BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2015–2020 M. ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO IR BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2015 m. rugsėjo 29 d. Nr. T- 206
Biržai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio
2 dalies 36 punktu ir 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, 31 straipsnio 1 dalimi, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 atsižvelgdama į Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, Biržų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti:
1.1. Biržų rajono savivaldybės 2015–2020 m. atliekų tvarkymo planą (1 priedas);
1.2. Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (2 priedas).
2. Pripažinti netekusiu galios Biržų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. T-119 „Dėl Savivaldybės atliekų tvarkymo plano ir atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
3. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2015 m. gruodžio 1 d.
Savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas
PATVIRTINTA
Biržų rajono savivaldybės tarybos
2015 m. rugsėjo 29 d.
sprendimu Nr. T-206
1 priedas
BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO
2015-2020 M. PLANAS
TURINYS
1. Įvadas................................................................................................................................................................................. 3
2. Esamos komunalinių atliekų tvarkymo būklės apžvalga............................................. 4
2.1. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimas...................................................................... 4
2.2. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimas........................................................................... 5
2.2.1. Principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas....................................................................................................... 5
2.2.2. Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos........................................................................................................ 7
2.2.3. Investicinių projektų įgyvendinimas ir finansavimas.................................................................................... 7
2.3. Biržų rajono savivaldybės statistiniai ir atliekų tvarkymo duomenys........................................... 8
2.3.1. Gyventojų skaičius ir būstai.............................................................................................................................. 8
2.3.2. Komunalinių atliekų turėtojų (gyventojų ir įmonių) aptarnavimas............................................................ 9
2.3.3. Susidariusių komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis....................................................................................... 9
2.3.4. Sutvarkytų komunalinių atliekų kiekiai......................................................................................................... 10
2.4. Antrinių žaliavų surinkimas ir tvarkymas................................................................................................. 11
2.5. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas...................................................................................................... 13
2.5.1. Biologinių atliekų namudinis kompostavimas.............................................................................................. 13
2.5.2. Žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas kompostavimo aikštelėje.................................................. 13
2.5.3. Maisto (virtuvės) atliekų tvarkymas............................................................................................................... 13
2.6. Specifinių komunalinių atliekų tvarkymo srautų surinkimas ir tvarkymas................................. 14
2.7. Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas............................................................................ 15
2.7.1. Komunalinių atliekų šalinimo įrenginiai ir jų pajėgumai.......................................................................... 16
2.7.2. Šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekiai....................................................................... 16
2.7.3. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai ir jų pajėgumai................................................................ 17
2.8. Senų sąvartynų uždarymas ir priežiūra po uždarymo............................................................................ 19
2.9. Visuomenės švietimas ir informavimas.......................................................................................................... 19
2.10. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimo būklė 19
2.11. Komunalinių atliekų tvarkymo stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė.................... 22
3. Komunalinių atliekų tvarkymo tikslai, Uždaviniai IR užduotys 2015-2020 m. 24
3.1. Valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys......................................................................... 24
3.2. Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai................................................. 26
4. Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemonių planas 2015-2020 m..................................................................................................................................................................................... 26
5. Komunalinių atliekų susidarymo prognozės ir numatomi sutvarkyti kiekiai 2015-2020 m. 30
5.1. Komunalinių atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo ateityje vertinimas...................................... 30
5.2. Biologinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas............................................................................................. 31
5.3. Antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, tvarkymo ateityje vertinimas............................................. 32
5.4. Elektros ir elektroninės įrangos bei kitų specifinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas....................... 34
5.5. Po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas....................... 35
6. Plano įgyvendinimo poveikio įmokų už atliekų tvarkymą dydžiui vertinimas 35
7. Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai.................................................................................... 36
1. Įvadas
Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planas 2015-2020 m .parengtas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir 2010 m. gruodžio 16 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1004 patvirtintų Reikalavimų regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams (Žin., 2010, Nr. 149-7654) reikalavimus.
Komunalinių atliekų tvarkymo planavimo tikslas – nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane 2015-2020 m. nustatytos priemonės, užtikrinančios Valstybiniame atliekų tvarkymo plane 2014-2020 m. (patvirtintame LR Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d.)ir Panevėžio regiono plėtros tarybos 2014 m. rugsėjo9 d. sprendimu Nr. 51/4S-26patvirtintame Panevėžio regiono atliekų tvarkymo plane 2014-2020 m. nustatytas užduotis.
Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą2015-2020 m. sudaro šios pagrindinės dalys:
1. Esamos komunalinių atliekų tvarkymo būklės apžvalga;
2. Komunalinių atliekų tvarkymo tikslai, uždaviniai ir užduotys 2015-2020 m.;
3. Komunalinių atliekų srautų susidarymo ir tvarkymo ateityje vertinimas;
4. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemonių planas 2015-2020 m.;
5. Plano įgyvendinimo poveikio įmokų už atliekų tvarkymą dydžiui;
6. Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai.
Už Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano 2015-2020 m. įgyvendinimą yra atsakinga Biržų rajono savivaldybė ir UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC). Sprendimus dėl šio plano pakeitimų priima Biržų rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Biržų rajono savivaldybės administracijos ir PRATC siūlymus.
2. Esamos komunalinių atliekų tvarkymo būklės apžvalga
2.1. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimas
Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugas visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą savo teritorijose yra atsakingos savivaldos institucijos. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės ar kelių savivaldybių įsteigtai įmonei. Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema yra Panevėžio komunalinių atliekų tvarkymo regiono (toliau – Panevėžio regiono) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Kaip nustatyta Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003) 7 priede, Panevėžio regionas apima Biržų rajono, Kupiškio rajono, Panevėžio miesto, Biržų rajono, Pasvalio rajono ir Rokiškio rajono savivaldybių teritorijas. 2005 m. liepos 1 d. šešios Panevėžio regiono savivaldybės (Panevėžio miesto, Biržų rajono, Rokiškio rajono, Biržų rajono, Pasvalio rajono, Kupiškio rajono) Jungtinės veiklos sutarties pagrindu įkūrė UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrą (toliau – PRATC). Remiantis šia sutartimi, Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra vieninga komunalinių atliekų tvarkymo sistema, integruojanti savyje Biržų rajono, Kupiškio rajono, Panevėžio miesto, Biržų rajono, Pasvalio rajono ir Rokiškio rajono savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi įgyvendinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms reikalavimus. 2010 m. birželio 11 d. Panevėžio regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. R2-42 buvo patvirtintas Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo planas 2010-2020 m., kuriame numatyta Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra. Šiuo planu numatyta įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamų projektų „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, „Panevėžio regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“, „Panevėžio regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ bei „Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ priemones. 2013 m. birželio 18 d. PRATC su UAB „Ekoatliekos“ pasirašė sutartį dėl Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų bei sutartį dėl Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros – komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių projektavimo, tiekimo ir statybos rangos.2014 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. 51/4S-26 patvirtintas atnaujintas Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas 2014-2020 m. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą Biržų rajono savivaldybės teritorijoje reglamentuoja Biržų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T- 119 patvirtintos Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės. Biržų rajono komunalinių atliekų turėtojams teikiamos šios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos:
- mišrių komunalinių atliekų tvarkymas;
- antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, tvarkymas;
- žaliųjų atliekų tvarkymas;
- didžiųjų atliekų, įskaitant naudotas padangas, tvarkymas;
- elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas;
- buityje susidarančių pavojingųjų atliekų tvarkymas;
- statybos ir griovimo atliekų tvarkymas.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą).Organizuodama komunalinių atliekų surinkimo Biržų rajono savivaldybės teritorijoje paslaugas, Biržų rajono savivaldybės administracija 2003 m. gruodžio31 d. pasirašė sutartį Nr. SS-70(susitarimai dėl šios sutarties pakeitimo pasirašyti 2008 m. Nr. SRV-58, 2011 m. Nr. SRV-96 ir 2015 m. Nr. SRV-54)su UAB „Biržų komunalinis ūkis“ dėl komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme taip pat nustatyta, kad Vyriausybės gamintojams ir importuotojams nustatytų alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos. Nuo 2013 m. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje veikia Asociacijos EEPA įdiegta ir UAB „EMP recycling“ eksploatuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių surinkimo sistema. Taip pat 2013 m. pasirašytos sutartys su VšĮ „Žaliasis tašas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl pakuočių atliekų, antrinių žaliavų tvarkymo.
2.2. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimas
Panevėžio regiono ir Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra finansuojama iš šių šaltinių: Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšų, PRATC ir skolintų lėšų, įmokų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kitų savivaldybės biudžeto lėšų, kitų lėšų.
Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plane 2010-2020 m. nurodyta, kad Panevėžio apskrities savivaldybėse iš atliekų turėtojų surenkamos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą nepakankamos. Iš dalies tai yra sąlygota to, kad ne visi gyventojai ir kiti komunalinių atliekų turėtojai, kurie naudojasi komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, moka už ją arba mokėjimų dydis yra nustatytas per mažas. Taip pat ne visos esamos sąnaudos yra dengiamos iš atliekų turėtojų surinktų įmokų – komunalinių atliekų tvarkymui yra naudojamos savivaldybių biudžetų lėšos. Ši situacija yra nepatenkinama, kadangi neleidžia pasiekti reikiamo atliekų tvarkymo paslaugos kokybės lygio bei neatitinka realių paslaugos teikimo sąnaudų.
2.2.1. Principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo sistema turi remtis principu „teršėjas moka“. Šis principas reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas ir (arba) medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas (gamintojo atsakomybės principas).
Šiuo metu Biržų rajono savivaldybėje įdiegta įmokos (tarifo) už komunalinių atliekų tvarkymą sistema. Esant tokiam apmokestinimui, atliekų turėtojai atsiskaito tiesiogiai su atliekų vežėju pagal Biržų rajono savivaldybės tarybos patvirtintas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo kainas. Tačiau ši sistema nėra pakankamai efektyvi, kadangi sudaro prielaidas atliekų atsikratyti neleistinais, teršiančiais aplinką būdais. Tą patvirtina ir Biržų rajono savivaldybėje surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis, kuris yra beveik 2 kartus mažesnis negu vidutiniškai Lietuvoje (žr. 2.7. skyrių).
2014-10-30 Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-233 patvirtintos tokios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos kainos:
· už 1 kubinio metro palaidų (konteineryje esančių, nesupresuotų) komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, įskaitant šalinimą sąvartyne – 15,56Eur be PVM (18,83Eur su PVM);
· daugiabučių namų butų savininkams (nuomininkams) ir individualių namų valdų savininkams, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus būste (daugiabučio namo bute ar individualiame name), vienam gyventojui per mėnesį:
o Biržų mieste – 1,68Eur be PVM (2,03Eur su PVM);
o Vabalninko mieste, Pabiržės miestelyje, Rinkuškių ir Medeikių kaimuose – 1,17Eur be PVM (1,42Eur su PVM);
· už konteinerio ištuštinimą vieną kartą:
o 80 litrų talpos – 1,55Eur be PVM (1,88Eur su PVM);
o 120 (140) litrų talpos – 2,40Eur be PVM (2,90 Eur su PVM);
o 240 (270) litrų talpos – 4,67Eur be PVM (5,65Eur su PVM);
o 360 litrų talpos – 6,94Eur be PVM (8,40 Eur su PVM);
o 0,77 (0,75 ar 0,66) kubinių metrų talpos – 13,64Eur be PVM (16,50 Eur su PVM);
o 1,1 kub. m talpos – 16,99Eur be PVM (20,56Eur su PVM).
Siekiant mokėjimo už atliekų surinkimą ir tvarkymą neišvengiamumo, o taip pat principo „teršėjas moka“ įgyvendinimo, Biržų rajono savivaldybėje numatoma pereiti prie rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą sistemos. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą vietinė rinkliava, tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka (taip pat ir už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą).
Biržų rajono savivaldybės 2015-02-27 duomenimis, komunalinių atliekų surinkimo paslauga teikiama 99 proc. miestų ir miestelių bei 97,5 proc. kaimo vietovių atliekų turėtojų.
2.2.1. lentelė. Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas Biržų rajono savivaldybėje 2015 m. pradžioje
| Gyvenvietės tipas |
Gyventojų skaičius pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą |
Gyventojų skaičius, kuriems teikiama paslauga |
Įregistruotų ūkio subjektų skaičius |
Ūkio subjektų skaičius, kuriems teikiama paslauga |
| vnt. |
proc. |
vnt. |
proc. |
| Miestuose daugiau kaip 1 000 gyv. |
13 869 |
13 719 |
99 |
716 |
716 |
100 |
| Miesteliuose daugiau kaip 500 gyv. |
2 419 |
2 404 |
99 |
| Miesteliuose daugiau kaip 200 gyv. |
5 642 |
5 603 |
99 |
| Miesteliuose mažiau nei 200 gyv. |
6 052 |
5 794 |
96 |
| Iš viso: |
27 982 |
27 520 |
98 |
716 |
716 |
100 |
Šaltinis: Biržų rajono savivaldybės administracija
Principas „teršėjas moka“ reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų ne tik atliekų turėtojas, bet ir (arba) medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas. Lietuvoje gamintojo atsakomybės principas taikomas pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvų, baterijų ir akumuliatorių bei kitų apmokestinamųjų gaminių (pvz., naudotų padangų) atliekų tvarkymui. Šių atliekų tvarkymas pagal gamintojo atsakomybės principą turėtų būti dengiamas šių gaminių gamintojų / importuotojų ir neįskaitomas į įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą.
2.2.2. Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos
„Visų sąnaudų padengimo“ principas nustato, kad mokėjimai už komunalinių atliekų tvarkymą turi padengti visas tiesiogines ir netiesiogines atliekų tvarkymo sąnaudas. Taigi įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai turi būti nustatomi tokiu būdu, kad surinktos lėšos dengtų suplanuotas Biržų rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas: komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo, Panevėžio regioninio sąvartyno Dvarininkų k., Panevėžio raj., eksploatavimo, senų sąvartynų uždarymo, rekultivavimo ir priežiūros po uždarymo, kitos atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo ir plėtros, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo bei kitas su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos, t. y. įmokos (tarifo) už komunalinių atliekų tvarkymą, susideda iš šių dedamųjų:
- Komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo iki regioninio sąvartyno sąnaudos;
- Komunalinių atliekų šalinimo sąnaudos (regioninis sąvartynas ir kita komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra regione), kurios nustatomos atsižvelgiant į PRATC vykdomas funkcijas (sąvartyno vartų mokestis, patvirtintas PRATC);
- Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos.
Biržų rajono savivaldybėje susidarančioms atliekoms Panevėžio regioniniame sąvartyne taikomas vienos tonos mišrių komunalinių atliekų šalinimo (deponavimo) „vartų“ mokestis –24,08 Eur(su PVM), kitoms šalinamoms atliekoms taikomas „vartų“ mokestis – 22,87Eur(su PVM). Mišrių komunalinių atliekų šalinimo „vartų“ mokestis nustatytas vadovaujantis „solidarumo“ principu (t. y. kuo labiau nutolusi savivaldybė arba transportavimo kaštai didesni, tuo „sąvartyno vartų” mokestis mažesnis.
Biržų rajono savivaldybės 2015-02-27 duomenimis, išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą, tenkančios namų ūkiui daugiabutyje sudarė vidutiniškai 2,52 Eur/mėn., o individualiame name –2,11 Eur/mėn. Didžiąją dalį Biržų rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų sudarė komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo sąnaudos (80 proc.).
