LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS BANKO VYKDOMŲ EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2014 m. gruodžio 9 d. Nr. 03-324
Vilnius
1. Patvirtinti Lietuvos banko vykdomų Eurosistemos pinigų politikos operacijų taisykles (toliau – Taisyklės) (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos banko valdybos 1999 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 101 „Dėl Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo krypčių“;
2.2. Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 31 „Dėl Atpirkimo sandorių tarp Lietuvos banko ir bankų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2.3. Lietuvos banko valdybos 2001 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 29 „Dėl Terminuotųjų indėlių Lietuvos banke aukcionų taisyklių“;
2.4. Lietuvos banko valdybos 2001 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 119 „Dėl Vertybinių popierių pirkimo, pardavimo ir rediskontavimo Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“;
2.5. Lietuvos banko valdybos 2001 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 120 „Dėl Lietuvos banko vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos taisyklių patvirtinimo“;
2.6. Lietuvos banko valdybos 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 184 „Dėl duomenų apie bankų sistemos likvidumo būklę skelbimo“;
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2014 m. gruodžio 9 d.
nutarimu Nr. 03-324
LIETUVOS BANKO VYKDOMŲ EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJŲ TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Lietuvos bankas, įgyvendindamas Eurosistemos pinigų politiką:
1.2. Privalomųjų atsargų apskaičiavimą ir laikymą reglamentuoja 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (OL 2003 L 250, p.10) ir 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-168 patvirtintos Kredito įstaigų privalomųjų atsargų bazės ir sumos apskaičiavimo taisyklės.
1.3. Lietuvos banko vykdomų Eurosistemos pinigų politikos operacijų taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta dalyvavimo Lietuvos banko vykdomose Eurosistemos pinigų politikos operacijose tvarka. Taisyklės įgyvendina 2011 m. rugsėjo 20 d. Europos Centrinio Banko gairių dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (ECB/2011/14) (OL 2011 L 331, p. 1) (su visais pakeitimais ir papildymais) nuostatas.
1.4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
1.4.1. atsiskaitymo pagal sandorį diena – data, kurią prasideda sandorio terminas. Ji sutampa su atsiskaitymo pagal atitinkamą Eurosistemos pinigų politikos operaciją data;
1.4.2. dienos pabaigos procedūros – dienos pabaigos procedūros nurodytos TARGET2-LIETUVOS BANKAS veiklos taisyklėse;
1.4.4. Europos ekonominės erdvės šalys (toliau – EEE) – Europos Sąjungos valstybės narės, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija;
1.4.5. Eurosistema – Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) ir nacionaliniai centriniai bankai. Eurosistemos sprendimus priimantys organai yra ECB valdančioji taryba ir ECB vykdomoji valdyba;
1.4.6. „faktinis / 360“ dienų skaičiavimo susitarimas – dienų skaičiavimo susitarimas, taikomas kredito palūkanoms apskaičiuoti ir rodantis, kad palūkanos skaičiuojamos pagal faktinį kredito suteikimo kalendorinių dienų skaičių laikant, kad metus sudaro 360 dienų;
1.4.7. įkaitas – Taisyklių VI skyriuje nurodytus reikalavimus atitinkantis tinkamas turtas, kuris yra įkeistas už paskolą ir kurio atžvilgiu taikomas teisių į jį apribojimas siekiant užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą, skolininkui išlaikant nuosavybės teisę į šį turtą.
1.4.8. Lietuvos banko darbo diena – kalendorinė diena, kurią Lietuvos bankas gali vykdyti Eurosistemos pinigų politikos operacijas;
1.4.9. likvidumo didinimo paskolos – Lietuvos banko paskolos, suteiktos sandorio šaliai pagal Lietuvos banko vykdomas Eurosistemos pinigų politikos operacijas ir dienos paskolos, suteiktos vadovaujantis Lietuvos banko Mokėjimo sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS veiklos taisyklėmis;
1.4.10. maksimalioji pasiūlymo sumos riba – konkurso pranešime nurodyta sandorio šalies pasiūlyme priimtinos didžiausios sumos riba;
1.4.11. maksimalioji siūloma palūkanų norma – didžiausia palūkanų norma, kurią sandorio šalis gali siūlyti kintamųjų palūkanų konkursuose;
1.4.13. minimalioji siūloma palūkanų norma – mažiausia palūkanų norma, kurią sandorio šalis gali siūlyti kintamųjų palūkanų konkursuose;
1.4.14. minimalus paskirstymo santykis – ribinių palūkanų normų pasiūlymų, kurie turi būti patenkinti, mažiausia suma, išreikšta procentais;
1.4.15. MM sąskaita – TARGET2 dalyvio sąskaita TARGET2-LIETUVOS BANKAS mokėjimų modulyje, kuri TARGET2 dalyviui reikalinga mokėjimo nurodymams pateikti arba mokėjimams per TARGET2 gauti ir tokiems mokėjimams apmokėti Lietuvos banke;
1.4.16. nacionalinis centrinis bankas (toliau – NCB) – Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės, kurios valiuta yra euro, centrinis bankas;
1.4.17. pakankama įkaito vertė – tinkamo turto vertė, kuri yra didesnė arba lygi sandorio šaliai paskirstai sumai pagal Lietuvos banko vykdomas Eurosistemos pinigų politikos operacijas;
1.4.18. paskolų už įkaitą teikimo sistema (toliau – PTS) – Lietuvos banko informacinė sistema, kurią Lietuvos bankas naudoja Eurosistemos pinigų politikos operacijoms vykdyti;
1.4.19. ribinė palūkanų norma – mažiausia palūkanų norma likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkurse, pagal kurią paskirstoma konkurse skirstyta suma, arba didžiausia palūkanų norma likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkurse, pagal kurią paskirstoma konkurse skirstyta suma;
1.4.20. sandorio diena – sandorio sudarymo data. Ji sutampa su atitinkamos pinigų politikos operacijos vykdymo data;
1.4.21. sandorio pabaigos diena – data, kurią baigiasi sandorio terminas. Ji sutampa su atitinkamos pinigų politikos operacijos termino pabaigos data;
1.4.22. sandorio šalis – juridinis asmuo, galintis dalyvauti Lietuvos banko vykdomose Eurosistemos pinigų politikos operacijose, nes atitinka Taisyklių VII skyriuje nurodytus reikalavimus;
1.4.23. TAREGT2-LIETUVOS BANKAS – realaus laiko sistema, skirta atsiskaitymams eurais. Tai Eurosistemos mokėjimo sistemos TARGET2 dalis, vadinamoji TARGET2 komponento sistema;
II SKYRIUS
EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOS IR SANDORIŲ RŪŠYS
2.1. Eurosistemos pinigų politikos operacijas sudaro Eurosistemos atvirosios rinkos operacijos ir nuolatinės galimybės.
2.2. Eurosistemos atvirosios rinkos operacijos, atsižvelgiant į jų tikslus, reguliarumą ir tvarką, skirstomos į keturias kategorijas:
2.3. Eurosistema gali naudoti penkių rūšių sandorius atvirosios rinkos operacijoms vykdyti:
2.4. Eurosistemos atvirosios rinkos operacijos:
2.4.1. Pagrindinės refinansavimo operacijos – reguliarūs kas savaitę sudaromi likvidumo didinimo grįžtamieji sandoriai, kurių terminas įprastomis sąlygomis yra viena savaitė.
2.4.2. Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos – šiomis operacijomis siekiama suteikti sandorių šalims papildomą ilgesnės trukmės refinansavimą sudarant likvidumo didinimo grįžtamuosius sandorius. Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos gali būti vykdomos reguliariu ir nereguliariu dažnumu:
2.4.2.1. reguliariai kas mėnesį yra vykdomos ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos, kurių terminas įprastomis sąlygomis yra trys mėnesiai;
2.4.3. Koreguojamosios operacijos vykdomos ad hoc pagrindu:
2.4.3.1. likvidumo didinimo koreguojamosios operacijos, sudarant grįžtamuosius sandorius, įskaitant grįžtamuosius sandorius užsienio valiuta, ir valiutų apsikeitimo sandorius;
2.4.4. Struktūrinės operacijos vykdomos Eurosistemos struktūrinei likvidumo pozicijai koreguoti reguliariu arba nereguliariu dažnumu. Jos gali būti:
2.4.4.1. likvidumo didinimo struktūrinės operacijos, sudarant grįžtamuosius sandorius ir vienakrypčius pirkimo sandorius;
2.5. Grįžtamieji sandoriai sudaromi ir ECB skolos sertifikatai išleidžiami ir reguliariu, ir nereguliaru, o vienakrypčiai sandoriai – nereguliariu dažnumu.
2.6. Eurosistemos nuolatinės galimybės:
2.7. Įprastomis sąlygomis ribinio skolinimosi galimybės iš anksto nustatyta palūkanų norma atitinka aukščiausią vienos nakties rinkos palūkanų normos ribą.
2.8. Įprastomis sąlygomis indėlių galimybės iš anksto nustatyta palūkanų norma atitinka žemiausią vienos nakties rinkos palūkanų normos ribą.
III SKYRIUS
EUROSISTEMOS ATVIROSIOS RINKOS OPERACIJŲ SANDORIAI
3.1. Grįžtamųjų sandorių vykdymo sąlygos.
3.1.1. Lietuvos bankas, sudarydamas likvidumo didinimo grįžtamuosius sandoriuos, suteikia sandorio šaliai paskolą už įkaitą.
3.1.2. Lietuvos bankas, sudarydamas likvidumo mažinimo grįžtamuosius sandorius iš sandorio šalies gauna paskolą už įkaitą.
3.1.4. Grįžtamojo sandorio palūkanų norma – nustatyta palūkanų norma už paskolos sumą iki operacijos termino pabaigos ir ji yra paprastoji palūkanų norma, apskaičiuojama pagal „faktinis / 360“ dienų skaičiavimo susitarimą.
3.1.5. Eurosistema gali nuspręsti, kad dėl tam tikrų sąlygų sandorių šalys gali sumažinti kai kurių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų sumas arba operacijas nutraukti prieš terminą (toks operacijų sumos sumažinimas arba operacijų nutraukimas kartu taip pat vadinami išankstiniu grąžinimu).
3.1.6. Jei vadovaudamasi Taisyklių 3.1.5 papunkčiu sandorio šalis nori pasinaudoti galimybe sumažinti ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų sumą arba nutraukti operacijas prieš terminą, ji turi nurodyti Lietuvos bankui sumą, kurią ketina grąžinti pagal išankstinio grąžinimo procedūrą. Kartu sandorio šalis nurodo dieną, kurią ketina atlikti tokį išankstinį grąžinimą. Apie tai sandorio šalis praneša likus ne mažiau kaip vienai savaitei iki šios išankstinio grąžinimo dienos. Išskyrus atvejus, kai Eurosistema nurodo kitaip, išankstinis grąžinimas gali būti atliktas bet kurią dieną, kuri sutampa su atsiskaitymo pagal Eurosistemos pagrindinės refinansavimo operacijos sandorį diena, jei, kaip nurodyta šiame papunktyje, sandorio šalis praneša apie tai likus ne mažiau kaip vienai savaitei iki tos dienos.
3.1.7. Taisyklių 3.1.6 papunktyje nurodytas pranešimas tampa privalomu sandorio šaliai likus vienai savaitei iki tame pranešime nurodytos išankstinio grąžinimo dienos. Jei sandorio šalis iki nurodytos dienos visiškai ar iš dalies neatsiskaito už pagal išankstinio grąžinimo procedūrą mokėtiną sumą, gali būti taikomos finansinės baudos, kaip nustatyta Taisyklių VIII skyriuje. Jei sandorio šalis visiškai ar iš dalies neatsiskaito už sumą, mokėtiną Taisyklių 3.1.6 papunktyje nurodytą išankstinio grąžinimo dieną, taikomos Taisyklių VIII skyriaus nuostatos dėl konkurso Taisyklių pažeidimų. Finansinės baudos taikymas nedaro poveikio Lietuvos banko teisei imtis priemonių, taikomų, jei įsipareigojimai nevykdomi kaip nustatyta Taisyklių IX skyriuje.
3.2. Terminuotųjų indėlių vykdymo sąlygos.
3.2.1. Lietuvos bankas, sudarydamas terminuotųjų indėlių sandorius, gauna lėšų iš sandorio šalies (įkaitas nepateikiamas).
3.2.2. ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis terminuotųjų indėlių[1] pritraukimą gali atlikti pats ECB taikydamas dvišales procedūras.
3.2.3. Iš sandorio šalies priimami terminuotieji indėliai turi nustatytą terminą ir fiksuotąją palūkanų normą.
3.3. Vienakrypčių sandorių vykdymo sąlygos.
3.3.1. Vienakryptis sandoris – visiškas pardavėjo turto nuosavybės perleidimas pirkėjui, be susijusio grįžtamojo turto nuosavybės perleidimo.
3.3.2. Lietuvos bankas, sudarydamas vienakryptį pirkimo sandorį, perka iš sandorio šalies atitinkamą turtą.
3.3.3. Lietuvos bankas, sudarydamas vienakryptį pardavimo sandorį, parduoda sandorio šaliai atitinkamą turtą.
3.4. ECB skolos sertifikatų išleidimo sąlygos.
3.4.1. ECB skolos sertifikatas – ECB skolinis įsipareigojimas sertifikato turėtojo atžvilgiu. Jo terminas yra trumpesnis nei 12 mėnesių.
3.4.2. Kai ECB išleidžia skolos sertifikatus, Lietuvos bankas dalyvauja juos paskirstant sandorių šalims. Išleisti ECB skolos sertifikatai registruojami ir saugomi nematerialiojoje apskaitos sistemoje valstybės narių vertybinių popierių depozitoriumuose.
3.4.4. ECB skolos sertifikatai išleidžiami su diskontu, t. y. išleidžiami mažesne už nominaliąją verte ir suėjus terminui išperkami už nominaliąją vertę.
3.4.5. ECB skolos sertifikato diskontuotosios emisijos vertės ir išpirkimo vertės skirtumas lygus palūkanoms, susikaupusioms už diskontuotąją emisijos vertę, taikant sutartą palūkanų normą už sertifikato terminą.
3.4.6. ECB skolos sertifikatui taikoma palūkanų norma yra paprastoji palūkanų norma, skaičiuojama pagal „faktinis / 360“ dienų skaičiavimo susitarimą.
IV SKYRIUS
EUROSISTEMOS ATVIROSIOS RINKOS OPERACIJŲ PROCEDŪROS
4.1. Bendrosios Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų procedūrų nuostatos.
4.1.1. Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų vykdymo procedūros skirstomos į konkursus ir dvišales procedūras.
4.1.2. Pagal įvykdymo laiką, konkursai skirstomi į:
4.1.3. Pagal aukciono rūšį, konkursai skirstomi į:
4.1.4. Konkursai atliekami šešiais operaciniais etapais:
4.1.5. Dvišalės procedūros – procedūra, kai Lietuvos bankas vykdo Eurosistemos atvirosios rinkos koreguojamąsias operacijas arba sudaro vienakrypčius sandorius su viena arba keliomis sandorių šalimis neskelbdamas konkurso:
4.1.6. Pagrindinės refinansavimo operacijos, ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos ir struktūrinės operacijos, išskyrus tiesioginius sandorius, vykdomos skelbiant standartinius konkursus.
4.1.7. Pagrindinės ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos vykdomos pagal Eurosistemos iš anksto ECB tinklalapyje paskelbtą konkursų kalendorių. Kalendorius skelbiamas likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki metų, kuriems jis taikomas, pradžios.
4.1.8. Likvidumo didinimo koreguojamųjų operacijų grįžtamieji sandoriai įprastomis sąlygomis sudaromi skelbiant greituosius konkursus arba taikant dvišales procedūras, kai Lietuvos bankas tiesiogiai kreipiasi į sandorių šalis.
4.1.9. Likvidumo mažinimo koreguojamųjų operacijų grįžtamieji sandoriai įprastomis sąlygomis sudaromi taikant dvišales procedūras, kai Lietuvos bankas tiesiogiai kreipiasi į sandorių šalis.
4.1.10. Įprastomis sąlygomis terminuotieji indėliai pritraukiami skelbiant greituosius konkursus arba taikant dvišales procedūras, kai Lietuvos bankas tiesiogiai sudaro sandorius su sandorio šalimi.
4.1.13. Lietuvos bankas vykdo tas Eurosistemos koreguojamąsias operacijas, kurių sandorio diena, atsiskaitymo pagal sandorį diena ir sandorio pabaigos diena nėra šeštadienis, sekmadienis arba Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta švenčių diena, nebent Lietuvos bankas sandorio šalims praneša kitaip.
