ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOTIES 2017 METŲ METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO PATVIRTINIMO
2018 m. kovo 29 d. Nr. K-42
Alytus
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 5 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 26 straipsniu ir įgyvendindama viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties įstatų, patvirtintų Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. K-194 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės viešųjų sveikatos įstaigų įstatų tvirtinimo“, 35.5 papunkčiu ir 36 punktu, Alytaus rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
Patvirtinti viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties 2017 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinį (finansinės būklės ataskaitą, veiklos rezultatų ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, grynojo turto pokyčių ataskaitą, finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą) (pridedama).
PATVIRTINTA
Alytaus rajono savivaldybės tarybos
2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. K-42
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOTIES 2017 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
I. BENDROJI DALIS
Viešoji įstaiga Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis (toliau – Įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš Alytaus rajono savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros pelno nesiekianti įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su Vilniaus teritorine ligonių kasa ir kitais užsakovais.
Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, o taip pat įstatais. Nuo 2015 m. spalio 19 d. įstaiga vadovaujasi įstatų redakcija, įregistruota 2015 m. spalio mėn. 19 d. Juridinių asmenų registre. Įregistravimo data – 1999 m. liepos 1 d., kodas 253724440.
Įstaiga priklauso Alytaus rajono savivaldybės konsoliduotų finansinių ataskaitų grupei. Ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais.
Įstaiga yra juridinis asmuo, turinti ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas banke. Įstaigos buveinės adresas Ligoninės g. 12, LT-62114 Alytus, tel. (8 315) 74 747. Veikla neterminuota.
Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti jų sergamumą, kokybiškai bei kvalifikuotai organizuoti ir teikti nespecializuotas bei kvalifikuotas pirminės asmens sveikatos priežiūros medicinos paslaugas Alytaus miesto ir rajono gyventojams. Šios paslaugos teikiamos pagal kvietimus į namus, viešose vietose, darbo vietose, gydymo įstaigose. Esant reikalui, asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visos Lietuvos Respublikos gyventojams, užsieniečiams, asmenims be pilietybės.
Pagrindinės veiklos pajamas sudaro pajamos už teikiamas medicinos paslaugas pagal su Vilniaus teritorine ligonių kasa iš anksto pasirašytas sutartis, be to, dalis pajamų gaunama už medicinos paslaugas, apmokamas atskirų fizinių bei juridinių asmenų.
Įstaigos atsiskaitomoji sąskaita A.s. LT21 7300 0101 2972 6411.
Vidutinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus buvo 102 darbuotojai, iš jų specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą – 7, aukštesnįjį išsilavinimą – 2, aukštesnįjį medicininį išsilavinimą – 49, kiti darbuotojai, turintys spec. vidurinį išsilavinimą – 44.
Ataskaitiniu laikotarpiu už įstaigos veiklą buvo atsakingas direktorius Aleksandras Bružas.
Įstaiga neturi kontroliuojamų, asocijuotų ir kitų subjektų, filialų ar kitų panašių struktūrinių vienetų.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. apskaita tvarkoma vadovaujantis Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (VSAFAS). Finansinių ataskaitų rinkinys už ataskaitinį laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu.
Įstaigoje buhalterinė apskaita tvarkoma kompiuterizuotai.
II. APSKAITOS POLITIKA
2017 metais įstaiga, tvarkydama buhalterinę apskaitą ir sudarydama finansinių ataskaitų rinkinį, vadovavosi šiais teisės aktais, įskaitant jų pakeitimus:
– Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu;
– Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu;
– Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (VSAFAS);
– Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu;
– Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintomis Inventorizacijos taisyklėmis (su pakeitimais);
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis.
Buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis šiais privalomais bendraisiais apskaitos principais (nustatytais Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme): subjekto, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo ir turinio viršenybės prieš formą.
Remiantis minėtais teisės aktais yra parengta ir direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-94 patvirtinta apskaitos politika, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.
Iki perėjimo prie VSAFAS dienos, įstaiga inventorizavo visą turtą ir įsipareigojimus pagal Vyriausybės patvirtintas Inventorizacijos taisykles bei atliko visas reikiamas procedūras, nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1K-223 patvirtintame Viešojo sektoriaus subjektų kontroliuojamų sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų buhalterinių sąskaitų likučių perkėlimo tvarkos apraše. Tokiu būdu pradiniai finansinės būklės ataskaitos straipsnių likučiai buvo apskaičiuoti pagal VSAFAS reikalavimus.
Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo keičiama apskaitos politika ir apskaitiniai įverčiai.
Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo nustatyta esminių klaidų, kurios buvo padarytos praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose.
Nematerialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą ir visus nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus, pateiktus 13-ajame VSAFAS „Nematerialusis turtas“. Nematerialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Nematerialusis turtas finansinės būklės ataskaitoje atvaizduojamas likutine verte, kuri apskaičiuojama prie nematerialiojo turto įsigijimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas nematerialiojo turto vertės pokyčių sumas ir atimant sukauptą amortizacijos sumą.
Vėlesnės išlaidos, susijusios su jau pripažinta apskaitoje ir naudojama nematerialiojo turto priežiūra, pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį padaromos.
Jeigu galima patikimai nustatyti, kad išlaidos leis iš esmės pagerinti naudojamą nematerialųjį turtą ir gauti iš to turto didesnės ekonominės naudos ateityje ir jeigu jos gali būti patikimai įvertintos ir priskirtos prie konkretaus turto, šių išlaidų suma didinama nematerialiojo turto isigijimo savikaina.
Amortizuojant nematerialųjį turtą taikomi amortizacijos normatyvai, kurie patvirtinti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. K-85.
Naudojamas tiesiogiai proporcingas (tiesinis) amortizacijos skaičiavimo metodas. Nematerialiojo turto vieneto amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 d., kai šis turtas pradedamas naudoti. Amortizacija nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio 1 d., kai naudojamo nematerialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo likvidacine verte, kai turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to turto nuvertėjimas, lygus jo likutinės vertės sumai.
Taikomas nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas pagal turto grupes:
– programinės įrangos – 1 metai;
– patentų ir kitų licencijų – 2 metai;
– kito nematerialiojo turto – 2 metai.
Nematerialiojo turto likvidacinė vertė lygi nuliui.
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 12 VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“. Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kurio tarnavimo laikas ilgesnis nei vieneri metai, o minimali vertė yra ne mažesnė nei 500 Eur. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje pripažįstamas įsigijimo savikaina, o ataskaitose rodomas likutine verte. Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė – suma, apskaičiuojama prie ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas ilgalaikio materialiojo turto vertės pokyčių sumas ir atimant sukauptą nusidėvėjimo sumą.
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo skaičiavimo metodą. Nudėvimoji vertė nuosekliai paskirstoma per visą naudingo tarnavimo laiką.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai patvirtinti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. K-85.
Ilgalaikio materialiojo turto grupių naudingo tarnavimo laikas:
– medicinos įrangos – 6 m.;
– transporto priemonių – 5 m.;
– baldų – 7 m.;
– kompiuterių ir jų įrangos – 4 m.;
– kopijavimo ir dokumentų dauginimo priemonių – 4 m.;
– kito ilgalaikio materialiojo turto – 5 m.
Įstaigoje nėra nenaudojamo, bet nenurašyto materialiojo turto.
Pagal panaudos sutartis valdomas ilgalaikis materialusis turtas rodomas nebalansinėse sąskaitose.
Atsargos apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 8 VSAFAS „Atsargos“.
Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo savikaina arba grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.
Apskaičiuodama atsargų, sunaudotų teikiant paslaugas, savikainą, įstaiga taiko FIFO atsargų įkainojimo būdą.
Atsargos gali būti nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės tam, kad jų balansinė vertė neviršytų būsimos ekonominės naudos ar teikiamų paslaugų vertės, kurią tikimasi gauti šias atsargas panaudojus. Kai atsargos sunaudojamos, nurašomos ar perduodamos, jų balansinė vertė pripažįstama sąnaudomis to laikotarpio, kuriuo pripažįstamos atitinkamos pajamos. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje registruojamas pagal nuolatinį atsargų rodymo apskaitoje būdą, kai buhalterinėje apskaitoje registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu, pardavimu ar perleidimu susijusi ūkinė operacija.
Prie atsargų priskiriamas neatiduotas naudoti ūkinis, medicinos ir kt. inventorius. Atiduoto naudoti inventoriaus vertė iš karto įtraukiama į sąnaudas. Naudojamo inventoriaus kiekinė apskaita kontrolės tikslais tvarkoma nebalansinėse sąskaitose.
Finansinis turtas apskaitomas vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis nustatytais 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
Ilgalaikio finansinio turto įstaiga neturi.
Prie trumpalaikio finansinio turto priskiriama:
– išankstiniai apmokėjimai;
– per vienerius metus gautinos sumos;
– pinigai ir jų ekvivalentai.
Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra įvertinamos įsigijimo savikaina, o finansinėse ataskaitose rodomos atėmus nuvertėjimo nuostolius.
Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose.
Finansavimo sumos apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 20 VSAFAS „Finansavimo sumos“. Finansavimo sumos pripažįstamos, kai atitinka šiame VSAFAS nustatytus kriterijus.
