Baudžiamoji byla Nr. 2K-248-1214/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44331-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Danutės Jočienės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nukentėjusiųjų A. K., B. K., J. K. įgaliotai atstovei advokatei Agnei Gulbinaitei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. K., B. K., J. K. ir jų atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 31 d. nutarties dalies, kuria buvo išspręstas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimas.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžiu V. Ku., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos I. K. atsakomybei be užstato, vieneriems metams, ir baudžiamoji byla V. Ku. nutraukta. Iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteista nukentėjusiajam V. Kl. 203,62 Eur turtinei žalai ir likusiai neatlygintai 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai A. K. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai B. K. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam J. K. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti; civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai 16 385,45 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 31 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteista nukentėjusiajai A. K. 5000 Eur, nukentėjusiajai B. K. 2000 Eur, nukentėjusiajam J. K. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir nukentėjusiųjų A. K., B. K., J. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo nukentėjusiajam V. Kl. priteistas 750 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti, atlyginimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiųjų įgaliotos atstovės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   V. Ku. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo už tai, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apie 9.25 val. Kaune, UAB „Kauno autobusai“ teritorijoje, vairuodamas motorinę transporto priemonę – autobusą MAN ir važiuodamas nuo autobuso stovėjimo remonto zonos iki dirbtuvių pastato, ties 4 įvažiavimu į dirbtuves, pažeidė Kelių eismo taisyklių 15, 127, 128 punktų reikalavimus tuo, kad žinodamas, jog vairuoja galimai keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, nestebėjo transporto priemonės techninės būklės, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kliūčiai, kurią jis stebėjo, ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės ir neapvažiavo kliūties, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu V. Ku. vairuojamas autobusas prispaudė prie pastato sienos ten stovintį V. Kl., dėl to šiam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteista nukentėjusiesiems A. K. 5000 Eur, B. K. ir J. K. – po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir nukentėjusiųjų A. K., B. K., J. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

3.   Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. Ku. padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kad civiliniam atsakovui „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui kaip draudikui kyla prievolė atlyginti V. Ku. veika padarytą žalą tiesiogiai įvykio metu nukentėjusiam V. Kl. ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, taip pat teisingai nustatė atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl nukentėjusiųjų A. K., B. K., J. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šiems nukentėjusiesiems (įvykio metu nukentėjusio V. Kl. sutuoktinei ir vaikams) neturtinės žalos atlyginimas priteistas nepagrįstai, netinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, neatsižvelgus į kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiesiems A. K., B. K. ir J. K. iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, panaikinta ir nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4.   Kasaciniu skundu nukentėjusieji A. K., B. K., J. K. ir jų atstovė advokatė A. Gulbinaitė prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria, panaikinus Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems A. K., B. K. ir J. K. iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteisto neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų A. K., B. K. ir J. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendį be pakeitimų; 2) priteisti iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo nukentėjusiųjų A. K., B. K. ir J. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiesiems A. K., B. K. ir J. K. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir atmetęs nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai vertindamas bylos įrodymus, dalį jų ignoruodamas (medicinos dokumentus apie nukentėjusiųjų emocinę būklę), padarė neteisingas išvadas, kad A. K., B. K. ir J. K. neturtinės žalos nepatyrė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, kokiais atvejais sužaloto asmens artimiesiems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.

4.2. Nukentėjusiųjų A. K. sutuoktinis ir B. K. bei J. K. tėvas V. Kl. buvo sužalotas per eismo įvykį darbo metu, dėl to jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (dėl daugybinių kaulų lūžių suardytas dubens vientisumas, plyšusi šlapimo pūslė, sutrikdyta šlapinimosi funkcija). Nukentėjusieji A. K., B. K. ir J. K., sužinoję apie įvykusią nelaimę ir V. Kl. ypač sunkius, be kita ko, net kėlusius pavojų gyvybei, sužalojimus, patyrė išgąstį, stresą, nežinią ir baimę dėl ateities. Nukentėjusioji A. K. nebegalėjo dirbti, užsiimti jokia veikla, dėl prastos emocinės būklės jai teko gerti vaistus. Vaistus taip pat teko vartoti ir B. K. bei J. K.. Nukentėjusysis V. Kl. buvo ilgai gydytas ligoninėje, o išleidus gydytis į namus, jį slaugė sutuoktinė A. K. kartu su vaikais B. K. ir J. K.. V. Kl. patyrė 7 operacijas, sudėtingą urologinį gydymą. Į gydymo įstaigas V. Kl. taip pat veždavo A. K. kartu su vaikais B. K. ir J. K.. Ilgą laiką V. Kl. net negalėjo atsikelti iš lovos, kentė didelius skausmus, tai itin jautriai išgyveno jo šeimos nariai.

4.3. Kasatorius ir V. Kl. sieja itin glaudus ir artimas ryšys: V. Kl. kartu su A. K. gyvena ir yra susituokę jau daugiau kaip 25 metus, vaikai B. K. ir J. K., nors ir pilnamečiai, gyvena kartu su savo tėvais. Visa šeima kartu aktyviai leisdavo laisvalaikį: sportuodavo, eidavo į žygius, važinėdavo motociklais, dviračiais. Tačiau po įvykio V. Kl. liko neįgalus, jam nustatytas tik 40 proc. darbingumas. Pagal medikų rekomendacijas dėl liekamųjų reiškinių sveikatai V. Kl. po įvykio yra draudžiamas toks aktyvus laisvalaikio leidimo būdas. Taip pat V. Kl. nebegali atlikti įprastų buities darbų namuose (pjauti žolės, kapoti malkų). Dabar tuo rūpinasi A. K.. Be to, V. Kl. po įvykio sutriko ir iki šiol nėra atsistačiusi lytinių organų veikla, todėl įvykis ir jo padariniai neigiamai paveikė ne tik V. Kl., bet ir jo žmoną A. K., nes atėmė galimybę turėti normalų šeiminį gyvenimą.

4.4. Byloje esantys medicinos dokumentai patvirtina, kad V. Kl. sužalojimas itin neigiamai paveikė A. K. emocinę būklę, ji buvo konsultuota psichiatro, vartojo vaistus, lankosi pas psichologą. Dėl itin stiprių neigiamų išgyvenimų B. K. taip pat lankėsi pas psichologą, vartojo vaistus. Nors dėl savo būdo, nenoro apie išgyvenimus kalbėtis su nepažįstamais asmenimis J. K. pas psichologę nesilankė, bet tai nereiškia, kad jis, priešingai nei kiti šeimos nariai, dėl V. Kl. sužalojimų neišgyveno ir nepatyrė neturtinės žalos. Be kita ko, pagal psichologės rekomendacijas, būtent šeimos psichoterapija ateinančius kelerius metus būtų svarbi trauminio patyrimo gydymo dalis.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, visų pirmiau nurodytų aplinkybių neįvertino, nemotyvavo, kodėl nustatytas glaudus ryšys su sužalotuoju V. Kl., jo sužalojimų pobūdis ir liekamieji reiškiniai sveikatai, nukentėjusiųjų A. K., B. K. ir J. K. patirti išgyvenimai, suprastėjusi emocinė būklė nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą sužalotojo V. Kl. sutuoktinei ir vaikams.

4.6. Kasacinės instancijos teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sužaloto asmens sutuoktiniui ir sužaloto asmens vaikams nėra gausi ar išplėtota. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas tik sužaloto vaiko tėvams, rėmėsi tik selektyviai atrinktomis kasacinės instancijos teismo nutartimis, priimtomis bylose, kuriose buvo sprendžiami neturtinės žalos atlyginimo klausimai sužalotų vaikų tėvams. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali būti priteisiama ir asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo artimo asmens sužalojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs ir tai, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta reikšminga neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas ir sužaloto asmens žmonai ir vaikams, kai juos su sužalotuoju sieja glaudūs ryšiai ir dėl to patiriami itin stiprūs neigiami išgyvenimai dėl šeimos nario sužalojimo.

