti finansuojami iš Europos Sąjungos fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, privačių ir/ ar kitų lėšų.
3 lentelė. Dvijuostės nendriadusės Apsaugos plano uždaviniai ir priemonės
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Išsaugoti dvijuostės nendriadusės buveines radavietėse |
rengti ir įgyvendinti apsaugos veiksmų ir/ ar gamtotvarkos planus dvijuostės nendriadusės radavietėms. |
| 2. Palaikyti palankią dvijuostės nendriadusės buveinių būklę |
2.1. praretinti vandens telkinio, kuriame gyvena dvijuostės nendriadusės, pakrantės juostoje krūmus ir medžius; 2.2. sumažinti vandens telkinio, kuriame gyvena dvijuostės nendriadusės, priekrančių užaugimą nendrėmis, švendrais, meldais; 2.3. biotechninėmis priemonėmis palaikyti pakankamą vandens lygį (0,7–0,9 m) nusenkančiuose vandens telkiniuose, kuriuose gyvena dvijuostės nendriadusės. |
| 3. Sudaryti sąlygas vandens telkinių kompleksų išsaugojimui |
dvijuostės nendriadusės radavietėse apsaugos ir tvarkymo priemones taikyti kompleksui vandens telkinių, nutolusių vienas nuo kito iki 1,5 km. |
| 4. Nustatyti dvijuostės nendriadusės paplitimą ir buveinių būklę Lietuvoje |
4.1. atlikti dvijuostės nendriadusės naujų radaviečių paiešką Lietuvoje, potencialiai tinkamose dvijuostei nendriadusei buveinėse; 4.2. atlikti ilgalaikius tyrimus žinomose radavietėse, įvertinant buveinių pasirinkimą, buveinių pokyčių tyrimus; 4.3. atlikti dvijuostės nendriadusės biologinius, ekologinius bei migracijos tyrimus. |