VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL MEDŽIAGŲ LIEKANŲ GYVŪNUOSE IR GYVŪNINIUOSE PRODUKTUOSE STEBĖSENOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2020 m. vasario 27 d. Nr. B1-144

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL 2017 L 95, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/2127 (OL 2019 L 321, p. 111), 146 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnį:

1. T v i r t i n u Medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisykles (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. B1-646 „Dėl Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. P a v e d u:

3.1. įsakymo vykdymą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniams padaliniams, Veterinarinių vaistų ir pašarų, Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, Veterinarijos sanitarijos skyriams ir Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui;

3.2. įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojui pagal administruojamą sritį.

Direktorius                                                                                                                     Darius Remeika

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus  2020 m. vasario 27 d. 

įsakymu Nr. B1-144

medžiagų liekanų GYVŪNUOSE IR GYVŪNINIUOSE PRODUKTUOSE stebėsenos TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos plano (toliau – Planas) sudarymo ir stebėsenos valstybinių mėginių ėmimo tvarką.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. Draudžiamosios medžiagos – teisės aktais uždraustos naudoti gyvūnams medžiagos arba preparatai.

2.2. Įgaliotoji laboratorija – kompetentingos institucijos įgaliota atlikti tam tikrus tyrimus akredituotoji arba atestuotoji laboratorija.

2.3. Medžiagų liekanos – farmakologinio poveikio medžiagų, jų metabolitų ir kitų medžiagų, kurios patenka į gyvūninius produktus, likučiai.

2.4. Neleidžiamos naudoti medžiagos – kaip apibrėžta 2019 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/2090, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 papildomas įtariamo ar nustatyto taikytinų farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurias leidžiama naudoti veterinariniuose vaistuose ar kaip pašarų priedus, naudojimo ar liekanų Sąjungos taisyklių arba draudžiamųjų ar neleidžiamų naudoti farmakologiškai aktyvių medžiagų naudojimo ar liekanų Sąjungos taisyklių nesilaikymo atvejais (OL 2019 L 317, p. 28) (toliau – Reglamentas (ES) 2019/2090), 2 straipsnio b punkte.

2.5. Stebėsenos valstybinis mėginys (toliau – stebėsenos mėginys) – vykdant stebėseną imamas valstybinis mėginys.

2.6. Valstybinis mėginys – įgaliotojo pareigūno valstybinės kontrolės metu paimtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų prekių mėginys.

2.7. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL 2017 L 095, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/2127 (OL 2019 L 321, p. 111) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/625), Reglamente (ES) 2019/2090, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ir tirostatinį poveikį, ir beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-665 „Dėl Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ir tirostatinį poveikį, ir beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai).

3. Medžiagų liekanų stebėsena vykdoma siekiant nustatyti maistiniuose gyvūnuose, jų išskyrose, kūno skysčiuose ir audiniuose, gyvūniniuose produktuose, maistiniams gyvūnams šerti ir girdyti naudojamuose pašaruose ir vandenyje esančių medžiagų, kurių sąrašas nurodytas Taisyklių 1 priede, liekanas ir jų atsiradimo priežastis. 

II sKYRIUS

planO SUDARYMO TVARKA

4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) kartu su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu (toliau – Institutas) rengia metinį Planą, kuriame nustatomas stebėsenos mėginių skaičius pagal tirtinas A ir B grupių medžiagas ir maistinių gyvūnų rūšis ir kuris tvirtinamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 dienos.

5. Stebėsenos mėginių skaičius Plane nustatomas vadovaujantis šiais kriterijais:

5.1. mažiausias kiekvienais metais tiriamų galvijų skaičius, siekiant nustatyti A ir B grupių medžiagų liekanas, turi sudaryti ne mažiau kaip 0,4 % visų praėjusiais metais paskerstų galvijų kiekio; stebėsenos mėginiai imami tokia tvarka:

5.1.1. A grupės medžiagoms tirti mėginių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 0,25 % visų praėjusiais metais paskerstų galvijų kiekio, iš jų:

5.1.1.1. 50 % stebėsenos mėginių imama iš gyvų galvijų jų laikymo vietose. Pašarų ir geriamojo vandens mėginiai, imami galvijų laikymo vietose, gali sudaryti 25 % stebėsenos mėginių A5 grupės medžiagoms tirti,

5.1.1.2. 50 % stebėsenos mėginių imama skerdyklose,

5.1.2. B grupės medžiagoms tirti mėginių skaičius turi sudaryti ne mažesnis kaip 0,15 % visų praėjusiais metais paskerstų galvijų kiekio, iš jų:

5.1.2.1. 30 % stebėsenos mėginių tiriamos B1 pogrupio medžiagos,

5.1.2.2. 30 % stebėsenos mėginių – B2 pogrupio medžiagos,

5.1.2.3. 10 % stebėsenos mėginių – B3 pogrupio medžiagos,

5.1.2.4. 30 % stebėsenos mėginių paskirstoma B1–B3 pogrupių medžiagoms tirti atsižvelgiant į riziką;

5.2. mažiausias kiekvienais metais tiriamų kiaulių skaičius, siekiant nustatyti A ir B grupių medžiagų liekanas, turi sudaryti ne mažiau kaip 0,05 % visų praėjusiais metais paskerstų kiaulių kiekio; stebėsenos mėginiai imami tokia tvarka:

5.2.1. A grupės medžiagoms tirti mėginių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 0,02 % visų praėjusiais metais paskerstų kiaulių kiekio. Stebėsenos mėginiai imami skerdyklose arba kiaulių laikymo vietose. Jei stebėsenos mėginiai imami tik skerdyklose, kiaulių laikymo vietose turi būti papildomai tiriami kiaulėms šerti ir girdyti naudojami pašarai ir vanduo, kiaulių išmatos ar kitos atitinkamos medžiagos. Imant stebėsenos mėginius tik skerdyklose, mažiausias kiekvienais metais lankytinas kiaulių laikymo vietų, kuriose imami stebėsenos mėginiai, skaičius turi būti toks, kad vienam šimtui tūkstančių praėjusiais metais paskerstų kiaulių tektų ne mažiau kaip viena kiaulių laikymo vieta,

5.2.2. B grupės medžiagoms tirti mėginių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 0,03 % visų praėjusiais metais paskerstų kiaulių kiekio; stebėsenos mėginiai paskirstomi, kaip nustatyta Taisyklių 5.1.2 papunktyje;

5.3. mažiausias kiekvienais metais tiriamų avių ir ožkų skaičius, siekiant nustatyti A ir B grupių medžiagų liekanas, turi sudaryti ne mažiau kaip 0,05 % visų praėjusiais metais paskerstų vyresnių nei trijų mėnesių avių ir ožkų kiekio; stebėsenos mėginiai imami tokia tvarka:

5.3.1. A grupės medžiagoms tirti mėginių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 0,01 % visų praėjusiais metais paskerstų avių ir ožkų kiekio; stebėsenos mėginiai imami avių ir ožkų laikymo vietose,

5.3.2. B grupės medžiagoms tirti mėginių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 0,04 % visų praėjusiais metais paskerstų avių ir ožkų kiekio; stebėsenos mėginiai paskirstomi, kaip nustatyta Taisyklių 5.1.2 papunktyje;

5.4. mažiausias kiekvienais metais tiriamų arklių stebėsenos mėginių skaičius nustatomas atsižvelgiant į praeitų metų patirtį ir riziką;

5.5. kiekvienai paukščių rūšiai (mėsiniai, nededančios vištos, kalakutai ir kiti paukščiai) mažiausias kiekvienais metais imamų stebėsenos mėginių skaičius yra ne mažiau kaip vienas stebėsenos mėginys 200 tonų paukštienos (negyvo svorio). Jei per metus kurios nors rūšies paukštienos yra pagaminama daugiau kaip 5000 tonų, kiekvienos grupės medžiagoms ištirti imama ne mažiau kaip 100 stebėsenos mėginių. Stebėsenos mėginio dydis (vienas ar daugiau paukščių) nustatomas atsižvelgiant į tyrimo metodo reikalavimus;

5.6. Taisyklių 5.5 papunktyje nurodyti stebėsenos mėginiai imami tokia tvarka:

5.6.1. A grupės medžiagoms tirti imama 50 % stebėsenos mėginių, iš kurių vienas penktadalis turi būti paimamas paukščių laikymo vietose,

5.6.2. B grupės medžiagoms tirti imama 50 % stebėsenos mėginių, kurie paskirstomi, kaip nustatyta Taisyklių 5.1.2 papunktyje;

5.7. kiekvienais metais iš galvijų, kiaulių, avių, ožkų, paukščių paimtuose stebėsenos mėginiuose turi būti tiriamos visų A grupės pogrupių medžiagos; kiekvieno pogrupio medžiagoms tirti turi būti paimama ne mažiau kaip 5 % visų A grupės medžiagoms ištirti nustatytų stebėsenos mėginių, kiti A grupės medžiagoms ištirti nustatyti stebėsenos mėginiai paskirstomi atsižvelgiant į riziką;

5.8. mažiausias kiekvienais metais imamų tvenkiniuose auginamų pelekinių žuvų mėginių skaičius yra vienas mėginys 100 tonų maistinių žuvų. Stebėsenos mėginiai tyrimui atrenkami atsižvelgiant į A ir B grupių medžiagų naudojimo tikimybę. Stebėsenos mėginio dydis (viena ar daugiau žuvų) nustatomas atsižvelgiant į žuvų dydį ir tyrimo metodo reikalavimus;

5.9. Taisyklių 5.8 papunktyje nurodyti stebėsenos mėginiai imami tokia tvarka:

5.9.1. A grupės medžiagoms tirti imamas vienas trečdalis stebėsenos mėginių; visi stebėsenos mėginiai turi būti imami akvakultūros gyvūnų laikymo vietose. Stebėsenos mėginius turi sudaryti visų amžiaus grupių žuvys, taip pat žuvys, kurios jau yra paruoštos tiekti vartotojams (kai žuvys auginamos jūroje, išimtiniais atvejais gali būti imami ne žuvų, o pašarų stebėsenos mėginiai),

5.9.2. B grupės medžiagoms tirti imami du trečdaliai stebėsenos mėginių:

5.9.2.1. akvakultūros gyvūnų laikymo vietose imami žuvų, kurios jau yra paruoštos tiekti vartotojams, mėginiai,

5.9.2.2. akvakultūros gyvūnų perdirbimo arba didmeninėse prekybos įmonėse imami šviežių žuvų stebėsenos mėginiai; imant stebėsenos mėginius turi būti užtikrintas žuvų atsekamumas nuo akvakultūros gyvūnų perdirbimo arba didmeninėse prekybos įmonės iki akvakultūros gyvūnų laikymo vietos;

5.10. Taisyklių 5.9 papunktyje nurodyti stebėsenos mėginiai turi būti paimti ne mažiau kaip 10 % registruotų akvakultūros gyvūnų laikymo vietų;

5.11. esant įtarimui, kad veterinariniai vaistai ar kitos farmakologiškai aktyvios medžiagos yra naudojamos kitiems akvakultūros gyvūnams, nei nurodyti Taisyklių 5.8 papunktyje, arba esant įtarimui, kad aplinka gali būti užteršta, šių akvakultūros gyvūnų stebėsenos mėginiai įtraukiami į Planą. Stebėsenos mėginių skaičius nustatomas atsižvelgiant į akvakultūros gyvūnų kiekį;

5.12. pieno, kiaušinių, triušių mėsos, laukinių gyvūnų mėsos, ūkiuose auginamų laukinių gyvūnų mėsos ir medaus stebėsenos mėginių skaičius nustatomas pagal 1997 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimą 97/747/EB, nustatantį mėginių kiekį ir jų ėmimo dažnumą, numatytą Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių tam tikruose gyvūninės kilmės produktuose kontroliavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 22 tomas, p. 76).

6. Stebėsenos mėginiai tiriami Plane nurodytose įgaliotosiose laboratorijose pripažintais, pagal galiojančius reikalavimus patvirtintais ir akredituotais tyrimo metodais.

7. Institutas yra atsakingas už Plane nustatytų laboratorinių tyrimų vykdymą, naudojamų laboratorinių tyrimo metodų atitikimą Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams, naujų tyrimo metodų diegimą, palyginamųjų tyrimų vykdymą, įgaliotųjų laboratorijų, atitinkančių Taisyklių 6 punkto reikalavimus, paiešką ir vertinimą.

8. VMVT ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. pateikia Planą Europos Komisijai.

9. Institutas teikia VMVT mokslines nuomones, rekomendacijas dėl medžiagų liekanų stebėsenos, o Europos maisto saugos agentūrai ir VMVT ataskaitas.

10. Plano įgyvendinimo rezultatai skelbiami VMVT interneto svetainėje.

III SKYRIUS

STEBĖSENOS MĖGINIŲ ĖMIMO TVARKA

11. Stebėsenos mėginius ima VMVT teritorinių padalinių pareigūnai vadovaudamiesi Taisyklėmis, Planu ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintais mėginių ėmimo nurodymais vykdant Planą.

12. Ūkio subjektų atsakingi asmenys apie planuojamus ūkio subjektuose imti stebėsenos mėginius, jų ėmimo laiką ir datą iš anksto neįspėjami.

13. Taisyklių 1 priede nustatytos A grupės medžiagos tiriamos siekiant nustatyti, ar nebuvo naudojamos draudžiamosios medžiagos ir ar anabolinio poveikio medžiagos maistiniams gyvūnams buvo naudojamos pagal Reikalavimus.

14. A grupės medžiagoms nustatyti stebėsenos mėginiai imami atsižvelgiant į maistinių gyvūnų lytį, amžių, rūšį, penėjimo tipą, šių medžiagų naudojimo būdus ir informaciją apie šių medžiagų neteisėtą naudojimą.

15. B grupės medžiagos tiriamos siekiant nustatyti ir kontroliuoti, ar leidžiamų naudoti farmakologiškai aktyvių medžiagų, nurodytų 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose (OL 2010 L 15, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. sausio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/43 (OL 2020 L 15, p. 5) priedo 1 lentelėje, ir ar pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 238), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1381 (OL 2019 L 231, p. 1), reikalavimus leidžiamų naudoti pašarų priedų (toliau bendrai vadinama – leidžiamos naudoti medžiagos) liekanos neviršija didžiausių leidžiamų kiekių bei ar pesticidų kiekiai neviršija 2005 m. vasario 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL 2005 L 70, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/1792 (OL 2019 L 277, p. 66), nustatytų leidžiamų kiekių, taip pat stebėti, ar aplinkos teršalų kiekiai neviršija didžiausių leidžiamų koncentracijų, nustatytų 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006 L 364, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/1901 (OL 2019 L 293, p. 2).

16. Stebėsenos mėginiai imami tikslingai, įvertinus riziką ir laikantis reikalavimų, nustatytų 1998 m. vasario 23 d. Komisijos sprendime 98/179/EB, nustatančiame išsamias mėginių, skirtų tam tikrų medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringui vykdyti, oficialaus ėmimo taisykles (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 22 tomas, p. 312), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 (OL 2013 L 158, p. 74).

17. Kiekviename stebėsenos mėginyje siekiama nustatyti vieną ar daugiau medžiagų.

IV SKYRIUS

baigiamosios nuostatos

18. Maistinių gyvūnų laikytojai ir gyvūninio maisto gamintojai privalo užtikrinti, kad maisto gamybai būtų tiekiami ir naudojami tik tie maistiniai gyvūnai:

18.1. kuriems nebuvo naudotos neleidžiamos naudoti ar draudžiamosios medžiagos;

18.2. kuriems leidžiamos naudoti medžiagos buvo naudojamos pagal nustatytus reikalavimus;

18.3. kuriems panaudojus leidžiamas naudoti medžiagas, buvo laikomasi išlaukos reikalavimų;

18.4. kuriuose nėra jokių neleidžiamų naudoti ar draudžiamųjų medžiagų kiekių ir kuriuose leidžiamų naudoti medžiagų kiekiai neviršija nustatytų didžiausių leidžiamų kiekių;

18.5. kuriuos lydi lydimieji dokumentai, pagal kuriuos galima atsekti jų buvusį laikytoją, kilmės vietą, naudotus veterinarinius vaistus ir kt. reikalingą informaciją.

19. Gyvūninio maisto gamintojai privalo užtikrinti, kad maisto gamybai būtų naudojami tik tie gyvūniniai produktai, kuriuose nėra neleidžiamų naudoti ar draudžiamųjų medžiagų ir kuriuose leidžiamų naudoti medžiagų kiekiai neviršija nustatytų didžiausių leidžiamų kiekių.

20. Maistinių gyvūnų laikytojams draudžiama įsigyti, laikyti, tvarkyti, naudoti maistiniams gyvūnams draudžiamąsias ar neleidžiamas naudoti medžiagas. Maistinių gyvūnų laikytojai, veterinarijos paslaugų teikėjai leidžiamas naudoti medžiagas ir anabolinio poveikio medžiagas, kurias leidžiama naudoti Reikalavimuose nustatytais atvejais, turi naudoti nustatytomis sąlygomis.

21. VMVT, ūkio subjektuose nustačiusi draudžiamųjų ir neleidžiamų naudoti medžiagų laikymą, tvarkymą, naudojimą maistiniams gyvūnams ar nustačiusi šias medžiagas maistiniuose gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose, pažeidimus padariusiems asmenims taiko poveikio priemones, nustatytas Reglamento (ES) 2017/625 137 ir 138 straipsniuose ir imasi veiksmų ir priemonių, nustatytų Reglamente (ES) 2019/2090.

22. Ūkio subjekte nustačius draudžiamąsias ar neleidžiamas naudoti medžiagas, ne pagal reikalavimus panaudotas leidžiamas naudoti medžiagas ar leidžiamų naudoti medžiagų kiekius, viršijančius didžiausią leidžiamą kiekį, tyrimų išlaidas apmoka teisės aktų pažeidimus padaręs ūkio subjektas.

______________

Medžiagų liekanų gyvūnuose ir

gyvūniniuose produktuose stebėsenos

taisyklių

1 priedas

A grupė

anabolinIO poveikIO medžiagos ir DRAUDŽIAMOSIOS medžiagos

1. A1 – stilbenai, stilbeno dariniai ir jų druskos bei esteriai;

2. A2 – antitiroidinės medžiagos;

3. A3 – steroidai;

4. A4 – rezorcilinės rūgšties laktonai, įskaitant zeranolį;

5. A5 – beta agonistai;

6. A6 – draudžiamosios medžiagos, nurodytos 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose (OL 2010 L 15, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. sausio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/43 (OL 2020 L 15, p. 5), priedo 2 lentelėje.

B grupė

veterinariniai vaistai (įskaitant Neleidžiamas naudoti medžiagas, kurios gali būti neteisėtai naudojamos veterinariniais tikslais) ir teršalai

1. B1 – antibakterinės medžiagos, įskaitant sulfonamidus ir kvinolonus.

2. B2 – kiti veterinariniai vaistai:

2.1. B2a – antihelmintikai;

2.2. B2b – kokcidiostatikai, įskaitant nitroimidazolus;

2.3. B2c – karbamatai ir piretroidai;

2.4. B2d – trankviliantai;

2.5. B2e – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;

2.6. B2f – kitos farmakologiškai aktyvios medžiagos.

3. B3 – kitos medžiagos ir aplinkos teršalai:

3.1. B3a –organiniai chloro junginiai, įskaitant ir polichlorintus bifenilus;

3.2. B3b – organiniai fosforo junginiai;

3.3. B3c – cheminiai elementai;

3.4. B3d – mikotoksinai;

3.5. B3e – dažai;

3.6. B3f – kitos medžiagos.

_______________________________________________

Medžiagų liekanų gyvūnuose ir

gyvūniniuose produktuose stebėsenos

taisyklių

2 priedas

Gyvūnų rūšys^* ir gyvūniniai produktai, kuriuose privaloma tirti tam tikrų MEDŽIAGŲ grupių liekanas

^* Imami gyvūnų, pašarų ar geriamojo vandens mėginiai;

^** Laukinių gyvūnų, išskyrus ūkiuose auginamus laukinius gyvūnus, mėsoje privaloma tirti tik cheminius elementus.

________________________________________________