4.2. Eurosistemos konkurso skelbimas.
4.2.1. ECB viešai skelbia Eurosistemos standartinius konkursus per naujienų tarnybas ir ECB tinklalapyje. Lietuvos bankas informuoja sandorių šalis apie ECB paskelbtą konkursą per PTS. Jei pranešimo apie viešai paskelbtą standartinį konkursą pateikti per PTS negalima, Lietuvos bankas apie konkursą informuoja sandorių šalis elektroniniu paštu arba faksu.
4.2.2. Greitieji konkursai įprastomis sąlygomis skelbiami vadovaujantis ta pačia tvarka, kaip ir skelbiant standartinius konkursus, tačiau ECB gali nuspręsti iš anksto viešai neskelbti greitųjų konkursų. Jei greitasis konkursas iš anksto viešai nepaskelbiamas, Lietuvos bankas informuoja apie konkursą pasirinktas sandorių šalis per PTS. Jei pranešimo apie viešai iš anksto nepaskelbtą greitąjį konkursą pateikti per PTS negalima, Lietuvos bankas apie konkursą informuoja pasirinktas sandorių šalis elektroniniu paštu arba faksu.
4.2.3. Įprastomis sąlygomis viešame pranešime apie konkursą pateikiama ši informacija:
4.2.3.6. kintamųjų palūkanų konkursų paskirstymo būdas t. y. ribinių (olandiškojo būdo aukcionas) arba sutartinių (amerikietiškojo būdo aukcionas) palūkanų aukcionas, kaip nustatyta 4.7 papunktyje;
4.2.3.7. numatoma konkurse paskirstytina suma (įprastomis sąlygomis tik vykdant ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas);
4.2.3.10. atsiskaitymo pagal sandorį diena ir sandorio pabaigos diena arba išpirkimo diena (jeigu išleidžiami ECB skolos sertifikatai);
4.2.4. Eurosistema gali nuspręsti, kad dėl tam tikrų sąlygų, sandorių šalys gali sumažinti kai kurių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų sumas arba jas nutraukti prieš terminą (toks operacijų sumos sumažinimas arba operacijų nutraukimas kartu laikomi išankstiniu grąžinimu). Konkurso pasiūlyme nurodoma, ar ši galimybė sumažinti atitinkamų operacijų sumą arba operacijas pabaigti prieš terminą yra taikoma, kartu nurodoma diena, nuo kurios šia galimybe gali būti pasinaudota. Ši informacija gali būti pateikta ir kita forma, kurią Eurosistema laiko tinkama.
4.3. Sandorių šalių pasiūlymų rengimas ir teikimas konkursuose.
4.3.1. Jei skelbiamas fiksuotųjų palūkanų konkursas, ECB nustato palūkanų normą iš anksto, o sandorio šalis siūlo lėšų sumą, už kurią nori sudaryti sandorius nustatyta palūkanų norma.
4.3.2. Jei skelbiamas kintamųjų palūkanų konkursas, sandorio šalis siūlo lėšų sumas ir palūkanų normas, pagal kurias nori sudaryti sandorius. Kiekviename pasiūlyme sandorio šalis turi nurodyti lėšų sumą, už kurią nori sudaryti sandorį su Lietuvos banku, ir atitinkamą palūkanų normą.
4.3.3. ECB, išleisdamas ECB skolos sertifikatus, gali nuspręsti, kad pasiūlymuose turi būti numatyta ne palūkanų norma, o kaina. Šiuo atveju kainos nurodomos kaip nominaliosios vertės dalis procentais.
4.3.4. Pasiūlymus galima atšaukti iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino. Pasiūlymai, pateikti po pranešime apie konkursą nurodyto pasiūlymų pateikimo galutinio termino, laikomi negaliojančiais. Lietuvos bankas nusprendžia, ar buvo laikomasi galutinio pasiūlymų pateikimo termino.
4.3.5. Jei skelbiamas kintamųjų palūkanų konkursas, sandorių šalys gali teikti pasiūlymus nurodydamos iki 10 skirtingų palūkanų normų ar kainų dydžių. Eurosistema gali apriboti pasiūlymų, kuriuos galima pateikti kintamųjų palūkanų konkurse, skaičių.
4.3.6. Pasiūlymų dėl palūkanų normos kartotinis yra 0,01 procentinio punkto (palūkanų normos pasiūlymuose turi būti nurodomos dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu).
4.3.7. Dėl pagrindinių refinansavimo operacijų, koreguojamųjų ir struktūrinių operacijų teikiamo pasiūlymo minimalioji suma yra 1 000 000 eurų, o kartotinis – 100 000 eurų. Dėl ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų teikiamo pasiūlymo minimalioji suma ir pasiūlymo kartotinis yra 10 000 eurų. Minimalioji pasiūlymo suma ir pasiūlymų kartotiniai užsienio valiuta vykdomose Eurosistemos atvirosiose rinkose operacijose yra nurodomi pranešime apie konkursą.
4.3.8. Skelbiant kintamųjų palūkanų konkursus, pasiūlymo minimalioji suma atskirai taikoma kiekvienam palūkanų normos ar kainos dydžiui.
4.3.9. Sandorio šalis pasiūlymus pateikia per PTS. Pasiūlymai turi atitikti Lietuvos banko nustatytą formą, skirtą atitinkamai operacijai. Jei pasiūlymų pateikti per PTS negalima, sandorio šalis siunčia Lietuvos bankui paraiškas su pasiūlymais faksu Lietuvos banko nurodytu fakso numeriu ir informuoja telefonu. Pavyzdinės paraiškų dėl atitinkamų Eurosistemos pinigų politikos operacijų formos pateiktos Taisyklių 2 priede.
4.3.10. Teikdama pasiūlymus Lietuvos bankui, sandorio šalis vadovaujasi informacija, kuri nurodyta ECB viešame pranešime apie konkursą.
4.3.11. Lietuvos bankas atmeta kiekvieną sandorio šalies pasiūlymą, kuriame:
4.3.12. Lietuvos bankas atmeta visus sandorio šalies pasiūlymus, jeigu bendra juose nurodyta suma didesnė už ECB nustatytą maksimaliosios pasiūlymo sumos ribą.
4.3.13. Lietuvos bankas gali atmesti pasiūlymus, kurie yra neišsamūs (nenurodyta visa būtinoji informacija) arba neatitinka Lietuvos banko nustatytos paraiškos formos.
4.4. Paskirstymo procedūra fiksuotųjų palūkanų konkursuose.
4.4.1. ECB, skirstydamas lėšas fiksuotųjų palūkanų konkursuose, susumuoja sandorių šalių pateiktus pasiūlymus.
4.4.2. Jeigu bendra pasiūlymų suma yra didesnė už bendrą paskirstyti siūlomą likvidumo sumą, pateikti pasiūlymai tenkinami proporcingai pagal paskirstomos sumos ir bendros pasiūlymų sumos santykį:
4.4.2.1. paskirstoma dalis procentais apskaičiuojama pagal formulę:
kur:
all % = paskirstoma dalis procentais;
A = bendra skiriama suma;
n = bendras sandorių šalių skaičius;
ai = sandorio šalies i pasiūlymo suma.
4.4.3. Fiksuotųjų palūkanų konkursuose ECB gali nuspręsti, kad kiekvienai sandorio šaliai skiriama minimalioji suma arba minimalusis santykis.
4.5. Paskirstymas likvidumo didinimo Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų kintamųjų palūkanų konkursuose.
4.5.1. Skirstant lėšas likvidumo didinimo Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų kintamųjų palūkanų konkursuose, pasiūlymai išvardijami siūlomų palūkanų normų mažėjimo tvarka.
4.5.2. Pirmiausia tenkinami pasiūlymai, kuriuose nurodyta didžiausia palūkanų norma, tada iš eilės pasiūlymai, kuriuose nurodytos mažėjančios palūkanų normos, tenkinami tol, kol paskirstoma visa suma.
4.5.3. Jeigu, esant mažiausiam priimtinam palūkanų normos dydžiui (ribinei palūkanų normai), bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę palūkanų normą proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį kaip nurodyta Taisyklių 3 priede.
4.6. Paskirstymo procedūra likvidumo mažinimo Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų kintamųjų palūkanų konkursuose.
4.6.1. Skirstant lėšas likvidumo mažinimo Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų kintamųjų palūkanų konkursuose (gali būti taikoma ECB skolos sertifikatams išleisti ir terminuotiesiems indėliams pritraukti), pasiūlymai išvardijami siūlomų palūkanų normų didėjimo tvarka (arba siūlomų kainų mažėjimo tvarka).
4.6.2. Pirmiausia tenkinami pasiūlymai, kuriuose nurodyta mažiausia palūkanų norma (didžiausia kaina), tada pasiūlymai, kuriuose nurodyta iš eilės didėjančios palūkanų normos (mažėjančios kainos), priimami tol, kol paskirstoma visa planuota suma.
4.6.3. Jeigu, esant didžiausiam priimtinam palūkanų normos (mažiausios kainos) dydžiui (ribinei palūkanų normai arba kainai), bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma tarp pasiūlymų proporcingai, pagal likusios paskirstyti sumos ir visos pasiūlymų sumos už ribinę palūkanų normą arba kainą santykį kaip nurodyta Taisyklių 4 priede.
4.7. Paskirstymo procedūra Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų kintamųjų palūkanų konkursuose pagal ribinių ir sutartinių palūkanų aukcionus.
4.7.1. Skirstant lėšas kintamųjų palūkanų konkursuose, Eurosistema gali vykdyti ribinių arba sutartinių palūkanų aukcioną.
4.7.2. Vykdant ribinių palūkanų aukcioną (olandiškojo būdo aukcioną) visiems patenkintiems pasiūlymams taikoma viena paskirstymo palūkanų norma (kaina), kuri lygi ribinei palūkanų normai (kainai).
4.8. Konkurso rezultatų skelbimas ir atskirų paskirstymo rezultatų patvirtinimas.
4.8.2. Viešame konkurso rezultatų pranešime įprastomis sąlygomis pateikiama ši informacija:
4.8.2.9. priimta ribinė palūkanų norma arba kaina ir paskirstymo dalis procentais pagal ribinę palūkanų normą arba kainą (jei skelbiamas kintamųjų palūkanų konkursas);
4.8.2.10. minimalioji siūloma palūkanų norma, maksimalioji siūloma palūkanų norma ir paskirstytos sumos palūkanų normos svertinis vidurkis (jei skelbiamas sutartinių palūkanų normų aukcionas);
4.8.2.11. atsiskaitymo pagal sandorį ir sandorio pabaigos dienos (jei taikytina) arba atsiskaitymo už finansinę priemonę diena ir priemonės termino pabaigos diena (jeigu išleidžiami ECB skolos sertifikatai);
4.8.3. Jei konkurso rezultatuose yra klaidų, ECB pasilieka teisę imtis bet kokių, jo nuomone, deramų veiksmų, kad būtų ištaisyta klaidinga informacija.
4.8.4. Lietuvos bankas laimėjusioms sandorių šalims tiesiogiai siunčia per PTS individualių paskirstymo rezultatų ir sandorių patvirtinimus. Sandorio šalys, gavusios iš Lietuvos banko paskirstymo rezultatus ir sandorių patvirtinimus, juos patvirtina per PTS. Jei individualių paskirstymo rezultatų ir sandorių patvirtinti per PTS negalima, Lietuvos bankas išsiunčia sandorio šaliai individualių paskirstymo rezultatų ir sandorių patvirtinimus faksu (grįžtamojo sandorio patvirtinimo pavyzdys pateiktas Taisyklių 5 priede).
4.9. Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų vykdymas taikant dvišales procedūras.
4.9.1. Įprastomis sąlygomis apie Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas vykdomas taikant dvišales procedūras iš anksto viešai neskelbiama.
4.9.2. Lietuvos bankas tiesiogiai kreipiasi į vieną arba kelias sandorių šalis ir vadovaudamasis ECB nurodymais, sprendžia, ar sudaryti sandorį su pasirinktomis sandorių šalimis. Lietuvos bankas sudaro sandorius su sandorio šalimi naudodamas telefoną su įrašymo funkcija arba kitas elektroninio ryšio priemones.
4.9.3. Jeigu ECB valdančioji taryba nuspręstų, kad išskirtinėmis aplinkybėmis pats ECB (arba vienas ar keli NCB, veikdami kaip ECB operacijų padaliniai) gali taikyti dvišales operacijas, tokių operacijų procedūros būtų atitinkamai suderintos. Šiuo atveju ECB (arba NCB (-ai), veikdamas (-i) kaip ECB operacijų padalinys (-iai) tiesiogiai kreiptųsi į vieną arba kelias sandorių šalis euro zonoje. ECB (arba NCB (-ai), veikdamas (-i) kaip ECB operacijų padalinys (-iai) spręstų, ar sudaryti sandorį su sandorių šalimis. Už sandorius būtų atsiskaitoma decentralizuotai per NCB.
4.9.4. Dvišalės procedūros, kurios taikomos sudarant sandorius per vertybinių popierių biržas ir rinkos tarpininkus, yra pritaikomos atsižvelgiant į naudojamų skolos priemonių (angl. debt instruments) rinkos praktiką.
4.9.5. ECB gali nuspręsti viešai neskelbti Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų, kurios vykdomos taikant dvišales procedūras, rezultatų.
4.9.6. Lietuvos bankas, sudaręs sandorį taikant dvišales procedūras (išskyrus vienakryptį sandorį), per PTS išsiunčia sandoriai šaliai sandorio patvirtinimą, kurį sandorio šalis patvirtina per PTS. Jei sandorio patvirtinti per PTS negalima, Lietuvos bankas siunčia sandorio šaliai sandorio patvirtinimą faksu.
4.10. Atsiskaitymų procedūros.
4.10.1. Už Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas pagal standartinius konkursus (pagrindines refinansavimo operacijas, ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas ir struktūrines operacijas, išskyrus ECB skolos sertifikatus) atsiskaitoma kitą dieną po sandorio sudarymo dienos, kai veikia TARGET2-LIETUVOS BANKAS, jei ECB iš anksto nenustatė kitos atsiskaitymo pagal sandorį už pagrindines ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas dienos Eurosistemos konkursų kalendoriuje. Už išleistus ECB skolos sertifikatus atsiskaitoma antrą dieną po sandorio sudarymo dienos, kai veikia TARGET2-LIETUVOS BANKAS ir visos atitinkamos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos.
4.10.2. Už Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas pagal greituosius konkursus ir dvišales procedūras įprastomis sąlygomis atsiskaitoma sandorio dieną, nebent Eurosistema nustato kitą atsiskaitymo laiką.
4.10.3. Ribiniai laikai atsiskaitymams įvykdyti atsiskaitymo pagal sandorį dieną yra nurodyti Taisyklių 7 priede. Sandorio pabaigos dieną atsiskaitymai turi būti atliekami ne vėliau kaip iki 12 val. Lietuvos laiku.
4.10.4. Visi mokėjimai, susiję su Lietuvos banko vykdomomis Eurosistemos atvirosios rinkos operacijomis (išskyrus mokėjimus užsienio valiuta sudarant grįžtamuosius sandorius užsienio valiuta), atliekami eurais ir naudojant MM sąskaitas.
4.10.5. Mokėjimai užsienio valiuta už grįžtamuosius sandorius užsienio valiuta yra vykdomi naudojant sandorio šalies ir Lietuvos banko nurodytas atitinkamos užsienio valiutos sąskaitas.
4.10.6. Sandorių šalys joms paskirtas sumas turi užtikrinti pakankama įkaito verte, jeigu vykdomos likvidumo didinimo operacijos, arba atsiskaityti lėšomis, jeigu vykdomos likvidumo mažinimo operacijos. Jei sandorio šalis atsiskaitymo pagal sandorį dieną iki atitinkamo ribinio laiko, nurodyto Taisyklių 7 priede, neperveda Lietuvos bankui pakankamos įkaito vertės arba lėšų atsiskaityti, Lietuvos bankas turi teisę neįvykdyti atsiskaitymo arba atsiskaityti tik už tą sandorio sumos dalį, kuriai pakanka įkaito vertės arba lėšų.
4.10.7. Antrinę rinką turintis turtas likvidumo didinimo paskoloms užtikrinti pervedamas Lietuvos bankui per sandorio šalių vertybinių popierių atsiskaitomąsias sąskaitas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, atitinkančiose ECB būtinuosius standartus[2]. Sandorio šalys, neturinčios tokios vertybinių popierių atsiskaitomosios sąskaitos, gali pervesti antrinę rinką turintį turtą likvidumo didinimo paskoloms užtikrinti per korespondentinės kredito įstaigos vertybinių popierių atsiskaitomąją sąskaitą.
