LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „PASTATŲ ATITVAROS. SIENOS, STOGAI, LANGAI IR IŠORINĖS ĮĖJIMO DURYS“ PATVIRTINIMO

2019 m. kovo 29 d. Nr. D1-186

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, 51 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.17, 1.30 papunkčiais:

1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – STR 2.04.01:2018) (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. D1-219 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. D1-212 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.11:2012 „Išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d.  įsakymą Nr. D1-571 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ patvirtinimo“su visais pakeitimais ir papildymais;

2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. D1-62 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. N u s t a t a u, kad:

3.1. 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo įsakymu patvirtinto STR 2.04.01:2018 12.1 papunkčio redakcija:

„12.1. pastatų projektavimui ir statybai galima naudoti tik turinčias ETĮ ir paženklintas CE ženklu arba turinčias NTĮ vėdinamas sistemas“;

3.2. šiuo įsakymu patvirtinto STR 2.04.01:2018 26.2.1 papunktis ir 32¹ punktas įsigalioja 2021 m. sausio 1 dieną.

Energetikos ministras, laikinai

einantis aplinkos ministro pareigas                                                      Žygimantas Vaičiūnas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186       

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.04.01:2018

PASTATŲ ATITVAROS. SIENOS, STOGAI, LANGAI IR IŠORINĖS ĮĖJIMO DURYS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Statybos techninis reglamentas STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – reglamentas) parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2017/1369/ES kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL 2017 L198, p. 1), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p.1), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13) ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p.5) nuostatas.

2.  Reglamentas nustato reikalavimus šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų šioms atitvaroms projektuoti ir statyti:

2.1. sienoms;

2.2. sienų apdarams;

2.3. stogams;

2.4. langams;

2.5. stoglangiams;

2.6. švieslangiams,

2.7. konstrukciniam sandariajam įstiklinimui;

2.8. išorinėms įėjimo durims;

2.9. vartams;

2.10.  atitvarų įstiklintoms dalims;

2.11.  pastatuose sumontuotų langų savybių atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimui pagal reglamento 6 priede nurodytą metodiką.

3.  Reglamento reikalavimai privalomi projektuojant ir statant naujų, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ar remontuojamų pastatų (jų dalių) atitvaras.

4.  Reglamentas netaikomas:

4.1. priešgaisrinių ir apsaugančių nuo dūmų atitvarų savybėms, susijusioms su priešgaisriniais reikalavimais;

4.2. langų, švieslangių, stoglangių, išorinių įėjimo durų ir vartų mechaniniams valdymo įtaisams ir šių įtaisų naudojimo saugai;

4.3. pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų vertingosios savybės ar autentiškumas;

4.4. laikiniesiems statiniams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;

4.5. atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

4.6. poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;

4.7. nešildomiems pastatams.

5.  Reglamentu siekiama įgyvendinti reglamento 1 punkte išvardintų teisės aktų nuostatas, panaikinti apribojimus tiekti statybos produktus rinkai ir jų išvengti, kad pastatuose naudojamos sienų, stogų, langų, vartų ir išorinių durų atitvaros būtų suprojektuotos atsižvelgiant į vietovės klimato ir gyventojų komforto sąlygas, kad būtų užtikrintas jų mechaninis atsparumas ir pastovumas, higienos, sveikatos ir aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas, šilumos išsaugojimas ir pastatų energinio naudingumo reikalavimai.

II SKYRIUS

NUORODOS

6.  Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:

6.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą;

6.2. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą;

6.3. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą;

6.4. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 2017/1369/ES kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL 2017 L198, p. 1) (toliau – 2017/1369/ES);

6.5. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13) (toliau – 2010/31/ES);

6.6. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p.1) (toliau – 2012/27/ES);

6.7. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p.5) (toliau – 305/2011);

6.8. 2014 m. vasario 18 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 568/2014, kuriuo dėl statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 V priedas (OL 2014 L 157, p.76-79) (toliau – 568/2014);

6.9. 2014 m. vasario 21 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 574/2014, kuriuo dėl naudotino statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijos pavyzdžio iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 III priedas (OL 2014 L 159, p.41) (toliau – 574/2014);

6.10.  Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – darboviečių įrengimo nuostatai);

6.11.  Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai);

6.12.  statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.01.03:2017);

6.13.  statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.01.08:2002);

6.14.  statybos techninį reglamentą STR 1.01.02:2016 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.01.05:2002);

6.15.  statybos techninį reglamentą STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-901 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.01.04:2015);

6.16.  statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.04.04:2017);

6.17.  statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.05.01:2017);

6.18.  statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.01.02:2016);

6.19.  statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.01.07:2003);

6.20.  statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.02.01:2004);

6.21.  respublikinę statybos normą „Statybinė klimatologija. RSN 156-94“, patvirtintą Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 76 „Dėl statybos normų RSN 156-94 patvirtinimo“ (toliau – RSN 156-94);

6.22.  statybos techninį reglamentą STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. D1-370 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.02.11:2004);

6.23.  statybos techninį reglamentą STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-693 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.01.06:2009);

6.24.  statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.05.04:2003);

6.25.  LST EN 826: 2013 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Elgsenos gniuždant nustatymas“ (toliau – LST EN 826: 2013);

6.26.  LST EN ISO 10077-1:2017 „Šiluminės langų, durų ir anginių charakteristikos. Šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas. 1 dalis. Bendrieji dalykai (ISO 10077-1:2017)“ (toliau – LST EN ISO 10077-1:2017);

6.27.  LST EN 1873:2014+A1:2016 „Surenkamieji pagalbiniai stogo dangų reikmenys. Atskiri plastikiniai stoglangiai. Gaminio specifikacija ir bandymo metodai“ (toliau – LST EN 1873:2014+A1:2016);

6.28.  LST EN 14963:2007 „Stogo dangos. Ištisiniai plastikiniai stoglangiai su paauk6tinimais arba be jų. Klasifikacija, reikalavimai ir bandymo metodai“ (toliau – LST EN 14963:2007);

6.29.  LST EN 12426:2002 „Pramonės, prekybos pastatų ir garažų durys bei vartai. Pralaidumas orui. Klasifikavimas“ (toliau – LST EN 12426:2002);

6.30.  LST EN 12207: 2017 „Langai ir durys. Pralaidumas orui. Klasifikavimas“ (toliau – LST EN 12207: 2017);

6.31.  LST EN 12210:2016 „Langai ir durys. Atsparumas vėjo apkrovai. Klasifikavimas“ (toliau – LST EN 12210:2016);

6.32.  LST EN 12208:2002 „Langai ir durys. Vandens nepralaidumas. Klasifikavimas“ (toliau – LST EN 12208:2002);

6.33.  LST EN 12400:2003 „Langai ir durys. Mechaninis patvarumas. Reikalavimai ir klasifikavimas“ (toliau – LST EN 12400:2003);

6.34.  LST EN 1192:2002„Durys. Stiprumo reikalavimų klasifikavimas“ (toliau – LST EN 1192:2002);

6.35.  LST EN 13115:2002 „Langai. Mechaninių savybių klasifikavimas. Vertikalioji apkrova, iškreipimas ir veikiančiosios jėgos“ (toliau – LST EN 13115:2002);

6.36.  LST EN 1627:2011 „Įeinamųjų durų sąrankos, langai, apdarinės sienos, grotos ir anginės. Atsparumas įsilaužimui. Reikalavimai ir klasifikavimas“ (toliau – LST EN 1627:2011);

6.37.  LST EN 12600:2003 „Statybinis stiklas. Bandymas švytuokle. Lakštinio stiklo smūginio bandymo metodas ir klasifikavimas“ (toliau – LST EN 12600:2003);

6.38.  LST EN ISO 12567-1: 2010„Šiluminės langų ir durų charakteristikos. Šilumos perdavimo koeficiento nustatymas karštosios dėžės metodu. 1 dalis. Surinkti langai ir durys (ISO 12567-1:2010)“ (toliau – LST EN ISO 12567-1: 2010);

6.39.  LST EN 13049:2003 „Langai. Minkšto ir kieto kūno smūgis. Bandymo metodas, saugos reikalavimai ir klasifikavimas“ (toliau – LST EN 13049:2003);

6.40.  LST EN 13241:2003+A2:2016 „Pramonės, prekybos pastatų ir garažų durys bei vartai. Gaminio standartas, eksploatacinės charakteristikos“ (toliau – LST EN 13241:2003+A2:2016);

6.41.  LST EN ISO 140-18:2007 „Akustika. Statinio atitvarų ir jo dalių garso izoliavimo matavimas. 18 dalis. Laboratoriniai ant statinio dalių lietaus sukeliamo garso matavimai (ISO 140-18:2006)“ (toliau – LST EN ISO 140-18:2007);

6.42.  LST EN 13187:2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Pastatų atitvarų šiluminio nevienalytiškumo aptikimas. Infraraudonosios spinduliuotės metodas (ISO 6781:1983 modifikuotas)“ (toliau – LST EN 13187:2000);

6.43.  LST EN ISO 8990:1999 „Termoizoliacija. Nuostoviojo šilumos perdavimo savybių nustatymas. Saugiosios karštos ir kalibruotos dėžės metodai (ISO 8990:1994)“ (toliau – LST EN ISO 8990:1999);

6.44.  LST ENISO 12354-4:2017 „Statybinė akustika. Statinių akustinių charakteristikų įvertinimas pagal jų elementų charakteristikas. 4 dalis. Vidaus garso perdavimas į išorinę aplinką (ISO 12354-4:2017)“ (toliau – LST ENISO 12354-4:2017);

6.45.  LST EN  13022-1:2014 „Statybinis stiklas. Konstrukcinis sandarusis įstiklinimas. 1 dalis. Stiklo gaminiai, skirti vientisojo įstiklinimo ir stiklo paketų su pakišalu arba be jo konstrukcinio sandariojo įstiklinimo sistemoms“ (toliau – LST EN  13022-1:2014);

6.46.  LST EN 13830: 2015 „Sienos apdaras. Gaminio standartas“ (toliau – LST EN 13830: 2015);

6.47.  LST EN 14509: 2014 „Savilaikės dvisienės metalu dengtos izoliacinės plokštės. Gamykliniai gaminiai. Techniniai reikalavimai“ (toliau – LST EN 14509: 2014);

6.48.  LST EN 1991-1-1:2004/NA:2011 „Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-1 dalis. Bendrieji poveikiai. Tankiai, savasis svoris, pastatų naudojimo apkrovos“ (toliau – LST EN 1991-1-1:2004/NA:2011);

6.49.  ETAG 002 Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas „Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo sistemos. 1 dalis. Atremtos ir neatremtos sistemos. 2 dalis. Aliuminiu dengtos sistemos. 3 dalis. Profilių sistemos su šilumos užtvaromis“ (toliau – ETAG 002);

6.50.  ETAG 004 Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“ (toliau – ETAG 004);

6.51.  ETAG 006 Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas „Mechaniškai tvirtinamų lanksčių hidroizoliacinių membranų sistemos stogams“ (toliau – ETAG 006);

6.52.  ETAG 007 Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas „Medinių pastatų komplektai“ (toliau – ETAG 007);

6.53.  ETAG 009 Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas „Apkrovų nelaikantys komplektai-sistemos iš termoizoliacinių medžiagų ar betono tuštumėtų blokų arba plokščių klojinių“ (toliau – ETAG 009);

6.54.  ETAG 016 Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas „Save laikančios lengvosios kompozicinės plokštės. 1 dalis. Bendrosios nuostatos. 2 dalis. Savilaikių kompozicinių lengvųjų plokščių stogams, specialios sąlygos. 3 dalis. Savilaikių kompozicinių lengvųjų plokščių išorinėms sienoms ir apkaloms, specialios sąlygos“ (toliau – ETAG 016);

6.55.  ETAG 017 Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas „VETURE komplektai – gamykliniai termoizoliaciniai išorinių sienų elementai“ (toliau – ETAG 017);

6.56.  ETAG 023 Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas „Gamykliniai pastatų elementai“ (toliau – ETAG 023);

6.57.  ETAG 031-1 Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas „Atvirkštinių stogų termoizoliaciniai komplektai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai.“ (toliau – ETAG 031-1);

6.58.  ETAG 031-2 Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas „Atvirkštinių stogų termoizoliaciniai komplektai. 2 dalis. Termoizoliacija su apsaugine danga“ (toliau – ETAG 031-2);

6.59.  ETAG 034 Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas „Fasadų apdaro komplektai. 1 dalis. Ventiliuojamo fasado apdaro komplektai iš apdaro komponentų ir tvirtinimo elementų. Fasadų apdaro komplektai. 2 dalis. Ventiliuojamo fasado apdaro komplektai iš apdaro komponentų, tvirtinimo elementų, karkaso ir galimo termoizoliacinio sluoksnio“ (toliau – ETAG 034);

6.60.  LST EN 13948:2007 „Lankstieji hidroizoliaciniai lakštai. Bituminiai, plastikiniai ir elastomeriniai hidroizoliaciniai stoginiai lakštai. Atsparumo šaknų įsiskverbimui nustatymas“ (toliau – LST EN 13948:2007);

6.61.  LST EN 12152:2002 „Apdarinės sienos. Pralaidumas orui. Eksploataciniai reikalavimai ir klasifikavimas“ (toliau – LST EN 12152:2002);

6.62.  LST EN 12154:2002 „Apdarinės sienos. Nepralaidumas vandeniui. Eksploatacinių savybių reikalavimai ir klasifikavimas“ (toliau – LST EN 12154:2002);

6.63.  LST EN 12424: 2002 „Pramonės, prekybos pastatų ir garažų durys ir vartai. Atsparumas vėjo apkrovai. Klasifikavimas“ (toliau – LST EN 12424: 2002);

6.64.  LST EN 12425: 2002 „Pramonės, prekybos pastatų ir garažų durys ir vartai. Atsparumas vandens skvarbai. Klasifikavimas“ (toliau – LST EN 12425: 2002);

6.65.  LST EN 14351-1:2006+A2:2016 „Langai ir durys. Gaminio standartas, eksploatacinės charakteristikos. 1 dalis. Langai ir išorinių įeinamųjų durų sąrankos“ (toliau – LST EN 14351-1:2006+A2:2016).

III SKYRIUS

SĄVOKOS

7.  Reglamente vartojamos sąvokos atitinka jų apibrėžtis, pateiktas  [6.1 – 6.65] nurodytuose teisės aktuose. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos  ir jų apibrėžimai:

7.1. apsauginis hidroizoliacinės stogo dangos sluoksnis – paviršinis hidroizoliacinės stogo dangos sluoksnis, saugantis ją nuo atmosferos poveikio;

7.2. atbraila – apatinis šlaitinio stogo kraštas ar plokščiojo stogo krašto apatinė dalis, pvz., žemiausioje karnizo vietoje;

7.3. atitvara– pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės arba nuo kitų patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas skirtingose šio elemento pusėse didesnis už 4 ºC;

7.4. atvirkštinis stogas – eksploatuojamasis stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio;

7.5. grindys – konstrukcija, įrengiama ant grunto paviršiaus, perdangos arba eksploatuojamo stogo paviršiaus;

7.6. hidroizoliacinė stogo danga – vandeniui nelaidi stogo danga iš vieno arba kelių sluoksnių;

7.7. išorinė termoizoliacinė sistema (toliau – sistema) – statybvietėje vertikalių atitvarų, taip pat horizontalių ar pasvirusių nuo kritulių apsaugotų atitvarų išorėje įrengiama sienų apšiltinimo ir apdailos sistema;

7.8. išorinė tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema [6.50] (toliau – nevėdinama sistema) – statybvietėje mūrinių, mūrinių tinkuotų, betoninių ir betoninių tinkuotų vertikalių atitvarų, taip pat horizontalių ar pasvirusių nuo kritulių apsaugotų atitvarų išorėje įrengiama nevėdinama sistema, kuri susideda iš šių komponentų:

7.8.1. nevėdinamos sistemos klijų ir (arba) mechaninio tvirtinimo elementų;

7.8.2. nevėdinamos sistemos termoizoliacinio statybos produkto sluoksnio;

7.8.3. nevėdinamos sistemos armuotojo sluoksnio;

7.8.4. nevėdinamos sistemos armavimo tinklelio;

7.8.5. nevėdinamos sistemos išorinio apdailos sluoksnio, kuris gali turėti dekoratyvųjį sluoksnį (dekoratyvųjį tinką, dažomą dekoratyvųjį tinką ir pan.);

7.9. išorinė vėdinama termoizoliacinė sistema [6.59] (toliau – vėdinama sistema) –statybvietėje pastato laikančiųjų konstrukcijų išorėje įrengiama sienų apšiltinimo ir apdailos sistema, kuri susideda iš šių komponentų: sistemos karkasas; sistemos mechaninio tvirtinimo elementai; termoizoliacinis sluoksnis; vėjo izoliacinis sluoksnis; išorės apdaila. Sistemoms nepriskiriamos trisluoksnės mūro sienos su vėdinamu oro tarpu arba be jo, konstrukcinio sandariojo įstiklinimo sistemos pagal LST EN 13022-1:2014 [6.45], sienų apdarai pagal LST EN 13830:2015 [6.46], save laikančios dvigubo įstiklinimo sistemos pagal LST EN 14509:2014 [6.47], save laikančios sistemos iš trisluoksnių kompozicinių plokščių pagal ETAG 016 [6.54] ir termoizoliacinės sistemos su statybos aikštelėje tinkuojamais išoriniais apdailos elementais;

7.10.  izoliacinė tarpinė – statybos produkto tarpinė tarp vėdinamos sistemos karkaso elemento ir pagrindo;

7.11.  įlaja – vandens rinktuvas stogo dangoje;

7.12.  klijuojamos nevėdinamos sistemos − nevėdinamos sistemos, kurios prie pagrindo klijuojamos. Klijuojamos nevėdinamos sistemos gali būti iš dalies tvirtinamos mechaniniais tvirtinimo elementais, tačiau mechaninio tvirtinimo stipris nevėdinamos sistemos tvirtinimo skaičiavimuose neturi būti vertinamas;

7.13.  kombinuotas natūralus apšvietimas – bendras šoninis ir viršutinis patalpų natūralus apšvietimas;

7.14.  konstrukcinis sandarusis įstiklinimas [6.49] – statybvietėje pastato laikančiųjų konstrukcijų išorėje įrengta vertikali arba didesnio kaip 7° nuolydžio stiklinė atitvara, naudojant gamintojo tiekiamą gamyklinių statybos produktų rinkinį, arba pagal šio reglamento reikalavimus suprojektuota konstrukcinio sandariojo įstiklinimo atitvara, kurią sudaro šie komponentai: stiklinė atitvaros dalis, sandarinimo medžiagos, stiklinės atitvaros dalies mechaninio tvirtinimo elementai (gali būti ir  netiekiami), aliuminio lydinio ar  nerūdijančio plieno karkasas (gali būti ir  netiekiamas) ir lietaus surinkimo ir nuvedimo įranga (gali būti ir  netiekiama);

7.15.  kraigas – šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna;

7.16.  langas – varstomas ir nevarstomas langas, vitrina, stoglangis, įstiklintos ir neįstiklintos balkonų durys įrengti tarp šildomų patalpų ir išorės, tarp šildomų patalpų ir šiltnamio, tarp šildomų patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų, tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų, tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų [6.18];

7.17.  lango aprašas – gamintojo pateikiamas lango sudėtinių dalių ir komponentų sąrašas;

7.18.  langų ir išorinių įėjimo durų atsparumas vėjo apkrovai – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė atlaikyti tam tikro stiprumo vėjo apkrovas;

7.19.  langų ir išorinių durų vandens nepralaidumas – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė nepraleisti vandens esant tam tikram vėjo slėgiui;

7.20.  langų ir išorinių įėjimo durų oro skverbtis – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė praleisti oro srautą esant tam tikram vėjo slėgiui;

7.21.  langų ir išorinių įėjimo durų mechaninis patvarumas – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė atlaikyti daugkartinius varstymo ciklus;

7.22.  langų ir išorinių įėjimo durų stiprumas – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė atlaikyti netinkamą naudojimą imituojančius mechaninius poveikius;

7.23.  langų ir išorinių durų atsparumas įsilaužimui – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė tam tikrą laiko tarpą atlaikyti įsilaužimą pro langą arba duris imituojančius mechaninius poveikius;

7.24.  mechaniškai tvirtinamos nevėdinamos sistemos − nevėdinamos sistemos, kurios prie pagrindo tvirtinamos mechaniniais tvirtinimo elementais. Mechaniškai tvirtinamos nevėdinamos sistemos gali būti iš dalies klijuojamos, tačiau klijavimo stipris sistemos tvirtinimo skaičiavimuose neturi būti vertinamas;

7.25.  naudotojas – pastato savininkas ar jo įgaliotas fizinis arba juridinis asmuo, statantis arba naudojantis pastatą;

7.26.  nevėdinamos sistemos klijai – statybos produktas, skirtas priklijuoti termoizoliacinį statybos produktą prie pagrindo;

7.27.  nevėdinamos sistemos mechaninio tvirtinimo elementai − elementai, pvz., smeigės arba profiliai, skirti termoizoliaciniam statybos produktui mechaniškai pritvirtinti prie pagrindo;

7.28.  nevėdinamos sistemos armuotasis sluoksnis − armuotas tinko sluoksnis, dengiantis termoizoliacinį statybos produktą;

7.29.  nevėdinamos sistemos išorinis apdailos sluoksnis – išorinis sluoksnis, apsaugantis nevėdinamą sistemą nuo atmosferos poveikio;

7.30.  nevėdinamos sistemos armavimo tinklelis – tinklelis, skirtas nevėdinamos sistemos armuotojo sluoksnio armavimui;

7.31.  pagrindas – išorinė pastato siena, atitinkanti mechaninio stiprumo bei standumo ir oro sandarumo reikalavimus, prie kurios tvirtinama vėdinama arba nevėdinama sistema, arba kurios paviršiuje/paviršiuose įrengiami termoizoliaciniai sluoksniai;

7.32.  paklotas – stogo konstrukcijos sluoksnis, skirtas garų izoliacijos, termoizoliaciniam, hidroizoliaciniam arba kitokiam sluoksniui įrengti;

7.33.  papildomasis hidroizoliacinis stogo sluoksnis – pridėtinis hidroizoliacinis sluoksnis virš hidroizoliacinės stogo dangos arba po ja;

7.34.  parapetas – sienos tęsinys virš stogo dangos;

7.35.  plokščiasis stogas – stogas, kurio nuolydis nuo 0,7° iki 7°;

7.36.  saugus stiklas – stiklas, išbandytas ir klasifikuotas pagal LST EN 12600:2003 [6.37];

7.37.  saulės šilumą ribojantis stiklas – specialusis stiklas, kurio visuminės saulės energijos praleisties koeficientas g mažesnis už 0,87;

7.38.  sąlyginė apšviečiama plokštuma – sąlyginai priimta plokštuma, kuriai keliami natūralaus apšviestumo reikalavimai;

7.39.  siena – vėdinamų ir nevėdinamų sienų atitvara tarp  šildomų patalpų ir išorės, tarp šildomų patalpų ir šiltnamio, tarp šildomų patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų, tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų, tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų STR 2.01.02:2016 [6.18];

7.40.  stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Stogų konstrukcijoms priskiriami: plokščiasis neeksploatuojamas stogas, plokščiasis eksploatuojamas stogas, plokščiasis neeksploatuojamiesiems atvirkštinis stogas, plokščiasis neeksploatuojamas apželdintas stogas bei šlaitinis stogas, įrengti tarp šildomų patalpų ir išorės, tarp šildomų patalpų ir šiltnamio, tarp šildomų patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų, tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų, tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų STR 2.01.02:2016 [6.18], o taip pat perdangos po nešildoma pastoge, perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis;

7.41.  stogo elementas – vėdinimo kanalas, kaminėlis, alsuoklis, stoglangis, dūmtraukis, deformacinė siūlė, antena ar kita stoge ar virš stogo esanti konstrukcija;

7.42.  stogo konstrukcija – stoge panaudotų statybos produktų ir jų sluoksnių struktūra;

7.43.  stogo karnizas – stogo dalis, išsikišanti už išorinės sienos vertikaliosios plokštumos;

7.44.  stogo latakas – nuožulnus lovio pavidalo dviejų stogo šlaitų sankirtos ruožas arba pritvirtintas prie atbrailos pakabinamas latakas, taip pat stogo plokštumoje įrengtas nuožulnus latakas;

7.45.  šlaitinis stogas – stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis kaip 7 °;

7.46.  šoninis natūralus apšvietimas – natūralus patalpų apšvietimas per išorinėse pastato sienose įrengtas skaidrias atitvaras;

7.47.  tikrintojas – asmuo, kuris atlieka langų tikrinimą, siekdamas nustatyti, ar jų savybės atitinka deklaruojamas savybes ir teisės aktų reikalavimus;

7.48.  užtvara – žemiau nei 800 mm nuo grindų paviršiaus esantis langas, kurio abiejose pusėse grindų aukščiai skirtingi (aukščių skirtumas didesnis nei 600 mm gyvenamosios paskirties pastatams ir didesnis nei 380 mm kitokios paskirties pastatams);

7.49.  gamykliniai termoizoliaciniai išorinių sienų elementai (toliau – VETURE komplektas) ETAG 017 [6.55] – statybvietėje mūrinių, mūrinių tinkuotų, betoninių ir betoninių tinkuotų vertikalių atitvarų, taip pat horizontalių ar pasvirusių nuo kritulių apsaugotų atitvarų išorėje įrengiamas statybos produktų rinkinys, kuris susideda iš šių komponentų:

7.49.1. termoizoliacinio statybos produkto sluoksnio su išoriniu apdailiniu sluoksniu (toliau – VETURE elemento). VETURE elemento išorinis apdailinis sluoksnis gali būti gamykliškai sujungtas arba nesujungtas su termoizoliaciniu statybos produkto sluoksniu;

7.49.2. tvirtinimo elementų, skirtų VETURE elementams mechaniškai pritvirtinti prie pagrindo. Nevėdinamas oro tarpas tarp pagrindo ir VETURE elemento įprastai nepaliekamas, o vėdinamas oro tarpas neįrengiamas;

7.50.  vėdinamas oro tarpas – su išorės aplinkos oru susisiekiantis tarpas tarp apdailos ir vėjo izoliacinio arba termoizoliacinio sluoksnio. Vėdinamo oro tarpo storis apskaičiuojamas kaip mažiausias atstumas tarp išoriniame atitvaros paviršiuje esančios apdailos vidinio paviršiaus ir termoizoliacinio sluoksnio išorinio paviršiaus;

7.51.  vėdinamos sistemos karkasas – tarp pagrindo ir apdailos esanti vertikalių ir/arba horizontalių medinių arba metalinių elementų sąranka;

7.52.  vėdinamos sistemos mechaninio tvirtinimo elementai – vėdinamos sistemos elementai, skirti vėdinamos sistemos karkasui pritvirtinti prie pagrindo; vėdinamos sistemos elementai, skirti tarpusavyje sujungti ir mechaniškai sutvirtinti vėdinamos sistemos karkaso elementus; vėdinamos sistemos elementai, skirti mechaniškai pritvirtinti termoizoliacinius ir vėjo izoliacinius statybos produktus prie pagrindo; vėdinamos sistemos elementai, skirti išorės apdailai pritvirtinti prie vėdinamos sistemos karkaso;

7.53.  vėjo izoliacinis sluoksnis – ruloniniai arba lakštiniai vėjo izoliaciniai gaminiai, skirti apsaugoti termoizoliacinį sluoksnį nuo judančio oro poveikio;

7.54.  viršutinis natūralus apšvietimas – natūralus patalpų apšvietimas per stoge ir/arba sienose prie lubų įrengtas skaidrias atitvaras;

7.55.  vitrina – atitvara, sudaryta iš dviejų ar daugiau langų ir/arba išorinių įėjimo durų (viename aukštyje), su atskirais rėmais arba be jų.

7.56.  stoglangiai – šiame reglamente stoglangiais įvardintos gamyklinės skaidrios atitvaros, kurios pagal savo konstrukciją atitinka įprastinių varstomų arba nevarstomų langų konstrukcijas;

7.57.  švieslangiai– šiame reglamente švieslangiais įvardintos gamyklinės skaidrios atitvaros, kurios daugumoje atvejų skirtos montuoti plokščiuose stoguose su kupoline plastikine skaidria dalimi arba su plokščia stikline skaidria dalimi. Standartuose LST EN 1873:2014+A1:2016 [6.27] ir LST EN 14963:2007 [6.28] šio tipo atitvaros įvardintos kaip stoglangiai.

IV SKYRIUS

ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

8.  Reglamente vartojami šie sutrumpinimai:

8.1.         Europos techninis įvertinimas (toliau – ETĮ);

8.2.         Nacionalinis techninis įvertinimas (toliau – NTĮ);

8.3.         Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas (toliau – ETAG).

9.  Reglamente vartojami simboliai, jų dydžiai ir vienetai:

Eil. Nr.	Simbolis	Dydis	Vienetai
1.	A	plotas	m²
2.	cALT	aukščio virš jūros lygio koeficientas	-
3.	cDIR	krypties koeficientas	-
4.	ce	pavėjinis išorinio slėgio aerodinaminis koeficientas	-
5.	cTEM	laikotarpio (sezono) koeficientas	-
6.	c(z)	koeficientas, įvertinantis vietovės reljefo tipą ir aukštį nuo žemės paviršiaus	-
7.	d	storis	m
8.	h	aukštis	m
9.	g	atitvaros įstiklintos dalies visuminės saulės energijos praleisties koeficientas	-
10.	n	mechaniškai tvirtinamos sistemos bendras tvirtinimo elementų kiekis	vnt./m²
11.	np	mechaniškai tvirtinamos sistemos tvirtinimo elementų kiekis termoizoliacinės plokštės plokštumoje	vnt./m²
12.	Np	tvirtinimo prie pagrindo elemento ištraukimo jėga termoizoliacinės plokštės plokštumoje	kN
13.	NRt	vėdinamos arba nevėdinamos sistemos tvirtinimo prie pagrindo elemento ištraukimo iš pagrindo jėga	kN
14.	Ns	nevėdinamos sistemos tvirtinimo elemento ištraukimo jėga termoizoliacinės plokštės siūlėje	kN
15.	ns	mechaniškai tvirtinamos sistemos tvirtinimo elementų kiekis termoizoliacinės plokštės siūlėje	vnt./m²
16.	Nt	nevėdinamos sistemos tvirtinimo elemento ištraukimo jėga, tvirtinimo elementus tvirtinant per tinklelį	kN
17.	Ntv	vėdinamos arba nevėdinamos sistemos tvirtinimo prie pagrindo elemento nutraukimo jėga	kN
18.	Nv	natūralios apšvietos koeficientas (NAK)	-
19.	nvent	vėdinamos sistemos tvirtinimo prie pagrindo elementų kiekis	vnt./m²
20.	Rvent	vėdinamos sistemos atplėšimo nuo pagrindo stipris	kPa
21.	sds	projektinė vėjo apkrova	kPa
22.	sd	garinei varžai lygiavertis oro sluoksnio storis	m
23.	U	šilumos perdavimo koeficientas	W/(m²·K)
24.	vref	atskaitinis vėjo greitis	m/s
25.	vref,0	vėjo greičio pagrindinė atskaitinė reikšmė	m/s
26.	γvent	atsargos koeficientas vėdinamai sistemai	-
27.	gmt	atsargos koeficientas mechaniškai tvirtinamai sistemai.	-
28.	qref	atskaitinis vėjo slėgis	kPa
29.	gQ	vėjo poveikio dalinis patikimumo koeficientas	-
30.	θ	temperatūra	ºC
31.	ρ	tankis	kg/m³

10. Reglamente vartojami poraidžiai:

ds – projektinis;	se – išorinis paviršius;
e – išorė;	si – vidinis paviršius;
i – vidus; Kitų simbolių paaiškinimai pateikti reglamente.	t – visuminis.

V SKYRIUS

REIKALAVIMAI ATITVARŲ SAVYBĖMS

11. Atitvaros turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

11.1.  turi būti atsparios atmosferos poveikiui STR 2.02.01:2004 [6.20] ir projektiniams eksploatacijos poveikiams. Atitvaros turi būti suprojektuotos ir pastatytos taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus 305/2011 [6.7];

11.2.  atitvarų konstrukcijos turi atitikti gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [6.11];

11.3.  atitvaros turi būti atsparios poveikiams ir apkrovoms, apskaičiuotiems pagal STR 2.05.04:2003 [6.24] reikalavimus, tame tarpe, atitvarų atsparumas projektinei vėjo apkrovai turi atitikti reglamento 1 priedo 10 punkto reikalavimus;

11.4.  atitvarų šiluminės savybės turi būti suprojektuotos ir atitvaros įrengtos taip, kad pastatas atitiktų STR 2.01.02:2016 [6.18] nustatytus reikalavimus siekiamos energinio naudingumo klasės pastato atitvarų savitiesiems šilumos nuostoliams;

11.5.  atitvarų šilumines savybes apibūdina šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m²·K)), kurio vertė nustatoma pagal STR 2.01.02:2016 [6.18] reikalavimus;

11.6.  atitvarų sandūrų šilumines savybes apibūdina ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ (W/(m²·K))vertė, kuri nustatoma pagal STR 2.01.02:2016 [6.18] reikalavimus;

11.7.  kai visas pastatas nemodernizuojamas, o atliekamas pastato remontas, kurio metu apšiltinamos atskiros pastato atitvaros arba keičiami langai ar durys, apšiltinamų ar keičiamųpastato atitvarų (jų dalių) šiluminės savybės turi atitikti reikalavimus, keliamus C energinio naudingumo klasės pastatų atitvaroms (jų dalims), nurodytus STR 2.01.02:2016 [6.18] 3 lentelėje;

11.8.  atitvaras suprojektuoti ir įrengti, taip kad atmosferiniai krituliai nepatektų į termoizoliacinius atitvarų sluoksnius;

11.9.  atitvarų drėgminė būklė turi atitikti STR 2.01.02:2016 [6.18] reikalavimus;

11.10.  atitvarų oro garso izoliavimo savybės turi būti suprojektuotos ir atitvaros įrengtos taip, kad pastatas atitiktų apsaugos nuo triukšmo reikalavimus STR 2.01.07:2003 [6.19], LST ENISO 12354-4:2017 [6.44];

11.11.  atitvaros ir jų sandūros turi būti suprojektuotas ir pastatytos, kad pastato sandarumas atitiktų STR 2.01.02:2016 [6.18] reikalavimus. Langų ir išorinių įėjimo durų sandarumas turi atitikti šiame reglamente nurodytą minimalią leistiną orinio laidžio klasę;

11.12.  pastatų atitvaroms projektuoti ir statyti naudojami medinių pastatų komplektai ETAG 007 [6.52], apkrovų nelaikantys komplektai-sistemos iš termoizoliacinių medžiagų ar betono tuštumėtų blokų arba plokščių klojinių ETAG 009 [6.53], save laikančios lengvosios kompozicinės plokštės ETAG 016 [6.54] ir gamykliniai pastatų elementai ETAG 023 [6.56] turi turėti ETĮ ir būti paženklinti CE ženklu 305/2011 [6.7] arba turėti NTĮ STR 1.01.04:2015 [6.15]. Išvardintų pastatų elementų atitvaros turi atitikti šio reglamento reikalavimus;

11.13.  statybos produktai, naudojami išoriniams atitvarų sluoksniams, kuriuos tiesiogiai veikia klimato poveikiai, turi atitikti šiuos atsparumo šalčiui reikalavimus:

11.13.1. jei statybos produktų techninėse specifikacijose nustatytas tik minimalus atsparumo šalčiui reikalavimas, šie gaminiai turi atitikti minėtą reikalavimą;

11.13.2. jei statybos produktams nustatytas gaminių klasifikavimas pagal atsparumą šalčiui, statybos produktai turi atitikti didžiausio atsparumo šalčiui kategoriją/grupę/klasę/tipą;

11.13.3. jei statybos produktų techninėse specifikacijose nustatytas atsparumo šalčiui bandymo metodas, tačiau minimalaus atsparumo šalčiui reikalavimo ir statybos produktų klasifikavimo pagal atsparumą šalčiui nėra, šie statybos produktai turi atlaikyti ne mažiau 100 atsparumo šalčiui bandymų ciklų, nustatytų šio reglamento nurodytuose dokumentuose.