2.2.3. Investicinių projektų įgyvendinimas ir finansavimas
Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimas buvo pradėtas, įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Bendra šio projekto vertė – 67,29 mln. Lt (19,49 mln. Eur). Už šias lėšas per 2005–2010 metus buvo numatyta pastatyti naująjį regioninį sąvartyną, įrengti 5 žaliųjų atliekų kompostavimo bei 5 didelio gabarito atliekų priėmimo aikšteles Panevėžyje, Kupiškyje, Pasvalyje, Biržuose ir Rokiškyje, pastatyti 2 perkrovimo stotis Biržuose ir Rokiškyje, įrengti rūšiavimo liniją regioniniame sąvartyne. Projekto ES Sanglaudos fondo paramos dalis sudarė 16,57 mln. Eur (85 proc.), o bendrojo finansavimo dalis –2,92 mln. Eur(15 proc.). Šio projekto apimtyje buvo įrengta žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Biržų k. bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Biržų k. ir Vabalninke (Kosmonautų g. 8.
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Panevėžio regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“, kurio bendra vertė siekia 4,32 mln. Eur, pabaigė 93 senų sąvartynų uždarymo darbus. Įgyvendinant Projektą Biržų rajone uždarytas 21 senas sąvartynas ir šiukšlynas.
Įgyvendinant 2007-2013 m. Europos Sąjungos Struktūrinės paramos projektą „Panevėžio regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“, Biržų rajone, Vabalninke, Kosmonautų g. 8 įrengta didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelė.
PRATC įgyvendina ES finansuojamą projektą „Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, kurio metu numatyta esamo Panevėžio regioninio atliekų sąvartyno teritorijoje Dvarininkų k., Panevėžio raj., pastatyti regioninius atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, kurių metiniai mechaninio apdorojimo pajėgumai siektų iki 86 470 tonų, o biologinio apdorojimo –22 000 tonų per metus. Įgyvendinamas projektas apima šias veiklas: biologiškai skaidžių atliekų (maisto, žaliųjų atliekų, popieriaus ir kartono) kompostavimą; miestų tvarkymo tarnybų bei kitų miesto organizacijų žaliųjų atliekų surinkimą ir nukreipimą į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles; likusių komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų bei juridinių asmenų ir gabenimą į atliekų sąvartyno teritoriją, kur jos bus apdorojamos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, atskiriant biologiškai skaidžias atliekas; atskirtos biologiškai skaidžių atliekų frakcijos apdorojamą anaerobinio fermentavimo įrenginiuose, išgaunant biodujas; tolimesnį biodujų panaudojimą – pardavimą, šilumos ir elektros energijos gamybą. Bendra projekto vertė –11,09 mln. Eur, iš kurių 85 proc. finansuojama ES Sanglaudos fondo ir 15 proc. UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras lėšomis.
2.3. Biržų rajono savivaldybės statistiniai ir atliekų tvarkymo duomenys
2.3.1. Gyventojų skaičius ir būstai
Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, gyventojų skaičius Biržų rajone 2015 m. pradžioje siekė 25,9 tūkst. ir per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo apie 22,7 proc. (vidutiniškai apie 1,9 proc. per metus). Biržų rajone yra registruota 376 veikiantys ūkio subjektai (iš kurių 292 – mažos ir vidutinės įmonės).
2.3.1.1. lentelė. Gyventojų ir juridinių asmenų skaičius Biržų rajono savivaldybėje
| Gyvenamoji vietovė |
Gyventojai 2005 m. pradžioje |
Gyventojai 2015 m. pradžioje |
Gyventojų skaičiaus sumažėjimas per dešimtmetį, proc. |
Metinis gyventojų skaičiaus sumažėjimas proc. |
Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2015 m. pradžioje |
| Miestas |
15 847 |
12 456 |
21,4 |
1,8 |
376 |
| Kaimas |
17 704 |
13 481 |
23,8 |
2,0 |
| Iš viso |
33 551 |
25 937 |
22,7 |
1,9 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Biržų rajono savivaldybėje buvo 12985 butai, iš kurių 4 028 – butai daugiabučiuose namuose, 8 957 – butai 1-2 butų namuose.
2.3.1.2. lentelė. Būstų skaičius Biržų rajono savivaldybėje, 2014 m. pabaigoje
| Gyvenamoji vietovė |
Butų skaičius daugiabučiuose |
1-2 butų namai |
Bendras būstų skaičius |
| Miestas |
3 242 |
2 931 |
6 173 |
| Kaimas |
786 |
6 026 |
6 812 |
| Iš viso |
4 028 |
8 957 |
12 985 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2015 m. pradžioje Biržų rajone Nekilnojamojo turto registre buvo registruota 8 931vieno ir dviejų butų gyvenamasis namas (2 581 Biržuose, 344 Vabalninke ir 6 006 kaime) ir 269 daugiabučiai namai (155 Biržuose, 32 Vabalninke ir 82 kaime).
2.3.2. Komunalinių atliekų turėtojų (gyventojų ir įmonių) aptarnavimas
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta atliekų tvarkymo užduotis – užtikrinti visuotinumo principą, teikiant viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, – Biržų rajono savivaldybėje įgyvendinta, nes ši paslauga, teikiama daugiau kaip 95 proc. savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų) ar kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus. Biržų rajono savivaldybės duomenimis, 2014 m. komunalinių atliekų surinkimo paslauga buvo teikiama 99 proc. miestų ir 97,5 proc. kaimo vietovių atliekų turėtojų.
2.3.3. Susidariusių komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis
Biržų rajono savivaldybės administracijos duomenimis, Biržų rajono savivaldybės teritorijoje 2013 m. buvo atskirai surinkta apie 2,57 tūkst. tonų atliekų ir 4,84 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, iš viso susidarė 7,41 tūkst. tonų komunalinių atliekų.
2012 m. regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne Dvarininkų k. PRATC pradėjo vykdyti sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbus – atliekų monitoringą. Atliekų sudėties tyrimai vykdomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-08-31 įsakymu Nr. D1-661 „Dėl regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo ir komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio juose vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 109-5148). Tyrimų, atliktų 2013 m., rezultatai pateikti 2.3.3.1. lentelėje.
2.3.3.1. lentelė. Biržų rajono savivaldybės Panevėžio regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo duomenys 2013 m.
| Atskirtos komunalinių atliekų rūšys |
Komunalinių atliekų kiekis procentais, proc. |
| Popierius ir kartonas |
7,45% |
| Žaliosios |
9,00% |
| Mediena ir pakuotė |
1,71% |
| Virtuvės |
14,97% |
| Natūralaus pluošto audiniai |
4,03% |
| Kitos komunalinės BSA |
0,00% |
| Viso komunalinės BSA |
37,16% |
| Plastikai ir pakuotė |
11,79% |
| Kombinuota pakuotė |
2,25% |
| Metalai ir pakuotė |
2,25% |
| Stiklas ir pakuotė |
8,69% |
| Inertinės |
10,01% |
| Kitos komunalinės (higienos atliekos, avalynė, sintetinis pluoštas, sašlavos) |
27,85% |
| Viso kitos (išskyrus BSA) |
62,84% |
Šaltinis: Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas 2014–2020
Apibendrinti duomenys apie Biržų rajono savivaldybės teritorijoje 2013 m. susidariusių komunalinių atliekų kiekius ir sudėtį pateikti 2.3.3.2. lentelėje. Vadovaujantis šiais duomenimis, antrinės žaliavos 2013 m. sudarė apie 26 proc. (įskaičiuojant pakuočių atliekas), o biologiškai skaidžios atliekos – apie 38 proc. komunalinių atliekų.
2.3.3.2. lentelė. 2013 m. Biržų rajone susidariusių komunalinių atliekų sudėtis.
| Atskirtos komunalinių atliekų rūšys |
Atskirai surinktos atliekos, t |
Proc. bendro kiekio |
Mišrios komunali-nės atliekos, t |
Proc. mišrių atliekų kiekio |
Iš viso komuna-linės atliekos, t |
Komuna-linių atliekų sudėtis, proc. |
| Žaliosios atliekos |
940,46 |
12,69% |
435,69 |
9,00% |
1376,15 |
18,57% |
| Maisto atliekos |
3,88 |
0,05% |
724,69 |
14,97% |
728,57 |
9,83% |
| Natūralaus pluošto audinių atliekos |
- |
0,00% |
195,09 |
4,03% |
195,09 |
2,63% |
| Kombinuotų pakuočių atliekos |
- |
0,00% |
108,92 |
2,25% |
108,92 |
1,47% |
| Plastikų atliekos |
126,58 |
1,71% |
570,75 |
11,79% |
697,33 |
9,41% |
| Popieriaus/kartono atliekos |
82,83 |
1,12% |
360,65 |
7,45% |
443,48 |
5,98% |
| Stiklo atliekos |
242,16 |
3,27% |
420,68 |
8,69% |
662,84 |
8,94% |
| Metalų atliekos |
0,22 |
0,00% |
108,92 |
2,25% |
109,14 |
1,47% |
| Naudotos padangos |
70,85 |
0,96% |
- |
0,00% |
70,85 |
0,96% |
| Elektros ir elektorinės įrangos atliekos |
30,08 |
0,41% |
- |
0,00% |
30,08 |
0,41% |
| Medienos atliekos |
- |
0,00% |
82,78 |
1,71% |
82,78 |
1,12% |
| Pavojingosios atliekos (įskaitant asbesto) |
327,55 |
4,42% |
- |
0,00% |
327,55 |
4,42% |
| Didžiosios atliekos |
89,01 |
1,20% |
- |
0,00% |
89,01 |
1,20% |
| Inertinės atliekos (keramika, betonas, akmenys ir pan.) |
534,24 |
7,21% |
484,58 |
10,01% |
1018,82 |
13,75% |
| Kitos atliekos |
122,53 |
1,65% |
1348,20 |
27,85% |
1470,73 |
19,84% |
| Iš viso komunalinių atliekų: |
2 570,39 |
34,68% |
4 840,95 |
100,0% |
7411,34 |
100,00% |
| Iš viso antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų |
451,79 |
6,10% |
1461 |
30,18% |
1912,79 |
25,80% |
| Iš viso biologiškai skaidžių atliekų |
1.027 |
13,86% |
1.799 |
37,16% |
2.826 |
38,13% |
Šaltinis: Biržų rajono savivaldybės administracija
2.3.4. Sutvarkytų komunalinių atliekų kiekiai
2014 m. į Biržų rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo sistemą pateko ir buvo sutvarkyta apie 7,29 tūkst. tonų susidariusių komunalinių atliekų, iš jų 6,05 tūkst. tonų atliekų buvo pašalinta sąvartyne (apie 83 proc.), o perdirbta ir panaudota 1,24 tūkst. tonų atliekų (apie 17 proc.). Vienam Biržų rajono savivaldybės gyventojui 2014 m. teko 278 kg atliekų.
2.3.4.1. lentelė. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų tvarkymas 2014 m.
| Atliekų pavadinimas |
Atliekų kiekis, t/metus |
Atliekų dalis, proc. |
Atliekų kiekis, kg/gyventojui/metus |
| Surinkta ir perdirbta antrinių žaliavų |
556,36 |
7,63% |
21,23 |
| Sukompostuota aikštelėje žaliųjų atliekų |
541,31 |
7,42% |
20,66 |
| Surinkta ir sutvarkyta elektros ir elektroninės įrangos atliekų |
72,38 |
0,99% |
2,76 |
| Surinkta ir sutvarkyta pavojingųjų atliekų (įskaitant asbesto) |
438,39 |
6,01% |
16,73 |
| Surinkta ir panaudota naudotų padangų |
72,57 |
1,00% |
2,77 |
| Surinkta ir pašalinta sąvartyne didelių gabaritų atliekų |
132,08 |
1,81% |
5,04 |
| Surinkta ir sutvarkyta statybinių atliekų |
699,49 |
9,59% |
26,69 |
| Surinkta ir pašalinta sąvartyne mišrių komunalinių atliekų |
4539,99 |
62,25% |
173,25 |
| Surinkta ir sutvarkyta kitų atliekų |
240,62 |
3,30% |
9,18 |
| Iš viso komunalinių atliekų: |
7293,19 |
100,00% |
278,31 |
Šaltinis: Biržų rajono savivaldybės administracija
2.4. Antrinių žaliavų surinkimas ir tvarkymas
Biržų rajone antrinėms žaliavoms (popieriui ir kartonui, plastmasei/metalui ir stiklui) surinkti naudojami 1,1–1,8 m3 talpos konteineriai. Individualiam antrinių žaliavų (pakuotės) surinkimui naudojami 120 litrų tūrio maišai. Konteineriai antrinėms žaliavoms (įskaitant pakuotės atliekas) rinkti, kur yra galimybė, statomi aikštelėse kartu su komunalinių atliekų surinkimo konteineriais (daugiabučių namų kvartaluose), o individualių namų kvartaluose įrengiamos antrinių žaliavų konteinerinės aikštelės arba naudojami individualūs antrinių žaliavų surinkimo konteineriai (plastmasei ir metalui). Nesant įrengtų aikštelių, gyventojams parenkamos patogios ir su seniūnijos seniūnu suderintos konteinerių stovėjimo vietos.
Antrinių žaliavų konteinerius aptarnauja UAB „Biržų komunalinis ūkis“. Antrinių žaliavų konteineriai ištuštinami pagal grafiką (mieste) arba seniūnui nurodžius (gyvenvietėse, kaimuose), jeigu yra užpildyta ne mažiau kaip 2/3 jų tūrio. Individualūs antrinių žaliavų surinkimo konteineriai ištuštinami pagal sutartyje nurodytą grafiką.
Biržų rajono savivaldybės teritorijoje 2014 m. buvo surinkta 90,1 t popieriaus ir kartono, 272,4 t stiklo, 193 t plastikų, 0,4 t metalų bei 0,4 maistinio aliejus ir riebalų atliekų. Didžioji antrinių žaliavų dalis 2014 m. buvo surinkta konteineriais (95 proc.).
2.4.1. lentelė. Antrinių žaliavų surinkimas Biržų rajono savivaldybėje 2014 m.
| Atliekų pavadinimas pagal atliekų sąrašą (Atliekų tvarkymo taisyklės) |
Kiekis, surinktas konteineriuose, t |
Kiekis, surinktas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, t |
Kiekis, surinktas apvažiuojant atliekų turėtojus, t |
Kiekis surinktas kitomis priemonėmis, t |
Iš viso, t |
| Popierius ir kartonas 20 01 01 |
85,73 |
4,35 |
- |
- |
90,08 |
| Stiklo atliekos 20 01 02 |
- |
16,09 |
2,86 |
- |
18,95 |
| Stiklo pakuotės atliekos 15 01 07 |
253,54 |
- |
- |
- |
253,54 |
| Plastikų atliekos 20 01 39 |
189,84 |
2,77 |
- |
0,4 |
193,01 |
| Metalų atliekos 02 01 10 |
- |
0,41 |
- |
- |
0,41 |
| Maistinis aliejus ir riebalai 20 01 25 |
- |
- |
- |
0,37 |
0,37 |
| Iš viso: |
529,11 |
23,62 |
2,86 |
0,77 |
556,36 |
Šaltinis: Biržų rajono savivaldybės administracija
Atskirai surenkamos antrinės žaliavos Biržų rajono savivaldybėje 2013 m. sudarė apie 23,6 proc. nuo bendro susidariusių antrinių žaliavų kiekio (žr. 2.3.3.2. lentelę). Vertinama, kad 2013 m. kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis buvo pašalinta apie 1,46 tūkst.t antrinių žaliavų.
Kaip nustatyta Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, visiems komunalinių atliekų turėtojams turi būti užtikrinamos antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo) rūšiavimo galimybės ir priemonės. Plane nustatyta, kad savivaldybės turi parengti ir (ar) patvirtinti antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti.
Biržų rajono savivaldybės antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo schema patvirtinta 2006-07-27 Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-482 (papildyta2011-09-02 Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-715). Antrinėms žaliavoms surinkti iš gyventojų Biržų rajono savivaldybėje įrengtos 78 antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelės (žr. 2.4.2. lentelę).
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta, kad Biržų rajono savivaldybėje gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose turi būti įrengta ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų. Biržų rajone viena konteinerių aikštelė vidutiniškai tenka 359 gyventojams, taigi Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta užduotis yra vykdoma.
2.4.2. lentelė. Antrinių žaliavų konteinerių aikštelės Biržų rajono savivaldybėje 2014 m.
| Gyventojų skaičius pagal deklaruotą gyvenamąją vietą |
Antrinių žaliavų (AŽ) konteinerių aikštelės, vnt. |
Gyventojų skaičius, kuriems tenka viena AŽ konteinerių aikštelė, vnt. |
Trūkstamų aikštelių skaičius, vnt. |
Sodų bendrijų skaičius, vnt. |
Garažų bendrijų skaičius, vnt. |
AŽ surinkimo aikštelių skaičius garažų / sodų bendrijose |
Trūkstamų aikštelių skaičius sodų bendrijose, vnt. |
Trūkstamas aikštelių skaičius garažų bendrijose, vnt. |
| 27982 |
78 |
359 |
27 |
11 |
12 |
- |
11 |
12 |
Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas reikalavimas sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos. Biržų rajono savivaldybėje registruota11 sodų ir 12 garažų bendrijų, kuriose kol kas nėra įrengtų antrinių žaliavų konteinerių aikštelių. Šias trūkstamas antrinių žaliavų aikšteles sodų bendrijose reikės įrengti ateityje.
Daugiabučių ir individualių namų gyventojai į konteinerių aikštelėse pastatytus kolektyvinius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius gali rūšiuoti popierių ir kartoną, plastiko, metalo ir stiklo atliekas. Informacija apie antrinių žaliavų surinkimui Biržų rajone naudojamus konteinerius ir jais surinktus atliekų kiekius 2014 m. pateikta 2.4.3. lentelėje.
2.4.3. lentelė. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje naudojami antrinių žaliavų surinkimo konteineriai ir jais surinkti antrinių žaliavų kiekiai 2014 m.
| Konteineriai stiklui |
Konteineriai popieriui ir kartonui |
Konteineriai plastikui |
| Vnt. |
Surinkta per metus, tonomis |
1 konteineriu surinkta atliekų, tonomis |
Vnt. |
Surinkta per metus, tonomis |
1 konteineriu surinkta atliekų, tonomis |
Vnt. |
Surinkta per metus, tonomis |
1 konteineriu surinkta atliekų, tonomis |
| 78 |
253,54 |
3,25 |
78 |
85,73 |
1,10 |
78 |
189,84 |
2,43 |
Šaltinis: Biržų rajono savivaldybės administracija
2014 m. Biržų rajono savivaldybėje iš gyventojų kolektyviniais antrinių žaliavų konteineriais buvo surinkta apie 529 t antrinių žaliavų (stiklo, popieriaus ir kartono, plastikų atliekų), t. y. apie 20 kg vienam statistiniam gyventojui. Toks rodiklis rodo gana žemą rūšiavimo kolektyviniais antrinių žaliavų konteineriais efektyvumą.
2.5. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas
Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas yra viena iš svarbiausių komunalinių atliekų tvarkymo uždavinių, nes organinių medžiagų skilimo produktai labai neigiamai veikia aplinką, didina šilumos efektą sukeliančių dujų kiekius ir t. t. Biologiškai skaidžias atliekas sudaro žaliosios, maisto, popieriaus ir kartono bei kitos biologiškai yrančios atliekos. Šiame skyriuje apibūdinamas biologinių atliekų tvarkymas (popieriaus ir kartono atliekų tvarkymas aprašytas 0 skyriuje).
2.5.1. Biologinių atliekų namudinis kompostavimas
Remiantis Europoje taikomomis metodikomis, vertinama, kad namų ūkiuose iki 500 m2 ploto sukompostuojamų atliekų gali siekti apie 170 kg/m., namų ūkiams virš 500 m2 ploto – apie 250 kg/m. Vertinama, kad Biržų rajone 2013 m. išdalinus 839 vnt. 720 l talpos kompostavimo dėžių, sukompostuota apie 97 tonos biologinių atliekų(Šaltinis: Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas 2014–2020).Vertinant sukompostuojamą žaliųjų atliekų kiekį buvo daroma bendra prielaida, kad vidutinis žaliųjų atliekų tūrinis svoris – 200 kg/m3, o vidutinis konteinerių užpildymas 80 proc. Toks kiekis nepateks į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kas leis mažinti nerūšiuotų atliekų kiekius, stabilizuoti įmokos už komunalinių atliekų kiekį kilimą, tausoti aplinką ir visuomenės sveikatą.
Kompostavimo dėžės individualių namų gyventojams Panevėžio regione išdalintos, PRATC įgyvendinant iš dalies ES finansuojamą projektą „Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra”.
2.5.2. Žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas kompostavimo aikštelėje
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad savivaldybės iki 2010 m., atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas.
Savivaldybės gyventojai, neturintys galimybių kompostuoti žaliųjų atliekų namuose, gali jas pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Biržų rajone, Biržų kaime. Į žaliųjų atliekų tvarkymo aikšteles atliekų turėtojai gali pristatyti medžių šakas, šaknis, lapus, žolės ir kitas kompostui tinkamas sodo ir daržo atliekas. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Biržų kaime našumas 2990 t atliekų per metus.
Susidariusį nedidelį žaliųjų atliekų kiekį (iki 200 kg), gyventojai gali pristatyti ir į UAB :Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ eksploatuojamą didžiųjų ir pavojingų atliekų aikštelę Biržų rajone, Vabalninke, Kosmonautų g. 8.
Biologiškai skaidžių atliekų surinkimą Biržų rajone vykdo UAB „Biržų komunalinis ūkis“. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje 2014 m. buvo surinkta 940 t žaliųjų atliekų.
2.5.3. Maisto (virtuvės) atliekų tvarkymas
Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekų (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas sutartiniais pagrindais atliekų apdorojimo įmonei ar atliekų vežėjui. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje 2014 m. iš įmonių ir įstaigų buvo surinkta 3,88 t maisto atliekų.
Komunalinės maisto (virtuvės) atliekos priskiriamos viešojo maitinimo atliekoms pagal Šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) reglamentą[1]. Vadovaujantis 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento Nr. 142/2011/EB[2] nuostatomis, maisto (virtuvės) atliekos, tiek surenkamos iš viešojo maitinimo įstaigų, tiek iš gyventojų, priskiriamos 3-iai šalutinių gyvūninių produktų kategorijai ir joms turi būti taikomi ŠGP reglamento reikalavimai.
Biržų rajono savivaldybėje kol kas nėra įdiegta atskiro maisto atliekų surinkimo iš gyventojų sistema.
2.6. Specifinių komunalinių atliekų tvarkymo srautų surinkimas ir tvarkymas
Savivaldybės privalo aprūpinti gyventojus šių specifinių buityje susidarančių atliekų atskiro surinkimo priemonėmis:
- pavojingųjų atliekų;
- elektros ir elektroninės įrangos atliekų;
- naudotų padangų;
- didelių gabaritų atliekų (baldų ir kt.);
- statybos ir griovimo atliekų.
Šias atliekas gyventojai privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų. Specifinių atliekų surinkimas Biržų rajone vykdomas apvažiavimo būdu bei per 2 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Atliekų surinkimą vykdo UAB „Biržų komunalinis ūkis“. Savivaldybėje nuo 2013 m. veikia Asociacijos EEPA įdiegta ir UAB „EMP recycling“ eksploatuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių surinkimo sistema. UAB „Biržų butų ūkis“ pagal 2015-05-10 su savivaldybe pasirašytą sutartį vykdo bešeimininkių padangų atliekų surinkimą.
Biržų rajono savivaldybės duomenimis, 2014 m. Biržų rajone surinkta 438,39 t pavojingų atliekų, 72,38 t nebenaudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų, 72,57 t naudotų padangų, 132,08 t didžiųjų atliekų ir 699,49 t mišrių statybinių ir griovimo atliekų.Iš visų šių atliekų 62,1 proc. buvo surinkta didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, 31,1 proc. – apvažiuojant atliekų turėtojus ir 6,8 proc. – kitomis priemonėmis(žr. 2.6.1. lentelę).
2.6.1. lentelė. Specifinių komunalinių atliekų surinkimas Biržų rajono savivaldybėje 2014 m.
| Atliekų pavadinimas pagal atliekų sąrašą (Atliekų tvarkymo taisyklės) |
Kiekis, surinktas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, t |
Kiekis, surinktas apvažiuojant atliekų turėtojus, t |
Kiekis surinktas kitomis priemonėmis, t |
Iš viso, t |
| Pavojingos atliekos 17 06 05, 16 01 07, 16 01 21, 16 06 01, 20 01 33, 20 01 27, 20 01 21, 18 01 04, 13 02 08 |
220,14 |
167,22 |
51,03 |
438,39 |
| Nebenaudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos 20 01 23, 20 01 35, 20 01 36 |
27,78 |
- |
44,60 |
72,38 |
| Naudotos padangos 16 01 03 |
63,20 |
9,37 |
- |
72,57 |
| Didžiosios atliekos 20 03 07 |
123,48 |
8,60 |
- |
132,08 |
| Mišrios statybinės ir griovimo atliekos 17 09 04 |
443,78 |
255,71 |
- |
699,49 |
| Iš viso: |
878,38 |
440,9 |
95,63 |
1414,91 |
Šaltinis: Biržų rajono savivaldybės administracija
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad savivaldybės turi užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingųjų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50 tūkst. gyventojų. Biržų rajono savivaldybės gyventojai gali naudotis 2 įrengtomis didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis (žr. 2.6.2. lentelę).
2.6.2. lentelė. Įrengtos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriomis gali naudotis Biržų rajono gyventojai.
| Eil. Nr. |
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių adresai |
Pajėgumai, t/m |
| 1. |
Biržų k., Biržų r. |
1500,0 |
| 2. |
Kosmonautų g. 8, Vabalninkas |
2271,04 |
Šaltinis: PRATC informacija
Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai gali atvežti didžiąsias buities atliekas, antrines žaliavas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, liuminescencines lempas, buityje susidarančias statybines atliekas, naudotas padangas, akumuliatorius ir baterijas, buities pavojingąsias, tekstilės ir žaliąsias atliekas. Surinktos atliekos saugojamos ir apdorojamos iki jų išvežimo į atliekas tvarkančias įmones.
2.7. Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas
Biržų rajono savivaldybės teritorijoje mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti naudojami 6 192 vnt. 0,12 m3talpos, 162 vnt. 0,24 m3talpos, 248 vnt. 0,77 m3talpos ir 471 vnt. 1,1 m3talposkonteineriai.Mišrių komunalinių atliekų konteinerius aptarnauja UAB „Biržų komunalinis ūkis“. Sudaryti mišrių komunalinių atliekų surinkimo grafikai skelbiami UAB „Biržų komunalinis ūkis“ interneto svetainėje http://birzaikomukis.lt.
Didžioji dalis Biržų rajone susidariusių komunalinių atliekų šalinama sąvartyne. 2012 m. susidariusių nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų kiekis vienam statistiniam gyventojui sudarė 172 kg/metus,2013 m. – 181 kg/metus, 2014 m. – 173 kg/metus. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis[3], 2011 m. vienam gyventojui tenkantis mišrių komunalinių atliekų kiekis siekė 334,5kg, t.y. Biržų rajono savivaldybėje susidaro beveik 2 kartus mažesnis mišrių komunalinių atliekų kiekis, negu vidutiniškai Lietuvoje. Tai gali sąlygoti šiuo metu savivaldybėje galiojanti įmokos (tarifo) už komunalinių atliekų tvarkymą sistema, kuri sudaro prielaidas atliekų atsikratyti neleistinais, teršiančiais aplinką būdais ir taip išvengti mokėjimo už atliekų surinkimą ir sutvarkymą.
2.7.1. Komunalinių atliekų šalinimo įrenginiai ir jų pajėgumai
Komunalinės atliekos, surenkamos Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, pervežamos į atliekų perkrovimo stotį esančią Biržų km., Širvenos sen., ten presuojamos ir perkraunamos į didesnės talpos transporto priemones pervežimui į regioninį sąvartyną. Perkrovimo stoties pajėgumai – 7 390 t/metus, atstumas iki regioninio sąvartyno – 78 km.
Šiuo metu iš atliekų turėtojų surinktos komunalinės atliekos šalinamos Panevėžio regioniniame sąvartyne. Panevėžio regioninis sąvartynas yra Dvarininkų k., Miežiškių sen., Panevėžio r., kelio Panevėžys-Miežiškiai kairėje pusėje (1,3 km atstumu), 8 km į pietryčius nuo Panevėžio miesto centro ir 3,8 km į šiaurės vakarus nuo Miežiškių miestelio centro. Sąvartyno apylinkės nėra gausiai apgyvendintos, pavienės sodybos ir kaimai išsidėstę pietiniame sąvartyno pakraštyje. Mažiausias atstumas iki gyvenamųjų pastatų virš 500 m.
Sąvartyną sudaro 6 sekcijos po 3 ha (3000m2), visas sąvartyno plotas – 18 ha. Šiuo metu eksploatuojamos tik 2 iš 6 sekcijų (iš kurių 4 projektinės). Bendras perspektyvinių sekcijų plotas sudaro 12000 m2. Numatyta bendra sąvartyno talpa – 2159795 m3.
1 lentelė. Panevėžio regioninio sąvartyno parametrai.
| Sekcija |
Kaupo dugno plotas, ha |
Projektinė talpa, m3 |
Užpildyta talpa iki 2014-01-01, m3 |
Eksploatacijos trukmė, metais |
| I |
3 ha |
359966 |
174880 |
3 metai |
| II |
3 ha |
359966 |
174880 |
3 metai |
Šaltinis: Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas 2014–2020
Numatoma, kad šiuo metu veikiančios sekcijos bus eksploatuojamos dar dvejus metus iki naujų sekcijų statybos pabaigos. Naujų sekcijų statyba bus pradėta 2015-2016 m. laikotarpyje. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. Panevėžio regione bus įrengtas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys numatoma, kad naujų sąvartyno sekcijų eksploatacijos laikotarpis bus kur kas ilgesnis – apytiksliai 2-3 kartus ilgesnis nei šiuo metu veikiančių sąvartyno sekcijų dėl šalinamų atliekų kiekio sumažėjimo. Šiuo metu Biržų rajone egzistuojanti atliekų tvarkymo infrastruktūra užtikrina antrinio komunalinių atliekų rūšiavimo pajėgumus (įrengtos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, išdalinti kompostavimo, antrinių žaliavų surinkimo konteineriai). Tačiau regione iki šiol tik dalinai sukurta biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo infrastruktūra.
Įgyvendinant projektą „Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ regioninio sąvartyno teritorijoje 2015 m. pabaigoje planuojama pradėti eksploatuoti komunalinių atliekų rūšiavimo ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginį, kurio pajėgumai sieks 86,5 tūkst. t.
2.7.2. Šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekiai
Kaip pateikta 2.7.2.1. lentelėje, 2014-2015 m. šalinamų Biržų rajono savivaldybėje susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekiai neturėtų viršyti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo 2014-2020 m.plane nustatytą didžiausią leistiną šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekį. Lentelėje pateikiami 2015 m. sausio 1 d. –liepos 16 d. duomenys nežymiai viršija 2014 m. to paties laikotarpio duomenimis (pašalintas grynasis biologiškai skaidžių atliekų kiekis 2014.01.01-2014.07.16 – 867 tonos).
2.7.2.1. lentelė. Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduočių vykdymas.
| Pašalintos atliekos |
Biologiškai skaidžių atliekų dalis šalinamose atliekose, proc. |
Pašalintas grynasis biologiškai skaidžių atliekų kiekis, tonomis |
Didžiausias leistinas šalinti komunalinių BSA kiekis nuo 2014 iki 2015 metų, tonos/metus |
| 2013 m. |
2014 m. |
2015 m. 01.01–07.16 |
2013 m. |
2014 m. |
2015 m. 01.01–7.16 |
| Mišrios komunalinės atliekos |
37,14 |
37,14 |
37,22 |
1761 |
1 668 |
884 |
3 525 |
Šaltinis: Biržų rajono savivaldybės regioniniame nepavojingų atliekų sąvartynuose pašalintų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo ataskaitos
Pagal Valstybinį atliekų tvarkymo planą 2014-2020 m., Biržų rajono savivaldybei numatytos sekančios komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotys:
ü 2016-2017 m. – 3 172 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;
ü 2018-2019 m. – 2 820 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;
ü nuo 2020 m. – 2 467 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.
2.7.3. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai ir jų pajėgumai
Siekiant įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo bei antrinių žaliavų paruošimo perdirbimui užduotis visame Panevėžio regione, iki 2015 m. pabaigos planuojama Dvarininkų kaime, Panevėžio rajone, šalia Panevėžio regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno, pastatyti regioninius atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, kurių metiniai mechaninio apdorojimo pajėgumai siektų iki 86 470 tonų, o biologinio apdorojimo 22 000 tonų per metus.
Mechaninio rūšiavimo įrenginiuose bus atskiriamos šios frakcijos:
- Biologiškai skaidi atliekų frakcija;
- Inertinė frakcija į sąvartyną;
- Metalai (juodieji ir spalvotieji atskirai);
- Degi atliekų frakcija (lengvoji atliekų frakcija be PVC plėvelių ir dalis sunkiosios frakcijos (medis, guma, tekstilė, sunkieji plastikai ir pan. ));
- Likutinė frakcija į sąvartyną (pagrinde sunkioji frakcija, kurios nėra galimybės išrūšiuoti);
- PE arba HDPE (išrūšiuojamos NIR separatoriaus pagalba);
- PVC (išrūšiuojama NIR separatoriaus pagalba);
- Stiklas (išrūšiuojamas rūšiavimo kabinose rankomis, siektinas rezultatas >50% nuo esančio kiekio sraute).
Paruoštas kietas atgautas kuras turės tenkinti šiuos minimalius kokybinius reikalavimus:
- kaloringumas >15 MJ/kg;
- chloro kiekis ≤ 1,0 %;
- drėgmė ≤20%;
- dalelės nedidesnės kaip 30 mm.
Biologiškai skaidžios atliekos bus apdorojamos biologinio anaerobinio apdorojimo įrenginiuose, išgaunant biodujas, vėliau substratas bus stabilizuojamas, apdorojant aerobinio apdorojimo įrenginiuose. Biologinio apdorojimo įrenginiuose gautos biodujos bus panaudojamos kogeneracinėje jėgainėje. Pagaminta šiluma bus naudojama bioreaktoriuose esančio substrato pašildymui ir temperatūros palaikymui iki 38 oC, taip pat operatorinės, skydinės ir buitinių patalpų, esančių bioskaidžių atliekų apdorojimo zonoje, pašildymui šaltuoju metų laiku ir karšto vandens ruošimui buitinėse patalpose visus metus.
Principinė Panevėžio regiono MBA įrenginių technologinė schema pateikta 2.7.3.1. pav.
Pav. 2.7.3.1. Principinė Panevėžio regiono MBA įrenginių technologinė schema
2.8. Senų sąvartynų uždarymas ir priežiūra po uždarymo
Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad ne vėliau kaip nuo 2009 m. vidurio nepavojingas atliekas galima šalinti tik ES reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose, nuo 2009 m. vidurio Panevėžio regioninis sąvartynas esantis Dvarininkų k., Miežiškių sen., Panevėžio r. sav. liko vienintelis, į kurį galima vežti komunalines atliekas. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Panevėžio regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“ Biržų rajone rekultivuotas 21 sąvartynas ir šiukšlynas bei sutvarkyta 18,4 ha atliekomis užterštų teritorijų.
2.9. Visuomenės švietimas ir informavimas
Biržų rajono savivaldybės administracija, vykdydama visuomenės švietimą atliekų tvarkymo klausimais, aktyviai skleidžia informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, ekologiškus atliekų tvarkymo būdus bei svarbą aplinkos kokybės gerinimui, naudodama įvairias visuomenės informavimo priemones. Informacija apie atliekų sudėtį pastoviai skelbiama ir atnaujinama Biržų rajono savivaldybės tinklapyje http://www.birzai.lt skiltyje „Gyventojams/Ekologija“.
Sudaryti mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo grafikai skelbiami UAB „Biržų komunalinis ūkis“ tinklapyje http://birzaikomukis.lt.
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras taip pat organizuoja visuomenės švietimą atliekų tvarkymo klausimais, aktyviai skleidžia informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Ši informacija pateikiama tinklapyje http://www.pratc.lt.
Pagrindiniai visuomenės švietimo ir informavimo tikslai:
· Visuomenės informavimas siekiant supažindinti su esama sistema, būsima sistema, jos pakeitimais;
· Visuomenės informavimas ir švietimas siekiant pakeisti požiūrį ir elgseną;
· Visuomenės informavimas ir švietimas siekiant išugdyti visuomenę, kuri išmano ir sugeba spręsti aplinkosaugines problemas.
Informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais kryptys privalo būti suderintos su atliekų tvarkymo sistemos plėtra bei vykstančiais, įgyvendinamais projektais. Šiuo metu būtų galima išskirti šias pagrindines visuomenės informavimo kryptis:
· antrinių žaliavų rūšiavimas (kaip teisingai rūšiuoti atliekas, kur galima pašalinti išrūšiuotas atliekas);
· žaliųjų atliekų kompostavimas namų ūkio sąlygomis (ką galima kompostuoti, kaip tai daryti);
· elektros bei elektronikos įrangos atliekų šalinimas (šių atliekų žala aplinkai ir visuomenės sveikatai, kur galima šalinti elektros ir elektronikos atliekas);
· atliekų tvarkymo sistemoje vykdomi projektai (dėl kokių priežasčių įgyvendinami projektai, kokia jų nauda).
2.10. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimo būklė
Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą galima įvertinti pagal tai, kaip įgyvendinamos Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys. Šis vertinimas pateiktas 2.10.1. lentelėje.
part_939c0007db614d929e40f7a4c6cf42eb_end
2.11. Komunalinių atliekų tvarkymo stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė
Žemiau pateikta Biržų rajono savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų tvarkymo stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė.
| Stiprybės |
| Visos mišrios komunalinės atliekos šalinamos ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiame regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne (Dvarininkų k., Panevėžio raj.); sąvartyne išsiskiriančios dujos bus panaudojamos šilumos ir elektros gamybai, tokiu būdu mažinant atliekų šalinimo neigiamą poveikį aplinkai. Visi seni ES reikalavimų neatitinkantys sąvartynai Panevėžio regione yra uždaryti ir baigti rekultivuoti. |
| Sukurtas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimus atitinkantis antrinių žaliavų surinkimo aikštelių tinklas. |
| Komunalinės atliekos renkamos atskirais srautais, pvz., žaliosios, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekos. |
| Su ES parama įrengtos Biržų rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės. |
| Biržų rajono savivaldybės gyventojams sudarytos sąlygos kompostuoti žaliąsias atliekas namų ūkiuose – nemokamai išdalintos kompostavimo dėžės individualių namų savininkams. |
| Pradėtas įgyvendinti ES finansuojamas projektas biologiškai skaidžių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo infrastruktūrai Panevėžio regione sukurti. |
| Aktyviai šviečiama ir informuojama visuomenė atliekų tvarkymo klausimais, naudojant įvairias visuomenės informavimo priemones. |
| Silpnybės |
| Didžioji dalis komunalinių atliekų šalinama sąvartyne. Sąvartyne vis dar šalinamos neapdorotos atliekos. |
| Panevėžio apskrities savivaldybėse iš atliekų turėtojų surenkamos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą yra nepakankamos. Iš dalies tai yra sąlygota to, kad ne visi gyventojai ir kiti komunalinių atliekų turėtojai, kurie naudojasi komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, moka už ją arba mokėjimų dydis yra nustatytas per mažas. |
| Įmokos (tarifo) už komunalinių atliekų tvarkymą sistema sudaro prielaidas atliekų atsikratyti neleistinais, teršiančiais aplinką būdais ir taip išvengti mokėjimo už atliekų surinkimą ir sutvarkymą. |
| Antrinių žaliavų rūšiavimas kolektyviniais konteineriais nėra labai efektyvus. Reikalinga plėsti konteinerių tinklą. |
| Gamybos/paslaugų sektoriuose susidarančios komunalinės atliekos dažnai neapskaitytos patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą ir tai didina bendrus komunalinių atliekų kiekius. |
| Surenkami buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, kurios turi didžiausią neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai, kiekiai yra nedideli. |
| Galimybės |
| ES finansinė parama komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrai: mišrių atliekų rūšiavimo infrastruktūrai diegti. |
| Vadovaujantis nuo 2013 m. įsigaliojančiomis Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, bus pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo, todėl gali išaugti antrinių žaliavų atskiro surinkimo ir perdirbimo apimtys. |
| Grėsmės |
| Visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas nebus pakankamas ir rūšiuotų atliekų kiekiai augs nepakankamai, kad būtų užtikrintos komunalinių atliekų naudojimo užduotys. |
| Dėl naujos infrastruktūros kūrimo ir naujų valstybinių komunalinių atliekų tvarkymo užduočių brangstant mišrių komunalinių atliekų tvarkymui, reikės didinti įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį. |
part_ddb7848e7bcc42acb89d9d9ef48a2bbd_end
part_3da519ce59dc417e8e2427da4baf8956_end
3. Komunalinių atliekų tvarkymo tikslai, Uždaviniai IR užduotys 2015-2020 m.
Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo užduotys, tikslai ir uždaviniai iki 2020 m. nustatyti vadovaujantis Valstybiniu atliekų tvarkymo planu 2014-2020 m. (patvirtintu LR Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d.). Plėtojant Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, jos planavimas vykdomas vadovaujantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumu ir pagrindiniais atliekų tvarkymo principais:
I. prevencija
II. paruošimas naudoti pakartotinai, prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus naudoti pakartotinai;
III. perdirbimas, prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti;
IV. kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti, prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti;
V. šalinimas, prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip naudoti tinkamas atliekas.
Laikantis nustatytųjų prioritetų, pirmiausia turi būti vengiama komunalinių atliekų susidarymo, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, turi būti paruošiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose.
3.1. Valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys
Vadovaujantis Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planu (patvirtintu LR Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d.),2014-2020 m. laikotarpiui nustatomos kiekybinės ir kokybinės Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo užduotys, kurios pateiktos 14 lentelėje.
2 lentelė. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane (planavimo laikotarpis 2014-2020 m.) nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys
| Valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys |
| 1. |
o iki 2016 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį); o iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį). |
| 2. |
užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų: · 2014-2015 m. – 3 525 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; · 2016-2017 m. – 3 172 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; · 2018-2019 m. – 2 820 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; · nuo 2020 m. – 2 467 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų. |
| 3. |
o užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiamos naudoti pakartotinai ir perdirbti. |
| Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio sumažinimo užduotys |
| 4. |
o iki 2016 metų gyventojams ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kita), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, užtikrinti žaliųjų atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tokių atliekų tvarkymą jų susidarymo vietoje; o iki 2016 metų baigti įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos, arba mechaninio apdorojimo įrenginius, kuriuose biologiškai skaidžios atliekos būtų apdorojamos prieš jas perduodant naudoti energijai gauti; o iki 2019 metų įdiegti maisto/virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto/virtuvės atliekoms apdoroti; o biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą pagal galimybes suderinti su komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūra. |
| Rūšiuojamojo atliekų surinkimo užduotys |
| 5. |
o iki 2015 m. sausio 1 d. patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas, o pasikeitus teisės aktuose nustatytiems antrinių žaliavų surinkimo reikalavimams – jas atnaujinti; o užtikrinti, kad būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus: · Biržų rajono savivaldybės gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose; · vidutiniai atstumai iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių nustatomi rengiant (atnaujinant) ir tvirtinant konteinerių aikštelių išdėstymo schemas; · savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose, kai individualių namų savininkai neaprūpinti individualiais pakuočių ir stiklo atliekų surinkimo konteineriais, ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose; · pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus; · jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba jų naudojimas ekonomiškai netikslingas, taikyti kitas priemones ir būdus (pvz., antrinių žaliavų surinkimas specialiais maišais, antrinių žaliavų turėtojų apvažiavimas ar kita); · atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų ir atliekų tvarkymo specifiką ir faktinį konteinerių antrinėms žaliavoms surinkti poreikį, taikyti griežtesnius už nustatytuosius specialių konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymo reikalavimus; · atliekų rūšiavimui skatinti ne rečiau kaip kartą per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą savivaldybės teritorijoje – pateikti informaciją apie surinktą kiekį ir surinkimo kaitą, taip pat informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir (ar) vykdyti antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemones. Pastaroji prievolė pagal sutartį gali būti pavesta gamintojų ir importuotojų organizacijoms. |
| 6. |
o užtikrinti, kad būtų eksploatuojama ne mažiau kaip po vieną didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę 50 000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip vieną tokia aikštelę savivaldybės teritorijoje; o užtikrinti didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiuojant ne mažiau kaip 2 kartus per metus. |
| 7. |
o savivaldybės turi užtikrinti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas) rūšiuojamąjį surinkimą ir, kad jų organizuojamose atliekų tvarkymo sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekas. o savivaldybės turi užtikrinti pavojingųjų atliekų surinkimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. o savivaldybės ne rečiau kaip du kartus per metus turi pateikti išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą visiems gyventojams, o taip pat šią informaciją skelbti savivaldybės tinklalapyje. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje vietos (nurodant surenkamas atliekas, darbo laiką, kontaktinę informaciją, kainas, jei tokios nustatytos), gyventojų teisės, perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose. o savivaldybės turi užtikrinti pavojingųjų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu ne rečiau kaip du kartus per metus. o savivaldybės, sudarydamos sutartis su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų tvarkymo sistemų, turi siekti, kad tie pavojingųjų atliekų srautai, kurių surinkimas techniškai ir organizaciniu požiūriu galimas, būtų surenkami tiesiogiai iš atliekų turėtojų, įrengiant specialius konteinerius įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose. |
| Visuotinės komunalinių atliekų tvarkymo gyventojams paslaugos užtikrinimas |
| 8. |
o savivaldybės iki 2016 metų privalo užtikrinti, kad visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis viešąja komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. |
3.2. Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai
Vadovaujantis atliekų tvarkymo prioritetais ir siekiant įgyvendinti Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo užduotis, nustatomi šie Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai iki 2020 m.:
1 tikslas. Didinti visuomenės sąmoningumą, tobulinti PRAC ir savivaldybės darbuotojų kvalifikaciją atliekų tvarkymo srityje.
1.1. uždavinys. Šviesti ir informuoti visuomenę atliekų prevencijos, rūšiavimo ir tvarkymo srityse.
1.2. uždavinys. Skatinti atliekų prevencijos veiklą ir paruošimo pakartotiniam naudojimui tinklus
1.3. uždavinys. Stiprinti PRATC ir savivaldybės darbuotojų administracinius gebėjimus.
2 tikslas. Mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, plėtojant racionalų atliekų medžiaginių išteklių naudojimą.
2.1. uždavinys. Didinti antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo apimtis.
2.2. uždavinys. Didinti kitų atliekų rūšiuojamojo surinkimo apimtis.
3 tikslas. Užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų atliekų tvarkymą ir racionalų atliekų energinių išteklių naudojimą.
3.1. uždavinys. Užtikrinti efektyvią ir visiems prieinamą viešąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
3.2. uždavinys. Racionaliai naudoti komunalinių atliekų energinius išteklius.
4. Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemonių planas 2015-2020 m.
Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano 2015-2020 metų įgyvendinimo priemonės, skatinančios atliekų prevenciją, paruošimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimą, kitokį naudojimą ir saugų atliekų šalinimą, pateiktos 4.1. lentelėje. Šiame priemonių plane numatytas ir komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų prognozuojamas investicijų poreikis bei finansavimo šaltiniai.
Iki 2020 metų Panevėžio regione bus baigta kurti ir pradėta eksploatuoti jau suplanuota regioninė komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra – regioniniai mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai.
Pagrindinis dėmesys šiuo planavimo laikotarpiu bus skiriamas atliekų prevencijos, paruošimo pakartotiniam naudojimui bei perdirbimo skatinimui. Šių tikslų bus siekiama ne tik įgyvendinant technines priemones (pvz., sudarant geresnes atliekų rūšiavimo sąlygas), bet ir stiprinant atliekų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimo kontrolę bei šviečiant ir informuojant visuomenę.
part_1ec473bf7e44457793a721fe136547d2_end
part_f2eb887c2c824e2dba9e5145d7e452ba_end
5. Komunalinių atliekų susidarymo prognozės ir numatomi sutvarkyti kiekiai 2015-2020 m.
Susidarančių komunalinių atliekų kiekis ateityje priklausys nuo gyventojų skaičiaus kitimo, ekonominio augimo ir vartojimo pokyčių. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento duomenis, galima tikėtis, kad bendras gyventojų skaičius Biržų rajono savivaldybėje ir toliau mažės (apie 2 proc. per metus). Vadovaujantis 2015 m. kovo mėn. Finansų ministerijos skelbiamais Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos duomenimis, 2015 m. numatomas 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP palyginamosiomis kainomis) augimas (atitinkamai 2016 m. – 3,2 proc., 2017 m. – 3,5 proc., nuo 2018 m. – 3,9 proc. augimas). Atsižvelgus į šiuos veiksnius bei numatytas Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo 2015–2020 m. atliekų prevencijos priemones, daroma prielaida, kad bendras Biržų rajono savivaldybės teritorijoje susidarantis komunalinių atliekų kiekis iki 2020 m. augs neženkliai(iki 1 proc./metus), tačiau2020 m. bendras atliekų susidarymo padidėjimas turėtu neviršyti 4 proc., lyginant su 2014 m. susidariusių atliekų kiekiu. Vertinant atsižvelgta į atskirų komunalinių atliekų srautų tvarkymą ateityje:
- komunalinių atliekų prevencija ir pakartotinis naudojimas;
- biologinių atliekų tvarkymas;
- antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, tvarkymas;
- elektros ir elektroninės įrangos bei kitų specifinių atliekų tvarkymas;
- po rūšiavimo likusių komunalinių atliekų tvarkymas.
Analizuojant komunalinių atliekų susidarymą 2015-2020 metų laikotarpiu, daroma prielaida, kad šiuo periodu bus tobulinama atliekų tvarkymo kontrolė bei atliekų apskaita, ir vis mažiau gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų pateks į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
5.1. Komunalinių atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo ateityje vertinimas
Atliekų hierarchijoje pagrindinis prioritetas skiriamas atliekų prevencijai, kurios tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, kenksmingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose. Iki 2020 m. Biržų rajono savivaldybėje planuojama skirti didelį dėmesį visuomenės švietimui ir informavimui atliekų prevencijos srityje bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų prevencijos ir atsakingo vartojimo srityje.
Kaip efektyvią atliekų prevencijos priemonę planuojama skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis, plėtoti namudinio kompostavimo infrastruktūrą.
Lietuvoje nėra duomenų apie tai, kiek galima sumažinti komunalinių atliekų kiekį, taikant atliekų prevencijos priemones, tačiau 5.1.1. lentelėje pateikti duomenys apie galimus išvengti komunalinių atliekų kiekius Europos Sąjungos šalyse.
5.1.1. lentelė. Galimi išvengti komunalinių atliekų kiekiai Europos Sąjungos šalyse, taikant prevencijos priemones.
| |
Susidaro atliekų, kg/gyv./m. |
Galimybės sumažinti atliekų kiekį |
| kg/gyv./m. |
Proc. |
| Biologinės atliekos |
220 |
40 |
18% |
| Išmani daržininkystė ir sodininkystė |
90 |
10 |
11% |
| Atsakingas maisto vartojimas |
30 |
10 |
33% |
| Namudinis individualus ar bendruomeninis kompostavimas |
100 |
20 |
20% |
| Didelių gabaritų atliekos |
52 |
12 |
23% |
| Tekstilės atliekų prevencijos priemonės |
15 |
4 |
27% |
| Baldų atliekų prevencijos priemonės |
20 |
4 |
20% |
| EEĮ atliekų prevencijos priemonės |
17 |
4 |
24% |
| Pakuočių atliekos |
150 |
25 |
17% |
| Pakartotinio naudojimo gėrimų taros naudojimas |
35 |
12 |
34% |
| Geriamo vandens naudojimas |
6 |
2 |
33% |
| Daugkartinių pirkinių maišelių naudojimas |
2 |
1 |
50% |
| Perteklinės pakuotės vengimas |
107 |
10 |
9% |
| Popieriaus ir kartono atliekos |
100 |
15 |
15% |
| Nepageidaujamo pašto sumažinimas |
15 |
4 |
27% |
| IT priemonių naudojimas |
75 |
9 |
12% |
| Servetėlių, popierinių rankšluosčių naudojimo mažinimas |
10 |
2 |
20% |
| Sauskelnės ir kitos atliekos |
78 |
8 |
10% |
| Daugkartinių sauskelnių naudojimas |
18 |
2 |
11% |
| Kitų komunalinių atliekų prevencija |
60 |
6 |
10% |
| Iš viso: |
600 |
100 |
17% |
Šaltinis: ACR+. QuantitativeBenchmarks For MunicipalWastePrevention. A guide for Local&RegionalAuthoritiesinsupportof the newWasteFrameworkDirective. November, 2009.
2011 m. pasikeitus teisiniam reguliavimui atliekų tvarkymo srityje, produktų ar jų sudedamųjų dalių paruošimas naudoti pakartotinai buvo išskirtas kaip atskiras atliekų hierarchijos prioritetas. Dėl šios priežasties Biržų rajonosavivaldybėje numatoma skatinti ne tik atliekų prevencijos veiklą, bet ir paruošimo pakartotiniam naudojimui tinklus:
- viešinti informaciją apie savivaldybės teritorijoje ir/ar Panevėžio regione veikiančias elektros ir elektroninės įrangos ir/ar kitų daiktų remonto dirbtuves bei taisyklas, kuriose prailginamas namų ūkiuose naudojamų daiktų tarnavimo laikas ir taip išvengiama komunalinių atliekų susidarymo;
- organizuoti pakartotiniam naudojimui tinkamų produktų (baldų, elektros ir elektroninės įrangos ir kt.) priėmimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje;
- organizuoti atskirą tekstilės atliekų surinkimą specialiais konteineriais.
5.2. Biologinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas
Biržų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančios žaliosios atliekos bus kompostuojamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje Biržų rajone, Biržų kaime. 2015–2020 m. planavimo laikotarpiu bus siekiama užtikrinti pastovų trūkstamų žaliųjų atliekų kompostavimo dėžių/konteinerių pateikimą individualių namų savininkams, o taip pat pagal poreikį teikiamos gyventojams/sodų bendrijoms kompostavimo dėžes/konteineriai arba taikomos skatinimo priemonės įrengiant individualaus kompostavimo priemones savo lėšomis.2015 m. planuojama Biržų rajono namų ūkiams papildomai išdalinti 300 vnt. 900 l talpos kompostavimo dėžių, kuriose būtų galimybė sukompostuoti apie 40 tonų biologinių atliekų.
Vadovaujantis Valstybiniu atliekų tvarkymo planu 2014–2020 m. (patvirtintu LR Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d.), Biržų rajono savivaldybės teritorijoje 2019–2020 m. planavimo laikotarpiu planuojamas atskiras maisto (virtuvės) atliekų surinkimas iš gyventojų. Kadangi Lietuvoje nėra patirties komunalinių atliekų sraute rūšiuoti ir atskirai surinkti maisto atliekas, siekiant pasirengti atskiro maisto atliekų surinkimo įvedimui, PRATC 2015–2016 m. numato parengti galimybių studiją analizuojančią maisto (virtuvės) atliekų srauto tvarkymo galimybes Panevėžio regiono savivaldybių teritorijoje. Galimybių studija leis įvertinti atskiro maisto atliekų surinkimo galimybes, o taip pat poreikį ir naudą Biržų rajono savivaldybėje.
Viešojo maitinimo įstaigos atsako už savo veikloje susidarančių maisto atliekų atskyrimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
5.3. Antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, tvarkymo ateityje vertinimas
Vadovaujantis atliekų tvarkymo hierarchija, prioritetas teikiamas komunalinių atliekų perdirbimui, todėl pagrindinis komunalinių atliekų tvarkymo tikslas – atskirti kuo daugiau antrinių žaliavų pirminio rūšiavimo būdu, nes tokios žaliavos yra geresnės kokybės ir tinkamesnės perdirbimui, negu išskirtos iš mišrių komunalinių atliekų srauto rūšiavimo linijos pagalba.
Vadovaujantis LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais, kurie įsigaliojo 2014 m. gegužės 22 d., Lietuvoje nuo 2016 m. vasario mėnesio bus įvesta užstato sistema vienkartinei gėrimų pakuotei. Kadangi didžioji komunalinių atliekų sraute susidarančių antrinių žaliavų dalis – pakuočių atliekos, todėl tikimasi, kad bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, bus sukurtos efektyvios antrinių žaliavų surinkimo sistemos. Planuojama, kad antrinių žaliavų surinkimo ir paruošimo perdirbimui veikla didžiąją dalimi bus organizuojama pakuočių atliekų tvarkymui licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų, teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sutartį su savivaldybe dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti ir trišalę pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartį su savivaldybe ir atliekų tvarkytoju dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbti, naudoti ir perdirbimo, naudojimo. Šių atliekų tvarkymo sąnaudos neturėtų būti įtrauktos į įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.
Bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, planuojama organizuoti atskirą (rūšiuojamąjį) pakuočių atliekų surinkimą iš juridinių asmenų, įrengti antrinių žaliavų surinkimo kolektyviniais konteineriais aikšteles, organizuoti atskirą pakuočių atliekų surinkimą kolektyviniais konteineriais iš daugiabučių namų.
Antrinių žaliavų surinkimo kolektyviniais atliekų konteineriais būdas neužtikrina efektyvaus antrinių žaliavų rūšiavimo. Bendradarbiaujant su pakuočių gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, Biržų rajone 2014-2020 m. planavimo laikotarpiu planuojama individualius namus aprūpinti antrinių žaliavų rūšiavimui skirtais konteineriais ir organizuoti atskirą pakuočių atliekų surinkimą šiais konteineriais. Informacija apie galimus surinkti antrinių žaliavų kiekius 2020 m. pateikta 5.3.1. lentelėje.
5.3.1 lentelė. Prognozuojamas antrinių žaliavų atskiras surinkimas ir tvarkymas susidarymo vietoje Biržų rajono savivaldybėje iki 2020 m.
| Atliekų srautai |
2014 |
2015 |
2016 |
2017 |
2018 |
2019 |
2020 |
| AŽ (tame tarpe pakuočių) atskiras surinkimas, t/m |
| AŽ konteineriuose surinktas kiekis, t/m |
529 |
377 |
374 |
404 |
436 |
471 |
512 |
| Stiklo atliekos |
253 |
164 |
156 |
172 |
189 |
208 |
229 |
| Popieriaus ir kartono atliekos |
86 |
87 |
89 |
90 |
91 |
92 |
94 |
| Plastikų atliekos |
190 |
124 |
124 |
136 |
149 |
164 |
181 |
| Metalinės atliekos |
0 |
2 |
5 |
6 |
7 |
7 |
8 |
| Užstato sistema surinktas kiekis, t/m |
0 |
347 |
380 |
415 |
454 |
497 |
543 |
| Stiklo atliekos |
0 |
133 |
145 |
158 |
172 |
188 |
205 |
| Plastikų atliekų |
0 |
214 |
235 |
257 |
282 |
309 |
338 |
| MBA perdirbtas kiekis, t/m |
0 |
357 |
353 |
348 |
342 |
335 |
328 |
| Metalinės atliekos |
0 |
169 |
166 |
163 |
160 |
157 |
154 |
| Plastikų atliekos |
0 |
188 |
187 |
185 |
182 |
178 |
174 |
Šaltinis: Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas 2014-2020 m.
Siekiant įvykdyti pakuotės atliekų tvarkymo užduotis Biržų rajono savivaldybė turi:
· Organizuoti pakuotės atliekoms surinkti skirtų konteinerių išdalinimą;
· Pasirašyti atnaujintą sutartį su gamintojų ir importuotojų asociacija/-omis. Sutartyje turi būti įtrauktos užduotys nurodytos 5.3.2. lentelė.
5.3.2. lentelė. Užduotys ir terminai įtraukiami atnaujintoje sutartyje su gamintojais ir importuotojais arba juos atstovaujančiomis organizacijomis
| Iki 2015 metų |
Iki 2020 metų |
| Gamintojų ir importuotojų lėšomis aprūpinti individualių namų savininkus pakuotės atliekų surinkimo konteineriais |
Gamintojų importuotojų organizacijų lėšomis nuolat atnaujinti susidėvėjusius pakuotės atliekoms surinkti skirtus konteinerius, naujais konteineriais aprūpinti naujų individualių namų savininkus |
| Surenkamų pakuotės atliekų kiekis turi būti ne mažesnis kaip: |
| Popieriaus PA – 2,35 kg/ gyventojui per metus; Plastiko PA – 13,00 kg/ gyventojui per metus; Stiklo PA -8,00 kg/ gyventojui per metus; Metalinės PA -2,30 kg/ gyventojui per metus; |
Popieriaus PA – 3,00 kg/ gyventojui per metus; Plastiko PA – 15,00 kg/ gyventojui per metus; Stiklo PA – 9,12 kg/ gyventojui per metus; Metalinės PA – 2,30 kg/ gyventojui per metus; |
Šaltinis: Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas 2014-2020 m.
Remiantis aukščiau pateikta lentele ir įvertinus 2014-2015 m. surenkamų pakuočių atliekų kiekius, Biržų rajono savivaldybė, esant galimybei, turi patikslinti šių atliekų surinkimo užduotis 2016-2020 metams gamintojų ir importuotojų asociacijai/-oms, tam kad būtų surenkami realūs šių atliekų kiekiai ir įgyvendintos šio plano užduotys.
Privalu atnaujinti antrinių žaliavų bei pakuočių atliekų konteinerių išdėstymo schemas. Reikalavimai schemos atnaujinimui:
· daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų;
· rekomenduojama, kad daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne daugiau 150 metrų;
· numatyti tekstilės atliekoms surinkti skirtus konteinerius praplečiant antrinių žaliavų aikšteles;
· įvertinti esamas ir numatyti naujas aikšteles antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose vietose;
· įvertinti esamas ir numatyti naujas aikšteles skirtas antrinėms žaliavoms surinkti gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose;
· sodų ir garažų bendrijose įvertinti kiekvienos trūkstamos aikštelės tikslingumą ir patikslinti trūkstamų aikštelių skaičių sodų ir garažų bendrijose.
