PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2015 M. RUGPJŪČIO 14 D. ĮSAKYMO NR. 1-230 „DĖL PERSPĖJIMO APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ PRIEMONIŲ, GYVENTOJŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, KITŲ ĮSTAIGŲ IR ŪKIO SUBJEKTŲ PERSPĖJIMO APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ IR INFORMAVIMO CIVILINĖS SAUGOS KLAUSIMAIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. spalio 18 d. Nr. 1-617 /2024 (1.4 E)
Vilnius
P a k e i č i u Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 1-230 „Dėl Perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemonių, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PERSPĖJIMO APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ PRIEMONIŲ, GYVENTOJŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, KITŲ ĮSTAIGŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR VEIKLOS VYKDYTOJŲ PERSPĖJIMO APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ TVARKOS IR GYVENTOJŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, KITŲ ĮSTAIGŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR VEIKLOS VYKDYTOJŲ INFORMAVIMO EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO KLAUSIMAIS TVARKOS APRAŠŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 36 straipsnio 3 ir 4 dalimis,
t v i r t i n u pridedamus:
1. Perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemonių, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašą.
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu
Nr. 1-230
(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2024 m. spalio 18 d.
įsakymo Nr. 1-617 /2024 (1.4 E) redakcija)
PERSPĖJIMO APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ PRIEMONIŲ, GYVENTOJŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, KITŲ ĮSTAIGŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR VEIKLOS VYKDYTOJŲ PERSPĖJIMO APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemonių, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja organizacines ir technines perspėjimo priemones, kuriomis siekiama nedelsiant (iš karto) užtikrinti įspėjamojo garsinio civilinės saugos signalo davimą ir (ar) informacijos, kuri leistų imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti (toliau – pranešimas apie įvykį), perdavimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams.
2. Pranešimų apie įvykius formos pateiktos Aprašo 1–6 prieduose. Pranešimų apie įvykius formos, pritaikytos asmenims su negalia, skelbiamos Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt (toliau – svetainė lt72.lt). Kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų vertinimą, vadovaudamasi pranešimų apie įvykį formomis, parengia išankstinius pranešimus apie įvykius, nenumatytus Aprašo 1–6 prieduose. Pagal galimybes parengiami ir išankstinių pranešimų apie įvykius šablonai, pritaikyti asmenims su negalia. Parengtų pranešimų apie įvykius kopijas savivaldybės pateikia teritoriniu principu jų veiklą koordinuojantiems ar prižiūrintiems subjektams.
3. Valstybės institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai, teikiantys informaciją apie kilusius ypatingus įvykius, ir už keitimąsi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę atsakingosios institucijos ir kiti informacijos teikėjai, nurodyti Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“, 1 ir 3 prieduose (toliau – už informacijos teikimą atsakingos institucijos), atsižvelgdami į Nacionalinio krizių valdymo centro (toliau – NKVC) atliktą nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, parengia išankstinius pranešimų apie įvykius šablonus ir juos suderina su NKVC ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD). Pagal galimybes parengiami pranešimų apie įvykius šablonai, pritaikyti asmenims su negalia.
4. Už informacijos teikimą atsakingos institucijos rengia Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos (toliau – GPIS) perspėjimo pranešimų šablonus pagal dažniausiai pasitaikančius įvykius.
5. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai nustato tvarką, leidžiančią užtikrinti gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją bet kuriuo metu.
6. Savivaldybių merų sprendimu įgalioti savivaldybių administracijų struktūriniai padaliniai arba darbuotojai (toliau – savivaldybių struktūriniai padaliniai arba darbuotojai, atsakingi už perspėjimą) ir PAGD direktoriaus įgaliotu PAGD teritorinių struktūrinių padalinių vadovų sprendimu (įsakymu) paskirti struktūriniai padaliniai arba darbuotojai, atsakingi už perspėjimą (toliau – PAGD teritorinių padalinių struktūriniai padaliniai arba darbuotojai, atsakingi už perspėjimą), gautus nurodymus, informaciją, atliktus veiksmus, susijusius su gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimu, registruoja Perspėjimo sistemos būklės, gautos informacijos bei nurodymų ir atliktų veiksmų registravimo žurnale (toliau – darbo žurnalas), pateiktame Aprašo 11 priede. PAGD Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus (toliau – PVV SKS) darbuotojai gautus nurodymus, informaciją, atliktus veiksmus, susijusius su gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimu, registruoja PAGD PVV SKS darbo žurnale.