VI SKYRIUS

SIENOS

pirmasis skirsnis

VĖDINAMOS SIENOS, KURIOMS ĮRENGTI NAUDOJAMOS VĖDINAMOS SISTEMOS

12. Bendrieji reikalavimai vėdinamoms sistemoms:

12.1.  kai pastatų projektavimui ir statybai naudojama vėdinama sistema, ją turi sudaryti kaip vienas vieno gamintojo statybos produktas rinkai pateiktas statybos produktų rinkinys (komplektas) 305/2011 [6.7], turintis ETĮ ir paženklintas CE ženklu, arba šis rinkinys, turintis NTĮ, arba minėtos sistemos turi būti suprojektuotos pagal šio reglamento reikalavimus naudojant CE ženklu ženklintus statybos produktus;

12.2.  visi vėdinamoms sistemoms įrengti naudojami elementai, atsižvelgiant į juos sudarančias medžiagas, turi būti natūraliai atsparūs korozijai, drėgmei, pelėsiams ir ultravioletinei spinduliuotei arba jie prieš naudojimą turi būti atitinkamai apsaugoti. Vėdinamos sistemos elementų atsparumas nurodytiems poveikiams turi būti pagrįstas bandymais pagal tų gaminių standartų reikalavimus;

12.3.  vėdinamos sistemos karkaso, mechaninio tvirtinimo ir apdailos metaliniai elementai turi būti parinkti taip, kad juos sujungus tarpusavyje nesusidarytų sąlygos elektrocheminei korozijai;

12.4.  vėdinama sistema turi išlikti saugi – negali būti negrįžtamai deformuoti jokie vėdinamos sistemos elementai, kai vieną minutę vėdinamos sistemos išorinis paviršius veikiamas 500 N jėga dviem kvadratinėmis 25 mm x 25 mm matmenų 5 mm storio metalinėmis plokštėmis statmenai sistemos paviršiui. Šį reikalavimą užtikrina vėdinamos sistemos tiekėjas konstrukciniais skaičiavimais arba bandymais;

12.5.  kai ant vėdinamos sistemos paviršiaus įrengiami papildomi elementai, jų sukeliama apkrova turi būti perduodama tiesiogiai pagrindui per prie pagrindo pritvirtintus papildomus laikiklius;

12.6.  vėdinamos sistemos apdailos elementų išorėje negali būti aštrių briaunų. Apdailos elementų paviršius negali kelti pastate arba šalia esantiems žmonėms sužeidimo rizikos;

12.7.  vėdinama sistema turi būti įrengta pagal sistemos gamintojo nurodymus;

13. Reikalavimai vėdinamų sistemų tvirtinimo pagrindui:

13.1.  pagrindo paviršiaus nelygumai turi būti ne didesni už gamintojo numatytas vėdinamos sistemos storio reguliavimo galimybes. Kai paviršiaus nelygumai didesni už gamintojo numatytas vėdinamos sistemos storio reguliavimo galimybes, pagrindo paviršius turi būti išlygintas;

13.2.  pagrindo sandarumas turi būti užtikrintas prieš įrengiant vėdinamą sistemą. Šis reikalavimas taikomas ir kai sienų termoizoliaciniam sluoksniui įrengti naudojamos užpurškiamos termoizoliacinės medžiagos. Atliekant vėdinamos sistemos ir kitus pastato įrengimo darbus, negalima sumažinti pastato sandarumo;

13.3.  pagrindo stiprumas turi būti pakankamas atlaikyti vėdinamos sistemos sukeliamas apkrovas. Vėdinamos sistemos tvirtinimo prie pagrindo elementai parenkami pagal šių elementų tiekėjų nurodytas tvirtinimo elementų ištraukimo iš konkrečios rūšies pagrindo vertes. Kai pagrindo rūšis arba jo savybės neatitinka tvirtinimo elementų naudojimo aprašų, turi būti atlikti tvirtinimo elementų ištraukimo iš pagrindo bandymai.

14. Reikalavimai vėdinamų sistemų tvirtinimui:

14.1.  vėdinamos sistemos atplėšimo nuo pagrindo stipris R_vent (kPa) apskaičiuojamas pagal vieną iš šių formulių, pasirenkant pavojingiausią variantą:

(1)

arba

;

(2)

čia:      N_Rt – vėdinamos sistemos tvirtinimo elemento prie pagrindo ištraukimo iš pagrindo jėga (kN). N_Rt vertę pateikia tvirtinimo elemento gamintojas arba ši vertė nustatoma bandymu statybos aikštelėje;

N_tv – tvirtinimo elemento, naudojamo tvirtinti vėdinamą Sistemą prie pagrindo, nutraukimo jėga (kN). N_tv vertę pateikia tvirtinimo elemento gamintojas;

n_vent – vėdinamos sistemos tvirtinimo prie pagrindo elementų kiekis (vnt./m²);

g_vent – atsargos koeficientas vėdinamai sistemai.Esant suminiam vėdinamos sistemos karkaso ir apdailos elementų svoriui ne didesniam kaip 30 kg/m², g_vent=1,5. Jeigu minėtas svoris didesnis, imamag_vent=2. Jeigu vėdinama sistema suprojektuota iš CE ženklu ženklintų statybos produktų ir suminis vėdinamos sistemos karkaso ir apdailos elementų svoris ne didesnis kaip 30 kg/m², g_vent=2. Jeigu minėtas sistemos svoris didesnis, imamag_vent=3;

14.2.  vėdinamos sistemos atplėšimo nuo pagrindo stipris R_vent (kPa) turi būti ne mažesnis už projektinę vėjo apkrovą s_ds (kPa), kuri apskaičiuojama pagal reglamento 1 priedo reikalavimus:

;

(3)

14.3. nejudami ir paslankūs vėdinamos sistemos karkaso elementų sujungimai turi būti atsparūs projektinės vėjo apkrovos s_d (kPa) poveikiui. sistemos karkaso elementų sujungimų stipris turi būti nustatytas skaičiavimais arba bandymais;

14.4. apdailos elementų tvirtinimo prie karkaso stipris turi būti ne mažesnis už projektinę vėjo apkrovą s_d (kPa). Apdailos elementų tvirtinimo prie sistemos karkaso stipris turi būti nustatytas skaičiavimais arba bandymais. Apdailos elementai montuojami pagal jų gamintojų pateiktas montavimo instrukcijas.

15. Reikalavimai vėdinamos sistemos karkasui ir deformacinių siūlių įrengimui:

15.1.  Sistemos karkaso nejudami sujungimai turi atlaikyti savąjį vėdinamos sistemos svorį. Savasis svoris nustatomas pagal standartą LST EN 1991-1-1:2004/NA:2011 [6.48]. Nejudami sujungimai turi būti tame pačiame apdailos plokštės aukštyje, kad deformacijos nesukeltų įtempimų apdailoje. Vertikalių apkrovų veikiamo pagrindinio horizontalaus sistemos karkaso elementų įlinkis turi būti ne didesnis kaip L/500 (L – atstumas tarp gretimų horizontalaus profilio pritvirtinimo prie pagrindo taškų, m) ir ne didesnis kaip 3 mm;

15.2.  profilių deformacijos neturi veikti apdailos ir sukelti įtempimų apdailos elementuose. Kad būtų išvengta nepageidaujamų temperatūrinių deformacijų, vėdinamos sistemos ETĮ, eksploatacinių savybių deklaracijoje arba vėdinamos sistemos įrengimo projekte turi būti  nurodytas didžiausias leistinas nepertraukiamo profilio ilgis ir tarpo tarp profilių plotis. Profilių sandūros turi sutapti su apdailos elementų sandūromis ir turi būti tame pačiame aukštyje;

15.3.  jeigu pastato atitvarose įrengtos deformacinės siūlės, tose pačiose vietose turi būti įrengtos vėdinamos sistemos deformacinės siūlės.

16. Termoizoliacinio sluoksnio įrengimo vėdinamose sistemose reikalavimai:

16.1.  gamykliniai termoizoliaciniai gaminiai turi būti priglausti prie pagrindo prispaudžiant sistemos karkaso elementais arba pritvirtinant papildomais tvirtinimo elementais. Sumontuotas termoizoliacinis sluoksnis turi būti vientisas, be plyšių ir įspaudimų. Kai termoizoliacinė medžiaga užpurškiama ant sienos paviršiaus, šios medžiagos sluoksnis tvirtinamas pagal medžiagos gamintojo nurodymus. Montavimo metu susidarę termoizoliacinio sluoksnio vientisumo pažeidimai užtaisomi pagal termoizoliacinės medžiagos gamintojo nurodymus;

16.2.  atitvarų su vėdinamomis sistemomis šilumos perdavimo koeficientas turi būti apskaičiuotas pagal STR 2.01.02:2016 [6.18] reikalavimus;

16.3.  termoizoliacinio sluoksnio šiluminės varžos apskaičiavimui naudojamos projektinės termoizoliacinių gaminių šilumos laidumo koeficiento vertės, nustatytos pagal STR 2.01.02:2016  [6.18] reikalavimus;

16.4.  termoizoliacinį sluoksnį kertančių vėdinamos sistemos karkaso elementų (ilginiai ir taškiniai tvirtinimo ir sistemos karkaso elementai) įtaka sluoksnio šilumos perdavimui turi būti įvertinta nors vienu iš šių būdų:

16.4.1.    apskaičiuojant šio sluoksnio šiluminę varžą R pagal STR 2.01.02:2016 [6.18] reikalavimus;

16.4.2.    atliekant atitvaros šilumos perdavimo koeficiento matavimus pagal standartą LST EN ISO 8990:1999[6.43].

17. Vėjo izoliacinio sluoksnio įrengimo vėdinamose sistemose reikalavimai:

17.1.  įrengiant vėjo izoliacinį sluoksnį turi būti užtikrinama apsauga nuo oro tarpe judančio oro patekimo į termoizoliacinį sluoksnį, termoizoliacinio sluoksnio įrengimas turi atitikti STR 2.01.02:2016 [6.18] 3 priedo 2 punkte nurodytus reikalavimus;

17.2.  vėjo izoliacinis sluoksnis turi užtikrinti pakankamą vandens garų pralaidumą, kad atitvaroje nesikauptų drėgmė. Atitvarų su vėdinamomis sistemomis drėgminė būklė turi atitikti STR 2.01.02:2016  [6.18] reikalavimus.

18. Vėdinamų sistemų vėdinamo oro tarpo įrengimo reikalavimai:

18.1.  vėdinamo oro tarpo storis turi būti ne plonesnis kaip 25 mm. Vėdinamų angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 cm² vienam sienos ilgio metrui. Vėdinimo angos turi būti įrengiamos viršutinėje ir apatinėje konstrukcijos dalyje;

18.2.  drenažinės angos vėdinamoje sistemoje turi būti įrengtos taip, kad į vėdinamą oro tarpą iš išorės patekęs arba kondensacinis vanduo nepatektų į termoizoliacinį ir kitus konstrukcijos sluoksnius ir galėtų laisvai pasišalinti iš konstrukcijos.

19. Vėdinamų sistemų atsparumo smūgiams reikalavimai:

19.1.  vėdinamos sistemos atsparumas smūgiams įvertinamas vėdinamos sistemos naudojimo kategorija, kuri turi būti parinkta projektavimo metu pagal 1 lentelėje pateiktas numatomas vėdinamos sistemos naudojimo sąlygas, 1 ir 2 paveiksluose pateiktas vėdinamos sistemos naudojimo kategorijos parinkimo pastato fasade ir pagal pastato aplinkos situaciją schemas;

Vėdinamų sistemų atsparumo smūgiams kategorijos

1 lentelė

Eil. Nr.	Vėdinamos sistemos naudojimo kategorija pagal ETAG 034 [6.59]	Vėdinamų sistemų naudojimo sąlygų, susijusių su atsparumo smūgiams reikalavimais, apibūdinimas
1.	I	Nuo žemės paviršiaus lengvai pasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos nuo smūgių ir netinkamo naudojimo.
2.	II	Spiriant arba metant daiktus pasiekiamos atitvarų dalys, kurių atstumas nuo žemės paviršiaus apriboja smūgio stiprumą, arba žemai esančios atitvarų dalys, šalia kurių maža netinkamo naudojimo tikimybė.
3.	III	Atitvarų dalys, kurioms smūgių spiriant arba metant daiktus poveikis mažai tikėtinas.
4.	IV	Nuo žemės paviršiaus nepasiekiamos atitvaros dalys.

1 paveikslas. Vėdinamos sistemos naudojimo kategorijos parinkimo pastato fasade schema

2 paveikslas. Vėdinamos sistemos naudojimo kategorijos parinkimo iki 3 m aukščio virš grunto lygio sienai pagal pastato aplinkos situaciją schema

19.2.  Vėdinamos sistemos atsparumo smūgiams kategorijos nustatomos bandymais pagal ETAG 034 [6.59] ir 2 lentelės reikalavimus. Kai vėdinama sistema projektuojama naudojant CE ženklu ženklintų statybos produktų rinkinį, šį reikalavimą užtikrina projektuotojas, parinkdamas tinkamus vėdinamos sistemos elementus ir skaičiavimais pagrįsdamas vėdinamos sistemos karkaso patvarumą.