Schemoje numatytoms aikštelėms turi būti parengti techniniai projektai, vėliau aikštelės privalo būti įrengtos – jose pastatyti konteineriai.2016-2020 metais savivaldybė turi atsižvelgti į galimus teisės aktų pakeitimus ir pagal poreikį atnaujinti konteinerinių aikštelių schemą.
5.4. Elektros ir elektroninės įrangos bei kitų specifinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas
Teisės aktai nustato, kad savivaldybės privalo aprūpinti gyventojus šių specifinių buityje susidarančių atliekų atskiro surinkimo priemonėmis:
- elektros ir elektroninės įrangos atliekų;
- pavojingųjų atliekų;
- naudotų padangų;
- didelių gabaritų atliekų;
- statybinių atliekų.
Šių atliekų surinkimas numatomas per didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą). Gyventojams bus ir toliau siūlomi alternatyvūs specifinių atliekų surinkimo būdai, t.y. šių specifinių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu.
Planuojama, kad buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo veikla bus organizuojama elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų, teisės aktų nustatyta tvarka su savivaldybe (arba PRATC) sudarius sutartis dėl buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybės įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Taip pat tokias sutartis su savivaldybe (arba PRATC) galės sudaryti ir individualūs gamintojai ir (ar) importuotojai. Šių atliekų tvarkymo sąnaudos neturėtų būti įtrauktos į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.
Numatant komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą, labai svarbu užtikrinti, kad į šių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius ir juose gaunamus produktus patektų kuo mažiau pavojingų medžiagų, todėl savivaldybės, organizuodamos komunalinių atliekų surinkimo sistemas, turi užtikrinti atskiro buities pavojingųjų atliekų surinkimo paslaugų teikimą, visuomenės švietimą.
Savivaldybė, sudarant su gamintojais ir importuotojais ar jų įsteigtomis organizacijomis sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų tvarkymo sistemų, sieks, kad pavojingųjų atliekų srautai, kuriuos techniškai ir organizaciniu požiūriu galima surinkti, būtų surenkami tiesiogiai iš atliekų turėtojų, įrengiant specialius konteinerius įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose.
5.5. Po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas
Įgyvendinant ES iš dalies finansuojamą projektą „Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, iki 2015 m. rugsėjo numatoma esamo Panevėžio regioninio atliekų sąvartyno teritorijoje Dvarininkų k., Panevėžio raj., pastatyti regioninius atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, kurių metiniai mechaninio apdorojimo pajėgumai siektų iki 86 470 tonų, o biologinio apdorojimo – 22 000 tonų per metus.
Mechaninio apdorojimo įrenginio pagalba bus atskirtos šios frakcijos: biologiškai skaidi atliekų frakcija; inertinė frakcija į sąvartyną; metalai (juodieji ir spalvotieji); degi atliekų frakcija (lengva atliekų frakcija be PE arba be PVC arba be popieriaus kartono ir pan.); likutinė frakcija į sąvartyną (sunki atliekų frakcija be PE arba be PVC arba be popierius-kartonas arba be PET ir pan.); PE arba PVC arba popierius-kartonas iš lengvos atliekų frakcijos; PE arba PVC arba popierius-kartonas arba PET iš sunkios atliekų frakcijos.
Biologiškai skaidi atliekų frakcija bus nukreipiama į biologinio apdorojimo įrenginį, kur šios atliekos bus apdorojamos anaerobiniu būdu. Anaerobinio apdorojimo metu iš biologiškai skaidžių atliekų bus išgaunamos biodujos. Jos bus tiekiamos į kogeneracinę jėgaine, kurioje bus gaminama elektra ir šiluma saviems poreikiams padengti.
Pereinamuoju laikotarpiu, t.y. kol bus pastatytas ir pradės veikti mechaninio apdorojimo įrenginys, po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos bus rūšiuojamos sąvartyne įrengtoje mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijoje. Šioje linijoje planuojama atskirti perdirbimui tinkamas antrines žaliavas, o likusias perrūšiuotas komunalines atliekas tiekti biokuro ir atliekų termofikacinei jėgainei deginimui. Pradėjus eksploatuoti mechaninio apdorojimo įrenginį, šią mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo liniją planuojama naudoti kaip pagalbinę ir/ar pakaitinę priemonę, užtikrinančią į regioninį sąvartyną patenkančių mišrių komunalinių atliekų ar gamybinių atliekų perrūšiavimą, prieš tolimesnį jų panaudojimą.
6. Plano įgyvendinimo poveikio įmokų už atliekų tvarkymą dydžiui vertinimas
Plano įgyvendinimo poveikio vertinimas atliekamas atsižvelgiant tik į tuos investicinius kaštus bei metines sąnaudas, kurios gali paveikti atliekų tvarkymo kainos dydį. Biržų rajono atliekų tvarkymo plane nagrinėjamos investicijos/ sąnaudos, kurios finansuojamos Biržų rajono savivaldybes, atliekų tvarkytojų lėšomis. Biržų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plano 2015-2020 m. įgyvendinimo priemonių plane numatytas kiekvieno komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objekto prognozuojamas investicijų poreikis ir finansavimo šaltiniai. Pagrindiniai regioninės komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektai:
1. PRATC finansuojami objektai:
o Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros projekto įgyvendinimas (investicijos – 11 086 tūkst. Eur);
o Naujos sąvartyno sekcijos statyba (investicijos 1 448 tūkst. Eur);
o Maisto/ virtuvės atliekų apdorojimo įrenginių statyba ir eksploatacija (investicijos 1 158 tūkst. Eur).
2. Atliekų tvarkytojų finansuojami objektai (sąnaudos vėlesniu metu padengiamos įmokomis už komunalinių atliekų tvarkymą):
o Maisto/ virtuvės atliekų surinkimas (metinės sąnaudos 87 tūkst. Eur);
o Identifikavimo sistemos diegimas (investicijos 228 tūkst. Eur) ;
o Tyrimai (metinės sąnaudos 32 tūkst. Eur).
Apskaičiuojant įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą poveikį atsižvelgiama į galimybių studijoje „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra, užtikrinant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo uždavinių įgyvendinimą“ pateiktus finansinius duomenis.
6.1 lentelė. Finansiniai duomenys naudojami įmokos dydžio padidėjimui apskaičiuoti
| Objektas |
Metiniai kaštai, tūkst. Eur |
| Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra |
2 967 |
| Panevėžio regioninio sąvartyno naujos sekcijos įrengimas |
250 |
| Maisto atliekų apdorojimo sistemos įrengimas ir eksploatavimas |
73 |
| Tyrimai |
32 |
| Maisto/virtuvės atliekų surinkimas |
87 |
| Identifikavimo sistemos įdiegimas |
98 |
Šaltinis: Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas 2014-2020 m.
Vertinant įmokos padidėjimą naudojami skirtingi atliekų kiekių duomenys:
· Atliekų kiekis patenkančias į PRAC eksploatuojamą sąvartyną ir apdorojimo įrenginius;
· Atliekų kiekis surenkamas atliekų tvarkytojų.
6.2 lentelė.Vidutinė namų ūkio įmoka už atliekų tvarkymą, Eur
| Rodiklis |
2015 |
2016 |
2017 |
2018 |
2019 |
2020 |
| Vidutinis įmokos užKA tvarkymą dydistenkantis vidutiniamnamų ūkiui, kai norma– 240 kg/ gyv. |
51,18 |
53,01 |
52,99 |
53,40 |
55,58 |
56,18 |
| Vidutinis įmokos užKA tvarkymą dydistenkantis vidutiniamnamų ūkiui, kai norma – 300 kg/gyv. |
63,98 |
66,27 |
66,24 |
66,75 |
69,48 |
70,22 |
Šaltinis: Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas 2014-2020 m.
Darant prielaidą bei įvertinant maksimalią atliekų susidarymo normą vienam gyventojui 300 kg/gyv. gautume, kad 2020 metais vidutinis namų ūkis per metus mokės 70,22 Eur.Remiantis statistiniais duomenimis 2014 m. Panevėžio regione vidutinės disponuojamos pajamos vienam namų ūkiui siekia apie 7 819 Eur. Įvertinus tai, kad atliekų tvarkymo veiklai turi būti skirta ne daugiau kaip 1 proc. gyventojų disponuojamų pajamų, galima teigti, kad įgyvendinus atliekų tvarkymo plane numatytas priemones maksimali finansinė komunalinių atliekų tvarkymo našta namų ūkiams siektų apie70,22 Eur/metus ir neviršys nustatytos ribos.
7. Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai
Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano 2015−2020 m. įgyvendinimo vertinimo kriterijai:
I. kaip vykdomos atitinkamų kalendorinių metų Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano 2015-2020 m. įgyvendinimo priemonės;
II. kaip vykdomos atitinkamų kalendorinių metų Valstybinio atliekų tvarkymo plano komunalinių atliekų tvarkymo užduotys:
Ø ar vykdomos Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatytos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotys;
Ø ar vykdoma Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatyta komunalinių atliekų naudojimo užduotis;
Ø ar vykdoma Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatyta popieriaus ir kartono, metalo, plastiko ir stiklo atliekų paruošimo pakartotinai naudoti ir perdirbti užduotis.
III. kaip įgyvendinami atliekų tvarkymo prioritetai (atliekų hierarchija), vertinant pažangą kiekvienais kalendoriniais metais pagal 7.1. lentelėje pateiktus rodiklius:
7.1. lentelė. Atliekų hierarchijos įgyvendinimo vertinimo rodikliai.
| Atliekų tvarkymo būdas |
Vertinimo rodikliai |
Laukiamas rezultatas |
Vertinimo rodiklio vertinimo laikotarpis |
| Atliekų prevencija |
Bendras komunalinių atliekų susidarymas, tonomis per metus |
Mažėjimas arba nežymus didėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui, kilogramais per metus |
Mažėjimas arba nežymus didėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Komunalinių atliekų susidarymas vienam namų ūkiui, kilogramais per metus |
Mažėjimas arba nežymus didėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui |
Pakartotiniam naudojimui paruoštų atliekų kiekiai, tonomis per metus |
Didėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Pakartotiniam naudojimui paruoštų atliekų kiekiai, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio |
Didėjimas |
Nuo 2015 m |
| Atliekų paruošimas perdirbimui |
Iš gyventojų ir juridinių asmenų (įmonių, įstaigų, organizacijų) atskirai surinktų antrinių žaliavų kiekiai, tonomis per metus pagal atliekų kategorijas (popieriaus ir kartono, stiklo, plastikų, metalo atliekos) |
Didėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Antrinių žaliavų kiekis, išrūšiuotas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginyje, tonomis per metus |
Didėjimas, vėliau mažėjimas |
Nuo 2016 m. |
| Bendras paruoštas perdirbimui antrinių žaliavų kiekis, tonomis per metus |
Didėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Bendras paruoštas perdirbimui antrinių žaliavų kiekis, proc. nuo susidarančių antrinių žaliavų komunalinių atliekų sraute kiekio |
Didėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Atskirai surinktų buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiai, tonomis per metus |
Didėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Atskirai surinktų biologinių atliekų kiekiai, tonomis per metus |
Didėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Bendras perdirbimui surinktas ir paruoštas komunalinių atliekų kiekis, tonomis per metus, įskaitant ir biologinių atliekų kompostavimą |
Didėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Bendras perdirbimui surinktas ir paruoštas komunalinių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio |
Didėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Atliekų naudojimas |
Panaudotų energijai gauti komunalinių atliekų (ir/ar KAK) kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio |
Didėjimas arba stabilumas |
Nuo 2016 m. |
| Panaudotų biodujų gamybai biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio |
Didėjimas arba stabilumas, mažėjimas nuo 2019 m. |
Nuo 2016 m. |
| Atliekų šalinimas |
Pašalintų sąvartyne komunalinių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio |
Mažėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Pašalintų sąvartyne komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis, tonomis per metus |
Mažėjimas |
Nuo 2015 m. |
| Pašalintų sąvartyne komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio |
Mažėjimas |
Nuo 2015 m. |
part_0d5d6a4439924fdfa226a9db16dff54e_end
PATVIRTINTA
Biržų rajono savivaldybės tarybos
2015 m. rugsėjo 29 d.
sprendimu Nr. T-206
2 priedas
Biržų rajono SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Biržų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planu, Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais ir kitais teisės aktais.
2. Taisyklės reglamentuoja komunalinių atliekų Biržų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje tvarkymą, komunalinių atliekų surinkimą, rūšiavimą, šalinimą ir apdorojimą, saugojimą, apskaitos tvarką, atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybes bei yra skirtos užtikrinti Savivaldybės bei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą.
3. Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams: fiziniams, juridiniams asmenims, išskyrus įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms bei bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar ūkiniams padaliniams (toliau – Juridinių asmenų padaliniai).
4. Skirtingų komunalinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimai gali būti nustatomi atskirose šių atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose dokumentuose, kurie, esant būtinybei, gali būti keičiami, tikslinami, taisomi ir papildomi.
5. Taisyklėse nepaminėtos kitos Savivaldybės teritorijoje susidarančios atliekos yra tvarkomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Taisyklėse naudojamos sąvokos
6.1. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
6.2. Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
6.3. Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas, fizinis ar juridinis asmuo (individualios namų valdos savininkas, daugiabučio namo buto savininkas, daugiabučių namų butų bendrija, daugiabučių namų administratorius, sodo ir garažo valdos savininkas, sodų ir garažų bendrija, įmonė, įstaiga ar organizacija), kuris turi atliekų.
6.4. Atliekų tvarkytojas – įmonė (-ės), kuri (-ios) surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
6.5. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ir anaerobiniu būdu, pvz., žaliųjų teritorijų, parkų bei sodų tvarkymo atliekos – žaliosios atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė), užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą ir pan.
6.6. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – aikštelės, esančios Biržų kaime ir Kosmonautų g. 8, Vabalninke, kuriose iš atliekų turėtojų, nurodytų Taisyklių 8.1, 8.2 papunkčiuose, priimamos didžiosios, žaliosios, tekstilės, statybinės, griovimo, popieriaus, kartono, plastiko, stiklo, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, buityje susidarančios pavojingos atliekos, padangos.
6.7. Elektros ir elektroninė įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei srovei.
6.8. Medicininės atliekos – žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekos.
6.9. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
6.10. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.
6.11. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su Savivaldybės funkcijų įgyvendinimu komunalinių atliekų tvarkymo srityje.
6.12. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema) – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoms gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti, gamintojų, importuotojų, jų įsteigtų organizacijų ar atliekas tvarkančių įmonių, kurioms gamintojai ir importuotojai sutartiniais pagrindais paveda tvarkyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, diegiama ar įdiegta gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo iš komunalinių atliekų srauto sistema.
6.13. Komunalinių atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko komunalines atliekas pagal atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
6.14. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, Savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.
6.15. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – leidimas išduodamas teisės aktų nustatyta tvarka.
6.16. Mišrios komunalinės atliekos – nerūšiuotos arba po pirminio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.
6.17. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
6.18. Pavojingos atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede.
6.19. Regioninė komunalinių atliekų tvarkymo sistema – techninių, organizacinių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su Savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje ir veikianti Panevėžio regiono savivaldybių administruojamose teritorijose.
6.20. Regioninis sąvartynas – Panevėžio regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas (atliekų šalinimo įrenginys), esantis Panevėžio rajone Dvarininkų kaime, kuriame atliekos priimamos Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro nustatyta tvarka.
6.21. Atliekų šalinimo sąvartyne mokestis – regioninį sąvartyną eksploatuojančio juridinio asmens nustatytas užmokestis už priimamų šalinti sąvartyne komunalinių atliekų svorio vienetą. Į šį mokestį yra įskaičiuotos visos regioninės sistemos eksploatavimo sąnaudos, įskaitant sąvartynų uždarymo ir priežiūros po uždarymo, regioninių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo, surinktų atskirų atliekų srautų – didžiųjų atliekų, statybinių, griovimo atliekų, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo, visuomenės informavimo ir švietimo, regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, investicijų, reikalingų plėtoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir kitas sąnaudas.
