Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 3.2761 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-288, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 83 IR 404 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-289, LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 133 IR 134 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-290, LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-291, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2501 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-292, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 191 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-293, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 211 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-294, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 186, 280 IR 283 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-330
2017 m. vasario 8 d. Nr. 90
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, 17 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-288 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-288), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.182 straipsnio 3 dalį, nes tėvų valdžios apribojimo panaikinimo procese galioja tiek proceso dispozityvumo ir rungimosi principai, tiek kiti bendri civilinio proceso principai, todėl iš siūlomų pakeitimų nuostatų neaišku, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras įrodinės tėvų valdžios panaikinimo pagrindus, nesant tėvų, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, dėl to išreikštos valios.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 1 straipsnio nuostatų atsisakyti arba, jeigu siūlymui nebūtų pritarta, nurodytu Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 straipsniu keičiamą CK 3.182 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, taip pat valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras, esant tėvų (tėvo ar motinos), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, prašymui.“
1.2. Sistemiškai įvertinus galiojančią CK 3.219 straipsnio 3 dalį kartu su Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 2 ir 5 straipsniais, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 2 straipsnyje teikiamas siūlymas tarpusavyje derintinas su CK 3.219 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu.
1.3. Tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo CK 3.210 straipsnio 4 dalį, nes pritarus pateiktam siūlymui būtų susiaurintas asmenų, galinčių tapti įvaikintojais, ratas – į jį patektų ir asmenys, kurie buvo teisti už finansinius nusikaltimus, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ar turtiniams interesams ir panašiai. Būtina pabrėžti, kad nurodyti nusikaltimai gali būti padaryti prieš daugelį metų, juos darant nusikalstama veika nenukreipiama prieš vaikus, kitų fizinių asmenų sveikatą, todėl pritarus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 3 straipsnio 2 dalyje pateiktam siūlymui asmenims būtų užkertamas kelias įvaikinti vaiką dėl praeityje ne fiziniams asmenims padarytų nusikaltimų net ir išnykus teistumui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 3 straipsnio 2 dalyje siūlomi pakeitimai yra neproporcingi siekiamam tikslui – skatinti vaikų įsivaikinimą, todėl įvertinant tai, kad kiekvienu atveju klausimą dėl asmens tinkamumo įsivaikinti vaiką sprendžia teismas, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 3 straipsnio 2 dalimi keičiamą CK 3.210 straipsnio 4 dalį tikslinti ir išdėstyti taip:
„4. Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas, asmenys, turintys psichikos sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, ir kurie dėl šios ligos negalėtų įgyvendinti įvaikintojo pareigų, taip pat asmenys, teisti už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI ir XXIII skyriuose, nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, vaiko pirkimu ar pardavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, neatsižvelgiant į teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybes, taip pat už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, jeigu teistumas nėra išnykęs.“
1.4. Tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 3 straipsnio 3 dalimi keičiamą CK 3.210 straipsnio 6 dalį – išbraukti šios dalies 3 punkte nuorodą į vaiko geriausius interesus, nes geriausių vaiko interesų principas įtvirtintas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, ir CK 3.210 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
4) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas (rūpinamas) vaikas, kurį norima įvaikinti, asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas, kurį norima įvaikinti;
1.5. Tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 5 straipsniu keičiamas CK 3.222 straipsnio 1 ir 2 dalis:
1.5.1. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo CK 3.222 straipsnio 1 dalies pakeitimuose siūloma reguliuoti su nuolatinės globos (rūpybos) formos pakeitimo iš institucinės globos (rūpybos) į globą (rūpybą) šeimoje susijusius klausimus, siūloma nurodytus pakeitimus, susijusius su globos (rūpybos) nustatymu, dėstyti ne CK Trečiosios knygos V dalyje „Įvaikinimas“, o CK Trečiosios knygos VII dalyje „Globa ir rūpyba“.
1.5.2. Iš Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo CK 3.222 straipsnio 2 dalies neaišku, ar siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sureguliuoti atvejus, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, ar ir tuos atvejus, kai vaikai neperkeliami į būsimų įtėvių šeimą. Jeigu siekiama reglamentuoti atvejus, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 5 straipsnio 1 dalyje pateiktus siūlymus, tai yra kai vaikas perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą tuo atveju, kai vaiko tėvų valdžia yra laikinai apribota, įvertinant tai, kad praktikoje gali pasitaikyti ir kitų atvejų, kai vaiką tikslinga perkelti į būsimų įtėvių šeimą, jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo CK 3.222 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį, jo taikymo nesiejant tik su CK 3.222 straipsnio taikymu.
1.6. Tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 8 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama CK 3.250 straipsnio 2 dalis, įvertinant galimybę atitinkamus terminus apibrėžti valandomis. Siekiant įpareigoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informacijos apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, ne vėliau kaip per vieną dieną (net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 8 straipsnio 2 dalyje teikiamo siūlymo „nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą dieną“ formuluotė kaip tik nustato ilgesnį nei galiojantis šiuo metu terminą vertinamame straipsnyje nurodytiems veiksmams atlikti.
1.7. Siekiant sistemiškumo, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 9 straipsnio 1 dalies nuostatą išdėstyti taip: „globa (rūpyba) globėjų centre“.
1.8. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 9 straipsnyje teikiamus siūlymus dėl naujos vaiko globos (rūpybos) formos nustatymo, siūloma sistemiškai keisti ir CK 3.265 straipsnį – jame nustatyti konkrečią vaiko globos (rūpybos) vietą, kai vaikui bus taikoma globos (rūpybos) forma – vaiko globa (rūpyba) globėjų centre, ir CK
3.274 straipsnį – jį papildyti Įstatymo projekte Nr. XIIIP-288 siūloma nauja vaiko globos (rūpybos) forma – vaiko globa (rūpyba) globėjų centre.
1.9. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma <...> direktoriaus sprendimu pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą“, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 12 straipsnio 1 dalyje pareigą įvertinti, „ar nėra galimybės vaiko globos (rūpybos) nustatyti šeimoje, šeimynoje arba globėjų centre“, nustatyti ne tik savivaldybės administracijos direktoriui, bet ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, kaip teikiančiam atitinkamą siūlymą (dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo savivaldybės administracijos direktoriui) subjektui.
1.10. Tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 12 straipsnio 2 dalį, kuria CK 3.262 straipsnis papildomas 3 dalimi, nes atsižvelgiant į tai, kad nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą) siekiama sudaryti sąlygas vaikui grįžti į šeimą, todėl nuolatinis vaiko tėvų ir jo laikinųjų globėjų (rūpintojų) bendravimas galės užtikrinti vaiko ryšio su tėvais tęstinumą, netikslinga siūlomoje CK 3.262 straipsnio nuostatoje nustatyti draudimą atskleisti tėvams (tėvui ar motinai), kurių globos (rūpybos) neteko vaikas, bet kokius globėjo ar rūpintojo asmens duomenis, įskaitant vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą ir panašiai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir pabrėžiant, kad vadovaujantis vaiko geriausiais interesais kiekvienu atveju turi būti atliekamas individualus situacijos vertinimas, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 12 straipsnio 2 dalį, kuria CK 3.262 straipsnis papildomas 3 dalimi, išdėstyti taip:
„3. Siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, nustatant vaikui laikinąją globą (rūpybą), globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatančio subjekto sprendimu ir (ar) vaiko laikinuoju globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens rašytiniu prašymu gali būti neatskleidžiami tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos (rūpybos) vaikas neteko.“
1.11. Siekiant nuoseklumo, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 14 straipsnyje (ir kituose straipsniuose) nuosekliai vartoti formuluotę „globa (rūpyba)“ (atitinkamai – „globėjas (rūpintojas)“).
1.12. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės yra lygiavertės ir tam tikrais atvejais gali kilti neaiškumų, kaip (kuri iš jų) vis dėlto turėtų būti taikoma. Siekiant užtikrinti maksimalią vaiko teisių apsaugą, siūloma patikslinti jų santykį.
1.13. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 15 straipsnio 3 dalimi pildomo CK 3.266 straipsnio nuostatos antrąjį sakinį ir CK 3.266 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija Vyriausybės nustatyta tvarka bendradarbiauja su kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijomis, keičiasi informacija apie vaikų globos institucijose gyvenančius vaikus, kuriems globa nustatyta jų teikimu, ir informuoja kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijas apie asmenis, išreiškusius norą globoti (rūpinti) vaiką ar vaikus. Kai savivaldybėje nėra norą globoti (rūpinti) išreiškusių asmenų pageidaujamo amžiaus, lyties ar sveikatos vaikų, rajono (miesto) vaiko teisių apsaugos institucija globoti (rūpinti) norintiems asmenims privalo pateikti informaciją apie kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijų teikimu institucijose globojamus (rūpinamus) vaikus pagal asmens, išreiškusio norą globoti (rūpinti), lūkestį.“
1.14. Teisinio tikrumo ir stabilumo požiūriu siūloma įvertinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 17 straipsnio 3 dalyje teikiamą siūlymą numatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti teisminiai procesai dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo ar įvaikinimo baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas“. Svarstytina, ar tokia taisykle nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės, ypač susiformavę vaikų lūkesčiai, pavyzdžiui, teisminis įvaikinimo procesas dar neprasidėjęs, bet didžioji įvaikinimo procedūrų dalis jau įvykusi, o Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 3 straipsnio 3 dalimi pakeičiamas įvaikintojų pirmenybės sąrašas ir asmuo nebetenka pirmenybės įvaikinti.
2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-289 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-289), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
2.1. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-289 keičiamo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 14 punktu ir nustatyti, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo. Siekiant aiškinamajame rašte nurodytų įstatymų projektų tikslų, taip pat teisinio reguliavimo sistemiškumo ir aiškumo, siūloma papildyti minėtą naują 14 punktą ir nurodyti, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat atleidžiamos šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos). Įstatymo projekte Nr. XIIIP-289 siūlomą naują CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą reikėtų išdėstyti taip:
2.2. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekte Nr. XIIIP-289 siūlomo CPK 83 straipsnio 1 dalies papildymo nauju 15 punktu kaip perteklinio, nes nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-2751 pareiškėjai bylose dėl įvaikinimo bus atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (tai bus reglamentuota CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punkte), o Įstatymo projekto Nr. XIIIP-289 3 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas įsigalios 2017 m. rugsėjo 1 dieną.
2.3. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-289 keičiamo CPK 83 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 16 punktu ir nustatyti, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos. Siekiant aiškinamajame rašte nurodytų įstatymų projektų tikslų, taip pat teisinio reguliavimo sistemiškumo ir aiškumo, siūloma detalizuoti minėtą naują 16 punktą ir nurodyti, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami pareiškėjai – bylose dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo ir panaikinimo, dėl vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančiais byloje asmenimis yra ne šalys, bet pareiškėjai, suinteresuoti asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Siūlomą naują CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktą reikėtų išdėstyti taip:
2.4. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-289 2 straipsnyje numatoma įtvirtinti privalomą advokato dalyvavimą bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl siūloma numatomą teisinį reguliavimą suderinti sistemiškai su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 466 straipsnio 2 ir 3 dalys), įtvirtinančiomis tokį advokato dalyvavimą, ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-289 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 404 straipsnio pakeitimas
Papildyti 404 straipsnį nauja 4 dalimi:
„Jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas, jeigu mano, kad vaiko tėvai (ar vienas iš jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių.“
3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 133 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-290 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-290), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nustatyti šio įstatymo nuostatų taikymo taisykles: ar Įstatymo projekto Nr. XIIIP-290 nuostatos bus taikomos būsimiems įvaikintojams, ar galios jau įsivaikinusiems įtėviams, ir kaip jos bus taikomos, jeigu šie asmenys jau yra išėję tėvystės atostogų, ir panašiai.
4. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-291 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-291), tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą aiškumo principą pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekte Nr. XIIIP-291 teikiamą keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 3 dalies papildymą dėstyti kaip naują nurodyto įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-291 1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
2. Papildyti 8 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
5. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-292 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-292), tačiau atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIIIP-292 tikslus – suvienodinti sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, kaip ir pagimdytą biologinį vaiką, įtėviams sudaryti analogiškas teises naudotis teisėmis ir garantijomis bei galimybėmis derinti darbo ir šeiminį gyvenimą, taip pat siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo biologinių tėvų atžvilgiu, siūloma papildomai tikslinti šias Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas) nuostatas – nustatyti vienodus vaiko priežiūros išmokų dydžius tiek biologiniams tėvams, tiek įtėviams, taip pat sudaryti vienodas vaiko priežiūros išmokos mokėjimo sąlygas tiek biologiniams tėvams, tiek įtėviams išmokos gavimo laikotarpiu turint pajamų:
5.1. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad vaiko priežiūros išmokos dydis vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu yra 70 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, nes įtėviams 70 procentų dydžio vaiko priežiūros išmoka būtų mokama visus 24 mėnesius, o biologiniams vaiko tėvams vaiko priežiūros išmoka (pasirinkus gauti vaiko priežiūros išmoką, iki vaikui sukaks dveji metai) būtų mokama 70 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio, iki vaikui sukaks vieneri metai, ir 40 procentų dydžio, iki vaikui sukaks dveji metai. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad biologiniai tėvai, kreipdamiesi dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo, turi galimybę rinktis šios išmokos mokėjimo trukmę (iki vaikui sukaks vieneri arba dveji metai). Nuo pasirinktos trukmės skiriasi vaiko priežiūros išmokų dydis (pavyzdžiui, pasirinkus mokėjimo trukmę, iki vaikui sukaks vieneri metai, mokama 100 procentų asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka). Reikėtų pažymėti, kad Įstatymo projekte Nr. XIIIP-292 nenumatytos tokios išmokos mokėjimo trukmės pasirinkimo galimybės įtėviams, kuriems vaiko priežiūros atostogos suteiktos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį.
5.2. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta vaiko priežiūros išmokos mokėjimo tvarka, turint pajamų, nes įvaikinus vyresnį nei vienerių metų vaiką vaiko priežiūros išmoka būtų mokama neatsižvelgiant į išmokos gavėjo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu gaunamas pajamas visus 24 mėnesius, o biologiniams tėvams, mokant vaiko priežiūros išmoką, pirmaisiais vaiko auginimo metais, tai yra iki vaikui sukaks vieneri metai, turint pajamų, mokamas vaiko priežiūros išmokos ir turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas. Pritarus šiame papunktyje pateiktam siūlymui, tikslintinos ir kitos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo turint pajamų, tai yra nesant vaiko priežiūros atostogose.
6. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-293 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-293), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
6.1. Tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 1 straipsnio 1 dalyje, kuria Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas) 2 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, pateiktą sąvokos „globėjų centras“ apibrėžtį ir išdėstyti ją taip: „Globėjų centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budintiems globėjams, taip pat kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.“
Pritarus šiame papunktyje pateiktam siūlymui, tikslintina Įstatymo projekto
Nr. XIIIP-293 1 straipsnio 2 dalyje pateikta sąvokos „budintis globėjas“ apibrėžtis – vietoj žodžių „globėjų centru“ reikėtų įrašyti žodžius „socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams (toliau – globėjų centras)“.
6.2. Atsižvelgiant į tai, kad socialinių paslaugų finansavimą ir jo būdus reguliuoja Socialinių paslaugų įstatymas ir Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, kaip perteklinių siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte pateiktų teisinio reguliavimo nuostatų dėl savivaldybės kompetencijos sudaryti atlygintinas sutartis su globėjų centru.
6.3. Įstatymo projekte Nr. XIIIP-288 ir (ar) Įstatymo projekte Nr. XIIIP-293 nenustatoma atskira globos (rūpybos) rūšis, kai globą (rūpybą) vykdytų budintis globėjas, o vaiko globą (rūpybą) turės vykdyti globėjų centras, bet ne budintis globėjas, todėl siekiant teisinio aiškumo reikėtų tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 6 straipsniu pildomo Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio pavadinimą – vietoj žodžių „191 straipsnis. Be tėvų globos likusių vaikų globa (rūpyba) budinčių globėjų šeimoje“ įrašyti žodžius „191 straipsnis. Budinčio globėjo vykdoma be tėvų globos likusių vaikų priežiūra“.
6.4. Jeigu nebūtų pritarta šios išvados 6.1 papunktyje pateiktam siūlymui, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 6 straipsnyje dėstomo Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 6 dalį ir aiškiai nurodyti, kad globėjų centras paskiriamas vaiko globėju (rūpintoju), taip pat kaip perteklinės atsisakyti nurodyto straipsnio pirmosios pastraipos nuostatos, kad „Globėjų centras veikia šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikti teisę nustatyti tvarką, reglamentuojančią budinčio globėjo vykdomos be tėvų globos likusių vaikų priežiūros ir globėjų centrų veiklos reguliavimo aspektus, patvirtinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 6 straipsnyje nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 8 dalyje nurodytas pavyzdines formas, kartu atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 6 straipsnyje nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 8 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo.
6.5. Jeigu nebūtų pritarta šios išvados 6.4 papunktyje pateiktam pasiūlymui atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 6 straipsnyje nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 8 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų, vadovaujantis teisinio ekonomiškumo principu, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 6 straipsnyje pavesti nurodyto įstatymo projekto 6 straipsnyje dėstomo Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 8 dalyje minimų sutarčių pavyzdines formas tvirtinti ne Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, juo labiau kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 6 straipsnyje nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyti pagrindiniai globėjų centro ir budinčio globėjo sudaromos sutarties turinio reikalavimai.
6.6. Kaip perteklinės reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 6 straipsnyje nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad budinčių globėjų ir globėjų centrų apskaitą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, nes pagal Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 7 dalį duomenis apie socialines paslaugas savivaldybės teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
6.7. Siekiant išvengti teisės normų kolizijos, taip pat užtikrinti teisinį aiškumą, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis keičiamas Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 7 punktas, nes pagal Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 6 straipsnyje dėstomo Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 6 dalies 7 punktą budinčių globėjų paiešką, atranką ir parengimą vykdo globėjų centras, todėl neaišku, kaip savivaldybė galės parinkti budinčius globėjus.
6.8. Siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-293 6 straipsnyje nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytos budinčio globėjo teisės pasinaudoti laikino atokvėpio paslauga nesieti su vaiko priežiūros trukme ir atsisakyti nuostatų „ne rečiau nei kartą per kalendorinius metus“ ir „28 kalendorinių dienų“, nes ši pagalba gali būti aktuali ir ilgesnį laiką, pavyzdžiui, budinčiam globėjui susirgus.
7. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-294 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-294), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
7.1. Kadangi globa ir įvaikinimas – netapatūs procesai, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-294 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 16 dalies nuostatas, susijusias su vaiko globa, dėstyti ne skliaustuose.
7.2. Siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-294 3 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) 211 straipsnio 1–3 dalių atsisakyti, taikant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje nustatytą sprendimo priėmimo tvarką.
Antrinės teisinės pagalbos suteikimo ypatumai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinami tik tuo atveju, kai dėl teisinės pagalbos kreipiasi ne pats asmuo, o kitas subjektas, neatsižvelgiant į asmens valią, nustačius privalomą advokato dalyvavimą. Kitais atvejais antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimas, nepaisant to, ar asmuo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipiasi, atsižvelgiant į turtinę padėtį ar neatsižvelgiant į ją, sprendžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi siūlomo 211 straipsnio 1–3 dalys, kiek tai susiję su asmens teise kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, laikytinos perteklinėmis.
Kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos priimamas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, todėl šiuo atveju netikslinga nustatyti terminų išimtis, priimant sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
7.3. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-294 3 straipsnyje dėstomo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 211 straipsnio 5 dalies kaip perteklinės, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokėjimo tvarka.
7.4. Specialios nuostatos sprendimams dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kai dėl jos kreipiasi, neatsižvelgiant į asmens valią, kitas subjektas, bylose, nagrinėjamose civilinio proceso tvarka, įtvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnyje, todėl siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-294 3 straipsnyje dėstomo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 211 straipsnio aktualias nuostatas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo vaiko tėvui (tėvams), kai dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipiasi teismas, perkelti į šį straipsnį ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-294 3 straipsnį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Papildyti 22 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Kai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais, nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, kreipiasi teismas, tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą nedelsdama raštu praneša teismo pranešime nurodytam asmeniui ir teismui.“
7.5. Atsižvelgiant į siūlomus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnio pakeitimus, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-294 2 straipsnio 1 dalimi pildomą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
8. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-330 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-330), tačiau pasiūlyti tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-330 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pagal esamą teisinį reguliavimą psichologų suteiktų paslaugų išlaidos turėtų būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir atlyginamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 ir 104 straipsniuose ir jų įgyvendinamojo Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 „Dėl Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.