LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KRETUONYKŠČIO EŽERO IR APYEŽERIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2020 m. lapkričio 19 d. Nr. D1-701
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:
1. T v i r t i n u Kretuonykščio ežero ir apyežerio gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdijai užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
2.2.1. užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro
2020 m. lapkričio 19 d.
įsakymu Nr. D1-701
KRETUONYKŠČIO EŽERO IR APYEŽERIO GAMTOTVARKOS PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kretuonykščio ežero ir apyežerio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas buveinių apsaugai svarbiai teritorijai – Kretuonykščio ežeras ir apyežeris vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamąją informaciją galima rasti interneto tinklalapyje www.biomon.lt/gamtotvarka.
II SKYRIUS
TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Kretuonykščio ežero ir apyežerio teritorija, kuriai parengtas Gamtotvarkos planas (toliau – teritorija), yra Lietuvos Respublikos šiaurrytinėje dalyje, didžioji jos dalis patenka į Švenčionių savivaldybės teritoriją, Švenčionėlių seniūniją, likusi dalis – į Ignalinos rajoną, Ignalinos seniūniją. Teritorijos plotas – 321,04 ha.
3. Kretuonykščio ežeras su didele įlanka ir sala yra teritorijos pietinėje dalyje. Ežerą juosia apypelkis, kuris šiaurės rytų kryptimi nusitęsia į Barškėčių pelkę. Į Kretuonykštį įteka Šventa ir du bevardžiai upeliai, išteka Žaugėda. Apie 2 km atstumu nuo teritorijos yra Kretuono ežeras. Tarp šio ežero ir Kretuonykščio plyti dirbami laukai ir gyvenvietės. Šiaurinėje pusėje nuo teritorijos yra Vajuonio ežeras, pietuose – kiek mažesnis ežeras – Juodymas. Teritorija ir artimiausios apylinkės nėra ištisai miškingos, būdinga fragmentacija. Daugiausia miškų – ties ežerais. Teritorijoje vyrauja pušynai ir beržynai, vakarinėje jos dalyje – pelkėti miškai, būdingi juodalksnynai ir beržynai. Valstybinės reikšmės miškus (102 ha) patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VĮ VMU).
4. Pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416 „Dėl Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“, teritorija patenka į konservacinio funkcinio prioriteto zoną – apima dalį Kretuonykščio telmologinio draustinio (toliau – draustinis). Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti labai vertingą ornitologinį vieną didžiausių rytų Lietuvoje ežeruotą pelkinį Kretuonykščio kompleksą, kuris žinomas ir dėl archeologinių radinių.
5. Teritorija įtraukta į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, norint išsaugoti šiuos Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipus, įrašytus į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (toliau – Buveinių direktyva), I priedą: 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 6210 Stepinės pievos, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai, 91E0 *Aliuviniai miškai, 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis ir į Buveinių direktyvos II priedą įrašytas Europos Bendrijos svarbos rūšis: dvilapį purvuolį (Liparis loeselii), pelkinę uolaskėlę (Saxifraga hirculus), stačiąją dirvuolę (Agrimonia pilosa), žvilgančiąją riestūnę (Hamatocaulis vernicosus), auksuotąją šaškytę (Euphydryas aurinia), plačiąją dusią (Dytiscus latissimus), keturdantę suktenę (Vertigo geyeri) (žymėjimas (*) rodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius natūralių buveinių tipus).
6. Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės teritorijoje inventorizuotos 2019 m. nustatant buveinių apsaugai svarbios teritorijos apsaugos tikslus. Teritorijoje nustatyta 11 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų:
3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis. Buveinė aptikta teritorijos šiaurės vakarinėje dalyje esančiame nedideliame ežerėlyje, jos plotas – 0,2 ha.
Ežero pakraščiuose susiformavusi plati helofitų juosta, kurioje vyrauja paprastoji nendrė (Phragmites australis). Toliau išsidėsčiusi plūdurlapių augalų juosta iš paprastosios vandens lelijos (Nymphaea alba) ir paprastosios lūgnės (Nuphar lutea). Gausiai auga plūduriuojantys augalai: plūduriuojantysis vandenplūkis (Hydrocharis morsus-ranae) ir alijošinis aštrys (Stratiotes aloides). Ežero dugne veši maurabragiai (Chara sp.).
Ežerėlio pakraščiuose negausiai auga į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), įrašyta šakotoji ratainytė (Cladium mariscus). Nustatyta daugiau kaip 10 rūšies generatyvinių individų. Buveinės apsaugos būklė yra palanki.
6210 Stepinės pievos. Buveinė nustatyta šalia 6510 Šienaujamų mezofitų pievų; nedidelis jos plotas aptiktas šiaurės–vakarinėje teritorijos dalyje. Bendras buveinės užimamas plotas – 0,47 ha. Nepalankios apsaugos būklės plotai, kuriuose siūloma aktyviai taikyti gamtotvarkos priemones (sumedėjusios augalijos šalinimą, šienavimą), sudaro 0,17 ha plotą.
6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Teritorijos pakraščiuose buveinė užima nedidelius plotelius, kurių bendras plotas – 1 ha. Pievas vietiniai gyventojai prižiūri – kiekvienais metais šienauja. Buveinės apsaugos būklė vertinama kaip palanki.
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Teritorijoje šio tipo buveinės užima 6,9 ha plotą. Dažniausia buveinėje susidaro laibojo (Caricetum lasiocarpae) ir snapuotojo (Caricetum rostratae) viksvynų bendrijos. Šiose buveinėse aptikti į Saugomų rūšių sąrašą ir Buveinių direktyvos II priedą įrašyti pelkinė uolaskėlė, dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), dvilapis purvuolis. Buveinės apsaugos būklė nepalanki, nes apaugusi sumedėjusia augalija.
7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Bendras buveinės užimamas plotas – 8,9 ha. Šio tipo buveinės plyti šalia 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7230 Šarmingų žemapelkių buveinių ir dažnai su jomis sudaro kompleksus. Šiose buveinėse ypač gausu tarpinėms pelkėms būdingų augalų rūšių. Buveinėse aptikti į Saugomų rūšių sąrašą ir Buveinių direktyvos II priedą įrašyti pelkinė uolaskėlė, dvilapis purvuolis. Buveinės apsaugos būklė nepalanki, nes apaugusi sumedėjusia augalija.
7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte. Teritorijoje šios buveinės labai retos, aptiktos tik pietvakariniame apyežeryje esančiame 0,17 ha plote. Tokio tipo buveinėse susiformuoja šakotieji ratainytynai (Cladietum marisci). Buveinėse pasitaiko pavieniai nedideli juodalksnio (Alnus glutinosa) ir plaukuotojo beržo (Betula pubescens) medeliai, gluosnių (Salix spp.) krūmeliai. Žolynas aukštas ir tankus, jį formuoja į Saugomų rūšių sąrašą įrašyta šakotoji ratainytė. Buveinės apsaugos būklė nepalanki, nes apaugusi sumedėjusia augalija.
7230 Šarmingos žemapelkės. Šio tipo buveinės aptinkamos šalia 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveinių, dažnai sudaro su jais kompleksus. Dažniausiai šarmingose žemapelkėse susidaro ganyklinio viksvyno (Caricetum lepidocarpae) bendrijos. Buveinėje aptikti į Saugomų rūšių sąrašą įrašyta dėmėtoji gegūnė, lieknasis švylys (Eriophorum gracile), dvilapis purvuolis, sibirinė vizgė (Trisetum sibiricum). Bendras buveinės užimamas plotas – 19,5 ha. Buveinės apsaugos būklė nepalanki, nes apaugusi sumedėjusia augalija.
9010 *Vakarų taiga. Didžiausius miškų plotus teritorijoje užimanti buveinė – 54,4 ha. Ištirtoje teritorijoje aptikti sausi ir vidutinio drėgnumo pušynai, ūksmingi eglynai su neturtinga rūšių žolių danga. Dauguma šių miškų priklauso saliaviniams pušynams (Peucedano-Pinetum) ir tikriesiems eglynams (Eu-Piceetum). Buveinė vertinama kaip palankios apsaugos būklės, jai išsaugoti tvarkymo priemonių nereikia. Svarbiausia, kad būtų paliekama negyva mediena, leidžiama formuotis būdingai buveinės struktūrai.
9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Buveinė įsikūrusi teritorijos reljefo pažemėjimuose, šlapesniuose dirvožemiuose ir užima 7,2 ha plotą. Dažniausia buveinės paviršiuje nuolat telkšo vanduo, virš jo iškilę didesni ar mažesni kupstai. Ištirtoje teritorijoje paplitusius pelkėtus miškus daugiausia sudaro viksviniai juodalksnynai (Carici elongatae-Alnetum glutinosae). Buveinės apsaugos būklė vertinama kaip palanki. Svarbiausia, kad neblogėtų buveinės hidrologinio režimo sąlygos.
91D0 *Pelkiniai miškai. Teritorijoje buveinė užima keturis masyvus. Bendras jų plotas – 3 ha. Aptinkamos buveinės yra dviejų tipų: pelkiniai pušynai, esantys miško 2847 kv., 2849 kv. pietinėje ir šiaurinėje dalyse, ir pelkinis eglynas – 2847 kv. šiaurrytinėje dalyje. Buveinėje aptiktos širdinės dviguonės (Listera cordata) ir gana gausi dėmėtosios gegūnės populiacijos. Lengviausiai pažeidžiama yra pelkinius eglynus apimanti buveinė. Buveinės apsaugos būklė palanki. Svarbiausia apsaugos priemonė – išlaikyti esamą buveinės struktūrą ir nekeisti hidrologinio režimo.
91E0 *Aliuviniai miškai. Buveinė užima 28,6 ha plotą. Didesnė buveinės dalis yra palankios apsaugos būklės, kita dalis gali būti palikta formuotis netaikant specialių tvarkymo priemonių. Svarbiausia, kad nebūtų sausinami buveinės užimami plotai.
7. Teritorijoje aptiktos 17 į Saugomų rūšių sąrašą ir (ar) Buveinių direktyvos II ir (ar) IV priedus įtrauktos žinduolių, varliagyvių, vabzdžių, augalų rūšys ir 12 – į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (konsoliduota redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES, I priedą įrašytos paukščių rūšys:
Dvilapis purvuolis. Barškėčių pelkės centrinėje ir pietinėje dalyse aptinkama apie 256 rūšies individų. Populiacijos apsaugos būklė nepalanki.
Pelkinė uolaskėlė. Barškėčių pelkės šiaurinėje dalyje aptinkama apie 300 rūšies individų. Populiacijos apsaugos būklė nepalanki.
Stačioji dirvuolė. Dviejuose 0,08 ir 0,04 ha plotuose aptinkama apie 210 rūšies individų. Populiacijos apsaugos būklė 0,08 ha ploto augavietėje, kuri nustatyta 6210 Stepinių pievų buveinėje, vertinama kaip nepalanki, nes apaugusi sumedėjusia augalija. Šioje augavietėje reikėtų taikyti aktyvias rūšiai ir kartu 6210 Stepinių pievų buveinei palankias tvarkymo priemones.
Žvilgančioji riestūnė. Rūšis aptinkama 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveinėje apie 4,2 ha plote, šiaurinėje teritorijos dalyje, kur bendras rūšies užimamas plotas – apie 35 m2. Dauguma žvilgančiajai riestūnei tinkamų plotų yra nepalankios apsaugos būklės, nes apaugę sumedėjusia augalija. Rūšies buveinių palankiai apsaugos būklei atkurti būtina taikyti aktyvias tvarkymo priemones.
Šakotoji ratainytė. Barškėčių pelkėje priskaičiuojama daugiau kaip 1000 šakotosios ratainytės stiebų. Populiacijos apsaugos būklė nepalanki dėl rūšies buveinės užaugimo nendrėmis ir krūmais.
Dėmėtoji gegūnė. Rūšis aptinkama gana gausiai teritorijos pelkėtose vietose (pvz., Barškėčių pelkėje), nustatyta daugiau kaip 200 rūšies individų. Populiacijos apsaugos būklė palanki.
Lieknasis švylys. Rūšis aptinkama šiaurės rytinėje Barškėčių pelkės dalyje, daugiau kaip 300 rūšies individų. Populiacijos apsaugos būklė palanki.
Vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos). Rūšis teritorijoje aptinkama Barškėčių pelkės šiaurės rytiniame pakraštyje, kur rasti 66 rūšies individai. Populiacijos apsaugos būklė nepalanki, nes rūšiai tinkamos buveinės apaugusios sumedėjusia augalija.
Daugiametis patvenis (Swertia perennis). Rūšis aptinkama teritorijos pelkėtose pievose ir pelkėse. Populiacijos apsaugos būklė išlieka palanki, nors rūšis kelis kartus buvo pažeista: 2001 m. jai pakenkė kenkėjai ir grybinės ligos, 2009 m. augavietę iškniso šernai. Augalai iš pirminės augavietės pasitraukė 5–10 m šiaurės kryptimi į šaltiniuotą pašlaitę, kur užima apie 5x5 m2 plotą.
Auksuotoji šaškytė. Rūšis aptinkama šiaurrytinėje teritorijos dalyje, atviroje ir pusiau atviroje tarpinio tipo pelkėje, kur auga šios rūšies mitybinis augalas pievinė miegalė (Succisa pratensis). Populiacijos apsaugos būklė vertinama kaip nepalanki, nes mažėja atvirų vietų, pelkinės buveinės apauga sumedėjusia augalija. Gamtotvarkos plane numatytos tvarkymo priemonės teigiamai paveiks ir šios rūšies apsaugos būklę.
Rudaakis satyriukas (Coenonympha hero). Rūšis aptinkama visoje šiaurrytinėje teritorijos dalyje. Populiacijos apsaugos būklė palanki.
Tamsioji šaškytė (Melitaea diamina). Rūšis aptinkama visoje teritorijoje. Populiacijos apsaugos būklė palanki.
Plačioji dusia. Rūšis aptinkama Kretuonykščio ežere. Populiacijos apsaugos būklė vertinama kaip palanki, aktyvių tvarkymo priemonių nesiūloma. Reikia išsaugoti esamą palankią apsaugos būklę ne mažesniame kaip 53 ha plote, kur reguliariai aptinkami rūšies individai.
Keturdantė suktenė. Rūšis aptikta žemapelkių buveinėje. Trijuose tyrimų taškuose nustatytas suaugusių sraigių vidutinis gausumas – 91 vnt./m2. Rūšies apsaugos būklė palanki, todėl specialių tvarkymo priemonių nesiūloma. Planuojamos gamtotvarkos priemonės teigiamai paveiks rūšies buveines.
Bebras (Castor fiber). Teritorijoje dažna, gausi rūšis. Populiacijos apsaugos būklė palanki, rūšis aptinkama beveik viso Kretuonykščio ežero pakrantėje. Ši rūšis saugoma pagal Buveinių direktyvos V priedą.
Smailiasnukė varlė (Rana arvalis). Rūšis aptinkama visame Kretuonykščio ežere. Populiacijos apsaugos būklė nežinoma.
Mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae). Rūšis aptinkama visame Kretuonykščio ežere. Populiacijos apsaugos būklė nežinoma.
Didysis baublys (Botaurus stellaris). Kretuonykščio ežero pietinio pakraščio nendrynuose sutinkamos 1–3 poros. Populiacijos apsaugos būklė palanki.
Pilkoji gervė (Grus grus). Rūšis dažniau sutinkama Barškėčio pelkėje, stebimos 2 poros. Populiacijos apsaugos būklė palanki.
Juodoji meleta (Dryocopus martius). Teritorijos brandesniuose miškuose sutinkamos 2–3 poros. Populiacijos apsaugos būklė palanki.
Švygžda (Porzana porzana). Kretuonykščio apyežerio šaurinėje dalyje sutinkamos 2–3 poros. Populiacijos apsaugos būklė palanki.
Jerubė (Bonasa bonasia). Pavieniai paukščiai su jaunikliais aptinkami įvairiuose teritorijos miškuose. Populiacijos apsaugos būklė palanki.
Mažoji musinukė (Ficedula parva). Specifinė rūšis teritorijoje sutinkama miško areale. Teritorijoje negausi, girdima kiekvienais metais. Neabejotinai peri. Populiacijos apsaugos būklė nežinoma.
Didysis baltasis garnys (Egretta alba). Rūšis teritorijoje aptinkama aplink Kretuonykščio ežerą. Nusileidžia maitintis ežero krantuose ir ant plūduriuojančių kinių, stebima apie 10 individų. Populiacijos apsaugos būklė nežinoma.
Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger). Kretuonykščio ežere aptinkama iki 30 individų. Populiacijos apsaugos būklė palanki.
Pilkoji antis (Anas strepera). Stebimos pavienės antys Kretuonykščio ežere. Perėjimas neabejotinas, nes po kelias poras kiekvienais metais peri gretutinėse Žemaitiškės pievų balose. Populiacijos apsaugos būklė nežinoma.
Šaukštasnapė antis (Anas clypeata). Pavasarinių migracijų metu nusileidžia į Kretuonykščio ežerą mažomis grupėmis. Gali būti, kad peri, bet nepatvirtinta. Populiacijos apsaugos būklė nežinoma.
Vištvanagis (Accipiter gentilis). Teritorijos centrinės dalies miško masyve peri viena pora, tačiau ne kiekvienais metais. Populiacijos apsaugos būklė nežinoma.
Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Kretuonykščio ežero pakrantės nendrynuose galėtų perėti 2 poros. Rūšis registruota pietvakarinėje Kretuonykščio ežero priekrantėje. Populiacijos apsaugos būklė palanki.
8. Pagrindinė grėsmė teritorijoje saugomų vertybių būklei yra pelkių buveinių užžėlimas nendrėmis, krūmais ir medžiais. Tai neigiamai veikia ir jose aptiktų saugomų augalų rūšių – dvilapio purvuolio, pelkinės uolaskėlės, žvilgančiosios riestūnės, kitų saugomų rūšių populiacijų būklę. Pelkių buveinėse matyti vandens ištekėjimo kanalai, ankstesnių bandymų sausinti metu iškasti sausinimo grioviai, kurie pamažu užanka. Dalis 6210 Stepinių pievų kartu su stačiosios dirvuolės augaviete apauga sumedėjusia augalija, nyksta buveinei būdinga struktūra. Dėl vietos gyventojų reguliaraus šienavimo 6510 Šienaujamos mezofitų pievos yra palankios apsaugos būklės, tačiau būtina užtikrinti, kad ši veikla būtų vykdoma reguliariai. Miškų buveinėms grėsmę keltų hidrologinio režimo keitimo (sausinimo) priemonės, kiti žmogaus ūkinės veiklos sukelti jų būdingos struktūros neigiami pokyčiai. 9010 *Vakarų taigos buveinei aktuali negyvos medienos trūkumo grėsmė, todėl būtina ją palikti vietoje. Sutvarkius saugomas buveines ir saugomų rūšių buveines, trūkstant lėšų palaikymo darbams, kyla grėsmė, kad pasiekta vertybių palanki apsaugos būklė vėl blogės. Todėl rekomenduojama organizuoti išskirtų tvarkymo plotų deklaravimą pagal Kaimo plėtros programos priemones, taip sudarant sąlygas tęsti sutvarkytų buveinių priežiūros darbus.
9. Gamtotvarkos plano teritorijoje valstybinė žemė sudaro apie 70 proc., privati – apie 30 proc. teritorijos. Miškų ūkio paskirties žemė užima apie 50 proc., žemės ūkio paskirties – apie 3 proc. teritorijos. Likusią dalį (apie 47 proc.) teritorijos užima vandens telkiniai, kitos paskirties žemė. Maždaug pusė miškų, dengiančių aprašomą teritoriją, priskirti II A miškų grupei, kita dalis – III miškų grupei. Didžioji dalis numatytų tvarkyti buveinių plotų priskirti valstybinės reikšmės miškams.
III SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
10. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos būklę: 6210 Stepinių pievų (ne mažesniame kaip 0,47 ha plote), 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų (ne mažesniame kaip 6,9 ha plote), 7210 *Žemapelkių su šakotąja ratainyte (ne mažesniame kaip 0,17 ha plote), 7230 Šarmingų žemapelkių (ne mažesniame kaip 19,5 ha plote), 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių (ne mažesniame kaip 8,9 ha plote) su joms būdinga struktūra ir rūšių sudėtimi ir išsaugoti dvilapio purvuolio (ne mažiau kaip 250 individų, aptinkamų ne mažesniame kaip 10 ha plote), pelkinės uolaskėlės (ne mažiau kaip 300 individų, aptinkamų ne mažesniame kaip 3,7 ha plote), žvilgančiosios riestūnės (35 m2 ploto sąžalynai ne mažesniame kaip 4,2 ha plote), stačiosios dirvuolės (ne mažiau kaip 210 individų, aptinkamų ne mažesniame kaip 0,12 ha plote), auksuotosios šaškytės (ne mažesniame kaip 8,7 ha plote), keturdantės suktenės (ne mažiau kaip 10 vnt./m2 individų, aptinkamų ne mažesniame kaip 3,5 ha plote) populiacijas, sudarant palankias sąlygas kitoms teritorijoje saugomoms vertybėms.
11. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomas šis uždavinys – atkurti ir užtikrinti atviras dvilapio purvuolio, pelkinės uolaskėlės, žvilgančiosios riestūnės, stačiosios dirvuolės, kitų saugomų augalų rūšių buveines, būdingą pievų ir pelkių buveinių struktūrą.
IV SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
13. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje koordinuoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (toliau – direkcija). Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.
15. Direkcija kartu su VĮ VMU imasi veiksmų, kad Gamtotvarkos plano 1–3 priemonės būtų įtrauktos į vidinės miškotvarkos projektą (4 priemonė). Pirmus trejus metus Gamtotvarkos plano 1–3 priemonių, apimančių didesniąją dalį teritorijoje išskirtų tvarkymo plotų, įgyvendinimą organizuoja direkcija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba), vykdydamos projektą „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas „Natura 2000“ teritorijose (II)“ (toliau – Projektas). Tarnyba ir direkcija, įgyvendindamos minėtas priemones valstybiniuose miškuose, bendradarbiauja su VĮ VMU ir kitais žemės valdytojais. Likusios teritorijos dalies, nepatenkančios į Projekto veiklas, tvarkymą organizuoja direkcija, valstybiniuose miškuose – direkcija su jų valdytojais.
16. Pasibaigus Projektui, prireikus tęsti Gamtotvarkos plano 2 ir 3 priemones, jų įgyvendinimą organizuoja direkcija ir VĮ VMU, kuri įgyvendina gamtotvarkos priemones tik tvarkymo plotuose, kuriuos valdo patikėjimo teise. Priemones įgyvendinti rekomenduojama pasinaudojant Lietuvos kaimo plėtros programos lėšomis. Direkcijai siūloma imtis veiksmų, kad rengiant žemėtvarkos projektą, būtų suprojektuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valdomi laisvo valstybinio žemės fondo žemės sklypai ir perduoti valdyti direkcijai patikėjimo teise.
V SKYRIUS
IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
17. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama (planuojama, kad pirmus trejus metus gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui bus naudojamos Projekto lėšos, vėliau direkcija ir VĮ VMU planuoja atitinkamus plotus deklaruoti ir tvarkyti Lietuvos kaimo plėtros programos lėšomis). Teritorijai tvarkyti gali būti panaudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, valstybinių miškų valdytojo, Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
VI SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
18. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai tikslinamas apsvarstant, ar priemonės duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos planą. Todėl būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir (ar) rūšių buveinių kokybės, dydžio ar rūšių skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planą reikia tikslinti.
19. Už Gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrėjimą ir tikslinimą atsako direkcija, kuri vertina Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių būklę, Gamtotvarkos plano ir jo priemonių efektyvumą.
20. Teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 6210 Stepinės pievos, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnų, 7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelkės, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai, 91E0 *Aliuviniai miškai), saugomų rūšių (auksuotosios šaškytės, plačiosios dusios, keturdantės suktenės, dvilapio purvuolio, pelkinės uolaskėlės, stačiosios dirvuolės, žvilgančiosios riestūnės) populiacijų gausos ir jų buveinių būklės stebėsena vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos Valstybinės aplinkos monitoringo programos principinėmis nuostatomis. Pirmosios Gamtotvarkos plano peržiūros metu kartografuojamos visų tikslinių rūšių augavietės. Peržiūrint įvertinama, ar esamas vandens lygis (skirtingų sezonų metu) yra tinkamas tikslinių rūšių ir buveinių palankiai apsaugos būklei užtikrinti. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsako direkcija. Tikslinių vertybių stebėsena vykdoma prieš kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą.
21. Vertinant Gamtotvarkos plano tikslinėms vertybėms reikšmingą ūkinę veiklą teritorijoje, turi būti nustatoma, ar vykdomos veiklos intensyvumas ir pobūdis tinka saugomoms gamtos vertybėms (rūšims ir buveinėms).
22. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas ne vėliau kaip po trejų metų nuo jo patvirtinimo. Vėliau, atsižvelgiant į saugomų gamtos vertybių būklę ir unikalumą, Gamtotvarkos planas peržiūrimas ir prireikus tikslinamas ne rečiau kaip kas trejus metus parengiant peržiūros ataskaitą pagal Apraše pateiktas rekomendacijas.
23. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, ypač jeigu jie vertino rūšių ir buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Gamtotvarkos plano peržiūros metu vertinami ne tik jo rezultatai, bet ir papildoma naujais duomenimis. Peržiūros ataskaita turi būti pateikta tarnybai ir valstybinių miškų valdytojams.
24. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
24.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;
24.5. saugomų buveinių ir rūšių, jų buveinių būklė, įvertinta vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;
24.6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo poveikis saugomų buveinių, rūšių ir jų buveinių būklei;
25. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinimas ir dažniau, nei nurodyta Gamtotvarkos plano 22 punkte, jeigu atsiranda naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos, pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę. Patvirtinto dokumento keitimą inicijuoja ir vykdo direkcija. Gamtotvarkos plano keitimą gali inicijuoti ir tarnyba. Keičiamas Gamtotvarkos planas turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, kurios susijusios su Gamtotvarkos plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos, nesusijusios su Gamtotvarkos plano pakeitimais, informuojamos apie pakeistą Gamtotvarkos planą.
Kretuonykščio ežero ir apyežerio
gamtotvarkos plano
priedas
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
| Uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Atsakinga institucija |
Priemonių įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 |
| Atkurti ir užtikrinti atviras dvilapio purvuolio, pelkinės uolaskėlės, žvilgančiosios riestūnės, stačiosios dirvuolės, kitų saugomų augalų rūšių buveines, būdingą pievų ir pelkių buveinių struktūrą |
1. organizuoti sumedėjusios augalijos iškirtimą ir biomasės pašalinimą iš tvarkomos teritorijos2 |
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (toliau – direkcija), VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VĮ VMU)3, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba) |
I, II metais |
I |
| 2. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų pjovimą ir biomasės pašalinimą iš tvarkomos teritorijos2 |
direkcija, tarnyba4, VĮ VMU3 |
III, IV metais, vėliau – prireikus |
I |
|
| 3. organizuoti reguliarų buveinių šienavimą ir nupjautos biomasės pašalinimą iš tvarkomos teritorijos2 |
direkcija, tarnyba4, VĮ VMU3 |
Kiekvienais metais* |
I |
|
| 4. užtikrinti, kad šio uždavinio 1–3 priemonės, suplanuotos valstybinės reikšmės žemėje, būtų įrašytos į vidinės miškotvarkos projektą |
direkcija, VĮ VMU3 |
I metais
|
I |
1 priemonių svarba: I – labai svarbios.
* nesant galimybės priemonę įgyvendinti lentelėje nurodytu periodiškumu, įgyvendinama ne rečiau kaip kas antrus metus.
2 gamtotvarkos priemonės privačiose žemėse įgyvendinamos tik gavus raštišką žemės savininko pritarimą.
3 VĮ VMU dalyvauja ar organizuoja priemonės įgyvendinimą tik patikėjimo teise jai priskirtuose valdyti žemės sklypuose.
4 tarnyba už priemonės įgyvendinimą atsakinga tik I–III gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais.
__________________________