6.22. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius.
6.23. Žaliosios atliekos – šakos, lapai, nupjauta žolė ir kitos panašios kilmės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.
6.24. Žaliųjų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelė – aikštelė, esanti Biržų kaime, kurioje priimamos ir tvarkomos atliekos Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro nustatyta tvarka.
6.25. Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta įmoka (tarifas arba vietinė rinkliava), galiojanti Savivaldybės teritorijoje.
6.26. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos – suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklėse.
III SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS ORGANIZAVIMAS
7. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo, apdorojimo ir šalinimo, visuomenės informavimo ir švietimo paslaugas visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams.
8. Savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymą administruoja ir organizuoja Savivaldybės administracija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Daliai komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Savivaldybė kartu su kitomis regiono savivaldybėmis yra įsteigusi Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrą (toliau – PRATC), kuris vykdo veiklą pagal PRATC įstatus ir kitus dokumentus.
9. Savivaldybės administracija organizuoja Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų surinkimą bei pervežimą į regioninį sąvartyną (arba į kitą apdorojimo vietą) ir nuo jų atskirtų kitų atliekų – pakuočių atliekų, pavojingų buities atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, žaliųjų, bei didelių gabaritų ir kitų atliekų, antrinių žaliavų, surinkimą, vykdo visuomenės informavimą ir švietimą, konkurso tvarka parenka komunalinių atliekų tvarkytojus, o Savivaldybės taryba tvirtina atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų tvarkymo planus, sprendimus dėl įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatus bei įmokos ar vietinės rinkliavos dydžius, atliekų susidarymo normas.
10. Savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymą organizuoja Savivaldybės administracija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo numatyta tvarka Savivaldybės administracija atliekų tvarkymo funkcijas gali perduoti kitam juridiniam subjektui.
11. PRATC, savivaldybių pavedimu, eksploatuodamas regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, organizuoja Savivaldybės teritorijoje esančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (-ių), regioninio sąvartyno ir kitų regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros įrenginių įrengimą bei eksploatavimą, vykdo regioninę visuomenės informavimo ir švietimo programas, teikia Savivaldybei pagalbą atliekų tvarkymo klausimais, vykdo kitas funkcijas, kurias paveda Savivaldybė.
12. Savivaldybėje teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sutarčių reikalavimus užtikrina atliekų tvarkytojas.
13. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visų šiame punkte išvardytų komunalinių atliekų tvarkymą:
13.1. Mišrių komunalinių atliekų;
13.2. Biologiškai skaidžių atliekų;
13.3. Antrinių žaliavų (tame tarpe ir pakuočių bei pakuočių atliekų);
13.4. Didelių gabaritų, statybinių (statybos ir griovimo) atliekų;
13.5. Buityje susidarančių pavojingų atliekų;
13.6. Elektros ir elektronikos bei kitų apmokestinamųjų gaminių atliekų.
14. Savivaldybės teritorijoje surenkamos mišrios komunalinės atliekos vežamos į Panevėžio regioninį sąvartyną arba Panevėžio regione esančius apdorojimo įrenginius.
15. Žaliosios atliekos tvarkomos gyventojams jas kompostuojant savo teritorijose bei Savivaldybės teritorijoje esančioje žaliųjų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelėje. Žaliųjų atliekų priėmimo tvarką žaliųjų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelėse, atsižvelgiant į Savivaldybės reikalavimus, nustato PRATC.
16. Didelių gabaritų, statybinės, griovimo, buityje susidarančios pavojingos atliekos bei apmokestinamųjų gaminių atliekos surenkamos Savivaldybės teritorijoje veikiančioje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Taip pat didelių gabaritų, buityje susidarančios pavojingos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos 2 kartus per metus surenkamos apvažiavimo būdu, prieš tai atliekų tvarkytojui informavus apie tai atliekų turėtojus.
17. Antrinės žaliavos, pakuotės bei pakuočių atliekos surenkamos ir perduodamos šias atliekas perdirbančioms įmonėms, atitinkančioms Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
18. Siekiant pagerinti pakuočių, pakuočių atliekų, elektros ir elektronikos atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto Savivaldybės teritorijoje, įstatymų nustatyta tvarka, gali būti diegiamos Papildančios atliekų surinkimo sistemos.
19. Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, naudojasi tiek Savivaldybės, tiek regioninės atliekų tvarkymo sistemos viešaisiais atliekų tvarkymo įrenginiais.
20. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos esama būklė, organizavimo bei plėtros tikslai ir priemonės aprašyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plane.
IV SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS FINANSAVIMAS
21. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama, eksploatuojama ir plėtojama taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“, t. y. visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų komunalinių atliekų turėtojai (fiziniai ir juridiniai asmenys).
22. Savivaldybės tarybos patvirtintas įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą dydis privalo būti nustatytas toks, kad surenkamomis lėšomis būtų padengtos visos su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos.
23. Įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą lėšos naudojamos Savivaldybės bei regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemai, regiono bei Savivaldybės atliekų tvarkymo planų įgyvendinimui finansuoti.
24. Nustatydama komunalinių atliekų tvarkymo įmokos dydžius atliekų turėtojams už atliekų tvarkymą, Savivaldybės taryba turi atsižvelgti ne tik į Savivaldybės atliekų tvarkymo išlaidas, patiriamas tvarkant atliekas, bet ir į gautas pajamas, jei tokios pajamos yra gautos, perduodant naudoti gaminių, pakuočių ar kitas atliekas.
25. Įmokų administravimo veiklą (sutarčių su atliekų turėtojais sudarymą, įmokų apskaičiavimą, rinkimą, įmokų mokėtojų registrą) įstatymų nustatyta tvarka vykdo komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) arba Savivaldybės administracija.
26. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.
27. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių, pakuočių atliekų tvarkymo sistemą finansuoja gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos), vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
V SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
28. Atliekų turėtojai turi teisę:
28.1. Gauti šiose Taisyklėse nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;
28.2. Gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu;
28.3. Kreiptis į Administratorių, Savivaldybės administraciją dėl papildomos didelių gabaritų, statybinių ar kitų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos suteikimo už papildomą mokestį;
28.4. Pateikę motyvuotą ir pagristą paaiškinimą, vieną kartą per metus pasikeisti mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį į tokio dydžio konteinerį, kuris atitinka realų susidarančių atliekų kiekį;
28.5. Kreiptis į Administratorių ar Savivaldybės administraciją dėl atliekų tvarkytojo neveikimo ar netinkamo veikimo.
29. Atliekų turėtojai privalo:
29.1. Naudotis Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema;
29.2. Naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų paslaugomis, su kuriais sutartis pasirašo Savivaldybės administracija;
29.3. Laiku mokėti Savivaldybės nustatytą įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą;
29.4. Turimas atliekas rūšiuoti – nuo kitų atliekų atskirti popierių ir kartoną, pakuočių atliekas, stiklinius ir plastmasinius daiktus, statybos ir griovimo atliekas, tekstilės atliekas, didelių gabaritų atliekas, pavojingas buities atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, žaliąsias atliekas;
29.5. Atskirai surenkamą buityje susidariusį kartoną, popierių, stiklą, plastiką, pakuočių, tekstilės atliekas šalinti į artimiausius šioms atliekoms ar antrinėms žaliavoms skirtus specialiuosius konteinerius, atsižvelgdami į užrašus ant šių konteinerių arba į Organizacijų išdalintus individualius pakuočių atliekų konteinerius arba specialius maišus, o, nesant tokioms galimybėms, pristatyti tokias atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę;
29.6. Žaliąsias atliekas kompostuoti savo kompostavimo įrenginiuose (kompostavimo dėžėse) arba pristatyti jas į žaliųjų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelę ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę;
29.7. Statybos ir griovimo atliekas, buityje susidarančias pavojingas bei apmokestinamųjų gaminių atliekas pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę;
29.8. Šalinti į komunalinių atliekų konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti (instrukcijas pateikia atliekų tvarkytojas lipdukuose, užrašuose ant konteinerių, informaciniuose pranešimuose ir kitomis priemonėmis);
29.9. Mišrias komunalines atliekas šalinti į komunalinių atliekų konteinerius, kuriuos pagal paslaugų sutartį su Savivaldybės administracija, teikia ir aptarnauja komunalinių atliekų tvarkytojas. Rekomenduojama, kad komunalinių atliekų turėtojai šias atliekas į konteinerius mestų sudėtas į specialius polietileninius ar kitus maišelius;
29.10. Išmetę atliekas į joms skirtus konteinerius, uždaryti konteinerių dangčius;
29.11. Fiziniai (individualių valdų savininkai) ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų bei juridinių asmenų padalinių vadovai atsako už jų valdomoje teritorijoje esančių visų komunalinių atliekų konteinerių švarą, jų stovėjimo vietos švarą ir tvarką aplink konteinerius;
29.12. Pasirūpinti, kad šiukšliavežiai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės administracijos sudarytą ir suderintą bei viešai paskelbtą grafiką. Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežiai. To nepadarius, komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius;
29.13. Administratoriui arba Savivaldybės administracijai pareikalavus, komunalinių atliekų turėtojai, daugiabučių namų butų savininkų bendrijos bei būsto eksploatavimo įmonės (daugiabučių namų administratoriai), privalo pateikti informaciją apie gyventojų skaičių ir butų skaičių (būsto plotą), o juridiniai asmenys – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, mokinių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti bei įmokos dydžiui nustatyti;
29.14. Juridiniai asmenys ir juridinių asmenų padaliniai, kurių ūkinėje – komercinėje veikloje susidaro komunalinės atliekos, išskyrus juridinius asmenis ar jų padalinius, turinčius taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, tvarkyti komunalines atliekas pagal šias Taisykles;
29.15. Atsižvelgdami į gautą atliekų tvarkytojo pranešimą apie netinkamą atliekų išrūšiavimą į skirtingus konteinerius, trukdančias ištuštinti konteinerį kliūtis ar kitus pažeidimus, nedelsiant pašalinti nurodytus pažeidimus;
29.16. Kiekvieno žemės sklypo, esančio Savivaldybės teritorijoje, savininkas, nuomininkas, naudotojas ar valdytojas yra atsakingas už tinkamą atliekų surinkimą ir jų išvežimą iš jam priklausančio, valdomo ar naudojamo žemės sklypo, vadovaujantis šiomis Taisyklėmis.
30. Atliekų turėtojams griežtai draudžiama:
30.1. Deginti komunalines atliekas;
30.2. Presuoti ar grūsti atliekas į konteinerius;
30.3. Šalinti atliekas vietose, neskirtose komunalinių atliekų šalinimui;
30.4. Maišyti komunalines atliekas su kitomis gamybinėmis ar ūkinės veiklos atliekomis.
30.5. Į komunalinių atliekų konteinerius mesti degančias, farmacines, medicinines, buityje susidarančias pavojingas, elektros ir elektronines atliekas, žemės gruntą;
30.6. Gadinti komunalinių atliekų konteinerius;
30.7. Savarankiškai pakeisti konteinerių stovėjimo vietą;
30.8. Užstatyti transporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas.
31. Atliekų turėtojas, sugadinęs atliekų tvarkymo įrangą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
32. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę:
32.1. Patikrinti mišrių komunalinių atliekų konteinerių turinį bei rūšiavimo kokybę;
32.2. Įspėti atliekų turėtojus dėl šių Taisyklių nesilaikymo;
32.3. Atsisakyti tuštinti individualius konteinerius, kurių komunalinių atliekų turėtojai su komunalinių atliekų tvarkytoju sutartu laiku nepastato į iš anksto suderintą vietą arba konteineriai yra užpildyti atliekomis, kurias draudžiama šalinti pagal šias Taisykles į komunalinių atliekų konteinerius;
32.4. Pakeisti konteinerius į didesnės talpos arba padidinti atliekų surinkimo dažnumą, jeigu konteineriai perpildomi (konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto) daugiau kaip penkis kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką).
33. Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo:
33.1. Palaikyti švarą ir tvarką kolektyvinių konteinerių aikštelėse. Konteinerinių aikštelių priežiūros sąnaudos yra apmokamos sutartyje tarp Savivaldybės administracijos ir komunalinių atliekų tvarkytojo nustatyta tvarka.
33.2. Pagal atliekų turėtojo motyvuotą kreipimąsi raštu, anksčiau skirtą konteinerį pakeisti kito dydžio konteineriu per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo;
33.3. Neaprūpinę komunalinių atliekų turėtojų reikiamo dydžio ar reikiamu skaičiumi konteinerių, privalo surinkti komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje tinkamoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių;
33.4. Privalo ne rečiau kaip 2 kartus per metus organizuoti didelių gabaritų, pavojingų buities, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš gyventojų ir juridinių asmenų apvažiavimo būdu;
33.5. Apie tam tikrų išrūšiuotų specifinių komunalinių atliekų, kurios yra surenkamos Savivaldybės teritorijoje, surinkimą apvažiavimo būdu privalo informuoti komunalinių atliekų turėtojus skelbimuose, kuriuose nurodo, kurios komunalinės atliekos bus surenkamos, šių atliekų surinkimo vietą bei laiką. Skelbimai apie tam tikrų išrūšiuotų komunalinių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu yra skelbiami vietinėje spaudoje bei komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės tinklalapiuose likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki numatomo surinkimo;
33.6. Registruoti visus komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus (žodinius ir raštiškus), nurodydamas datą, pareiškėjo vardą, gyvenamąją vietą, išsamų skundo ar prašymo aprašymą, planuojamas priemones trūkumams pašalinti ar prašymui patenkinti bei preliminarią įvykdymo datą. Apie priimtą sprendimą komunalinių atliekų turėtojas informuojamas raštu;
33.7. Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo teikti informaciją Savivaldybės administracijai apie gaunamus skundus ar prašymus sutartyje su Savivaldybės administracija nustatyta tvarka;
33.8. Komunalinių atliekų tvarkytojas Savivaldybės administracijos reikalavimu teikti duomenis apie gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurie naudojasi atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis bei duomenis, reikalingus susidarančių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų apimčiai nustatyti, tarp jų – duomenis apie darbuotojų, tarnautojų, studentų, moksleivių skaičių, gamybos ar teikiamų paslaugų apimtį ir pan.
34. Komunalinių atliekų tvarkytojui griežtai draudžiama:
34.1. maišyti atskirai surinktas komunalines atliekas su kitomis atliekų rūšimis bei antrinėmis žaliavomis;
34.2. maišyti atskirai surinktas antrines žaliavas;
34.3. savarankiškai pakeisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą;
34.4. savarankiškai pakeisti komunalinių atliekų surinkimo dienas bei dažnumą.
35. Atliekų tvarkytojas gali teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje tik sudaręs sutartis su Savivaldybės administracija. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos apibrėžtos sutartyse tarp atliekų tvarkytojų ir Savivaldybės administracijos bei šiose Taisyklėse.
36. Atliekų tvarkytojas turi būti registruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, vykdyti pirminę atliekų apskaitą, teikti informaciją nustatyta tvarka atitinkamoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms bei Savivaldybės administracijai, įstatymų nustatyta tvarka saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją.
37. Atliekų tvarkytojas privalo laikytis konteinerių ištuštinimo periodiškumo, ant konteinerių nurodyti savo kontaktinius duomenis, kad konteinerių perpildymo atveju atliekų turėtojai galėtų apie tai pranešti atliekų tvarkytojui. Konteinerių aptarnavimo grafiką atliekų tvarkytojas skelbia viešai. Apie konteinerių tuštinimo dienos pasikeitimą atliekų tvarkytojas praneša komunalinių atliekų turėtojams ne vėliau kaip prieš dvi savaites.
