Administracinė byla Nr. eA-1282-662/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09129-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4; 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. R. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas U. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 23S184271 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, (toliau – ir 2023 m. spalio 14 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 23S185914 „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2028 m. spalio 16 d. (toliau – ir 2023 m. spalio 17 d. sprendimas, kartu su 2023 m. spalio 14 d. sprendimu – ir Sprendimai).
2. Pareiškėjas nurodė:
2.1. pareiškėjas studijas baigė 2009 metais ir įgijo mechanikos inžinieriaus specialybę. Pareiškėjas norėjo dirbti pagal specialybę, tačiau tuo metu Baltarusijos Respublikoje darbo pasirinkimas buvo itin ribotas. Pareiškėjas, gavęs pasiūlymą dirbti Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje, priėmė šį pasiūlymą. Tuo metu Baltarusijos Respublikos santykiai su Europos Sąjungos valstybėmis, įskaitant Lietuvos Respublika, vis dar buvo geri;
2.2. pareiškėjas Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje dirbo pagal specialybę inžinieriumi-konstruktoriumi, rengė dokumentus (įvairius konstrukcinius brėžinius ir modelius ratinių vilkikų atskiriems elementams). Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykla gamino vilkikus ir civiliniam naudojimui, o karinei pramonei skirti vilkikai buvo pristatomi Europos valstybėse, pavyzdžiui, Paryžiaus Tarptautinėje gynybos ir saugumo parodoje Eurosatory 2016 m. birželio 13–17 d.;
2.3. pareiškėjas nedalyvavo jokios karinės paskirties vilkikų gamyboje, o projektavo atskirus vilkikų elementus, nežinojo ir nesprendė, kur jo suprojektuoti elementai bus dedami ar naudojami;
2.4. pareiškėjas neturėjo jokios prieigos prie slaptos informacijos, neužėmė vadovaujančių pareigų, neturėjo pavaldinių;
2.5. pareiškėjui dirbant Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje, niekas iš pareiškėjo nereikalavo būti pavaldžiu režimui ir jokio jo lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai netikrino;
2.6. pareiškėjas jokiose Baltarusijos Respublikos valdžios palaikymo akcijose nedalyvavo, dirbo įprastą darbą, kaip eilinis Baltarusijos Respublikos pilietis;
2.7. pareiškėjas iš Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamyklos išėjo savo noru 2019 metais, t. y. dar gerokai iki 2020 metų Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų, po kurių vyko masiniai protestai, ir iki Rusijos neteisėto karo Ukrainoje pradžios;
2.8. pareiškėjas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką nepertraukiamai dirbo Baltarusijos Respublikoje privačioje bendrovėje „Game stream“, kuri tuo metu priklausė Wargaming Group Limited įmonių grupei;
2.9. pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko perkeltas savo darbdavio dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Wargaming Vilnius“, kuri priklauso Wargaming Group Limited įmonių grupei ir vykdo kompiuterinių žaidimų kūrimo veiklą. Pareiškėjas dirba techniniu dizaineriu;
2.13. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo brolis, kuris nuo 2013 metų yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę. Pareiškėjas nuolat bendrauja su broliu ir jo šeima;
2.14. pareiškėjo šeima integravosi Lietuvos Respublikoje ir neketina grįžti į Baltarusijos Respubliką. Pareiškėjo dukra mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, sutuoktinė dirbo pardavėja UAB „Iki Lietuva“;
2.15. Migracijos departamento klausimyne pareiškėjas aiškiai nurodė, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, kad Krymas priklauso Ukrainai;
2.16. Migracijos departamento priimti Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų;
2.17. Migracijos departamento priimtais Sprendimais pareiškėjui pritaikyti apribojimai neatitinka proporcingumo principo;
2.18. Migracijos departamento Sprendimuose padaryta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nemotyvuota, neobjektyvi, neatitinka tikrovės;
2.19. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, formaliai perkeldamas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) 2023 m. liepos 31 d. rašte Nr. 18-8393 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2023 m. liepos 31 d. raštas) pateiktą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, ir ja grindžiančių duomenų neįvertinęs visų duomenų, susijusių su pareiškėjo situacija, visumoje, t. y., pavyzdžiui, Migracijos departamentas neįvertino fakto, jog Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo mažametė dukra;
2.20. sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui turėjo būti įvertinta: pareiškėjo įsidarbinimo ir darbo Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje aplinkybės; pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės; pareiškėjo elgesys po darbo Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje; aplinkybė, kad pareiškėjas atskleidė visus jam neigiamas pasekmes sukėlusius faktus apie savo darbą Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje; aplinkybė, kad pareiškėjas netarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, nedirbo jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose; aplinkybė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas palaiko kokius nors ryšius su Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos režimais; pareiškėjo elgesys, jam dirbant ir gyvenant Lietuvos Respublikoje; pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika; pareiškėjo nuosekli pozicija dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų vykdomos politikos ir karo Ukrainoje;
2.22. Migracijos departamentui suteikus pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus, pareiškėjas būtų pateikęs visą reikšmingą informaciją, kuri būtų paneigusi visas kilusias abejones dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui;
2.23. Migracijos departamentas rėmėsi Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. rašte išdėstytomis klaidingomis ir niekuo nepagrįstomis prielaidomis, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje, neva privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; kad pareiškėjas neva gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo;
2.24. pareiškėjo, tiek jam dirbant Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje, tiek nebedirbant šio darbo, lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai ar režimui niekas netikrino;
2.25. nei Baltarusijos Respublikoje, nei Lietuvos Respublikoje pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie tariamą pareiškėjo lojalumą valdžiai. Tokių duomenų nei Valstybės saugumo departamentas, nei Migracijos departamentas nenustatė ir nenustatinėjo, o vien tai, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikai priklausančioje įmonėje nieko nepasako apie jo požiūrį į Baltarusijos Respublikos valdžią;
2.26. pareiškėjui visiškai nesuprantama, kokiais duomenimis grindžiamas Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimo teiginys, kad: „[pareiškėjui] leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes“. Nei Valstybės saugumo departamentas, nei Migracijos departamentas neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skleidęs informaciją, skatinančią nesantaiką ar pateisinančią vykdomus karo nusikaltimus.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas:
3.1. Migracijos departamentas, priimdamas 2023 m. spalio 14 d. sprendimą, pagrįstai vadovavosi Valstybės saugumo departamento, kaip kompetentingos institucijos, 2023 m. liepos 31 d. rašte padaryta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui;
3.2. išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pagrįsta ne spėjimais ar įtarimais, o instituciniu darbu, vertinant visas aplinkybes, susijusias su pareiškėju. Turint įrodymų apie konkrečius pareiškėjo veiksmus, būtų sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, o ne pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje;
3.4. Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimas grindžiamas pakankamai aiškiai aptartomis faktinėmis aplinkybėmis, jame pateiktas juridinių faktų viseto vertinimas, susietas su taikomomis teisės aktų normomis. Todėl šis sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus;
3.5. Migracijos departamentas ne tik rėmėsi Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. rašte pateikta išvada, bet ir atliko pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius, nustatė visas su tuo susijusias aktualias aplinkybes;
3.6. nuo pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje pabaigos praėjęs laikotarpis, pareiškėjo darbas po to, išsakytas požiūris į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus ir Krymo priklausymą, aplinkybė, kad pareiškėjas dirba UAB „Wargaming Vilnius“, netarnavo Baltarusijos Respublikoje, darbdavio charakteristika nepaneigia pareiškėjo galimo lojalumo Baltarusijos Respublikai ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra išnykusi;
3.7. tai, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, Krymas priklauso Ukrainai, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas 2009–2019 metais dirbo Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje inžinieriumi-konstruktoriumi, o ši gamykla priklauso Baltarusijos Respublikos karinės gamybos kompleksui;
3.8. pareiškėjo asmeninis siekis dirbti ir likti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas labiau reikšmingas ar prioritetinis negu Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas;
3.9. pareiškėjas, nurodydamas, kad tuo metu, kai jis dirbo Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje, Baltarusijos Respublikos santykiai su Europos Sąjungos valstybėmis, įskaitant Lietuvos Respublika, buvo draugiški, selektyviai pateikia informaciją apie Baltarusijos Respubliką. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas. Atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjas gali būti išnaudotas kaip lojalus ir patikimas asmuo. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. rašte nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos Respublikos institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą kontroliuoja valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų;
3.10. įvertinus tai, kad pareiškėjas baigė dirbti Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje neseniai, t. y. prieš 4 metus, pirmą kartą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi tik 2022 m. birželio 23 d., t. y. jau prasidėjus karui Ukrainoje, darytina išvada, kad Migracijos departamento priimti Sprendimai yra proporcingi.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą, kartodamas 2023 m. spalio 31 d. rašte išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašo atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas:
4.1. Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją, jais nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai;
4.2. teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka nustatytus reikalavimus, tarp kurių – nekelti grėsmės valstybės saugumui;
4.3. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti, gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje;
4.4. grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai;
4.5. vien faktas, jog pareiškėjas nebedirba Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jo ryšių su Baltarusijos Respublikos karinėmis tarnybomis yra išnykusi;
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjo skundą.
6. Teismas nustatė:
6.2. pareiškėjas pateikė 2022 m. birželio 22 d. prašymą Nr. 2206-LLG-7179 „Išduoti leidimą laikinai gyventi“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas ketina dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą; profesijos pavadinimas – konstruktorius (214437); pareiškėjas ketina dirbti UAB „Wargaming Vilnius“;
6.3. Migracijos departamentas priėmė 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą (įteiktas 2022 m. spalio 18 d.), kuriuo išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179970 (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 41 p.), galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 7 d.;
6.4. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 15 d. paprašė pareiškėjo užpildyti Migracijos departamento klausimyną;
6.5. pareiškėjas 2023 m. birželio 20 d. pateikė užpildytą klausimyną: „Nurodykite savo išsilavinimą, kada ir kokią (-ias) mokymo įstaigą (-as) baigėte? Kokia (-ias) specialybes (-es) įgijote?“, pareiškėjas – 2009 metais Baltarusijos valstybiniame technikos universitete įgijo aukštąjį išsilavinimą, specializacija – daugiafunkciai vikšriniai ir ratiniai automobiliai; „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos)“ pareiškėjas – nuo 2009 metų iki 2019 metų dirbo akcinėje bendrovėje (OAO) Minsko ratinių vilkikų gamykla, inžinieriumi-konstruktoriumi, ratinių automobilių projektavimas; nuo 2019 metų iki 2022 metų dirbo Jungtinės ribotos atsakomybės bendrovėje (SOOO) Geimstrim, specialistu-istorijos konsultantu, 3D žaidimų modelių kūrimas; nuo 2022 metų – iki dabar dirba UAB „Wargaming Vilnius“ konstruktoriumi, 3D žaidimų modelių kūrimas; „Ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybės, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis)“, pareiškėjas – nėra atlikęs karinės tarnybos; „Ar vykdote (vykdėte) verslą, individualią veiklą, turite (turėjote) kitų verslo ryšių su NATO ar ES nepriklausančių valstybių: a) karinės pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis (įskaitant veiklą dvejopos paskirties prekių srityje); b) strateginės reikšmės objektais; c) valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi; d) teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis. Jeigu taip, pateikite informaciją apie tai (valstybė, laikotarpis, pavadinimas, veiklos pobūdis, pareigos)“, pareiškėjas – nuo 2009 metų iki 2019 metų dirbo Minsko ratinių vilkikų gamykloje, kuri priklauso Baltarusijos kariniam-gamybiniam kompleksui, užėmė inžinieriaus-konstruktoriaus pareigas, projektavo ratinius automobilius; „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“, pareiškėjas – ne; „Jūsų nuomone, kam <...> (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“; pareiškėjas – „Ukrainai“;
6.6. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento 2023 m. spalio 31 d. raštą, kuriame nurodyta: pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje, priklausančiai Baltarusijos Respublikos karinės gamybos kompleksui, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Baltarusijos Respublikos institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys; pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas asmuo; Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvos Respublikoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (nustatyti konkretūs atvejai); palankią terpę tokiai Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos Respublikos institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijos Respublikoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.); Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos Federacijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui; pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui; prašoma neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams;
6.7. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir, be kita ko, remdamasis Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. rašte nurodyta informacija, priėmė 2023 m. spalio 14 d. sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiame sprendime nurodyta: pareiškėjas 2009–2019 metais dirbo Minsko ratinių vilkikų gamykloje inžinieriumi-konstruktoriumi, ši gamykla priklauso Baltarusijos Respublikos karinės gamybos kompleksui; pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2023 m. sausio 2 d. galiojusią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą; šiuo metu pareiškėjas turi nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 7 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. spalio 24 d. – (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 12 d. pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. įdarbintas UAB „Wargaming Vilnius“; šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai; vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jo sutuoktinė yra Baltarusijos Respublikos pilietė, kuri turi leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, jos gyvenamoji vieta atitinka pareiškėjo gyvenamąją vietą; Valstybės saugumo departamentas pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nepaisant pareiškėjo atsakymų į Migracijos departamento klausimyno 10 ir 11 klausimus; pareiškėjo atsakymai nepaneigia aplinkybės, kad jis 2009–2019 metais dirbo Minsko ratinių vilkikų gamykloje inžinieriumi-konstruktoriumi (gamykla priklauso Baltarusijos Respublikos karinės gamybos kompleksui), todėl jis yra potencialus verbavimo taikinys Baltarusijos Respublikos režimo jėgos struktūroms; pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra nustatyti (sutuoktinė turi leidimą laikinai gyventi), tačiau jo esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai vertintini kaip neilgalaikio pobūdžio; surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas; pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes; grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse; valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei;
6.8. Migracijos departamentas, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi ir, be kita ko, remdamasis Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. rašte nurodyta informacija, priėmė 2023 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be tapačių argumentų, kurie nurodyti Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendime, šiame sprendime papildomai nurodyta, kad: uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes; Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų;
7. Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (4 str. 1, 4, 5 ir 7 d., 50 str. 1 d. 14 p., 133 str. 5, 7 ir 8 d.), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos normomis (37 p., 38 p.), aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, sąvokos „gali grėsti“ aiškinimo ir taikymo, potencialaus pavojaus, valstybės teisės kontroliuoti užsieniečių atvykimą, grėsmės nacionaliniam saugumui turinio, sąvokos „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ aiškinimo ir taikymo, individualaus grėsmės valstybės saugumui nagrinėjimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl valstybės teisės kontroliuoti užsieniečių atvykimą, grėsmės nacionaliniam saugumui turinio, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu.
8. Teismas nurodė, kad ne Migracijos departamentui, o Valstybės saugumo departamentui suteikti įgaliojimai atlikti užsieniečio (šiuo atveju – pareiškėjo) buvimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui vertinimą.
9. Teismas, įvertinęs ne tik rašytinius, bet ir žodinius pareiškėjo atstovės teismo posėdyje išdėstytus paaiškinimus, pažymėjo, kad atliekamas perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui vertinimas; aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota, įvertinus Valstybės saugumo departamento nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo darbu Minsko ratinių vilkikų gamykloje, kuri priklauso Baltarusijos Respublikos karinės gamybos kompleksui 2009–2019 metais; kadangi Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas sudaro grėsmę, kad pareiškėjas bus išnaudotas Baltarusijos žvalgybos užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.
10. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju surinktų duomenų pakanka pagrįsti, jog pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas 2009–2019 metais Minsko ratinių vilkikų gamykloje, kuri priklauso Baltarusijos Respublikos karinės gamybos kompleksui) dėl Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. rašte nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
11. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo įsidarbinimu ir darbu Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje, jo elgesiu po darbo Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje, faktu, kad pareiškėjas pats sąžiningai Migracijos departamento klausimyne nurodė, jog dirbo Baltarusijos Respublikos ratinių vilkikų gamykloje ir kokias pareigas užėmė, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybėmis, pareiškėjo elgesiu gyvenant Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo Migracijos departamento klausimyne išdėstyta pozicija dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų vykdomos politikos ir karo Ukrainoje, su tuo, kad pareiškėjas netarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje ir nedirbo jokiose jėgos ar panašiose struktūrose, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjo ryšių yra išnykusi.
12. Teismo vertinimu, Valstybės saugumo departamento surinkti įrodymai sudarė pagrindą padaryti išvadą apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos Respublikos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.
13. Teismas nurodė, kad pareiga aptartas aplinkybes paneigti negali būti perkelta Migracijos departamentui.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Minsko ratinių vilkikų gamykloje įsidarbino laisva valia, dirbo ilgą laiką (laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2019 metų), darbą Minsko ratinių vilkikų gamykloje paliko pakankamai neseniai. Be to, pareiškėjas dirbo Minsko ratinių vilkikų gamykloje, kuri gamino karinę techniką. Tai reiškia, kad pareiškėjas prisidėjo prie įrenginių, kurie gali būti panaudoti gaminamoje karinėje technikoje, gaminimo.
15. Teismas padarė išvadą, kad nors iš Migracijos departamento Sprendimų turinio matyti, jog jie daugiausia grindžiami Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. rašte pateikta informacija, tačiau tai nereiškia, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo. Priešingai, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, taip individualiai įvertinęs pareiškėjo situaciją.
16. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą.
17. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jis nebus panaikintas. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, jog Migracijos departamento Sprendimai neproporcingi.
18. Teismas nurodė, kad Įstatymas nenumato Migracijos departamento pareigos apklausti užsienietį (šiuo atveju – pareiškėją), prieš jam priimant jam nepalankų sprendimą. Šiuo atveju ypač reikšminga nekvestionuotina Valstybės saugumo departamento išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
19. Teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjo dukros mokymusi, sutuoktinės darbu, automobilio nusipirkimu, pareiškėjo atsakymais į Migracijos departamento klausimyno 10 ir 11 klausimus, padarė išvadą, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad šiuo atveju siekiama apsisaugoti nuo pasikėsinimų į Lietuvos Respubliką, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, susijusių su jo broliu ir jo šeima, to, kad pareiškėjas su brolio šeima nuolat bendrauja.
21. Tai, kad pareiškėjas nenori gyventi Baltarusijos Respublikoje, o nori gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra ir negali būti prioritetinė sąlyga suteikti pareiškėjui tokią teisę. Teismas pažymėjo, kad šiuo aspektu pareiškėjui neuždrausta gyventi kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Šiuo metu pareiškėjas su šeima gyvena Serbijoje, kur mokytis pradėjo ir pareiškėjo dukra ir kur pareiškėjas su šeima gali toliau gyventi.
22. Teismas, įvertinęs pareiškėjo sutuoktinės (liudytojos) žodinius paaiškinimus, pateiktus teismo posėdyje, apie tai, kaip ji susipažino su pareiškėju, kad į pareiškėją nebuvo kreipiamasi, jog jis padėtų Baltarusijos Respublikos valdžiai, kad ji nepalaiko ryšių su Baltarusijos Respublikos valdžia, kad ji ir jos šeima integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę, dukra pradėjo lankyti mokyklą, o ji – dirbti, apie tai, kad ji dirbto parduotuvėje „Maxima“, o vėliau „Iki“, apie tai, kad ji su šeima šiuo metu gyvena Serbijoje (ką patvirtinto ir pareiškėjas), apie tai, kad ji su šeima nenori gyventi Baltarusijos Respublikoje, padarė išvadą, kad jie nesudaro pagrindų naikinti Migracijos departamento Sprendimus.
23. Teismo vertinimu, daugiau nei 4 metai, praėję nuo pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos gamykloje, gaminančioje karinę įrangą, nėra pakankamas ir saugus laiko tarpas, po kurio pareiškėjas galėtų gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į bendrą kontekstą ir esamą padėtį.
24. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
25. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises, kad nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.
26. Teismas, netenkinęs reikalavimo panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimą, atmetė reikalavimą panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 17 d. sprendimą. Teismas nevertino kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kurie niekaip nekeičia padarytų išvadų.
III.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas tai pat prašo priimti naują įrodymą – pareiškėjo brolio ir jo sutuoktinės 2023 m. sausio 9 d. santuokos liudijimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojais pareiškėjo brolį ir jo sutuoktinę, kurie galėtų paliudyti bylai reikšmingas aplinkybes apie pareiškėjo šeimos gyvenimą Lietuvos Respublikoje ir ryšius su Lietuvos Respublika (žr. šios teismo nutarties 28.4 p.).
28. Pareiškėjas, kartodamas aplinkybes ir argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:
28.1. pirmosios instancijos teismas, klaidingai įvertinęs bylos aplinkybes, neteisingai išaiškinęs ir pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;
28.2. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ignoravęs pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus (teismo posėdyje pareiškėjo duoti žodiniai paaiškinimai, liudytojos duoti žodiniai paaiškinimai), kurie paneigia Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui;
28.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad Migracijos departamentas netinkamai atliko pareiškėjo situacijos vertinimą, neįvertino reikšmingų aplinkybių, nors tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamus Migracijos departamento Sprendimus;
28.4. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui nepagrįsta. Šios Valstybės saugumo departamento vertinimu pagrįstos išvados nepagrindžia jokie į bylą pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas palaiko kokius nors santykius su Baltarusijos Respublika. Migracijos departamentas neatliko jokios analizės, kokias užduotis pareiškėjas turėjo vykdyti, jam dirbant Minsko ratinių vilkikų gamykloje inžinieriumi-konstruktoriumi, todėl vien tuo grindžiamas pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas nepagrįstas. Tai, kad pareiškėjo nesieja jokie santykiai su Baltarusijos Respublika, patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas su šeima šiuo metu gyvena Serbijoje. Be to, tuo metu, kai pareiškėjas dirbo Minsko ratinių vilkikų gamykloje inžinieriumi-konstruktoriumi, Baltarusijos Respublika nevykdė agresyvios politikos, keliančios grėsmę valstybės saugumui, ką patvirtina oficialūs Lietuvos Respublikos dokumentai dėl nacionalinio saugumo (strategijos). Todėl, vien tai, kad Lietuvos Respublika po 2020 metų pradėjo laikyti Baltarusijos Respublikos režimą priešišku, patvirtina, jog iki šių metų Baltarusijos Respublikos įstaigose ir įmonėse nedirbo vien tik lojalūs režimui asmenys. Tai, kad pareiškėjas neturi jokio Baltarusijos Respublikos režimo palaikymo, patvirtina 2023 m. rugsėjo 11 d. viešai paskelbti ir kiti duomenys, kurie leidžia teigti, jog prieš tokius asmenis, kaip pareiškėjas, Baltarusijos Respublikos režimas nusiteikęs priešiškai;
28.5. pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose. Pavyzdžiui, išaiškinta, kad vien faktas apie asmens karinę tarnybą ar darbą Baltarusijos Respublikos institucijose, Valstybės saugumo departamento bendro pobūdžio informacija apie agentų veikimo metodus nesudaro pagrindo konstatuoti asmens keliamos grėsmės egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023). Be to, Migracijos departamentas negali tiesiog perkelti Valstybės saugumo departamento išvados dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo, pateikti bendro pobūdžio informaciją apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023). Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimus grindė išimtinai pareiškėjo darbu ir bendra informacija apie agentų veikimo metodus, kas, kaip matyti, nėra aktuali informacija, atliekant individualų asmens situacijos vertinimą;