4.10.8. Likvidumo didinimo operacijų, kurios vykdomos sudarant grįžtamuosius sandorius, atveju Lietuvos bankas pagal pateiktą įkaitą suformuoja sandorio šalies kredito liniją, kuri yra apibrėžta Taisyklių 6.21 papunktyje, ir ją koreguoja vykdydamas atsiskaitymus pagal likvidumo didinimo grįžtamuosius sandorius. Atsiskaitymo pagal sandorį dieną Lietuvos bankas mažina sandorio šalies kredito liniją suteikiamos paskolos dydžiu ir tuo pačiu metu perveda lėšas į sandorio šalies MM sąskaitą, o sandorio pabaigos dieną didina sandorio šalies kredito liniją grąžintinos paskolos ir jai priskaičiuotų palūkanų sumos dydžiu ir tuo pačiu metu nusirašo lėšas nuo sandorio šalies MM sąskaitos.
4.10.9. Likvidumo mažinimo operacijų, kurios vykdomos sudarant grįžtamuosius sandorius, atveju Lietuvos bankas, gavęs iš sandorio šalies paskolą, perveda sutartą (atitinkamą) įkaitą į sandorio šalies nurodytą vertybinių popierių sąskaitą. Lietuvos bankas sandorio pabaigos dieną, sandorio šaliai grąžinus įkaitą, viena bendra suma grąžina paskolą ir priskaičiuotas palūkanas į sandorio šalies MM sąskaitą.
4.10.10. Atsiskaitymo pagal terminuotąjį indėlį dieną sandorio šalis perveda lėšas į Lietuvos banko MM sąskaitą. Terminuotojo indėlio sandorio pabaigos dieną Lietuvos bankas grąžina sandorio šaliai terminuotąjį indėlį ir priskaičiuotas palūkanas į sandorio šalies MM sąskaitą.
4.10.11. Atsiskaitymai už vienakrypčius sandorius yra vykdomi vadovaujantis rinkos praktika dėl sandoriui sudaryti naudojamo turto, kaip nurodyta sandorio šalies ir Lietuvos banko sandorio patvirtinime. Atsiskaitymai už vienakrypčius sandorius vykdomi per Lietuvos banko ir sandorio šalies sąskaitas laikantis vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo (angl. Delivery verus payment) principo.
4.10.12. Atsiskaitymai už ECB skolos sertifikatus vykdomi per Lietuvos banko ir sandorio šalies MM sąskaitas ir vertybinių popierių sąskaitas akcinėje bendrovėje „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – LCVPD), laikantis vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo (angl. Delivery verus payment) principo. ECB skolos sertifikatų išpirkimo dieną Lietuvos bankas sumoka sandorio šaliai sumą, atitinkančią ECB skolos sertifikato nominaliąją vertę.
4.10.13. Vykdant ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas sandorio šalis, pasinaudojusi galimybe iš anksto grąžinti visą paskolą ar jos dalį, turi grąžinti Lietuvos bankui paskolą ir iki išankstinio grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas.
V SKYRIUS
EUROSISTEMOS NUOLATINĖS GALIMYBĖS
5.1. Ribinio skolinimosi galimybės sąlygos.
5.1.1. Sandorio šalis, naudodamasi ribinio skolinimosi galimybe, už įkaitą gauna iš Lietuvos banko vienos nakties paskolą eurais.
5.1.2. Sandorio šalis gali pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe pagal atskirai Lietuvos bankui pateiktą prašymą arba automatinį prašymą.
5.1.3. ECB iš anksto skelbia ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normą, kuri apskaičiuojama kaip paprastoji palūkanų norma pagal „faktinis / 360“ dienų skaičiavimo susitarimą.
5.1.4. Išskyrus reikalavimą pateikti užtikrinimui pakankamą tinkamą turtą, nėra jokių lėšų sumos, kurią sandorio šalis gali gauti pagal ribinio skolinimosi galimybę, apribojimų.
5.1.5. Ribinio skolinimosi galimybe galima naudotis tik tomis dienomis, kai veikia TARGET2-LIETUVOS BANKAS. Tomis dienomis, kai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos neveikia, sandorio šalis gali naudotis ribinio skolinimosi galimybe, jei yra iš anksto pateikusi įkaitą.
5.1.6. Sandorio šalis gali pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe išsiuntus prašymą faksu Lietuvos bankui ne vėliau kaip iki 19.15 val. Lietuvos laiku, o paskutinę Eurosistemos privalomųjų atsargų laikymo laikotarpių darbo dieną – ne vėliau kaip iki 19.30 val. Lietuvos laiku. Sandorio šalis turi informuoti telefonu Lietuvos banką, kad pateikė prašymą pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe.
5.1.7. Lietuvos bankas atmeta prašymus pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, kurie pateikiami vėliau, nei Taisyklių 5.1.6 papunktyje nurodyta, arba neatitinka Lietuvos banko nustatytos prašymo formos (žr. Taisyklių 8 priedą). Pranešimą apie atmestą prašymą, Lietuvos bankas išsiunčia sandorio šaliai faksu ir informuoja telefonu.
5.1.8. Sandorio šalis gali tikslinti arba atšaukti anksčiau pateiktą prašymą pasinaudoti ribine skolinimosi galimybe iki 19 val. Lietuvos laiku. Sandorio šalis informaciją apie prašymo pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe atšaukimą arba tikslinimą Lietuvos bankui atsiunčia faksu ir informuoja telefonu.
5.1.9. Jei sandorio šalies prašyme nurodyta paskolos suma viršija Lietuvos bankui įkeisto tinkamo turto vertę, Lietuvos bankas suteikia vienos nakties paskolą neviršijančią įkeisto turto vertės.
5.1.10. Bet kuris sandorio šalies neigiamas likutis MM sąskaitoje, likęs pabaigus dienos pabaigos procedūras, automatiškai laikomas prašymu leisti pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, kurį Lietuvos bankas automatiškai įvykdo TARGET2-LIETUVOS BANKAS nuolatinių galimybių modulyje, pervesdamas lėšas į sandorio šalies MM sąskaitą.
5.1.11. Sandorio šalis bendra tvarka gali užsisakyti pranešimų apie pasinaudojimą ribinio skolinimosi galimybe per TARGET2-LIETUVOS BANKAS gavimo paslaugą.
5.1.12. Lietuvos bankas, suteikdamas paskolą naudojant ribinio skolinimosi galimybę sandorio šalies prašymu, perveda lėšas į sandorio šalies MM sąskaitą. Pranešimą apie prašymo pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe įvykdymą Lietuvos bankas išsiunčia sandorio šaliai faksu ir informuoja telefonu.
5.1.13. Lietuvos bankas, naudodamasis TARGET2-LIETUVOS BANKAS sistemos nuolatinių galimybių moduliu, vienos nakties paskolą ir priskaičiuotas palūkanas eurais atskirais tiesioginio debeto nurodymais nusirašo nuo sandorio šalies MM sąskaitos kitą TARGET2-LIETUVOS BANKAS darbo dieną. Tuo atveju, jeigu sandorio šalies MM sąskaitoje lėšų nepakanka grąžinti vienos nakties paskolą ir sumokėti palūkanas, iš sandorio šalies MM sąskaitos nurašomos turimos lėšos ir sandorio šalies MM sąskaita blokuojama, t. y. jai neleidžiama vykdyti mokėjimo nurodymų, kol bus sukaupta ir nurašyta likusi tiesioginio debeto nurodymo suma.
5.2. Indėlių galimybės sąlygos.
5.2.1. Sandorio šalis, pasinaudodama indėlių galimybe, padeda vienos nakties indėlį eurais Lietuvos banke.
5.2.3. ECB iš anksto skelbia indėlių galimybės palūkanų normą, kuri apskaičiuojama kaip paprastoji palūkanų norma pagal „faktinis / 360“ dienų skaičiavimo susitarimą.
5.2.4. Lėšų suma, kurią sandorio šalis gali padėti kaip indėlį naudodamasi šia galimybe, neribojama.
5.2.5. Nuolatine indėlio galimybe galima naudotis tik tomis dienomis, kai veikia TARGET2-LIETUVOS BANKAS.
5.2.6. Sandorių šalys, naudodamos TARGET2-LIETUVOS BANKAS nuolatinių galimybių modulį, gali padėti vienos nakties indėlius Lietuvos banke TARGET2-LIETUVOS BANKAS darbo dienomis ne vėliau kaip iki 19.15 val. Lietuvos laiku, o paskutinę Eurosistemos privalomųjų atsargų laikymo laikotarpių darbo dieną – ne vėliau kaip iki 19.30 val. Lietuvos laiku.
5.2.7. Sandorių šalys turi teisę iki 19.15 val. Lietuvos laiku, o paskutinę Eurosistemos privalomųjų atsargų laikymo laikotarpių darbo dieną – iki 19.30 val. Lietuvos laiku, naudodamos TARGET2-LIETUVOS BANKAS nuolatinių galimybių modulį, pervesti atgal visą arba dalį vienos nakties indėlio sumos į savo MM sąskaitą.
5.2.8. Lietuvos bankas, naudodamas TARGET2-LIETUVOS BANKAS nuolatinių galimybių modulį, atskirais mokėjimo nurodymais grąžina sandorio šaliai indėlį ir sumoka priskaičiuotas palūkanas eurais į sandorio šalies MM sąskaitą kitą TARGET2-LIETUVOS BANKAS darbo dieną. Jei už naudojimąsi indėlių galimybe taikoma neigiama palūkanų norma, Lietuvos bankas, naudodamas TARGET2-LIETUVOS BANKAS nuolatinių galimybių modulį, grąžina indėlį ir debetuoja sandorio šalies MM sąskaitą priskaičiuotų palūkanų suma eurais.
VI SKYRIUS
TINKAMAS TURTAS
6.1. Bendrosios nuostatos.
6.1.1. Tinkamas turtas Eurosistemos pinigų politikos operacijoms užtikrinti yra:
6.1.2. Tinkamas turtas turi būti denominuotas eurais ir atitikti griežtus kredito standartus, kaip numatyta Taisyklių 6.8 papunktyje;
6.1.3. Antrinę rinką turintis turtas, yra:
6.1.3.2. visi NCB skolos sertifikatai, išleisti iki euro įvedimo atitinkamoje valstybėje narėje dienos;
6.1.4. Antrinės rinkos neturintis turtas, yra:
6.1.5. Tinkamas turtas gali būti naudojamas įvairioms Eurosistemos likvidumo didinimo pinigų politikos operacijoms (išskyrus antrinės rinkos neturintį turtą, kuris nenaudojamas vienakrypčiams sandoriams) atlikti, taip pat dienos paskoloms užtikrinti.
6.1.6. Sandorio šalys tinkamą turtą gali naudoti tarpvalstybiniu mastu likvidumo didinimo operacijoms užtikrinti.
6.2. Antrinę rinką turinčio turto bendrieji tinkamumo reikalavimai.
6.2.1. Lietuvos bankas kaip tinkamą turtą priima antrinę rinką turintį turtą, kuris yra įtrauktas į ECB skelbiamą antrinę rinką turintį tinkamo turto sąrašą. ECB bet kada gali nuspręsti tam tikras skolos priemones išbraukti iš paskelbto antrinę rinką turinčio tinkamo turto sąrašo[3].
6.2.2. Antrinę rinką turintis tinkamas turtas – skolos priemonė, turinti:
6.2.2.1. fiksuotąją, besąlygiškai nustatytą pagrindinę sumą[4] arba besąlygiškai nustatytą pagrindinę sumą, susietą nustatytu dydžiu tik su vienu euro zonos infliacijos indeksu konkrečiu momentu ir neturinti jokių kitų sudėtingų struktūrų[5],[6];
6.2.2.2. atkarpą, dėl kurios negali atsirasti neigiamas lėšų srautas, ir kuri yra:
a) fiksuotoji, nulinė atkarpa arba daugiapakopė atkarpa (angl. multi-step coupon), t. y. atkarpos tvarkaraštis ir atkarpos vertės (išmokų dydžiai) yra nustatyti iš anksto, arba
b) kintamoji atkarpa (angl. flat floating coupon), kuri turi tokią struktūrą:
atkarpos dydis = (orientacinė norma * l) ± x, o f ≤atkarpos dydis ≤ c, kai
f (žemiausia riba), c (aukščiausia riba), l (įsiskolinimo didinimo / mažinimo faktorius) ir x (garantinė įmoka), jei yra, tai skaičiai, kurie yra fiksuoti ir iš anksto nustatyti emisijos metu ir kurie laikui bėgant gali keistis, kai f, c, ir x yra daugiau negu nulis arba lygūs nuliui, o 1 yra daugiau negu nulis per visą turto galiojimo laikotarpį. Jei yra kintamoji atkarpa su infliacijos indekso orientacine norma, l lygus vienetui. Orientacinė norma konkrečiu momentu yra tik viena iš šių:
i) euro pinigų rinkos palūkanų norma (pvz., EURIBOR, LIBOR) ar panašūs indeksai;
ii) pastovaus termino apsikeitimo sandorių palūkanų norma (pvz., CMS, EIISDA, EUSA);
iii) vienos arba kelių valstybių narių Vyriausybės obligacijų, kurių terminas yra vieni metai arba trumpesnis, pelningumo norma arba indeksas, arba
iv) euro zonos infliacijos indeksas, kurį pateikia Eurostatas arba valstybės narės nacionalinė statistikos institucija (pvz., HICP);
v) svarais sterlingų, Japonijos jenomis arba JAV doleriais denominuotų skolos priemonių atkarpa – susieta tik su viena jų valiutos pinigų rinkos palūkanų norma arba su atitinkamos šalies infliacijos indeksu, neturinti diskretaus intervalo (angl. discrete range), intervalo kintamųjų atkarpų (angl. range accrual), santykinių kintamųjų atkarpų (angl. ratchet) arba panašių sudėtingų struktūrų;
c) a ir b punktų reikalavimai turi būti taikomi iki įsipareigojimo išpirkimo dienos.
6.2.3. Tinkamos atkarpos negali turėti nuo emitento priklausančių pasirinkimų, t. y. priemonės galiojimo laikotarpiu emitentas negalėtų nutarti pakeisti atkarpos pobūdį, atsižvelgdamas į ateities ir praeities perspektyvą.
6.2.4. Skolos priemonė, neatitinkanti minėtų tinkamumo reikalavimų, netinka, net jei šie reikalavimai taikomi tik atlyginimo struktūros dalims (pvz., premijai) ir net jei aiškiai garantuojama, kad nebus neigiamos atkarpos išmokos ir bus sumokama bent jau pagrindinė suma.
6.2.5. Skolos priemonės negali suteikti teisės į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal kitų to paties emitento skolos priemonių savininkų teises.
6.2.6. Skolos priemonė turi būti išleista EEE centriniame banke arba centriniame vertybinių popierių depozitoriume (toliau – CVPD), kurį Eurosistema teigiamai įvertino remdamasi standartų ir vertinimo procedūromis, apibrėžtomis Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų ir jungčių, kurios nustato jų tinkamumą Eurosistemos kredito operacijoms, vertinimo sistemoje (toliau – Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema)[7].
6.2.7. Skolos priemonė turi būti perleidžiama nematerialiu pavidalu. Ji turi būti laikoma ir už ją atsiskaitoma euro zonoje per Eurosistemos sąskaitą arba vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą, kurią Eurosistema teigiamai įvertino remdamasi standartų ir vertinimo procedūromis, apibrėžtomis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistemoje, kad įkaitui įforminti ir parduoti būtų taikoma valstybės narės teisė. Jeigu CVPD, kuriame turtas buvo išleistas, ir CVPD, kuriame jis laikomas, nesutampa, abi įstaigos turi būti sujungtos jungtimi, kurią Eurosistema teigiamai įvertino remdamasi standartų ir vertinimo procedūromis, apibrėžtomis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistemoje[8].
6.2.8. Skolos priemone turi būti leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kaip numatyta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančioje Tarybos direktyvą 93/22/EEB[9], arba leidžiama ja prekiauti tam tikrose nereguliuojamose rinkose, kurias nurodo ECB[10]. Eurosistema nereguliuojamas rinkas vertina pagal saugumo, skaidrumo ir prieinamumo principus.[11]
6.2.9. Skolos priemones gali išleisti ir būti jų garantais ES valstybių narių centriniai bankai, viešojo sektoriaus subjektai, privačiojo sektoriaus subjektai arba tarptautinės ar viršvalstybinės institucijos (angl. supranational institutions). Tarptautinės ir viršvalstybinės institucijos yra tinkami emitentai arba garantai, neatsižvelgiant į jų įsteigimo vietą.
6.2.10. Skolos priemonės emitentas turi būti įsteigtas EEE arba vienoje iš G10 šalių, nepriklausančių EEE. Šiuo atveju skolos priemonės gali būti laikomos tinkamomis tik tada, jei Eurosistema įsitikina, kad jos teisės bus ginamos, kaip nustatyta Eurosistemos, pagal atitinkamus G10 šalių, nepriklausančių EEE, įstatymus. Šiuo tikslu, prieš turtą paskelbiant tinkamu, Eurosistemai turi būti pateiktas priimtinos formos ir turinio teisinis įvertinimas.
6.2.11. Skolos priemonės garantas turi būti įsteigtas EEE, nebent garantijos nereikia antrinę rinką turinčio turto griežtiems kredito standartams nustatyti, kaip nurodyta Taisyklių 6.8.2 papunktyje.
6.2.12. Jeigu antrinę rinką turinčią skolos priemonę išleidžia nefinansinė korporacija, neturinti išorinės kredito vertinimo institucijos (toliau – IKVI) reitingo, emitentas arba garantas turi būti įsteigtas euro zonoje;
6.3. Papildomi tinkamumo reikalavimai, taikomi turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams.[12]
6.3.2. Kad būtų tinkami, TUVP turi būti užtikrinti lėšų srautą sukuriančiu turtu, kurį Eurosistema laiko homogenišku, t. y. lėšų srautą sukuriantis turtas, kuriuo užtikrinami TUVP, yra sudarytas tik iš vienos toliau nurodytos turto klasės: būsto paskolos, komercinio nekilnojamojo turto paskolos, paskolos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, paskolos automobiliams, vartojimo paskolos, finansinė nuoma arba gautinos sumos padengiant kredito kortelės skolą. TUVP netinka Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, jei juos užtikrinančio turto visuma yra sudaryta iš heterogeniško turto.
6.3.4. TUVP turi būti įsigyti iš kūrėjo arba iš tarpininko per specialiosios paskirties įmonę (angl. Special Purpose Vehicle) tokiu būdu, kurį Eurosistema laiko „tikru pardavimu“, įvykdytinu bet kokio trečiojo asmens atžvilgiu, ir būti nepasiekiami kūrėjui ir jo kreditoriams arba tarpininkui ir jo kreditoriams, taip pat tada, jeigu kūrėjas arba tarpininkas yra nemokūs[13].
6.3.5. TUVP sukurti ir emitentui parduoti turi EEE įsteigtas kūrėjas ir, jei taikytina, EEE įsteigtas tarpininkas.
6.3.6. TUVP negali būti sudaryti – visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai – iš kitų turtu užtikrintų vertybinių popierių emisijų dalių[14]; Be to, jie negali būti sudaryti – visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai – iš su kredito įvykiais susietų obligacijų, apsikeitimo sandorių arba kitų išvestinių priemonių[15], arba sintetinių vertybinių popierių.
6.3.7. Jei lėšų srautą sukuriantis turtas – kredito reikalavimai, skolininkai ir kreditoriai turi būti įsteigti (o jei tai fiziniai asmenys, – reziduojantys) EEE ir, jei taikytina, atitinkamas vertybinis popierius turi būti registruotas EEE. Šiems kredito reikalavimams taikoma teisė turi būti EEE šalies teisė. Jei tai obligacijos, emitentai turi būti įsteigti EEE, jos turi būti išleistos EEE šalyje pagal EEE šalies teisę ir bet koks susijęs vertybinis popierius turi būti registruotas EEE.
6.3.8. Kai TUVP kūrėjai arba, jei taikytina, tarpininkai buvo įsteigti euro zonoje arba Jungtinėje Karalystėje, šis turtas bus tinkamas, jeigu šiose jurisdikcijose nebus nustatyta griežtų lėšų susigrąžinimo nuostatų (angl. clawback provisions). Jei kūrėjas arba, jei taikytina, tarpininkas yra įsteigtas kitoje EEE šalyje, TUVP gali būti laikomi tinkamais tik tada, jei Eurosistema įsitikina, kad jos teisės bus tinkamai apsaugotos nuo lėšų susigrąžinimo nuostatų, kurias Eurosistema laiko svarbiomis pagal atitinkamos EEE šalies teisę, taikymo. Todėl prieš pripažįstant TUVP tinkamais, Eurosistemai priimtina forma turi būti pateiktas nepriklausomas teisinis įvertinimas, kuriame nurodomos šalyje taikomos lėšų susigrąžinimo taisyklės. Kad galėtų nuspręsti, ar jos teisės yra tinkamai apsaugotos nuo lėšų susigrąžinimo taisyklių taikymo, Eurosistema atitinkamam neapibrėžtam laikotarpiui gali pareikalauti kitų dokumentų, įskaitant gavėjo mokumo pažymėjimą. Lėšų susigrąžinimo taisyklės, kurias Eurosistema laiko griežtomis ir todėl nepriimtinomis, apima tokias taisykles, pagal kurias likvidatorius gali pripažinti lėšų srautą sukuriančio turto, kuriuo užtikrinti TUVP, pardavimą negaliojančiu tik todėl, kad toks sandoris buvo atliktas per tam tikrą laikotarpį (neapibrėžtą laikotarpį) iki paskelbimo apie pardavėjo (kūrėjo arba tarpininko) nemokumą, arba jeigu šio pripažinimo negaliojančiu galima išvengti tik tada, jei gavėjas gali įrodyti, kad pardavimo metu jis nežinojo apie pardavėjo (kūrėjo arba tarpininko) nemokumą.
6.3.9. Jei tai struktūrinė emisija, kad emisijos dalis (ar dalies dalis) būtų tinkama, ji negali būti antraeilė, palyginti su kitomis tos pačios emisijos dalimis. Laikoma, kad emisijos dalis (ar dalies dalis) yra neantraeilė, palyginti su kitomis tos pačios emisijos dalimis (ar dalies dalimis), jeigu pagal mokėjimo prioritetą, taikomą pateikus vykdymo nurodymą, kaip numatyta prospekte, jokiai kitai emisijos daliai (ar dalies daliai) nesuteikiamas prioritetas dėl mokėjimų (pagrindinės dalies ar palūkanų) gavimo tos dalies (ar dalies dalies) atžvilgiu ir taip ši dalis (ar dalies dalis) tarp skirtingų struktūrinės emisijos dalių (ar dalies dalių) patiria nuostolį paskutinė. Kai prospekte numatyta, kad reikia pateikti pagreitinimo ir vykdymo nurodymą, emisijos dalies (ar dalies dalies) neantraeiliškumas turi būti užtikrintas ir pagal pagreitinimo, ir pagal vykdymo nurodymo mokėjimų pirmenybę.
6.3.10. Kad TUVP taptų arba išliktų tinkami Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, Eurosistema reikalauja, kad atitinkamos turtu užtikrintų vertybinių popierių šalys, vadovaudamosi Taisyklių 9 priedu, teiktų išsamius ir standartizuotus paskolų lygio duomenis apie visą lėšų srautą sukuriantį turtą, kuriuo užtikrinti TUVP. Tai pat Eurosistema atsižvelgia į atitinkamos paskolos lygio duomenų ataskaitos formos privalomuose laukeliuose, kaip nurodyta 9 priede, įrašytus duomenis. Vertindama tinkamumą, Eurosistema atsižvelgia į visus atvejus, kai nepateikiami duomenys, ir į tai, kaip dažnai atskiruose paskolos lygio duomenų laukeliuose, kurie nurodyti 9 priede, aptinkami neteisingi duomenys.
6.3.11. Eurosistema pasilieka teisę reikalauti iš kiekvieno atitinkamo trečiojo asmens, pvz., emitento, kūrėjo ar tvarkytojo, bet kokio paaiškinimo ir (arba) teisinio patvirtinimo, kurių, jos nuomone, reikia, kad būtų galima įvertinti ar TUVP yra tinkami, teikiant paskolų lygio duomenis. Dėl šių reikalavimų nevykdymo gali būti laikinai apribotas atitinkamų TUVP tinkamumas arba atsisakyta pripažinti tokius TUVP tinkamais.
6.4. Papildomi tinkamumo reikalavimai, taikomi padengtoms bankų obligacijoms.
6.4.1. Tarp turto, kuriuo padengtos tinkamos padengtos obligacijos nėra TUVP, išskyrus TUVP, kurie:
a) atitinka direktyvose 2006/48/EB ir 2006/49/EB nustatytus reikalavimus, taikomus TUVP padengtoms obligacijoms;
b) yra sukurti tos pačios konsoliduotosios grupės, kurios nariu taip pat yra ir padengtų obligacijų emitentas, nario arba subjekto, pavaldaus tam pačiam centriniam subjektui, kuriam taip pat pavaldus padengtų obligacijų emitentas. Subjektas laikomas konsoliduotosios grupės nariu arba pavaldus tam pačiam centriniam subjektui, jeigu dalyvaujantys subjektai yra susiję glaudžiais ryšiais, kaip apibūdinta Taisyklių 6.7.2 papunktyje.
c) naudojami kaip techninis įrankis hipotekoms arba garantija užtikrintoms nekilnojamojo turto paskoloms perleisti iš sukūrusio subjekto užstato fondui.
6.5. Bendrieji kredito reikalavimų tinkamumo kriterijai.
6.5.2. Kredito reikalavimas turi būti su fiksuota, besąlygiškai nustatyta pagrindine suma ir palūkanų norma, dėl kurios negali atsirasti neigiamas lėšų srautas. Šios savybės turi būti išsaugotos, kol bus įvykdytas įsipareigojimas.
6.5.3. Kredito reikalavimo palūkanų norma turi būti nulinės atkarpos, fiksuotoji, kintamoji (susieta su nuoroda į kitą palūkanų normą) arba palūkanų norma, susieta su infliacijos dydžiu.
6.5.4. Kredito reikalavimai, kurie turi „mažėjantį likutį“ (kai pagrindinė suma ir palūkanos mokami pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį), taip pat sindikate dalyvaujančios įstaigos sindikuotųjų paskolų dalis laikomi tinkama kredito reikalavimo rūšimi.
6.5.5. Nepanaudotos kredito linijos (pvz., atsinaujinančių kredito reikalavimų nepanaudotos galimybės), MM sąskaitos pereikvojimas ir akredityvai, kurie leidžia naudotis kreditu, tačiau patys nėra kredito reikalavimai, yra netinkami.
6.5.6. Kredito reikalavimo sutarčiai bei sandorio šalies ir Lietuvos banko sutarčiai dėl kredito reikalavimo pateikimo įkaitu turi būti taikoma valstybės narės teisė. Be to, negali būti taikomos daugiau kaip dvi skirtingos teisės sandorio šaliai, kreditoriui, skolininkui, garantui (jei taikytina), kredito reikalavimo sutarčiai ir įkaito pateikimo sutarčiai.
6.5.7. Kredito reikalavimai negali suteikti teisių į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal kitų to paties emitento kredito reikalavimų (arba tos pačios sindikuotosios paskolos kitų dalių ar dalies dalių) ar skolos priemonių turėtojų teises.
6.5.8. Kredito reikalavimo minimalus dydis pateikimo įkaitu Lietuvos bankui momentu, taip pat tarpvalstybinio naudojimo atveju turi būti ne mažesnis kaip 500 000 eurų.
6.5.10. Tinkami kredito reikalavimo skolininkai ir garantai yra nefinansinės korporacijos[16], viešojo sektoriaus subjektai ir tarptautinės ar viršvalstybinės institucijos (angl. supranational institutions), taip pat skolininkai, atitinkantys griežtus kredito standartus, nustatytus Taisyklių 6.8.3 papunktyje. Kiekvienas skolininkas yra individualiai ir atskirai atsakingas už visišką atitinkamo kredito reikalavimo grąžinimą (bendraskoliai, bendrai atsakingi už atskirus kredito reikalavimus, yra netinkami).
6.5.11. Kredito reikalavimo skolininkas turi būti įsteigtas euro zonoje. Garantas taip pat turi būti įsteigtas euro zonoje, nebent garantijos nereikia antrinės rinkos neturinčio turto griežtiems kredito standartams nustatyti, kaip nurodyta Taisyklių 6.8.3 papunktyje. Šis reikalavimas netaikomas tarptautinėms ar viršvalstybinėms institucijoms.
6.6. Antrinės rinkos neturinčios mažmeninės hipoteka užtikrintos skolos priemonės.
6.6.1. Tinkama MHUSP turi būti skolos priemonė (paprastasis arba įsakomasis vekselis), kuri apsaugota bendru būsto hipotekų fondu ir kuri nėra visiškai pakeista vertybiniais popieriais. Turi būti numatyta galimybė pakeisti hipoteką atitinkamame bendrajame fonde ir sukurtas mechanizmas, skirtas Eurosistemos prioritetui prieš kitus kreditorius, išskyrus tuos, kurie atleisti dėl valstybės politikos priežasčių, užtikrinti[17].
6.6.2. MHUSP turi būti su fiksuotąja, besąlygiškai nustatyta pagrindine suma ir palūkanų norma, dėl kurios negali atsirasti neigiamas lėšų srautas.
6.7. Tinkamo turto naudojimo apribojimai.
6.7.1. Sandorio šalis kaip įkaito negali pateikti jokio turto, kuris yra įkeistas, pateiktas kaip finansinis įkaitas arba kitaip apribotos disponavimo juo teisės, taip pat turto, kurį išleido ar garantavo pati sandorio šalis arba bet kuris kitas subjektas, su kuriuo ji yra susijusi glaudžiais ryšiais. Sandorio šalis įkaitu taip pat negali pateikti turto, į kurį tretieji asmenys turėtų ar galėtų įgyti reikalavimo teisių ar bet kokių su šiuo turtu susijusių teisių.
6.7.2. Glaudūs ryšiai – padėtis, kai sandorio šalis susijusi su tinkamo turto emitentu, skolininku arba garantu taip, kad:
a) sandorio šalis tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 proc. ar daugiau emitento, skolininko ar garanto kapitalo;
b) emitentas ar skolininkas, garantas tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 proc. ar daugiau sandorio šalies kapitalo; arba
c) tretysis asmuo tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 proc. ar daugiau sandorio šalies kapitalo ir 20 proc. ar daugiau emitento, skolininko ar garanto kapitalo.
6.7.3. Nuostatos dėl glaudžių ryšių netaikomos:
a) sandorio šalies ir EEE viešojo sektoriaus subjekto, kuris turi teisę rinkti mokesčius, glaudiems ryšiams arba tuo atveju, kai EEE viešojo sektoriaus subjektas, turintis teisę rinkti mokesčius, yra skolos priemonės garantas;
b) padengtoms bankų obligacijoms, išleistoms pagal kriterijus, nustatytus Direktyvos 2006/48/EB VI priedo 1 dalies 68–70 punktuose;
c) tais atvejais, kai skolos priemonės apsaugotos specialiomis teisinėmis garantijomis, panašiomis į tas priemones, kurios nurodytos šio papunkčio b) punkte, pavyzdžiui, tokiais atvejais: i) antrinės rinkos neturinčių MHUSP, kurios nėra vertybiniai popieriai; arba ii) padengtų banko obligacijų, kurios atitinka visus Direktyvos 2006/48/EB VI priedo 1 dalies 68–70 punktuose nustatytus kriterijus, išskyrus apribojimus garantuotoms paskoloms užstato fonde.
6.7.4. Sandorio šalis negali pateikti kaip įkaito tų turtu užtikrintų vertybinių popierių, kuriems ši sandorio šalis (arba bet kuris tretysis asmuo, su kuria ją sieja glaudūs ryšiai) suteikia apsidraudimą valiuta, sudarydama valiutos apsidraudimo sandorį su emitentu kaip apsidraudimo sandorio šalis, arba suteikia likvidumo paramą 20 proc. arba didesnei apyvartoje esančių šiuo turtu užtikrintų vertybinių popierių sumos daliai.
6.7.5. TUVP pateikianti sandorio šalis, glaudžiais ryšiais susijusi su TUVP užtikrinamojo turto kūrėju, ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį turi pranešti Lietuvos bankui apie visus planuojamus šių turtu užtikrintų vertybinių popierių pakeitimus, kurie gali turėti poveikį jų kredito kokybei, pvz., obligacijoms taikomos palūkanų normos pakeitimą, apsikeitimo sandorio pakeitimą, prospekte nenumatytus užtikrinamojo turto sudėties pakeitimus, mokėjimų pirmenybės pakeitimus. Be to, pateikdama turtu užtikrintus vertybinius popierius, sandorio šalis turėtų pateikti informaciją apie visus pakeitimus, padarytus per paskutinius šešis mėnesius.
6.8. Eurosistemos kredito vertinimo sistema.
6.8.1. Taikymo sritys ir sudedamosios dalys.
6.8.1.1. Eurosistemos kredito vertinimo sistema (toliau – EKVS) nustato procedūras, taisykles ir būdus, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi griežtų kredito standartų reikalavimo, kuris taikomas visam tinkamam turtui.