II SKYRIUS
PERSPĖJIMO APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ PRIEMONĖS
7. Gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją naudojamos šios perspėjimo priemonės:
7.3. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų garsinės avarinio signalizavimo sistemos;
7.4. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT), radijo ir televizijos transliuotojai, su kuriais pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, (toliau – transliuotojai) ir kiti viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis;
8. Skubi informacija apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, kuri leistų imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, perduodama gyventojams siekiant užtikrinti, kad gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos aplinkybėmis (pavyzdžiui, įvertinus, kiek laiko užtruks informacijos parengimas prieinamais bendravimo būdais, taip pat, ar informacija išliks aktuali) informacija asmenims su negalia būtų pateikiama laiku ir prieinamais bendravimo būdais, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams – per LRT (skelbiant pranešimą per televiziją, transliuojama tekstinė informacija (tekstas ar bėgančioji eilutė), esant galimybei, balsu skaitomas pranešimas pateikiamas ir gestų kalba), kitų transliuotojų radijo ir (ar) televizijos programas, kitų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kanalais, taip pat ir per elektronines sirenas, garsines avarinio signalizavimo sistemas. Pranešimas apie įvykį perduodamas nedelsiant (iš karto) panaudojus PSS. Pranešimas apie įvykį, esant techninėms galimybėms, gali būti skelbiamas Aprašo 7.5–7.9 papunkčiuose numatytomis priemonėmis. Prireikus perduoti gyventojams skubią informaciją, gali būti pasitelkiami pasiuntiniai. Savivaldybių administracijos privalo numatyti pakankamą pasiuntinių skaičių, reikalingą savivaldybės gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams perspėti.
9. Papildomai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai gali būti perspėjami naudojant viešųjų ryšių tinklus, specialiosios paskirties tinklus, taip pat ir žinybinius ryšių tinklus krizių valdymo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų o vadovai turi užtikrinti darbuotojų, pacientų, prižiūrimų ir asmenų su negalia perspėjimą ir informavimą, kad gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos aplinkybėmis (pavyzdžiui, įvertinus, kiek laiko užtruks informacijos parengimas prieinamais bendravimo būdais) informacija asmenims su negalia būtų pateikiama laiku ir prieinamais bendravimo būdais (pavyzdžiui, žodiniu, rašytiniu, garsiniu ir (ar) vaizdiniu informacijos perdavimo ir (ar) gavimo būdais naudojant Brailio raštą, multimedijos priemones, garsines priemones, lengvai suprantamą (paprastą ir aiškiai struktūrizuotą) kalbą, gestų kalbą, taip pat patobulintus ir (ar) alternatyvius bendravimo būdus, priemones ir formas, informacijos ir ryšių technologijas, kuriomis disponuojama).
10. Techninės PSS priemonės turi būti įrengiamos gyvenamųjų vietovių teritorijose, kuriose gyventojų tankumas 1 kv. km (vadovaujantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros skelbiamais atvirais duomenimis) viršija 100 gyventojų. Nustatant sirenų įrengimo gardelėse eiliškumą, pirmenybė teikiama vietovėms, kurios atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
10.1. gyvenamųjų vietovių teritorijos patenka į pavojingojo objekto pavojaus zoną, nustatomą vadovaujantis Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“, reikalavimais;
10.2. gyvenamųjų vietovių teritorijos patenka į hidrotechnikos statinių užtvindymo zoną, nustatomą vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos 24 straipsnio 4 punktu ir savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planų žemėlapiuose pažymėtomis pavojaus zonomis (vadovaujantis Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-70 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“);
10.3. gyvenamųjų vietovių teritorijos patenka į mažos rizikos potvynio zoną, nustatomą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. D1-655 „Dėl Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“ pakeitimo;
10.4. gyvenamųjų vietovių teritorijos patenka į statomo ar eksploatuojamo branduolinio objekto Lietuvos Respublikoje ar kaimyninėje valstybėje skubių apsaugomųjų veiksmų zoną ir išplėstinio planavimo atstumą, nustatomą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės ar radiologinės avarijos atveju patvirtinimo“;
11. Įrengiant technines PSS priemones gyvenamųjų vietovių teritorijose, pirmenybė teikiama atsižvelgiant į gyventojų tankumą ir techninės PSS priemonės (sirenos) įrengimo galimybę.
12. Už techninių PSS priemonių įrengimą yra atsakingi:
12.1. už bendros centralizuotos PSS valdymo platformos įrengimą – PAGD. PAGD organizuoja ir koordinuoja perspėjimo sistemų įrengimą, modernizavimą, plėtrą šalies mastu, rengia bendruosius funkcinius ir techninius reikalavimus, būtinus naujoms perspėjimo sistemoms įrengti ar esamoms modernizuoti;
12.2. už techninių PSS priemonių įrengimą Aprašo 10.3, 10.4 papunkčiuose (taikytina, kai statomas ar eksploatuojamas objektas yra kaimyninėje valstybėje) ir 10.5 papunktyje nurodytose vietovėse – savivaldybių merai;
12.3. už techninių PSS priemonių įrengimą Aprašo 10.1, 10.2 ir 10.4 papunkčiuose (kai statomas ar eksploatuojamas objektas yra Lietuvos Respublikoje) nurodytose vietovėse – veiklos vykdytojas, ūkio subjektas, valdantis hidrotechninį statinį, valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (toliau – Sąrašo subjektai).
13. Naujai įrengiamų techninių PSS priemonių techninės specifikacijos turi būti suderintos su PAGD siekiant sukurti bendrą ir centralizuotą visos šalies perspėjimo sirenų valdymo platformą.