28.6. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nesieja socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, nepagrįsta. Pareiškėjas su broliu, kuris, kaip minėta, ilgą laiką gyvena Lietuvos Respublikoje, ir jo šeima bendravo ir nuolat susitikinėjo. Šios aplinkybės nebuvo niekaip nuginčytos, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, neturėjo klausimų dėl šių aplinkybių. Todėl pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo jų papildomai įrodinėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, visiškai nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Toks teismo vertinimas siurprizinis. Dėl to pareiškėjui būtinybė pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius aptartas aplinkybes, iškilo pirmosios instancijos teismui sprendime atmetus pareiškėjo argumentus.
29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame kartoja argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme, prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose formuojamos praktikos, pagal kurią lojalumo valdžiai reikalavimas taikomas visiems Baltarusijos Respublikos valstybinėse institucijose dirbusiems asmenims, nepaisant užimamų pareigų, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023) nėra aktuali. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas selektyviai pateikia informaciją apie Baltarusijos Respubliką, laikosi pozicijos, kad jo priimti Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti dėl jo vertinimo, kaip keliančio grėsmę valstybės saugumui, nepagrįsti, nes pareiškėjas pasinaudojo teise į teisminę gynybą.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame kartoja argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme, prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Valstybės saugumo departamentas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinto visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir aktualią teismų praktiką. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą analogiškose bylose.
IV.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus – pareiškėjo brolį ir jo sutuoktinę, nenustatęs būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir konstatavęs, kad prašomų apklausti liudytojų parodymai nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V.
32. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriame, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo
Nr. IX-2206 redakcija), nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2023 m. spalio 17 d. sprendimo, kuriame, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam leidimas gyventi buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija), nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nėra pagrindo Migracijos departamento priimtus Sprendimus panaikinti dėl pareiškėjo nurodytų argumentų.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo padarytomis išvados dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimo ir 2023 m. spalio 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgus į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.), tačiau ir nevertinant pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų naujų aplinkybių ir argumentų dėl ginčo dalyko, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują įrodymą – pareiškėjo brolio ir jo sutuoktinės 2023 m. sausio 9 d. santuokos liudijimą.
37. Bylų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Siekiant užtikrinti sąžiningą ir operatyvų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, yra ribojama proceso šalies teisė bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-479-968/2023). Todėl nors ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, gali būti tiriami, tačiau tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartyje konstatuota, jog pareiškėjo brolio ir jo sutuoktinės parodymai iš esmės nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, kurioje pagrindinis ginčo klausimas, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Panašaus pobūdžio bylose laikomasi bendros įrodinėjimo taisyklės, pagal kurią kiekviena proceso šalis turi pareigą įrodyti savo argumentų pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4692-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2079-1047/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2386-502/2023). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisako priimti naują įrodymą, nenustačiusi teisiškai reikšmingų priežasčių, pagrindžiančių būtinybę pareiškėjui šį įrodymą pateikti vėliau, o ne bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi („Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas“) ir atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 14 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes, be kita ko, remdamasis pareiškėjo atsakymais į Migracijos departamento klausimyną ir Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. rašte pateiktu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.). Iš Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimo turinio aišku, kad pareiškėjo atlikti veiksmai – 2009–2019 metais pareiškėjo darbas inžinieriumi-konstruktoriumi Minsko ratinių vilkikų gamykloje, kuri priklauso Baltarusijos Respublikos karinės gamybos kompleksui – įvertinti Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste dėl asmenų, dirbusių Baltarusijos Respublikos institucijose, lojalumo, pripažinti kaip įrodantys, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai, Migracijos departamentui panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimu buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo šio sprendimo.
40. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl išvados, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo, pažymėtina, kad, sprendžiant dėl išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-442/2023 ir kt.); sprendžiant dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023); Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, turi pagrįsti priimamą atitinkamą administracinį sprendimą (pvz., dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo) objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis proporcingumo principo, be kita ko, gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. rašte pateikta informacija, vertinant ją kartu su aplinkybe, kad 2009–2019 metais pareiškėjas dirbo inžinieriumi-konstruktoriumi Minsko ratinių vilkikų gamykloje, kuri priklauso Baltarusijos Respublikos karinės gamybos kompleksui, pagrindžia išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sukeliančių pagrindą abejoti Valstybės saugumo departamento, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, 2023 m. liepos 31 d. rašte pateikta informacija. Tai, kad pareiškėjas nuo 2019 metų savo noru nebedirba Minsko ratinių vilkikų gamykloje, kuri priklauso Baltarusijos Respublikos karinės gamybos kompleksui, šioje gamykloje dirbo tik inžinieriumi-konstruktoriumi, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjo ryšių su šia Minsko ratinių vilkikų gamykla, kuri priklauso Baltarusijos Respublikos karinės gamybos kompleksui, išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Kaip minėta, sprendžiant šį klausimą, atliekamas iš esmės tik perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kurio metu vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, siekiant nustatyti, ar pagrįsta manyti, jog užsieniečio darbas Baltarusijos Respublikos institucijose kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad toks manymas pagrįstas ir pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
43. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad, nors pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, tačiau šiuo konkrečiu atveju Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjų, nustatė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius, šeiminius bei ekonominius ryšius, nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai darbo pagrindu, įdarbintas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d., turi deklaruotą gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su sutuoktine, ir padarė išvadą, kad, nors pareiškėjo su Lietuvos Respublika sieja šeiminiai ryšiai, tačiau pareiškėją su Lietuvos Respubliką siejantys socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai. Vadinasi, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo socialinių, šeiminių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą. Tai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų, pareiškėjo vertinimu, reikšmingų jo individualią situaciją apibūdinančių aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytas jo situaciją apibūdinančias aplinkybes, kurios kartojamos ir papildytos pareiškėjo apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad jų visuma šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia pareiškėjo asmeninio intereso ir toliau laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą.
44. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.); teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023).
45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nekartodama nustatytų bylos aplinkybių, įvertinusi bylos medžiagą, joje esančius įrodymus, Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendime ir 2023 m. spalio 17 d. sprendime bei Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. rašte išdėstytas aplinkybes, remdamasi neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, Rusijos Federacijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-463/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priešingai – atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip, mano, kad tam tikros aplinkybės yra reikšmingesnės už tas, kuriomis savo išvadas grindė teismas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.
46. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimo ir 2023 m. spalio 17 d. sprendimo atitikimo proporcingumo principui. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde deklaratyvūs teiginiai, kad Migracijos departamento Sprendimai neatitinka proporcingumo principo, nesudaro jokio pagrindo spręsti dėl šio principo pažeidimo.
47. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos Respublikos institucijose, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Nors nagrinėjamu atveju Migracijos departamento sprendimai iš esmės yra grindžiami Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 31 d. rašte pateikta informacija ir jame nurodytu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau iš Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimo ir 2023 m. spalio 17 d. sprendimo turinio matyti, kad, kaip nustatyta, Migracijos departamentas kiekvienu atveju atliko savarankišką kiekvienam sprendimui priimti aktualių ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimą ir taikė atitinkamas teisės normas.
48. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija