RIETAVO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VALSTYBINĖS ŽEMĖS NUOMOS MOKESČIO
ADMINISTRAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2014 m. lapkričio 27 d. Nr. T1-190
Rietavas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 33 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Rietavo savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Rietavo savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. T1-138 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos patvirtinimo“;
Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Rietavo savivaldybės tarybos
2014 m. lapkričio 27 d.
sprendimu Nr. T1-190
VALSTYBINĖS ŽEMĖS NUOMOS MOKESČIO ADMINISTRAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą arba suteiktą naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, sutarčių sudarymo, kadastro duomenų teikimo, mokesčio apskaičiavimo, lengvatų taikymo, deklaracijų įteikimo nuomos mokesčio mokėtojams, mokesčio sumokėjimo ir grąžinimo, įmokų apskaitos, mokesčio išieškojimo ir mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška Rietavo savivaldybėje tvarką.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis šiais teisės aktais:
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“;
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“;
2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą“;
2.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1373 patvirtintomis Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklėmis;
2.9. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 „Dėl skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“;
3. Žemės nuomos mokesčio mokėtojas (toliau – mokesčio mokėtojas) yra fizinis ar juridinis asmuo, išsinuomojęs ar naudojantis valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius.
4. Žemės nuomos mokesčio deklaracijos formą juridiniams asmenims tvirtina Rietavo savivaldybės administracijos direktorius.
5. Žemės nuomos mokestį administruoja Rietavo savivaldybės administracijos Teisės ir finansų skyrius.
II. VALSTYBINĖS ŽEMĖS NUOMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS
8. Valstybinės žemės sklypus išnuomoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius.
III. KADASTRO DUOMENŲ TEIKIMAS
10. Kadastro duomenis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus (liepos 1 dienos duomenys) valstybės įmonė Registrų centras pateikia pagal duomenų teikimo sutartį, sudarytą su Rietavo savivaldybės administracija.
11. Kadastro duomenis apie Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus ir jų naudotojus (liepos 1 dienos duomenys) pateikia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius:
11.1. apie asmenims suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus, dėl kurių pateikti prašymai privatizuoti, išsinuomoti ar gauti naudotis neatlygintinai, bet valstybinės žemės nuomos sutartys ar panaudos sutartys nesudarytos;
11.2. apie asmenims suteiktus ar išnuomotus valstybinės žemės sklypus, dėl kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys sudarytos;
11.3. apie asmenims suprojektuotus ir paženklintus vietovėje pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus naudojamus valstybinės žemės sklypus;
11.4. apie kaimo vietovėje esančius statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės sklypus, kurie nebuvo suteikti ar išnuomoti;
12. 11 punkte nurodytų duomenų teikimo tvarka, forma ir kitos sąlygos nustatomos bendru Rietavo savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus susitarimu.
IV. VALSTYBINĖS ŽEMĖS NUOMOS MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS
15. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomojamą (išnuomotą ar naudojamą) ne aukciono būdu, metinius tarifus nustato Rietavo savivaldybės taryba.
16. Valstybinės žemės vertę apskaičiuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205.
17. Žemės nuomos mokestis už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo.
18. Nuomojant valstybinę žemę aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis lygus aukciono metu pasiūlytam didžiausiam nuomos mokesčiui.
19. Žemės nuomos mokestis už valstybinę žemę nustojamas skaičiuoti, kai:
20. Savivaldybės administracijos Teisės ir finansų ir biudžeto skyriaus darbuotojas, kuriam pagal pareigybės aprašymą priskirtos šios funkcijos, naudodamasis finansų ir apskaitos valdymo informacine sistema „MyLOBster“, apskaičiuoja žemės nuomos mokestį fiziniams asmenims, patvirtina ir atspausdina žemės nuomos mokesčio deklaracijas, mokėjimo kvitus, mokėjimo pranešimus ir, patikrinęs mokesčio apskaičiavimo duomenis, pasirašo deklaracijoje.
21. Žemės nuomos mokesčio deklaracijos, mokėjimo kvitai ir mokėjimo pranešimai fiziniams asmenims išsiunčiami paštu ne vėliau, kaip iki kalendorinių metų lapkričio 1 d.
22. Juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį ir mokesčio deklaracijas dviem
egzemplioriais pateikia Teisės ir finansų skyriui. Vienas deklaracijos egzempliorius lieka Teisės ir finansų skyriuje, o kitas, pasirašytas skyriaus darbuotojo, kuriam pagal pareigybės aprašymą priskirtos šios funkcijos, grąžinamas deklaraciją pateikusiam asmeniui. Juridinių asmenų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip likus 15 dienų iki mokesčio sumokėjimo termino.
23. Jeigu juridiniai asmenys nepateikia valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų iki Savivaldybės tarybos nustatyto termino, Savivaldybės administracijos Teisės ir finansų skyrius pagal turimus duomenis apskaičiuoja valstybinės žemės nuomos mokestį.
24. Mokesčio mokėtojo deklaracija gali būti tikslinama:
24.1. kai valstybės įmonė Registrų centras atnaujina kadastro duomenis apie įregistruotus valstybinės žemės sklypus ir jų nuomotojus;
24.2. kai Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius atnaujina duomenis apie Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus valstybinės žemės sklypus ir jų naudotojus;
24.3. kai Taryba pateikia patikslintą ar naujai priimtą sprendimą dėl lengvatos taikymo (atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio ar jo sumažinimo) jau po deklaracijos išsiuntimo mokesčio mokėtojui;
24.4. kai mokesčio administratorius nustato, kad mokesčio mokėtojui išsiųstame pranešime įrašyti neteisingi ar netikslūs duomenys;
25. Jeigu žemės nuomos mokestis nuomininkui (naudotojui) nebuvo apskaičiuotas Tarybos patvirtintais terminais ar perskaičiuojamas ne dėl nuomininko (naudotojo) kaltės, delspinigiai pradedami skaičiuoti po 30 dienų nuo deklaracijos patvirtinimo datos.
26. Nustačius, kad asmuo įsigyja nekilnojamąjį turtą iš kito asmens, kuris žeme naudojasi nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties, nekilnojamąjį turtą įsigijęs asmuo, kaip valstybinės žemės naudotojas, valstybinės žemės nuomos mokestį turi pradėti mokėti nuo kito mėnesio po nekilnojamojo turto perdavimo sutarties sudarymo. Kai nekilnojamasis turtas įsigyjamas iš asmens, kuris yra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį, nekilnojamąjį turtą įsigijęs asmuo turi sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį ir valstybinės žemės nuomos mokestį turi pradėti mokėti nuo kito mėnesio po šios sutarties įregistravimo Registrų centre. Jeigu asmuo, bet kokiais būdais perėmęs nekilnojamąjį turtą nesudarė naujos valstybinės žemės nuomos sutarties, jis, kaip žemės po pastatais naudotojas, privalo mokėti žemės nuomos mokestį nuo kito mėnesio, kai perėmė teises į nekilnojamąjį turtą.
V. LENGVATŲ TAIKYMO TVARKA
28. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.
29. Valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos taikomos vadovaujantis Savivaldybės tarybos priimtais sprendimais.
30. Kai valstybinės žemės nuomininkas, turintis teisę į lengvatą, turi žemės sklypą, didesnį negu Tarybos nustatytas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, už sklypo dalį, viršijančią nustatytą neapmokestinamąjį sklypo dydį, apskaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
31. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomininkas ar naudotojas teisę gauti žemės nuomos mokesčio lengvatą įgyja pirmąjį metų pusmetį, lengvata teikiama visus metus, o jeigu antrąjį pusmetį – nuo kitų kalendorinių metų.
32. Kai teisė į žemės nuomos mokesčio lengvatą baigiasi pirmąjį metų pusmetį, žemės nuomos mokestis imamas už visus metus, o jeigu ji baigiasi antrąjį metų pusmetį, mokestis imamas nuo kitų metų.
33. Fiziniai asmenys, kurie pagal Tarybos sprendimą turi teisę gauti valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatą, Teisės ir finansų skyriui turi pateikti šiuos dokumentus:
34. Savivaldybės administracijos darbuotojas, administruojantis valstybinės žemės nuomos mokestį, turi teisę taikyti Tarybos nustatytas lengvatas, vadovaudamasis LR gyventojų registro tarnybos pateiktais duomenimis.
VI. VALSTYBINĖS ŽEMĖS NUOMOS MOKESČIO MOKĖJIMAS IR APSKAITA
36. Fiziniai ir juridiniai asmenys žemės nuomos mokestį už nustatyta tvarka jiems suteiktą naudotis arba išnuomotą valstybinę žemę moka:
36.1. už žemės ūkio paskirties žemę, išnuomotą I pusmetį – už visus metus, už žemę, išnuomotą II pusmetį – nuo kitų kalendorinių metų;
37. Jeigu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties terminas baigiasi I pusmetį, žemės nuomos mokestis tais metais nemokamas, o jeigu II pusmetį – nemokamas nuo kitų metų.
38. Jeigu pasibaigia valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties terminas, nuomos mokestis nemokamas nuo kito mėnesio po nuomos sutarties termino pasibaigimo (sutarties nutraukimo).
39. Mokestį ir delspinigius už mokesčio mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys. Tokiu atveju mokėjimo pervedime turi būti nurodyti asmens, už kurį mokamas mokestis, duomenys: vardas, pavardė (juridinio asmens pavadinimas), asmens kodas (užsienio šalių piliečio identifikacinis numeris, juridinio asmens kodas).
40. Nuomininkas, subnuomojęs valstybinę žemę trečiajam asmeniui, valstybinės žemės nuomos mokestį moka Apraše nustatyta tvarka.
41. Už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminas ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo į žemės nuomos mokesčio surenkamąją sąskaitą dieną (įskaitytinai). Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Delspinigių dydis lygus tuo metu galiojančiam Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintam delspinigių dydžiui.
42. Fiziniai ir juridiniai asmenys valstybinės žemės nuomos mokestį sumoka į Rietavo savivaldybės biudžeto sąskaitą žemės nuomos mokesčiui administruoti Nr. LT047300010079467040, esančią AB „Swedbank“.