6.8.1.2. Nustatant griežtus kredito standartus yra skiriamas antrinę rinką turintis turtas ir antrinės rinkos neturintis turtas.
6.8.1.3. Vertinant tinkamam turtui nustatytus kredito standartus, atsižvelgiama į kredito vertinimo informaciją, gaunamą iš kredito vertinimo sistemų, priklausančių vienam iš keturių šaltinių:
a) išorinei kredito vertinimo institucijai (toliau – IKVI), t. y. viešasis reitingas,
b) NCB vidinėms kredito vertinimo sistemoms (toliau – VKVS),
c) kitų sandorių šalių vidaus reitingais pagrįstoms sistemoms (toliau – VRPS), arba
d) trečiųjų asmenų reitingo priemonių nustatytojams (toliau – PRN);
Pripažinti tinkamais kredito vertinimo šaltiniai (IKVI, VKVS ir PRN) pateikiami ECB interneto svetainėje (www.ecb.europa.eu)[18].
6.8.1.3.1. Vertinimas pagal IKVI šaltinį turi būti grindžiamas viešuoju reitingu. Eurosistema pasilieka teisę pareikalauti bet kokio paaiškinimo, kurio, jos manymu, reikia. TUVP reitingai turi būti paaiškinti viešai prieinamoje kredito reitingų ataskaitoje, t. y. išsamioje ikiprekybinėje arba naujos emisijos ataskaitoje, kurioje, inter alia, pateikiama išsami struktūrinių ir teisinių aspektų analizė, išsamus bendrojo užtikrinamojo turto įvertinimas, sandorio dalyvių analizė bei visų kitų svarbių sandorio aspektų analizė. Be to, IKVI turi skelbti reguliarias TUVP priežiūros ataskaitas. Šių ataskaitų skelbimas turi atitikti atkarpų mokėjimų dažnumą ir laiką. Šiose ataskaitose turėtų būti bent atnaujinami esminiai sandorio duomenys (pvz., užtikrinamojo turto sudėtis, sandorio dalyviai, kapitalo struktūra) ir veiklos duomenys.
6.8.1.4. Minimalus reikalavimas griežtiems kredito standartams (Eurosistemos taikoma „kredito kokybės minimalioji riba“), apibrėžiamas taikant kredito kokybės vertinimo 3 žingsnį pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę[19]. Kredito kokybės vertinimo 3 žingsnis reiškia minimalųjį ilgalaikį reitingą „BBB-“ pagal Fitch arba Standard & Poor's, „Baa3“ pagal Moody's arba „BBBL“ pagal DBRS. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė[20], kuri per vienus metus yra 0,40 proc., atitinka kredito kokybės vertinimo 3 žingsnį ir turi būti reguliariai peržiūrima. Eurosistema skelbia mažiausią reitingą atitinkančią privalomąją kredito kokybės minimaliąją ribą kiekvienai pripažintai IKVI, neprisiimdama atsakomybės už IKVI įvertinimą, kuris taip pat turi būti reguliariai peržiūrimas. TUVP Eurosistemos orientacinė vertė, nustatant minimalųjį reikalavimą griežtiems kredito standartams, apibrėžiama taikant „trijų A“ kredito vertinimą[21] emisijos metu. Per visą TUVP galiojimo trukmę turi būti išlaikytas Eurosistemos minimalusis kredito kokybės 2 žingsnis („viena A“) pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę[22]. Pagal MHUSP, Eurosistemos orientacinė vertė, nustatant minimalųjį reikalavimą griežtiems kredito standartams, apibrėžiama kaip Eurosistemos suderintos reitingų skalės kredito kokybės 2 žingsnio kredito vertinimas („viena A“). Eurosistema laiko, kad įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė, kuri per vienus metus yra 0,10 proc., atitinka kredito kokybės 2 žingsnio kredito vertinimą ir turi būti reguliariai peržiūrima.
6.8.1.5. Eurosistema turi teisę spręsti, ar emisija, emitentas, skolininkas arba garantas atitinka jiems taikomus griežtų kredito standartų reikalavimus bet kokios, jos manymu, aktualios informacijos pagrindu ir, tuo remdamasi, turtą gali atmesti, apriboti turto naudojimą arba šiais pagrindais taikyti papildomą vertinimą mažesne nei rinkos verte, jeigu tai yra būtina tinkamai Eurosistemos rizikos apsaugai pagal ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalį užtikrinti. Be to, šios priemonės gali būti pritaikytos tam tikroms sandorių šalims, ypač jeigu sandorio šalies kredito kokybė rodo labai stiprią sąsają su jos pateikto kaip įkaito turto kredito kokybe. Turtas, kurį išleido arba garantavo subjektai, kuriems pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 75 straipsnį Europos Sąjunga (toliau – ES) arba ES valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones arba dėl kurių ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis atvirosios rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis, gali būti išbrauktas iš tinkamo turto sąrašo.
6.8.1.6. Tinkamo turto garantija turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) garantija laikoma priimtina, jei garantas besąlygiškai ir neatšaukiamai garantavo už emitento (arba skolininko) įsipareigojimus dėl pagrindinės sumos, palūkanų ir bet kokių kitų sumų pagal skolos priemones (arba kredito reikalavimus) sumokėjimo jų turėtojams, kol šie įsipareigojimai nebus visiškai įvykdyti. Kredito reikalavimui taikoma garantija neturi būti specifinė kredito reikalavimo garantija, bet gali būti taikoma tik skolininkui su sąlyga, kad ji taip pat apima konkretų kredito reikalavimą;
b) garantija turi būti sumokama pagal pirmą pareikalavimą (neatsižvelgiant į įsipareigojimą pagal pagrindinę skolą arba kredito reikalavimą). Viešųjų subjektų, turinčių teisę rinkti mokesčius, suteiktos garantijos turi būti sumokamos arba pagal pirmą pareikalavimą, arba turi būti numatyta, kad jos bus sumokėtos nedelsiant ir tiksliai paskelbus apie įsipareigojimų neįvykdymą. Garanto įsipareigojimai pagal garantiją turi būti bent lygiaverčiai ir vertinami vienodai (pari passu) su kitais garanto neužtikrintais įsipareigojimais;
c) garantijai turi būti taikoma ES valstybės narės teisė, kuri turi būti teisėta, saistanti ir vykdytina garanto atžvilgiu;
d) kad garantija pagrįstas turtas būtų laikomas tinkamu, turi būti pateiktas garantijos teisėtumo, saistomosios galios ir vykdytinumo teisinis patvirtinimas. Jei garantas įsteigtas pagal kitą jurisdikciją negu ta, kurios teisė reguliuoja garantiją, teisinis patvirtinimas turi patvirtinti, kad garantija yra teisėta ir vykdytina pagal garanto įkūrimą reglamentuojančią teisę. Teisinio patvirtinimo reikalavimas netaikomas garantijoms, suteiktoms skolos priemonėms, kurios turi individualų turto reitingą, arba garantijoms, suteiktoms viešųjų subjektų, turinčių teisę rinkti mokesčius. Vykdymo reikalavimui taikomi nemokumo ar bankroto įstatymai, bendrieji teisingumo principai ir kiti panašūs garantui taikomi ir apskritai turintys įtakos kreditorių teisėms garanto atžvilgiu įstatymai ir principai.
6.8.2. Griežtų kredito standartų nustatymas antrinę rinką turinčiam turtui.
6.8.2.1. Antrinę rinką turintis turtas turi atitikti kredito kokybės minimaliąją ribą. Šiam atitikimui įvertinti naudojami šie IKVI reitingai:
a) IKVI emisijos reitingas arba, jeigu nėra IKVI suteikto emisijos reitingo – programos arba emisijų serijos, pagal kurią išleistas turtas, IKVI suteiktas reitingas. Šiuo atveju neatsižvelgiama į pradinį turto terminą;
b) IKVI emitento reitingas. Šiuo atveju atsižvelgiama į pradinį turto terminą – išskiriamas trumpalaikis turtas, t. y. turtas, kurio pradinis terminas iki 390 dienų imtinai ir ilgalaikis turtas t. y. turtas, kurio pradinis terminas daugiau nei 390 dienų. Jei tai trumpalaikis turtas, yra priimtini tik IKVI trumpalaikiai ir ilgalaikiai emitento reitingai. Jei tai ilgalaikis turtas, yra priimtini tik IKVI ilgalaikiai emitento reitingai.
c) IKVI suteiktas ilgalaikis garanto reitingas, jeigu garantija atitinka Taisyklių 6.8.1.6 papunkčio reikalavimus.
6.8.2.2. Vertinant, ar atitinka griežtus kredito standartus antrinę rinką turintis turtas (išskyrus antrinę rinką turintį turtą, kurį išleido centrinė valdžia, regioninė arba vietos valdžia, agentūros ir viršvalstybinės institucijos) ir TUVP, taikomos šios taisyklės:
a) pirmiausia atsižvelgiama į IKVI emisijos reitingą, tada – į IKVI emitento arba IKVI garanto reitingus. Bent vienas IKVI kredito vertinimas turi atitikti Eurosistemos taikomą kredito kokybės minimaliąją ribą;
b) jeigu yra keli tos pačios emisijos IKVI suteikti reitingai, taikoma pirmojo geriausio taisyklė, t. y. atsižvelgiama į geriausią esamą IKVI emisijos reitingą. Jeigu pirmasis geriausias IKVI emisijos reitingas neatitinka Eurosistemos kredito kokybės minimaliosios ribos antrinę rinką turinčiam turtui, turtas yra netinkamas, net jeigu turto garantija atitinka Taisyklių 6.8.1.6 papunkčio reikalavimus;
c) jei nėra emisijos reitingo, bet yra keli to paties emitento arba garanto reitingai, priskiriami tai pačiai emisijai, taikoma pirmojo geriausio taisyklė, t. y. atsižvelgiama į geriausią esamą IKVI emitento arba garanto reitingą;
d) antrinę rinką turinčio turto, kurį išleido centrinė, regioninė arba vietos valdžia, agentūros ir viršvalstybinės institucijos vertinamas tik IKVI emitento arba IKVI garanto reitingas pagal anksčiau nurodytą eiliškumą ir bent vienas IKVI kredito vertinimas turi atitikti Eurosistemos kredito kokybės minimaliąją ribą;
e) padengtos obligacijos, kurias išleido agentūros, vertinamos pagal šio papunkčio a)–c) dalių nuostatas.
6.8.2.3. TUVP emitento kredito kokybės minimalioji riba turi atitikti Eurosistemos suderintos reitingų skalės kredito kokybės 2 žingsnį („vienos A“)[23]. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė, kuri per vienus metus yra 0,10 proc., atitinka kredito kokybės 2 žingsnio kredito vertinimą ir turi būti reguliariai peržiūrima. Visų TUVP emisijos turi turėti ne mažiau kaip du „vienos A“ lygio kredito vertinimus iš bet kokios pripažintos IKVI ir turi būti taikoma antrojo geriausio taisyklė, kuri reiškia, kad TUVP kredito kokybės minimaliąją ribą turi atitikti ne tik geriausias, bet ir antrasis geriausias esamas IKVI kredito vertinimas. Pagal šią taisyklę, kad vertybiniai popieriai būtų tinkami, abu kredito vertinimai turi būti „AAA“/„Aaa“ lygio emisijos metu ir „vienos A“ lygio per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę.
6.8.2.4. TUVP, kurie neatitinka Taisyklių 6.8 papunktyje nurodytų kredito vertinimo reikalavimų, tačiau atitinka visus kitus šiems popieriams taikomus tinkamumo kriterijus, yra tinkami būti įkaitu Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, jeigu jie emisijai turi du ne mažiau kaip „trijų B“ lygio[24] reitingus iš bet kurios pripažintos IKVI. Jie taip pat atitinka visus šiuos reikalavimus:
a) lėšų srautą sukuriantis turtas, kuriuo užtikrinti TUVP, priklauso vienai iš šių turto klasių: i) būsto paskolos; ii) paskolos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); iii) hipotekinės komercinio turto paskolos; iv) paskolos transporto priemonėms; v) finansinė nuoma; vi) vartojimo paskolos; vii) gautinos sumos padengiant kredito kortelės skolą;
b) tarp lėšų srautą sukuriančio turto nėra jokio skirtingų turto klasių derinio;
c) lėšų srautą sukuriančiame turte, kuriuo užtikrinami TUVP, nėra paskolų, kurios atitinka vieną iš toliau nurodytų rūšių: i) yra neveiksnios (angl. non-performing) TUVP emisijos metu; ii) yra neveiksnios, kai įtraukiamos į TUVP jo galiojimo metu, pavyzdžiui, keičiant lėšų srautą sukuriantį turtą ar pakeičiant jį kitu; iii) bet kuriuo metu yra struktūruotos, sindikuotosios arba su finansiniu svertu;
d) TUVP sandorių dokumentuose yra aptarnavimo (angl. servicing) tęstinumo nuostatų.
Sandorio šalis negali pateikti TUVP, išvardytų šiame (6.8.2.4) papunktyje, kaip įkaito, jei sandorio šalis arba bet kuris tretysis asmuo, su kuriuo ji susijusi glaudžiais ryšiais, TUVP atžvilgiu veikia kaip palūkanų normos rizikos draudikė.
Šiame papunktyje vartojamos sąvokos:
būsto paskola – būsto nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintos paskolos, taip pat garantuotos būsto nekilnojamojo turto paskolos (neįkeičiant nekilnojamojo turto), jei garantija yra sumokėtina nedelsiant nuo įsipareigojimų neįvykdymo momento. Ši garantija gali būti teikiama įvairiomis sutartinėmis formomis, įskaitant draudimo sutartis, jei jas suteikė viešojo sektoriaus subjektas arba finansinė įstaiga, kuriai taikoma viešoji priežiūra. Šių garantijų kontekste garanto kredito vertinimas per visą sandorio galiojimo trukmę turi atitikti kredito kokybės 3 žingsnį pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę; mažoji įmonė ir vidutinė įmonė – ekonominę veiklą vykdantis subjektas, neatsižvelgiant į jo teisinę formą, kai subjekto pajamos arba konsoliduotosios grupės pajamos, jeigu subjektas yra konsoliduotosios grupės dalis, neviršija 50 milijonų eurų; neveiksnios paskolos apima paskolas, kurių palūkanų ar pagrindinės sumos mokėjimas uždelstas 90 ir daugiau kalendorinių dienų ir skolininkas nevykdo įsipareigojimų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (1) 178 straipsnyje, arba kai yra pakankamai priežasčių abejoti, ar mokėjimas bus visiškai atliktas; struktūruota paskola – paskola, apimanti subordinuotuosius kredito reikalavimus; sindikuotoji paskola – paskola, kurią teikia skolintojų grupė skolinimo sindikate; paskola su finansiniu svertu – paskola, kuri teikiama bendrovei, jau turinčiai nemažą įsiskolinimą, pavyzdžiui, išpirkimo sandorį arba perėmimo finansavimą, kai paskola naudojama bendrovės, kuri taip pat yra paskolos skolininkas, nuosavybei įsigyti; aptarnavimo tęstinumo nuostatos – turtu užtikrintų vertybinių popierių teisinių dokumentų nuostatos, apimančios atsarginio paslaugų teikėjo nuostatas arba atsarginio paslaugų teikėjo tarpininko nuostatas (jeigu nėra atsarginio paslaugų teikėjo nuostatų). Jei yra atsarginio paslaugų teikėjo tarpininko nuostatai, atsarginio paslaugų teikėjo tarpininkas turėtų būti paskirtas ir tarpininkas turėtų būti įgaliotas surasti tinkamą atsarginį paslaugų teikėją per 60 kalendorinių dienų įvykus įvykiui, kad būtų užtikrinta, jog turtu užtikrinti vertybiniai popieriai apmokami ir tvarkomi laiku. Šios nuostatos taip pat apima paslaugų teikėjo pakeitimo sąlygas, kurios gali būti grindžiamos reitingu ir (arba) ne reitingu, pavyzdžiui, kai dabartinis paslaugų teikėjas nevykdo įsipareigojimų.
6.8.2.5. TUVP pakeičiamos tęstinės emisijos (angl. fungible tap issuances) laikomos naujomis TUVP emisijomis. Visi su tuo pačiu ISIN išleisti TUVP turi atitikti tuos tinkamumo kriterijus, kurie taikomi vėliausios pakeičiamos tęstinės emisijos metu. Jeigu pakeičiamų tęstinių emisijų TUVP neatitinka tinkamumo kriterijų, taikomų vėliausios pakeičiamos tęstinės emisijos metu, visi su tuo pačiu ISIN išleisti TUVP laikomi netinkamais. Nepakeičiamos tęstinės emisijos laikomos skirtingais TUVP.
