LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

DĖL MAKSIMALAUS KOMISINIO ATLYGINIMO UŽ PAGRINDINĖS MOKĖJIMO SĄSKAITOS PASLAUGĄ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2016 m. spalio 26 d. Nr. 03-154

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2561 2 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

1.   Patvirtinti Maksimalaus komisinio atlyginimo už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą apskaičiavimo metodiką (pridedama).

2.   Įvertinti iki 2018 m. spalio 1 d., atsižvelgus į mokėjimų rinkos pokyčius ir į viešai prieinamą informaciją apie mokėjimo paslaugų įkainius kitose Europos Sąjungos valstybėse, ar yra poreikis keisti Maksimalaus komisinio atlyginimo už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą apskaičiavimo metodiką.

Valdybos pirmininkas                                                                                        Vitas Vasiliauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2016 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 03-154

MAKSIMALAUS KOMISINIO ATLYGINIMO UŽ PAGRINDINĖS MOKĖJIMO SĄSKAITOS PASLAUGĄ APSKAIČIAVIMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Maksimalaus komisinio atlyginimo už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) nustatyta, kaip apskaičiuojamas maksimalus galimas komisinis atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą (toliau – maksimalus komisinis atlyginimas), atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

2.  Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme.

II SKYRIUS

MAKSIMALAUS KOMISINIO ATLYGINIMO NUSTATYMAS

3.  Maksimalaus komisinio atlyginimo dydis nustatomas įvertinant, kad Lietuvos fiziniai mokėjimo paslaugų vartotojai (toliau – vartotojai) už Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytas mokėjimo paslaugas mokėtų ne daugiau negu kitų Baltijos ir Šiaurės šalių – Latvijos, Estijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos – vartotojai, atsižvelgus į santykinius mokėjimo paslaugų kainų skirtumus.

4.  Maksimalus komisinis atlyginimas apskaičiuojamas pagal formules:

, jei  arba , jei

,

kur:

K – maksimalus komisinis atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą;

A – į pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą įeinančių mokėjimo paslaugų ir mokėjimo operacijų vidutinė kaina Lietuvoje, įvertinta, kaip nurodyta Metodikos 5 punkte;

k – „perskaičiavimo“ koeficientas, kuris parodo santykinį mokėjimo paslaugų kainų skirtumą Lietuvoje ir kitose Baltijos ir Šiaurės valstybėse;

S_i – vartotojų naudojamų mokėjimo paslaugų rinkinio kainos ir namų ūkių vartojimo išlaidų vienam gyventojui santykis i valstybėje. Rodiklio, apimančio kelias valstybes, reikšmė lygi rodiklio reikšmių kiekvienoje valstybėje aritmetiniam vidurkiui;

MI_i – vartotojų naudojamų mokėjimo paslaugų rinkinio kaina per mėnesį i valstybėje. Pagal Europos Komisijos ataskaitoje „Study on the impact of Directive 2007/64/EC on payment services in the internal market and on the application of Regulation (EC) No 924/2009 on cross-border payments in the community. Annexes to Final report“ pateiktus duomenis vertinamas toks pats paslaugų rinkinys kiekvienoje valstybėje;

VI_i – namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui per mėnesį i valstybėje;

SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas, nurodantis vartotojų kainų lygio skirtumą skirtingais laikotarpiais;

LT – Lietuva;

BS – kitos Baltijos ir Šiaurės valstybės.

5.  Apskaičiuojant į pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą įeinančių mokėjimo paslaugų ir mokėjimo operacijų vidutinę kainą:

5.1.  vertinamas pagrindinę mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančių mokėjimo paslaugų skaičius ir lėšų suma per mėnesį, nustatyti pagal Įstatymo 58 straipsnio 4 dalies nuostatas. Mokėjimo paslaugų ir operacijų, kurios pagal Įstatymo 58 straipsnio 4 dalies nuostatas vykdomos neribojant jų skaičiaus ar sumos, kiekis nustatomas atsižvelgiant į pagal statistinius ir kitus Lietuvos banko turimus duomenis nustatytą tikėtiną naudojimosi jomis poreikį;

5.2.  vertinami Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2561 įsigaliojimo dieną (2016 m. liepos 14 d.) kredito įstaigų, teikiančių Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas paslaugas vartotojams, komisiniai atlyginimai, taikomi už su mokėjimo sąskaita susijusias paslaugas. Jeigu kredito įstaiga siūlo kelis visiems vartotojams prieinamus su mokėjimo sąskaita susijusių paslaugų kainodaros tipus, skaičiuojant naudojamas vartotojui palankiausias kredito įstaigos siūlomas kainodaros tipas;

5.3.  pagal Metodikos 5.2 papunkčio nuostatas vertinamų kredito įstaigų, išskyrus kredito unijas, duomenys įtraukiami lygiais svoriais. Apskaičiuotas kredito unijų, priklausančių Lietuvos centrinei kredito unijai, vidutinis dydis įtraukiamas lygiu svoriu kaip ir kitų kredito įstaigų.

6.  Pagal Metodikos 4–5 punktų nuostatas apskaičiuotas maksimalus komisinis atlyginimas galioja nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

7.  Kiekvienais metais, pradedant 2017 metais, Lietuvos bankas peržiūri nustatytą maksimalų komisinį atlyginimą ir iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. jį apskaičiuoja pagal formulę:

,

kur:

K₀ – maksimalus komisinis atlyginimas, galiojantis einamaisiais metais;

VI_–1 –1 gyventojo Lietuvoje namų ūkių vartojimo išlaidos, buvusios prieš metus iki einamųjų metų;

VI_–2 –1 gyventojo Lietuvoje namų ūkių vartojimo išlaidos, buvusios prieš 2 metus iki einamųjų metų.

8.  Pagal Metodikos 7 punktą apskaičiuotas maksimalus komisinis atlyginimas galioja nuo kitų metų sausio 1 d. iki tų metų gruodžio 31 d.

9.  Metodikos 4 ir 7 punktuose nurodytiems rodikliams apskaičiuoti naudojami Eurostat ir Lietuvos statistikos departamento duomenų bazėse pateikti namų ūkių vartojimo išlaidų duomenys, gyventojų skaičiaus duomenys ir suderintas vartotojų kainų indeksas.

______________________