4.7. Įvertinus V. Kl. padarytus sužalojimus, liekamuosius reiškinius sveikatai, dėl kurių atimta galimybė toliau gyventi visapusišką šeiminį gyvenimą, aktyviai leisti laisvalaikį, nukentėjusiuosius A. K., B. K., J. K. ir sužalotąjį V. Kl. siejančius ryšius, patirtus nukentėjusiųjų išgyvenimus, pablogėjusią emocinę būseną, būtent pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nukentėjusieji A. K., B. K., J. K. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ir teisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydžius.

5.   Civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo įgaliota atstovė Ilona Skaisgirienė atsiliepime į nukentėjusiųjų A. K., B. K., J. K. ir jų atstovės advokatės A. Gulbinaitės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atstovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei visas bylos aplinkybes, taip pat ir nurodytas kasatorių, ir pagrįstai nusprendė, kad byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kasatoriams dėl pilnamečio šeimos nario sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių.

6.   Civilinės atsakovės UAB „Kauno autobusai“ įgaliotas atstovas advokatas Evaldas Rapolas atsiliepime nurodo, kad nukentėjusiųjų A. K., B. K., J. K. ir jų atstovės advokatės A. Gulbinaitės kasaciniame skunde nėra keliamas UAB „Kauno autobusai“ atsakomybės klausimas, todėl prašo kasacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7.   Nukentėjusiųjų A. K., B. K., J. K. ir jų atstovės advokatės A. Gulbinaitės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens artimiesiems

8.   Byloje keliamas klausimas dėl neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika sutrikdant sveikatą, atlyginimo sužaloto asmens artimiesiems.

9.   Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, be kita ko, pripažino, kad dėl V. Ku. veikos nukentėjusiojo V. Kl., kuriam eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, šeimos nariams – A. K. (sutuoktinei), B. K. ir J. K. (vaikams) taip pat buvo padaryta neturtinė žala, ir priteisė iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo A. K. 5000 Eur, B. K. ir J. K. – po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiesiems A. K., B. K. ir J. K. ir netenkino šių nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nukentėjusiųjų A. K., B. K., J. K. ir jų įgaliotos atstovės advokatės A. Gulbinaitės kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo teismų praktikos ir neįvertinęs visų neturtinės žalos atlyginimo klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiesiems A. K., B. K., J. K. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo.

10. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

11. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011), ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Taip pat aiški yra teismų praktika, pagal kurią asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.). Tačiau ir šiais atvejais kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiajam, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Svarbu pažymėti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paprastai gali prašyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys – mirusiojo ar sužaloto asmens nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Atitinkamai ar jie tokie yra, ar yra susiklosčiusi išskirtinė situacija byloje, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-331-976/2018, 2K-63-511/2021).

12. Teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nenukentėjusiųjų teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstai susiejo tik su situacija, kai neturtinė žala atlyginama sužalotų vaikų tėvams. Tokių ribojimų į neturtinės žalos atlyginimą įstatyme nėra nustatyta, taigi tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja ir pirmiau nurodytai teismų praktikai. Kaip nurodyta, asmenys (pirmiausia šeimos nariai, kiti artimieji giminaičiai), susiję su tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiais asmenimis, teisę į padarytos neturtinės žalos atlyginimą turi išskirtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms, todėl vien patirti neigiami emociniai išgyvenimai nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Tai, ar su tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiu asmeniu susiję kiti asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens ir su juo susijusių asmenų tarpusavio ryšius, ar jie yra emociškai artimi, taip pat atsižvelgiant į nusikalstama veika padarytų sužalojimų pobūdį, sveikatos sutrikdymo mastą, liekamuosius reiškinius tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens sveikatai, įvertinus, ar padaryti sužalojimai ir liekamieji reiškiniai sveikatai turėjo įtakos ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens, bet ir su juo susijusių asmenų gyvenimo kokybei, ar ji suprastėjo ir kaip suprastėjo, taip pat kitas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes.

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, motyvai, kuriais grindžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiesiems A. K., B. K. ir J. K. ir atmesti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, yra abstraktūs, bendro pobūdžio, atskirai nevertinant byloje nustatytų aplinkybių dėl kiekvieno nukentėjusiojo.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl eismo įvykio metu V. Kl. padarytų sužalojimų (daugybinių kaulų lūžių, pažeisto dubens vientisumo, šlapimo pūslės ir šlaplės plyšimų), dėl kurių jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusieji A. K. (V. Kl. sutuoktinė), B. K. ir J. K. (pilnamečiai V. Kl. vaikai) patyrė išgąstį ir stresą. Nukentėjusieji neigiamus išgyvenimus patyrė ir V. Kl. gydymo laikotarpiu (ligoninėje gydytas beveik du mėnesius, V. Kl. atliktos kelios operacijos), dėl padarytų sužalojimų V. Kl. galimybė judėti buvo apribota ir jam ilgą laiką buvo būtina artimųjų priežiūra, taip pat dėl liekamųjų reiškinių sveikatai (jaučiamų skausmų, šlapinimosi sutrikimų) V. Kl. ne kartą papildomai kreipėsi į gydymo įstaigas. Nukentėjusioji A. K. buvo konsultuota psichiatro, taip pat su B. K. lankėsi pas psichologą. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, vien patirti neigiami emociniai išgyvenimai, net jei dėl jų teko lankytis ir pas specialistus, savaime nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą sužaloto asmens artimiesiems. Kita vertus, byloje nustatyta ir tai, kad dėl liekamųjų reiškinių sveikatai, nustatyto 40 proc. darbingumo lygio V. Kl. nebegali užsiimti tokia pačia fizinio aktyvumo reikalaujančia veikla kaip iki įvykio, taip pat V. Kl. nebegali rūpintis namų buitimi, pjauti žolės, tvarkyti malkų, kaip nurodo kasatoriai, tuo dabar rūpinasi tik A. K.. Be to, dėl liekamųjų reiškinių V. Kl. sveikatai – sutrikusios lytinių organų veiklos – sutriko V. Kl. ir A. K. lytinis gyvenimas.

15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad dėl V. Kl. sužalojimų nukentėjusioji A. K. ne tik patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, slaugė V. Kl. ir juo rūpinosi, bet ir dėl liekamųjų reiškinių sutuoktinio sveikatai, jo netekto dalies darbingumo ženkliai suprastėjo jos gyvenimo kokybė, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo priteisti A. K. neturtinės žalos atlyginimą, yra nepagrįsta. Tuo tarpu vertinant byloje nustatytas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo V. Kl. pilnamečiams vaikams – B. K. ir J. K. – pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju patirti neigiami emociniai išgyvenimai, V. Kl. slaugymas, ribotos laisvalaikio praleidimo galimybės nesudaro pakankamo pagrindo priteisti nukentėjusiesiems B. K. ir J. K. neturtinės žalos atlyginimą.

16. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai A. K., išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, taip padarydamas esminius BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai A. K., ir dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

17. Kasaciniame skunde taip pat prašoma priteisti iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo nukentėjusiųjų A. K., B. K. ir J. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šis prašymas tenkintinas.

18. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami, vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022, 2K-26-1073/2024 ir kt.). Nors proceso išlaidų ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo išieškojimas iš civilinio atsakovo baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatytas, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Taigi, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas nagrinėjamoje kasacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020, 2K-89-697/2024).

19. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji A. K. patyrė 1000 Eur išlaidų advokatės A. Gulbinaitės paslaugoms už kasacinio skundo parengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje apmokėti. Išnagrinėjus bylą kasacinės instancijos teisme, kasacinio skundo reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai A. K. buvo patenkintas. Atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, tai, kad išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patyrė tik nukentėjusioji A. K., teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju iš civilinio atsakovo nukentėjusiosios A. K. naudai priteistina visa prašoma 1000 Eur suma advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 31 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai A. K. iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteisto 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, paliekant dėl šios dalies galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai A. K. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteisti nukentėjusiajai A. K. 1000 (vieno tūkstančio) Eur išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai                                                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Danutė Jočienė