Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-420
2017 m. birželio 21 d. Nr. 462
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 13 d. posėdžio protokolo Nr. SV-S-49 4 punkte išdėstytą prašymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti šiems Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) narių pasiūlymams dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 (toliau – Įstatymo projektas): Seimo nario R. Žemaitaičio 2017 m. kovo 21 d. įregistruotam pasiūlymui; Seimo narių P. Saudargo, V. Vingrienės, K. Bacvinkos, R. Tamašunienės, A. Salamakino, J. Razmos 2017 m. kovo 28 d. įregistruotam pasiūlymui; Seimo nario J. Oleko 2017 m. balandžio 4 d. įregistruotam pasiūlymui; Seimo narių A. Salamakino, J. Oleko, R. Žemaitaičio, V. Kamblevičiaus, V. Bukausko, K. Bacvinkos, A. Palionio, A. Šimo, A. Syso, P. Saudargo, V. Vingrienės, J. Varžgalio, V. Kravčionok, K. Starkevičiaus, J. Varkalio, P. Čimbaro, I. Šiaulienės, M. Basčio, R. Tamašunienės, J. Baublio, R. Juškos 2017 m. balandžio 6 d. įregistruotam pasiūlymui; Seimo narių V. Vingrienės, J. Varžgalio, A. Salamakino, K. Bacvinkos, A. Šimo, J. Oleko 2017 m. balandžio 6 d. įregistruotam pasiūlymui; Seimo nario K. Mažeikos 2017 m. balandžio 27 d. įregistruoto pasiūlymo daliai dėl Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo; Seimo nario A. Salamakino 2017 m. gegužės 24 d. įregistruotam pasiūlymui ir Seimo nario A. Butkevičiaus 2017 m. birželio 13 d. įregistruotam pasiūlymui (toliau – pasiūlymai) – dėl šių priežasčių:
1.1. Šiais pasiūlymais iš esmės nekeičiama esama valstybinių miškų valdymo sistema ir siūloma palikti šiuo metu veikiančias smulkias valstybės įmones miškų urėdijas (toliau – miškų urėdijos) arba jų skaičių tik nežymiai sumažinti nustatant minimalius vienos miškų urėdijos dydžio ir veiklos apimties kriterijus – t. y. minimalaus patikėjimo teise valdomo valstybinių miškų ploto ir metinės miško kirtimų apimties kriterijus. Vadovaujantis skirtingais Seimo narių siūlomais kriterijais, miškų urėdijų skaičius būtų sumažintas apytiksliai iki 25 valstybės įmonių. Pažymėtina, kad tokie pakeitimai nesudarytų sąlygų reikšmingai padidinti miškų urėdijų veiklos ir valdymo efektyvumą, racionaliai naudoti valstybės išteklius, be to, užkirstų kelią valstybinių miškų sektoriuje taikyti aukštesnius valdymo ir skaidrumo standartus (t. y. nebūtų teisinių prielaidų įsteigti nepriklausomą įmonės valdybą). Taigi nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 154 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikto Įstatymo projekto keliami tikslai.
1.2. Pabrėžtina, kad pritarus šiems pasiūlymams būtų užkirstas kelias įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo sujungiant smulkias, analogišką veiklą vykdančias valstybės įmones. Manytina, kad tai galėtų tapti rimta kliūtimi Lietuvos Respublikai siekiant narystės šioje organizacijoje.
1.3. Dalies pasiūlymų nuostatos prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams, todėl negalėtų būti integruotos į Lietuvos teisinę sistemą ir praktiškai įgyvendintos (pavyzdžiui, siūlymas įsteigti ribotos civilinės atsakomybės valstybės įmonę – miško valstybės įmonių susivienijimą (asociaciją) „Lietuvos valstybiniai miškai“ prie Aplinkos ministerijos). Pasiūlymai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 daliai, kuri numato draudimą valstybės įmonėms būti kitų juridinių asmenų dalyve. Todėl manytina, kad pritarus šiems pasiūlymams būtų paneigtas konstitucinis teisinės valstybės principas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
2. Pritarti K. Mažeikos 2017 m. balandžio 27 d. įregistruoto pasiūlymo daliai, kuria siūloma Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įtvirtinti svarbiausius šiuo metu veikiančios valstybinių miškų valdymo struktūros elementus – miškų urėdijas ir girininkijas, kaip svarbiausius kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose vykdančius vienetus. Manytina, kad siūlomi pakeitimai, numatantys, kad valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ veiklą vykdo per filialus – miškų urėdijas, kuriuos sudaro struktūriniai padaliniai – girininkijos, išsaugos Lietuvoje nusistovėjusią, tradicinę valstybinių miškų valdymo sistemą ir išsklaidys miškininkų bendruomenės nuogąstavimus dėl valstybinių miškų valdymo sistemos sugriovimo.
Valstybės įmonės filialams galima būtų suteikti dalinį savarankiškumą – t. y. teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta apimtimi vykdyti prekybą žaliavine mediena (regiono lygmens poreikiams tenkinti), savarankiškai vykdyti smulkius viešuosius pirkimus, skirtus miško rangos darbams bei kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti ir panašiai. Tokiu būdu būtų išsaugotos darbo vietos regionuose ir sudarytos palankios sąlygos smulkiesiems medienos perdirbėjams regionuose plėtoti veiklą. Be to, tai sudarytų sąlygas konsoliduoti miškų urėdijas į vieną juridinį asmenį (valstybės įmonę), kuriame būtų centralizuotai organizuojama ir koordinuojama įmonės filialų veikla, o centriniame padalinyje sutelkus ir centralizuotai atliekant dalį įmonės funkcijų, būtų sudarytos galimybės reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo ir veiklos efektyvumą. Šie pakeitimai, be kita ko, užtikrintų ir tinkamą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų įgyvendinimą.
3. Atsižvelgiant į tai, kad numatoma Įstatymo projekto įsigaliojimo data yra 2018 m. sausio 1 d., prašyti Seimą ypatingos skubos tvarka svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Įstatymo projektą, į kurį galėtų būti įtraukta šio nutarimo 2 punkte nurodyta Seimo nario pasiūlymo dalis.