14. PSS sirenų išdėstymas ir jų aprėptis skelbiama svetainėje lt72.lt (taip pat gali būti skelbiama ir kituose atvirų duomenų šaltiniuose ar svetainėse).
15. Technines garsines avarinio signalizavimo priemones būtina įrengti valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose ir ūkio subjektuose ir jiems priklausančiuose objektuose, kuriuose dirba ar vienu metu gali būti daugiau kaip 200 žmonių.
16. Projektuojamomis ir įrengiamomis techninės garsinės avarinio signalizavimo priemonėmis turi būti užtikrintas dėmesį atkreipiančio toninio signalo ir balsu skelbiamo pranešimo perdavimas pastatų viduje ir subjektų veiklos teritorijoje.
III SKYRIUS
GYVENTOJŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, KITŲ ĮSTAIGŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR VEIKLOS VYKDYTOJŲ PERSPĖJIMAS APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ VALSTYBĖS LYGIU
18. Gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai perspėjami apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu, naudojant PSS, pagal Aprašo 7 priede nustatytą schemą, gavus NKVC vadovo ar jo įgalioto asmens nurodymą.
19. Gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai perspėjami apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu, naudojant GPIS, pagal Aprašo 9 priede nustatytą schemą, gavus NKVC vadovo ar jo įgalioto asmens nurodymą.
20. Už informacijos teikimą atsakingos institucijos savo veiklos srityje teikia siūlymą NKVC dėl gyventojų perspėjimo, naudojant GPIS, ir parengtą perspėjimo pranešimo tekstą, nurodydamos pranešimo perdavimo laiką ir teritoriją. Kiti perspėjimo pranešimo nustatymai naudojami, kaip nustatyta Aprašo 39 punkte, jeigu už informacijos teikimą atsakinga institucija ir NKVC nesuderina kitaip.
21. Atliekant gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą naudojant PSS, taip pat atliekamas perspėjimas ir trumpaisiais pranešimais naudojant GPIS.
22. PAGD PVV SKS budinčios pamainos vyriausiasis arba vyresnysis specialistas, gavęs NKVC nurodymą perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus, naudojant PSS, privalo:
22.2. paskambinti PAGD teritorinių struktūrinių padalinių struktūriniams padaliniams arba darbuotojams, atsakingiems už perspėjimą, prisistatyti (nurodyti vardą, pavardę, pareigas) ir duoti nurodymą informuoti veiklos teritorijoje esančių savivaldybių paskirtus struktūrinius padalinius arba darbuotojus, atsakingus už perspėjimą, nustatytu laiku įjungti sirenas;
22.3. informuoti LRT (jeigu įmanoma, ir kitas nacionalines žiniasklaidos priemones) apie PSS panaudojimą ir perduoti NKVC ar už informacijos teikimą atsakingos institucijos parengtą pranešimą apie įvykį gyventojams. Pranešimą apie įvykį (jei PAGD PVV SKS budėtojas gaus tokį nurodymą) pateikti PAGD teritorinio struktūrinio padalinio struktūriniams padaliniams arba darbuotojams, atsakingiems už perspėjimą;
22.5. už informacijos teikimą atsakingos institucijos parengtą ir su NKVC suderintą perspėjimo pranešimo tekstą perduoti per GPIS. Šio pranešimo perdavimo per GPIS laikas turi sutapti su sirenų įjungimo laiku. Pranešimas kartojamas 5 kartus. Pauzės tarp pranešimų trukmė – 1 minutė. Jei neveikia pagrindinės GPIS valdymo darbo vietos įranga, visi nurodymai dėl trumpojo perspėjimo pranešimo perdavimo perduodami BPC;
22.6. jei priimtas sprendimas įjungiant sirenas dėl gyventojų informavimo naudoti tiesioginį ryšį su LRT, perduoti NKVC ar už informacijos teikimą atsakingos institucijos parengtą pranešimą apie įvykį gyventojams praėjus 3 minutėms po sirenų įjungimo;
23. PAGD teritorinio struktūrinio padalinio struktūrinis padalinys arba darbuotojas, atsakingas už perspėjimą, gavęs iš PAGD PVV SKS nurodymą perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus naudojant PSS, privalo:
23.3. pateikti PAGD teritorinio struktūrinio padalinio veiklos teritorijoje esančių savivaldybių paskirtiems struktūriniams padaliniams arba darbuotojams, atsakingiems už perspėjimą, pranešimą apie įvykį ir duoti nurodymus nustatytu laiku įjungti sirenas;
23.4. informuoti tiesioginį viršininką apie gautus nurodymus perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus;
23.5. pateikti regioniniams ir (ar) vietiniams radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams pranešimą apie įvykį ir nurodyti laiką, kada šis pranešimas privalo būti skelbiamas gyventojams;
23.7. priimti PAGD teritorinio struktūrinio padalinio veiklos teritorijoje esančių savivaldybių struktūrinių padalinių arba darbuotojų, atsakingų už perspėjimą, patvirtinimą telefonu ar elektroniniu paštu apie gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą;
23.8. informuoti tiesioginį viršininką ir PAGD PVV SKS budinčios pamainos vyriausiąjį arba vyresnįjį specialistą apie nurodymų įvykdymą;
24. Savivaldybės struktūrinis padalinys arba darbuotojas, atsakingas už perspėjimą, gavęs PAGD teritorinio struktūrinio padalinio arba darbuotojo, atsakingo už perspėjimą, nurodymus perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus naudojant PSS, privalo:
24.3. informuoti savivaldybės merą, savivaldybės administracijos direktorių ir savo tiesioginį viršininką apie gautus nurodymus perspėti ir informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus;
24.4. perspėti savivaldybės lygio valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus;
24.5. pateikti vietiniam (-iams) transliuotojui (-ams) ir (ar) regioniniam (-iams) transliuotojui (-ams), esančiam (-iems) savivaldybės teritorijoje, jei sudaryta bendradarbiavimo sutartis, arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, pranešimą apie įvykį ir nurodyti laiką, kada šis pranešimas privalo būti skelbiamas gyventojams;
24.6. organizuoti vietinio ir centralizuoto valdymo sirenų įjungimą ir (ar) pasiuntinių išsiuntimą nurodytu laiku;
24.8. informuoti PAGD teritorinio struktūrinio padalinio struktūrinį padalinį arba darbuotoją, atsakingą už perspėjimą, apie nurodymų įvykdymą arba priežastis, dėl kurių nurodymai negali būti įvykdyti;
25. PAGD PVV SKS budinčios pamainos vyriausiasis arba vyresnysis specialistas, iš NKVC gavęs nurodymą perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus naudojant GPIS, privalo:
25.1. gauti už informacijos teikimą atsakingos institucijos savo veiklos srityje parengtą ir su NKVC suderintą perspėjimo pranešimo tekstą, nurodyti perdavimo laiką ir teritoriją. Kiti perspėjimo pranešimo nustatymai naudojami, kaip nustatyta Aprašo 39 punkte, jeigu už informacijos teikimą atsakinga institucija ir NKVC nesuderina kitaip;
25.6. įsitikinęs, kad neveikia pagrindinės GPIS valdymo darbo vietos įranga:
25.6.1. perduoti elektroniniu paštu BPC parengtą trumpąjį perspėjimo pranešimą ir visus nurodymus dėl šio pranešimo perdavimo;
26. BPC budinčios pamainos vyresnysis specialistas, atsakingas už priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkcijų atlikimą, arba jaunesnysis specialistas, atliekantis budinčios pamainos vyresniojo specialisto funkcijas, gavęs nurodymus iš PAGD PVV SKS budinčios pamainos vyriausiojo arba vyresniojo specialisto perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą per GPIS, privalo:
26.1. patikslinti trumpojo perspėjimo pranešimo siuntimo pradžios laiką ir siuntimo teritoriją, kiek kartų kartoti pranešimą ir kokia pauzės tarp pranešimų trukmė, kokiais kanalais ir kalbomis perduoti pranešimą;
26.2. priimti elektroniniu paštu pateiktą trumpąjį perspėjimo pranešimą ir nurodytu laiku jį perduoti;
26.3. informuoti savo tiesioginį viršininką apie nurodymų perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą gavimą;
IV SKYRIUS
GYVENTOJŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, KITŲ ĮSTAIGŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR VEIKLOS VYKDYTOJŲ PERSPĖJIMAS APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ SAVIVALDYBĖS LYGIU
27. Gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai perspėjami apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją savivaldybės lygiu, naudojant PSS, kartu perduodant ir GPIS pranešimą, pagal Aprašo 8 priede nustatytą schemą savivaldybės mero arba jo paskirto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo ar gelbėjimo darbų vadovo siūlymu, gavus NKVC vadovo ar jo įgalioto asmens nurodymą. Pranešimo apie įvykį tekstas, kuris skelbiamas per regioninius transliuotojus, ir GPIS trumpasis pranešimo tekstas derinami su NKVC.
28. Gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai savivaldybės lygiu naudojant GPIS perspėjami pagal Aprašo 10 priede nustatytą schemą savivaldybės mero arba jo paskirto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo ar gelbėjimo darbų vadovo siūlymu, gavus NKVC vadovo ar jo įgalioto asmens nurodymą. Planuojant gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą naudojant GPIS, trumpasis perspėjimo pranešimo tekstas suderinamas su NKVC.
29. Savivaldybės struktūrinis padalinys arba darbuotojas, atsakingas už perspėjimą, gavęs nurodymus perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus naudojant PSS, privalo:
29.2. priimti su NKVC suderintą mero arba savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo ar gelbėjimo darbų vadovo pranešimą apie įvykį ir trumpojo perspėjimo pranešimo tekstą;
29.3. duoti nurodymą įstaigoms, kitoms įstaigos, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams, kurie turi perspėjimo sirenas, nurodytu laiku įjungti sirenas;
29.4. nedelsdamas perspėti PAGD PVV SKS budinčios pamainos vyriausiąjį arba vyresnįjį specialistą ir PAGD teritorinio struktūrinio padalinio struktūrinį padalinį arba darbuotoją, atsakingą už perspėjimą, apie numatomą PSS panaudojimą arba nurodyti objektyvias priežastis, dėl kurių PSS negali būti operatyviai panaudota;
29.5. pranešimo apie įvykį tekstą pateikti:
29.5.2. PAGD teritorinio struktūrinio padalinio struktūriniam padaliniui arba struktūrinio padalinio darbuotojui, atsakingam už perspėjimą, kuris privalo pranešimą apie įvykį pateikti regioniniam transliuotojui. Tais atvejais, kai sudaryta daugiašalė sutartis dėl gyventojų perspėjimo su regioniniu transliuotoju, PAGD teritoriniu struktūriniu padaliniu ir jo veiklos teritorijoje esančiomis savivaldybėmis, pranešimą apie įvykį pateikti regioniniam transliuotojui ir apie tai informuoti PAGD teritorinio struktūrinio padalinio teritorinį struktūrinį padalinį arba darbuotoją, atsakingą už perspėjimą;
29.5.3. vietiniam (-iams) transliuotojui (-ams) ir (ar) regioniniam (-iams) transliuotojui (‑ams), veikiančiam (-iems) savivaldybės teritorijoje, jei sudaryta bendradarbiavimo sutartis, ir (ar), esant poreikiui, kitiems viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, nurodyti laiką, kada pranešimas privalo būti skelbiamas gyventojams;
29.6. perspėti valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus;
29.8. perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą, kurio perdavimo per GPIS pradžia turi sutapti su sirenų jungimo laiku. Pranešimas kartojamas 5 kartus. Pauzės tarp pranešimų trukmė – 1 minutė;
29.9. organizuoti vietinio ir centralizuoto valdymo sirenų įjungimą ir (ar) pasiuntinių išsiuntimą nurodytu laiku;
30. Savivaldybės struktūrinis padalinys arba darbuotojas, atsakingas už perspėjimą, gavęs nurodymą perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus naudojant GPIS, privalo:
30.1. priimti mero arba jo paskirto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo su NKVC suderintą trumpąjį perspėjimo pranešimą arba jų žodiniu nurodymu parengti trumpąjį perspėjimo pranešimą;
30.2. pasitikslinti su pavedimą perspėti davusiu asmeniu trumpojo perspėjimo pranešimo siuntimo pradžios laiką ir perduodamo pranešimo teritoriją, kiek kartų kartoti pranešimą ir kokia pauzės tarp pranešimų trukmė, kokiais kanalais ir kalbomis perduoti pranešimą;
30.3. kaip galima anksčiau perspėti apie GPIS panaudojimą PAGD teritorinio struktūrinio padalinio struktūrinį padalinį arba darbuotoją, atsakingą už perspėjimą, ir PAGD PVV SKS budinčios pamainos vyriausiąjį arba vyresnįjį specialistą, kuris koordinuoja savivaldybės trumpojo perspėjimo pranešimo siuntimo eigą, užtikrinti jo atitiktį nustatytiems reikalavimams;
30.8. jei dėl techninių priežasčių neveikia savivaldybės GPIS darbo vietos valdymo įranga arba negalima prisijungti prie GPIS serverio, paskambinti PAGD PVV SKS budinčios pamainos vyriausiajam arba vyresniajam specialistui ir paprašyti perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą:
30.8.1. pateikti elektroniniu paštu savivaldybės mero arba jo paskirto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo su NKVC suderintą trumpąjį perspėjimo pranešimą PDF ir Word formatais ir nurodymus dėl jo perdavimo;
30.8.2. nurodyti adresą ar gyvenamąją vietovę, ar koordinates, ar administracinį vienetą ir perspėjimo zonos spindulį;
31. PAGD PVV SKS budinčios pamainos vyriausiasis arba vyresnysis specialistas, gavęs iš savivaldybės prašymą perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą per GPIS, jei savivaldybės darbuotojas, atsakingas už perspėjimą savivaldybėje, dėl techninių ar kitų priežasčių neturi galimybių operatyviai prisijungti prie GPIS, užtikrina trumpojo perspėjimo pranešimo perdavimą pagal savivaldybės pateiktus duomenis ir privalo:
31.1. patikslinti trumpojo perspėjimo pranešimo perdavimo laiką ir teritoriją, kiek kartų kartoti pranešimą ir kokia pauzės tarp pranešimų trukmė, kokiais kanalais ir kalbomis perduoti pranešimą;
31.2. priimti elektroniniu paštu PDF ir Word formatais parengtą trumpąjį perspėjimo pranešimą ir nurodymus dėl jo perdavimo ir nurodytu laiku jį perduoti;
31.3. informuoti savivaldybės struktūrinį padalinį arba darbuotoją, atsakingą už perspėjimą, apie trumpojo perspėjimo pranešimo perdavimą;
V SKYRIUS
GYVENTOJŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, KITŲ ĮSTAIGŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR VEIKLOS VYKDYTOJŲ PERSPĖJIMAS ĮVYKUS AVARIJAI PAVOJINGUOSIUOSE OBJEKTUOSE, HIDROTECHNIKOS STATINIUOSE IR VALSTYBĖS ĮMONĖJE IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE
32. Sąrašo subjekto vadovo įgaliotas struktūrinis padalinys arba darbuotojas, atsakingas už perspėjimą, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai dėl įvykusios avarijos, privalo:
33. Savivaldybės struktūrinis padalinys arba darbuotojas, atsakingas už perspėjimą, gavęs savivaldybės mero arba jo paskirto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo siūlymu NKVC nurodymą perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus, įvykus avarijai Sąrašo subjekte, privalo:
33.2. perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus, patenkančius į galimos taršos, pavojaus ar užtvindymo zoną, Aprašo IV skyriuje nurodyta tvarka;
VI SKYRIUS
GYVENTOJŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, KITŲ ĮSTAIGŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR VEIKLOS VYKDYTOJŲ PERSPĖJIMAS EKSTREMALIOJO ĮVYKIO VIETOJE
34. Įvykus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, kai susidariusi padėtis gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui ar aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą, sukelti ekstremaliąją situaciją, gelbėjimo darbų vadovas kreipiasi į NKVC dėl sprendimo perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus.
35. Gelbėjimo darbų vadovas, išskyrus tuos atvejus, kai šias pareigas vykdo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbuotojas, gavęs nurodymą iš NKVC vadovo ar jo įgalioto asmens perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus, privalo:
35.1. išsiųsti į ekstremaliojo įvykio teritoriją specialios paskirties automobilį (-ius), turintį (-čius) garso stiprinimo įrangą ir esantį (-čius) ekstremaliojo įvykio vietoje, ir, esant galimybei, organizuoti sirenų, įrengtų ekstremaliojo įvykio teritorijoje, įjungimą;
36. Gelbėjimo darbų vadovas, kai šias pareigas vykdo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbuotojas, gavęs nurodymą iš NKVC perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus, privalo:
36.1. išsiųsti į ekstremaliojo įvykio teritoriją specialios paskirties automobilį (-ius), turintį
(-čius) garso stiprinimo įrangą ir esantį (-čius) ekstremaliojo įvykio vietoje, ir, esant galimybei, organizuoti sirenų, įrengtų ekstremaliojo įvykio teritorijoje, įjungimą;
36.2. per BPC kreiptis į PAGD PVV SKS budinčios pamainos vyriausiąjį arba vyresnįjį specialistą dėl būtinybės perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą per GPIS. PAGD PVV SKS budinčios pamainos vyriausiasis arba vyresnysis specialistas per GPIS perduota trumpąjį perspėjimo pranešimą nurodytoje teritorijoje esantiems gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams;
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, atitinkančiai civilinės saugos signalų „Cheminis pavojus“, „Radiacinis pavojus“, „Katastrofinis užtvindymas“, „Potvynio pavojus“, „Uragano pavojus“ skelbimo kriterijus, nedelsiant (iš karto) privalo būti naudojamos techninės PSS priemonės. Sprendimą panaudoti technines PSS priemones priima NKVC.
Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, atitinkančiai civilinės saugos signalo „Oro pavojus“ skelbimo kriterijus, gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai perspėjami Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (toliau – KOP) vado (KOP operatyvinio budėtojo) sprendimu.
39. Trumpasis perspėjimo pranešimas parengiamas lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, neviršijant 320 simbolių. Trumpojo perspėjimo pranešimo pradžioje turi būti nurodomas jo siuntėjas arba iniciatorius (esant galimybei – sutrumpintas), kuris valstybės ar savivaldybės lygiu perspėja gyventojus ir teikia svarbią informaciją, susijusią su gresiančia ar susidariusia ekstremaliąja situacija. Pastabos, kaip rengti trumpųjų perspėjimo pranešimų tekstus ir jų pavyzdžiai skelbiami PAGD interneto svetainėje https://pagd.lrv.lt/lt/administracine-informacija/kalbos-patarimai/2020-metu-kalbos-patarimai/. Jeigu nėra galimybės parengti trumpąjį perspėjimo pranešimą trimis kalbomis, pranešimas parengiamas lietuvių kalba ir perduodamas visais visuomenei skirtais kanalais. Jeigu nenurodomas trumpojo perspėjimo pranešimo perdavimo kartojimų skaičius ir pauzės tarp pranešimų trukmė, pranešimas kartojamas 10 kartų, pauzės tarp pranešimų trukmė – 1 minutė.
40. Už informacijos teikimą atsakingos institucijos, savivaldybių administracijos, inicijavusios gyventojų perspėjimą naudojantis GPIS, apie išnykusią gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę informuoja NKVC ir PAGD. Gyventojams informaciją apie išnykusią grėsmę už informacijos teikimą atsakingos institucijos ir savivaldybių administracijos skelbia savo interneto svetainėse, PAGD – svetainėje lt72.lt.
41. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai išsiųsti perspėjimo pranešimai skelbiami svetainėje lt72.lt.
42. Kai jungiamos pavienės elektros sirenos ekstremaliojo įvykio vietoje, kurioje privaloma perspėti ir informuoti ekstremaliojo įvykio teritorijoje esančius gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus, patenkančius į pavienių elektros sirenų veikimo spindulį, visada privalo būti į šią teritoriją išsiųsti specialios paskirties automobiliai, turintys garso stiprinimo įrangą. Jei sirena elektroninė ir yra galimybė perduoti informaciją gyventojams tiesiogiai balsu, specialios paskirties automobiliai gali būti nesiunčiami. Šiais atvejais pateikiama konkreti informacija apie įvykį LRT, nacionalinei ir regioninei žiniasklaidai.
43. Gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra sirenų arba galimybių panaudoti kitas garsines priemones, gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai perspėjami per pasiuntinius. Pasiuntinių išvykimo tvarka ir maršrutai turi būti numatyti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose.
44. Savivaldybės struktūrinio padalinio arba darbuotojo, atsakingo už perspėjimą, kontaktiniai duomenys pateikiami PAGD teritoriniam struktūriniam padaliniui. PAGD teritorinio struktūrinio padalinio arba darbuotojo, atsakingo už perspėjimą, kontaktiniai duomenys pateikiami PAGD PVV SKS ir PAGD teritorinio struktūrinio padalinio veiklos teritorijoje esančių savivaldybių administracijoms. Pasikeitus kontaktiniams duomenims, nedelsiant (iš karto) informuojami šiame punkte paminėti struktūriniai padaliniai ar darbuotojai.
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu
Nr. 1-230
(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2024 m. spalio 18 d.
įsakymo Nr. 1-617 /2024 (1.4 E) redakcija)
Gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų informavimo ekstremaliųjų situacijų valdymo klausimais tvarkos aprašas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų informavimo ekstremaliųjų situacijų valdymo klausimais tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja informacijos, kuri leistų imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veiksmus, valdant ekstremaliąją situaciją, duomenų apie ekstremaliosios situacijos padarinius ir kitos aktualios informacijos perdavimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams visoje šalies teritorijoje ar jos dalyje tvarką.
2. Valstybės lygio krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai nuolat teikia gyventojams oficialią informaciją ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir valdymo klausimais, kad susidarius ekstremaliajai situacijai būtų išvengta žmonių žūčių ir sveikatos sutrikdymų, žalos ir nuostolių, būtų sušvelninti galimi padariniai, taip pat siekiant paneigti paskleistą netinkamą informaciją.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus ekstremaliųjų situacijų valdymo klausimais per viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, rengdami pranešimus, straipsnius spaudai, skelbdami informacinius pranešimus interneto svetainėse, portaluose, socialiniuose tinkluose, organizuodami spaudos konferencijas, duodami interviu radijui ar televizijai ir kitomis priemonėmis. Gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams informacija ekstremaliųjų situacijų valdymo klausimais skelbiama Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje lt72.lt.
4. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pagal jų kompetenciją gyventojams teikiama informacija turi būti aktuali ir nuolat atnaujinama. Gyventojams, esant galimybei, skelbiama:
4.1. duomenys apie pavojų, pavojaus šaltinį ir kylančią grėsmę, rekomendacijos ir patarimai, kaip apsisaugoti;
4.5. skubios priemonės gyventojams apsaugoti, kokia pagalba jiems suteikta, informacija apie evakavimą;
4.6. pirminiai veiksmai ir kas padaryta ekstremaliajai situacijai suvaldyti, sušvelninti ir padėčiai pagerinti;
5. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pagal jų kompetenciją gyventojams skelbiama informacija turi būti:
5.8. spaudos konferencijų, kitų svarbių informavimo renginių ekstremaliosios situacijos metu pateikiama su vertimu į gestų kalbą, kuris atitiktų Rekomendacijas dėl informacijos teikimo asmeniui su klausos negalia renginiuose ir jam teikiamoje informacijoje, patvirtintas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl Rekomendacijų dėl informacijos teikimo asmeniui su klausos negalia renginiuose ir jam teikiamoje informacijoje patvirtinimo“.
II SKYRIUS
Gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų informavimAS
GRESIANT AR SUSIDARIUS VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIAJAI SITUACIJAI
6. Gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų informavimas gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai vykdomas Apraše nustatyta tvarka ir pagal schemą, nurodytą Aprašo 1 priede.
7. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai:
7.1. Nacionalinio krizių valdymo centro (toliau — NKVC) vadovas paskiria gyventojams viešąją informaciją teiksiantį subjektą – ministeriją, kitą valstybės instituciją ar įstaigą (toliau — atsakinga valstybės institucija), kuriai, atsižvelgiant į veiklos sritį ir gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį, tenka atsakomybė už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimą;
8. NKVC atlieka šiuos veiksmus (kompetencija):
8.1. koordinuoja paskirtų institucijų teikiamą gyventojams informaciją, pasitelkia kompetentingų institucijų atstovus informacijai rengti ir platinti arba informacijos teikimą organizuoja per kompetentingų institucijų infrastruktūrą;
8.2. paskiria instituciją, kuri aktyvina ir viešina gyventojams informuoti skirtus karštosios linijos telefonus ir elektroninio pašto adresą, atsako į gyventojų klausimus;
8.3. paskiria instituciją, kuri teikia informaciją nuo ekstremaliosios situacijos nukentėjusiems žmonėms, taip pat jų ir žuvusiųjų artimiesiems;
8.4. derina ir su pasitelktomis institucijomis organizuoja žurnalistų, reporterių, fotografų, operatorių ir kitų visuomenės informavimo priemonių atstovų (toliau – visuomenės informavimo priemonių atstovai) apsilankymą ekstremaliosios situacijos zonoje ir lydi atrinktą grupę, likusiems visuomenės informavimo priemonių atstovams išplatina iš ekstremaliosios situacijos zonos gautą medžiagą;
9. Spaudos centras (kompetencija):
9.1. patalpas spaudos centrui iš anksto, pagal kompetenciją įvertinusi galimus informacijos teikimo poreikius, parenka atsakinga valstybės institucija arba jo darbas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose;
9.2. NKVC ar valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo su NKVC suderintu sprendimu spaudos centras gali būti įsteigtas ekstremaliosios situacijos paveiktoje savivaldybėje ar kitoje iš anksto nenumatytoje vietoje. Už spaudos centro patalpų parengimą ir aprūpinimą techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis ir jų funkcionavimą atsako savivaldybės meras, už darbo organizavimą – atsakinga valstybės institucija;
9.3. spaudos centro vadovas nustato spaudos konferencijų ir susitikimų su valstybės ekstremaliosios situacijos operacijos vadovu, patelktų civilinės saugos sistemos pajėgų vadais, gelbėjimo darbų vadovais, politikais, valstybės vadovais ar kitais suinteresuotais asmenimis laiką;
9.5. savivaldybių, kurių teritorijos ir (ar) dalis gyventojų yra paveiktos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, merai prireikus gali įsteigti savivaldybių informacinius centrus (toliau – SIC), kurie teikia informaciją nuo ekstremaliosios situacijos nukentėjusiems savivaldybės gyventojams, taip pat jų ir žuvusiųjų artimiesiems.
III SKYRIUS
Gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų informavimAS
GRESIANT AR SUSIDARIUS SAVIVALDYBĖS LYGIO EKSTREMALIAJAI SITUACIJAI
10. Gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų informavimas gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai vykdomas Apraše nustatyta tvarka ir pagal schemą, nurodytą Aprašo 2 priede.
11. Savivaldybės lygio krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektas, vadovaujantis įvykio padarinių likvidavimui, visuomenės informavimo priemonėms nuolat teikia savivaldybės gyventojams skirtą oficialią informaciją ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais, kad būtų išvengta žmonių žūčių ir sveikatos sutrikdymų, žalos ir nuostolių, būtų sušvelninti galimi padariniai, gyventojai būtų informuoti apie nustatytus draudimus ir ribojimus, suteikta kita gyventojams aktuali informacija, prireikus daugumai gyventojų būtų suteikta psichologinė pagalba, taip pat siekiant paneigti paskleistą netinkamą informaciją.
12. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai:
12.1. savivaldybės meras paskiria viešosios informacijos teikimo gyventojams subjektą – savivaldybės instituciją ar įstaigą (toliau — atsakinga savivaldybės institucija), kuri, atsižvelgdama į veiklos sritį ir gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį, atsako už savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimą;
12.2. viešąją informaciją savivaldybės lygiu gyventojams teikia savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau – savivaldybės operacijų centras), taip pat savivaldybės administracijos visuomenės informavimo atstovas, derindamas teikiamą informaciją su NKVC;
12.3. savivaldybės teritorijoje esančių ūkio subjektų ir įstaigų atstovai, dalyvaujantys savivaldybės operacijų centro darbe, pagal atstovaujamo ūkio subjekto ar įstaigos kompetenciją teikia savivaldybės operacijų centrui aktualią informaciją, skirtą gyventojų informavimo pranešimams ir kitai skelbiamai viešajai informacijai parengti.
13. Savivaldybės operacijų centras atlieka šiuos veiksmus (kompetencija):
13.1. gaunamos informacijos pagrindu rengia savivaldybės gyventojams informuoti skirtus pranešimus ir kitą viešąją informaciją, užtikrindamas, kad gyventojai prieinamais bendravimo būdais galėtų su ja susipažinti. Suderinęs šią informaciją su NKVC, pagal poreikį platina vietinėms, regioninėms ir (ar) valstybinėms savivaldybės gyventojų informavimą vykdančioms visuomenės informavimo priemonėms;
14. Prireikus, savivaldybės meras ar jo paskirtas savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas gali priimti sprendimą įsteigti SIC, kuris teikia informaciją nuo ekstremaliosios situacijos nukentėjusiems savivaldybės gyventojams, taip pat jų ir žuvusiųjų artimiesiems.
15. Savivaldybės gyventojų informavimo tvarka gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai pagal šio Aprašo reikalavimus išdėstoma savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, taip pat plane numatomos ir suplanuojamos reikiamos priemonės, atsakingi vykdytojai ir terminai.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS