LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL AFRIKINIO KIAULIŲ MARO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ VYKDYMO KIAULIŲ LAIKYMO VIETOSE IR ŠERNŲ POPULIACIJOJE 2016–2020 M. PLANO PATVIRTINIMO
2016 m. birželio 10 d. Nr. 3D-358
Vilnius
Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 76 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.90 papunkčiu,
t v i r t i n u Afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių vykdymo kiaulių laikymo vietose ir šernų populiacijoje 2016–2020 m. planą (pridedama).
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė
SUDERINTA SUDERINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
2016-05-26 raštu Nr. (12-1)-D8-4167 2016-05-25 raštu Nr. B6-(1.19)-1392
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacijos
2016-05-26 raštu Nr. (18)-SD-397
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 3D-358
AFRIKINIO kiaulių maro PREVENCIJOS PRIEMONIŲ VYKDYMO kiaulių LAIKYMO VIETOSE ir šernų populiacijoje 2016–2020 M. planas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių vykdymo kiaulių laikymo vietose ir šernų populiacijoje 2016–2020 m. planas (toliau – planas) – planavimo dokumentas, kuriuo nustatomi nacionaliniai tikslai ir uždaviniai, derinant afrikinio kiaulių maro rizikos valdymo priemones naminių kiaulių ir šernų populiacijose, kad būtų sustabdytas šios užkrečiamosios kiaulių ligos plitimas ir afrikinio kiaulių maro virusas būtų suvaldytas tinkamai vykdant prevencijos priemones ir galutinai likviduotas Lietuvos Respublikos teritorijoje naminių kiaulių ir šernų populiacijose.
2. Planas parengtas atsižvelgiant į šiuos teisės aktus: Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 8 ir 9 punktą, 15 straipsnio 3 ir 8 dalis, Europos Komisijos parengtą Afrikinio kiaulių maro strategiją rytinei Europos Sąjungos teritorijos daliai SANTE/7113/2015, Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL 2014 L 295, p. 63), Afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. B1-892 „Dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimų patvirtinimo“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. B1-800 „Dėl buferinės afrikinio kiaulių maro zonos nustatymo“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. B1-114 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių“ ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. B1-126 „Dėl informacijos apie klasikinį kiaulių marą sklaidos“.
3. Šiame plane vartojamos sąvokos:
3.1. Afrikinio kiaulių maro buferinė zona – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) oficialiai kontroliuojama aplink afrikinio kiaulių maro židinį arba apsauginę ar grėsmės zoną esanti teritorija, kurioje afrikinio kiaulių maro sukėlėjų nenustatyta ir kuriai yra taikomos veterinarinės sanitarijos priemonės, neleidžiančios plisti šios užkrečiamosios ligos sukėlėjams.
3.2. Afrikinio kiaulių maro zonos – I, II ir III afrikinio kiaulių maro zonos, į kurias, remiantis Europos Sąjungos oficialiais sprendimais, suskirstyta Lietuvos Respublikos teritorija ir kuriose, atsižvelgiant į epizootinę afrikinio kiaulių maro situaciją naminių kiaulių ir šernų populiacijose, nustatytos tam tikros afrikinio kiaulių maro rizikos veiksnių valdymo priemonės.
3.3. Neverslinis kiaulininkystės ūkis – kiaulininkystės ūkis, kuriame kiaulės auginamos tik savo reikmėms.
3.4. Verslinis kiaulininkystės ūkis – kiaulininkystės ūkis, kuriame kiaulės auginamos siekiant jas parduoti kitiems verslo subjektams auginti ar tiekti į skerdyklas skersti.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ĮVERTINIMAS
4. Naminių kiaulių populiaciją sudaro kiaulės, laikomos versliniuose kiaulininkystės ūkiuose, kurių produkcija parduodama kitiems verslo subjektams tolesniam auginimui ar tiekiama patvirtintoms skerdykloms, bei neversliniuose kiaulininkystės ūkiuose, auginančiuose kiaules savo reikmėms.
Pasireiškimų statistika rodo, kad dažniausiai afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) pasireiškia neversliniuose kiaulininkystės ūkiuose dėl biologinės saugos trūkumų ir netiesioginių kontaktų su AKM sergančiais šernais. Šernų populiacijose 2014–2016 m. AKM pasireiškė Lietuvoje 215, Latvijoje 1162, Estijoje 1139, Lenkijoje 90 kartus.
2013 m. liepos mėn., nustačius AKM Baltarusijoje, Lietuva, siekdama apsisaugoti nuo AKM patekimo į šalį, pasienyje su Baltarusija nustatė 10 km buferinę zoną, kurioje nurodyti reikalavimai nelaikyti kiaulių, repelentais ribotas laukinių gyvūnų judėjimas per valstybės sieną, taikytos kitos apsaugos priemonės, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintais teisės aktais.
5. AKM užkrėsta teritorija 2016 m. gegužės 1 d. duomenimis apima 19 savivaldybių, AKM neužkrėsta teritorija – 41 savivaldybę.
6. 2013 m. AKM buferinėje zonoje priverstinai paskersta 2400 vnt. kiaulių, išmokėta 128,3 tūkst. Eur (442,9 tūkst. Lt) kompensacija kiaulių laikytojams dėl ankstyvo kiaulių paskerdimo ir dėl kiaulių nelaikymo bent 1 metus.
2014 m. AKM buferinėje zonoje priverstinai paskersta 17 030 vnt. kiaulių, išmokėta 1 498,7 tūkst. Eur (5 174,7 tūkst. Lt) kompensacija kiaulių laikytojams dėl ankstyvo kiaulių paskerdimo ir dėl kiaulių nelaikymo bent 1 metus.
2015 m. išmokėta 321,9 tūkst. Eur kompensacija kiaulių laikytojams dėl ankstyvo kiaulių paskerdimo ir dėl kiaulių nelaikymo bent 1 metus.
7. AKM židiniams likviduoti ir AKM prevencijai vykdyti skiriamos Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšos.
2013–2014 m. skubioms veterinarinėms priemonėms panaudota 7 778,3 tūkst. Eur, iš jų: dezinfekciniams barjerams transporto priemonėms dezinfekuoti įrengti, dezinfekcijai Lietuvos Respublikos tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose – sienos kirtimo vietose su Baltarusijos Respublika – vykdyti ir stacionariems dezinfekciniams kilimėliams, skirtiems žmonių, kertančių Lietuvos Respublikos sieną pėsčiomis, avalynės dezinfekcijai, įrengti – 2 378,6 tūkst. Eur, informacinei sklaidai – 244,5 tūkst. Eur, mėginiams laboratoriniams tyrimams paimti – 447,8 tūkst. Eur, laboratoriniams tyrimams Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute – 2449 tūkst. Eur, kiaulių laikytojų patirtiems nuostoliams kompensuoti – 1627 tūkst. Eur, tvorai Alytaus ir Varėnos rajonų miškuose tverti ir jos priežiūrai – 193,8 tūkst. Eur, realaus laiko polimerazės grandininės reakcijos (PGR) sistemai įsigyti – 181,3 tūkst. Eur, mobiliajai šalutinių gyvūninių produktų deginimo įrangai įsigyti – 228,1 tūkst. Eur, repelentams šernų baidymui įsigyti – 28,2 tūkst. Eur.
8. VMVT, vadovaudamasi teisės aktais, vertina verslinius kiaulininkystės ūkius, kurių 2016 m. gegužės 1 d. duomenimis Lietuvoje yra 90 (juose auginama 542 439 kiaulių), ir nustato šių ūkių atitiktį patvirtintiems biologinės saugos reikalavimams. Versliniuose kiaulininkystės ūkiuose VMVT vykdo patikrinimus, už biologinę saugą tokiuose ūkiuose atsako konkretūs kiaulininkystės ūkio paskirti asmenys. Visi versliniai kiaulininkystės ūkiai yra nuolat kontroliuojami VMVT.
VMVT yra sudėtinga kontroliuoti neverslinius kiaulininkystės ūkius, kurių yra 2015 m. gegužės 1 d. duomenimis Lietuvoje yra 18 754 (juose auginama daugiau kaip 68 068 kiaulės). Neversliniuose kiaulininkystės ūkiuose kiaulių laikytojų požiūris į biosaugos reikalavimų vykdymą kiaulių laikymo vietose taip pat dažnai neatitinka šių dienų epizootinės situacijos dėl nepakankamos informacijos ir žinių apie AKM bei įsisenėjusio netinkamo požiūrio į kiaulių laikymą.
9. Lietuvoje pirmą kartą AKM pasireiškė laukinėje faunoje 2014 m. sausio 24 d. Alytaus sen., Daugų k., Varčios apylinkėse gaišusiam šernui. AKM naminių kiaulių populiacijoje pirmą kartą pasireiškė 2014 m. liepos 24 d. Ignalinos rajono versliniame kiaulių ūkyje, dar 5 AKM atvejus VMVT nustatė neversliniuose kiaulininkystės ūkiuose. 2015 m. 13 AKM atvejų taip pat nustatyta neversliniuose kiaulininkystės ūkiuose. VMVT nustatė, kad neversliniuose kiaulininkystės ūkiuose kiaulės galimai buvo užkrėstos AKM dėl nepakankamo biologinės saugos reikalavimų laikymosi, šėrimo maisto atliekomis ar kitais nesaugiais pašarais arba dėl mechaninio viruso pernešimo per apkrėstą avalynę, rūbus, inventorių, transportą, o verslinis kiaulininkystės ūkis, kuriame buvo nustatytas AKM atvejis, pagal VMVT išvadas visiškai atitiko biologinės saugos reikalavimus ir buvo apkrėstas dėl nenustatyto veiksnio.
Siekiant užtikrinti Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus stabilumą ir apsaugoti nuo AKM protrūkių, būtina skubiai nustatyti ir taikyti AKM rizikos valdymo priemones.
Atsižvelgiant į AKM protrūkius naminių kiaulių populiacijoje Europos Sąjungos sprendimais bus nustatomos AKM zonos, kurios sudarys rimtų kliūčių prekiauti kiaulėmis ir kiauliena, gamintojai gaus mažas kainas ir tai vers komercinius kiaulininkystės ūkius nutraukti veiklą. Mėsos perdirbimas vyks, tačiau vis daugiau kiaulienos bus įvežama. AKM zonos įvedimas taip pat neigiamai veiks Lietuvos gyvulių, mėsos ir mėsos gaminių eksportą, kenks Lietuvos, kaip patikimos ir sugebančios spręsti problemas valstybės, įvaizdžiui.
10. Siekiant sustabdyti AKM viruso plitimą būtina kryptingai vykdyti AKM prevencines priemones ir užtikrinti, kad minimaliai būtų sumažinta AKM viruso perdavimo iš laukinės faunos į naminių kiaulių laikymo vietas galimybė, kaupti informaciją apie ligą, ją apdoroti, analizuoti, numatyti ligos eigą ir neutralizavimą, t. y. griežtų biosaugos reikalavimų nustatymą kiaulių laikymo vietoms, vandeniui, pašarams, mėsai, šernienai, mėsos ir šernienos produktams, sugriežtinti atsakomybę už veterinarinių reikalavimų nevykdymą, vykdyti visuomenės švietimą, ugdyti darbuotojų ir visų gyventojų higieninius įpročius, kontroliuoti kiekvieno asmens, turinčio kontaktą su šernais ir naminėmis kiaulėmis, veiksmus. Atsižvelgiant į naują Europos Sąjungos strategiją dėl AKM, būtina:
10.1. užtikrinti, kad visi kiaulių laikytojai, neatsižvelgiant į kiaulininkystės ūkio dydį (versliniai kiaulininkystės ūkiai, neversliniai kiaulininkystės ūkiai), laikytųsi VMVT nustatytų biosaugos reikalavimų;
10.2. užtikrinti kiaulių laikymo vietų kontrolę. Gavus finansavimą kiaulių laikymo vietoms kontroliuoti iki nustatytos datos patikrinti visus verslinius ir neverslinius kiaulininkystės ūkius ir užtikrinti tolesnę kiaulininkystės ūkių kontrolę pagal Europos Komisijos patvirtintą programą. Jeigu finansavimo kiaulių laikymo vietų kontroliavimui nebus skirta, kiaulininkystės ūkius tikrinti VMVT nustatytu dažnumu.
10.3. savivaldybėms organizuoti sklaidą apie AKM, aplankant neverslinius kiaulininkystės ūkius ir įvertinant, ar šiuose ūkiuose laikomasi prevencinių priemonių prieš AKM.
10.5. Europos Komisijai priėmus sprendimą dėl kainų skirtumo finansavimo, skirti finansinę paramą versliniams kiaulininkystės ūkiams dėl tam tikru laikotarpiu susidariusio kiaulienos kainos skirtumo, kai kiaulės išaugintos ir parduodamos iš III AKM zonos ir kitos Lietuvos Respublikos teritorijos, bet ne daugiau kaip 10 procentų kiaulienos kainų skirtumo nustatytu momentu. Kainų skirtumą versliniams kiaulininkystės ūkiams kompensuoti iki to laiko, kol III AKM zona Europos Komisijos sprendimu bus pakeista į II AKM zoną;
10.6. atsižvelgiant į papildomas išlaidas biosaugos reikalavimams įgyvendinti kiaulininkystės sektoriuje ir vykdomos veiklos padidintą riziką, neverslinius kiaulininkystės ūkius skatinti pradėti kitų ūkinių gyvūnų (ne kiaulių) auginimą ir skirti valstybės paramą kitiems ūkiniams gyvūnams, vietoj laikytų kiaulių, įsigyti;
10.7. nustačius AKM, vietovę, kurioje nustatytas AKM židinys, įtraukus į Lietuvos Respublikos vietovių, įeinančių į buferinę AKM zoną, sąrašą, VMVT priėmus sprendimą nustatytoje buferinėje zonoje vykdyti prevencines AKM priemones, įskaitant priverstinį kiaulių skerdimą, mokėti valstybės paramą už priverstinai paskerstas kiaules ir už kiaulių laikytojo prisiimtus įsipareigojimus nustatytą laiką nelaikyti kiaulių. Kiaulių laikytojai teisės aktų nustatyta tvarka turi prisiimti įsipareigojimus nustatytą laiką nelaikyti kiaulių.
III SKYRIUS
PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
11. Šio plano tikslas – organizuoti prevencijos priemonių taikymą, vykdant AKM rizikos valdymą naminių kiaulių ir šernų populiacijose, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo AKM viruso plitimo.
12. Plano uždaviniai:
12.1. organizuoti efektyvų prevencijos priemonių, skirtų apsaugoti nuo AKM sukėlėjo išplitimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, taikymą;
12.2. užtikrinti skubių veterinarijos priemonių, likviduojant AKM sukėlėją naminių kiaulių ir (ar) šernų populiacijose, vykdymą;
IV SKYRIUS
PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
13. Plano įgyvendinimo priemonės (plano uždavinių įgyvendinimo priemonės, terminai, atsakingi vykdytojai) ir plano uždavinių įgyvendinimo kriterijai pateikti priede.