43. Valstybinės žemės sklypų nuomininkai ir naudotojai žemės nuomos mokestį į nurodytą Savivaldybės administracijos sąskaitą sumoka iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
45. Duomenys apie sumokėtą žemės nuomos mokestį periodiškai perduodami iš banko duomenų bazės į finansų ir apskaitos valdymo informacinės sistemos „MyLOBster“ duomenų bazę.
47. Mokestis ir delspinigiai laikomi sumokėtais, kai kredito įstaiga ar kita mokėjimą priimanti įstaiga įvykdo atitinkamą mokesčio mokėtojo mokėjimo nurodymą ir įmokos įskaitomos į Savivaldybės administracijos surenkamąją sąskaitą.
48. Žemės ir vandens telkinių nuomos mokesčio sumokėjimą kontroliuoja Savivaldybės administracijos Teisės ir finansų skyriaus darbuotojas, administruojantis valstybinės žemės nuomos mokestį.
VII. VANDENS TELKINIŲ NUOMOS MOKESČIO ADMINISTRAVIMAS
50. Valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkiniai nuomojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
51. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius Savivaldybės administracijai teikia duomenis apie sudarytas valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių žvejybai nuomos sutartis. Duomenų teikimo tvarka nustatoma Savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos susitarimu.
52. Išnuomojant valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius žvejybai aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis lygus didžiausiam aukciono metu pasiūlytam nuomos mokesčiui.
53. Vandens telkinių nuomos mokestis nustatytais terminais mokamas į Rietavo savivaldybės biudžeto sąskaitą Nr. LT047300010079467040, esančią „Swedbank“ AB.
VIII. NUOMOS MOKESČIO IŠIEŠKOJIMO IR PERMOKOS GRĄŽINIMO TVARKA
55. Nesumokėjus žemės nuomos mokesčio per 3 mėnesius po nustatyto termino pabaigos, Teisės ir finansų skyrius paštu siunčia priminimą dėl mokestinės prievolės įvykdymo, skolininkui suteikiant 30 dienų terminą skolai sumokėti:
55.1. paprastu laišku, kai žemės nuomos mokesčio nepriemoka su delspinigiais yra nuo 6 iki 145 eurų;
56. Nesumokėjus priminime nurodytos sumos per nustatytą terminą, Savivaldybės administracijos darbuotojas, administruojantis valstybinės žemės nuomos mokestį, skolininkui siunčia ikiteisminį priminimą dėl mokestinės prievolės nevykdymo ir skolininkų duomenis pateikia Savivaldybės administracijos Teisės ir finansų skyriaus vedėjui. Skolos išieškojimo procedūrą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka inicijuoja ir ieškinį ar kitą procesinį dokumentą teismui rengia Teisės ir finansų skyriaus vedėjas.
57. Nesumokėto mokesčio išieškojimui taikomas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas 5 metų senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.
58. Susidariusi žemės nuomos mokesčio permoka, mokėtojo prašymu turi būti grąžinama per 14 dienų: juridiniams asmenims į jų įmonės sąskaitą, fiziniams asmenims – į asmeninę sąskaitą. Prašymą dėl žemės nuomos mokesčio permokos grąžinimo mokesčių mokėtojas turi pateikti Teisės ir finansų skyriui iki kito mokestinio laikotarpio deklaracijos pateikimo. Nepateikus prašymo arba praleidus terminą prašymui pateikti, nuomos mokesčio permoka įskaitoma į ateinančių metų mokestinį laikotarpį
IX. MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS PRIPAŽINIMAS BEVILTIŠKA
IR PASIBAIGUSIA
59. Beviltiška pripažįstama ta mokesčio mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu:
59.1. mokesčio mokėtojas (fizinis asmuo) mirė arba paskelbtas mirusiu, o įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų;
59.4. netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų sunki ekonominė (socialinė) padėtis.
60. Jeigu vieno skolininko skolų suma neviršija 6 eurų, norint šias skolas laikyti beviltiškomis, netaikomas reikalavimas turėti skolų beviltiškumą ir mokesčio mokėtojo pastangas atgauti tokias skolas įrodančius dokumentus.
61. Teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigia, kai:
62. Kai mokestinė nepriemoka pripažinta beviltiška, Tarybai pateikiamas sprendimo dėl skolų pripažinimo beviltiškomis projektas ir aiškinamasis raštas, kodėl siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, prie kurio turi būti pridėti dokumentai, liudijantys fizinio asmens mirtį, pažyma apie likviduoto juridinio asmens išregistravimą iš įmonių registro ir kiti dokumentai, pagrindžiantys pastangas šioms skoloms susigrąžinti.
63. Kai mokesčio mokėtojo mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška, beviltiška nepriemoka pripažįstami ir su ja susiję delspinigiai.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65. Mokesčio administratoriaus veiksmai, neaprašyti šioje Tvarkoje, atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir mokesčio klausimus reglamentuojančiais teisės aktais.
66. Visi ginčai, kylantys dėl atsisakymo mokėti mokestį, mokesčio dydžio ir mokesčio nesumokėjimo nustatytais terminais sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.