Vėdinamų sistemų atsparumo smūgiams kategorijų nustatymas

2 lentelė

Eil. Nr.	Poveikio rūšis^*	Poveikio galia^*, J	IV kategorija	III kategorija	II kategorija	I kategorija
1.	Kieto kūno poveikis	1	Apdailos elementas nesutrūksta^**	netikrinama	netikrinama	netikrinama
		3	netikrinama	Apdailos elementas nesutrūksta^**	Apdailos elementas nesugadintas^***	Apdailos elementas nesugadintas^***
		10	netikrinama	netikrinama	Apdailos elementas nesutrūksta^**	Apdailos elementas nesugadintas^***
2.	Minkšto kūno poveikis	10	Apdailos elementas nesugadintas^***	Apdailos elementas nesugadintas^***	netikrinama	netikrinama
		60	netikrinama	netikrinama	Apdailos elementas nesugadintas^***	Apdailos elementas nesugadintas^***
		300	netikrinama	netikrinama	Apdailos elementas nesugadintas^***	netikrinama
		400	netikrinama	netikrinama	netikrinama	Apdailos elementas nesugadintas^***
3.	Pastabos: ^*Bandymai atliekami pagal ETAG034 [6.59] reikalavimus; ^**Apdailos elementas „sutrūksta“, kai susidaro kiauryminiai žiediniai įtrūkiai; ^***Apdailos elementas su paviršiaus pažeidimais, kai nėra kiauryminių įtrūkių, laikomas „nesugadintu“.

antrasis skirsnis

VĖDINAMOS SIENOS, KURIOMS ĮRENGTI neNAUDOJAMOS VĖDINAMOS SISTEMOS

20.  Kai vėdinamose sienose nenaudojamos vėdinamos sistemos, vėdinamoms sienoms projektuoti ir įrengti taikomi reikalavimai (principinės vėdinamų sienų įrengimo schemos nurodytos 3 ir 4paveiksluose):

20.1.  pagrindo sandarumas turi būti užtikrinamas prieš įrengiant vėdinamų sienų termoizoliacinius sluoksnius. Šis reikalavimas taikomas ir kai sienų termoizoliaciniam sluoksniui įrengti naudojamos užpurškiamos termoizoliacinės medžiagos. Projektuojant ir įrengiant vėdinamų sienų konstrukcijas modernizuojamuose pastatuose, negalima sumažinti modernizuojamo pastato sienų sandarumo;

20.2.  prie pagrindo išorinės pusės tvirtinami vėdinamos sienos sluoksniai turi atitikti reikalavimus vėdinamoms sistemoms, nurodytus reglamento VI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šių vėdinamos sienos sluoksnių reikalavimų atitiktį nurodytiems reglamento VI skyriaus pirmajame skirsnyje reikalavimams turi užtikrinti projektuotojas parinkdamas tinkamus statybos produktus ir skaičiavimais pagrįsdamas suprojektuotos vėdinamos sienos patvarumą;

20.3.  vėdinamų sienų termoizoliaciniams sluoksniams įrengti panaudoti statybos produktai turi būti prie pagrindo pritvirtinti taip, kad eksploatacijos metu negalėtų judėti, nebūtų galimybių susidaryti plyšiams tarp gaminių arba šie gaminiai įsprausti tarp juos ribojančių paviršių ir karkaso elementų naudojant papildomą jėgą arba uždengti danga, prispaudžiančia juos prie pagrindo STR 2.01.02:2016 [6.18];

20.4.  projektuojant arba prieš įrengiant vėdinamas sienas turi būti atlikti šių sienų drėgminės būklės skaičiavimai ir įvertinta drėgminės būklės atitiktis STR 2.01.02:2016 [6.18] reikalavimams 3 ir 4 paveikslų schemose nurodytų garus izoliuojančių sluoksnių įrengimo poreikis ir garus izoliuojančių sluoksnių reikiamos laidumo garams savybės turi būti nustatytas minėtais skaičiavimais;

20.5.  projektuojant vėdinamas sienas, turi būti nustatyti deformacinių siūlių įrengimo reikalavimai. Jeigu apšiltinamoje sienoje įrengtos deformacinės siūlės, tose pačiose vietose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ir išoriniuose vėdinamos sienos sluoksniuose;

a)	b)

3 paveikslas. Vėdinamų sienų įrengimo principinės schemos apšiltinant esamus pastatus: a) esamo pastato sienos apšiltintos tik iš išorės; b) esamo pastato sienos apšiltintos iš vidinės ir išorinės pusių.

a)	b)
c)

4 paveikslas. Vėdinamų sienų įrengimo principinės schemos apšiltinant naujus pastatus: a) pastato sienos apšiltintos tik iš išorės; b) pastato sienos apšiltintos iš vidinės ir išorinės pusių; c)karkasinės vėdinamos sienos schema.

trečiasis skirsnis

NEVĖDINAMOS SIENOS, KURIOMS ĮRENGTI NAUDOJAMOS NEVĖDINAMOS SISTEMOS

21.  Bendrieji reikalavimai nevėdinamoms sistemoms ir joms įrengti naudojamiems statybos produktams:

21.1.  kai pastatų projektavimui ir statybai naudojama nevėdinama sistema, ją turi sudaryti kaip vienas vieno gamintojo statybos produktas rinkai pateiktas statybos produktų rinkinys (komplektas) 305/2011 [6.7], turintis ETĮ ir paženklintos CE ženklu;

21.2.  visi nevėdinamoms sistemoms įrengti naudojami elementai turi būti atsparūs korozijai, drėgmei, pelėsiams ir ultravioletinei spinduliuotei arba jie turi būti prieš naudojimą atitinkamai apsaugoti. Nevėdinamos sistemos išoriniams sluoksniams naudojamų statybos produktų atsparumas nurodytiems poveikiams turi būti pagrįstas bandymais pagal tų gaminių standartų reikalavimus;

21.3.  nevėdinamų sistemų įrengimo konstrukcinius sprendimus turi pateikti sistemos gamintojas. Įrengiant nevėdinamas sistemas taip pat gali būti naudojami šio reglamento 2 priede pateikti nevėdinamų sistemų įrengimo principiniai konstrukciniai sprendimai.

22. Nevėdinamų sistemų tvirtinimo reikalavimai:

22.1.  klijuojamos nevėdinamos sistemos atplėšimo stipris R_kl (kPa) apskaičiuojamas pagal formulę:

;

(4)

čia:       R_d1 – klijuojamos nevėdinamos sistemos atplėšimo stipris (kPa). Nustatomas pagal [6.50]. Stiprio vertę pateikia sistemos gamintojas;

g_kl– atsargos koeficientas klijuojamai nevėdinamai sistemai. Jei suminis klijuojamos nevėdinamos sistemos svoris be klijų ne didesnis už 10 kg/m², g_kl= 1,5. Jei suminis klijuojamos nevėdinamos sistemos svoris be klijų didesnis už 10 kg/m², g_kl= 2;

22.2.  mechaniškai tvirtinamos nevėdinamos sistemos projektinis atplėšimo stipris R_mt (kPa) turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą pagal vieną iš šių formulių, pasirenkant pavojingiausią variantą:

,

(5)

,

(6)

;

(7)

čia:       N_p – tvirtinimo prie pagrindo elemento ištraukimo jėga termoizoliacinės plokštės plokštumoje (kN). N_p vertę pateikia sistemos gamintojas;

N_Rt – tvirtinimo prie pagrindo elemento ištraukimo jėga iš pagrindo (kN). N_Rt vertę pateikia tvirtinimo elemento gamintojas arba ši vertė nustatoma bandymu statybos aikštelėje;

N_t – tvirtinimo elemento ištraukimo jėga, tvirtinimo elementus tvirtinant per tinklelį (kN). N_t vertę pateikia sistemos gamintojas;

N_s – tvirtinimo elemento ištraukimo jėga termoizoliacinės plokštės siūlėje (kN). N_s vertę pateikia Sistemos gamintojas;

n_s – tvirtinimo elementų kiekis termoizoliacinės plokštės siūlėje (vnt./m²);

n_p – tvirtinimo elementų kiekis termoizoliacinės plokštės plokštumoje (vnt./m²);

n – bendras tvirtinimo elementų kiekis (vnt./m²);

g_mt– atsargos koeficientas mechaniškai tvirtinamai nevėdinamai sistemai. Jei suminis sistemos svoris be klijų ne didesnis už 10 kg/m², g= 1,5. Jei suminis sistemos svoris be klijų didesnis už 10 kg/m², g_mt= 2.

22.3. tvirtinimo elementų kiekiai n_mt (vnt./m²) neturi būti mažesni už nurodytus gamintojo; jie išdėstomi sistemoje pagal gamintojo nurodymus;

22.4. mechaniškai tvirtinamoms nevėdinamoms sistemoms, kai suminis sistemos svoris didesnis už 10 kg/m², turi būti naudojamos smeigės su metalinėmis vinimis;

22.5. klijuojamų nevėdinamų sistemų atplėšimo stipris r_kl(kpa) ir mechaniškai tvirtinamų nevėdinamų sistemų atplėšimo stipris r_mt(kpa) turi būti ne mažesni už projektinę vėjo apkrovą s_ds(kpa):

ir ;

(8)

čia:       s_ds – projektinė vėjo apkrova, kPa. Apskaičiuojama pagal reglamento 1 priedo reikalavimus.

23. Nevėdinamos sistemos atsparumo smūgiams reikalavimai:

23.1. nevėdinamos sistemos atsparumas smūgiams įvertinamas naudojimo kategorija, kuri parenkama pagal 3 lentelėje nurodytas sistemos naudojimo sąlygas. Nevėdinamos sistemos atsparumo smūgiams kategorijas pateikia sistemos gamintojas.

Nevėdinamų sistemų atsparumo smūgiams reikalavimai

3 lentelė

Eil. Nr.	Sistemos naudojimo kategorija pagal ETAG 004 [6.50]	Naudojimo sąlygų, susijusių su nevėdinamos sistemos atsparumo smūgiams reikalavimais, apibūdinimas
1.	I	Lengvai pasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos nuo smūgių ir netinkamo naudojimo.
2.	II	Nepasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos nuo smūgių spiriant arba metant daiktus, kurių atstumas nuo grindų ar žemės paviršiaus apriboja smūgio stiprumą. Pasiekiamos atitvarų dalys, kai maža netinkamo naudojimo tikimybė.
3.	III	Atitvarų dalys, kurių atstumas nuo grindų ar žemės paviršiaus užtikrina apsaugą nuo smūgių spiriant arba metant daiktus. Atitvarų dalys, kai labai maža jų netinkamo naudojimo tikimybė.

24. Deformacinių siūlių nevėdinamose sistemose įrengimo reikalavimai:

24.1.  jeigu pastato sienose įrengtos deformacinės siūlės, tose pačiose vietose turi būti įrengtos sistemos deformacinės siūlės;

24.2.  didžiausią leidžiamą atstumą tarp sistemos deformacinių siūlių arba didžiausią leidžiamą sistemos ilgį arba plotį be deformacinių siūlių pateikia gamintojas.

25. Kiti nevėdinamų sistemų reikalavimai:

25.1.  sienų su nevėdinamomis sistemomis drėgminė būklė turi atitikti STR 2.01.02:2016 [6.18] reikalavimus. Sienų su nevėdinamomis sistemomis drėgminės būklės skaičiavimams reikalingas sistemos sluoksnių garų laidumo mvertes ir statybos produkto sluoksnio garinei varžai lygiaverčio oro sluoksnio storio s_d vertes pateikia sistemos gamintojas.

ketvirtasis skirsnis

NEVĖDINAMOS SIENOS, KURIOMS ĮRENGTI NENAUDOJAMOS NEVĖDINAMOS SISTEMOS

26.  Kai nevėdinamose sienose nenaudojamos nevėdinamos sistemos, nevėdinamoms sienoms projektuoti ir įrengti taikomi reikalavimai (principinės nevėdinamų sienų įrengimo schemos nurodytos 5–8 paveiksluose):

26.1.  prie pagrindo išorinės pusės tvirtinami nevėdinamos sienos sluoksniai turi atitikti reglamento trečiajame skirsnyje nurodytus reikalavimus nevėdinamoms sistemoms. Šių nevėdinamos sienos sluoksnių reikalavimų atitiktį nurodytiems reglamento trečiajame skirsnyje nurodytiems reikalavimams turi užtikrinti projektuotojas, parinkdamas tinkamus statybos produktus ir skaičiavimais pagrįsdamas suprojektuotos nevėdinamos sienos patvarumą;

a)	b)

5 paveikslas. Nevėdinamų sienų su nevėdinamu oro tarpu įrengimo principinės schemos esamiems pastatams: a) pastato sienos apšiltintos tik iš išorės; b) pastato sienos apšiltintos iš vidinės ir išorinės pusių.

a)	b)

6 paveikslas. Nevėdinamų sienų be nevėdinamo oro tarpo įrengimo principinės schemos esamiems pastatams: a) pastato sienos apšiltintos tik iš išorės; b) pastato sienos apšiltintos iš vidinės ir išorinės pusių.

a)	b)
c)

7 paveikslas. Nevėdinamų sienų su nevėdinamu oro tarpu įrengimo principinės schemos naujiems pastatams: a) pastato sienos apšiltintos tik iš išorės; b) pastato sienos apšiltintos iš vidinės ir išorinės pusių; c) karkasinės nevėdinamos sienos schema.

a)	b)

8 paveikslas. Nevėdinamų sienų be nevėdinamo oro tarpo įrengimo principinės schemos naujiems pastatams: a) pastato sienos apšiltintos tik iš išorės; b) pastato sienos apšiltintos iš vidinės ir išorinės pusių.

26.2.  jeigu prie pagrindo iš išorinės pusės tvirtinamiems nevėdinamos sienos sluoksniams įrengti naudojami VETURE komplektai, kurių principinės įrengimo schemos pateiktos 9 paveiksle, jie turi atitikti šiuos reikalavimus:

26.2.1  VETURE komplektai turi turėti ETĮ ir būti ženklinti CE ženklu arba turi turėti NTĮ;

26.2.2  sienų vietose, ant kurių yra galimybė patekti lietaus vandeniui, leidžiama naudoti VETURE komplektus, kurie nelaidūs vandeniui, t.y. pagal ETAG 017 [6.55] 6.3.1 papunkčio reikalavimus atitinka vandens nepralaidumo antrą tipą;

26.2.3  VETURE komplektų atsparumas smūgiams įvertinamas naudojimo kategorija, kuri turi būti parinkta pagal 4 lentelėje nurodytas komplektų naudojimo sąlygas. VETURE komplektų atsparumo smūgiams kategorijas pateikia šių komplektų gamintojas.

a)	b)

c)	d)

9 paveikslas. VETURE komplektų principinės įrengimo schemos: a) VETURE elementai prie pagrindo tvirtinami per jų termoizoliaciniame sluoksnyje esančius griovelius; b) VETURE elementai prie pagrindo tvirtinami per siūles tarp elementų; c) VETURE komplektai prie pagrindo tvirtinami per jų termoizoliaciniame bei išoriniame apdailiniame sluoksnyje esančius griovelius; d) VETURE komplektai prie pagrindo tvirtinami per jų išoriniame apdailiniame sluoksnyje esančius griovelius.

VETURE komplektų atsparumo smūgiams reikalavimai

4 lentelė

Eil. Nr.	VETURE komplektų naudojimo kategorija pagal ETAG 017 [6.55]	Naudojimo sąlygų, susijusių su VETURE komplektų atsparumo smūgiams reikalavimais, apibūdinimas
1.	I	Lengvai pasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos nuo smūgių ir netinkamo naudojimo.
2.	II	Nepasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos nuo smūgių spiriant arba metant daiktus, kurių atstumas nuo grindų ar žemės paviršiaus apriboja smūgio stiprumą. Pasiekiamos atitvarų dalys, kai maža netinkamo naudojimo tikimybė.
3.	III	Atitvarų dalys, kurių atstumas nuo grindų ar žemės paviršiaus užtikrina apsaugą nuo smūgių spiriant arba metant daiktus. Atitvarų dalys, kai labai maža jų netinkamo naudojimo tikimybė.

PENKTAS SKIRSNIS

SIENŲ APDARAI IR KITA

27.  Sienų apdarai LST EN 13820:2015 [6.46], ETAG 034 [6.59] turi atitikti V skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus atitvarų savybėms ir šiuos reikalavimus:

27.1.  sienų apdarų oro skverbties klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 5 lentelėje;

27.2.  sienų apdarų vandens nepralaidumo klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 6 lentelėje.

28.  Pastatų projektavimui ir statybai turi būti naudojami turintys ETĮ arba NTĮ ir (arba) CE ženklu ženklinti sienų apdarai LST EN 13820:2015 [6.46], ETAG 034 [6.59], arba sienų apdarai turi būti suprojektuoti pagal šio reglamento reikalavimus naudojant CE ženklu ženklintus statybos produktus.

29.  Sienų apdarus sudarančių atskirų atitvarų (sienų, langų, durų, vartų) apibendrintas šilumines savybes apibūdina sienos apdaro šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m²·K)). Jis turi būti apskaičiuotas pagal LST EN 13830:2015 [6.46] ir STR 2.01.02:2016 [6.18] nurodytą statybos produktų projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės  nustatymo tvarką.

30.  Sienų apdarus sudarančių atskirų elementų, t.y. sienų, langų ir išorinių durų, vartų, savybės turi atitikti šio reglamento reikalavimus.

31.  ETĮ arba NTĮ turintys ir (arba) ženklinti CE ženklu sienų apdarai LST EN 13830:2015 [6.46] ETAG 034 [6.59] įrengiami pagal gamintojo nurodymus.

32.  Suprojektuotų sienų apdarų įrengimas turi atitikti jų įrengimo projektą. Draudžiama įrengti pastate ETĮ arba NTĮ turinčius ir (arba) CE ženklu neženklintus sienų apdarus arba sienų apdarus, kuriems neparengtas įrengimo projektas.

32¹. Kai pastatų projektavimui ir statybai naudojamos kitos, nei šio reglamento 7.8, 7.9 ir 7.49 papunkčiuose nurodytos išorinės termoizoliacinės sistemos ar komplektai, juos turi sudaryti kaip vienas vieno gamintojo rinkai pateiktas statybos produktas ar statybos produktų rinkinys (komplektas), turintis ETĮ ir paženklintas CE ženklu 305/2011[6.7] arba šis rinkinys (komplektas) turinis NTĮ.

Reikalavimai sienų apdarų oro skverbties klasėms

5 lentelė

Eil. Nr.	Sienų apdarų aukštis virš grunto lygio, h (m)	Sienų apdarų oro skverbties klasė pagal LST EN 13830:2015 [6.46]
		Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
		A	B	C	A	B	C	A	B	C
1.	h˂6	A1	A1	A1	A2	A1	A1	A3	A2	A1
2.	6≤h˂15	A2	A1	A1	A3	A2	A1	A3	A2	A2
3.	15≤h˂30	A2	A2	A1	A3	A2	A2	A4	A3	A2
4.	30≤h˂60	A3	A2	A2	A4	A3	A2	A4	A3	A3
5.	60≤h˂100	A3	A3	A2	A4	A4	A3	AE 910	A4	A4

Reikalavimai sienų apdarų vandens nepralaidumo klasėms

6 lentelė

Eil. Nr.	Sienų apdarų aukštis virš grunto lygio, h (m)	Sienų apdarų vandens nepralaidumo klasė pagal LST EN 13830:2015 [6.46]
		Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
		A	B	C	A	B	C	A	B	C
1.	h˂6	R4	R4	R4	R5	R4	R4	R6	R5	R4
2.	6≤h˂15	R5	R4	R4	R6	R5	R4	R6	R5	R5
3.	15≤h˂30	R5	R5	R4	R6	R5	R5	R7	R6	R5
4.	30≤h˂60	R6	R5	R5	R7	R6	R5	R7	R7	R6
5.	60≤h˂100	R6	R6	R5	R7	R7	R6	RE900	R7	R7

VII SKYRIUS

STOGAI

ŠEŠTASIS skirsnis

BENDRIEJI REIKALAVIMAI STOGAMS

33.  Stogai turi atitikti reglamento V skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus atitvarų savybėms ir šiuos bendruosius reikalavimus stogams:

33.1.  stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą 85/233 [6.10]. Užlipti ant stogo įrengiami patogūs ir saugūs laipteliai;

33.2.  stogus suprojektuoti ir įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio;

33.3.  stogams įrengti leidžiama naudoti hidroizoliacines dangas, kurių ETĮ, NTĮ arba eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodyta produkto naudojimo paskirtis tinka projektuojamo ar įrengiamo tipo stogo konstrukcijai;

33.4.  stogai turi turėti pakankamą nuolydį lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams naudojami stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai;

33.5.  vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema;

33.6.  neleidžiama stogų konstrukcijoms naudoti statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgaamžiškumą;

33.7.  stogai turi būti chemiškai atsparūs supančios aplinkos poveikiui;

33.8.  ant stogų įrengiami žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais STR 2.01.06:2009 [6.23].

34.  Mažiausiai apšiltintose stogų vietose stogo šilumos perdavimo koeficientas neturi būti didesnis už nurodytą SRT 2.01.02:2016 [6.18] 8 lentelėje.

35.  Stogo konstrukcijoms leidžiama naudoti tik statybos produktų rinkinius (komplektus) 305/2011 [6.7], turinčius ETĮ ir paženklintus CE ženklu, arba šiuos rinkinius (komplektus) turinčius NTĮ STR 1.0104:2015 [6.15], arba CE ženklu ženklintus statybos produktus.

SEPTINtasis skirsnis.

PLOKŠTIEJI NEEKSPLOATUOJAMIEJI STOGAI

36.  Plokštiesiems neeksploatuojamiesiems stogams priskiriami stogai, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 0,7° ir ne didesnis kaip 7°. Įrengiant stogus su nuolydžiu nuo 0,7° iki 1,4°, naudojami šio nuolydžio stogams specialiai pritaikyti statybos produktai ir konstrukciniai sprendiniai pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo įrengimo rekomendacijas.

37.  Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijų reikalavimai. Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą:

37.1.  garus izoliuojančio sluoksnio;

37.2.  nuolydžio suformavimo sluoksnio;

37.3.  termoizoliacinio sluoksnio;

37.4.  vėjui nelaidaus sluoksnio;

37.5.  vėdinamo oro sluoksnio;

37.6.  vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio;

37.7.  papildomų hidroizoliacinių sluoksnių;

37.8.  hidroizoliacinės stogo dangos;

37.9.  hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio.

Atsižvelgiant į stogo konstrukciją ir panaudotus statybos produktus, galima įrengti visus čia minėtus ir kitus būtinus, bet nepaminėtus sluoksnius arba gali būti įrengti atskirų sluoksnių deriniai. Jeigu garus izoliuojantis sluoksnis neįrengiamas, numatomi konstrukciniai sprendimai, užtikrinantys stogo vidinių sluoksnių sandarumą, kad dėl susidarančio oro slėgių skirtumo tarp patalpų ir išorės į termoizoliacinių sluoksnių vidų nepatektų šiltas patalpų oras.

38.  Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos tvirtinimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais, įvertinant stogą veikiančias vėjo (reglamento 1 priedas) ir kitas apkrovas STR 2.05.04:2003 [6.24].

39.  Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų statybos produktams ir paklotams:

39.1.  nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip F_RE 200;

39.2.  nuo atmosferos poveikių neapsaugotų kitų mineralinių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip F_RE 150;

39.3.       jeigu stogų hidroizoliaciniams sluoksniams įrengti naudojamos mechaniškai tvirtinamos lanksčių hidroizoliacinių membranų sistemos ETAG 006 [6.51], jos turi turėti ETĮ ir būti paženklintos CE ženklu arba turi turėti NTĮ,arba stogų hidroizoliacinės dangos turi būti įrengtos pagal šių dangų gamintojų instrukcijas iš CE ženklu ženklintų statybos produktų;

39.4.  bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 °C;

39.5.  vėdinamų plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų šiluminei izoliacijai (kai termoizoliacinis sluoksnis neapkraunamas) leidžiama naudoti nesuslūgstančius ir tūrio nekeičiančius termoizoliacinius statybos produktus. Šie statybos produktai gali būti klojami laisvai arba, esant reikalui, tvirtinami, kad nenuslinktų;

39.6.  hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui įrengti skirtų betoninių paklotų ir išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti. Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti hidroizoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį. Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių (karnizų, liftų šachtų ir panašiai) palikdamine mažesnius kaip 20 mm pločio deformacinius tarpus;

39.7.  mediniai paklotai hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui turi būti lygūs ir tvirti. Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti hidroizoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį. Po hidroizoliacinei dangai įrengti skirtu mediniu paklotu įrengiamas vėdinamas oro tarpas arba vėdinama pastogė. Paklotams įrengti skirtos medienos masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20 % ir ne mažesnis kaip 8 %. Virš patalpų, kuriose santykinis oro drėgnis didesnis kaip 70 %, garus izoliuojančio sluoksnio paklotams neleidžiama naudoti statybos produktų iš medienos;

39.8.  hidroizoliacinės dangos arba garus izoliuojančio sluoksnio paklotams įrengti naudojamų termoizoliacinių statybos produktų sujungimai vieni kitų atžvilgiu turi būti perslinkti. Jei klojami keli termoizoliacinių statybos produktų sluoksniai, jų sujungimai gretimų sluoksnių atžvilgiu turi nesutapti. „Kryžmiški“ termoizoliacinių statybos produktų sujungimai neleidžiami;

39.9.  termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas parenkamas įvertinus galimą apkrovų poveikį. Termoizoliaciniai statybos produktai turi atitikti šiuos mechaninio atsparumo reikalavimus:

39.9.1. kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš dviejų ar daugiau mineralinės vatos sluoksnių arba termoizoliaciniam sluoksniui panaudota vienasluoksnė mineralinė vata su skirtingomis viršutinių ir apatinių sluoksnių stipruminėmis savybėmis, apatinių mineralinės vatos sluoksnių gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 % LST EN 826:2013 [6.25], turi būti ne mažesnis kaip 30 kPa, o viršutinio sluoksnio ne mažesnis kaip:

39.9.1.1.   50 kPa, kai viršutinis sluoksnis ne plonesnis kaip 40 mm;

39.9.1.2.   kitais atvejais 60 kPa;

39.9.2.    kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš vieno mineralinės vatos sluoksnio, tokio statybos produkto iš mineralinės vatos gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 % LST EN 826:2013 [6.25], turi būti ne mažesnis kaip 50 kPa;

39.9.3.    kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš dviejų ar daugiau polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnių, apatinių polistireninio putplasčio sluoksnių gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 % LST EN 826:2013 [6.25], turi būti ne mažesnis kaip 80 kPa, o viršutinio sluoksnio – ne mažesnis kaip 100 kPa;

39.9.4.    kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš vieno polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnio, tokio statybos produkto iš polistireninio putplasčio gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 % LST EN 826:2013 [6.25], turi būti ne mažesnis kaip 100 kPa;

39.9.5.    jeigu naudojami kiti, nei išvardinti termoizoliaciniai statybos produktai, jų panaudojimo tinkamumas projektuojamo ar įrengiamo tipo stogo konstrukcijoje turi būti nurodytas šių produktų gamintojo instrukcijose, statybos produktų mechaninio atsparumo rodikliai turi atitikti gamintojo nurodymus;

39.10.  visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo ir skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių statybos produktų: cinkuoto arba nerūdijančio plieno, vario ir panašiai;

39.11.  garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas lygiai (be įdubimų). Kai garus izoliuojantis sluoksnis įrengiamas iš karto ant trapecinių plieno lakštų paviršiaus, turi būti parengti projektiniai sprendimai šio sluoksnio lygiam paklojimui arba naudojami paklotai, kurių principinė įrengimo schema pateikta 10 paveiksle;

39.12.  stoguose, įrengtuose virš 12–30 ºC temperatūros patalpų su mažesniu kaip 80 % santykiniu oro drėgniu, kai stogų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m²·K) vertė ir garus izoliuojančio sluoksnio s_d vertė atitinka reglamento 5 priedo reikalavimus, garus izoliuojančio sluoksnio paklotams gali būti panaudoti iki 20 mm storio termoizoliaciniai statybos produktai. Kitais atvejais paklotams naudojamų termoizoliacinių statybos produktų storis turi būti pagrįstas skaičiavimais.

10 paveikslas. Principinė pakloto garus izoliuojančiam sluoksniui įrengimo schema nevėdinamame neeksploatuojamame plokščiajame stoge

40.  Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų garus izoliuojantiems sluoksniams:

40.1.  garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis įrengiamas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Stogų virš šildomų patalpų garus izoliuojančio sluoksnio s_d vertė turi būti pagrįsta skaičiavimais pagal STR 2.01.02:2016 [6.18] reikalavimus arba turi atitikti reglamento 5 priedo reikalavimus;

40.2.  vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12–30 ºC temperatūros patalpų su mažesniu kaip 85 % santykiniu oro drėgniu, kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio s_d≤ 0,2 m, iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės esančio garus izoliuojančio sluoksnio s_d vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 m;

40.3.  stogų virš šaldomųjų pastatų ir patalpų garus izoliuojančio sluoksnio reikalavimai nustatyti STR 2.02.11:2004 [6.22];

40.4.  stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų ir stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų ir panašiai) garus izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus;

40.5.  plokščiuosiuose stoguose, kurie įrengti virš horizontalių gelžbetoninių perdenginių, pirmiausia įrengiamas nuolydį formuojantis sluoksnis, o garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas virš nuolydį formuojančio sluoksnio. Šis reikalavimas netaikomas, kai nuolydį formuojantis sluoksnis įrengiamas iš specialių gamyklinių termoizoliacinių statybos produktų.

41.  Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos sutvirtinimo reikalavimai:

41.1.  stogo hidroizoliacinėje dangoje turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius, jų išdėstymas ir statybos produktai šių sluoksnių įrengimui.

42.  Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų prijungimo prie vertikalių paviršių reikalavimai:

42.1.  prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas arba mūro siūlės užpildytos, o paviršius išlygintas;

42.2.  stogo sujungimo vietos su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapetas žemesnis kaip 300 mm, hidroizoliacinė danga užleidžiama ant parapeto viršaus ir pritvirtinama. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.

43.  Deformacinių siūlių įrengimo hidroizoliacinėje stogo dangoje reikalavimai:

43.1.  deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm;

43.2.  deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių;

43.3.  betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, termoizoliacinių statybos produktų paklotuose – ne didesniais kaip 30 m intervalais;

43.4.  pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai. Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad, atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Deformacinių siūlių įdėklams naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai;

43.5.  deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje sutapdinamos.

44.  Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio reikalavimai:

44.1.  vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis įrengiamas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu;

44.2.  kai hidroizoliacinė danga įrengta ant betoninių ar gelžbetoninių paklotų, privaloma įrengti vandens garų slėgio išlyginamąjį sluoksnį;

44.3.  vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikro tarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius;

44.4.  visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60–80 m² stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis.

45.  Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų parapetų reikalavimai:

45.1.  parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm;

45.2.  parapetai viso pastato perimetru turėtų būti įrengti viename lygyje;

45.3.  parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9 °;

45.4.  padengiant parapetus skarda, ją būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses: esant keraminių, silikatinių apdailos plytų ir kitų išorės apdailai naudojamų statybos produktų atsparumui šalčiui, didesniam kaip 100 šaldymo ir šildymo ciklų – ne mažiau kaip 50 mm; esant mažesniam kaip 100 šaldymo ir šildymo ciklų – ne mažiau kaip 80 mm. Mažiausias skardinio elemento užleidimas ant sienos (vertikaliai žemyn) turi būti ne mažesnis už nurodytąjį 7 lentelėje:

Mažiausias skardinio elemento užleidimas ant sienos (vertikaliai žemyn)

7 lentelė

Eil. Nr.	Pastato aukštis, m	Skardinio elemento užleidimas ant sienos (vertikaliai žemyn), cm
1.	< 8	≥ 5
2.	8–20	≥ 8
3.	> 20	≥ 10

46.  Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų vėdinimo reikalavimai:

46.1.  vėdinamų stogų konstrukcijose virš šiluminės izoliacijos įrengto vėdinamo oro sluoksnio aukštis h (m) turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą pagal (9) formulę ir ne mažesnis kaip 50 mm:

(9)

čia:         l – vėdinamo oro sluoksnio ilgis (m);

46.2.  jeigu stogo konstrukcijose įrengtas vėdinamas oro sluoksnis, natūraliam stogo vėdinimui dviejose priešpriešinėse vėdinamo oro sluoksnio pusėse turi būti kiaurymės, kurių plotas kiekvienoje pusėje ne mažesnis kaip 0,2 % virš vėdinamo oro sluoksnio esančio stogo paviršiaus ploto ir ne mažesnis kaip 0,02 m² viename stogo šlaito metre. Vienoje vėdinamo oro sluoksnio pusėje esančių vėdinimo angų plotasA_a (m²) apskaičiuojamas pagal formulę:

(10)

čia:         a – vėdinamo oro sluoksnio plotis (m);

l – vėdinamo oro sluoksnio ilgis (m).

47.  Vandens nuvedimo nuo plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų reikalavimai:

47.1.  įlajų skersmuo ir skaičius, esant vidinio vandens nuvedimo sistemai, turi būti pagrįsti skaičiavimais. Stoge turi būti įrengtos ne mažiau kaip dvi įlajos. Vietoj dviejų įlajų leidžiama įrengti vieną įlają kartu su vandens persipylimo įrenginiu parapete;

47.2.  lietvamzdžių skerspjūvio plotas turi būti pagrįstas skaičiavimais;

47.3.  atstumas tarp įlajų turi būti pagrįstas skaičiavimais. Bendruoju atveju jis turėtų būti ne didesnis kaip 12 m;

47.4.  stogo plote įlajos įrengiamos žemiausiose stogo vietose. Ne mažesniu kaip 0,5 m spinduliu nuo vertikalios įlajos centro stogo paviršius turi turėti ne mažesnį kaip 6° nuolydį į įlają;

47.5.  įlajos turi būti įrengtos ne arčiau kaip 500 mm nuo stogo krašto, parapeto, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų;

47.6.  įlajos turi būti apsaugotos, kad lapai ir žvyras nepatektų į lietvamzdį;

47.7.  užšąlančios vidinio vandens nuvedimo sistemos lietvamzdžių dalys turi būti tinkamai apšiltintos arba apšildomos;

47.8.  tarp įlajos ir denginio įrengiamas ne mažesnis kaip 1 mm pločio deformacinis tarpas; 

47.9.  stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis kaip 1,4°.

48.  Kiti plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų reikalavimai:

48.1.  durų, langų, vitrinų angų apačia ir liukų angų viršus turi būti ne žemiau kaip 250 mm virš stogo paviršiaus. Durų slenkstis ir liukų angų viršus padengiami skarda arba apsaugomi specialiais profiliais. Hidroizoliacinė danga turi būti po skarda (profiliu);

48.2.  hidroizoliacinės stogo dangos tvirtinimas turi atitikti reglamento 3 priedo reikalavimus;

48.3.  jei tarp zenitinių švieslangių įrengiamas tarpas, jį reikia daryti ne mažesnį kaip 500 mm. Jeigu paliekamas tarpas tarp kitų virš stogo išsikišusių elementų, jis turi būti ne mažesnis kaip 500 mm;

48.4.  jei virš stogo esančių konstrukcijų (pvz., vėdinimo šachtos) plotis skersai nuolydžio yra didesnis kaip 500 mm, iš kraigo pusės turi būti įrengta ne žemesnė kaip 150 mm aukščio dvišlaitė stogo dalis;

48.5.  vėdinimo kanalų angos turi būti uždengtos, kad į jas nepatektų lietaus vanduo;

48.6.  jei stogo konstrukcijose įrengiama pastogė techninėms reikmėms, ji turi būti įrengta taip, kad iš pastato vėdinimo kanalų patenkantis į šią pastogę šiltas oras nesukeltų kondensacijos ant konstrukcijų ir nesudarytų konstrukcijų ardymo sąlygų;

48.7.  vėjui nelaidžiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti;

48.8.  stogai turi būti suprojektuoti taip, kad praėjus 2 valandoms po lietaus stogo paviršiuje nebūtų gilesnių kaip 5 mm vandens balų;

48.9.  antenos ir įvairios atotampos pritvirtinamos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje užsandarinamos.

aštuntasis skirsnis

PLOKŠTIEJI EKSPLOATUOJAMIEJI STOGAI

49.  Plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7° ir ne didesnis kaip 7°. Šie stogai skirti ne tik apsaugoti statinius nuo atmosferinių poveikių, bet ir vykdyti ant jų veiklą. Įrengiant stogus su nuolydžiu nuo 0,7° iki 1,4°, naudojami šio nuolydžio stogams pritaikyti statybos produktai ir konstrukciniai sprendiniai pagal hidroizoliacines dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijas.

50.  Plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų konstrukcijų reikalavimai. Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą:

50.1.  garus izoliuojančio sluoksnio;

50.2.  nuolydžio suformavimo sluoksnio;

50.3.  termoizoliacinio sluoksnio;

50.4.  vėjui nelaidaus sluoksnio;

50.5.  vėdinamo oro sluoksnio;

50.6.  vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio;

50.7.  papildomų hidroizoliacinių sluoksnių;

50.8.  hidroizoliacinės stogo dangos;

50.9.  hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio;

50.10.  oro sluoksnio arba vandenį drenuojančio sluoksnio;

50.11.  grindų dangos pasluoksnių;

50.12.  grindų dangos.

Atsižvelgiant į stogo konstrukciją ir panaudotus statybos produktus gali būti įrengiami visi 50.1–50.12 papunkčiuose minimi ir kiti būtini, bet 50.1–50.12 papunkčiuose nepaminėti sluoksniai, arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai. Jeigu garus izoliuojantis sluoksnis neįrengiamas, turi būti numatyti konstrukciniai sprendimai, užtikrinantys stogo vidinių sluoksnių sandarumą, kad dėl susidarančių oro slėgių skirtumų tarp patalpų ir išorės į termoizoliacinių sluoksnių vidų nepatektų šiltas patalpų oras.

51.  Plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų statybos produktų ir paklotų reikalavimai atitinka šio reglamento 39 punkte nurodytus reikalavimus.

52.  Reikalavimai plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų garus izoliuojantiems sluoksniams atitinka šio reglamento 40 punkto reikalavimus.

53.  Plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos įrengimo ir jos sutvirtinimo reikalavimai atitinka šio reglamento 41 punkte nurodytus reikalavimus.

54.  Plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų prijungimo prie vertikalių paviršių reikalavimai:

54.1.  stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais hidroizoliacinė danga turi būti pakelta į viršų ne mažiau kaip 300 mm virš grindų dangos. Sujungimo vietose su parapetais, kai parapeto aukštis žemesnis kaip 300 mm, hidroizoliacinė danga užleidžiama ant parapeto viršaus ir pritvirtinama. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo;

54.2.  kiti reikalavimai atitinka šio reglamento 42punkte nurodytus reikalavimus.

55.  Deformacinių siūlių įrengimo plokščiuosiuose eksploatuojamuosiuose stoguose reikalavimai:

55.1.  jei atstumas tarp deformacinių siūlių nepagrįstas skaičiavimais, monolitinių grindų sluoksniuose iš betono arba cemento skiedinio deformacinės siūlės turi būti išdėstytos ne mažesniais kaip 1,5 m intervalais. Deformacinės siūlės turi būti ne siauresnės kaip 10 mm pločio ir išdėstytos viena kitos atžvilgiu statmenai. Šios siūlės turi būti ne arčiau kaip 500 mm nuo išorinių sienų ir kitų virš stogo išsikišusių konstrukcijų;

55.2.  kiti deformacinių siūlių įrengimo reikalavimai atitinka šio reglamento 43 punkte nurodytus reikalavimus.

56.  Vandens garų slėgio išlyginimo plokščiuosiuose eksploatuojamuosiuose stoguose reikalavimai atitinka šio reglamento 44 punkte nurodytus reikalavimus.

57.  Grindų sluoksnio įrengimo plokščiuose eksploatuojamuosiuose stoguose reikalavimai:

57.1.  grindų danga turi būti iš betono, gelžbetoninių arba kitų plokščių, iš ne plonesnio kaip 30 mm cementinio skiedinio, arba smėlinio asfaltbetonio sluoksnio, arba iš kitų tam tikslui pritaikytų statybos produktų;

57.2.  gamybiniams tikslams naudojamos eksploatuojamųjų stogų grindys (montavimo aikštelių grindys ir panašiai) turi būti iš cementinio skiedinio, smėlio asfaltbetonio, iš paklotų ant cementinio skiedinio plytelių arba iš kitų tam tikslui pritaikytų statybos produktų;

57.3.  po grindimis turi būti įrengtas vandenį drenuojantis sluoksnis arba oro tarpas; tarp grindų ir hidroizoliacinio sluoksnio įrengiamas skiriamasis pasluoksnis, kad apsaugotų hidroizoliacinę dangą nuo pažeidimų ir (arba) sukibimo su grindų danga;

57.4.  takuose, kuriais vaikštoma iki eksploatuojamųjų stogo zonų, turi būti patiesti mediniai paklotai arba įrengtos grindys.

58.  Reikalavimai plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų parapetams:

58.1.  eksploatuojamieji stogai turi būti aptverti. Virš parapetų įrengiama apsauginė tvorelė, kurios aukštis virš grindų lygio būtų ne mažesnis kaip 1200 mm;

58.2.  kiti plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų parapetų reikalavimai atitinka šio reglamento 45 punkte nurodytus reikalavimus.

59.  Plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų vėdinimo reikalavimai atitinka šio reglamento 46 punkte nurodytus reikalavimus.

60.  Vandens nuvedimo nuo plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų reikalavimai atitinka šio reglamento 48 punkte nurodytus reikalavimus.

61.  Kiti plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų įrengimo reikalavimai atitinka šio reglamento 33 punkte nurodytus reikalavimus.

devintasis skirsnis

PLOKŠTIEJI EKSPLOATUOJAMIEJI ATVIRKŠTINIAI STOGAI

62.  Plokščiųjų eksploatuojamųjų atvirkštinių stogų konstrukcijų reikalavimai:

62.1.  projektuojant ir įrengiant plokščiųjų eksploatuojamųjų atvirkštinių stogų (principinė stogų įrengimo schema pateikta 11 paveiksle) konstrukcijas, būtina įvertinti šių konstrukcijų sluoksnių naudojimą:

62.1.1  garus izoliuojančio sluoksnio;

62.1.2  nuolydį formuojančio sluoksnio;

62.1.3  termoizoliacinio sluoksnio;

62.1.4  vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio;

62.1.5  papildomų hidroizoliacinių sluoksnių;

62.1.6  hidroizoliacinės stogo dangos;

62.1.7  vandenį drenuojančio (skiriamojo) sluoksnio;

62.1.8  vandenį filtruojančio (vandens prasiskverbimą ribojančio) sluoksnio;

62.1.9  grindų dangos pasluoksnių;

62.1.10     grindų dangos.

Atsižvelgiant į stogo konstrukcijas ir panaudotus statybos produktus gali būti įrengiami visi 62.1.1–62.1.10 papunkčiuose minimi ir kiti būtini, bet 62.1.1 – 62.1.10 papunkčiuose nepaminėti sluoksniai, arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai;

11 paveikslas. Atvirkštinio stogo įrengimo principinė schema

62.2.  plokščiųjų atvirkštinių stogų termoizoliaciniams sluoksniams leidžiama naudoti:

62.2.1  jeigu galimos arba leidžiamos trumpalaikės ar pastovios apkrovos stogo konstrukcijai dėl transporto eismo ir (arba) apkrovos stogo konstrukcijai susidaro tik dėl žmonių vaikščiojimo, leidžiama naudoti statybos produktus iš ekstruzinio polistireninio putplasčio (XPS) ir statybos produktus, kurių ETĮ, NTĮ arba eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodyta produkto naudojimo paskirtis tinkama šio tipo stogams ir apkrovoms, nurodyti šių produktų įrengimo reikalavimai;

62.2.2  jeigu apkrovos stogo konstrukcijai susidaro tik dėl žmonių vaikščiojimo, leidžiama naudoti atvirkštiniams stogams pritaikytus, ETĮ turinčius  ir paženklintus CE ženklu arba NTĮ turinčius gamyklinius atvirkštinių stogų komplektus iš polistireninio putplasčio EPS su apsaugine danga ETAG 031-1 [6.57], kurie įrengiami pagal gamintojo reikalavimus;

62.3.  termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį;

62.4.  kiti plokščiųjų atvirkštinių eksploatuojamųjų stogų įrengimo reikalavimai atitinka šio reglamento 39.1–39.4, 39.6, 39.8, 39.10, 40.1, 40.3, 41, 42.1, 43.1, 43.2, 43.4, 43.5, 45.3–45.5, 47.1–47.9, 48.1, 48.3–48.7, 57.1, 58.1 punktuose nurodytus reikalavimus.

dešimtasis skirsnis

PLOKŠTIEJI EKSPLOATUOJAMIEJI APŽELDINTI STOGAI

63.  Plokščiųjų eksploatuojamųjų apželdintų stogų konstrukcijų reikalavimai:

63.1.  projektuojant ir įrengiant virš apšildomų ir neapšildomų patalpų esančiose apšiltinto eksploatuojamojo apželdinto stogo konstrukcijas (principinė stogų įrengimo schema pateikta 12 paveiksle), būtina įvertinti šių konstrukcijų sluoksnių naudojimą:

63.1.1  nuolydį formuojančio sluoksnio;

63.1.2  garus izoliuojančio sluoksnio;

63.1.3  nuolydį formuojančio sluoksnio;

63.1.4  termoizoliacinio sluoksnio;

63.1.5  vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio;

63.1.6  papildomų hidroizoliacinių sluoksnių;

63.1.7  hidroizoliacinės stogo dangos;

63.1.8  šaknų įsiskverbimui atsparios dangos sluoksnio/sluoksnių;

63.1.9  vandenį drenuojančio sluoksnio;

63.1.10   vandenį filtruojančio (vandens prasiskverbimą ribojančio) sluoksnio;

63.1.11   žemės substrato sluoksnio.

Atsižvelgiant į stogo konstrukcijas ir panaudotus statybos produktus gali būti įrengiami visi 63.1.1–63.1.11 papunkčiuose minimi ir kiti būtini, bet 63.1.1–63.1.11 papunkčiuose nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai;

12 paveikslas. Eksploatuojamo apželdinto stogo įrengimo principinė schema

63.2.  Plokštiesiems eksploatuojamiems apželdintiems stogams naudojamų termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį.

63.3.  Reikalavimai plokščiųjų eksploatuojamųjų apželdintų stogų vandenį drenuojančiam ir šaknų įsiskverbimui atspariam sluoksniams:

63.3.1  vandenį drenuojančio sluoksnio apačioje turi būti įrengta šaknų įsiskverbimui atspari (žr. 12 paveikslą), neleidžianti augalų šaknims prasiskverbti į apačioje įrengto eksploatuojamojo stogo sluoksnius. Šios dangos savybės turi būti nustatytos ir turi atitikti LST EN 13948:2007 [6.60] reikalavimus;

63.3.2  drenuojantis sluoksnis turi būti ne plonesnis kaip 100 mm. Šiam sluoksniui gali būti panaudotas 5–20 mm stambumo plautas žvyras, keramzitas ar kiti tam pritaikyti statybos produktai.

63.4.  Vandenį filtruojančio sluoksnio storis priklauso nuo stogo konstrukcijoje naudojamo statybos produkto. Šio sluoksnio storis turi būti pakankamas vandens filtracijai. Filtruojančiam sluoksniui įrengti gali būti naudojamas sintetinis pluoštas, mineralinė vata, stiklo audinys arba kiti tam pritaikyti statybos produktai.

63.5.  Bendruoju atveju plokščiuosiuose eksploatuojamuose apželdintuose stoguose įrengiami tokių storių žemės substrato sluoksniai:

63.5.1  vejoms ir gėlių gazonams – 100–200 mm;

63.5.2  gėlėms ir žydintiems krūmams – 200–300 mm;

63.5.3  krūmams ir nedideliems medžiams – 400–700 mm.

63.6.  Kiti reikalavimai:

63.6.1  apželdintas stogas turi būti įrengtas taip, kad vandens lygis drenuojančiame sluoksnyje nepakiltų virš filtruojančio sluoksnio daugiau kaip 40 mm;

63.6.2  po grunto sluoksniu turi būti įrengtos įlajos arba apželdintą stogo dalį ribojančiuose borteliuose paliktos angos vandeniui nutekėti;

63.6.3  hidroizoliacinė stogo danga sujungimų su virš stogo išsikišusiomis konstrukcijomis vietose turi būti pakelta virš dirvožemio paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm.

vienuoliktasis skirsnis

ŠLAITINIAI STOGAI

64.  Projektuojant ir įrengiant šlaitinių stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių panaudojimą:

64.1.  garus izoliuojančio sluoksnio;

64.2.  termoizoliacinio sluoksnio;

64.3.  vėjui nelaidaus sluoksnio;

64.4.  vėdinamo oro sluoksnio;

64.5.  hidroizoliacinio sluoksnio;

64.6.  šlaitinio stogo dangos pakloto;

64.7.  šlaitinio stogo dangos.

Atsižvelgiant į stogo konstrukcijas ir panaudotus statybos produktus gali būti įrengiami visi 64.1–64.7 papunkčiuose minimi ir kiti būtini, bet 64.1–64.7 papunkčiuose nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai. Jeigu garus izoliuojantis sluoksnis neįrengiamas, numatomi konstrukciniai sprendimai, užtikrinantys stogo vidinių sluoksnių sandarumą, kad dėl susidarančių oro slėgių skirtumų tarp patalpų ir išorės į termoizoliacinių sluoksnių vidų nepatektų šiltas patalpų oras.

65.  Bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų dangos įrengimo reikalavimai:

65.1.  bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10°;

65.2.  stogo plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinto stogo sandūrų su neapšiltintu stogu vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;

65.3.  esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos užsandarinamos;

65.4.  stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai užsandarintos tam pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Sandarinantys sluoksniai ant vertikalių paviršių turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinti;

65.5.  bituminės čerpės turi būti pritvirtintos prie pakloto.

66.  Banguoto plaušacemenčio lakštais dengtų šlaitinių stogų dangos įrengimo reikalavimai:

66.1.  banguoto plaušacemenčio lakštais dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 7°;

66.2.  banguoto plaušacemenčio lakštų pritvirtinimo vietos turi būti ant bangos viršaus;

66.3.  plaušacemenčio dangoje stogo nuolydžio kryptimi kas 18 m turi būti įrengtos deformacinės siūlės. Kai pastato ilgis iki 25 m, deformacinės siūlės nebūtinos;

66.4.  antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų ir pereiti pro stogo dangą per skyles plaušacemenčio lakštų bangų paviršiumi. Šios skylės užsandarinamos;

66.5.  esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje;

66.6.  stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sustiprintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;

66.7.  6stogo sandūros prie sienų turi būti padengtos skarda. Skarda užleidžiama ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Skarda ant banguoto plaušacemenčio lakštų turi uždengti nors vieną visą lakšto bangą;

66.8.  stogo vietose, kuriose numatomos praėjimų ir vaikščiojimo zonos, turi būti įrengti ne siauresni kaip 400 mm pločio paklotai.

67.  Šlaitinių stogų, dengtų lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis, dangos įrengimo reikalavimai:

67.1.  lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 25°;

67.2.  stogo plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinto stogo sandūrų su neapšiltintu stogu vietos sutvirtinamos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;

67.3.  antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos;

67.4.  esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti užsandarintos;

67.5.  stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti padengtos skarda ir užsandarintos, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinta. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip per pusę plokštelės pločio, bet ne mažiau kaip 150 mm;

67.6.  plokštelės turi būti pritvirtintos prie pakloto.

68.  Čerpėmis (išskyrus skardinėmis čerpėmis) dengtų šlaitinių stogų dangos įrengimo reikalavimai:

68.1.  čerpių stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo įrengimo instrukcijų reikalavimus. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 50°, turi būti tvirtinamos visos čerpės;

68.2.  antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje užsandarinamos;

68.3.  esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo pro stogą vietos turi būti užsandarintos;

68.4.  stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;

68.5.  stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm.

69.  Falcais sujungtais skardos lakštais dengtų šlaitinių stogų dangos įrengimo reikalavimai:

69.1.  falcais sujungtais skardos lakštais dengtų šlaitinių stogų mažiausias leidžiamas nuolydis 7 ;

69.2.  jei šlaitinio stogo nuolydis mažesnis kaip 25°, visos skardos jungtys turi būti su dvigubais falcais;

69.3.  karnizuose turi būti ištisinis 700 mm pločio lentų paklotas;

69.4.  ant stogo šlaito tvirtinamo nuosvyriojo stogo latako vietoje į abi puses po 500 mm nuo šio latako žemiausio taško įrengiamas ištisinis lentų paklotas;

69.5.  stogo šlaitų susikirtimo vietose, prie švieslangių ir kitose galimose vandens susikaupimo stogo vietose turi būti dvigubi skardos lakštų sujungimo falcai;

69.6.  falcais sujungtos skardos stogo danga dengiama ant medinių grebėstų. Atstumas tarp grebėstų turi būti ne didesnis kaip 200 mm;

69.7.  stovintieji skardos falcai turi būti įrengti stogo nuolydžio kryptimi, o gulstieji skardos falcai turi netrukdyti vandeniui nuo stogo nutekėti ir būti montuojami ties grebėstais;

69.8.  stogo nuolydžio kryptimi ties stovinčiaisiais falciniais sujungimais skarda turi būti tvirtinama ne didesniais kaip 600 mm intervalais;

69.9.  prie vertikalių paviršių skarda turi būti pakelta į viršų ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinta, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo;

69.10.  antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje užsandarinamos;

69.11.  esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti užsandarintos.

70.  Profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų dangos įrengimo reikalavimai:

70.1.  profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 7°;

70.2.  profiliuotos skardos lakštai ir skardinės čerpės turi būti pritvirtintos;

70.3.  stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;

70.4.  stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijos nepatektų vanduo. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm;

70.5.  antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos;

70.6.  esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo pro stogą vietos turi būti užsandarintos.

71.  Šlaitinių stogų (dengtų kito tipo dangomis nei paminėti 64–70 punktuose) reikalavimai:

71.1.  bendrieji šių dangų įrengimo reikalavimai atitinka V skyriuje nurodytus reikalavimus;

71.2.  stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;

71.3.  stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti užsandarintos su tam pritaikytais statybos produktais, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Ant vertikalių paviršių sandarinantys sluoksniai turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinti;

71.4.  antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos;

71.5.  esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo pro stogą vietos turi būti užsandarintos.

72.  Šlaitinių stogų dangų įrengimui naudojamų statybos produktų reikalavimai:

72.1.  šlaitinių stogų dangų įrengimui naudojamų statybos produktų atsparumas šalčiui turi būti ne mažesnis kaip 150 atsparumo šalčiui bandymų ciklų;

72.2.  šlaitinių stogų konstrukcijoms įrengti naudojamų medinių statybos produktų masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20 % ir ne mažesnis kaip 8 %.

73.  Vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų reikalavimai:

73.1.  atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais;

73.2.  lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavimais;

73.3.  lietvamzdžių dalys turi būti patikimai sujungtos;

73.4.  visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į stogo lataką. Stogo latakai turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas jų nesulaužytų;

73.5.  pakabinamų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28°, nuosvyriųjų – ne mažesnis kaip 2,9°;

73.6.  įrengiant latakus, būtina įvertinti galimas jų deformacijas ir, esant reikalui, įrengti paslankius kompensatorius;

73.7.  šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvai įrengiami pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius. Šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvus būtina įrengti šiais atvejais:

73.7.1  visų nuolydžių skardiniais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir kitų žmonių vaikščiojimo zonų;

73.7.2  kitais, negu 73.7.1 papunktyje išvardintais, statybos produktais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30°, – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų.

74.  Apšiltintų šlaitinių stogų su vėdinamu oro tarpu konstrukcijoje įrengti garus izoliuojančių ir vėjui nelaidžių statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti arba patikimai užsandarinti kitu būdu.

75.  Šlaitinių stogų pastogių vėdinimo reikalavimai:

75.1.  neapšiltintų ir apšiltintų šlaitinių stogų nešildomos pastogės turi būti natūraliai vėdinamos;

75.2.  pastogei vėdinti priešpriešinėse stogo pusėse įrengiamos angos. Angų plotas kiekvienoje pusėje turi būti ne mažesnis kaip 1:250 vėdinamos pastogės grindų ploto, t.y. bendras pastogės vėdinimo angų plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 1:500 pastogės grindų ploto.

76.  Šlaitinio stogo konstrukcijų vėdinimo reikalavimai:

76.1.  vėdinamuose šlaitiniuose stoguose stogo šlaito apačioje (atbrailoje) ir kraige turi būti angos. Šių angų matmenys turi atitikti reglamento 46.2 papunkčio reikalavimus;

76.2.  kai vėdinimo angoms įrengti naudojamos specialios čerpės arba vėdinimo kaminėliai, juos galima įrengti antroje eilėje nuo kraigo viršaus arba valminių stogų keterose;

76.3.  vėdinamuose šlaitiniuose stoguose vėdinamo oro sluoksnio aukštis turi atitikti reglamento 45.1 papunkčio reikalavimus;

76.4.  vėdinamuose šlaitiniuose stoguose tarpas tarp vandeniui nelaidaus sluoksnio ir stogo dangos turi būti vėdinamas išorės oru.

77.  Jeigu hidroizoliacinės dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijose nenurodyta kitaip, bituminėmis čerpėmis, banguotais lakštais, lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis, čerpėmis, falcais sujungtais skardos lakštais ir profiliuotos skardos lakštais dengtuose šlaitiniuose stoguose po minėtomis stogo dangomis įrengiamas ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis. Falcais sujungtais skardos lakštais, profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtuose šlaitiniuose stoguose ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis neturi liestis su šiomis stogo dangomis.

VIII SKYRIUS

LANGAI IR IŠORINĖS DURYS

78.  Projektuojant langus ir išorines duris turi būti įvertinti šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai.

79.  Langams, projektuojamiems ir montuojamiems A, A+ ir A++ klasės pastatuose STR 2.01.02:2016 [6.18], turi būti nurodyta kiekvieno matmens lango šilumos perdavimo koeficiento U_wd (W/(m²·K)) vertė. Šių energinio naudingumo klasių pastatų langų šiluminės savybės įvertinamos taip:

79.1.  jeigu nėra atitinkamo matmens lango šilumos perdavimo koeficiento U_wd(W/(m²·K)) vertę patvirtinančių dokumentų, ši vertė nustatoma pagal STR 2.01.02:2016 [6.18] ir reglamento4 priede nurodytus duomenis;

79.2.  jeigu skirtingų matmenų langų šilumos perdavimo koeficiento vertės apskaičiuotos LST EN ISO 10077-1:2017 [6.26] nurodyta tvarka, išeities duomenys skaičiavimams, t.y. lango rėmo šilumos perdavimo koeficiento U_f vertė, stiklo paketo šilumos perdavimo koeficiento U_g vertė ir ilgininio šiluminio tiltelio tarp lango rėmo ir stiklo paketo šilumos perdavimo koeficiento Ψ_gvertė turi būti patvirtintos notifikuotos įstaigos. Langų šilumos perdavimo koeficientų verčių pagal LST EN ISO 10077-1:2017 [6.26] skaičiavimo duomenys pateikiami taip:

79.2.1 nurodoma lango rėmo šilumos perdavimo koeficiento U_f vertė 0,01 W/(m²·K) tikslumu;

79.2.2  nurodoma lango stiklo paketo šilumos perdavimo koeficiento U_g vertė 0,01 W/(m²·K) tikslumu;

79.2.3  nurodoma ilginio šiluminio tiltelio tarp lango rėmo ir stiklo paketo šilumos perdavimo koeficiento Ψ_gvertė 0,01 W/(m·K) tikslumu;

79.2.4  nurodomi lango matmenys 1 mm tikslumu;

79.2.5  pateikiama nurodyto matmens lango apskaičiuotoji šilumos perdavimo koeficiento U_wd(W/(m²·K)) vertė dviejų reikšminių skaičių tikslumu.

80.  Langų ir išorinių durų atsparumo vėjo apkrovai projektiniai rodikliai nustatomi atsižvelgiant į pastato vėjo apkrovos rajoną, vietovės tipą, aukštį virš grunto lygio ir vietą pastate (žr. reglamento 1 priedą). Langų ir išorinių durų klasė pagal atsparumą vėjo apkrovai turi būti ne žemesnė už nurodytą 8 lentelėje.

Reikalavimai langų ir išorinių durų savybėms pagal vėjo apkrovos klases

8 lentelė

Eil. Nr.	Langų ar išorinių durų aukštis virš grunto lygio (h) m	Langų ir išorinių durų vėjo apkrovos klasė pagal LST EN 12210:2016 [6.31]
		Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
		A	B	C	A	B	C	A	B	C
1.	Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonose
2.	h˂6	A1	A1	A1	A2	A1	A1	A2	A2	A1
3.	6≤h˂15	A2	A1	A1	A2	A2	A1	A3	A2	A2
4.	15≤h˂30	A2	A2	A1	A3	A2	A2	A4	A3	A2
5.	30≤h˂60	A3	A2	A2	A3	A3	A2	A4	A3	A3
6.	60≤h˂100	A3	A3	A2	A4	A3	A3	A5	A4	A3
7.	Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose
8.	h˂6	A3	A2	A2	A4	A3	A2	A5	A4	A3
9.	6≤h˂15	A4	A3	A2	A5	A4	A3	A5	A5	A3
10.	15≤h˂30	A5	A4	A3	A5	A5	A3	B5	A5	A4
11.	30≤h˂60	A5	A4	A4	A5	A5	A5	C5	A5	A5
12.	60≤h˂100	A5	A5	A4	C5	A5	A5	AE2500	C5	A5
13.	Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose
14.	h˂6	A4	A3	A2	A5	A4	A3	A5	A5	A4
15.	6≤h˂15	A5	A4	A3	A5	A5	A4	AE2500	A5	A5
16.	15≤h˂30	A5	5	A4	AE2500	A5	A5	AE2500	B5	A5
17.	30≤h˂60	A5	A5	A5	AE2500	A5	A5	AE2500	AE2500	C5
18.	60≤h˂100	AE2500	A5	A5	AE2500	AE2500	B5	AE2500	AE2500	AE2500

81.  Langų ir išorinių durų vandens nepralaidumo klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 9 lentelėje. Šios lentelės reikalavimai netaikomi išorinėms durims ir langams, apsaugotiems nuo tiesioginio lietaus poveikio, t. y. kai ant šių gaminių eksploatavimo metu nepatenka lietus.

Reikalavimai langų ir išorinių durų vandens nepralaidumui

9 lentelė

Eil. Nr.	Langų ar išorinių durų aukštis virš grunto lygio (h) m	Langų ir išorinių durų vandens nepralaidumo klasė pagal LST EN 12208:2002 [6.32]
		Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
		A	B	C	A	B	C	A	B	C
1.	Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonose
2.	h˂6	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B
3.	6≤h˂15	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	5A, 5B	4A, 4B	4A, 4B
4.	15≤h˂30	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	5A, 5B	4A, 4B	4A, 4B	6A, 6B	4A, 4B	4A, 4B
5.	30≤h˂60	4A, 4B	4A, 4B	4A, 4B	5A, 5B	4A, 4B	4A, 4B	6A, 6B	5A, 5B	5A, 5B
6.	60≤h˂100	5A, 5B	4A, 4B	4A, 4B	6A, 6B	5A, 5B	4A, 4B	8A	6A, 6B	5A, 5B
7.	Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose
8.	h˂6	5A, 5B	4A, 4B	4A, 4B	6A, 6B	5A, 5B	4A, 4B	8A	6A, 6B	4A, 4B
9.	6≤h˂15	6A, 6B	5A, 5B	4A, 4B	8A	6A, 6B	4A, 4B	8A	7A, 7B	5A, 5B
10.	15≤h˂30	8A	6A, 6B	4A, 4B	8A	7A, 7B	5A, 5B	9A	8A	7A, 7B
11.	30≤h˂60	8A	6A, 6B	6A, 6B	9A	8A	7A, 7B	9A	8A	8A
12.	60≤h˂100	8A	8A	7A, 7B	9A	9A	8A	E750	9A	9A
13.	Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose
14.	h˂6	7A, 7B	5A, 5B	4A, 4B	8A	6A, 6B	5A, 5B	9A	8A	6A, 6B
15.	6≤h˂15	8A	6A, 6B	5A, 5B	9A	8A	6A, 6B	E750	8A	7A, 7B
16.	15≤h˂30	9A	8A	6A, 6B	E750	8A	7A, 7B	E750	9A	8A
17.	30≤h˂60	9A	8A	8A	E750	9A	8A	E750	E750	9A
18.	60≤h˂100	E750	9A	8A	E750	E750	9A	E750	E750	E750

82. Langų ir išorinių durų oro skverbties klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 10 lentelėje:

Reikalavimai langų ir išorinių durų oro skverbties klasėms

10 lentelė

Eil. Nr.	Langų ar išorinių durų aukštis virš grunto lygio (h) m	Langų ir išorinių durų oro skverbties klasė pagal LST EN 12207:2017 [6.30]
		Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
		A	B	C	A	B	C	A	B	C
1.	Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonose
2.	h˂6	2	2	2	2	2	2	2	2	2
3.	6≤h˂15	3	3	3	3	3	3	3	3	3
4.	15≤h˂30	3	3	3	3	3	3	3	3	3
5.	30≤h˂60	3	3	3	3	3	3	3	3	3
6.	60≤h˂100	3	3	3	3	3	3	3	3	3
7.	Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose
8.	h˂6	2	2	2	2	2	2	2	2	2
9.	6≤h˂15	3	3	3	3	3	3	3	3	3
10.	15≤h˂30	3	3	3	3	3	3	4	3	3
11.	30≤h˂60	3	3	3	3	3	3	4	3	3
12.	60≤h˂100	3	3	3	4	3	3	4	4	3
13.	Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose
14.	h˂6	2	2	2	2	2	2	2	2	2
15.	6≤h˂15	3	3	3	3	3	3	4	3	3
16.	15≤h˂30	3	3	3	4	3	3	4	4	3
17.	30≤h˂60	3	3	3	4	3	3	4	4	4
18.	60≤h˂100	4	3	3	4	4	4	4	4	4

83. Langų mechaninio patvarumo klasė parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Ši klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 11 lentelėje.

Reikalavimai langų mechaniniam patvarumui

11 lentelė

Eil. Nr.	Langų mechaninio patvarumo klasė LST EN 12210:2016 [6.31]	Naudojimo sąlygos ir langų mechaninio patvarumo klasę atitinkantis atsparumas varstymui, varstymo ciklai	Langų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam patvarumui, aprašas
1.	1	Lengvos 5000	Pastatai, kuriuose mažas langų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei, yra svarbios paskatos rūpestingai naudoti, maža atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., gyvenamieji namai ir biurai).
2.	2	Vidutinės 10 000	Pastatai, kur vidutinis langų varstymo dažnis, ribotas priėjimas visuomenei, tam tikros paskatos rūpestingai naudoti, bet yra atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., ligoninės, viešbučiai, biurai).
3.	3	Sunkios 20 000	Pastatai, kuriuose didelis visuomenės naudojimo dažnis, paskatos rūpestingai naudoti mažos ir didelė atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., įstaigų pastatai, bibliotekos, mokyklos).

84.  Išorinių durų mechaninio patvarumo klasė turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Ši klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą reglamento 12 lentelėje.

Reikalavimai išorinių durų mechaniniam patvarumui

12 lentelė

Eil. Nr.	Išorinių durų mechaninio patvarumo klasė LST EN 12400:2003 [6.33]	Naudojimo sąlygos ir išorinių durų mechaninio patvarumo klasę atitinkantis atsparumas varstymui, varstymo ciklai	Išorinių durų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam patvarumui, aprašas
1.	1	Labai lengvos 5 000	Pastatai, kuriuose mažas durų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei, svarbios paskatos rūpestingai naudoti, labai maža atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., vienbučiai gyvenamieji namai).
2.	2	Lengvos 10 000	Pastatai, kuriuose nedidelis durų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei, svarbios paskatos rūpestingai naudoti, maža atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., gyvenamieji namai su atskiromis laiptinėmis, maži biurai).
3.	3	Vidutiniškai lengvos 20 000	Pastatai, kuriuose nedidelis durų varstymo dažnis, retas visuomenės priėjimas, yra paskatos rūpestingai naudoti, maža atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., 1–3 butų gyvenamieji namai, nedideli biurai).
4.	4	Vidutinės 50 000	Pastatai, kuriuose vidutinis naudojimo dažnis, ribotas visuomenės priėjimas, yra paskatos rūpestingai naudoti, bet yra atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., vidutinio dydžio gyvenamieji namai, biurai, mažos įmonės, vidutinio dydžio įstaigos).
5.	5	Normalios 100 000	Pastatai, kuriuose normalus naudojimo dažnis, paskatos rūpestingai naudoti mažos, bet yra sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešbučiai, biurai, vaikų darželiai, specializuotos mokyklos, mažos prekybos ir paslaugų įmonės).
6.	6	Intensyvios 200 000	Pastatai, kuriuose intensyvus naudojimo dažnis, yra sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., daugiabučiai gyvenamieji namai, vidutinės prekybos ir paslaugų įmonės, specializuotos mokyklos, viešbučiai, biurai, transporto pastatai).
7.	7	Sunkios 500 000	Pastatai, kuriuose didelis visuomenės naudojimo dažnis, sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešieji ir įstaigų pastatai, prekybos ir paslaugų įmonės, bibliotekos, ligoninės, mokyklos, transporto pastatai).
8.	8	Labai sunkios 1000 000	Pastatai, kuriuose labai didelis visuomenės naudojimo dažnis ir didelė atsitiktinio sugadinimo, netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., transporto pastatai, didelės parduotuvės, koncertų ir sporto salės, bendrojo lavinimo mokyklos).

85.  Langų mechaninio stiprio klasė parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Šios klasės turi būti ne žemesnės už nurodytas reglamento 13 lentelėje.

Reikalavimai langų savybėms pagal jų mechaninį stiprį

13 lentelė

Eil. Nr.	Langų mechaninio stiprio klasė LST EN 13115:2002 [6.35]	Langų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam stipriui, aprašas
1.	1	Pastatai, kuriuose mažas langų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei ir labai maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., gyvenamieji namai ir biurai).
2.	2	Pastatai, kuriuose vidutinis langų varstymo dažnis, ribotas visuomenės priėjimas ir maža atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešbučiai, biurai).
3.	3	Pastatai, kuriuose didelis langų varstymo dažnis, ribotas visuomenės priėjimas ir didelė atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešieji ir įstaigų pastatai, ligoninės).
4.	4	Pastatai, kuriuose labai didelis naudojimo dažnis, ir labai didelė atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., specializuotos ir bendrojo lavinimo mokyklos).

86.  Išorinių durų mechaninio stiprio klasė ir veikiamųjų jėgų klasė parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Šios klasės turi būti ne žemesnės už nurodytas reglamento 14 lentelėje.

Reikalavimai išorinių durų savybėms pagal jų mechaninį stiprį

14 lentelė

Eil. Nr.	Išorinių durų mechaninio stiprio klasė LST EN 1192:2002 [6.34]	Išorinių durų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam stipriui, aprašas
1.	1	Retas ir tvarkingas naudojimas, maža atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., 1–2 butų gyvenamieji namai ir mažų biurų pastatai).
2.	2	Vidutinio dažnumo tvarkingas naudojimas, vidutinė atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., 10–30 butų gyvenamieji namai, vidutinio dydžio įstaigų, viešbučių, vaikų darželių, mažų prekybos ir paslaugų įmonių pastatai).
3.	3	Dažnas netvarkingas naudojimas, kai didelė sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., didelių įstaigų, paslaugų įmonių, bibliotekų, ligoninių pastatai).
4.	4	Dažnas netvarkingas naudojimas (pvz., didelių parduotuvių, koncertų ir sporto salių, mokyklų ir transporto pastatai).

87.  Projektuotojas turi parinkti langų ir išorinių durų atsparumo įsilaužimui projektinius rodiklius pagal pastato ar jo patalpų saugumui keliamus reikalavimus ir kitus veiksnius, pvz., pastato ar patalpų savininko, draudimo kompanijos, apsaugos įmonės, policijos ir kitus reikalavimus. Langų ir išorinių durų atsparumo įsilaužimui projektiniai rodikliai turi būti apibūdinti atsparumo įsilaužimui klase, nustatoma pagal LST EN 1627:2011 [6.36] standartą.

88.  Langai ir išorinės durys pastatuose montuojami pagal gamintojo rekomendacijas arba kitas jo nurodytas ir viešai paskelbtas instrukcijas.

iX SKYRIUS

ŠVIESLANGIAI

89.  Projektuojant švieslangius, įvertinami šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai.

90.  Projektuojamų ir statomų pastatų švieslangių šilumos perdavimo koeficiento U_bw (W/(m²·K)) vertė įvertinama taip:

90.1.  atskirųjų švieslangių šilumos perdavimo koeficiento U_bw(W/(m²·K)) vertė turi būti nustatyta LST EN 1873:2014+A1:2016[6.27] nurodyta tvarka, nesant šių duomenų, U_bw(W/(m²·K)) vertė nustatoma pagal STR 2.01.02:2016 [6.18] 4 priede nurodytus duomenis;

90.2.  ištisinių švieslangių šilumos perdavimo koeficiento U_bw(W/(m²·K)) vertė turi būti nustatyta LST EN 14963:2007 [6.28] nurodyta tvarka, nesant šių duomenų, U_bw(W/(m²·K)) vertė nustatoma pagal STR 2.01.02:2016 [6.18] 4 priede nurodytus duomenis.

91.  Švieslangių atsparumo vėjo apkrovai reikalavimai :

91.1.  atskirų švieslangių mechaninis atsparumas išsklaidytai apkrovai iš viršaus ir iš apačios turi būti nustatytas pagal LST EN 1873:2014+A1:2016 [6.27] reikalavimus ir būti ne mažesnis už reglamento 1 priede 10 punkte nurodytas vėjo apkrovas;

91.2.  ištisinių švieslangių mechaninis atsparumas išsklaidytai apkrovai iš viršaus ir iš apačios turi būti nustatytas pagal LST EN 14963:2007 [6.28] reikalavimus ir būti ne mažesnis už reglamento 1 priede 10 punkte nurodytas vėjo apkrovas.

92.  Reikalavimai švieslangių vandens nepralaidumui:

92.1.  jeigu ant švieslangių gali patekti atmosferiniai krituliai, švieslangiai turi būti nelaidūs vandeniui. Šiuo atveju atskirųjų švieslangių vandens nepralaidumas nustatomas pagal LST EN 1873:2014+A1:2016 [6.27], ištisinių – pagal LST EN 14963:2007 [6.28] reikalavimus;

92.2.  jeigu ant švieslangių atmosferiniai krituliai nepatenka, reikalavimai jų vandens nepralaidumui nekeliami.

X SKYRIUS

KONSTRUKCINIS SANDARUSIS ĮSTIKLINIMAS

93.  Projektuojant konstrukcinį sandarųjį įstiklinimą turi būti įvertinti šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai.

94.  Projektuojamų ir statomų pastatų konstrukcinio sandariojo įstiklinimo šilumos perdavimo koeficiento U_og (W/(m²·K)) vertė įvertinama taip: šilumos perdavimo koeficiento U_og(W/(m²·K)) vertė turi būti apskaičiuota LST EN ISO 10077-1:2017 [6.26] nurodyta tvarka, nesant šių skaičiavimų, U_og(W/(m²·K)) vertė nustatoma pagal STR 2.01.02:2016 [6.18] 4 priede nurodytus duomenis.

95.  Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo atsparumo vėjo apkrovai projektiniai rodikliai nustatomi atsižvelgiant į pastato vėjo apkrovos rajoną, vietovės tipą, aukštį virš grunto lygio ir vietą pastate (reglamento 1 priedas). Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo klasė pagal atsparumą vėjo apkrovai turi būti ne žemesnė už nurodytą reglamento 1 priedo 1.1 lentelėje. Šios lentelės reikalavimai netaikomi konstrukciniam sandariajam įstiklinimui, apsaugotam nuo tiesioginio vėjo poveikio, kai šių gaminių eksploatavimo metu neveikia tiesioginis vėjas.

96.  Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo vandens nepralaidumo klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą reglamento 15 lentelėje. Šios lentelės reikalavimai netaikomi konstrukciniam sandariajam įstiklinimui, apsaugotam nuo tiesioginio lietaus poveikio, t. y. kai ant šių gaminių eksploatavimo metu nepatenka lietus.

Reikalavimai konstrukcinio sandariojo įstiklinimo vandens nepralaidumo klasėms

15 lentelė

Eil. Nr.

Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo aukštis virš grunto lygio (h), m

Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo vandens nepralaidumo klasė pagal LST EN 12154:2002 [6.62]

Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone

Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone

Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone

A

B

C

A

B

C

A

B

C

1.

Reikalavimai konstrukciniam sandariajam įstiklinimui, esančiam pastato centrinėse zonose

2.

h<6

R4

R4

R4

R4

R4

R4

R4

R4

R4

3.

6≤h<15

R4

R4

R4

R4

R4

R4

R4

R4

R4

4.

15≤h<30

R4

R4

R4

R4

R4

R4

R4

R4

R4

5.

30≤h<60

R4

R4

R4

R4

R4

R4

R5

R4

R4

6.

60≤h<100

R4

R4

R4

R5

R4

R4

R5

R5

R4

7.

Reikalavimai konstrukciniam sandariajam įstiklinimui, esančiam pastato pakraščiuose

8.

h<6

R4

R4

R4

R5

R4

R4

R5

R4

R4

9.

6≤h<15

R5

R4

R4

R5

R4

R4

R6

R5

R4

10.

15≤h<30

R5

R4

R4

R6

R5

R4

R6

R5

R5

11.

30≤h<60

R5

R5

R4

R6

R5

R5

R7

R6

R5

12.

60≤h<100

R6

R5

R5

R7

R6

R5

RE750

R7

R6

13.

Reikalavimai konstrukciniam sandariajam įstiklinimui, esančiam pastato kampuose

14.

h<6

R5

R4

R4

R5

R4

R4

R6

R5

R4

15.

6≤h<15

R5

R4

R4

R6

R5

R4

R7

R6

R5

16.

15≤h<30

R6

R5

R4

R7

R6

R5

RE750

R7

R6

17.

30≤h<60

R6

R5

R5

RE750

R7

R6

RE900

RE750

R7

18.

60≤h<100

R7

R6

R5

RE900

RE750

R6

RE1200

RE900

RE750

97.  Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo oro skverbties klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą reglamento 16 lentelėje.

Reikalavimai konstrukcinio sandariojo įstiklinimo oro skverbties klasėms

16 lentelė

Eil. Nr.	Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo aukštis virš grunto lygio (h), m	Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo oro skverbties klasė pagal LST EN 12152:2002 [6.61]
		Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
		A	B	C	A	B	C	A	B	C
1.	Reikalavimai konstrukciniam sandariajam įstiklinimui, esančiam pastato centrinėse zonose
2.	h˂6	2	2	2	2	2	2	2	2	2
3.	6≤h˂15	3	3	3	3	3	3	3	3	3
4.	15≤h˂30	3	3	3	3	3	3	3	3	3
5.	30≤h˂60	3	3	3	3	3	3	3	3	3
6.	60≤h˂100	3	3	3	3	3	3	3	3	3
7.	Reikalavimai konstrukciniam sandariajam įstiklinimui, esančiam pastato pakraščiuose
8.	h˂6	2	2	2	2	2	2	2	2	2
9.	6≤h˂15	3	3	3	3	3	3	3	3	3
10.	15≤h˂30	3	3	3	3	3	3	4	3	3
11.	30≤h˂60	3	3	3	3	3	3	4	3	3
12.	60≤h˂100	3	3	3	4	3	3	4	4	3
13.	Reikalavimai konstrukciniam sandariajam įstiklinimui, esančiam pastato kampuose
14.	h˂6	2	2	2	2	2	2	2	2	2
15.	6≤h˂15	3	3	3	3	3	3	4	3	3
16.	15≤h˂30	3	3	3	4	3	3	4	4	3
17.	30≤h˂60	3	3	3	4	3	3	4	4	4
18.	60≤h˂100	4	3	3	4	4	4	4	4	4

98.  Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo mechaninio patvarumo reikalavimai turi būti užtikrinti pagal ETAG 002 [6.49] reikalavimus. Jei konstrukcinio sandariojo įstiklinimo sistemoje sumontuotas langas, jo mechaninio patvarumo klasė parenkama pagal numatomas jo naudojimo sąlygas. Ši klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą reglamento 11 lentelėje.

99.  Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo mechaninio stiprio klasė parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Jeigu konstrukciniame sandariajame įstiklinime sumontuotas varstomas langas, jo klasės turi būti ne žemesnė už nurodytą reglamento 13 lentelėje.

XI SKYRIUS

VARTAI

100.   Projektuojant vartus turi būti įvertinti šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai LST EN 13241:2003+A2:2016 [6.40].

101.   Projektuojamų ir statomų pastatų vartų šilumos perdavimo koeficiento U_d2 (W/(m²·K)) vertė įvertinama taip: šilumos perdavimo koeficiento U_d2(W/(m²·K)) vertė turi būti nustatyta LST EN 13241:2003+A2:2016 [6.40] nurodyta tvarka, nesant šių duomenų, U_d2(W/(m²·K)) vertė nustatoma pagal STR 2.01.02:2016 [6.18] 4 priede nurodytus duomenis.

102.   Vartų atsparumo vėjo apkrovai projektiniai rodikliai nustatomi atsižvelgiant į pastato vėjo apkrovos rajoną, vietovės tipą, aukštį virš grunto lygio ir vietą pastate (žr. reglamento 1 priedą). Konstrukcinio sandariojo įstiklinimo klasė pagal atsparumą vėjo apkrovai turi būti ne žemesnė už nurodytą reglamento 17 lentelėje. Šios lentelės reikalavimai netaikomi vartams, apsaugotiems nuo tiesioginio vėjo poveikio, t. y. kai šių gaminių eksploatavimo metu neveikia tiesioginis vėjas.

Reikalavimai vartų savybėms pagal vėjo apkrovos klases

17 lentelė

Eil. Nr.	Vartų aukštis virš grunto lygio (h), m	Vartų vėjo apkrovos klasė pagal LST EN 12424:2002 [6.63]
		Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone							Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone				Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
		A	B		C				A		B	C	A	B		C
1.	Reikalavimai vartams, esantiems pastato centrinėse zonose
2.	h˂6	1	1			1			1		1	1	1	1		1
3.	6≤h˂15	1	1			1			2		1	1	2	1		1
4.	15≤h˂30	1	1			1			2		1	1	2	2		1
5.	30≤h˂60	2	1			1			2		2	1	3	2		2
6.	60≤h˂100	2	2			1			3		2	2	3	3		2
7.	Reikalavimai vartams, esantiems pastato pakraščiuose
8.	h˂6	2	1		1			3		2		1	3	2		2
9.	6≤h˂15	3	2		1			4		3		2	4	3		2
10.	15≤h˂30	3	3		2			4		3		3	5	4		3
11.	30≤h˂60	4	3		3			5		4		3	5	5		4
12.	60≤h˂100	5	4		4			5		5		4	5	5		5
13.	Reikalavimai vartams, esantiems pastato kampuose
14.	h˂6	3		2			1		4		3	2	5	4	3
15.	6≤h˂15	4		3			2		5		4	3	5	5	4
16.	15≤h˂30	5		4			3		5		5	4	5	5	5
17.	30≤h˂60	5		5			4		5		5	5	5	5	5
18.	60≤h˂100	5		5			5		5		5	5	5	5	5

103.   Vartų vandens nepralaidumo klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą reglamento 18 lentelėje. Šios lentelės reikalavimai netaikomi vartams, apsaugotiems nuo tiesioginio lietaus poveikio, t. y. kai ant šių gaminių eksploatavimo metu nepatenka lietus.

Reikalavimai vartų vandens nepralaidumo klasėms

18 lentelė

Eil. Nr.	Vartų aukštis virš grunto lygio (h), m	Vartų vandens nepralaidumo klasė pagal LST EN 12425:2002 [6.64]
		Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone			Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
		A	B	C	A	B	C	A	B	C
1.	Reikalavimai vartams, esantiems pastato centrinėse zonose
2.	h˂6	3	2	2	3	3	2	3	3	3
3.	6≤h˂15	3	3	2	3	3	3	3	3	3
4.	15≤h˂30	3	3	3	3	3	3	3	3	3
5.	30≤h˂60	3	3	3	3	3	3	3	3	3
6.	60≤h˂100	3	3	3	3	3	3	3	3	3
7.	Reikalavimai vartams, esantiems pastato pakraščiuose
8.	h˂6	3	3	3	3	3	3	3	3	3
9.	6≤h˂15	3	3	3	3	3	3	3	3	3
10.	15≤h˂30	3	3	3	3	3	3	3	3	3
11.	30≤h˂60	3	3	3	3	3	3	3	3	3
12.	60≤h˂100	3	3	3	3	3	3	3	3	3
13.	Reikalavimai vartams, esantiems pastato kampuose
14.	h˂6	3	3	3	3	3	3	3	3	3
15.	6≤h˂15	3	3	3	3	3	3	3	3	3
16.	15≤h˂30	3	3	3	3	3	3	3	3	3
17.	30≤h˂60	3	3	3	3	3	3	3	3	3
18.	60≤h˂100	3	3	3	3	3	3	3	3	3

104.   Vartų oro skverbties klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 19 lentelėje.

Reikalavimai vartų oro skverbties klasėms

19 lentelė

Eil. Nr.	Vartų aukštis virš grunto lygio (h), m	Vartų oro skverbties klasė pagal LST EN 12426:2002 [6.29]
		Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone				Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone						Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
		A		B	C	A		B		C	A				B			C
1.	Reikalavimai vartams, esantiems pastato centrinėse zonose
2.	h˂6	2	2		2	2	2		2		2			2			2
3.	6≤h˂15	2	2		2	2	2		2		2			2			2
4.	15≤h˂30	2	2		2	2	2		2		3			2			2
5.	30≤h˂60	2	2		2	3	2		2		3			3			2
6.	60≤h˂100	2	2		2	3	2		2		3			3			3
7.	Reikalavimai vartams, esantiems pastato pakraščiuose
8.	h˂6	2	2		2	3	2		2		3		3			2
9.	6≤h˂15	3	2		2	3	3		2		4		3			3
10.	15≤h˂30	3	3		2	4	3		3		4		4			3
11.	30≤h˂60	3	3		3	4	4		3		5		4			4
12.	60≤h˂100	4	3		3	4	4		4		5		5			4
13.	Reikalavimai vartams, esantiems pastato kampuose
14.	h˂6	3	2		2	3	3			2	4		3			3
15.	6≤h˂15	3	3		2	4	3			3	5		4			3
16.	15≤h˂30	4	3		3	5	4			3	5		4			4
17.	30≤h˂60	4	4		3	5	4			4	6		5			5
18.	60≤h˂100	5	4