Administracinė byla Nr. AS-747-822/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03500-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Žolynėlis“ (toliau – ir pareiškėjas, darželis „Žolynėlis“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Ministras) 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. D1-520 „Dėl Klimato kaitos programos subsidijos lėšų, skirtų Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ projektui „Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ pastato atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“, teikimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-520).
Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. D1-520 2 punkto vykdymą, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjas nurodė, jog Įsakymo Nr. D1-520 2 punkto galiojimas, sąlygojantis būtinybę jį vykdyti dar iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo, sukels didelę žalą, kurios atitaisymas vėliau bus itin sudėtingas. Pažymėjo, jog Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ pastato atnaujinimo darbai yra įvykdyti, o šiam projektui įgyvendinti skirtas finansavimas realiai panaudotas (visi finansuojamame projekte numatyti darbai yra pabaigti, o visos lėšos, tiek Klimato kaitos specialiosios programos, tiek iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų, jau yra sumokėtos rangovams), todėl 287 470,44 Eur sumos grąžinimas šiuo atveju reikštų ypatingai didelės piniginės sumos neplanuotą netekimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ skundą nagrinėti, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas nustatė, jog ginčijamu Įsakymu Nr. D1-520 yra nutrauktas pareiškėjo projektui „Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ pastato atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“ 2014 m. rugsėjo 25 d. Ministro įsakymu Nr. D1-774 skirtų subsidijų teikimas. Ginčijamo Įsakymo Nr. D1-520 rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyta, kad pareiškėjas per 60 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos privalo grąžinti 287 470,44 Eur išmokėtą subsidijų dalį į Aplinkos projektų valdymo agentūros sąskaitą.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus dėl skundžiamo Įsakymo sustabdymo bei juos pagrindžiančius įrodymus, vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas šiuo atveju nenurodė ir nepateikė įrodymų, kaip 287 470,44 Eur sumos grąžinimas paveiks ugdymo įstaigos veiklos galimybes, todėl pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius negali būti pakankamu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 94 straipsnį skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Taigi tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, būtų pagrindas taikyti ABTĮ 94 straipsnyje numatytas administracinio akto panaikinimo pasekmes. Dėl šių priežasčių teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir tenkinti pareiškėjo prašymą – sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. D1-520 „Dėl Klimato kaitos programos subsidijos lėšų, skirtų Vilniaus lopšelio-darželio „Žolynėlis“ projektui Vilniaus lopšelio-darželio „Žolynėlis“ pastato atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“, teikimo nutraukimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo“ 2 punkto vykdymą, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismas nepakankamai įsigilino į faktinę situaciją ir nepakankamai jautriai sprendė klausimą, kuris susijęs su visuomenei ypač svarbiu ikimokyklinio ugdymo organizavimu, skirtu negalią ir specialiuosius poreikius turintiems vaikams. Tokiu būdu teismas sudaro sąlygas nukentėti ir viešajam interesui – negalią ir specialiuosius poreikius turintys mažamečiai vaikai. Šioje byloje netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, netektų galimybės gauti kompleksinę pagalbą, kuri yra gyvybiškai ir socialiai būtina.
Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nenurodė išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta žala. Teigia, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo finansinė situacija turi būti saugoma, siekiant užtikrinti tolimesnį nepertraukiamą vaikų ugdymą. Paaiškina, jog pareiškėjo pastato atnaujinimo darbai yra įvykdyti, o šiam projektui įgyvendinti skirtas finansavimas realiai panaudotas (lėšos sumokėtos rangovams), todėl 287 470,44 Eur sumos grąžinimas reikštų ypatingai didelės piniginės sumos neplanuotą netekimą.
Pažymi, jog pareiškėjo biudžetas yra 691 200 Eur, iš jų 571 100 Eur skiriamas darbo užmokesčiui išmokėti, biudžeto likutis 2019 m. spalio 22 d. – 26 203,26 Eur. Be to, pareiškėjui reikalingi 181 186,10 Eur darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumokėti. Teigia, kad grąžinus 287 470,44 Eur išmokėtą subsidijos dalį, taptų neaišku ar pareiškėjas galėtų toliau tęsti savo veiklą.
Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas yra pastatomas į visišką proceso šalių interesų pusiausvyros neatitinkančią padėtį, pažeidžiančią viešąjį interesą – iš pareiškėjo yra atimamos būtinos lėšos ugdymo veiklai vykdyti, tuo tarpu ginčo suma valstybei nėra tokia didelė ir neatidėliotinai reikalinga.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, jog lėšos, kurias pareiškėjas privalo grąžinti yra tikslinės lėšos, t. y. Klimato kaitos programos lėšos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, klimato kaitos valdymo priemonėms papildomai finansuoti sudaroma Klimato kaitos programa, kurios lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir planuojamos valstybės biudžete, todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad lėšų grąžinimas prieštarauja viešojo turto naudojimo principams.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad lėšų trūkumas darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymi, jog pareiškėjas, neturėdamas pakankamai lėšų savo prievolei padengti, turi galimybę kreiptis į biudžetinės įstaigos savininką – Vilniaus miesto savivaldybę, dėl reikalingų lėšų skyrimo.
Pareiškėjo nurodomos neigiamos pasekmės, kurios pareiškėjui gali kilti dėl Įsakymo nesustabdymo, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl Įsakymo vykdymo kilsiančių turtinio pobūdžio neigiamų pasekmių pašalinimas ateityje būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus, tai, kad vadovaujantis Finansavimo sutarties nuostatomis pareiškėjas teikė atsakovui projekto įgyvendinimo ataskaitas, o projektui įgyvendinti išmokėta subsidijos dalis buvo realiai panaudota pareiškėjo pastato atnaujinimui: buvo atliktas pastato sienų šiltinimas, stogo šiltinimas, langų, lauko durų keitimas, šildymo sistemos modernizavimas ir kt., t. y. įgyvendinti visi numatyti sprendiniai, susiję su energijos suvartojimo sąnaudų sumažinimu. Pažymi, jog Įsakyme nurodyta suma akivaizdžiai viršija pareiškėjo finansines galimybes, kas lemtų darbuotojams negalėjimą išmokėti darbo užmokesčio, o netekus darbuotojų – galimą ugdymo įstaigos veiklos pabaigą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. D1-520 2 punkto vykdymą, kuriame nustatyta: „ kad pareiškėjas per 60 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos privalo grąžinti 287 470,44 Eur, t. y. pareiškėjui išmokėtą subsidijos dalį iš Klimato kaitos programos lėšų į APVA atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke. Vadovaujantis Projektų finansavimo sutarties 6.5 papunkčiu, negrąžinus sumos per nurodytą terminą pareiškėjas privalės mokėti 0,01 procento delspinigius nuo grąžintinos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną“. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, jog jam – specialiajam lopšeliui-darželiui, kuris ugdo negalią ir specialiuosius poreikius turinčius mažamečius vaikus, ypatingai didelės piniginės sumos netekimas, gali nulemti tolimesnę darželio „Žolynėlis“ veiklą bei ugdymo įstaigos užsidarymą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (įsakymo Nr. D1-266 redakcija nuo 2019 m. gegužės 8 d.) 149 punkte nustatyta, kad pareiškėjai turi teisę apskųsti Aplinkos ministerijos ir atsakingosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo skyrimo ar neskyrimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu teisės aktų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. D1-520 nustatytas įpareigojimas – grąžinti 287 470,44 Eur, turi būti įvykdyta per 60 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo nuostatomis darytina išvada, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjas Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Žolynėlis“ yra apskundęs Įsakymą Nr. D1-520 Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nestabdo ginčijamo Įsakymo Nr. D1-520 vykdymo ir turi pareiškėjui teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-586-575/2018).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su ginčijamo Įsakymo Nr. D1-520 teisėtumu ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu, byloje pateiktus duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo užtikrinti pareiškėjo skundo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Žolynėlis“ yra biudžetinė, pelno nesiekianti vaikų ugdymo institucija, kurios steigėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Darželio „Žolynėlis“ metinis biudžetas sudaro 691 200 Eur, iš jų 571 100 Eur skiriamas darbo užmokesčiui išmokėti, biudžeto likutis – 26 203,26 Eur. Atsižvelgiant į tai bei įvertinusi pareiškėjo byloje pateiktus Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Žolynėlis“ buhalterinės apskaitos duomenis (b. l. 133–135), teisėjų kolegija vertina, jog darželiui „Žolynėlis“ grąžintinų lėšų dydis (287 470,44 Eur) viršija pareiškėjo apyvartinių lėšų likutį, todėl darželis „Žolynėlis“ neturėtų galimybės sumokėti grąžintiną sumą. Be to, pareiškėjo Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ tikslai – ugdyti vaikus, turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, kuriuos nustato pedagoginės-psichologinės tarnybos ir negalinčių lankyti bendro ugdymo įstaigų. Kartu su šeima ugdyti ir puoselėti vaikų dvasines ir fizines galias, lemiančias vaiko asmenybės vystymąsi ir jo integraciją į visuomenę. Pažymėtina, jog Vilniaus mieste yra tik keli specialieji vaikų darželiai. Taigi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas privalėtų grąžinti 287 470,44 Eur sumą, kuri kaip matyti iš aukščiau aptartų argumentų, gali lemti darželio „Žolynėlis“ uždarymą/veiklos stabdymą, tuo tarpu vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų apribota galimybė gauti jiems būtiną ir reikalingą ugdymą. Apibendrinant pasakytina, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje ginčijamą Įsakymą ir byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, yra nepagrįsta, todėl naikinama, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį pakeisti, panaikinant šios nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir šia nutartimi išspręsti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sprendimo klausimą.
Tenkinti pareiškėjo Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. D1-520 „Dėl Klimato kaitos programos subsidijos lėšų, skirtų Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ projektui „Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ pastato atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“, teikimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo“ 2 punkto vykdymą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai |
Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė
|