Administracinė byla Nr. eA-250-822/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04374-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. bei atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje
Nr. eA-250-822/2024 pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo ‒ uždaroji akcinė bendrovė „Cgates“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI, atsakovas) 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 3R-728 (2.13-1.E) „Dėl T. L. 2022-08-29 skundo“, kuriuo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją pašalinti 2022 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 2R-4459 (2.13.Mr) „Dėl Jūsų skundo“ padarytą pažeidimą, atsisakant pateikti visą prašomą tyrimo medžiagą; 3) priteisti 1 984 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų, atlyginimą.
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. L. skundą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinto iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeitė, panaikino Inspekcijos Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo T. L. skundą, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
II.
Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2024 m. rugpjūčio 12 d. gautas pareiškėjo T. L. prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024 ir priimti papildomą sprendimą.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Inspekcija įvykdė nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nevykdo kitos nutarties dalies – nenagrinėja jo skundo.
Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1024-624/2023, kurioje nurodė, kad sprendimo, kuriuo atsisakyta pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą, panaikinimas savaime suponuoja poreikį procedūroje priimti naują sprendimą. Atsižvelgus į tai, atsakovas (Inspekcija), pareiškėjo nuomone, turi iš naujo išnagrinėti jo skundą.
Pareiškėjas prašo išaiškinti, ar Inspekcijai galioja tokia pat praktika ir Inspekcija turi išnagrinėti jo skundą, kurį buvo atsisakiusi nagrinėti? Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nenurodžius, kad VDAI privalo nagrinėti jo skundą, teismas turi priimti papildomą sprendimą ir įpareigoti VDAI vykdyti savo pareigas.
Atsakovas Inspekcija taip pat pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024 rezoliucinę dalį dėl Sprendimo panaikinimo, t. y. ar Inspekcija privalo imtis veiksmų, nors pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, to nereikalavo ir teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas (Inspekcija) privalo atlikti.
Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas teismo neprašė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024 neįpareigojo Inspekcijos išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 29 d. skundo, todėl atsakovas neatliko jokių veiksmų. Šiuo atveju Inspekcija rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas, apibendrinimu, kuriame nurodyta, kad teismas negali keisti pareiškėjo reikalavimo, taip pat ir nuspręsti nagrinėti naują, pareiškėjo nepareikštą, reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs nutarčių, kuomet įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti skundą ir priimti naują sprendimą (žr., pvz., 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2545-789/2021; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-821/2023; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-134-789/2024).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios proceso teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. N444-2663/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-556-200/2009; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir atsakovas iš esmės prašo išaiškinti, ar Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024 panaikinus Inspekcijos Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo T. L. skundą, atsakovas (Inspekcija) įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 29 d. skundą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė iš naujo atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti tam tikros institucijos iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta, tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytam) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (LVAT 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2448/2011, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje
Nr. A502-2277/2011). Tačiau reikia pažymėti, jog teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą gyventi, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje eA-709-415/2017 yra pažymėjusi, jog pagal ABTĮ normų nuostatas, tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas skundo (prašymo) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas, be kita ko, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Skundo (prašymo) pagrindas – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia ir formuluoja skundo (prašymo) dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Pareiškėjas privalo nurodyti tik faktinį skundo (prašymo) pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismui priėmus įpareigojimą grąžinti ginčą spręsti iš naujo viešojo administravimo subjektui, nei skundo (prašymo) dalykas, nei faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami.
ABTĮ 94 straipsnis numato, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas savaime suponuoja poreikį administracinėje procedūroje priimti naują sprendimą, nes kitu atveju administracinė procedūra dėl asmens pateikto skundo (prašymo) liktų neužbaigta (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-586-821/2024; 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1259-442/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2428-1047/2023; 2023 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. eA-1024-624/2023; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4159-261/2021; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1120-602/2018; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-525/2018; ir kt.). Taigi skundžiamo sprendimo panaikinimas suponuoja institucijos, kaip viešojo administravimo subjekto, kuriam taikomas gero administravimo principas, pareigą išnagrinėti klausimą iš naujo pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti naują administracinį sprendimą.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024 yra aiški ir suprantama vienareikšmiškai, jos įvykdymas nėra apsunkintas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo ir atsakovo prašymų išaiškinti teismo nutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo ir atsakovo prašymai išaiškinti teismo sprendimą neatitinka tokio prašymo tikslų, todėl prašymai dėl nutarties išaiškinimo laikytini nepagrįstais ir atmestini.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo T. L. ir atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymus išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024 atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Milda Vainienė
Skirgailė Žalimienė