I SKYRIUS
ĮVADAS
1. Elektrėnų savivaldybės 2023 metų užimtumo didinimo programa (toliau – Programa) parengta siekiant kompleksiškai spręsti šiuo metu itin aktualias gyventojų užimtumo problemas, sutelkiant savivaldybės įstaigas, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Trakų skyrių (toliau – Užimtumo tarnyba), socialinius partnerius ir nevyriausybines organizacijas.
2. Programa atitinka Elektrėnų savivaldybės 2022–2024 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. VI.TS-1 „Dėl Elektrėnų savivaldybės 2022–2024 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, Socialinės apsaugos plėtojimo programoje numatyto strateginio tikslo „Didinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją“ priemonę 01.04.01. „Užimtumo didinimo programos įgyvendinimas“.
3. Programa parengta vadovaujantis Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-911 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A1-257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, siekiant užtikrinti Savivaldybei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 18 punktu priskirtos valstybinės funkcijos (dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas) vykdymą.
4. Programos parengimą lėmė:
4.1. poreikis mažinti ilgalaikį nedarbą ir skurdą. Su sunkumais darbo rinkoje susiduria žemą išsilavinimą turintys asmenys, kuriems sunku vietinėje darbo rinkoje rasti turimą kompetenciją atitinkantį darbą. Ypač sudėtinga į darbo rinką integruoti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis, nes jie ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją ar socialinius gebėjimus arba jų neturintys. Dėl ilgalaikio nedarbo bedarbiai praranda motyvaciją dirbti, tampa socialiai atskirtais nuolatiniais socialinės paramos gavėjais;
4.2. poreikis skatinti ilgalaikius bedarbius aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo ir didinti jų darbinę motyvaciją.
5. Programos strateginis tikslas – pasiekti kuo didesnį gyventojų užimtumą, kad kiekvienas gyventojas galėtų rasti turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą ir užsitikrinti tinkamą pragyvenimo lygį.
6. Šio tikslo siekiama, nes, įvertinus tai, kad visuomenė senėja, trūksta kvalifikuotų darbuotojų, emigracija mažina šalies darbo jėgos potencialą, būtina sutelkti visus darbingo amžiaus Lietuvos gyventojus, skatinti juos aktyviai dalyvauti ekonominėje veikloje, integruotis į darbo rinką ir kuo ilgiau joje išlikti.
II SKYRIUS
BŪKLĖS ANALIZĖ
7. Šalyje, Užimtumo tarnybos duomenimis, 2022 m. gruodžio 1 d. buvo 145,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų (8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų). 2022 m. pradžioje Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 176,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų (10,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų). Registruotas nedarbas nuo 2022 metų pradžios sumažėjo 1,9 proc. (nuo 10,2 proc. iki 8,3 proc.), arba 30,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Nepaisant geopolitinių ir šalies ekonomikos patiriamų iššūkių, registruotas nedarbas sumažėjęs visose amžiaus grupėse bei visose savivaldybėse.
8. Elektrėnų savivaldybėje 2022 m. gruodžio 1 d. buvo registruoti 939 darbo neturintys asmenys. Jie sudarė 6,3 proc. visų savivaldybės darbingo amžiaus gyventojų. 2022 m. pradžioje buvo registruoti 1438 darbo neturintys asmenys. Jie sudarė 9,4 proc. visų savivaldybės darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas nedarbas nuo metų pradžios sumažėjo 3,1 proc. punkto (savivaldybėje vidutinis metinis bedarbių proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų 2021 m. buvo 12,2 proc., 2020 m. – 11,1 proc., 2019 m. – 6,5 proc.).
9. Elektrėnų savivaldybės bedarbio portretas, Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. duomenimis: bedarbių skaičius 933 asmenys (iš jų: 455 vyrai, 478 moterys), iš jų: ilgalaikiai bedarbiai – 138 asmenys (iš jų: 54 vyrai, 84 moterys). Bedarbių: 16–29 metų jaunimas – 167 asmenys (iš jų: 84 vyrai, 83 moterys), 30–49 metų –766 asmenys (iš jų: 371 vyras, 395 moterys), vyresni nei 50 m. – 352 asmenys (iš jų: 166 vyrai, 186 moterys).
10. Pandemijos laikotarpiu Elektrėnų savivaldybėje nuosekliai pradėjo didėti ilgalaikių bedarbių skaičius (vidutinis metinis ilgalaikių bedarbių skaičius 2019 m. – 160 asmenų, 2020 m. – 385 asmenys, 2021 m. – 765 asmenys). 2022 metų gruodžio 29 d. ilgalaikių bedarbių skaičius sumažėjo iki 138 asmenų. Užimtumo tarnybos atliktos analizės duomenimis, tai lemia žema kvalifikacija arba darbo rinkoje nepaklausi profesija, nepakankama profesinė darbo patirtis, konkrečių žinių trūkumas, nemokėjimas dirbti kompiuteriu, mažas mobilumas – visa tai skatina ilgalaikį nedarbą. Šią problemą galima sieti ir su asmeninėmis žmogaus savybėmis, ir su šalies socialine politika. Nekonkurencingas darbo užmokestis taip pat neskatina ieškotis darbo, tačiau yra nemažai bedarbių, kuriems netinka jokie darbo pasiūlymai. Nors darbo rinka atsigauna (vidutinis metinis laisvų darbo vietų skaičius 2021 m. – 395, 2020 m. – 54, 2019 m. – 49), tačiau žmonių elgesys keičiasi. Dabar net ir siūlant gana didelį atlyginimą dažnas ignoruoja naujas galimybes ir randa priežasčių bei pateisinimų nedirbti. Kuo ilgiau žmogus neturi darbo, tuo sunkiau tampa jį rasti. Nunykę darbo įgūdžiai, prarandamos kompetencijos ir dėl to kylančios psichologinės ar priklausomybių problemos skatina ilgalaikį nedarbą, žmogus atsiduria skurdo spąstuose.
11. Labai miglotos vyresnio amžiaus darbuotojų perspektyvos. Jie yra padidintos rizikos grupėje. Daugeliui jų būdingas negebėjimas mokytis, mintis apie profesijos keitimą nepriimtina. Jiems sunku save deramai pateikti darbo rinkoje ir prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Elektrėnų savivaldybėje vyresnių nei 50 metų, registruotų Užimtumo tarnyboje, asmenų 2022 m. gruodžio 29 d. buvo 352, arba 37,7 proc. nuo registruotų bedarbių (vidutinis metinis vyresnių kaip 50 metų bedarbių skaičius 2021 m. buvo 776 asmenys, 2020 metais – 663 asmenys, 2019 m. – 776 asmenys). Užimtumo tarnybos 2021 metais atliktos analizės duomenimis, vyresnių nei 50 metų asmenų integracijos į darbo rinką kliūtys: persikvalifikavimo ar kvalifikacijos įgijimo poreikis (ypač ženklią transformaciją patiriančiuose versluose); sėslumas, nemobilumas; susisiekimo sunkumai (ypač kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose); motyvacijos ir aktyvios darbo paieškos stoka (nenoras ar nesiryžimas persikvalifikuoti, rinktis naujos veiklos ir pan.); skaitmeninė atskirtis (skaitmeninių įgūdžių, prieigos prie įrangos ir naudojimosi ja motyvacijos stoka); stereotipas „vyresnis darbuotojas = didesni kaštai“ (nuostatos, kad vyresniam darbuotojui reikės ilgesnio ar papildomo apmokymo, kad jis dažniau sirgs); lankstesnių darbo sąlygų poreikis (sergančių artimųjų ar globos reikalaujančių tėvų ar kitų giminaičių priežiūra, sveikata). Šio amžiaus asmenims reikalingas proaktyvių paslaugų poreikis (iki tampant bedarbiu – persikvalifikavimo galimybės, kompiuterinio raštingumo, savęs pristatymo darbdaviui įgūdžių ugdymas, verslo vystymo ar savarankiškos veiklos galimybės).
12. Vyriausybė ėmėsi spręsti ilgalaikio nedarbo problemą įgyvendindama šalies užimtumo sistemos reformą. Nuo 2022 metų liepos pradėta įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimas, kuriuo remiantis darbo rinkai nepasirengusiems asmenims suteiktas kitas – darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.
Kiekvieno ilgalaikio bedarbio situacija yra sprendžiama individualiai, jiems teikiamos paslaugos, padedančios pasiruošti darbo rinkai, o priklausomiems nuo psichotropinių medžiagų, prižiūrintiems artimuosius, turintiems skolų ar kitų socialinių problemų asmenims – 2022 m. 45 savivaldybėse jau buvo teikiama profesionali kompleksinė pagalba pagal specialų užimtumo modelį, nuo rugsėjo mėnesio šias paslaugas teikia ir Elektrėnų savivaldybės administracija. Ilgalaikiams bedarbiams skiriamos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugos, didinama socialinė integracija, socialinis savarankiškumas, motyvacija dirbti, profesinės kompetencijos.
13. Kvalifikuotiems darbuotojams šiuo metu įsidarbinti nesunku, tačiau kai kurių profesijų atstovų ir dirbančiųjų nekvalifikuotus darbus nemotyvuoja darbo užmokestis. Vidutinis metinis laisvų darbo vietų skaičius 2021 m. – 395, 2020 m. – 54, 2019 m. – 49. 2022 m. gruodžio 26 d. buvo registruota 40 laisvų darbo vietų, daugiausia jų Elektrėnų savivaldybėje registruota tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams.
14. Užimtumo didinimo programoje 2022 m. dalyvavo 72 bedarbiai, iš kurių 21 dalyvavo laikino užimtumo priemonėje ir 51 ilgalaikiam bedarbiui skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugos. Laikino užimtumo priemonėje dalyvavo 7 seniūnijos. Po laikino užimtumo priemonės pabaigimo 3 asmenys įsidarbino, 1 pradėjo mokytis. Iš užimtumo skatinimo ir motyvavimo priemonės dalyvių šiuo metu dirba 3 asmenys, 3 asmenims nustatytas neįgalumas.
15. Užimtumo didinimo programai iš valstybės biudžeto 2022 m. buvo skirta 95,5 tūkst. Eur, iš jų 50,5 tūkst. Eur laikino užimtumo priemonei ir 45 tūkst. Eur užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugoms. Nupirktos ir teiktos šios paslaugos: pavėžėjimo, priklausomybių konsultanto, psichologo, finansinio raštingumo.
III SKYRIUS
PASLAUGŲ IR PRIEMONIŲ PLANAS
16. Programą rengia Elektrėnų savivaldybės administracija konsultuodamasi ir bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, socialiniais partneriais, vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams.
17. Programos priemonės:
17.1. įdarbinimas laikino pobūdžio darbams;
17.2. užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugos nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims.
18. Įdarbinimui laikino pobūdžio darbams (toliau – įdarbinimo priemonė) planuojama skirti lėšų iš savivaldybės ar valstybės biudžeto, siekiant tvarkyti Elektrėnų savivaldybės infrastruktūrą, atliekant laikino pobūdžio darbus, kuriuos galės organizuoti ir vykdyti Elektrėnų savivaldybės seniūnijos, biudžetinės įstaigos, bendruomenės, kitos ne pelno siekiančios organizacijos, kurios registruotos ir vykdo veiklą Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Infrastruktūros tvarkymo darbams atlikti paraiškas teikti galės įstaigos, kurių viešosios erdvės ne mažesnės kaip 3 ha:
18.1. valstybinėje žemėje esančių žaliųjų plotų, gėlynų, želdinių ir kitų viešųjų erdvių valymo ir priežiūros laikino pobūdžio darbai (pakelėse esančių krūmų šalinimas, žolės šienavimas, šiukšlių rinkimas, gėlių sodinimas ir priežiūra, kt.);
18.2. valstybinėje žemėje esančių vandens telkinių pakrančių, poilsio zonų, maudyklų valymo ir priežiūros laikino pobūdžio darbai;
18.3. užterštų, bešeimininkių, neprižiūrimų teritorijų, stichiškai susidariusių sąvartynų valstybinėje žemėje valymo ir priežiūros laikino pobūdžio darbai;
18.4. istorijos ir kultūros paveldo objektų, valstybinėje žemėje esančių kapinių priežiūros laikino pobūdžio darbai;
18.5. pagalba teikiant socialines paslaugas, kaip tai numatyta Socialinių paslaugų kataloge.
19. Įdarbinimo priemonės dalyvių laikino darbo trukmė – iki 6 mėnesių, vidutinė įdarbinimo trukmė 1 asmeniui – 4 mėnesiai su galimybe sutartį pratęsti. Dalyvavimo Įdarbinimo priemonėje trukmė skaičiuojama nuo darbo ieškančio asmens darbo sutartyje nurodytos pirmos darbo dienos iki jo atleidimo iš darbo dienos. Ieškančius darbo asmenis dalyvauti Įdarbinimo priemonėje siunčia Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Trakų skyrius.
20. Įdarbinimo priemonėje galės dalyvauti ieškantys darbo asmenys, įvardyti Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje. Prioritetas teikiamas ilgalaikiams, vyresnio amžiaus ir nekvalifikuotiems bedarbiams.
21. Darbdavių, pageidaujančių dalyvauti Įdarbinimo priemonėje, atranką vykdo Elektrėnų savivaldybės nuolat veikianti Programos darbų įgyvendinimo ir darbdavių atrankos komisija. Darbdaviai, vykdantys veiklą Elektrėnų savivaldybės teritorijoje ir pageidaujantys organizuoti darbus, pateikia pasiūlymus Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui. Pasiūlymuose darbdaviai nurodo:
21.2. numatomų sukurti laikinų darbo vietų ir įdarbinimo priemonės dalyvių skaičių;
21.3. įdarbinamų asmenų kvalifikacijos ar kompetencijos reikalavimus;
21.6. darbo ir darbo apmokėjimo sąlygas, įgyvendinimo terminus;
21.7. kitą skelbimuose apie numatomą įgyvendinti priemonę nurodytą informaciją.
22. Įdarbinimo priemonę įgyvendina Elektrėnų savivaldybės įstaigos, įmonės ir organizacijos. Atsakingas vykdytojas Elektrėnų savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo skyrius. Priemonės įgyvendinimą koordinuojantis asmuo – Elektrėnų savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas (toliau – priemonės koordinatorius).
23. Užimtumui skatinti ir motyvavimo paslaugoms nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims (toliau – motyvavimo paslaugos) planuojama skirti lėšų iš valstybės biudžeto.
24. Motyvavimo paslaugas organizuoja Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kartu su Užimtumo tarnyba. Susitarimus dėl integracijos į darbo rinką su ilgalaikiais bedarbiais rengia ir pasirašo, organizuoja atvejo komandos darbą Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinio darbo vadybininkas (toliau – atvejo vadybininkas).
25. Atvejo vadybininkas motyvavimo paslaugas organizuoja, skiria, dalyvauja įdarbinimo procese besirengiantiems darbo rinkai asmenims ir prireikus kitiems Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose nurodytiems asmenims (toliau – tikslinė grupė).
26. Motyvavimo paslaugas Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2023 m. įgyvendins vadovaudamasis Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-911 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A1-257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
27. Atvejo komandos ir atvejo vadybininko veiksmai, parenkant motyvavimo paslaugas tikslinei grupei:
27.1. atvejo vadybininkas, atlikęs asmens poreikių ir galimybių įvertinimą, organizuoja atvejo komandos susitikimą, kuriame apibūdina šio asmens situaciją (aptaria surinktą informaciją ir prieitas išvadas, atlikus pirminį asmens vertinimą, jo poreikių ir galimybių įvertinimą);
27.2. atvejo komanda, išanalizavusi asmens situaciją, pateikia atvejo vadybininkui pasiūlymus dėl motyvavimo paslaugų parinkimo, jų apimties, teikimo eiliškumo;
27.3. atsižvelgdamas į pasiūlymus, atvejo vadybininkas parenka reikalingas motyvavimo paslaugas;
28. atvejo vadybininkas parengia ir su asmeniu pasirašo susitarimą, kuriame nurodomas jo tikslas, atvejo vadybininko ir asmens teisės bei pareigos, numatomos teikti motyvavimo paslaugos, jų apimtis, teikėjai, teikimo eiliškumas ir tvarka.
29. Susitarimo įgyvendinimas:
29.1. atvejo vadybininkas koordinuoja susitarimo įgyvendinimą, rengia jo pakeitimo ir nutraukimo projektus, renka informaciją apie asmens pasiektus rezultatus dalyvaujant Užimtumo didinimo programoje;
29.2. pasirašius susitarimą, atvejo vadybininkas prieš motyvavimo paslaugų teikimą suorganizuoja asmens susitikimą (-us) su susitarime numatytų teikti motyvavimo paslaugų ar priemonių teikėjais;
29.3. atvejo vadybininkas, gavęs informacijos, kad susitarimas nevykdomas jame nustatyta tvarka, siekdamas nustatyti, ar asmuo jau pasirengęs darbo rinkai, teikia siūlymą atvejo komandai dėl asmens įvertinimo;
29.4. atvejo komanda, gavusi informacijos iš atvejo vadybininko, vertina asmens pasirengimą darbo rinkai ir susitarimo pakeitimo ar nutraukimo tikslingumą:
29.4.1. atvejo komandai įvertinus, kad asmuo yra pasirengęs darbo rinkai, susitarimas yra nutraukiamas;
29.4.2. atvejo komandai įvertinus, kad asmuo vis dar yra nepasirengęs darbo rinkai, nustatomos susitarimo nevykdymo priežastys, poreikis ir galimybė keisti pagal susitarimą teikiamas motyvavimo paslaugas, jų apimtį, teikimo eiliškumą, ar poreikis asmenims dalyvauti priemonėse, susitarimas pakeičiamas ar nutraukiamas.
IV SKYRIUS
ĮDARBINIMO PRIEMONĖS FINANSAVIMO PLANAS
30. Įdarbinimo priemonė gali būti finansuojama iš šių šaltinių:
30.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto savivaldybėms skirtų lėšų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti;
30.2. Savivaldybės biudžeto lėšų;
30.4. kitų teisėtai gautų lėšų.
31. Įdarbinimo priemonės finansavimo galimybės, atsižvelgiant į finansavimo šaltinius, įvertinamos rengiant strateginį veiklos planą ir Savivaldybės biudžetą.
32. Įdarbinimo priemonę 2023 m. planuojama finansuoti Savivaldybės bei valstybės biudžeto lėšomis, iki 80 tūkst. Eur.
33. Įdarbinimo priemonės numatytiems darbams atlikti Elektrėnų savivaldybės administracija su darbdaviais sudaro tipines dvišales darbų įgyvendinimo ir finansavimo sutartis. Kai darbdavio funkcijas atlieka Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai (toliau – struktūriniai padaliniai), sutartys nesudaromos, lėšos Programai vykdyti skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
34. Darbdavys su Užimtumo tarnybos siųstais ieškančiais darbo asmenimis sudaro terminuotas darbo sutartis.
35. Darbdaviui, įdarbinusiam pagal darbo sutartį darbams atlikti Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, už kiekvieną įdarbintą asmenį mokamos šios kompensacijos:
35.1. darbo užmokesčio kompensacija už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą laiką pagal tą mėnesį galiojantį Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą bei dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas;
35.2. draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacija;
35.3. piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas (įskaitant draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą).
36. Įgyvendinant priemonę Elektrėnų savivaldybės administracija darbdaviams moka 100 procentų kompensacijos.
37. Kompensacijai darbo užmokesčiui gauti darbdavys mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos pateikia su įdarbintų Užimtumo tarnybos siųstų asmenų darbo laiko apskaita ir apmokėjimu susijusius dokumentus:
37.1. su įdarbintų asmenų darbo laiko apskaita susiję dokumentai yra darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašas arba kopija;
37.2. su įdarbintų asmenų darbo apmokėjimu susiję dokumentai:
37.2.1. vienas iš darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančių dokumentų:
37.2.1.1. banko išrašas, patvirtintas darbdavio atstovo parašu;
37.2.1.2. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščio išrašas arba kopija.
38. Kompensacija darbo užmokesčiui išmokama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų šiame punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos.
39. 2023 m. planuojama laikinai įdarbinti apie 20 ieškančių darbo asmenų, galinčių dalyvauti Programoje ir registruotų Užimtumo tarnyboje. Tikimasi, kad įgyvendinus 2023 metų Programą nuolatiniam darbui gali būti įdarbinti 2 asmenys. Vidutinė mėnesio darbo vietos kaina vienam asmeniui planuojama apie 930 Eur (MMA su nepanaudotų atostogų kompensacija ir darbdavio „Sodros“ mokesčiu).
V SKYRIUS
MOTYVAVIMO PASLAUGŲ PRIEMONĖS FINANSAVIMO PLANAS
40. Motyvavimo paslaugos finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų ir Savivaldybės biudžeto lėšų.
41. Motyvavimo paslaugoms 2023 m. skirta 66,7 tūkst. Eur, iš kurių 4 procentai skiriami administravimui. Motyvavimo paslaugoms skirtos lėšos bus naudojamos atvejo vadybininko darbo užmokesčiui ir paslaugoms apmokėti (pavėžėjimo, priklausomybių konsultanto, psichologo ir finansinio raštingumo paslaugos, psichosocialinė edukacija – elgesio keitimo programa, individualios konsultacijos motyvacinio interviu metodu).
42. Atsižvelgiant į gautas lėšas ir numatomas laiko sąnaudas, planuojama 2023 m. motyvavimo paslaugas teikti 100 ilgalaikių bedarbių, iš kurių 13 procentų dirbs arba vykdys savarankišką veiklą.
