LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NIEDAUS IR VEISIEJŲ EŽERŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2024 m. spalio 16 d. Nr. D1-341
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. D1-180 „Dėl Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, tikslinių programų ir veiksmų planų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 papunktį:
1. Tvirtinu Niedaus ir Veisiejų ežerų gamtotvarkos planą (toliau – gamtotvarkos planas) (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, planavimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-341
NIEDAUS IR VEISIEJŲ EŽERŲ GAMTOTVARKOS PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Niedaus ir Veisiejų ežerų gamtotvarkos planas (toliau – gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai (toliau – PAST) Niedaus ir Veisiejų ežerai (LTLAZB001) vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“.
2. Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – pagrindžiamoji informacija), skelbiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) interneto svetainėje (rubrika „Gamtotvarkos planai“).
II SKYRIUS
TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
3. Niedaus ir Veisiejų ežerų PAST, kuriai parengtas gamtotvarkos planas, yra Lietuvos Respublikos pietinėje dalyje, patenka į Alytaus apskrities Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūniją.
4. Teritorija apima valstybinį Niedaus ornitologinį draustinį (toliau – draustinis), kuris įsteigtas ir jo ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių ir Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“, siekiant išsaugoti perinčias upinių žuvėdrų (Sterna hirundo) kolonijas. Niedaus ornitologinio draustinio plotas – 118,622 ha, į jį patenka pusiau natūralios kilmės vandens telkinys, kuris susiformavo Niedaus ir Veisiejų ežerų sandūroje (Niedaus ežero vakarinėje dalyje), atsiradusioje dėl užtvindymo, 1956 m. pastačius Kapčiamiesčio hidroelektrinės užtvanką. Ši vakarinė ežero dalis įtraukta į draustinį. Teritorija plyti pietinėje Veisiejo ežero dalyje ir apima dalį ežero bei salas ties buvusia Veisiejo-Niedaus ežerų protaka. Istoriškai salos, iki pastatyta Kapčiamiesčio hidroelektrinė, buvo sausumos kalvos, vietovė buvo pelkėta, ja tekėjo upelis iš Veisiejo į Niedaus ežerą.
Teritorijoje žmonės užsiima mėgėjiška žvejyba, plaukioja, maudosi. Dvi salos buvo apaugusios aukšta žoline augalija, jas juosė tankūs nendrynai. Siekiant išsaugoti svarbiausią upinių žuvėdrų koloniją Pietų Lietuvoje, salos buvo tvarkomos 2020–2022 m., vykdant pagal Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos (LIFE) programą finansuojamą žuvėdrų apsaugai skirtą projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ (Nr. LIFE17 NAT/LT/000545) (toliau – LIFE projektas).
5. Teritorijoje dominuoja valstybinė žemė (94 %). Didžiąją teritorijos dalį apima valstybei nuosavybės teise priklausantys vidaus vandenų telkiniai (92,5 %) ir dviejų salų dalys (1,46 %) – vakarinės salos dalis ir dvi rytinės salos dalys. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Likusią salų teritorijos dalį (vakarinėje ir rytinėje salose) sudaro privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, priskirti Purvinių kaimui.
6. Draustinis įtrauktas į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, siekiant išsaugoti į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su visais pakeitimais (toliau – Direktyva 2009/147/EB) I priedą įrašytą perinčią paukščių rūšį – upinę žuvėdrą.
7. Siekiant išsaugoti teritorijoje perinčių upinių žuvėdrų gausią populiaciją, pirmosios išsamios šių paukščių apskaitos pradėtos 2000 m., vėliau upinės žuvėdros veisimosi biologijos ir elgsenos tyrimai vykdyti 2002 m. ir 2003 m., atliekant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų atranką, ir 2005–2007 m., Lietuvos ornitologų draugijai įgyvendinant žuvėdrų buveinių tvarkymo projektą. Vėliau perinčių upinių žuvėdrų apskaitos vykdytos 2005 m., 2007 m, 2009 m., 2011 m., 2013 m., 2015 m. ir 2017 m. vadovaujantis Valstybine aplinkos monitoringo programa, tvirtinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Upinių žuvėdrų apskaitos vykdytos ir 2019–2021 m., vykdant LIFE projektą.
8. 1996–2021 m. teritorijoje tyrimų ir stebėjimų metu aptiktos šios rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – SRS), ir (ar) į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su visais pakeitimais (toliau – Direktyva 92/43/EEB) II ir (ar) IV, V priedus, Direktyvos 2009/147/EB I ar II priedus:
8.1. bebras (Castor fiber) (Direktyvos 92/43/EEB V priedas). Aptinkama beveik visose pakrantėse ir salose. Rūšies apsaugos būklė gera;
8.2. ūdra (Lutra lutra) (Direktyvos 92/43/EEB II priedas). Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis, ežero pakrantėje aptikti rūšies veiklos pėdsakai. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
8.3. didysis baublys (Botaurus stellaris) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Teritorijoje peri 3 ar 4 poros. Rūšies apsaugos būklė gera;
8.4 mažasis baublys (Ixobrychus minutus) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Viena pora peri nereguliariai. Rūšies apsaugos būklė bloga, nepakankama;
8.5. didysis baltasis garnys (Egretta alba) (Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Rūšis teritorijoje neperi, teritorijoje aptinkama apie 20 besimaitinančių individų. Rūšies apsaugos būklė gera;
8.6. jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Reguliariai aptinkami medžiojantys suaugę ir jauni paukščiai. Galimai peri teritorijos apylinkėse. Rūšies apsaugos būklė gera;
8.7. nendrinė lingė (Circus aeruginosus) (Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Draustinio teritorijoje aptinkama tik veisimosi metu – balandžio–rugpjūčio mėn. Kiekvienais metais bent viena pora peri salas juosiančiuose nendrynuose. Rūšies apsaugos būklė gera;
8.8. pilkoji gervė (Grus grus) (Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Draustinio teritorijoje augančiuose nendrynuose kiekvienais metais peri 1–3 poros. Nuo 2017 m. pilkosios gervės daro reikšmingą žalą saloje perintiems kolonijiniams paukščiams – išlesa kirų ir upinių žuvėdrų kiaušinius. Rūšies apsaugos būklė gera;
8.9. juodoji žuvėdra (Chlidonias niger) (SRS, Direktyvos 2009/147/EB I priedas). Draustinio teritorijoje aptinkama tik pavasarinės migracijos ir veisimosi metu. Galimai pavienės poros peri draustinio teritorijoje arba atskrenda maitintis iš už draustinio esančių perimviečių. Rūšies apsaugos būklė nežinoma;
8.10. upinė žuvėdra (Direktyvos 2009/147/EB I priedas). 2005 m. šioje vietovėje perėjo per 200 porų upinių žuvėdrų, o tai sudarė 8 % šių paukščių populiacijos mūsų šalyje. Saloms užaugus, 2009 m. perinčių žuvėdrų skaičius sumažėjo iki 110–120 porų, o 2015–2017 m. siekė vos 20 porų. Didžiausia grėsmė žuvėdroms yra vietovės apaugimas aukštaūgėmis žolėmis, krūmais, plėšikiška kaspijinių kirų ir pilkųjų gervių veikla. Nuo 2017 m. kolonijai ypatingą žalą daro pilkosios gervės – jos visiškai sunaikina šimtus kirų ir žuvėdrų dėčių jaunikliams net nespėjus išsiristi ar užaugti. Dėl šios priežasties 2020 m. – saloje nuolat vaikščiojo čia pat perinčios kelios poros pilkųjų gervių – kolonijoje upinės žuvėdros net nesikūrė. Atlikus specialius buveinių tvarkymo darbus, išpjovus nendrių sąžalynus, kuriose perėdavo gervės, 2021 m. vėl aptikti 48 upinių žuvėdrų lizdai. Rūšies apsaugos būklė bloga;
8.11. jūršarkė (Haematopus ostralegus) (SRS). 2000–2002 m. vakarinėje atviroje saloje perėjo viena pora. Vėliau išnyko – tikriausiai dėl to, kad smėlėtos pakrantės užaugo nendrėmis. Rūšies apsaugos būklė bloga;
9. Pagrindinės grėsmės upinės žuvėdros populiacijai ir kitų salose perinčių saugomų paukščių, taip pat rudagalvių kirų nepalankią apsaugos būklę lemiančios sąlygos: veisimosi buveinių praradimas saloms užžėlus nendrėmis, sumedėjusia ar aukšta žoline augalija; dalis salose perinčių paukščių žūva ar apleidžia lizdus dėl kanadinių audinių gausos teritorijoje ir jos prieigose, taip pat pilkųjų gervių ir kaspijinių kirų plėšikavimo, antropogeninės kilmės trikdymo.
III SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
10. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti gerą upinių žuvėdrų perinčios populiacijos apsaugos būklę (ne mažiau kaip 160 perinčių porų) palaikant atviras šiai rūšiai svarbias salų buveines (dvi salos, kuriose bendras paukščiams perėti tinkamų buveinių plotas – ne mažesnis kaip 1,5 ha); palaikyti gausią rudagalvių kirų koloniją (ne mažiau kaip 500 porų), sudaryti palankias veisimosi sąlygas kitoms saugomoms paukščių rūšims (didžiajam ir mažajam baubliams, nendrinei lingei) visoje teritorijoje.
11. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
11.1. atkurti ir išsaugoti upinėms žuvėdroms perėti svarbias buveines – atviras, žema žoline augalija apaugusias salas – ne mažesniame kaip 1,5 ha salų plote;
IV SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
13. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje organizuoja Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija (toliau – direkcija). Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos rūšių ir jų buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.
V SKYRIUS
IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
15. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas pagrindžiamosios informacijos 4 skyriuje.
VI SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA
17. Gamtotvarkos planas periodiškai turi būti peržiūrimas įvertinant, kiek ir kokių suplanuotų priemonių įgyvendinta, gamtotvarkos plano priemonių poveikį, naujus veiksnius, kurių nebuvo rengiant šį planą, plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą, todėl būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (upinės žuvėdros, didžiojo ir mažojo baublio, nendrinės lingės), rudagalvių kirų ir jų buveinių kokybės, dydžio ar rūšių gausos, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo stebėsena. Tačiau pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas Niedaus ir Veisiejų ežerų PAST tikslinės rūšies – upinės žuvėdros perinčios populiacijos – stebėsenai, kad būtų įvertinta, ar jos būklė atitinka PAST apsaugos tiksluose numatytus rodiklius. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad gamtotvarkos plano tikslas ir uždaviniai neįgyvendinami, šį planą reikia tikslinti. Daugiau gamtotvarkos plano peržiūros ir tikslinimo nurodymų pateikiama pagrindžiamojoje informacijoje.
18. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas ne vėliau kaip po trejų metų nuo jo patvirtinimo. Vėliau, atsižvelgiant į saugomų gamtinių vertybių būklę ir unikalumą, peržiūrimas ir, jei reikia, tikslinamas ne rečiau kaip kas trejus metus parengiant peržiūros ataskaitą pagal Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, tikslinių programų ir veiksmų planų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. D1-180 „Dėl Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, tikslinių programų ir veiksmų planų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priede pateiktas rekomendacijas. Peržiūros ataskaita turi būti pateikta Tarnybai. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas, rekomendacijas.
19. Atliekant gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
19.5. Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (upinės žuvėdros, didžiojo ir mažojo baublio, nendrinės lingės), rudagalvių kirų populiacijų gausos pokyčiai, veisimosi buveinių būklė vadovaujantis stebėsenos rezultatais;
19.6. plano priemonių įgyvendinimo poveikis Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (upinės žuvėdros, didžiojo ir mažojo baublio, nendrinės lingės), rudagalvių kirų ir jų buveinių būklei;
20. Už gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrą ir tikslinimą atsakinga direkcija, kuri vertina Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (upinės žuvėdros, didžiojo ir mažojo baublio, nendrinės lingės), rudagalvių kirų būklę ir jų buveinių (atvirų salų ir priekrančių) kokybę, gamtotvarkos priemonių efektyvumą.
21. Teritorijoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (upinės žuvėdros, didžiojo ir mažojo baublio, nendrinės lingės) stebėsena atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos Valstybinės aplinkos monitoringo programos principinėmis nuostatomis. Rekomenduojama upinės žuvėdros monitoringą vykdyti kasmet. Toks poreikis grindžiamas būtinybe nuolat stebėti paskutiniais metais šiai rūšiai kylančias grėsmes, dėl kurių gali pablogėti perinčių upinių žuvėdrų būklė ar ši rūšis gali visiškai išnykti. Rudagalvio kiro stebėsenos rekomendacijos pateikiamos pagrindžiamojoje informacijoje. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga direkcija.
22. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinimas ir dažniau, nei nurodyta gamtotvarkos plano 18 punkte, jeigu atsiranda naujų aplinkybių, kurios nevertintos rengiant šį planą, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba randama veiksmingesnių būdų palankiai jų apsaugos būklei užtikrinti. Direkcija, gavusi Tarnybos sutikimą raštu, organizuoja patvirtinto gamtotvarkos plano keitimą. Gamtotvarkos plano keitimą gali inicijuoti ir Tarnyba. Keičiamas gamtotvarkos planas turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, susijusiomis su siūlomais pakeitimais. Suinteresuotos institucijos, nesusijusios su atliktais pakeitimais, turi būti tik informuojamos apie pakeistą gamtotvarkos planą.
Niedaus ir Veisiejo ežerų
gamtotvarkos plano
priedas
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
Uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Atsakinga institucija |
Priemonių įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai |
1. Atkurti ir išsaugoti upinėms žuvėdroms perėti svarbias buveines – atviras, žema žoline augalija apaugusias salas – ne mažesniame kaip 1,5 ha salų plote |
1.1. išpjauti ir pašalinti visą atželiančią sumedėjusią augaliją (pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtuose tvarkymo plotuose Nr. 1 ir Nr. 2) |
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija (toliau – direkcija) |
Kasmet (jeigu nėra galimybės įgyvendinti kasmet, įgyvendinama ne rečiau kaip kas antrus metus) |
Labai svarbi |
1.2. atvirose salų buveinėse pjauti žolinę augaliją ir tinkamai sutvarkyti biomasę, pagal galimybes žolės pjovimą derinti su ganymu (pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtuose tvarkymo plotuose Nr. 1 ir Nr. 2) |
direkcija
|
Kasmet (du kartus per sezoną – rugpjūčio ir spalio mėn., jeigu įgyvendinama 4.4 priemonė – vieną kartą per sezoną – rugpjūčio mėn.)
|
Labai svarbi
|
|
2. Sukurti naujas upinėms žuvėdroms perėti svarbias buveines
|
2.1. ežero akvatorijoje įrengti ir prižiūrėti ne mažiau kaip tris plaukiojančias salas (plaustus), tinkančias upinėms žuvėdroms perėti (šalia pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtų tvarkymo plotų Nr. 1 ir Nr. 2) |
direkcija |
I metais (plaustų įrengimas), II–X metais (plaustų priežiūra) |
Labai svarbi |
3. Mažinti paukščių trikdymą jų veisimosi metu, užtikrinant saugomos teritorijos režimą |
3.1. žuvėdrų veisimosi vietose (salose) įrengti informacinius ženklus, įspėjančius, kad ornitologiniame draustinyje draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, nustatytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (8 vnt., pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtuose tvarkymo plotuose Nr. 1 ir Nr.2) |
direkcija |
Kasmet (prireikus atnaujinama prieš kiekvieną paukščių veisimosi sezoną)
|
Labai svarbi |
3.2. lankomose ežerų pakrantėse įrengti informacinius stendus, kuriuose būtų skelbiama apie salose perinčius paukščius ir kad ornitologiniame draustinyje draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, nustatytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (2 vnt.) |
direkcija |
I, II metais (prireikus informacinius ženklus atnaujinti) |
Svarbi |
|
4. Reguliuoti kanadinių audinių ir kitų plėšrių žinduolių gausą, kaspijinių kirų ir pilkųjų gervių neigiamą poveikį saugomiems paukščiams visame teritorijos plote, įskaitant ežerų pakrantes |
4.1. organizuoti reguliarų (kasmetinį) kanadinių audinių gaudymą spąstais šaltuoju metų laiku (rugsėjo–kovo mėn.) |
direkcija |
Kasmet (jeigu nėra galimybės įgyvendinti kasmet, įgyvendinama ne rečiau kaip kas antrus metus) |
Labai svarbi |
4.2. atviruose salų plotuose ir ant plaustų statyti slėptuves upinių žuvėdrų jaunikliams nuo kaspijinių kirų, pilkųjų gervių ir plėšriųjų paukščių apsaugoti (pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtuose tvarkymo plotuose Nr. 1 ir Nr. 2) |
direkcija |
Kasmet |
Labai svarbi |
|
4.3. šaltuoju metų laiku (sausio–kovo mėn.) išpjauti salos sekliose pakrantėse ir tarp salų augančius nendrynus (plėšrūnų poilsio ir pilkųjų gervių perėjimo vietas) (pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtame tvarkymo plote Nr. 3) |
direkcija |
Kasmet (jeigu nėra galimybės įgyvendinti kasmet, įgyvendinama ne rečiau kaip kas antrus metus) |
Labai svarbi |
|
4.4. organizuoti pavasarinį salų augalijos deginimą – kaip prevencinę priemonę nuo žinduolių plėšrūnų (mangutų, lapių, šeškų ir kt.) (pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtuose tvarkymo plotuose Nr. 1–3) |
direkcija |
Kasmet (jeigu klimato sąlygos palankios) |
Labai svarbi |
|
4.5. siekiant išvengti protakos tarp salos ir kranto užaugimo, kas sudarytų sąlygas keturkojams plėšrūnams patekti į salas, organizuoti nendrynų šienavimą po vandeniu ir biomasės pašalinimą iš ežero (pagrindžiamosios informacijos brėžinyje pažymėtame tvarkymo plote Nr. 4) |
direkcija |
Kasmet (jeigu nėra galimybės įgyvendinti kasmet, įgyvendinama ne rečiau kaip kas antrus metus) |
Labai svarbi |
Pastabos:
1. Gamtotvarkos plano 1.1, 1.2, 3.1, 4.2, 4.4 priemonės privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose įgyvendinamos tik gavus raštišką žemės savininko sutikimą.
2. Gamtotvarkos plano 4.5 priemonę tikslinga įgyvendinti nutirpus sniegui ir pradžiūvus žemės paviršiui, bet kol ežeras dar padengtas ledu.