Administracinė byla Nr. eAS-37-502/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05031-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. L. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. S.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja K. L. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. rugsėjo 13 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1)valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. SPR5-10145 (14.4 E) (toliau- ir Sprendimas); 2) valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos 2024 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. S-16889 (1.4 E) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kurį grindė šiais argumentais:
1. Pareiškėjai Komisijos sprendimas buvo įteiktas 2024 m. rugpjūčio 14 d., šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro 2024 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. S-19559 (1.11 Mr) (toliau – ir Raštas).
2. VĮ Registrų centras teismui savo duomenų valdymo sistemos įrašą apie tariamą Komisijos sprendimo išsiuntimą pareiškėjos atstovui 2024 m. liepos 4 d., tačiau, skirtingai nei 2024 m. rugpjūčio 14 d. el. laiško atveju, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad Komisijos sprendimas buvo išsiųstas faktiškai, o ne tik apie tai buvo padarytas įrašas duomenų valdymo sistemoje.
3. Įrodyti el. laiško siuntimą, nepateikiant paties el. laiško, neįmanoma. VĮ Registrų centras nepateikus jokių duomenų apie faktinį Komisijos sprendimo išsiuntimą 2024 m. liepos 4 d. dieną, vien iš įrašo, kad ginčo sprendimas tą dieną turėjo būti išsiųstas, negalima spręsti apie faktinį sprendimo pateikimą pareiškėjai.
4. Administracinėje byloje eI3-15355-596/2024 pirmosios instancijos teismas apskritai atsisakė išreikalauti pareiškėjos atstovo prašytus garso įrašus apie jo pokalbius su VĮ Registrų centras 2024 m. liepos 15 d. ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. iš kurių būtų galima įsitikinti, jog nebuvo nei pareiškėjos, nei jos atstovo kaltės praleidžiant Komisijos sprendimo apskundimo terminą. Negalėdama teismui iš karto pateikti savo pokalbių su VĮ Registrų centru įrašų, pareiškėja teikia duomenis, jog 2024 m. rugsėjo 13 d. dieną kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl šių pokalbių garso įrašų pateikimo.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos K. L. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinės bylos Nr. eI3-15355-596/2024 atsisakė priimti pareiškėjos K. L. neatnaujinus Komisijos sprendimo apskundimo termino (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodė šiuos argumentus:
1. Pareiškėjos atstovui gavus informaciją apie ketinamą priimti sprendimą 2024 m. liepos 19 d., jis tik po ilgo laiko tarpo, t. y. 2024 m. rugpjūčio 13 d., paskambino į VĮ Registrų centrą, bandydamas išsiaiškinti apie Komisijos sprendimo priėmimą ir įteikimą.
2. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių teiginius, jog 2024 m. liepos 15 d. VĮ Registrų centrui pareiškėjos atstovas skambino būtent dėl šioje byloje ginčijamo Sprendimo priėmimo, o pats atstovas tokių duomenų į bylą nepateikė.
3. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja ar jos atstovas raštu ar elektroniniu paštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Sprendimo pateikimo.
4. Tiek pareiškėjos gyvenamoji vieta, tiek jos atstovo advokato vykdomos veiklos buveinės vieta yra Vilniuje, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, dėl kokių priežasčių pareiškėja ar jos atstovas negalėjo nuvykti į VĮ Registrų centro buveinę, esančią taip pat Vilniuje, ir išsiaiškinti dėl Sprendimo priėmimo ir jo įteikimo aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis laikyti objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios.
5. Teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (ABTĮ 33 str. 4 d.). Pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su nauju motyvuotu prašymu dėl termino atnaujinimo, o kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas ir skundas (ABTĮ 30 str. 2 d.).
Teismas nurodė, kad iš Rašto ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Komisijos sprendimas pareiškėjos atstovui elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2024 m. liepos 4 d., todėl teismas vertino, kad pareiškėjai (jos atstovui) Komisijos sprendimas buvo įteiktas 2024 m. liepos 4 d. Teismas akcentavo, kad šios išvados nepaneigia pareiškėjos atstovo teiginiai, kad VĮ Registrų centras su 2024 m. rugsėjo 9 d. raštu teismui nepateikė el. laiško, o tik duomenų valdymo sistemos įrašą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja skundą turėjo pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 4 d., todėl terminas skundui dėl Komisijos sprendimo paduoti yra praleistas, kadangi pareiškėja skundą teismui padavė 2024 m. rugsėjo 16 d.
Teismas akcentavo, kad pareiškėja prašyme dėl termino skundo paduoti atnaujinimo iš esmės nenurodo objektyvių aplinkybių lėmusių termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas ir / ar jos atstovas turėjo aiškiai suvokti iki kada bus priimtas sprendimas, jo apskundimo terminą, tačiau nenurodo, jokių objektyvių priežasčių lėmusių termino skundo paduoti praleidimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos atstovas, gavęs VĮ Registro centro 2024 m. rugpjūčio 14 d. el. laišką, laiku nesureagavo ir neinformavo VĮ Registrų centrą apie negautą el. laišką pirmą kartą. Teismas pabrėžė, kad vien tai, kad pareiškėjos atstovas galbūt suklydo dėl sprendimo priėmimo terminų negali lemti vertinimo, kad terminas skundui paduoti praleistas ne nuo pareiškėjos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė tiksliai nenustatęs datos, kada Komisijos sprendimas pareiškėjai ar jos atstovui buvo paskelbtas ar įteiktas. Nors skundą administraciniam teismui pareiškėja padavė per 1 mėnesį nuo pirmo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą dienos (Komisijos sprendimo pirmo įteikimo pareiškėjai dienos), tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ABTĮ sąlygomis dėl 1 mėnesio termino skaičiavimo pradžios ir neteisėtai bei nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.
Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė kaip ir kada Komisijos sprendimas pareiškėjai buvo paskelbtas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Komisijos sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas nuo VĮ Registrų centro įrašo apie tariamą dokumento išsiuntimą dokumentų valdymo sistemoje padarymo dienos, tačiau ne nuo realaus Komisijos sprendimo įteikimo pareiškėjai ar jos atstovui dienos. VĮ Registrų centras teismui nepateikė elektroninio laiško kopijos, patvirtinančios Komisijos sprendimo siuntimą ir įteikimą pareiškėjai 2024 m. liepos 4 d., dėl to pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai neigiant Komisijos sprendimo gavimą nurodytą dieną, privalėjo aiškintis realaus įteikimo aplinkybes, o ne konstatuoti Komisijos sprendimo įteikimą 2024 m. liepos 4 d., neįsitikinęs realiu Komisijos sprendimo įteikimu.
Pareiškėja pabrėžia, kad elektroninio laiško išsiuntimą tiesiogiai gali patvirtinti tik elektroninio laiško, kuriuo skundžiamas aktas buvo siųstas pateikimas į bylą toks dokumentas teismui pateiktas nebuvo.
Pareiškėja pažymi, kad tai, jog jos atstovui buvo pateikta informacija, kad sprendimas turi būti priimtas iki 2024 m. liepos 19 d., nereiškia kad pareiškėjos skundo administraciniam teismui turėjo skaičiuotis nuo 2024 m. liepos 19 d., kadangi toks teismo vertinimas nesiderina su ABTĮ nustatytais skundo padavimo terminais. Pagal ABTĮ skundus galima paduoti per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo, o ne nuo informacijos apie galbūt ateityje ketinamą priimti sprendimą gavimo dienos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad pareiškėja praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sprendimas galėjo būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d., todėl padavusi skundą teismui 2024 m. rugsėjo 16 d. pareiškėja praleido skundo padavimo terminą.
Pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai skundo padavimo terminą skaičiuoja nuo Sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėja tvirtina, kad 2024 m. liepos 4 d. nei ji, nei jos atstovas Sprendimo negavo, o pirmą kartą šis Sprendimas pareiškėjos atstovui įteiktas 2024 m. rugpjūčio 14 d., todėl, pareiškėjos vertinimu, ji skundo padavimo termino nepraleido.
Pareiškėja 2024 m. spalio 11 d. pateikė prašymą pridėti papildomus dokumentus (VĮ Registrų centro atsakymą į pareiškėjos atstovo 2024 m. rugsėjo 13 d. prašymą VĮ Registrų centrui (kartu su pridėtu elektroniniu laišku)). Pareiškėja nurodo, kad šis atsakymas patvirtina, jog VĮ Registro centro pateiktas el. laiškas iš viso neturi jokių antraščių ar techninio šio laiško siuntimo įrodymų, nors būtent jų prašė pareiškėjos atstovas. VĮ Registrų centras taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, ar pateiktas pranešimas buvo tikrai siųstas, ar buvo perskaitytas. Tariamo laiško vaizdo pateikimas be serverio informacijos apie faktinį išsiuntimą nerodo, jog VĮ Registrų centras laiškas buvo išsiųstas.
Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi proceso šalys įrodymus turi pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-104-520/2024).
Įvertinusi tai, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl būtinybės pateikti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme yra susijusios su objektyviomis priežastimis (šis įrodymas buvo gautas vėliau), teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių šie įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl to pareiškėjos prašymas pridėti naujus įrodymus prie bylos apeliacinės instancijos teisme tenkinamas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl tokio sprendimo apskundimui taikomas ABTĮ 28 straipsnis. Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą 2024 m. rugsėjo 13 d., praleido terminą apskųsti Sprendimą, kuris buvo priimtas 2024 m. liepos 4 d. (apskundimo terminas baigėsi 2024 m. rugpjūčio 4 d.).
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-520/2019).
Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).
Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą grindžia tuo, kad Sprendimą gavo tik 2024 m. rugpjūčio 14 d., kai jos atstovas paskambino į VĮ Registrų centrą ir jam buvo išsiųstas Sprendimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja gavo Sprendimą 2024 m. liepos 4 d., taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja Sprendimą gavo iki 2024 m. rugpjūčio 14 d., kai šis Sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjos atstovui. Pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 13 d. (prieš tai pareiškėja 2024 m. rugsėjo 4 d. su skundu kreipėsi į teismą, tačiau neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, todėl pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-705-415/2024)), t. y., gavusi Sprendimą, veikė pakankamai operatyviai, todėl yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą skundui paduoti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjai atnaujintinas terminas skundui paduoti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos K. L. atskirąjį skundą tenkinti
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti pareiškėjai K. L. terminą skundui paduoti ir pareiškėjos K. L. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė