Administracinė byla Nr. R-55-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00065-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 5.2; 43.5.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų Z. V. ir G. U. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl neveikimo priėmimo klausimą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjai Z. V. ir G. U. 2024 m. spalio 3 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami nutraukti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) neveikimą ir įpareigoti priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymo, pateikto VRK, reikalavimo Nr. 4 išregistruoti 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kandidatus, jeigu buvo panaudotos lėšos rinkimų užstatams ar kitoms išlaidoms padengti ir 2024 m. rugsėjo 29 d. prašymo priimti sprendimą dėl pareigos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms, įregistruotoms šios politinės kampanijos dalyviais, pareigą deklaruoti teistumą.
Pareiškėjai nurodė, kad jie, kaip rinkimų stebėtojai, kreipėsi į VRK su 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymu dėl valstybės lėšų naudojimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijoje bei kandidatų išregistravimo nustačius, kad jų politinei reklamai buvo panaudotos valstybės lėšos. 2024 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjai kreipėsi į VRK, prašydami priimti sprendimą, įpareigojantį Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvaujančias politines partijas, įregistruotas šios politinės kampanijos dalyviais, deklaruoti teistumą. Pareiškėjų vertinimu, nurodytiems prašymams išnagrinėti yra nustatyti sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai (Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 185 straipsnio 2 dalis). VRK prašymų neišnagrinėjus nustatytu laiku, pareiškėjai skundžia teismui šios institucijos neveikimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis tik įstatymuose (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso, ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2019, 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024).
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Vadovaujantis Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalimi, rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija nagrinėja: a) visus rinkimų ginčus ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat rinkimų ginčus rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, kurie nepatenka į apygardos, savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją.
Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalis numato, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame kodekse nustatyta kitaip. Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalis numato, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų (skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą, skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės bei skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo), taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundžia VRK neveikimą. Pareiškėjų vertinimu, jų nurodyti 2024 m. rugsėjo 27 d. ir rugsėjo 29 d. prašymai VRK vertintini kaip skundai dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme, todėl mano, kad skundas dėl tokio neveikimo vadovaujantis Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalimi nagrinėtinas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų tvirtinimas, kad jų inicijuojamas ginčas nagrinėtinas būtent Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, yra nepagrįstas. Iš pareiškėjų pateikto 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymo turinio matyti, kad pareiškėjai kreipėsi į VRK, prašydami: 1) pateikti visus duomenis, susijusius su 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų metu įvykdyta / vykdoma politinės reklamos sklaida, finansuojama valstybės lėšomis – politinės reklamos faktus ir valstybės lėšų sumas, kuriomis apmokėta atitinkama politinės reklamos sklaida; 2) 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų metu įvykdytą / vykdomą politinę reklamą, apmokėtą valstybės lėšomis, pripažinti rinkimų pažeidimais, kurie pažeidžia lygiateisių, sąžiningų ir garbingų rinkimų principus; 3) Remiantis Rinkimų kodekso nuostatomis pradėti tyrimą dėl nustatytų pažeidimų ir skirti pinigines baudas, įpareigoti pašalinti tokią reklamą ar taikyti kitas įstatymų numatytas priemones; 4) išregistruoti 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kandidatus, jeigu buvo panaudotos valstybės lėšos rinkimų užstatams ar kitoms išlaidoms padengti. 2024 m. rugsėjo 29 d. prašymu, pateiktu VRK, pareiškėjai prašė VRK priimti sprendimą dėl pareigos Seimo rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms, įregistruotoms šios politinės kampanijos dalyviais, deklaruoti teistumą.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagrindai panaikinti kandidatų ir kandidatų sąrašo registraciją yra įtvirtinti Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4-5 dalyse. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymo turinio nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su abstrakčiu prašymu, prašydami pateikti duomenis, pradėti tyrimą dėl galimų pažeidimų, susijusių su politine reklama, apmokėta valstybės lėšomis, ir nustačius tokius pažeidimus išregistruoti kandidatus, t. y. tokie pažeidimai nėra nustatyti ir nėra nustatyti šiuos pažeidimus padarę kandidatai ar kandidatų sąrašai. Konstatuotina, kad pareiškėjai VRK neteikė skundo dėl konkretaus pažeidimo, susijusio su kandidatų registravimu, todėl pareiškėjų skundas dėl VRK neveikimo nenagrinėjant pareiškėjų prašymo išregistruoti kandidatus, jei bus nustatyti pareiškėjų nurodyti galimi pažeidimai, nelaikytinas skundu dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pareiškėjų ginčijamas VRK neveikimas dėl prašymo priimti sprendimą, įpareigojantį Seimo rinkimuose dalyvaujančias politines partijas, įregistruotas šios politinės kampanijos dalyviais, deklaruoti teistumą, nelaikytinas skundu dėl informacijos apie kandidatą arba kandidatų sąrašą paskelbimo, kaip numatyta Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kadangi tai nėra skundas dėl konkrečios informacijos apie konkretų kandidatą ar kandidatų sąrašą, o abstraktus prašymas užpildyti pareiškėjų teigimu, Rinkimų kodekso spragą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra pabrėžęs, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai (vienintelei) instancijai, skundžiamas ne bet koks VRK neveikimas, o tik toks VRK neveikimas, kuris yra aiškiai įvardytose srityse, – kai nėra priimami sprendimai Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, taip pat sprendimai dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo ir rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo (žr., pvz., 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-10-629/2024, 2024 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-15-815/2024). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų teikti prašymai nėra susiję nei su viena iš Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sričių, todėl pareiškėjų nurodomas VRK neveikimas negali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmosios (vienintelės) instancijos teismui. Pareiškėjai su tokiu reikalavimu įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas nėra teismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes nagrinėjamu atveju ginčijamas VRK neveikimas nėra susiklostęs dėl Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų, kurie gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, priėmimo, todėl konstatuoja, jog pareiškėjų skundas yra teismingas Regionų administraciniam teismui ir skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
Atsisakius priimti skundą, nėra teisinių prielaidų spręsti procesinio pobūdžio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija