Baudžiamoji byla Nr. 2K-216-511/2024

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00038-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.6.1; 2.1.7.4.4; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1; 2.4.7; 2.8.9.5

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir
Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

išteisintajam S. Č., jo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

išteisintos įmonės „Goldexonia Limited“ atstovui advokatui Mariui Venckui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Vaidos Pužauskienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu S. Č. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, įmonė „Goldexonia Limited“ išteisinta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį kaip nepadarę veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arvydo Navicko apeliacinis skundas atmestas.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, jo gynėjo ir išteisintos įmonės atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

 

 

 

 

 

I. Bylos esmė

 

 

 

1.   S. Č. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimų tuo, kad versliškai ir stambiu mastu neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla. Įmonė „Goldexonia Limited“ išteisinta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimų tuo, kad ji, atstovaujama įmonės direktoriaus S. Č., kuris turėjo teisę priimti sprendimus įmonės vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir kuris veikė įmonės vardu, jos naudai bei interesais, versliškai ir stambiu mastu neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla.

 

1.1. S. Č., būdamas 2011 m. lapkričio 24 d. Kipro Respublikoje įsteigtos įmonės „Goldexonia Limited“ direktorius ir akcininkas bei jai vadovaudamas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. VA-52 patvirtintų Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos užpildymo ir teikimo taisyklių 4 punkto, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 22, 24 dalių, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 54 patvirtinto Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo 2.2, 3, 4 punktų nuostatas, įmonės „Goldexonia Limited“ neįregistravo Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre ir tyčia nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. versliškai bei stambiu mastu įmonės „Goldexonia Limited“ vardu neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje:

 

1.2. įmonės „Goldexonia Limited“ vardu iš nenustatytų asmenų Lietuvoje (Panevėžio, Marijampolės, Ukmergės miestuose), Latvijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje įsigytą metalo laužą įmonės „Goldexonia Limited“ samdytų bendrovių UAB „Disineda“, UAB „Transkesta“ ir jos persamdytų bendrovių transportu atvežė į UAB „Laumina“ sandėlį priimti, sandėliuoti, apdoroti (rūšiuoti), pakuoti, sverti, po to šį metalo laužą pardavė Lietuvos ūkio subjektams: 2019 m. sausio 4 d. – 2020 m. rugpjūčio 25 d. per 45 kartus pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties 1 punkte išvardytas 45 sąskaitas faktūras už 2 629 450,67 Eur UAB „Laumina“ pardavė iš viso 824,782 t metalo laužo; 2019 m. sausio 31 d. – 2020 m. liepos 20 d. per 23 kartus pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties 1 punkte išvardytas 23 sąskaitas faktūras ir 3 kreditines sąskaitas už 2 078 573,77 Eur UAB „CPG Varis“ pardavė iš viso 481,780 t metalo laužo; 2019 m. gruodžio 9 d. – 2020 m. rugpjūčio 19 d. per 10 kartų pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties 1 punkte išvardytas 10 sąskaitų faktūrų už 713 393,25 Eur UAB „Ketvirta“ pardavė iš viso 215,853 t metalo laužo;

 

1.3. nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties 1 punkte išvardytas 23 sąskaitas faktūras iš viso už 111 000 Eur UAB „WhiteBit“ pardavė paieškos sistemų optimizavimo paslaugų; nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties 1 punkte išvardytas 16 sąskaitų faktūrų iš viso už 125 200 Eur UAB „Harmony life“ pardavė paieškos sistemų optimizavimo paslaugų; nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties 1 punkte išvardytas 3 sąskaitas faktūras iš viso už 149 092,33 Eur UAB „Solisko“ pardavė 49 537,61 mt kukurūzų grūdų pardavimo tarpininkavimo paslaugų;

 

1.4. nedeklaravo nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. iš Lietuvos Respublikos ūkio subjektų UAB „WhiteBit“, UAB „Harmony life“, UAB „Solisko“ už suteiktas paieškos sistemų optimizavimo, tarpininkavimo paslaugas gauto atlygio – iš viso 385 292,33 Eur ir nuo jo neišskaičiavo bei nesumokėjo 66 868,94 Eur pridėtinės vertės mokesčio; nedeklaravo nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. iš Lietuvos Respublikos ūkio subjektų UAB „Laumina“, UAB „CPG Varis“, UAB „Ketvirta“, UAB „Harmony life“, UAB „WhiteBit“, UAB „Solisko“ gautų pardavimo pajamų – iš viso 5 739 841 Eur (5 806 710,02 Eur – 66 868,94 Eur PVM) ir nuo jų neišskaičiavo bei nesumokėjo 822 379 Eur pelno mokesčio, t. y. iš viso neišskaičiavo ir nesumokėjo 889 248 Eur mokesčių, mokamų į valstybės biudžetą.

 

 

 

II. Kasacinio skundo argumentai

 

 

 

2.   Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė V. Pužauskienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

 

2.1. Žemesnės instancijos teismai neteisingai aiškino ir pritaikė BK 202 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip nukrypdami nuo jau suformuotos kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012,
2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-455-693/2016, 2K-37-689/2018, 2K-201-719/2023). Be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, neatliko reikiamos apimties įrodymų tyrimo, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų ir padarė bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas. Šie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

 

2.2. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti visas bylos aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar įmonė „Goldexonia Limited“ privalėjo registruotis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre. Šis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė norminius teisės aktus, kurie įpareigoja bendroves registruotis Mokesčių mokėtojų registre, tačiau nepasisakė apie užbaigto / neužbaigto komercinio operacijų ciklo etapų nustatymą. Šiuo atveju tik galima spėti, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko, jog byloje yra nustatyti du užsienio bendrovės veiklos komercinio operacijų ciklo etapai, t. y. antrasis (sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos) ir trečiasis etapai (pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos). Pirmojo etapo (rinkodara, rinkotyra, paskirstymas, reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos) šis teismas neanalizavo, nepasisakė dėl jo požymių buvimo ar nebuvimo, o tiesiog konstatavo, kad įmonės „Goldexonia Limited“ laikina veikla (prekių pirkimas ir pardavimas) Lietuvoje su šioje šalyje esančiomis įmonėmis nerodo, kad buvo vykdoma rinkodara.

 

2.3. Rinkodara yra vienas iš alternatyvių požymių, padedančių nustatyti užbaigtą komercinį operacijų ciklą ir iš to kylančią prievolę užsienio juridiniam asmeniui registruotis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre. Liudytojų parodymai ir ištirti bylos dokumentai patvirtina, kad šiuo atveju S. Č., atstovaudamas įmonei „Goldexonia Limited“, pats ir per kitus asmenis aktyviai dalyvavo ieškant bendrovei naudingų klientų, siūlė paslaugas, vykdė su Lietuvoje veiklą vykdančių bendrovių atstovais derybas dėl jo valdomos bendrovės teikiamų paslaugų suteikimo ir gavimo (prekių pirkimo–pardavimo, laikymo, saugojimo, pervežimo), jų kiekio, apimties, kainų derinimo, atsiskaitymo tvarkos, reklamavosi internete ir pan. Visa ši veikla turi būti priskiriama komercinio operacijų ciklo pirmajam etapui, tai ir nustatė specialistė išvadoje. Teismas privalėjo argumentuotai pasisakyti dėl aplinkybių, kuriomis grindžiama sąlyginė specialisto išvada, taip pat įvertinti aptartus įmonės „Goldexonia Limited“ veiksmus ir nurodyti, dėl kokių priežasčių šie veiksmai nėra priskiriami komercinio operacijų ciklo pirmajam etapui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, tai sukliudė priimti teisingą sprendimą.

 

2.4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat klaidingai nurodė, kad specialistė Aistė Razmienė apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu parodė, jog ji nenustatinėjo komercinių operacijų ciklo. Priešingai, minėto teismo posėdžio metu ši specialistė parodė, kad ji tyrė įmonės „Goldexonia Limited“ veiklą, nustatė komercinio operacijų ciklo visus etapus ir tai nurodė savo išvadoje. Specialistė taip pat patvirtino, kad iš kiekvieno etapo užtenka nustatyti bent vieną operaciją (požymį). Be to, apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad įmonė „Goldexonia Limited“ užbaigė komercinį operacijų ciklą Lietuvos Respublikoje, dėl ko būtų galima spręsti, jog jos veikla nebuvo laikina. Iš tokios teismo išvados galima spręsti, kad bendrovė laikinai veikė Lietuvos teritorijoje ir dėl to galėjo nesiregistruoti Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nustatė, jog bendrovė veiklą Lietuvoje vykdė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., per šį laikotarpį buvo sudaryta virš 120 sandorių su įvairiais Lietuvos juridiniais asmenimis. Todėl tokios įmonės veiklos negalima pripažinti laikina. Nurodytos aplinkybės rodo, kad žemesnės instancijos teismai išsamiai neištyrė specialisto išvados ir argumentuotai nepasisakė, kodėl įmonės „Goldexonia Limited“ veikla nesudaro užbaigto komercinio operacijų ciklo. Nors žemesnės instancijos teismai suabejojo specialisto išvada ir specialistės A. Razmienės parodymais apie įmonės užbaigtą komercinį operacijų ciklą, tačiau nesiėmė priemonių šioms abejonėms pašalinti – nei papildomas tyrimas, nei ekspertizė apeliacinės instancijos teisme nebuvo paskirti. Todėl teismas, iš esmės netyręs ir negavęs kitų specialisto išvadą paneigiančių duomenų, asmenis išteisino nepagrįstai.

 

2.5. Pažymėtina, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. baudžiamojo įsakymo (baudžiamoji byla Nr. 1-365-729/2018) matyti, jog S. Č. jau buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. balandžio 3 d., atstovaujant Kipro Respublikoje įsteigtai RAB „Goldexonia Limited“) už identiškos nusikalstamos veikos padarymą.

 

 

 

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

 

 

3.   Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės V. Pužauskienės kasacinis skundas tenkintinas.

 

 

 

Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo ir esminių BPK pažeidimų, padarytų vertinant įrodymus ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

 

 

 

4.   BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

 

5.   BK 202 straipsnio 1 dalyje minima ūkinė, komercinė, finansinė ir profesinė veikla suprantama kaip ekonominė veikla, kuria įstatymo įtvirtintomis sąlygomis turi teisę verstis fiziniai ar juridiniai asmenys ir kuriai būdingas siekimas gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, savarankiškumas, tęstinumas, o iš tokios veiklos gaunamos pajamos ir kita ekonominė nauda yra apmokestinimo objektas. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, tokios veiklos neteisėtumą (kaip būtiną nusikalstamos veikos požymį) lemia tai, kad ji vykdoma neturint licencijos (leidimo), kai ji (jis) reikalinga, ar nesilaikant kitų esminių verslo legalumui keliamų reikalavimų, pvz., neįregistravus juridinio asmens, kai tokia veikla turi teisę verstis tik juridiniai asmenys; nuslėpus individualią veiklą ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; akivaizdžiai peržengus licencijoje (leidime) apibrėžtas veiklos ribas; licenciją (leidimą) gavus pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-218-1073/2020,
2K-263-788/2022 ir kt.). Prie BK 202 straipsnio
1 dalyje nustatytų neteisėtų veikų priskirtini ir tie atvejai, kai pirmiau minėta veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi užsienio juridiniai ar fiziniai asmenys, nustatyta tvarka neįsiregistravę kaip mokesčių mokėtojai Lietuvos Respublikoje, kai tokia pareiga jiems nustatyta teisės aktais.

 

6.   Esminis šioje byloje klausimas yra tai, ar įmonė „Goldexonia Limited“ privalėjo registruotis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre.

 

7.   Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos pildymo ir teikimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad registre turi registruotis užsienio juridiniai asmenys, kai jie numato vykdyti ar vykdo veiklą ir (arba) turi mokestinių prievolių Lietuvos Respublikoje.

 

8.   Veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje ir mokestinių prievolių buvimas siejamas ir su nuolatinės buveinės apibrėžimu. Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos vieneto veiklos užsienio valstybėje vieta, įskaitant veiklos vykdymą visoje arba tam tikroje atitinkamos valstybės teritorijoje. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje nuolat vykdo veiklą arba vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą), arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą, arba gamtos ištekliams tirti ar gauti naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumą apibrėžia, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 54 „Dėl užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ patvirtinto Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo 3 punkte nustatyta, kad užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje pradžia yra pirmojo sandorio sudarymo diena; 4 punkte nustatyta, kad nuolatine užsienio vieneto veikla arba jos dalimi yra laikoma užsienio vieneto veikla arba jos dalis Lietuvos Respublikoje, kuri nėra laikina veikla, ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas; 2.2 punkte nustatyta, kad užbaigtas komercinis operacijų ciklas – ciklas, sudarytas iš užsienio vieneto veiklos operacijų etapų. Pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, paskirstymas, reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos; antrąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos; trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos.

 

9.   Nustatant, ar užsienio vieneto veikla Lietuvoje sukuria nuolatinę buveinę, taip pat vadovaujamasi tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatomis, įtvirtinančiomis nuolatinės buveinės apibrėžimą.

 

10. Nagrinėjamu atveju Kipro Respublikoje įsteigtos įmonės „Goldexonia Limited“ ir jos vadovo S. Č. ūkinės komercinės veiklos neteisėtumas buvo siejamas su tuo, kad ši įmonė vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau nebuvo įregistruota Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre.

 

11. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. Č. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, įmonė „Goldexonia Limited“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, teismui konstatavus, kad jie nepadarė veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog įmonė „Goldexonia Limited“ vertėsi veikla, kuria neturėjo teisės verstis. Šis teismas pažymėjo, kad įmonė „Goldexonia Limited“ yra Kipro Respublikos rezidentė ir Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės buveinės taip, kaip ji apibrėžta 2013 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kipro Respublikos Vyriausybės sutartyje dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos, o dvigubo apmokestinimo aplinkybės, atliekant įmonės veiklos tyrimą, nebuvo tirtos ir paneigtos, taip pat nebuvo tirta, nuo kokių sandorių įmonė „Goldexonia Limited“ buvo sumokėjusi mokesčius Kipre, todėl byloje nepaneigta, jog įmonei nekilo pareiga mokėti pelno mokesčio dar ir Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad įmonė „Goldexonia Limited“ nėra įsikūręs šalies teritorijoje užsienio asmuo, todėl yra susidariusi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 95 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta situacija, pagal kurią už įmonės „Goldexonia Limited“ UAB „WhiteBit“ ir UAB „Harmony life“ suteiktas intelektualines paslaugas bei UAB „Solisko“ suteiktas tarpininkavimo paslaugas pareiga apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM kilo paslaugų pirkėjui, o ne pardavėjai įmonei „Goldexonia Limited“. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad specialisto išvadoje nėra pateikta vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, jog įmonės „Goldexonia Limited“ tiriamuoju laikotarpiu pateikti apskaitos dokumentai pagrindžia, kad įmonė vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad teisiamajame posėdyje specialistė A. Razmienė nurodė, jog ji įmonės „Goldexonia Limited“ komercinio operacijų ciklo etapų nenustatinėjo, taip pat jog liudytojai buvo nurodę, kad kontaktus su minėta įmone užmezgė tiesiogiai ar per kitų įmonių atstovus, įmonės sudarinėjo sutartis, kuriose numatė kainas, sąlygas ir pan. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į specialistės paaiškinimus, konstatavo, kad pateiktoje specialisto išvadoje daugiau įžvelgiamos prielaidos, tam tikri samprotavimai, nei pateikiami konkretūs duomenys, kurie neabejotinai pagrįstų kaltinamųjų kaltę. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių S. Č. pareikštą kaltinimą, jog jis versliškai ir stambiu mastu neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla ir tokiu būdu iš viso buvo neišskaičiuota bei nesumokėta 889 248 Eur mokesčių, mokamų į valstybės biudžetą.

 

12. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu, prokuroras apeliaciniame skunde prašė jį panaikinti ir dėl S. Č. bei įmonės „Goldexonia Limited“ priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas bei bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Prokuroras pažymėjo, kad specialistė tyrė buhalterinės apskaitos dokumentus, susipažino su bylos medžiaga bei joje surinktais duomenimis ir padarė sąlyginę išvadą vertindama aplinkybių ir faktų galimą buvimą, tačiau išvadoje konkrečiai nurodė galimus pažeidimus ir pažeistus norminius teisės aktus, dėl kurių pažeidimo atsirado BK 202 straipsnyje nustatyti padariniai. Prokuroro nuomone, teismas privalėjo dėl aplinkybių, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, argumentuotai pasisakyti, t. y. įvertinti ir pasisakyti dėl liudytojų parodymų, dėl dokumentų apie teiktas krovinių pervežimo paslaugas, dėl pirkimo–pardavimo sandorių, sąskaitų ir mokėjimų, tačiau to nepadarė. Prokuroras atkreipė dėmesį, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įmonė „Goldexonia Limited“ veikė Lietuvos teritorijoje, jos veikla sudaro užbaigtą komercinį operacijų ciklą, todėl ši įmonė privalėjo registruotis Lietuvos mokesčių mokėtojų registre. Taigi, iš apeliacinio skundo matyti, kad jame išdėstyti konkretūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai tiek dėl byloje sprendžiamų faktinių, tiek dėl teisinių pagrindų.

 

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Toks patikrinimas atliekamas bylą nagrinėjant pagal paduotus skundus, vadovaujantis BPK XXV skyriaus taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia plačius įgaliojimus: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-241-303/2018,
2K-48-511/2020, 2K-13-654/2023).

 

14. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinius skundus, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti aiškios ir pakankamai argumentuotos. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, jeigu skundas atmetamas, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).

 

15. Pažymėtina, kad kai apeliaciniai skundai paduoti dėl išteisinamojo nuosprendžio nepagrįstumo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei nuosprendžio išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo atliktą įrodymų vertinimą, padarytų išvadų teisingumą. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BPK 324 straipsnio 6 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir tiek ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, tiek pakartotinai ištirti esminę reikšmę teismo išvadoms turinčius įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai reikia pašalinti tokius pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, kurių neįmanoma pašalinti be įrodymų tyrimo. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173-648/2017, 2K-141-303/2020, 2K-178-976/2021, 2K-169-976/2022).

 

16. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų. Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų ir nustačius visas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, galimas tinkamas ir teisingas baudžiamojo įstatymo klausimų išsprendimas. Teismų praktikoje esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015,
2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).

 

17. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog, atsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl išteisintojo S. Č. ir išteisintos įmonės „Goldexonia Limited“ kaltės nebuvimo, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl S. Č. ir įmonės „Goldexonia Limited“ išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas glaustai pateikė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų dalies įrodymų turinį, jų plačiau neanalizuodamas, ir iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio argumentus. Nors apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje svarbu nustatyti, ar įmonė „Goldexonia Limited“ privalėjo registruotis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoje nutartyje į šį klausimą tinkamai ir aiškiai nebuvo atsakyta.

 

18. Kasacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas argumentuotai nepasisakė, kodėl įmonės „Goldexonia Limited“ veikla nesudaro užbaigto komercinio operacijų ciklo. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai glaustai pasisakė tik apie vieną iš pirmojo komercinio operacijų ciklo etapo operacijų – rinkodarą, tačiau motyvuotai nenurodė, dėl kokių priežasčių įmonės „Goldexonia Limited“ veiksmai nėra priskiriami komercinio operacijų ciklo pirmajam etapui. Dėl kitų dviejų komercinio operacijų ciklo etapų nebuvimo ar buvimo teismų sprendimuose iš viso nebuvo pasisakyta. Šiuo atveju žemesnės instancijos teismai, siekdami atsakyti į klausimą, ar įmonė „Goldexonia Limited“ privalėjo registruotis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre, turėjo aiškiai ir motyvuotai pasisakyti, ar minėta įmonė vykdė veiklą ir ar buvo užbaigtas komercinis operacijų ciklas Lietuvos Respublikoje, nes tai yra teisės aktais įtvirtintos pareigos registruotis kaip mokesčių mokėtojui sąlygos. Pažymėtina, kad, baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl komercinio operacijų ciklo užbaigtumo, reikalingos specialios žinios buhalterijos, ekonomikos srityje, nes turi būti ištirti buhalteriniai dokumentai, sprendžiama dėl ekonominių kategorijų, kaip antai rinkotyra ir rinkodara, ir kt. Kaip pagrįstai nurodyta prokurorės kasaciniame skunde, nors žemesnės instancijos teismai suabejojo specialisto išvada ir specialistės A. Razmienės paaiškinimais, tačiau jie nesiėmė tinkamų priemonių šioms abejonėms pašalinti; nėra argumentų, patvirtinančių, kad visos galimybės tam yra išnaudotos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą teismo posėdyje apklausdamas specialistę A. Razmienę, tačiau šiai paaiškinus, kad komercinio operacijų ciklo ji nenustatinėjo, nei papildomas tyrimas, nei ekspertizė apeliacinės instancijos teisme nebuvo paskirti. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jei teismai mano, kad atliktas tyrimas neišsamus ir neinformatyvus (o tai išplaukia tiek iš pirmosios, tiek iš apeliacinės instancijos teismų sprendimų), siekdami išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, jie turi pareigą išnaudoti visas galimybes abejonėms ir prieštaravimams pašalinti. Nagrinėjant bylą teisiškai reikšmingų faktų nustatymas ir vertinimas, tiesos nustatymas suponuoja teisingumo vykdymą, o siekdamas tai įgyvendinti teismas baudžiamajame procese turi aktyviai veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-594/2023 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas šių nuostatų neįgyvendino.

 

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisydamas akivaizdžių byloje esančių neaiškumų, kylančių dėl esminių bylos aplinkybių nevisiško ištyrimo (dvigubo apmokestinimo, užbaigto komercinio ciklo klausimais), apeliacinės instancijos teismas, iš esmės formaliai pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, tinkamai neatsakė į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus.

 

20. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Taip apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, be to, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimus. Nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas, naikintina ir ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje aptartus pažeidimus, išsamiai bei nešališkai ištirti ir įvertinti byloje surinktų įrodymų visetą ir tik po to priimti atitinkamus procesinius sprendimus.

 

21. Pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, prokurorės kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali nustatyti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinio skundo argumentai dėl S. Č. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir įmonės „Goldexonia Limited“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį turės būti nagrinėjami iš naujo.

 

 

 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Algimantas Valantinas

 

 

Sigita Jokimaitė

 

 

Eligijus Gladutis