LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL REKOMENDACIJŲ GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS VALDYMO SISTEMOS VIDAUS AUDITUI PATVIRTINIMO

 

2021 m. sausio 4 d. Nr. 2BE-7

Vilnius

 

 

 

Vadovaudamasis Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3-297 „Dėl Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 11.19 papunkčiu, 2018 m. kovo 8 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/762, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomi su saugos valdymo sistemų reikalavimais susiję bendrieji saugos būdai ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/782, nuostatomis bei atsižvelgdamas į Europos geležinkelių agentūros parengto Saugos valdymo sistemos reikalavimų išduodant saugos sertifikatus ar saugos leidimus gidą:

1. T v i r t i n u Rekomendacijas geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos vidaus auditui (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2013 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. V-97 „Dėl Rekomendacijų geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos vidaus auditui patvirtinimo“.

3. I n f o r m u o j u, kad šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas Teisės aktų registre ir Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje.

 

 

 

Administracijos direktorius                                                                             Genius Lukošius

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos transporto saugos administracijos

direktoriaus 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2BE-7

 

REKOMENDACIJOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS VALDYMO SISTEMOS VIDAUS AUDITUI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Rekomendacijos geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos vidaus auditui (toliau – rekomendacijos) apibrėžia geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos (toliau – SVS) vidaus audito planavimo, atlikimo, vidaus auditorių skyrimo, SVS vidaus audito ataskaitos parengimo ir pateikimo vadovybei, pažangos stebėjimo po SVS vidaus audito atlikimo tvarką.

2. Rekomendacijos yra skirtos geležinkelių infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) bei mutatis mutandis taikomos ir kitoms įmonėms (juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, juridinių asmenų, kitų organizacijų filialams), kurios  pageidauja neįgijusios geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos naudotis geležinkelių infrastruktūra, manevruodamos ir (ar) važiuodamos į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos, ir įgyti bendrąjį saugos sertifikatą arba jau yra įgijusios bendrąjį saugos sertifikatą (toliau – audituojamas subjektas), siekiant joms palengvinti SVS vidaus audito sistemos, kurioje dalyvautų kompetentingi auditoriai, būtų rengiamos prasmingos išvados, į kurias vadovybė atsižvelgia, ir užtikrinama SVS atitiktis teisės aktų nuostatoms, sukūrimą. Rekomendacijos taip pat yra skirtos geležinkelių infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurie jau yra parengę SVS ir taiko SVS nustatytas priemones.

3. SVS vidaus audito tikslas – nustatyti SVS priemonių įgyvendinimo ir atitikties teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugą, techninės sąveikos specifikacijų (toliau – TSS) reikalavimams trūkumus, SVS priemonių efektyvumą, pateikti rekomendacijas nustatytiems trūkumams pašalinti ir SVS efektyvumui didinti, taip pat patikrinti taisomųjų arba tobulinimo priemonių, kurių imtasi siekiant įgyvendinti vidaus audito išvadas, įvykdymą ir veiksmingumą.

4. Rekomendacijose vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, ISO 19011:2018 standarte „Valdymo sistemos audito gairės“, Europos Sąjungos geležinkelių agentūros gide „Saugos valdymo sistemos reikalavimai išduodant saugos sertifikatus ar saugos leidimus“.

 

II SKYRIUS

SVS VIDAUS AUDITORIAUS PASKYRIMAS, REIKALAVIMAI SVS VIDAUS AUDITORIUI

 

5. Audituojamas subjektas, skirdamas SVS vidaus auditorių, pirmiausia turėtų siekti atrinkti kompetentingus auditorius ir sudaryti jiems sąlygas veikti nepriklausomai bei nešališkai nuo subjektų, galinčių daryti jiems bet kokią įtaką. SVS vidaus auditorius, vykdydamas SVS vidaus audito funkcijas, turi būti nepriklausomas nuo audituojamo subjekto vadovybės ir kitų darbuotojų bei išorės subjektų. Rekomenduojama, kad audituojamo subjekto kompetencijos valdymo sistemoje turėtų būti nustatytos vidaus auditorių mokymo programos ir sistema, kuri padėtų užtikrinti ir ugdyti vidaus auditorių kompetenciją ir gebėjimą atlikti atitinkamas užduotis.

6. SVS vidaus auditorių rekomenduojama skirti audituojamo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Atsižvelgiant į audituojamo subjekto vykdomos veiklos rūšį ir mastą, audituojamo subjekto SVS sudėtingumą, rekomenduojama skirti kelis SVS vidaus auditorius, iš kurių vieną – vyriausiuoju SVS vidaus auditoriumi.

7. Rekomenduojama reikalavimus SVS vidaus auditoriui nustatyti jų pareiginiuose nuostatuose ar su SVS vidaus auditoriumi sudaromoje sutartyje. Siekiant užtikrinti atliekamų SVS vidaus auditų nepriklausomumą, nešališkumą ir skaidrumą, SVS vidaus auditorius turėtų asmeniškai įsipareigoti elgtis nepriklausomai, skaidriai ir nešališkai bei būti supažindintas su atsakomybe, jei bus nesilaikoma minėtų reikalavimų. Rekomenduojama SVS vidaus auditoriaus nepriklausomumo, nešališkumo ir skaidrumo pasižadėjimą įtraukti į šiame punkte nurodytus dokumentus arba pasirašant atskirą pasižadėjimą.  

8. Rekomenduojama, kad SVS vidaus auditoriaus kvalifikacija atitiktų standarto ISO 19011:2018 ar jam lygiaverčio standarto reikalavimus. Taip pat rekomenduojama vadovautis ISO 10015:2019 standartu „Kokybės valdymas – gairės dėl kompetencijų valdymo ir darbuotojų ugdymo“ bei ISO 10018:2020 standartu „Kokybės valdymas – gairės dėl darbuotojų įsitraukimo“.

 

III SKYRIUS

SVS VIDAUS AUDITO PLANAVIMAS

 

9. SVS vidaus auditą rekomenduojama planuoti audituojamo subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui tvirtinant SVS vidaus audito planą (1 priedas).

10. SVS vidaus audito plano tikslas – nustatyti SVS vidaus audito periodiškumą. Visų SVS dalių vidaus auditą rekomenduojama atlikti ne rečiau kaip kas penkerius metus nuo bendrojo saugos sertifikato išdavimo geležinkelio įmonei (vežėjui) ar saugos leidimo išdavimo geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Visos SVS vidaus auditas galėtų būti atliekamas likus pusmečiui iki bendrojo saugos sertifikato ar saugos leidimo galiojimo pabaigos dienos. Rekomenduojama audituojamam subjektui kiekvienais metais atlikti pasirinktos SVS dalies vidaus auditą.

11. Sudarant SVS vidaus audito planą, konkrečių SVS dalių vidaus auditas turėtų būti planuojamas įvertinus audituojamo subjekto SVS procesų rizikingumą, turimą informaciją apie geležinkelių transporto eismo saugos būklę, atliktus ir planuojamus atlikti SVS bei teisės aktų, norminių dokumentų pakeitimus bei atsižvelgiant į ankstesnių SVS vidaus auditų rezultatus. Pirmiausia rekomenduojama audituoti SVS procesus, turinčius didžiausią įtaką geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimui audituojamame subjekte.

12. Rekomenduojama SVS vidaus audito planą koreguoti atsižvelgiant į:

12.1. ankstesnio SVS vidaus audito rezultatus;

12.2. teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugą, ir TSS pasikeitimus;

12.3. audituojamame subjekte įvykusio geležinkelių transporto eismo įvykio, katastrofos ar rikto tyrimo išvadas;

12.4. bendrųjų eismo saugos rodiklių pokyčius;

12.5. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) patikrinimų rezultatus.

13. Neplaninį SVS auditą rekomenduojama atlikti tuo atveju, kai yra įgyvendinti esminiai SVS pakeitimai, kurių atitikties teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugą, TSS reikalavimams vertinimas nebuvo atliktas. Taip pat rekomenduojama sukurti neplaninių (tikslinių) SVS vidaus auditų pradėjimo mechanizmą, remiantis veiklos rezultatų saugos srityje duomenimis.

 

IV SKYRIUS

SVS VIDAUS AUDITO ATLIKIMAS IR SVS VIDAUS AUDITO ATASKAITOS PARENGIMAS

 

14. SVS vidaus auditoriui, atliekančiam audituojamo subjekto SVS vidaus auditą, rekomenduojama vertinti:

14.1. ar audituojamojo subjekto SVS ar audituojama SVS dalis funkcionuoja efektyviai;

14.2. ar laikomasi audituojamo subjekto SVS procesų;

14.3. ar audituojamo subjekto SVS procesai atitinka teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugą, TSS reikalavimus;

14.4. ar buvo imtasi taisomųjų arba tobulinimo priemonių siekiant įvykdyti ankstesnio SVS vidaus audito išvadoje pateiktas rekomendacijas ir ar pasirinktos priemonės buvo veiksmingos.

15. Rekomenduojama SVS vidaus auditą atlikti vadovaujantis standarto ISO 19011:2018 ar jam lygiaverčio standarto reikalavimais.

16. Atlikus SVS vidaus auditą, SVS vidaus auditoriui rekomenduojama parengti ir audituojamo subjekto vadovui pateikti susipažinti SVS vidaus audito ataskaitą (2 priedas).

17. Audituojamas subjektas informaciją apie SVS vidaus audito rezultatus Administracijai  teikia Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatyta tvarka teikdamas praėjusių metų eismo saugos ataskaitą.

 

V SKYRIUS

PAŽANGOS STEBĖJIMAS (VEIKLA PO SVS VIDAUS AUDITO)

 

18. Audituojamo subjekto vadovas turėtų atsižvelgti į SVS vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, imtis veiksmingų priemonių joms įgyvendinti bei asmeniškai arba įgaliotiems asmenims pavesti atlikti SVS vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę.

19. Asmeniui, atsakingam už SVS vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę, rekomenduojama:

19.1. analizuoti ir vertinti SVS vidaus audito rezultatus;

19.2. užtikrinti SVS vidaus audito rekomendacijų vykdymą, taisomųjų ir (ar) tobulinimo priemonių plano sudarymą ir jo įgyvendinimą;

19.3. vertinti SVS vidaus audito rekomendacijų veiksmingumą;

19.4. siūlyti SVS pakeitimo priemones.

20. Audituojamo subjekto vadovas turėtų prisiimti atsakomybę už SVS vidaus audito rekomendacijų, SVS pakeitimų įgyvendinimą audituojamame subjekte.

21. SVS vidaus audito ataskaitas, SVS vidaus audito metu ir po jo gautą informaciją ir dokumentus rekomenduojama registruoti bei saugoti audituojamo subjekto nustatyta tvarka ir periodiškumu.

 

_________________

 

 

Rekomendacijų geležinkelių transporto eismo

saugos valdymo sistemos vidaus auditui

1 priedas

 

_______________________________________________________________________________________

(geležinkelio įmonės (vežėjo) / kitos įmonės / geležinkelių infrastruktūros valdytojo teisinė forma, pavadinimas, kodas)

 

20____ m._____________ d.

_____________

(vieta) 

 

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS VALDYMO SISTEMOS

__________METŲ VIDAUS AUDITO PLANAS

 

Audituojama geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos dalis*

Audito atlikimo laikotarpis

1. ORGANIZACIJOS KONTEKSTAS

Organizacija (1.1. kriterijus)

 

2. VADOVAVIMAS

Vadovavimas ir įsipareigojimas (2.1. kriterijus);

Saugos politika (2.2. kriterijus);

Organizaciniai vaidmenys, pareigos, atsakomybė ir įgaliojimai (2.3. kriterijus);

Konsultacijos su darbuotojais ir kitomis šalimis (2.4. kriterijus)

 

 

3. PLANAVIMAS

Rizikos mažinimo veiksmai (3.1. kriterijus);

Saugos tikslai ir planavimas (3.2. kriterijus)

 

 

4. PARAMA

Ištekliai (4.1. kriterijus);

Kompetencija (4.2. kriterijus);

Informuotumas (4.3. kriterijus);

Informacija ir ryšiai (4.4. kriterijus);

Dokumentuojama informacija (4.5. kriterijus);

Žmogiškųjų ir organizacinių veiksnių integravimas (4.6. kriterijus)

 

5. VEIKLA

Veiklos planavimas ir valdymas (5.1. kriterijus);

Turto valdymas (5.2. kriterijus);

Rangovai, partneriai ir tiekėjai (5.3. kriterijus);

Pakeitimų valdymas (5.4. kriterijus);

Ekstremaliųjų situacijų valdymas (5.5. kriterijus)

 

6. VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

Stebėsena (6.1. kriterijus);

Vidaus auditas (6.2. kriterijus);

Vadovybės atliekamas vertinimas (6.3. kriterijus)

 

7. TOBULINIMAS

Mokymasis iš avarijų ir riktų (7.1. kriterijus); Nuolatinis tobulinimas (7.2. kriterijus)

 

 

* Kriterijai, kuriuos privalo atitikti saugos valdymo sistema, nustatyti 2018 m. kovo 8 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/762, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomi su saugos valdymo sistemų reikalavimais susiję bendrieji saugos būdai ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010, I, II prieduose ir Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3-297 „Dėl Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

_____________________

 

Rekomendacijų geležinkelių transporto eismo

saugos valdymo sistemos vidaus auditui

2 priedas

 

____________________________________________________________________________

(geležinkelio įmonės (vežėjo) / kitos įmonės / geležinkelių infrastruktūros valdytojo teisinė forma, pavadinimas, kodas)

 

 

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS VALDYMO SISTEMOS

__________METŲ VIDAUS AUDITO ATASKAITA

 

20____ m._____________ d.

(užpildymo data)

_____________

(vieta)

 

SVS vidaus audito bendrieji duomenys

1.

Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos (toliau – SVS) vidaus auditą atlikusio (-ių) auditoriaus (-ių) vardas (-ai), pavardė (-ės) ir pareigos

 

2.

SVS vidaus audito atlikimo pagrindas

 

3.

SVS vidaus audito atlikimo trukmė

 

4.

Audituojamas laikotarpis

 

5.

SVS vidaus audito apimtis (audituojamos SVS dalies apibūdinimas) ir tikslas

 

6.

SVS vidaus audito vertinimo kriterijai[1]

 

7.

SVS vidaus audite dalyvavę asmenys (vardas (-ai), pavardė (-s), pareigos)

 

SVS vidaus audito eiga ir rezultatai

8.

SVS vidaus audito vykdomoji santrauka (trumpas SVS vidaus audito eigos aprašymas)

 

9.

SVS vidaus audito metu nustatyti faktai, neatitiktys, kitos pastabos[2]

 

SVS vidaus audito išvados ir rekomendacijos

10.

SVS vidaus audito išvada

 

11.

SVS vidaus audito rekomendacijos[3]

 

 

______________                                                                       __________________________

(parašas)                                                                                       (vardas ir pavardė)

_________________


[1] Nurodoma, kokio teisės akto, audituojamo subjekto norminio teisės akto reikalavimo atitiktis bus vertinama.

[2] Šioje dalyje gali būti įtraukta informacija apie audituojamojo subjekto veiklą, įgyvendinant ankstesnio SVS vidaus audito rekomendacijas arba sukurtas tinkamas SVS vidaus kontrolės priemones. Šioje ataskaitos dalyje dėstomi faktai turi aiškiai pagrįsti SVS vidaus auditorių išvadas ir rekomendacijas, jie įvertinami lyginant esamą audituojamo subjekto padėtį (tvarką) su ta padėtimi (tvarka), kuri turėtų būti pagal vertinimo kriterijus (įstatymus, kitus norminius teisės aktus bei nustatytas procedūras, dokumentus ir kita), ir aiškinamos priežastys, dėl kurių atsirado skirtumų.

[3] Pasiūlymai, kaip ištaisyti SVS vidaus audito metu nustatytą neigiamą faktų įtaką audituojamo subjekto veiklai, pagerinti audituojamojo subjekto SVS procesus bei rizikos valdymą audituojamame subjekte.