Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius
įsakymas
dėl Pagėgių savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašo patvirtinimo
2019 m. liepos 19 d. Nr. A1-594
Pagėgiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A1-606 „Dėl socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą Pagėgių savivaldybėje, tvarkos aprašo patvirtinimo“, Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A1-428/V-894/V-691/1V-579 „Dėl Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu;
1. T v i r t i n u Pagėgių savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. S k e l b i u šį įsakymą Teisės aktų registre ir Pagėgių savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt.
Šis įsakymas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, 91230 Klaipėda) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 1 (vieną) mėnesį nuo įsakymo paskelbimo ar įteikimo suinteresuotiems asmenims dienos.
PATVIRTINTA
Pagėgių savivaldybės
administracijos direktoriaus
2019 m. liepos19 d. įsakymu
Nr. A1-594
PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ORGANIZAVIMO IR KOORDINAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagėgių savivaldybės (toliau – Savivaldybė) bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato bendro darbo su vaikus auginančiomis ar jų besilaukiančiomis šeimomis (toliau – šeimos) organizavimo ir koordinavimo Savivaldybėje pagrindinius principus, subjektus, dalyvaujančius dirbant su šeimomis, bendro darbo su šeimomis organizavimą ir koordinavimą Savivaldybėje, įstaigų, institucijų keitimąsi informacija.
2. Bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tikslas – užtikrinti efektyvų socialinės rizikos prevencijos priemonių ( toliau – prevencijos priemonės), taip pat kompleksinės pagalbos, koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų bei psichologinės, teisėsaugos pagalbos (toliau - pagalba) teikimą šeimoms Savivaldybėje, siekiant stiprinti šeimų gebėjimus, galimybes rūpintis vaikais, savarankiškai spręsti savo šeimos problemas ir taip užtikrinti kokybišką šeimų funkcionavimą, būtiną jų gerovę.
3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
PAGRINDINIAI BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ORGANIZAVIMO IR KOORDINAVIMO SAVIVALDYBĖJE PRINCIPAI
4. Bendras darbas su šeimomis organizuojamas ir koordinuojamas laikantis šių pagrindinių principų:
4.1. šeimos atsakomybės – šeima yra atsakinga už jos narių gerovę, o pagalbos teikimo tikslas – įgalinti šeimą savarankiškai rūpinti ir tinkamai prižiūrėti savo vaikus;
4.2. gyvenamosios vietovės bendruomenės įtraukimo – gyvenamosios vietovės bendruomenė (toliau - bendruomenė) imasi iniciatyvos kurti palankią savo bendruomenės nariams ir šeimoms socialinę aplinką, tenkindama bendrus gyvenimo kaimynystėje poreikius, o Savivaldybė stiprina ir telkia bendruomenes;
4.3. subsidiarumo – pagalba šeimoms pirmiausia teikiama ten, kur ji efektyviausia, t. y. seniūnijoje ir bendruomenėje, o aukštesnio (Savivaldybės, valstybės) lygmens paslaugos teikiamos ir organizuojamos tik tada, kai bendruomenės pagalbos šeimoms nepakanka;
4.4. bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo – bendras darbas su šeimomis organizuojamas ir koordinuojamas laikantis nuostatos, kad šeimos gali ir turi būti atsakingos už savo gerovę, bendruomenė, bendruomeninės ir kitos nevyriausybinės organizacijos, kiti pagalbos ir paslaugų teikėjai gali pagalbą šeimoms suteikti, o Savivaldybė visomis priemonėmis telkia bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų pagalbos teikėjų pastangas, koordinuoja bendrą jų darbą.
III SKYRIUS
SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS DIRBANT SU ŠEIMOMIS SAVIVALDYBĖJE
5. Subjektai, dalyvaujantys dirbant su šeimomis:
5.1. Pagėgių savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriaus, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai, Savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (toliau – TBK);
5.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagėgių savivaldybėje (toliau – VVTAĮT teritorinis skyrius) darbuotojai;
5.3. Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai ir kitų Savivaldybėje veikiančių socialinių paslaugų įstaigų (vaikų dienos centrų, vaiko globos centro)socialiniai darbuotojai, psichologai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai;
5.4.Savivaldybės administracijos seniūnai, seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai darbui su šeimomis, socialinio darbo organizatoriai;
5.5. Savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos biuro specialistai,sveikatos priežiūros specialistai;
5.6. Savivaldybės švietimo įstaigų (bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir kt.) paskirti atvejo vadybos specialistai, pedagogai, švietimo pagalbos specialistai;
5.8. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Pagėgių skyriaus darbuotojai;
5.9. bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų nariai, šiose organizacijose dirbantys darbuotojai, savanoriai;
IV SKYRIUS
BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ORGANIZAVIMAS IR KOORDINAVIMAS SAVIVALDYBĖJE
6. Savivaldybė organizuodama ir koordinuodama bendrą darbą su šeimomis, telkia socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas, teisėsaugos institucijas, seniūnijas, bendruomenines organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir kitas su šeimomis dirbančias įstaigas bei organizacijas, skatina vietos bendruomenių tarybų, savivaldybės šeimos komisijos veiklą, planuodama bei teikdama pagalbą šeimoms.
7. Seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, pasitelkdamos savanorius, kartu su savivaldybės administracija suburia bendruomenę dirbti su šeimomis ir vaikais, organizuoja šeimų užimtumą, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimoms užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo.
8. Organizuojant pagalbos šeimoms teikimą sudaromos sąlygos seniūnijose gauti konsultacijas ir informaciją dėl joms reikalingos pagalbos. Seniūnija padeda šeimoms spręsti susidariusią situaciją, esant poreikiui apsilanko namuose, šeimos narius įtraukia į prevencinę veiklą.
9. Už bendro darbo su šeimomis savivaldybėje organizavimą atsako Savivaldybės administracijos direktorius.
10. Bendrą darbą su šeimomis koordinuoja TBK, skatindamas Savivaldybės įstaigų, seniūnijų, bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių ir kitokių organizacijų įsitraukimą, kartu planuojant, koordinuojant bei kompleksiškai teikiant pagalbą šeimai.
11. Savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos, teikiančios pavienes švietimo pagalbos, socialines ar sveikatos priežiūros priemones, nustačiusios, kad taikomų prevencijos priemonių šeimai nepakanka arba jos nėra veiksmingos, kreipiasi į TBK dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo ar reikalingų paslaugų poreikio.
12. TBK, organizuodamas bendro darbo su šeimomis koordinavimą savivaldybėje:
12.1. kartu su aprašo 5 punkte nurodytais subjektais vertina ir analizuoja savivaldybėje gyvenančių šeimų bendrą pagalbos poreikį, vykdo pagalbos prieinamumo ir kokybės stebėseną, rengia paslaugų plėtros planų projektus;
12.2. teikia informaciją Savivaldybės administracijos direktoriui apie kylančias problemas dirbant bendrą darbą su šeimomis ir siūlymus dėl pagalbos šeimoms teikimo, organizavimo tobulinimo, plėtros;
13. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaroma Savivaldybės tarpinstitucinė grupė. TBK vadovauja tarpinstitucinei grupei. Savivaldybės tarpinstitucinės grupės posėdžiai organizuojami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Posėdžiuose sprendžiami tarpinstituciniai klausimai, susiję su pagalbos šeimoms planavimu, stebėsena ir plėtra; planuojamos prevencinės priemonės šeimoms, auginančioms vaikus ir įgyvendinamos; vertinamas pagalbos šeimoms poreikis Savivaldybėje; telkiamos bendram darbui su šeimomis Savivaldybėje bendruomenės, bendruomeninės ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat aptariami probleminiai klausimai; tariamasi dėl bendrų veiksmų organizuojant ir dirbant su šeimomis bei apsikeitimo informacija. Analizuojama ir vertinama seniūnijų tarpinstitucinių grupių efektyvumas ir veiksmingumas; analizuojama darbo grupių veikla seniūnijose, bei jų pateiktos ketvirtinės ataskaitos apie veiklą. Jei reikia, atsižvelgiant į numatomo svarstyti klausimo turinį, į tarpinstitucinius pasitarimus gali būti kviečiami ir kiti šeimai paslaugas organizuojantys, jas teikiantys ir koordinuojantys subjektai, Savivaldybės administracijos direktorius ir (ar) direktoriaus pavaduotojas, Savivaldybės meras ir (ar) vicemeras, Savivaldybės tarybos nariai ir kt.
