Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS UNIVERSITETŲ BOTANIKOS SODŲ VEIKLOS PLĖTROS GAIRIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2016 m. spalio 12 d. Nr. 1034
Vilnius
Siekdama užtikrinti Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos stabilumą ir tęstinumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pasiūlyti Vilniaus miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybei, Vilniaus universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui, Klaipėdos universitetui, Šiaulių universitetui ir kitoms suinteresuotoms institucijoms dalyvauti įgyvendinant Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos plėtros gairių aprašą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1034
LIETUVOS UNIVERSITETŲ BOTANIKOS SODŲ VEIKLOS PLĖTROS GAIRIŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos plėtros gairių aprašo (toliau – Aprašas) paskirtis – nustatyti svarbiausius Lietuvos universitetų botanikos sodų (toliau – botanikos sodai) veiklos plėtros prioritetus ir įgyvendinimo kryptis.
2. Botanikos sodai yra daugiafunkciai objektai, kurie dalyvauja studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, edukacinėse veiklose, kaupia ir saugo augalų kolekcijas, dalyvauja organizuojant įvairius renginius visuomenei, atlieka rekreacines funkcijas.
II SKYRIUS
ESAMOS LIETUVOS UNIVERSITETŲ BOTANIKOS SODŲ BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Lietuvoje veikia 4 universitetų botanikos sodai: Vilniaus universiteto botanikos sodas, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Šiaulių universiteto botanikos sodas ir Klaipėdos universiteto botanikos sodas (duomenys apie kiekvieno botanikos sodo būklę pateikti priede).
5. Botanikos sodai yra viešųjų įstaigų Lietuvos valstybinių universitetų struktūriniai padaliniai. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas universitetams suteikia autonomiją, tai įpareigoja juos pačius imtis iniciatyvos ir atsakomybės už tinkamą savo misijos vykdymą.
6. Teisės aktuose botanikos sodų veiklos reglamentuotos nepakankamai. Kadangi botanikos sodai yra universitetų struktūriniai padaliniai, botanikos sodų veiklos reglamentuojamos universitetų dokumentuose (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo veikla aprašyta Statute, Vilniaus universiteto Botanikos sodo nuostatai patvirtinti Senato komisijos). Botanikos sodai paminėti Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme kaip atskirieji mokslinės, kultūrinės, memorialinės paskirties želdynai, tačiau pagrindinė jų misija visuomenei neaprašyta.
7. Dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo, kuris nustatytų ir botanikos sodų funkcijas, botanikos sodams sudėtinga gauti finansavimą augalų kolekcijoms kurti, išsaugoti, aplinkosauginiam švietimui plėtoti, rekreacinėms, turizmo ir kultūrinėms funkcijoms atlikti.
8. Botanikos sodų infrastruktūrą reikia atnaujinti. Botanikos soduose yra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų (dvarų), kuriuos būtina rekonstruoti ir pritaikyti botanikos sodų veikloms. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode yra Aukštosios Fredos dvaro rūmų kompleksas ir parkas, kurių statiniai itin prastos būklės (vienas sudegęs, 6 – didesni nei 100 kv. metrų, iš 14 renovuotinų pastatų – 9 kultūros paveldo paminklai), susidėvėjusi viešosios paskirties infrastruktūra. Per pastaruosius metus tik Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose atnaujinta dalis buvusio dvaro pastatų, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, tačiau šio sodo skyriuje, veikiančiame buvusio Vingio (Lukiškių) dvaro sodybos teritorijoje, visus paveldo pastatus ir tinklus būtina iš esmės rekonstruoti. Klaipėdos universiteto botanikos sodo administracijos pastate nėra kanalizacijos, vandentiekio, centrinio šildymo, patalpų studentams mokyti, lankytojams konsultuoti, edukacinei veiklai vykdyti. Šiaulių universiteto botanikos sode lankytojams skirta infrastruktūra labai prastos būklės, nėra patalpų edukacijai, sėkloms kaupti ir mokslinei laboratorijai, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos, elektros tinklai nesujungti su miesto elektros tinklais, todėl kyla nuolatinio elektros tiekimo problemų, nėra kietos dangos takų, suolelių, pavėsinių, parkavimo aikštelių, kavinės.
9. Botanikos sodai turi sukaupę gausų augalų genofondą, kurį sudaro saugomų rūšių augalai, augalai, įtraukti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, ir kiti naudojamieji augalai (sodo ir daržo, lauko, dekoratyviniai, turintys didelę vertę kaip turtinga genetinė medžiaga, skirta praktiniam naudojimui), studijų ir švietėjiškiems tikslams naudojami pasaulinės floros atstovai (taip pat ir saugomi tarptautiniu mastu). Tik į Lietuvos nacionalinių genetinių išteklių sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. DI-861 „Dėl Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašų patvirtinimo“, įtrauktiems augalams, esantiems Vilniaus universiteto botanikos sode ir Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botaniko sode, išlaikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skiria lėšų (2015 metais skirta 9 000 eurų). Šios lėšos nepadengia nė 50 procentų šių augalų išlaikymo išlaidų. Kitoms gausioms augalų kolekcijoms išlaikyti valstybės institucijos tikslinio finansavimo neskiria.
10. Botanikos sodų skaičiavimu, visiems 4 botanikos sodams išlaikyti iki 2020 metų prireiktų apie 24,4 mln. eurų. Iš jų stabiliai veiklai užtikrinti – 1,5 mln. eurų, sukauptiems augalų genetiniams ištekliams išlaikyti – 2,1 mln. eurų, botanikos sodų infrastruktūrai plėtoti – 16,7 mln. eurų, kultūros paveldui įveiklinti – 4,1 mln. eurų.
11. Botanikos soduose dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojų, mokslo darbuotojai sudaro nuo 4,1 iki 12,5 procento viso personalo. Botanikos soduose gerai išplėtota švietėjiška veikla, skirta plačiajai visuomenei. Botanikos sodų infrastruktūra naudojama universitetų ir kolegijų studijų procese. Augalų kolekcijos ir laboratorijos naudojamos studentų darbams ir praktikai, mokslo daktaro disertacijoms rengti. Botanikos soduose dirbantys tyrėjai dalyvauja mokslinių tyrimų projektuose, skelbia mokslinius straipsnius, vykdo eksperimentinės plėtros veiklas, kuria naujas augalų veisles. Nors botanikos sodai turi potencialą teikti aukšto lygio ekspertines paslaugas, vykdyti aplinkosauginį visuomenės švietimą, šiomis jų galimybėmis menkai naudojamasi.
12. Visuomenės domėjimasis tokiais objektais didėja. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos botanikos sodų lankytojų pagausėjo tris kartus (2015 metais – 177 tūkst. lankytojų). Botanikos sodai nuolat organizuoja aplinkosauginius, mokslo populiarinimo ir kultūrinius renginius, šventes, parodas, įgyvendina tarptautinius biologinei įvairovei išsaugoti skirtus projektus. Juose dirba savanorių tarnybos ir nacionalinės savanorystės programos savanoriai. Botanikos sodai – patrauklūs turizmo ir rekreacijos objektai. Išplėtojus tokių objektų lankytojams skirtą infrastruktūrą, organizuojant daugiau visuomenei skirtų renginių, didėtų miestų, kuriuose įsikūrę botanikos sodai, patrauklumas, būtų stiprinamos savivaldybių ir gyvenamosios vietos bendruomenės ir ugdomas visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas.
III SKYRIUS
BOTANIKOS SODŲ VEIKLOS PLĖTROS TIKSLAS, LAUKIAMI REZULTATAI, PRIORITETAI, KRYPTYS
14. Botanikos sodų veiklos plėtros tikslas – užtikrinti jų veiklos ilgaamžiškumą ir stabilumą, sudaryti sąlygas visapusiškai naudoti botanikos sodų potencialą aktualioms mokslo, švietimo, aplinkosaugos ir biologinės įvairovės išsaugojimo problemoms spręsti, kultūriniams, socialiniams valstybės poreikiams tenkinti, rekreacijai ir turizmui skatinti, taip pat stiprinti šį potencialą.
15. Įgyvendinant botanikos sodų veiklos plėtros tikslą, bus siekiama tokių rezultatų:
15.1. padidinti botanikos sodų lankytojų – ne mažiau nei po 7 procentus per metus, padidinti botanikos sodų teikiamų viešųjų paslaugų, renginių, gerinti jų kokybę;
15.2. renovuoti Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode Aukštosios Fredos dvaro rūmų parką ir ansamblį – paversti jo pastatus daugiafunkciais pastatais, skirtais lankytojams, administracijai, moksliniams tyrimams ir studijoms; išplėtoti Vilniaus universiteto botanikos sodo Kairėnuose bendrąją infrastruktūrą, apimančią lankytojams skirtus takus, techninius tinklus, informacinę sistemą, sukurti edukacinį centrą, renovuoti augalų saugyklą, atgaivinti Vingio skyriuje senojo Lukiškių dvaro kompleksą; plėtoti Šiaulių universiteto botanikos sodo bendrąją infrastruktūrą, apimančią techninius tinklus, takus, renovuoti ir rekonstruoti pastatus, privažiuojamuosius kelius; rekonstruoti Klaipėdos universiteto botanikos sodo administracinį pastatą, išplėtoti techninius tinklus, takus, įrengti lankytojams skirtą automobilių stovėjimo aikštelę;
15.3. išsaugoti turimas vertingas augalų kolekcijas, pagerinti jų kokybę ir jas pagausinti; ne mažiau kaip 20 procentų padidinti ex situ sąlygomis saugomų retųjų ir nykstančių Lietuvos augalų ir įtrauktų į nacionalinius genetinių išteklių sąrašus pavadinimų;
15.4. pagausinti atliekamų mokslinių tyrimų temų arba projektų, kasmet padidinti publikacijų, cituojamų duomenų bazėje ISI Web of Science ir turinčių citavimo indeksą, – ne mažiau kaip 5 procentais visų parengtų mokslinių publikacijų;
16. Botanikos sodų veiklų plėtros prioritetai:
17. Botanikos sodų veiklos plėtros kryptys:
17.1. veiklos pagal Aprašo 16.1 papunktyje nurodytą prioritetą kryptis:
17.1.1. atnaujinti moksliniams tyrimams, eksperimentinei veiklai ir studijoms skirtą infrastruktūrą arba įrengti naują;
17.2. veiklos pagal Aprašo 16.2 papunktyje nurodytą prioritetą kryptys:
17.2.3. teisės aktuose išsamiau reglamentuoti botanikos sodų funkcijas ir paskirtį saugant biologinę įvairovę ir genetinius išteklius, užtikrinti, kad išliktų soduose sukauptų vertingiausių augalų kolekcijos;
17.3. veiklos pagal Aprašo 16.3 papunktyje nurodytą prioritetą kryptys:
17.3.1. atnaujinti arba sukurti naują turizmui ir rekreacijai reikalingą infrastruktūrą: informacinius-edukacinius centrus, informacines sistemas, nuorodas, tualetus, kavines, automobilių stovėjimo aikšteles, apžvalginius takus;
IV SKYRIUS
LIETUVOS UNIVERSITETŲ BOTANIKOS SODŲ VEIKLOS PLĖTROS TIKSLŲ IR PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS
18. Įgyvendinant botanikos sodų veiklos plėtros tikslą ir prioritetus dalyvauja:
18.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija – įgyvendinant Aprašo 16.1 papunktyje nurodytą prioritetą;
18.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė – įgyvendinant Aprašo 16.2 papunktyje nurodytą prioritetą;
19. Botanikos sodų veiklos plėtros stebėseną vykdo ir pasiektus rezultatus analizuoja švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta komisija (toliau – komisija), sudaryta iš įgyvendinant botanikos sodų veiklos plėtros tikslą dalyvaujančių institucijų. Komisijai vadovauja švietimo ir mokslo viceministras.
20. Komisijos posėdžiai rengiami kasmet (ne vėliau nei iki gegužės 1 dienos). Per posėdžius atsakingos institucijos teikia informaciją apie Apraše nustatytų botanikos sodų plėtros prioritetų ir veiklos krypčių įgyvendinimo pažangą, problemas.
Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos plėtros gairių aprašo
priedas
DUOMENYS APIE LIETUVOS UNIVERSITETŲ BOTANIKOS SODUS
| Eil. Nr. |
|
Vilniaus universiteto botanikos sodas |
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas |
Klaipėdos universiteto botanikos sodas |
Šiaulių universiteto botanikos sodas |
| 1. |
Įsteigimo metai |
1781 |
1923 |
1993 |
1997 |
| 2. |
Užimamas žemės plotas |
198,85 hektaro; išsidėstęs dviejose vietose (Kairėnuose – 191,5 hektaro; Vingyje – 7,35 hektaro |
62,5 hektaro |
9,3 hektaro |
6,54 hektaro |
| 3. |
Uždirbamos lėšos, eurais (2015 metais) |
141 600 |
145 240 |
19 300 |
20 600 |
| 4. |
Valdomos kolekcijos: |
||||
|
|
taksonų |
9 925, iš jų 13 447 pavyzdžiai |
9 339, iš jų 11 355 pavyzdžiai |
3 417, iš jų 5 125 pavyzdžiai |
4 340
|
| Lietuvos retųjų ir nykstančių augalų, saugomų ex situ sąlygomis |
62 |
59 |
25 |
94 |
|
| įtrauktų į Lietuvos nacionalinių genetinių išteklių sąrašus augalų |
298 |
230 |
– |
– |
|
| naudojamųjų augalų (sodo ir daržo, lauko, dekoratyvinių) |
5 552 |
7 070 |
998 |
345 |
|
| studijų ir švietėjiškiems tikslams naudojamų pasaulinės floros atstovų |
3 629, iš jų 102, saugomų tarptautiniu mastu |
2 007 |
2 326 |
2 859, iš jų 114, saugomų tarptautiniu mastu |
|
| 5. |
Vykdomos 2015 metais veiklos |
||||
| 5.1. |
Edukacinės: |
||||
| ekskursijos |
563 |
561 |
52 |
148 |
|
| švietėjiški renginiai |
28 |
17 |
13 |
12 |
|
| viešosios paskaitos |
10 |
25 |
10 |
4 |
|
| teikiamos konsultacijos, apmokyta žmonių |
469 |
46
317 |
45
102 |
60 |
|
| 5.2. |
Dalyvavimas įgyvendinant studijų programas: |
||||
| darbuotojų skaitomi kursai |
8 |
13 |
8 |
8 |
|
| vadovavimas studentų darbams |
11 |
15 |
4 |
1 |
|
| vadovavimas praktikoms |
8 |
22 |
2 |
3 |
|
| 5.3. |
Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra: |
||||
| mokslinių tyrimų programos / projektai |
2 |
4 |
1/1 |
1 |
|
| eksperimentinės plėtros projektai (sukurta naujų augalų veislių) |
2 |
11 veislių registravimo stadijoje |
– |
1 |
|
| mokslinės publikacijos |
22, iš jų 3, turinčios citavimo indeksą |
18, iš jų 5, turinčios citavimo indeksą |
5, iš jų viena, turinti citavimo indeksą |
2 |
|
| pranešimai konferencijose |
27 |
42 |
4 |
6 |
|
| 5.4. |
Kultūrinė veikla: |
||||
| kultūriniai renginiai |
29 |
47 |
4 |
4 |
|
| parodos |
10 |
13 |
2 |
3 |
|
| 5.5. |
Rekreacija, turizmas: |
||||
| lankytojų per metus |
78 700 |
76 600 |
20 398 |
10 500 |
|
| renginiai (sveikatinimo, turizmo populiarinimo) |
6 |
17 |
4 |
3 |
|
| 5.6. |
Bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis: |
||||
| pasirašytos sutartys |
2 |
3 |
3 |
5 |
|
| bendri renginiai |
2 |
2 |
– |
15 |
|
| savanoriai |
27 |
9 (4 tarptautinės programos ir 16 Lietuvos savanorystės programų) |
10 |
– |
|
| 6. |
Personalas: |
||||
| darbuotojai (etatai), iš jų: |
87 (93 etatai) |
64 (53,85 etato) |
18 (18,25 etato) |
12 |
|
| administracija |
3 |
2 |
2 |
1 |
|
| tyrėjai, turintys mokslų daktaro arba habilituoto daktaro laipsnius |
8 (5,75 etato) |
8 |
1 (0,75 etato) |
3 |
|
| botaninių kolekcijų kuratoriai, specialistai |
29 |
31 |
5 |
2 |
|
| darbininkai |
47 |
23 |
10 |
6 |
|
| 7. |
Infrastruktūra (2015 metais) |
||||
| pastatai, statiniai, jų dydis ir būklė |
24 pastatai (iš jų 14 – nuo 200 iki 1 200 kv. metrų); iš didelių: 4 – nauji, 3 – rekonstruoti (2007–2008 metais); vienas – rekonstruojamas, kitus reikia kapitališkai remontuoti ar rekonstruoti: Kairėnuose 4 pastatus būtina kapitališkai remontuoti, labiausiai reikia atnaujinti augalų saugyklą; Vingyje būtina restauruoti visus 5 komplekso pastatus |
17 pastatų (nuo 126 iki 1 500 kv. metrų); visiems pastatams reikia kapitalinio remonto, išskyrus renovuotus vieną laboratorinį pastatą (390 kv. metrų) ir oranžeriją (980 kv. metrų) |
vienas pastatas (administracinis, plotas – 150 kv. metrų), 6 laikini statiniai (2 ūkinės paskirties patalpos, 2 pavėsinės, 2 polietileniniai šiltnamiai); administracinį pastatą reikia kapitališkai remontuoti |
2 pastatai (iš viso 380,85 kv. metro), viename iš jų (buvusioje daržinėje) yra administracinės ir darbinės (195,59 kv. metro) patalpos ir garažas –111, 14 kv. metrų; pastatai seni, neremontuoti ir nerenovuoti, juose yra vietinis šildymas, santechnika); juos būtina kapitališkai remontuoti ir rekonstruoti – pritaikyti darbuotojų poreikiams, augalams žiemoti, tyrimams atlikti |
|
| keliai, takai, techniniai tinklai ir jų būklė |
teritorijoje yra 10 kilometrų vidinių kelių, 15 kilometrų pėsčiųjų takų, 3 kilometrai elektros linijų, 5,5 kilometro veikiančių vandentiekio linijų, 1,6 kilometro nuotekų surinkimo tinklų, 1 kilometras dujotiekių, 1 kilometras šviesolaidžių; Kairėnuose 80 procentų tinklų nauji arba atnaujinti, Vingyje atnaujinta tik magistralinė vandentiekio ir elektros tiekimo linija; Kairėnuose labiausiai reikia atnaujinti ir plėtoti pėsčiųjų takus, augalų laistymo, apšvietimo, informacinę sistemas, Vingyje – visiškai atnaujinti visus techninius tinklus, takus |
teritorijoje yra apie 11 kilometrų vidinių kelių ir pėsčiųjų takų, iš jų geros būklės tik apie 1 kilometrą, kiti – visiškai susidėvėję, tilteliai, 11 kilometrų (iš viso) vidinių techninių tinklų; vandentiekio linijos ir laistymo sistemos visiškai susidėvėjusios; sodo teritorijoje nėra takų apšvietimo; būtina remontuoti laistymo sistemą |
teritorijoje yra 4,3 kilometro vidinių kelių, kurie naudojami ir kaip pėsčiųjų takai; techninių tinklų įvadai 2015 metais įrengti administracinia-me pastate; techninių tinklų teritorijoje nėra, tik 60 metrų elektros linija; būtina projektuoti ir įrengti elektros tiekimo linijas ir apšvietimą visoje teritorijoje, ūkiniuose statiniuose, šiltnamiuose; kelius būtina rekonstruoti: įrėminti bortais, tvarkyti dangą; būtina įrengti 40 vietų automobilių stovėjimo aikštelės kietą dangą ir suformuoti įvažą nuo pagrindinės gatvės |
teritorijoje iš viso yra 3 kilometrai vidinių takų, iš jų apie 1 kilometrą – įrengtų; 500 metrų ilgio vietinės vandentiekio linijos, artezinis gręžinys, paviršinio vandens šulinys; elektros tinklai prijungti prie geležinkelio tinklų; yra vietiniai sanitariniai mazgai; būtina elektros tinklus prijungti prie miesto tinklų, įrengti valymo įrenginius ir vandentiekį iš artezinio gręžinio |
|
|
|
turimos techninės priemonės (transportas, traktoriai, padargai ir kita) ir jų būklė |
6 traktoriai, vienas sunkvežimis, vienas mikroautobusas, 2 lengvieji automobiliai, vienas elektromobilis, vienas motoroleris, 12 smulkiųjų mechanizmų; 50 procentų šių techninių priemonių naujos, 50 procentų reikia atnaujinti |
4 traktoriai, vienas lengvasis automobilis, 14 smulkiųjų mechanizmų; 25 procentai jų nauji, 75 procentus reikia atnaujinti |
vienas traktorius su padargais, vienas sodo (vejos) traktoriukas, 4 žoliapjovės ir kirptukai, pjūklai; naujos technikos nėra, kai kurios eksploatavimo laikotarpis pasibaigęs |
2 mažagabaričiai traktoriai, 7 vienetai smulkiosios technikos; 75 procentus jos reikia atnaujinti |