38. Komunalinės atliekos, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti, tvarkomos sutartyje tarp komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.
39. Kitos komunalinių atliekų tvarkytojo teisės ir pareigos yra apibrėžiamos komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės pasirašytoje paslaugų teikimo sutartyje.
VII SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
40. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama taip, kad tenkintų atliekų turėtojo poreikius, priskirtoje teritorijoje būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugos teikimas ir susidarančių atliekų surinkimas, įgyvendinti teisės aktuose nustatyti higienos, aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo reikalavimai.
41. Komunalinių atliekų turėtojus atitinkamo dydžio konteineriais nerūšiuotoms komunalinėms atliekoms, pakuočių ir kitų atliekų surinkimui aprūpina atliekų tvarkytojas (-ai), Savivaldybės administracija ar Gamintojų ir importuotojų Asociacijos. Konteinerių dydį parenka komunalinių atliekų tvarkytojas pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį (normą) ir konteinerių ištuštinimo dažnumą, taip pat atsižvelgdami į atliekų turėtojų kreipimąsi raštu, gautą pagal šių Taisyklių 28.4 punktą. Komunalinių atliekų turėtojai, neturintys konteinerio, apie tai praneša raštu ar žodžiu komunalinių atliekų tvarkytojui.
42. Atliekoms surinkti naudojami atliekų surinkimo konteineriai. Jeigu nėra galimybės naudoti atliekų surinkimo konteinerių, taikytinos kitos priemonės ir (ar) įrenginiai, pagal paskirtį skirti atitinkamoms atliekoms surinkti. Atliekų surinkimo konteineriai, kitos priemonės ir (ar) įrenginiai (toliau – Atliekų surinkimo priemonės) turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būti saugūs žmonių sveikatai ir aplinkai.
43. Atliekų surinkimo priemonių talpa ir atliekų surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių dažnumas nustatomi taip, kad atitiktų pas atliekų turėtoją susidarančių komunalinių atliekų surinkimo poreikį.
44. Atliekų surinkimo priemonės naudojamos tik atliekoms surinkti. Teikdamas paslaugą, atliekų tvarkytojas, Savivaldybė arba administratorius turi informuoti atliekų turėtoją, kokios ir kaip atliekos (įskaitant ir antrines žaliavas bei biologiškai skaidžias atliekas) surenkamos ir kokias atliekas draudžiama surinkti į atitinkamas atliekų surinkimo priemones.
45. Atliekų tvarkytojas turi reguliariai plauti ir (ar) dezinfekuoti kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, vadovaudamasis higienos reikalavimais ir Savivaldybės nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku. Dezinfekavimui naudojami biocidai turi atitikti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus.
VIII SKYRIUS
MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR ŠALINIMAS
46. Savivaldybės teritorijoje mišrias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos parinktas komunalinių atliekų tvarkytojas.
47. Mišrios komunalinės atliekos surenkamos visoje Savivaldybės teritorijoje iš visų komunalinių atliekų turėtojų.
48. Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines atliekas (likusias po rūšiavimo komunalines atliekas) turi išmesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
49. Iš individualių namų valdų, sodų paskirties nekilnojamojo turto objektų, kuriuose nuolatos gyvenama, mišrios komunalinės atliekos surenkamos mišrių komunalinių atliekų konteineriais ne mažesniais kaip 0,12 m3.
50. Iš daugiabučių namų, sodų ir garažų bendrijų mišrios komunalinės atliekos surenkamos bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineriais, kurių skaičius ir dydis mišrių komunalinių atliekų aikštelėje arba stovėjimo vietoje nustatomas pagal poreikį. Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai, taip pat antžeminiai, požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai.
IX SKYRIUS
BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
51. Atliekų turėtojai žaliąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
52. Atliekų turėtojai (individualių namų gyventojai), kurie turi galimybes žaliąsias atliekas kompostuoti, jas kompostuoja savo ar bendruose, kelių individualių namų ūkių, kompostavimo įrenginiuose su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis.
53. Komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių kompostuoti žaliąsias atliekas individualių namų ūkių teritorijose, šias atliekas privalo pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę ar į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
54. Įmonės (laikino apgyvendinimo įstaigos, maitinimo įstaigos), kurių veikloje susidaro maisto, virtuvės atliekos, susidariusias ir išrūšiuotas biologines atliekas turi perdirbti (kompostavimo įrenginiuose) arba kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu, taipogi šias atliekas gali sutartiniu pagrindu perduoti apdorojimo įmonėms.
55. Bendro naudojimo teritorijų priežiūros metu susidarančias žaliąsias atliekas šias teritorijas tvarkančios įmonės pristato į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.
X SKYRIUS
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, TVARKYMAS
56. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
57. Surūšiuotos pakuočių atliekos turi būti be priemaišų (maisto likučių, skysčio, kitų medžiagų likučio).
58. Pakuočių atliekos (išskyrus stiklo atliekas) ir antrinės žaliavos individualių namų valdose surenkamos specialiais 0,24 m³ talpos pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriais arba tam pritaikytais specialiais plastikiniais maišais.
59. Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis bendro naudojimo pakuočių atliekų (įskaitant antrines žaliavas) surinkimo aikštelėmis ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis.
60. Pakuočių atliekų konteineriai tuštinami periodiškumu, nurodytu atliekų tvarkytojo paslaugos sutartyje, kuris skelbiamas viešai vietinėje spaudoje, atliekų tvarkytojo bei Savivaldybės internetinėse svetainėse.
61. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas atliekų surinkimo dieną į nurodytas vietas pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių neišstumia (į nurodytas vietas maišų su pakuočių atliekomis nepristato) arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną.
62. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, kad konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Komunalinių atliekų tvarkytojas apie tai raštu informuoja komunalinių atliekų turėtoją ir Savivaldybės administraciją.
63. Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas (įskaitant antrines žaliavas) pristato į pakuočių atliekų (įskaitant antrines žaliavas) surinkimo ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
64. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms (įskaitant antrines žaliavas) surinkti naudojami bendro naudojimo 1,1–1,8 m3 talpos konteineriai.
65. Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos antrinių žaliavų surinkimo konteineriai. Gali būti naudojami požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai. Jeigu antrinių žaliavų gabaritai netinka antrinių žaliavų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas.
66. Bendro naudojimo antrinių žaliavų surinkimo konteineriai gali būti statomi kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais arba atskirai gyventojams ir atliekų surinkėjams patogiose vietose.
67. Bendro naudojimo pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose draudžiama deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas, mesti atliekas, kurios negali būti šalinamos šiuose konteineriuose.
68. Šalia bendro naudojimo pakuočių atliekų surinkimo konteinerių draudžiama palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.
69. Įmonės ir įstaigos privalo naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su atliekų tvarkytoju.
70. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą papildančių pakuočių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir atliekų tvarkytojo interneto tinklalapiuose, individualiomis ir kitokiomis informavimo priemonėmis.
XI SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ, ELEKTROS IR ELEKTRONINIŲ FARMACINIŲ BEI TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
71. Atliekų turėtojai pavojingas buities atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Šios atliekos taip pat surenkamos apvažiavimo būdu 2 kartus per metus pagal viešai skelbiamą grafiką.
72. Atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Šios atliekos taip pat surenkamos apvažiavimo būdu 2 kartus per metus pagal viešai skelbiamą grafiką.
73. Buityje susidarančių pavojingų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas pagal iš anksto suderintus maršrutus ir datas yra skelbiamas vietinėje spaudoje, komunalinių atliekų tvarkytojo interneto tinklalapyje ir Savivaldybės interneto puslapiuose ir (arba) paštu siunčiamais informaciniais pranešimais.
74. Teisės aktų nustatyta tvarka atliekų turėtojai gali perduoti elektros ir elektroninės įrangos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Platintojai (pardavėjai) prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.
75. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.
76. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą papildančių baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.
77. Buityje susidarančias pavojingas atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų surinkimo konteinerius ar palikti šalia jų.
78. Atliekų turėtojai susikaupusias medicinines atliekas turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
79. Buityje susidariusias tekstilės atliekas atliekų turėtojai privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų ir šalinti jas tam skirtuose specialiai pažymėtuose konteineriuose arba pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
XII SKYRIUS
DIDELIŲ GABARITŲ IR STATYBINIŲ, GRIOVIMO,NAUDOTŲ PADANGŲ ATLIEKŲTVARKYMAS
80. Atliekų turėtojai didelių gabaritų atliekas privalo pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Šios atliekos taip pat surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
81. Didžiųjų atliekų surinkimas pagal iš anksto suderintus maršrutus ir datas yra skelbiamas vietinėje spaudoje, komunalinių atliekų tvarkytojo interneto tinklalapyje ir Savivaldybės interneto puslapiuose ir (arba) paštu siunčiamais informaciniais pranešimais.
82. Komunalinių atliekų turėtojui, kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių didžiųjų atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį komunalinių atliekų turėtoją.
83. Draudžiama didžiąsias atliekas, naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.
84. Gyventojai naudotas padangas (iki 5 vnt.) nemokamai gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba atiduoti padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.
85. Šios Taisyklės reglamentuoja statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.
86. Gyventojai statybines ir griovimo atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į Savivaldybėje esančią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
87. Statybines ir griovimo atliekas, susidarančias statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybos leidimas, tvarko atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas pagal individualias sutartis, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis.
88. Statybines ir griovimo atliekas draudžiama šalinti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerius ar palikti šias atliekas šalia šių konteinerių.
XIII SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ APSKAITOS DUOMENŲ SURINKIMAS IR KAUPIMAS
89. Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų apskaitos duomenis renka ir kaupia Savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys arba administratorius.
90. Savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys arba administratorius renka ir kaupia duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą įvairiuose šaltiniuose Savivaldybės teritorijoje, jų surinkimą, pervežimą bei perdavimą šalinti ir naudoti, apie šių atliekų tvarkymo įrenginius, apie paslaugas pagal sutartis su komunalinių atliekų tvarkytoju ir kitus komunalinių atliekų tvarkymo planavimui, priemonių įgyvendinimui bei kontrolei reikalingus duomenis.
91. Kartą per metus iki vasario 10 dienos Savivaldybės teritorijoje veikiantis komunalinių atliekų tvarkytojas bei papildančiųjų sistemų operatoriai Savivaldybės administracijos įgaliotam padaliniui arba administratoriui teikia duomenis (raštu ir elektronine forma) apie surinktas ir (ar) sutvarkytas atliekas sutartyse nustatyta tvarka.
92. Savivaldybės teritorijoje veikiantys specifinių atliekų srautų, statybos ir griovimo atliekų, pakuočių atliekų ir kitų atliekų tvarkytojai, teikiantys ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai, šios ataskaitos kopiją iki vasario10 dienos pateikia Savivaldybės administracijos įgaliotam padaliniui ir (arba) administratoriui.
93. Duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą ir tvarkymą įmonėse, kurios privalo rengti pirminės atliekų apskaitos ataskaitas ir atliekų apskaitos ataskaitas, Savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys ir (arba) administratorius gali gauti pagal užklausą, raštu pateikiamą Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui.
XIV SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
94. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtrą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės skelbiamos Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse.
95. Komunalinių atliekų turėtojai sutartyse su komunalinių atliekų tvarkytoju nustatyta tvarka informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.
96. Komunalinių atliekų tvarkytojas, sutartyse su Savivaldybės administracija nustatyta tvarka, privalo periodiškai informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės teritorijos atliekų tvarkymo sistemos plėtros ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo būdus ir ypatumus siekiant surinkti geros kokybės pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo galimybes ir kt.
97. Gamintojai (importuotojai) ar jų organizacijos nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, kitų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšų visuomenės švietimo ir informavimo veiklai teisės aktų nustatyta tvarka.
98. Savivaldybės administracija įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo plane, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, numatytas Panevėžio regioniniame atliekų tvarkymo plane.
99. Komunalinių atliekų rūšiavimui skatinti, Savivaldybės administracija privalo ne rečiau kaip 1 kartą per metus informuoti Savivaldybės gyventojus apie antrinių žaliavų, pakuotės ir pakuočių atliekų surinkimą Savivaldybės teritorijoje, pateikti informaciją apie surinktus kiekius ir surinkimo dinamiką, informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir (ar) vykdyti rūšiuojamojo pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo priemones.
100. Savivaldybės administracija ne rečiau kaip 1 kartą per metus turi Savivaldybės gyventojams pateikti išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą ir šią informaciją skelbti interneto svetainėje. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo Savivaldybės teritorijoje vietos (nurodomos surenkamos atliekos, darbo laikas, kontaktinė informacija, kainos, jei tokios nustatytos), gyventojų teisės perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose.
XV SKYRIUS
SKUNDŲ IR PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
101. Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantis komunalinių atliekų tvarkytojas ir Savivaldybės administracija.
102. Skundai ar prašymai gali būti pateikiami raštu ar žodžiu.
103. Komunalinių atliekų tvarkytojas nagrinėja tokius rašytinius prašymus ir skundus, kurie yra įskaitomai parašyti valstybine kalba, yra pareiškėjo arba jo įgalioto atstovo pasirašyti, nurodyti jo vardas, pavardė, tikslus adresas, kuriuo jis pageidautų gauti atsakymą, ir telefono numeris (jeigu pareiškėjas jį turi). Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai ir skundai grąžinami pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį. Rašytiniai prašymai ir skundai, kuriuose nenurodyti pareiškėjo vardas ir pavardė, nenurodytas adresas arba nėra pareiškėjo pasirašyti, komunalinių atliekų tvarkytojo nenagrinėjami.
104. Nagrinėjami tokie žodiniai prašymai ir skundai, kuriuose pateikiantis asmuo nurodo savo vardą, pavardę, tikslų adresą bei telefono numerį (jeigu pareiškėjas jį turi) ir kuriuos galima išnagrinėti tuoj pat, nepažeidžiant kitų asmenų interesų.
105. Prašymai ir skundai, gauti raštu ar žodžiu tiesiogiai iš asmens ar atsiųsti paštu, faksu bei elektroniniu paštu, registruojami bendra tvarka. Ant rašytinio prašymo ar skundo dedama registracijos žyma, joje įrašant prašymo ar skundo gavimo datą ir registracijos numerį.
106. Gautas rašytinis ar žodinis skundas ar prašymas išnagrinėjamas per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą komunalinių atliekų tvarkytojas registruotu laišku praneša komunalinių atliekų turėtojui ir Savivaldybės administracijai.
107. Gavęs pakartotinį skundą iš to paties komunalinių atliekų turėtojo tuo pačiu klausimu, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo apie tai pranešti Savivaldybės administracijai, kuri sprendžia, ar skundas pagrįstas ir imasi atitinkamų priemonių. Pagrįsto skundo atveju komunalinių atliekų tvarkytojas privalo pašalinti trūkumus savo lėšomis.
108. Kai trūkumas (pažeidimas) negali būti pašalintas nedelsiant, skundo (prašymo) pareiškėjas informuojamas registruotu laišku apie terminą, per kurį trūkumas bus pašalintas, o jei trūkumo pašalinti neįmanoma arba atsisakoma jį šalinti, pateikiamas motyvuotas paaiškinimas.
109. Atliekų turėtojas turi teisę raštiškai kreiptis tiesiai į Savivaldybės administraciją su skundu dėl atliekų tvarkytojo neveikimo ar netinkamo veikimo. Tokie skundai yra nagrinėjami Savivaldybės administracijos nustatyta bendrąja tvarka.
XVI SKYRIUS
ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS
110. Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracija.
111. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
112. Atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo – pažeidęs šias Taisykles yra baudžiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka.
113. Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.