14. Savivaldybės administracijos seniūnijose (toliau – seniūnijos) veikia tarpinstitucinės grupės. Šių grupių sudėtį ir nuostatus tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Seniūnijų tarpinstitucinėms grupėms vadovauja seniūnai. Siekdamos identifikuoti socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos šeimoms poreikį seniūnijose, seniūnijų tarpinstitucinės grupės, bendradarbiaudamos su bendruomene, seniūnaičiais, įvertina, su kokias sunkumais susiduria seniūnijoje gyvenantys nepilnamečiai vaikai, prioritetą skirdamos vaikams, augantiems nepasiturinčiose šeimose (šeima gauna socialines pašalpas, maisto produktų davinius), fizinių asmenų globėjų (rūpintojų) šeimose, daugiavaikėse šeimose, šeimose, kuriose nustatyti smurto atvejai. Planuoja socialinės rizikos prevencijos priemones seniūnijoje, prireikus aptaria konkrečių šeimų situacijas. VVTAĮT teritorinis skyrius, policijos pareigūnai, švietimo pagalbos specialistai, Visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudami su Savivaldybės administracija, organizuoja visuomenės švietimo ir informavimo priemones, padedančias visuomenei atpažinti grėsmes vaikams, smurto formas ir kt. Seniūnijos tarpinstitucinės grupės posėdžiai organizuojami pagal poreikį, bet nerečiau kaip kartą per mėnesį. Seniūnijų tarpinstitucinės grupės už savo veiklą kas ketvirtį atsiskaito Savivaldybės tarpinstitucinei grupei.
15.Policijos pareigūnai, vykdydami nusikalstamų veikų užkardymą ir prevenciją, prevenciškai stebi šeimas, kuriose buvo nustatyta vaikų teisių pažeidimų, smurto prieš juos atvejų ar buvo gauta pranešimų apie galimus smurto atvejus šeimoje, taip pat šeimas, kuriose gyvena probuojamieji asmenys ar asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, teisti už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko teisių pažeidimu, smurtu artimoje aplinkoje, ir šie asmenys pasižymi agresyviu būdu ar piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę nuo narkotikų ir (ar) psichotropinių medžiagų. Policijos pareigūnai planuoja ir vykdo individualios prevencijos priemones tokiose šeimose.
16. Visuomenės sveikatos biuras planuoja Savivaldybės vaikų sveikatai gerinti skirtas priemones, organizuoja renginius, mokymus bendruomenėje, įtraukdami vietos gyventojus į sveikatinimo programas, ypač daug dėmesio skiriant psichikos sveikatai stiprinti, alkoholizmui mažinti ir pan., organizuoja ankstyvosios intervencijos mokymus jaunuoliams nuo 14 iki 21 metų. Bendradarbiauja su Savivaldybės administracija, bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis, socialiniais darbuotojai.
17. Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos vykdo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą ir vaikų sveikatos profilaktinę patikrą.
18. UAB „EGO PS“ Savivaldybėje vykdo ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą, teikia psichologinę pagalbą asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, ir jų artimiesiems.
19.Savivaldybės socialinių paslaugų centras, esant būtinybei, suteikia laikino apgyvendinimo paslaugą šeimoms, nukentėjusioms nuo smurto, gaisrų ar stichinių nelaimių ir kitais atvejais, bei teikia šioms šeimoms reikalingas socialines paslaugas.
20. Savivaldybės vaiko globos centras teikia laikino apgyvendinimo, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams. Vaiko globos centro atestuoti darbuotojai vykdo globėjų (rūpintojų) paiešką, mokymus pagal programą GIMK, koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, globojamiems (rūpinamiems) socialinių globėjų, budinčių globotojų, globėjų giminaičių, bei socialiniams globėjams, globėjams giminaičiams, šeimynų dalyviams ir teikia jiems konsultacinę bei kitą pagalbą. Vertina budinčio globotojo, socialinio globėjo, globėjo giminaičio vykdomos veiklos kokybę, apibendrintą informaciją teikia VVTAĮT.
21. Savivaldybės teritorijoje veikiančios įstaigos pagal kompetenciją dalijasi informacija dėl galimybių šeimai gauti pagalbą, kartu su šeima ir socialiniu darbuotoju planuoja ir teikia pagalbą šeimai. Prireikus pagal galimybes dalyvauja aptariant pagalbos šeimai priemones ir efektyvumą. Kai įstaigos atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju ar atvejo vadybininkais, vadovybė apie tokį atvejį raštu informuoja TBK. Šie klausimai papildomai aptariami Savivaldybės tarpinstitucinėje grupėje.
22. Atvejo vadybininkas, nustatęs, kad Savivaldybėje teikiamos šeimoms reikalingos pagalbos nepakanka, pagalbos pasiūla neatitinka vaikų ir jų šeimų poreikių, apie tai informuoja TBK, kuris inicijuoja veiksmus, numatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintose Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijose, teikia Savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl pagalbos šeimoms teikimo, organizavimo tobulinimo, plėtros.
23. Ugdymo įstaigų pedagogai atlieka vaikų mokyklos lankymo stebėseną, suvedant duomenis į Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinę sistemą. Vaikui nesimokant pagal privalomojo švietimo programas, nesistemingai lankant mokyklą (per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidus daugiau kaip puse pamokų ar ugdymui skirtų valandų), apie tai informuoja ugdymo įstaigos administraciją ir Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisiją.
24. Bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atlieka vaikų privalomojo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo stebėseną, pasitelkdamos kitus specialistus (socialinį darbuotoją, seniūnijos tarpinstitucinio darbo grupę ar kitus specialistus), nustato privalomojo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikį vaikui ir surenka privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikį įrodančius dokumentus, parengia rekomendaciją ir teikia Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai. Vaikams, kuriems švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais šis ugdymas yra privalomas, nelankant ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklos, šių mokyklų socialiniai pedagogai, jų nesant – pedagogai, apsilanko šių vaikų šeimose, išsiaiškina aplinkybes ir per 3 darbo dienas nuo šio fakto nustatymo apie tai informuoja VVTAĮT teritorinį skyrių.
25. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kitų institucijų bei įstaigų, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, seniūnijų darbuotojai, vietos bendruomenės nariai, turintys duomenų apie galimą grėsmę vaikui šeimoje, vaiko teisių pažeidimą privalo apie nedelsiant informuoti policiją ir (ar) VVTAĮT teritorinį skyrių, kuris imasi veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
26. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitos institucijos bei įstaigos, bendruomeninės ir nevyriausybinės organizacijos, seniūnijos keičiasi tarpusavyje informacija apie jų suteiktas / teikiamas ar planuojamas teikti paslaugas šeimoms, poreikį šeimai gauti pagalbą ir pan. Subjektai, dirbantys su šeimomis ir vaikais, informacijos apsikeitimo tvarką aptaria Savivaldybės tarpinstitucinės grupės pasitarimo metu.
27. Savivaldybė jos teritorijoje gyvenančioms šeimoms užtikrina ir kitas paslaugas psichosocialines, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, vaikų priežiūros ir ugdymo, sveikatos, švietimo, sociokultūrines paslaugas), numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Baziniame paslaugų šeimai pakete.