LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodikos patvirtinimo
2015 m. sausio 7 d. Nr. ĮV-3
Vilnius
Įgyvendindamas Muziejinių vertybių (eksponatų) vertinimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-446 „Dėl muziejinių vertybių (eksponatų) vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013 m. gruodžio 5 d. valstybinio audito Nr. VA-P-50-1-20 „Kaip tvarkomos ir prižiūrimos kilnojamosios kultūros vertybės“ 3 rekomendaciją bei atsižvelgdamas į Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-174 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u Muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodiką (toliau - Metodika) (pridedama).
2. P a v e d u nacionalinių ir respublikinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, vadovams užtikrinti, jog muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimas būtų atliekamas vadovaujantis patvirtinta Metodika, išskyrus atvejus, kai muziejus jau turi ir vadovaujasi vadovo įsakymu patvirtinta eksponatų vertinimo tikrąja verte metodika.
3. R e k o m e n d u o j u respublikiniams muziejams, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, savivaldybių, žinybiniams ir kitiems muziejams muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą atlikti vadovaujantis patvirtinta Metodika, išskyrus atvejus, kai muziejus jau turi ir vadovaujasi vadovo įsakymu patvirtinta eksponatų vertinimo tikrąja verte metodika.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2015 m.sausio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-3
MUZIEJUOSE SAUGOMŲ KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ VERTINIMO TIKRĄJA VERTE METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių (toliau – eksponatų) vertinimo tikrąja verte metodika (toliau – Metodika) nustato įsigyjamų eksponatų ir eksponatų, kurie materialiojo turto apskaitoje pirminio pripažinimo metu buvo registruoti simboline vieno euro verte, vertinimo tikrąja verte tvarką.
3. Metodikoje vartojamos sąvokos:
3.1. Eksponato bazinė vertė – vertė, apibūdinanti tam tikros rūšies eksponatą, kuriam nepritaikytos papildomos kriterijų vertės, įskaitant tik pagaminimo medžiagas ir minimalų kūrybinio darbo įvertinimą. Bazinė vertė nustatytose ribose svyruoja atsižvelgiant į eksponato apimtį, medžiagą, atlikimo ar pagaminimo techniką ir kitas tai eksponatų rūšiai būdingas savybes, kurios neišskirtos kaip kriterijai.
3.2. Eksponato specialieji vertinimo kriterijai (toliau – specialieji kriterijai) – tam tikrai eksponatų grupei ar rūšiai priskirti vertinimo kriterijai.
4. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintoje Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijoje bei Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintame 12-ame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atsakomybės standarte ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
VERTINIMO TVARKA
6. Aukcionų, parodų kataloguose, draudimo, antikvariatų nustatyta eksponato kaina ar vidutinė tam tikro autoriaus /grupės/mokyklos/dirbtuvės, stilistikos pardavimų vertė aukcionuose gali būti prilyginama tikrajai eksponato vertei.
7. Kiekvienos grupės eksponatui įvertinti vadovaujamasi prie Metodikos pridedamais priedais – eksponatų vertinimo lentelėmis, kuriose išskirtos eksponatų rūšys, pogrupiai, specialieji kriterijai ir jiems priskirti koeficientai, nustatyta eksponato bazinė ir maksimali vertė.
8. Eksponatai skirstomi į šias grupes:
9. Eksponato tikroji vertė apskaičiuojama ir tikslinama pagal formulę Bv x (K1+K2+K3+K4+K5+...) : B, kurioje yra šios reikšmės:
10. Jeigu specialiųjų kriterijų koeficientų reikšmių suma lygi 0, tuomet daugybos veiksmas neatliekamas.
11. Specialiųjų vertinimo kriterijų ir jų koeficientų reikšmių aprašymai pateikti po kiekvienos eksponatų grupės eksponatų vertinimo lentelėmis.
12. Eksponato būklė gali būti:
12.1. A – kritiška (nekonservuotas, tad būtinas neatidėliotinas, pirmaeilis konservavimas per artimiausius 1-3 metus bei šio objekto restauravimas per 3-7 metus);
12.2. B – bloga (nekonservuotas, tad būtinas konservavimas per 1-5 metus bei šio objekto restauravimas per 5-10 metų);
12.3. C – patenkinama:
12.3.1. nekonservuotas, bet gerai išlikęs (rekomenduojamas prevencinis konservavimas, numatant restauravimą per 5-15 metų (atsižvelgiant į muziejų parodų ir ekspozicijų planavimą);
13. Metodikoje nenumatytais atvejais muziejaus Rinkinių komplektavimo komisija turi teisę pripažinti eksponatą išskirtiniu ir vertinti jį ne pagal Metodikos priedus.