6.8.2.6. Jei emisija, emitentas arba garantas neturi IKVI kredito įvertinimo, griežti kredito standartai nustatomi taip:
jei antrinę rinką turintį turtą išleido regioninė valdžia, vietos valdžia arba viešojo sektoriaus subjektas, esantys euro zonoje, kaip apibrėžta Kapitalo pakankamumo direktyvoje CRDIV (toliau – KPD), emitentas priskiriamas vienai iš trijų klasių, kaip paaiškinta Taisyklių 11 priede. 1 ir 2 klasei priklausančių emitentų numanomas kredito vertinimas atliekamas remiantis šalies, kurioje įsteigtas emitentas, centrinės valdžios IKVI kredito vertinimu. Šis numanomas kredito vertinimas turi atitikti Eurosistemos kredito kokybės minimaliąją ribą. Numanomas kredito vertinimas nepriskiriamas 3 klasei priklausantiems emitentams.
6.8.2.7. Jei euro zonoje įsteigtų nefinansinių korporacijų[25] išleistam ir (arba) garantuotam antrinę rinką turinčiam turtui negali būti nustatyti griežti kredito standartai, remiantis IKVI atliktu emisijos, emitento arba garanto kredito vertinimu, bus taikomos EKVS taisyklės kredito reikalavimams ir sandorių šalims leidžiama taikyti savo pačių vidaus reitingais pagrįstą sistemą (VRPS), NCB vidines kredito vertinimo sistemas (VKVS) arba trečiųjų asmenų priemones (PRN) reitingui nustatyti. Nefinansinių korporacijų išleistos nereitinguotos antrinę rinką turinčios skolos priemonės neįtraukiamos į viešą antrinę rinką turinčio tinkamo turto sąrašą.
6.8.2.8. Antrinę rinką turinčioms skolos priemonėms, kurias išleido arba visapusiškai garantavo euro zonos valstybių narių, kurioms taikoma ES/Tarptautinio valiutos fondo programa, centrinės Vyriausybės, netaikoma Eurosistemos kredito kokybės minimalioji riba, nebent Valdančioji taryba nusprendžia, kad atitinkama valstybė narė nevykdo finansinės paramos ir (arba) makroekonominės programos sąlygų[26].
6.8.3. Griežtų kredito standartų nustatymas antrinės rinkos neturinčioms skolos priemonėms
6.8.3.1. Taikant griežtus kredito standartų reikalavimus kredito reikalavimų skolininkams ar garantams, sandorių šalys turi pasirinkti vieną pagrindinį, prieinamą ir Eurosistemos pripažintą kredito vertinimo šaltinį bei vieną sistemą iš to šaltinio. Jei sandorio šalis pasirenka IKVI šaltinį, gali būti naudojamos visos pripažintos IKVI sistemos[27]. Pagrindinis pasirinktas kredito vertinimo šaltinis turi apimti didžiausią sandorio šalies skolininkų skaičių, taip pat turi būti naudojamas naujausias kredito vertinimas.
6.8.3.2. Sandorių šalys turi laikytis pasirinkto šaltinio mažiausiai vienus metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, sandorių šalys pageidaujančios pakeisti kredito vertinimo šaltinį arba norinčios naudoti daugiau nei vieną šaltinį, turi pateikti motyvuotą prašymą Lietuvos bankui ir tai gali būti pagrįsta pakankamu veiklos mastu.
6.8.3.3. Viešajam sektoriui priklausančių skolininkų arba garantų atitikimas kredito kokybės minimaliajai ribai vertinamas pagal sandorio šalies pasirinktos sistemos arba šaltinio kredito vertinimą, o jei jo nėra – naudojamas skolininko arba garanto IKVI kredito vertinimas. Jei nėra nei vieno iš čia paminėtų kredito vertinimų, taikoma ta pati procedūra, kaip ir antrinę rinką turinčiam turtui, t. y. skolininkas arba garantas priskiriamas vienai iš trijų klasių vadovaujantis KPD, kaip paaiškinta Taisyklių 11 priede. 1 ir 2 klasei priskiriamų skolininkų arba garantų numanomas kredito vertinimas suformuluojamas pagal tos šalies, kurioje įsisteigę skolininkas arba garantas, centrinės valdžios IKVI kredito vertinimą. Šis numanomas vertinimas turi atitikti Eurosistemos kredito kokybės minimaliąją ribą.
6.8.4. Išorinės kredito vertinimo institucijos
6.8.4.1. IKVI apima tas institucijas, kurių kredito vertinimus gali pritaikyti kredito institucijos norėdamos nustatyti pagal riziką įvertintas pozicijas, kaip nustatyta KPD[28].
6.8.4.2. Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar ji pripažįsta IKVI tinkama savo skolinimo operacijoms, pasinaudodama, be kitų veiksnių, jos veiklos rezultatų stebėjimo procesu (žr. Taisyklių 6.8.8 papunktį). Kartu su pateikiamais veiklos rezultatų stebėjimo duomenimis pateikiamas IKVI vadovo arba įgalioto atstovo, atsakingo už IKVI audito arba atitikties sritis, pasirašytas sertifikatas, patvirtinantis veiklos rezultatų stebėjimo informacijos tikslumą ir tikrumą.
6.8.5. NCB vidinės kredito vertinimo sistemos
6.8.5.1. VKVS sudaro Eurosistemos pripažintos tinkamomis kredito vertinimo sistemos, sukurtos tam tikrų euro zonos šalių centrinių bankų: Deutsche Bundesbank, Banco de España, Banque de France ir Oesterreichische Nationalbank.
6.8.6. Vidaus reitingais pagrįstos sistemos
6.8.6.1. Sandorio šalis, ketinanti taikyti VRPS skolininkų, emitentų arba tinkamų skolos priemonių garantų kredito kokybei nustatyti, turi gauti Lietuvos banko leidimą, kuriuo sandorio šaliai leidžiama konsoliduotai arba nekonsoliduotai taikyti VRPS pagal kapitalo reikalavimus.
6.8.6.2. Bet koks sandorio šalies skyrius arba patronuojamoji įmonė gali pasikliauti savo patronuojančiosios bendrovės VRPS, jei Eurosistema yra pripažinusi šią VRPS tinkama naudoti EKVS tikslais.
6.8.7. Trečiųjų asmenų reitingo priemonių nustatytojai
6.8.7.1. PRN šaltinį sudaro subjektai, kurie vertina skolininkų kredito kokybę pirmiausia sistemiškai ir mechaniškai naudodami kiekybinius modelius, remdamiesi, be kitos informacijos, audituotosiomis ataskaitomis, ir kurių kredito vertinimai nėra skirti plačiajai visuomenei atskleisti.
6.8.7.2. PRN nustatytojas, norintis dalyvauti EKVS, taip pat sandorio šalis, pageidaujanti EKVS tikslais naudoti PRN šaltinį, turi pateikti prašymus Lietuvos bankui, naudodami ECB nustatytą formą ir pridėdami prašymo formoje nurodytus papildomus dokumentus. Lietuvos bankas dėl PRN teikėjo pripažinimo tinkamu, konsultuosis su ECB.
6.8.7.3. Eurosistema sprendžia ar PRN nustatytojas priimtinumas, remdamasi Eurosistemos nustatytų pripažinimo kriterijų atitikimo įvertinimu[29].
6.8.7.4. Sandorio šalis turi informuoti PRN teikėją apie bet kokį kredito įvykį, žinomą tik kitai sandorio šaliai, įskaitant pateikto turto skolininkų mokėjimų uždelsimą.
6.8.7.5. EKVS dalyvaujantis PRN nustatytojas turi pasirašyti sutartį, sutikdamas, kad jam bus taikomas Eurosistemos veiklos rezultatų stebėjimo procesas (žr. Taisyklių 6.8.8 papunktį). PRN teikėjas yra įpareigotas sukurti ir palaikyti būtiną infrastruktūrą, siekiant kontroliuoti statinį fondą. Statinio fondo sudarymas ir įvertinimas turi atitikti EKVS veiklos rezultatų stebėjimo bendruosius reikalavimus. PRN nustatytojas turi įsipareigoti informuoti Eurosistemą apie veiklos vertinimo rezultatus iš karto, kai tik atliks vertinimą. Kartu su pateikiamais veiklos rezultatų stebėjimo duomenimis turi būti pateiktas vadovo arba įgalioto atstovo, atsakingo už PRN audito arba atitikties sritis, pasirašytas sertifikatas, patvirtinantis veiklos rezultatų stebėjimo informacijos tikslumą ir tikrumą. Jie turi įsipareigoti penkerius metus saugoti statinių fondų vidaus dokumentus ir informaciją apie įsipareigojimų neįvykdymą.
6.8.8. Kredito vertinimo sistemų veiklos rezultatų stebėjimas
6.8.8.2. Kiekvienos kredito vertinimo sistemos EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procesą sudaro metinis ex post palyginimas:
a) visų kredito vertinimo sistemos vertinamų tinkamų subjektų ir priemonių, sugrupuotų į statinius fondus pagal tam tikras savybes, pvz., kredito reitingo, turto klasės, ekonomikos sektoriaus, kredito vertinimo modelio, stebimo įsipareigojimų neįvykdymo lygio, ir
b) atitinkamos Eurosistemos kredito kokybės minimaliosios ribos pagal įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (toliau – ĮNT) orientacinę vertę (yra dvi ĮNT orientacinės vertės: 0,10 proc. ĮNT per vienus metus, kuri laikoma lygiaverte kredito kokybės 2 žingsnio kredito vertinimui, ir 0,40 proc. ĮNT per vienus metus, kuri laikoma lygiaverte kredito kokybės 3 žingsnio kredito vertinimui pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę).
6.8.8.3. EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procesu siekiama užtikrinti, kad kredito vertinimo sistemos teikiamų reitingų lyginamasis sugretinimas (angl. mapping) su Eurosistemos suderinta reitingų skale išliktų tinkamas ir kad galėtų būti palyginami visų sistemų ir šaltinių kredito vertinimo rezultatai.
6.8.8.4. Pirmoji proceso dalis – kredito vertinimo sistemos teikėjo atliekamas metinis subjektų ir priemonių, turinčių kredito vertinimus, kurie tenkina Eurosistemos kredito kokybės minimaliąją ribą stebėjimo laikotarpio pradžioje, sąrašo sudarymas. Tada kredito vertinimo sistemos teikėjas pateikia šį sąrašą Eurosistemai, naudodamas Eurosistemos nurodytą formą, kurioje yra su identifikavimu, klasifikacija ir kredito vertinimu susiję langeliai. Antroji proceso dalis vyksta 12 mėnesių stebėjimo laikotarpio pabaigoje, kai kredito vertinimo sistemos teikėjas atnaujina sąraše esančių subjektų ir priemonių veiklos rezultatų duomenis. Eurosistema pasilieka teisę reikalauti bet kokios papildomos informacijos, kurios reikia veiklos rezultatams stebėti.
6.8.8.5. Kredito vertinimo sistemos statinių fondų įsipareigojimų neįvykdymo normos, užregistruotos per vienerius metus, naudojamos kaip pradiniai duomenys stebint EKVS veiklos rezultatus atliekant metinį ir kelių laikotarpių vertinimą. Jei per metinį ir (arba) kelerių metų laikotarpį matyti reikšmingas nuokrypis tarp stebimo statinių fondų įsipareigojimų neįvykdymo lygio ir kredito kokybės minimaliosios ribos, Eurosistema konsultuojasi su kredito vertinimo sistemos teikėju ir analizuoja šio nuokrypio priežastis. Dėl to gali būti pakoreguota konkrečiai sistemai taikoma kredito kokybės minimalioji riba.
6.8.8.6. Eurosistema gali nuspręsti laikinai sustabdyti naudojimąsi kredito vertinimo sistema arba ją išbraukti iš sąrašo, kai kelerius metus nematyti jokio veiklos rezultatų pagerėjimo. Be to, jei pažeidžiamos EKVS reglamentuojančios taisyklės, kredito vertinimo sistema pašalinama iš EKVS. Kredito vertinimo sistemos atstovui pateikus netikslią ar neišsamią informaciją veiklos rezultatams stebėti, Eurosistema gali nepašalinti sistemos, jei padaromi smulkūs pažeidimai.
6.9. Bendrieji rizikos kontrolės priemonių principai.
6.9.1. Siekiant apsaugoti Eurosistemą nuo finansinių nuostolių rizikos, jeigu, sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, užtikrinamąjį turtą reikėtų parduoti, taikomos šios rizikos kontrolės priemonės:
a) įvertinimas mažesne nei rinkos verte (angl. valuation haircuts) – įkaito vertė apskaičiuojama kaip turto rinkos vertė, atėmus tam tikrą dalį procentais (iš rinkos vertės išskaičiuojamą dalį);
b) svyravimų ribų nustatymas (koregavimas pagal rinką) (angl. variation margin (marking to market) – sandorio šaliai suteiktą likvidumą užtikrinančio įkaito vertė (įvertinus turtą mažesne nei rinkos verte) turi būti ne mažesnė už suteikto likvidumo vertę. Įkaito vertei nukritus žemiau neįpareigojančio vertės pokyčio ribos, sandorio šalis privalo pateikti papildomą tinkamą turtą, arba sumokėti lėšas. Įkaito vertei viršijant neįpareigojančio vertės pokyčio ribą, sandorio šalis gali susigrąžinti įkeistą turtą. Neįpareigojančio vertės pokyčio riba lygi 0,5 proc. likvidumą didinančios sumos. Įkaito vertės išlaikymo prievolių apskaičiavimas pateikiamas Taisyklių 12 priede.
c) nepadengtų skolos priemonių (angl. unsecured debt instruments) naudojimo apribojimas – kredito įstaigos arba bet kurio kito subjekto, su kuriuo kredito įstaiga yra susijusi glaudžiais ryšiais išleistas nepadengtas skolos priemones sandorio šalis gali naudoti kaip įkaitą tik tokiu atveju, jei šio įkaito vertė (pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte) yra ne didesnė kaip 5 proc. visos tos sandorio šalies pateikto įkaito vertės (po įvertinimo mažesne nei rinkos verte). Šis apribojimas netaikomas tokiam turtui, kurį garantavo viešojo sektoriaus subjektas, turintis teisę rinkti mokesčius, arba jis netaikomas, jeigu turto vertė po įvertinimo mažesne nei rinkos verte yra ne didesnė kaip 50 mln. eurų. Dviejų ar daugiau tokį turtą išleidusių emitentų susijungimo arba glaudžių ryšių tarp šių emitentų atsiradimo atveju šie emitentai atsižvelgiant į šį apribojimą yra laikomi viena emitentų grupe ne ilgiau kaip vienus metus nuo susijungimo arba glaudžių ryšių atsiradimo dienos.
6.9.2. Jeigu tai yra būtina tinkamam Eurosistemos apsisaugojimui nuo rizikos pagal ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalį užtikrinti, gali būti pradėtos taikyti šios rizikos kontrolės priemonės:
a) pradinio įkaito perviršio reikalavimas – sandorių šalys turėtų pateikti įkaitą, kurio vertė būtų bent lygi pradiniu įkaito vertės perviršiu padidintai jai suteiktai likvidumo sumai;
b) apribojimai dėl emitentų ir (arba) skolininkų ar garantų – siekiant apsisaugoti nuo emitentų ir (arba) skolininkų arba garantų rizikos, gali būti taikomi papildomi apribojimai, išskyrus nepadengtų skolos priemonių naudojimui taikomus apribojimus. Be to, šie apribojimai gali būti taikomi tam tikroms sandorių šalims, ypač jeigu sandorio šalies kredito kokybė rodo labai stiprią sąsają su jos pateikto įkaito kredito kokybe;
c) papildomų įvertinimų mažesne nei rinkos verte taikymas – tam tikram turtui gali būti taikomi papildomi įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiai;
d) papildomos garantijos – prieš priimant įkaitu tam tikrą turtą, gali būti pareikalauta papildomų garantijų, kurias suteiktų finansiškai patikimi subjektai;
e) atsisakymas – Eurosistema gali atsisakyti naudoti tam tikrą turtą savo pinigų politikos operacijoms užtikrinti. Toks atsisakymas taip pat gali būti taikomas tam tikroms sandorių šalims, ypač jeigu sandorio šalies kredito kokybė rodo labai stiprią sąsają su sandorio šalies pateikto įkaito kredito kokybe.
6.9.3. Konkrečios rizikos kontrolės priemonės taikomos atskiroms tinkamo turto rūšims – antrinę rinką turinčiam ir antrinės rinkos neturinčiam turtui.
6.9.4. Eurosistema pasilieka teisę taikyti papildomas rizikos kontrolės priemones, jeigu tai yra būtina tinkamam Eurosistemos apsisaugojimui nuo rizikos pagal ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalį užtikrinti. Šios rizikos kontrolės priemonės, taikytinos nuosekliai, skaidriai ir visiems vienodai, gali būti taikomos atskiroms sandorio šalims.