Finansavimo sumos – iš savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos, paramos fondų gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirti įstatuose nustatytiems tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti bei vykdomoms programoms įgyvendinti. Finansavimo sumos apima gautus arba gautinus pinigus ir kaip paramą gautą turtą, įskaitant įsigytą už simbolinį atlyginimą.
Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis pripažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais padaromos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.
Įsipareigojimai apskaitomi remiantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 17 VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 19 VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“.
Įsipareigojimai yra skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius, atsižvelgiant į numatomą įsipareigojimų įvykdymo laiką. Įsipareigojimai registruojami apskaitoje tik tada, kai gavus turtą ar paslaugas įstaiga prisiima įsipareigojimą atsiskaityti pinigais arba turtu.
Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įstaiga turės įvykdyti per vienerius metus nuo finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos.
Atostoginių kaupimai priskiriami su darbo santykiais susijusiems įsipareigojimams. Atostoginių kaupimai apskaitomi vadovaujantis apskaitos principais, nustatytais 24 VSAFAS „Su darbo santykiais susijusios išmokos“.
Atostoginių kaupimai darbuotojams – įsipareigojimas suteikti apmokamas atostogas, kuriomis jie nepasinaudojo per ataskaitinį laikotarpį.
Sukaupta už kasmetines atostogas mokėtina suma apskaitoje registruojama kiekvienų metų paskutinę dieną – t. y. gruodžio 31 d.
Atostoginių kaupimai apskaičiuojami ir registruojami apskaitoje šia tvarka:
– apskaičiuojama, kiek kiekvienas darbuotojas turi nepanaudotų kasmetinių kalendorinių atostogų dienų (į kalendorinių dienų skaičių turi būti įskaičiuotos ir papildomai suteikiamos kasmetinės atostogų dienos (pvz., už darbo stažą ir pan.);
– išmokų už kasmetines atostogas suma apskaičiuojama padauginus darbo dienų skaičių iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio (vidutinis darbo dienos darbo užmokestis skaičiuojamas iš 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį skaičiuojamos sukauptos išmokos už kasmetines atostogas). Darbo dienos išmoka už kasmetines atostogas išmokėti skaičiuojama padauginus nepanaudotų kalendorinių atostogų dienų skaičių iš galiojančio metinio darbo dienų koeficiento esant penkių darbo dienų savaitei;
– atsižvelgiant į priskaičiuotas sukauptas mokėtinas už kasmetines atostogas sumas skaičiuojama kauptina įmokų Valstybiniam socialinio draudimo fondui suma.
Apskaičiavęs išmokas už kasmetines atostogas, atsakingas asmuo parengia darbuotojų nepanaudotų atostogų ataskaitą. Remiantis šiuo dokumentu registruojama apskaitoje sukaupta už kasmetines atostogas mokėtina suma. Atostoginių kaupimai apima darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio.
Tuo atveju, kai už faktiškai darbuotojams suteiktas atostogas apskaičiuota didesnė suma, negu užregistruoti apskaitoje kaupimai atostoginiams, sumos skirtumui užfiksuoti atliekamas buhalterinis įrašas, atitinkamai didinant sąnaudas ir įsipareigojimus.
Tuo atveju, kai už faktiškai darbuotojams suteiktas atostogas apskaičiuota mažesnė suma, negu užregistruoti apskaitoje kaupimai atostoginiams, sumos skirtumui užfiksuoti atliekamas reversinis buhalterinis įrašas, atitinkamai sumažinant sąnaudas ir įsipareigojimus.
Finansavimo pajamos pripažįstamos ir apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis nustatytais 20 VSAFAS „Finansavimo sumos“.
Finansavimo pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą – gautos finansavimo sumos arba jų dalys pripažįstamos pajamomis tais laikotarpiais, kuriais padarytos sąnaudos. Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu momentu kaip ir sąnaudos.
Finansavimo sumos, skirtos nematerialiajam, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, pripažįstamos finansavimo pajamomis:
– registruojant turto nusidėvėjimą (amortizaciją);
– registruojant turto nuvertėjimą;
– registruojant turto pardavimą ar perleidimą ne viešojo sektoriaus subjektams;
– nurašant sugadintą ar dėl kitų priežasčių netinkamą naudoti turtą į sąnaudas.
Finansavimo sumos atsargoms įsigyti pripažįstamos finansavimo pajamomis:
– perdavus ūkinį inventorių naudoti veikloje;
– sunaudojus medžiagas ir žaliavas veikloje;
– pardavus atsargas;
– atsargoms nuvertėjus;
– nurašius pripažintas nereikalingomis, netinkamomis (negalimomis) naudoti atsargas.
Finansavimo sumos kitoms išlaidoms kompensuoti pripažįstamos finansavimo pajamomis, kurios lygios turėtų sąnaudų sumai, tą patį mėnesį (ketvirtį), kada jos sudarytos.
Finansavimo pajamos mažinamos, kai registruojamas nurašyto ilgalaikio materialiojo turto išmontuotų dalių pajamavimas į atsargas.
Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tada, kai atitinka visus 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ išvardytus pripažinimo kriterijus.
Nuomos, finansinės nuomos (lizingo) ir kito turto perdavimo sutarčių ūkinės operacijos apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, kurios nurodytos 19-ame VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“.
Nuomos sutartims taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Ar nuoma laikoma veiklos nuoma, ar finansine nuoma, priklauso ne nuo sutarties formos, o nuo turinio ir ekonominės prasmės.
Apskaitoje registruojamos finansinės nuomos įmokos yra padalijamos, išskiriant turto vertės dengimo sumą, palūkanas ir kitas įmokas (kompensuotinas nuomos sumas, neapibrėžtus nuomos mokesčius ir pan., jei jie yra numatyti finansinės nuomos sutartyje). Palūkanos priskiriamos prie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ir apskaitoje yra registruojamos kaupimo principu, t. y. registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, už kurį apskaičiuojamos mokėtinos palūkanos. Finansine nuoma (lizingu) įsigyto ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė paskirstoma per visą turto naudingo tarnavimo laiką.
Nuoma laikoma veiklos nuoma, kai perduodant turtą nuomininkui didžioji dalis su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos neperduodama nuomininkui, o lieka nuomotojui. Nuomos įmokos pagal veiklos nuomos sutartį yra registruojamos apskaitoje kaip sąnaudos tolygiai (tiesiniu metodu) per nuomos laikotarpį.
Segmentai. Įstaigoje apskaita tvarkoma pagal segmentus, kaip nustato 25-asis VSAFAS „Segmentai“. Segmentai – įstaigos pagrindinės veiklos dalis, apimanti vienos valstybės funkcijos, nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijoje, atlikimą. Įstaiga išskiria pirminį veiklos segmentą – sveikatos priežiūrą.
Apie šį segmentą pateikiama tokia informacija: segmento sąnaudos, segmento pinigų srautai.
Pagrindinės veiklos pajamos apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 10 VSAFAS „Kitos pajamos“.
Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, t. y. kurį suteikiamos medicinos paslaugos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, kad įstaiga gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, kai galima patikimai nustatyti pajamų sumą ir kai galima patikimai nustatyti su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas.
Pajamomis laikoma tik pačios įstaigos gaunama ekonominė nauda.
Įstaigos pagrindinės veiklos kitos pajamos yra pajamos, uždirbtos pagal savo tiesioginę veiklos paskirtį iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų bei iš kitų asmenų už suteiktas GMP paslaugas.
Kitos veiklos pajamos – įstaigos veikloje nebenaudojamo ilgalaikio turto, išskyrus finansinį, perleidimo pelnas bei vienkartinių ir atsitiktinių ūkinių operacijų pajamos.
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos – įstaigos gautos palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, gautos baudų, delspinigių ir kitų netesybų pajamos, valiutos kurso teigiama įtaka.
Įstaigoje pajamos iš baudų, delspinigių ir kitų netesybų finansinėje apskaitoje pripažįstamos atsižvelgiant į prievolės įvykdymo tikėtinumą ir skolos išieškojimo išlaidų santykį su gautina nauda – jei iki prievolės įvykdymo momento labiau tikėtina, kad pinigai nebus gauti arba akivaizdu, kad skolos išieškojimo išlaidos viršys apskaičiuotą gautiną sumą, pajamos pripažįstamos tik tada, kai gaunami pinigai. Įstaiga apskaičiuotų gautinų baudų, delspinigių ir kitų netesybų sumas registruoja nebalansinėse sąskaitose.
Sąnaudos apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 11 VSAFAS „Sąnaudos“.
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su tam tikrų pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo padarytos.
Sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma.
Sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesnių ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų, duosiančių ateityje ekonominę naudą, dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Išlaidos, skirtos pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėse ataskaitose kaip turtas ir pripažįstamos sąnaudomis būsimaisiais laikotarpiais. Sąnaudos įvertinamos ir finansinėse ataskaitose rodomos tikrąja verte.
Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros mokėtinos sumos, palūkanų sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą. Diskonto normos nustatymas ir skaičiavimai atliekami vadovaujantis 17-uoju VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
Pagal veiklos rūšis skiriamos šios sąnaudų grupės: pagrindinės veiklos sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos bei finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Veiklos rezultatų ataskaitoje įstaiga išskiria šiuos pagrindinės veiklos sąnaudų straipsnius:
– darbo užmokesčio ir socialinio draudimo;
– nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos;
– komunalinių paslaugų ir ryšių sąnaudos;
– komandiruočių;
– transporto;
– kvalifikacijos kėlimo;
– paprastojo remonto ir eksploatacijos;
– nuvertėjimo ir nurašytų sumų;
– sunaudotų ir parduotų atsargų;
- nuomos sąnaudos;
– finansavimo;
– kitų paslaugų;
– kitos pagrindinės veiklos.
Kitos veiklos sąnaudos – įstaigos nuostoliai, atsirandantys iš ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto perleidimo; sąnaudos, susijusios su vienkartiniu ir atsitiktiniu turto pardavimu; sąnaudos, susijusios su pajamų, rodomų kitos veiklos pajamų straipsnyje, uždirbimu.
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos – nuostoliai dėl valiutų kursų pasikeitimo; delspinigiai ir baudos už pavėluotus atsiskaitymus; palūkanų sąnaudos bei kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.
Sandorių užsienio valiuta apskaitos principai nustatyti 21-ajame VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“.
Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu registruojami apskaitoje pagal sandorio dieną galiojantį Lietuvos banko skelbiamą užsienio valiutos kursą. Pelnas ir nuostoliai iš sandorio užsienio valiuta bei užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo dieną yra registruojami finansinės ir investicinės veiklos pajamų ar sąnaudų sąskaitose.
Valiutinių straipsnių likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos Lietuvos banko skelbiamą Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir užsienio valiutos santykį.
Turto nuvertėjimas nustatomas ir apskaitomas vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 8 VSAFAS „Atsargos“, 17 VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 22 VSAFAS „Turto nuvertėjimas“.
Turto nuvertėjimo nuostoliai apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius. Sudarydama finansinių ataskaitų rinkinį, įstaiga nustato, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu yra vidinių ar išorinių nuvertėjimo požymių, nustatoma turto atsiperkamoji vertė ir palyginama su turto balansine verte. Registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę ir ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudas.
Turto nuvertėjimas nėra tolygus turto nurašymui. Turtui nuvertėjus, yra mažinama turto vieneto balansinė vertė, tačiau išsaugoma informacija apie turto įsigijimo savikainą, t. y. turto vieneto įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas registruojamas atskiroje sąskaitoje. Turto nuvertėjimas apskaitoje yra registruojamas ne didesne verte nei turto balansinė vertė.
Tarpusavio užskaita. Sveikatos priežiūros įstaigos turtas ir įsipareigojimai tarpusavyje neužskaitomi. Pajamos ir sąnaudos finansinėse ataskaitose pateikiamos atskirai. Tam tikrais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsniai gali būti tarpusavyje sudengti, pateikiant tik grynąjį rezultatą.
Grynasis rezultatas parodomas:
– perleidus ilgalaikį turtą,
– gavus kompensaciją už patirtus nuostolius,
– keičiant užsienio valiutą.
Tyrimo ir plėtros išlaidų įstaiga nepatyrė.
Biologinio turto įstaiga ataskaitiniu laikotarpiu neturėjo.
Statybos ir ir ilgalaikių sutarčių įstaiga nevykdė.
Finansinės rizikos valdymas vykdomas vadovaujantis įstaigos direktoriaus patvirtintomis Finansinės kontrolės taisyklėmis.
Valstybės skolos ir kitų skolinimosi išlaidų įstaiga neturėjo.
Mokesčių ir (arba) socialinių įmokų pajamų įstaiga neturėjo.
III. AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS
Aiškinamojo rašto pastabas sudaro lentelės ir tekstinė informacija, kuriomis paaiškinami reikšmingi finansinių ataskaitų straipsniai. Visos aiškinamojo rašto pastabos numeruojamos eilės tvarka. Aiškinamojo rašto pastabos numeris nurodomas prie finansinių ataskaitų straipsnio, kurį jis paaiškina. Aiškinamojo rašto pastabos neteikiamos, jeigu ataskaitinio laikotarpio finansinės ataskaitos straipsnio suma yra lygi nuliui.
III. 1. Ilgalaikis nematerialusis turtas. Informacija apie ilgalaikio nematerialiojo turto balansinės vertės pagal ilgalaikio nematerialiojo turto grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį, pagal 13 VSAFAS standarto 1 priede nustatytą formą, pateikta aiškinamojo rašto priede Nr. 1. Ilgalaikis nematerialus turtas, kuris yra visiškai amortizuotas, tačiau vis dar naudojamas veikloje, įsigijimo savikaina – 7960,26 Eur.
III. 2. Ilgalaikis materialusis turtas (toliau IMT). Informacija apie IMT balansinės vertės pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį, pagal 12 standarto 1 priede nustatytą formą, pateikta aiškinamojo rašto priede Nr. 2.
III. 2. 1. IMT, kuris yra visiškai nudėvėtas, tačiau vis dar naudojamas veikloje, įsigijimo savikaina – 431 201,27 Eur.
Medicininė įranga – 61 170,20 Eur.
Transporto priemonės – 345 834,61 Eur.
Baldai – 721,16 Eur.
Kompiuterinė įranga – 7919,22 Eur.
Kitas ilgalaikis materialus turtas – 15 556,08 Eur .
IMT, kuris visiškai nudėvėtas ir nenaudojamas įstaigos veikloje, likutinė vertė 8,12 Eur.
III. 2. 2. Ilgalaikio materialiojo turto, kurio kontrolę riboja sutartys ar teisės aktai, ir materialiojo turto, užstatyto kaip įsipareigojimų įvykdymo garantija, įstaigoje nėra.
III. 2. 3. Ilgalaikio materialiojo turto, kuris nebenaudojamas ar laikinai nenaudojamas įstaigos veikloje, nėra.
III. 2. 4. Žemės ir pastatų, kurie įprastinėje veikloje yra nenaudojami ir laikomi vien tik pajamoms iš nuomos gauti, įstaiga neturi.
III. 2. 5. AB Turto bankui perduoto atnaujinti ar parduoti turto įstaiga neturi.
III. 2. 6. Dėl ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ateityje pasirašytų sutarčių, įstaiga neturi.
III. 2. 7. Turto pergrupavimo iš vienos turto grupės į kitą per ataskaitinį laikotarpį nebuvo.
III. 2. 8. Pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis įsigyto turto, kurio finansinės nuomos (lizingo) sutarties laikotarpis nėra pasibaigęs, įstaiga neturi.
III. 2. 9. Ataskaitinį laikotarpį ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo įstaigoje nebuvo.
III. 3. Finansinis turtas. Duomenų nėra.
III. 4. Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai. Duomenų nėra.
III. 5. Atsargos:
III. 5. 1. Informacija apie balansinę atsargų vertę pagal atsargų grupes rodoma pagal 8 VSAFAS 1 priede pateiktą formą – aiškinamojo rašto priedas Nr. 3.
III. 5. 2. Trečiųjų asmenų laikomų atsargų įstaigoje nėra.
III. 5. 3. Ataskaitiniais metais atsargų vertės sumažėjimo ir sumažintos vertės atkūrimo Įstaigoje nebuvo.
III. 5. 4. Iš viso atsargų įsigyta už 138 633,19 Eur, iš jų:
– įsigyta kuro – už 81 905,21 Eur;
– medikamentų – už 11 248,68 Eur;
– minkšto inventorius – už 6 952,07 Eur;
– trumpalaikio turto – už 2 808,02 Eur;
– medicinos pagalbos priemonių – už 10 566,01 Eur;
– medicinos ir ūkio prekių – už 8 317,17 Eur;
– medicinos įrangos – už 13 056,40 Eur;
– kanceliarinių prekių ir apskaitos blankų – už 990,49 Eur.
– transporto atsarginių detalių , tepalų – už 2 789,14 Eur.
iAtaskaitinių metų pabaigoje atsargų likučio vertė iki grynosios realizavimo vertės sumažinta nebuvo, nes jų balansinė vertė neviršijo būsimos ekonominės naudos tas atsargas sunaudojus.
III. 6. Išankstiniai apmokėjimai. Informacija apie išankstinius apmokėjimus – ateinančių laikotarpių apmokėjimai, t. y. transporto draudimas, darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atvejų darbe, profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimas, garanto deguonies balionų nuomai pirkimas, spaudos leidinių prenumerata. Informacija rodoma pagal 6 VSAFAS 6 priede pateiktą formą – aiškinamojo rašto priedas Nr. 4.
III. 7. Per vienerius metus gautinos sumos:
III. 7. 1. Informacija apie gautinas sumas rodoma naudojant formą, pateiktą 17 VSAFAS 7 priede aiškinamojo rašto priede Nr. 5.
Gautinos sumos už suteiktas paslaugas – 157 273,83 Eur, iš jų:
– iš Vilniaus teriorinės ligonių kasos – 157 273,83 Eur;
– iš juridinių asmenų – 3 391,93 Eur;
– iš fizinių asmenų – 52,23 Eur.
III.7.2. Kitos gautinos sumos – 2957,60 Eur, tai žalos atlyginimo sumos gautinos iš draudimo bendrovės pagal transporto draudimo sutartis įvykus draudiminiui įvykiui.
Įstaiga neturi gautinų sumų, kurioms per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažintas nuvertėjimas.
III. 8. Pinigai ir pinigų ekvivalentai. Informacija apie turimus pinigus pateikiama pagal 17 standarto 8 priede nurodytą formą –aiškinamojo rašto priedas Nr. 6.
III. 9. Finansavimo sumos. Informacija apie finansavimo sumas: pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčius per ataskaitinį laikotarpį yra rodoma pagal 20 VSAFAS 4 ir 5 prieduose pateiktas formas – aiškinamojo rašto priedas Nr. 9, priedas Nr. 10.
III. 10. Įsipareigojimai. Informacija apie įstaigos įsipareigojimus rodoma pagal 17 VSAFAS 12 ir 13 prieduose pateiktas formas – aiškinamojo rašto priedas Nr. 7, priedas Nr. 8.
III. 11. Ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalis, trumpalaikiai atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai. Duomenų nėra.
III. 12. Grynasis turtas. Informacija apie grynąjį turtą pateikta grynojo turto pokyčių ataskaitoje pagal 4 VSAFAS nustatytus reikalavimus. Įstaigoje tikrosios vertės rezervo nėra.
III. 13. Finansavimo pajamas. Informacija apie finansavimo pajamas veiklos rezultatų ataskaitoje pateikta pagal 20 VSAFAS nustatytus reikalavimus.
Finansavimo pajamas sudaro – 128,10 Eur, tai 2017 m. iš Valstybinių ligonių kasų gautos vakcinos nuo gripo, kurios buvo panaudotos darbuotojų skiepijimui.
III. 14. Kitos pagrindinės veiklos pajamas.
Veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Pagrindinės veiklos kitos pajamos“ rodomos visos pajamos už teikiamas medicinos paslaugas tikrąja verte.
Per ataskaitinius metus medicinos paslaugų pajamų sumą sudarė 1 853 916,47 Eur, iš jų:
– pajamos už suteiktas medicinos paslaugas, kurias apmoka Vilniaus teritorinė ligonių kasa – 1 809 828,28 Eur,
– pajamos už suteiktas medicinos paslaugas, kurias apmoka fiziniai asmenys – 5 083,63 Eur;
– pajamos už suteiktas medicinos paslaugas, kurias apmoka juridiniai asmenys – 39004,56 Eur.
Informacija apie pagrindinės veiklos kitas pajamas ir kitos veiklos pajamas rodoma pagal 10 VSAFAS 2 priede pateiktą formą – aiškinamojo rašto priedas Nr. 11.
III. 15. Sąnaudos.
Ataskaitinio laikotarpio sąnaudos ir jų struktūra yra rodomos veiklos rezultatų ataskaitoje, įvertintos tikrąja verte. Įstaiga uždirbdama pagrindinės veiklos pajamas patyrė pagrindinės veiklos sąnaudų už 1 852 871,06 Eur, iš jų reikšmingiausios:
– darbo užmokesčio – 954 230,08 Eur;
– socialinio draudimo – 296 918,19 Eur;
– komunalinių paslaugų ir ryšio – 21 542,24 Eur, iš jų už komunalines paslaugas – 16 405,79 Eur, už ryšio paslaugas – 5 136,45 Eur.
– transporto – 172 141,90 Eur, iš jų, kuro sąnaudos – 81663,04 Eur, transporto draudimo –16404,32 Eur, transporto priemonių remonto ir priežiūros sąnaudos –74 074,54 Eur;
– sunaudotų atsargų savikaina – 43 339,50 Eur, iš jų: medikamentų sąnaudos –11 711,51 Eur, medicinos pagalbos priemonių sąnaudos – 9 494,35 Eur, kitų medžiagų, kanceliarinių prekių ir apskaitos blankų – 10 209,88 Eur, atiduoto naudoti minkšto, medicininio ir ūkinio inventoriaus sąnaudos – 11 923,76 Eur.
Kitų paslaugų sąnaudos – 207 549,03 Eur. Tai sąnaudos už deguoniens balionų nuomą – 876,93 Eur, skalbinių skalbimą – 2 492,23 Eur, kompiuterinės ir programinės įrangos priežiūrą – 1 042,59 Eur, patalpų apsaugos – 282,61 Eur, draudimo sąnaudos privalomajam civilinės atsakomybės draudimui už pacientams padarytą žalą ir darbuotojų nuo nelaimingų atvejų darbe – 6 505,03 Eur, skaitmeninio radijo ryšio tinklo nuomos bei skambučių priėmėjų ir pajėgų valdytojų programinės įrangos įdiegimo ir nuomos sąnaudos 138 157,86 Eur, balsinio radijo ryšio, duomenų perdavimo, vietos identifikavimo sistemos įrangos priežiūros sąnaudos 22 821,00 Eur, įvykių registracijos duomenų perdavimo apdorojimo ir pateikimo ir suvestinės teikimo komestis – 14 213,28 Eur, teisinių paslaugų sąnaudos – 5454,68 Eur, darbo sugos instrukcijų ir mokymo paslaugų sąnaudos – 1942,72 Eur, medicininės įrangos metrologinės patikros sąnaudos – 2438,03 Eur ir kitų paslaugų sąnaudos – 11 322,07 Eur (medicininių atliekų nukenksminimo,skelbimų spaudoje, metrologinė patikra, san. mazgo priežiūra ir remontas, apskaitos programos aptarnavimo mokestis, gesintuvų patikra, bankų paslaugų, darbuotojų sveikatos patikta ir kitos paslaugos).
Kitos pagrindinės veiklos sąnaudos – 6 990,54 Eur, tai, spaudos leidinių prenumeratos sąnaudos – 389,83 Eur, pašalpos – 1 500 Eur, kitų prekių įsigijimo sąnaudos – 817,67 Eur, reprezentacinės sąnaudos – 2 564,04 Eur , dalyvavimo LGMPĮ asociacijos organizuotose žaidynėse mokestis – 1 300,00 Eur bei LGMPĮ asociacijos nario mokestis – 419,00 Eur.
III. 16. Su darbo santykiais susijusios išmokos.
Informacija apie su darbo santykiais susijusias išmokas yra pateikta pagal 24 VSAFAS nustatytus reikalavimus.
Vidutinis per ataskaitinį laikotarpį darbuotojų skaičius buvo 102 darbuotojai, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos etatų sąraše nurodytiems darbuotojams sudaro 1 251 148,27 Eur, iš jų priskaičuota:
– darbo užmokestis – 953 949,65 Eur,
– socialinio draudimo įmokos – 296 806,61 Eur,
– būsimųjų laiktarpių atostogų ir socialinio draudimo įmokos – 392,01 Eur.
III. 17. Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas. Informacija rodoma pagal 6 VSAFAS 4 priede nurodytą formą – aiškinamojo rašto priede Nr. 12. Įstaiga ataskaitiniu laikotarpiu pajamų ir sąnaudų iš finansinės ir investinės veiklos neturėjo.
III. 18. Sandoriai užsienio valiuta. Per atskaitinį laikotarpį sandorių užsienio valiuta įstaigoje nebuvo.
III. 19. Segmentai. Informacija apie įstaigos pagrindinės veiklos sąnaudas, apskaitos politikos keitimo ir esminių apskaitos klaidų taisymo įtaką bei pagrindinės veiklos pinigų srautus pagal veiklos segmentus (25 VSAFAS 1 priedas „Ataskaitinio laikotarpio informacija pagal segmentus“).
Informacija rodoma pagal 25 VSAFAS „Segmentai“, priede nurodytą formą – aiškinamojo rašto priede Nr. 13.
III. 20. Nuosavybės metodo taikymo įtaka. Duomenų nėra.
III. 21. Nuoma, finansinė nuoma (lizingas). Duomenų nėra.
III. 22. Suteiktos paskolų garantijos. Duomenų nėra.
III. 23. Apskaitos politikos keitimas. Apskaitos politika ataskaitiniais metais nebuvo keista.
III. 24. Tarpusavio užskaitos. Įstaigoje per ataskaitinį laikotarpį buvo atliktos šios tarpusavio atsiskaitymų užskaitos:
– su „Sodra“ – 407 287,93 Eur;
– su Vilniaus teritorine ligonių kasa – 407 287,93 Eur;
– su VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonine – 11 857,98 Eur.
III. 25. Panauda. Pagal panaudos sutartis gauto turto vertė paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną sudarė 749 277,66 Eur, iš jų:
– transporto priemonės – 588 818,26 Eur;
– medicininos įranga – 3 462,70 Eur;
– patalpos – 145 309,77 Eur;
– trumpalaikis turtas – 11 686,93 Eur.
Panaudos sutartys sudarytos su:
– Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
– Alytaus rajono savivaldybe,
– Alytaus miesto savivaldybe,
– Lazdijų rajono savivaldybe,
– VšĮ Lazdijų savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centru.
Panaudos sutartys (7 sutartys) su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija sudarytos iki 2018 m., 2024 m. ir 2027 metų.
Panaudos sutartis su Alytaus miesto savivaldybe – iki 2020 m. balandžio 19 d.
Panaudos sutartis su Lazdijų rajono savivaldybe – iki 2024 m. sausio 1 d.
Panaudos sutartis su VšĮ Lazdijų savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centru – iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Neterminuota panaudos sutartis sudaryta su Alytaus rajono savivaldybe.
VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios
medicinos pagalbos stoties direktorius Aleksandras Bružas
VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios
medicinos pagalbos stoties vyr. finansininkė Laima Brindzienė