6.10. Antrinę rinką turinčio turto rizikos kontrolės priemonės.
6.10.1. Antrinę rinką turintis tinkamas turtas priskiriamas vienai iš penkių likvidumo kategorijų atsižvelgiant į emitentų klasifikaciją ir turto rūšį, kaip parodyta Taisyklių 13 priede.
6.10.2. Atskiroms skolos priemonėms taikomas konkretus įvertinimas mažesne nei rinkos verte. Iš rinkos vertės išskaičiuojama dalis atimama iš užtikrinamojo turto rinkos vertės kaip tam tikras procentas. Iš I–IV kategorijos skolos priemonių rinkos vertės išskaičiuojami dydžiai yra nevienodi ir priklauso nuo skolos priemonės likusio termino ir atkarpos struktūros, kaip parodyta Taisyklių 14 priede[30].
6.10.3. Atskiriems TUVP, padengtoms bankų obligacijoms (stambių emisijų padengtoms bankų obligacijoms, tradicinėms padengtoms bankų obligacijoms ir kitoms padengtoms bankų obligacijoms) ir neužtikrintoms kredito įstaigų skolos priemonėms, kurios teoriškai vertinamos pagal šių taisyklių 6.12 papunktyje išdėstytus principus, taikomas papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte. Šis iš rinkos vertės išskaičiuojamas dydis tiesiogiai taikomas teoriškai vertinant atskiras skolos priemones, pritaikant įvertinimo sumažinimą 5 proc., taip pat:
6.10.3.1. Padengtų obligacijų nuosavam naudojimui taikomas papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte. Šis papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte tiesiogiai taikomas atskiros skolos priemonės visos emisijos vertei, taikant tokį įvertinimo sumažinimą: a) 8 proc. padengtų obligacijų nuosavam naudojimui, taikant kredito kokybės 1 ir 2 žingsnius (CQS 1&2), ir b) 12 proc. padengtų obligacijų nuosavam naudojimui, taikant kredito kokybės 3 žingsnį (CQS3). Šiais tikslais „padengtų obligacijų nuosavas naudojimas“ reiškia padengtas bankų obligacijas, kurias išleido sandorio šalis arba glaudžiai su ja susiję subjektai, ir kurių daugiau nei 75 proc. likutinės nominaliosios sumos naudoja ši sandorio šalis ir (arba) su ja glaudžiai susiję subjektai.
6.10.4. Antrinę rinką turinčioms į I–IV likvidumo kategorijas įtrauktoms skolos priemonėms su kintamųjų palūkanų atkarpa[31] taikomas iš rinkos vertės išskaičiuojamas dydis yra toks pat kaip ir atitinkamos likvidumo ir kredito kokybės kategorijos fiksuotosios atkarpos priemonėms nuo nulio iki vienų metų termino.
6.10.5. Antrinę rinką turinčiai į I–IV kategorijas įtrauktai skolos priemonei su daugiau negu vienos rūšies atkarpos mokėjimu taikomos rizikos kontrolės priemonės priklauso tik nuo atkarpos išmokų per likusį priemonės terminą. Šiai priemonei taikomas iš rinkos vertės išskaičiuojamas dydis yra didžiausias, koks nustatytas tokio paties likutinio termino skolos priemonėms, atsižvelgiant į per likusį priemonės terminą būsimų atkarpos mokėjimų rūšis.
6.10.6. Antrinę rinką turinčioms skolos priemonėms, denominuotoms svarais sterlingų, Japonijos jenomis ar JAV doleriais, taikomi šie papildomi įvertinimai mažesne nei rinkos verte: 16 proc. svarais sterlingų ar JAV doleriais denominuotam turtui ir 26 proc. Japonijos jenomis denominuotam turtui.
6.10.8. ECB pakeitus įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžius, Lietuvos bankas taikys atitinkamą įvertinimą mažesne nei rinkos verte.
6.10.9. Graikijos Respublikos Vyriausybės arba Kipro Respublikos centrinės Vyriausybės išleistoms arba visapusiškai garantuotoms antrinę rinką turinčioms skolos priemonėms atitinkamai taikomi Taisyklių 15 priede nustatyti konkretūs įvertinimai mažesne nei rinkos verte.
6.10.10. Nuo 2015 m. kovo 1 d. nepadengtos bankų obligacijos, kurias išleido jas naudojanti sandorio šalis arba su sandorio šalimi glaudžiais ryšiais susiję subjektai ir kurias visapusiškai garantavo vienas ar keli EEE viešojo sektoriaus subjektai, kurie turi teisę rinkti mokesčius, šios sandorio šalies negali būti naudojamos kaip įkaitas Eurosistemos pinigų politikos operacijoms: tiesiogiai, arba netiesiogiai, kai jos yra įtrauktos į padengtų obligacijų, kurias išleido sandorio šalis, išleidusi nepadengtas bankų obligacijas, arba kurias išleido su šia sandorio šalimi glaudžiais ryšiais susiję subjektai, fondą. Išimtiniais atvejais Valdančioji taryba gali nuspręsti leisti šio draudimo laikinas išimtis, tačiau ne ilgiau nei trejiems metams. Prie prašymo nustatyti išimtį turi būti pridėtas finansavimo planas, kuriame nurodoma, kaip prašymą pateikusi sandorio šalis ne vėliau kaip per trejus metus nuo išimties suteikimo atsisakys nepadengtų Vyriausybės garantuotų bankų obligacijų pateikimo įkaitu.
6.11. Antrinės rinkos neturinčio turto rizikos kontrolės priemonės.
6.11.1. Atskiriems kredito reikalavimams taikomi konkretūs įvertinimai mažesne nei rinkos verte. Iš rinkos vertės išskaičiuojamos dalys yra nevienodos ir priklauso nuo laiko, likusio iki skolos priemonių galiojimo termino pabaigos, palūkanų mokėjimo rūšies (fiksuotosios ar kintamosios) ir kredito kokybės kategorijos, kaip apibūdinta Taisyklių 16 priede.
6.11.2. Kredito reikalavimams su kintamąja palūkanų norma taikomas iš rinkos vertės išskaičiuojamas dydis yra toks pat kaip tos pačios kredito kokybės kredito reikalavimams su fiksuotąja palūkanų norma nuo nulio iki vienų metų. Mokamos palūkanos laikomos kintamųjų normų palūkanomis, jei jos susietos su bazine palūkanų norma ir jei laikotarpis, kuriam jos yra nustatomos, nėra ilgesnis kaip vieni metai. Palūkanų mokėjimai, kurių norma nustatoma ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, traktuojami kaip fiksuoti palūkanų mokėjimai, o iš rinkos vertės išskaičiuojamas dydis priklauso nuo kredito reikalavimo likusio termino.
6.11.3. Kredito reikalavimų su daugiau kaip vienos rūšies palūkanų norma rizikos kontrolės priemonės priklauso tik nuo palūkanų mokėjimų, kurie bus mokami likusį kredito reikalavimo galiojimo laiką. Jei per likusį kredito reikalavimo galiojimo laiką bus mokamos kelių rūšių palūkanos, likusieji palūkanų mokėjimai yra laikomi fiksuotais palūkanų mokėjimais, o iš rinkos vertės išskaičiuojamas dydis priklauso nuo kredito reikalavimo likusio termino.
6.11.3.1. Antrinės rinkos neturinčioms MHUSP taikomas įvertinimas 39,5 proc. jų likutinės nominaliosios sumos.
6.12. Tinkamo turto vertinimo principai.
6.12.1. Kiekvienam antrinę rinką turinčiam tinkamam turtui Eurosistema kiekvieną darbo dieną nustato vieną tipiškiausią kainą, kuri bus taikoma turto rinkos vertei apskaičiuoti.
6.12.2. Antrinę rinką turinčio tinkamo turto vertė apskaičiuojama remiantis tipiškiausia kaina, buvusia darbo dieną prieš vertinimo dieną. Jeigu darbo dieną prieš vertinimo dieną konkretaus turto tipiškiausios kainos nėra, Eurosistema nustato teorinę kainą.
6.12.4. Su įkaitu susijusios įplaukos (pvz. atkarpų mokėjimai) pervedamos sandorio šaliai, jei sandorio šalies pateikto įkaito pakanka sandorio šaliai suteiktam likvidumui užtikrinti. Lietuvos bankas siekia užtikrinti, kad ekonominis įplaukų traktavimo poveikis būtų toks pat kaip ir tuo atveju, kai įplaukos pervedamos sandorio šaliai jų mokėjimo dieną.
6.12.5. Kredito reikalavimų ir antrinės rinkos neturinčių MHUSP vertė apskaičiuojama taikant likutinę vertę.
6.13. Tarpvalstybinis tinkamo turto naudojimas.
6.13.1. Sandorių šalys gali naudoti tinkamą turtą tarpvalstybinėms operacijoms, t. y. jos gali gauti lėšų iš valstybės narės, kurioje yra įsteigtos, NCB, panaudodamos turtą, kuris yra kitoje valstybėje narėje.
6.13.2. Tarpvalstybiniam tinkamo turto naudojimui NCB ir ECB naudoja korespondentinės centrinės bankininkystės modelį (toliau – KCBM). Pagal jį NCB ir ECB veikia kaip turto, kurį priima vietinis vertybinių popierių depozitoriumas, trišalis tarpininkas (toliau – TŠT) arba atsiskaitymo sistema, vienas kito korespondentai. Antrinės rinkos neturinčiam turtui, t. y. kredito reikalavimams ir MHUSP, kurių negalima pervesti per vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, taikomi specialieji reikalavimai.
6.13.3. Be KCBM, sandorio šalys tarpvalstybiniam antrinę rinką turinčio tinkamo turto pervedimui gali naudoti reikalavimus atitinkančias jungtis tarp vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų, taip pat šias jungtis kartu su KCBM (toliau – KCBM su jungtimis).
6.14. Korespondentinės centrinės bankininkystės modelis.
6.14.1. Laikantis KCBM procedūrų, kiekvienas NCB kituose NCB turi vertybinių popierių sąskaitas, skirtas tarpvalstybiniam tinkamo turto naudojimui[32].
6.14.2. Pagal Lietuvos banko taikomą bendrojo įkaito sistemą sandorio šalis gali pervesti korespondentiniam centriniam bankui antrinę rinką turintį turtą į Lietuvos banko sąskaitą šiame korespondentiniame banke. Kai korespondentinis centrinis bankas praneša Lietuvos bankui, kad turtas įkeistas, Lietuvos bankas padidina sandorio šalies bendrojo įkaito vertę.
6.14.3. Kai kredito reikalavimai naudojami kaip įkaitas vykdant tarpvalstybines operacijas, jiems taikomas KCBM būdas/porūšis, kuriuo kredito reikalavimai įkeičiami atitinkamos šalies (tos šalies, kurios jurisdikcija taikoma konkrečiam kredito reikalavimui) centriniam bankui, kuris veikia kaip Lietuvos banko korespondentas. Lietuvos bankas, kai korespondentinis centrinis bankas praneša, kad turtas įkeistas, padidina sandorio šalies bendrojo įkaito vertę.
6.14.4. MHUSP naudojimui tarpvalstybiniu mastu taikomas kitas specialiai šiam tikslui skirtas būdas, kuriuo reikalavimai į atitinkamą turtą perleidžiami korespondentiniam centriniam bankui, kuris veikia kaip Lietuvos banko korespondentas.
6.14.6. Sandorio šalis, pageidaujanti pasinaudoti KCBM (įskaitant ir KCBM su jungtimis), turi pranešti Lietuvos bankui iki 16 val. (CET). Be to, sandorio šalis turi užtikrinti, kad įkaitas pinigų politikos operacijai užtikrinti būtų pervestas į korespondentinio centrinio banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 16.45 val. (CET). Po 16 val. gauti sandorio šalies nurodymai bus vykdomi, jei tai įmanoma, arba perkeliami į kitą TARGET2 darbo dieną. Sandorio šalis, numatanti, kad reikės pasinaudoti KCBM artėjant KCBM darbo pabaigai, turėtų iš anksto pateikti tinkamą turtą.
6.15. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų jungtys.
6.15.1. Antrinę rinką turinčio turto tarpvalstybiniam pervedimui galima naudoti reikalavimus atitinkančias EEE vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų (toliau – VPAS) jungtis[33].
6.15.2. EEE VPAS jungtys leidžia sandorio šalims panaudoti tinkamą turtą tarpvalstybiniu mastu Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti, net jei tas turtas išleistas kitos šalies VPAS.
6.15.3. Naudojant jungtis, tarpvalstybiniai ryšiai palaikomi tarp VPAS. Jos viena pas kitą atidaro bendrąsias sąskaitas.
6.16. KCBM su jungtimis.
6.16.1. Sandorių šalys gali naudoti VPAS jungtis kartu su KCBM, kad galėtų naudoti įkaitu tinkamą antrinę rinką turintį turtą tarpvalstybiniu mastu.
6.16.2. Naudodamos jungtis tarp VPAS kartu su KCBM, sandorio šalys laiko emitento VPAS išleistą turtą investuotojo VPAS sąskaitoje tiesiogiai arba per saugotoją. Jei tai netiesioginės jungtys, trečioji VPAS gali veikti kaip VPAS tarpininkė. Šis turtas gali būti išleistas ne euro zonos EEE vertybinių popierių depozitoriume, jei jungtį tarp emitento VPAS ir investuotojo VPAS teigiamai įvertino Eurosistema remdamasi standartais ir vertinimo procedūromis, apibrėžtomis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistemoje.
6.17. Ne eurais išreikšto turto priėmimas nenumatytais atvejais.
6.17.1. Tam tikrais atvejais Valdančioji taryba gali nuspręsti priimti kaip tinkamą įkaitą tam tikras vienos ar daugiau ne euro zonos G10 šalių centrinės valdžios išleistas antrinę rinką turinčias skolos priemones jų nacionaline valiuta. Jei priimamas toks sprendimas, sandorių šalims pranešami taikomi kriterijai ir įkaito atrinkimo ir naudojimo tvarka, įskaitant įvertinimo šaltinį ir principus, rizikos kontrolės priemones ir atsiskaitymo tvarką. Sandorių šalys – kredito įstaigų filialai, įsteigti už EEE ribų arba ne Šveicarijoje, – šio turto naudoti kaip įkaito negali.
6.18. Tinkamo turto įkeitimas.
6.18.1. Sandorio šalies turto įkeitimas – finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo.
6.18.2. Sandorio šalies įkeistu turtu yra užtikrinami šie finansiniai įsipareigojimai:
6.18.2.2. Lietuvos banko patirti nuostoliai dėl sandorio šalies įsipareigojimų įvykdymo termino praleidimo ar nevykdymo;
6.18.3. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Taisyklėmis, vertina, ar sandorio šalies įkaitu pasiūlytas turtas tinkamas.
6.18.4. Sandorio šalies pateiktas įkaitas vertinamas kiekvieną darbo dieną, vadovaujantis principais, nustatytais Taisyklių 6.12 papunktyje, taip pat taikomos rizikos kontrolės priemonės, numatytos Taisyklių 6.9 papunktyje.
6.18.5. Sandorio šalies pateikto įkaito vertė turi būti nemažesnė už sandorio šaliai suteikto likvidumo vertę, įskaitant sukauptas palūkanas.
6.18.6. Nustačius, kad sandorio šalies pateiktas įkaitas tapo netinkamu, šio įkaito vertė ne vėliau kaip kitą darbo dieną prilyginama nuliui ir apie tai nedelsiant informuojama sandorio šalis, kuri turi pateikti kitą tinkamą įkaitą.
6.18.7. Jei, įvertinus pateiktą įkaitą, ir atsižvelgiant į Taisyklių 6.9.1 b) papunktyje išdėstytus principus nustatoma, kad įkaito nepakanka, Lietuvos bankas informuoja sandorio šalį. Sandorio šalis privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti trūkstamą įkaitą, sumokėti lėšas arba sumažinti savo finansinius įsipareigojimus.
6.18.8. Jei įkaito vertė viršija sandorio šaliai suteikto likvidumo vertę – sandorio šalis turi teisę įkaito perviršį atsiimti, vadovaudamasi Taisyklių 6.9.1 b) papunktyje išdėstytais principais.
6.18.10. Sandorio šalis turi teisę pakeisti vieną tinkamą įkaitą kitu tinkamu įkaitu. Šiuo atveju iš pradžių įkeičiamas naujas tinkamas turtas ir tik tada panaikinamas kito pageidaujamo įkaito įkeitimas.
6.18.11. Sandorio šalis ir Lietuvos bankas turi teisę nutraukti įkaito pateikimą arba įkaito atsiėmimą, jei dar neatsiskaityta už Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų sandorius.
6.18.12. Lietuvos bankas turi teisę nutraukti tinkamo turto įkeitimą jeigu po dienos, kurią buvo įkeistas turtas iki atsiskaitymo už Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų sandorius dienos (imtinai): įkaitas tampa netinkamu, sandorio šaliai nustatomas apribojimas arba ji netenka teisės dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose, sandorio šalis nevykdo savo įsipareigojimų, sandorio šalis pažeidžia Lietuvos banko arba ECB teisės aktus.
6.18.13. Lietuvos bankas turi teisę nutraukti įkaito atsiėmimą, jeigu po įkaito atsiėmimo dienos iki atsiskaitymo už Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų sandorius dienos (imtinai): sandorio šaliai nustatomas apribojimas arba ji netenka teisės dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose, sandorio šalis nevykdo savo įsipareigojimų, sandorio šalis pažeidžia Lietuvos banko arba ECB teisės aktus, paaiškėja, kad sandorio šalies bendrojo įkaito neužtenka jos finansiniams įsipareigojimams užtikrinti.
6.18.14. Lietuvos bankas, nutraukęs įkeitimą arba įkaito atsiėmimą, įsipareigoja nedelsdamas sandorio šaliai nurodyti nutraukimo priežastis.
6.18.15. Sandorio šalis atlygina Lietuvos banko patirtas išlaidas, susijusias su turto įkeitimu arba atsiėmimu (įskaitant ir turto įkeitimą ar atsiėmimą naudojantis KCBM modeli`, pranešimų siuntimą ar gavimą SWIFT sistema, vertybinių popierių apskaita ir saugojimu tiek LCVPD, tiek užsienio šalies CVPD per 7 darbo dienas nuo atitinkamo Lietuvos banko reikalavimo pateikimo sandorio šaliai dienos.
6.19. Antrinę rinką turinčio turto įkeitimas.
6.19.1. Lietuvos Respublikoje išleistų ir sandorio šalies įkaitu pasiūlytų vertybinių popierių (toliau – VP) tinkamumas įvertinamas per vieną darbo dieną. VP turi atitikti kriterijus, išdėstytus Taisyklių VI skyriuje.
6.19.2. Sandorio šalis, norėdama Lietuvos bankui įkeisti (atsiimti) VP, pateikia Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos (toliau –VPAS) dokumentuose nurodytas atitinkamas paraiškas.
6.19.3. Prašymą įkeisti (atsiimti) VP per VPAS sandorio šalis turi pateikti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.
6.19.4. VP laikomi įkeistais (atsiimtais), kai yra įskaitomi (nurašomi) į (nuo) Lietuvos banko įkeistų vertybinių popierių sąskaitą (-os) LCVPD ir Lietuvos bankas bei sandorio šalis gauna pranešimą iš VPAS.
6.19.5. Lietuvos bankas, gavęs iš LCVPD patvirtinimą, kad į įkeistų VP sąskaitą pervesti VP, įkeistų VP vertės suma nedelsdamas padidina sandorio šalies bendrojo įkaito vertę.
6.19.6. Lietuvos bankas, gavęs iš LCVPD patvirtinimą, kad iš įkeistų VP sąskaitos atsiimti VP, atsiimtų VP vertės suma nedelsdamas sumažina sandorio šalies bendrojo įkaito vertę
6.19.7. VP įkeičiami nenustatytam laikotarpiui, iki kol sandorio šalis pareikš pageidavimą atsiimti įkeistus VP arba įsigalios baigiamosios užskaitos sąlyga. Visais atvejais šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei VP išpirkimo data.
6.19.8. Lietuvos bankas jam pervestas įkeistų VP atkarpos išmokas, išpirkimo lėšas ir kitas su įkeistu turtu susijusias išmokas perveda sandorio šaliai, jeigu, pervedus VP atkarpos išmokas, išpirkimo lėšas ir (arba) kitas su įkeistu turtu susijusias išmokas, sandorio šalies finansiniai įsipareigojimai neviršys jos bendrojo įkaito vertės.
6.19.9. Jei įkeistų VP atkarpos išmokas, išpirkimo lėšas ir kitas su įkeistu turtu susijusias išmokas Lietuvos bankas gauna išskaičiavus mokesčius arba Lietuvos bankas remdamasis teisės aktais, turi išskaičiuoti mokesčius iš šių lėšų, sandorio šaliai šios lėšos pervedamos išskaičiavus mokesčius.
6.19.10. Lietuvos bankas gautas atkarpos išmokas ir išpirkimo lėšas paskirsto proporcingai VP įkeitusioms sandorio šalims pagal jų įkeistų VP kiekį. Lietuvos bankas neatsako už VP emitento ar jo įgaliotinio pervestų atkarpos išmokų, išpirkimo lėšų ar kitų su įkeistu turtu susijusių išmokų sumų teisingumą.
6.19.11. Norėdama įkeisti VP, registruotus užsienyje, naudodamasi KCBM, sandorio šalis tos šalies, kurioje šie VP saugomi, VP depozitoriumui (tiesiogiai ar per savo VP saugotoją) turi pateikti nurodymus pervesti VP Lietuvos banko naudai į Lietuvos banko korespondento – tos šalies centrinio banko sąskaitą. Kartu sandorio šalis elektroniniu paštu arba faksu turi informuoti Lietuvos banką apie ketinimą pateikti šiuos VP ir užpildyti Taisyklių 17 priede pateikiamą formą.
6.20. Antrinės rinkos neturinčio turto įkeitimas.
6.20.1. Sandorio šalies įkaitu pasiūlytų kredito reikalavimų, kurių skolininkai yra Lietuvos Respublikoje registruoti subjektai, tinkamumas įvertinamas kaip galima greičiau, bet ne ilgiau nei per vieną mėnesį. Jei Lietuvos bankui reikia papildomų duomenų, tinkamumo įvertinimo laikas gali būti ilgesnis.
6.20.2. Sandorio šalies pateikti Lietuvos bankui kaip įkaitas kredito reikalavimai, išduoti Lietuvos Respublikoje registruotiems skolininkams, turi atitikti Taisyklių 6.5 papunktyje nurodytus ir šiuos kriterijus:
6.20.2.1. kredito reikalavimo skolininkas turi būti asmeniškai atsakingas už visišką kredito reikalavimo grąžinimą (skolininkai, bendrai atsakingi už atskirus kredito reikalavimus, yra netinkami);
6.20.2.2. duomenys apie kredito reikalavimų gavėjus ir jų kredito reikalavimus turi būti įrašyti į Paskolų rizikos duomenų bazę, kaip to reikalaujama Lietuvos banko valdybos patvirtintose Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklėse;
6.20.3. Netinkami yra šie kredito reikalavimai:
6.20.3.1. išduoti skolininkams, kurie per paskutinius 12 mėnesių Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklėse nustatytais atvejais buvo pripažinti neįvykdančiais įsipareigojimų arba tikėtinai neįvykdysiančiais įsipareigojimų (ir apie šį faktą yra įrašas Paskolų rizikos duomenų bazėje), nesvarbu, kurioje kredito įstaigoje paimtas kredito reikalavimas;
6.20.3.2. kurie pradeda galioti anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki sandorio šalies kreipimosi dėl kredito reikalavimo įkeitimo Lietuvos bankui dienos, išskyrus kredito reikalavimus, suteiktus subjektams, kurie pagal kapitalo pakankamumo reikalavimus gali būti priskirti regioninei valdžiai, vietos valdžiai ir viešojo sektoriaus subjektams.
6.20.4. Norėdama pateikti įkaitu kredito reikalavimą (-us), sandorio šalis Lietuvos bankui atsiunčia atitinkamą prašymą. Prašymo forma pateikiama Taisyklių 18 priede.
6.20.5. Lietuvos bankui įvertinus kredito reikalavimo tinkamumą, sandorio šalis gauna atitinkamą pranešimą iš Lietuvos banko. Jei kredito reikalavimas yra tinkamas, sandorio šalis inicijuoja jo įkeitimą ir apmoka su tuo susijusias išlaidas.
6.20.6. Sandorio šalis turi pranešti kredito reikalavimo skolininkui, kad jo kredito reikalavimas bus įkeistas Lietuvos bankui.
6.20.8. Sandorio šalis, įkeitusi kredito reikalavimą, Lietuvos bankui pristato kredito reikalavimo sutarties originalius dokumentus, įskaitant ir kredito reikalavimo įmokų mokėjimo grafiką, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad kredito reikalavimas įkeistas Lietuvos bankui. Šie dokumentai bus saugomi Lietuvos banke tiek laiko, kiek kredito reikalavimas bus įkeistas Lietuvos bankui.
6.20.9. Lietuvos bankas, gavęs visus reikiamus dokumentus, įkeisto kredito reikalavimo likutine verte padidina sandorio šalies bendrojo įkaito vertę.
6.20.10. Sandorio šalis nedelsdama turi pranešti Lietuvos bankui bet kokią informaciją, susijusią su įkeisto kredito reikalavimo ar jo skolininko/garanto būklės pasikeitimu, pvz. išankstinis, dalinis ar visiškas kredito reikalavimo grąžinimas, skolininko vėlavimas mokėti įmokas ir pan.
6.20.11. Norėdama pateikti įkaitu kredito reikalavimą (-us), kurio (-ių) skolininkas yra euro zonos šalyje registruotas subjektas, sandorio šalis gali pasinaudoti KCBM modeliu. Šiuo atveju sandorio šalis turi kreiptis į tos šalies, kurioje yra kredito reikalavimo skolininkas arba kurios jurisdikcija taikoma kredito reikalavimui, NCB, kuris veiks kaip bankas korespondentas. Lietuvos bankas, iš banko korespondento gavęs pranešimą apie įkeistą kredito reikalavimą, padidina sandorio šalies bendrojo įkaito vertę.
6.20.12. Sandorio šalis, norėdama įkeisti kredito reikalavimą pasinaudodama KCBM modeliu, turi laikytis NCB, kuris veikia kaip Lietuvos banko korespondentas, nustatytų informacijos teikimo procedūrų ir reikalavimų[34].
6.21. Kredito linijos formavimas.
6.21.1. Lietuvos banko vykdomos Eurosistemos pinigų politikos operacijos, įskaitant ir dienos paskolas, užtikrinamos bendrojo įkaito metodu – t. y. sandorio šaliai suteiktas likvidumas (sandorio šalies finansiniai įsipareigojimai) užtikrinamas bendrąja sandorio šalies įkeisto tinkamo turto verte (bendrąja įkaito verte). Sandorio šalies įkeistas turtas nesiejamas su konkrečiu sandorio šalies įsipareigojimu.
6.21.2. Pagal sandorio šalies įkeisto turto vertę (bendrojo įkaito vertė) Lietuvos bankas jai suformuoja kredito liniją.
6.21.3. Kredito linija – Lietuvos banko įsipareigojimas sandorio šaliai Taisyklėse, Mokėjimo sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS veiklos taisyklėse, Bendrojoje Lietuvos banko vykdomų Eurosistemos pinigų politikos operacijų sutartyje (žr. Taisyklių 1 priedą) ir Mokėjimo sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS dalyvio sutartyje nustatytomis sąlygomis suteikti sandorio šaliai bendrojo įkaito vertės neviršijančias likvidumo didinimo paskolas kaip sandorio šalies sąskaitos pereikvojimą.
6.21.4. Kredito linija didinama dydžiu, kuris lygus sandorio šalies įkeisto turto vertei. Ji didinama sandorio šalies prašyme dėl įkaito įkeitimo nurodytos atsiskaitymo dienos pradžioje arba nedelsiant, jei prašymo ir atsiskaitymo dienos sutampa.
6.21.5. Kredito linija mažinama dydžiu, lygiu įkaito vertei arba uždaroma, jei:
6.21.6. Sandorio šaliai pareiškus pageidavimą atsiimti įkaitą arba jo dalį, sandorio šalies nurodytos atsiskaitymo dienos pradžioje (jei įkaito atsiėmimo ir atsiskaitymo dienos sutampa – nedelsiant) Lietuvos bankas sumažina sandorio šalies kredito liniją dydžiu, kuris lygus atsiimamo įkaito vertei. Jei sandorio šalis kredito liniją ar jos dalį jau yra panaudojusi anksčiau ir dėl lėšų trūkumo Lietuvos bankas negali iš karto grąžinti sandorio šaliai įkaito ar jo dalies, kredito liniją bus bandoma mažinti pakartotinai, kol iki sistemos TARGET2 dienos pabaigos procedūros pradžios bus likę 30 min. Po šio laiko Lietuvos bankas turi teisę pakartotinai nebeteikti nurodymo sumažinti kredito liniją. Tik sumažinus kredito liniją sandorio šaliai bus grąžinamas įkaitas ar jo dalis.
6.21.8. Lietuvos bankas turi teisę nesuteikti arba nepadidinti sandorio šalies kredito linijos, jei sandorio šaliai nustatytas apribojimas dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose.
6.21.9. Sandorio šalies panaudotos kredito linijos dalis parodo sandorio šaliai suteikto likvidumo dydį.
6.21.10. Jei sandorio šaliai jos prašymu buvo suteikta galimybė pasinaudoti dienos paskola ir iki mokėjimų sistemos TARGET2 dienos pabaigos procedūros pradžios ji nebuvo grąžinta, laikoma, kad sandorio šalis naudojasi ribinio skolinimosi galimybe, ir taikoma procedūra, aprašyta Taisyklių 5.1 papunktyje.
6.22. Įkaito realizavimas, reikalavimų tenkinimas ir baigiamoji užskaita.
6.22.1. Esant įsipareigojimų nevykdymo įvykiui, Lietuvos bankas turi teisę vienašališkai realizuoti visą sandorio šalies įkaitą įsipareigojimų nevykdymo įvykio dieną arba vėliau, kol patenkins visą reikalavimą sandorio šaliai pagal baigiamąją užskaitą.
6.22.2. Lietuvos bankas įkaitą realizuoja pagal vienašališką sandorio šaliai įsipareigojimų nevykdymo įvykio dieną pateiktą Lietuvos banko įgalioto asmens pasirašytą pranešimą.
6.22.3. Lietuvos bankas turi teisę vienašališkai realizuoti sandorio šalies įkaitą šiais būdais:
6.22.3.2. perimti ir įkaito verte padengti pagal baigiamojo įskaitymo sąlygą įgytą reikalavimą sandorio šaliai ar jo dalį, padengti pagal baigiamosios užskaitos sąlygą įgytą reikalavimą sandorio šaliai ar jo dalį įkeistomis pajamomis (VP atkarpų išmokomis, išpirkimo lėšomis ir kt.), jeigu šios pajamos įkeistos.
6.22.4. Realizuodamas įkaitą, Lietuvos bankas turi teisę pasirinkti, kurį įkaitą realizuoti pirmiausia ir ar parduoti ar kitaip perleisti įkaitą, ar jį perimti ir jo įkaito verte padengti pagal baigiamosios užskaitos sąlygą įgytą reikalavimą sandorio šaliai ar jo dalį.
6.22.6. Realizuodamas įkaitą, Lietuvos bankas gali pasinaudoti finansų įstaigos ar kitų tarpininkų paslaugomis.
6.22.7. Lietuvos bankas gali nerealizuoti dalies įkaito, jeigu sandorio šalies bendrojo įkaito vertė viršija pagal baigiamosios užskaitos sąlygą Lietuvos banko įgytą reikalavimą. Nerealizuotą įkaitą Lietuvos bankas grąžina sandorio šaliai.
6.22.8. Lėšų suma, gauta Lietuvos bankui realizavus įkaitą ir patenkinus Lietuvos banko reikalavimą sandorio šaliai, išmokama sandorio šaliai, atėmus išlaidas, kurias Lietuvos bankas patyrė realizuodamas įkaitą.
6.22.9. Lietuvos bankas, realizavęs įkaitą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną atlikus šį veiksmą raštu pateikia sandorio šaliai informaciją, kokio dydžio Lietuvos banko reikalavimas yra patenkintas. Kartu gali būti nurodomi nerealizuotas ir grąžintinas įkaitas ir (arba) sandorio šaliai išmokėtina lėšų suma, gauta Lietuvos bankui realizavus įkaitą ir patenkinus Lietuvos banko reikalavimą sandorio šaliai.
6.22.10. Jeigu realizavus įkaitą Lietuvos banko reikalavimas nėra patenkintas arba patenkintas tik iš dalies, Lietuvos banko reikalavimas sandorio šaliai ar jo dalis tenkinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
6.22.11. Esant įsipareigojimų nevykdymo įvykiui įsigalioja Lietuvos banko teisė taikyti baigiamąją užskaitą, pagal kurią sandorio šalies finansiniai įsipareigojimai laikomi vykdytinais nedelsiant ir išreiškiami kaip sandorio šalies įsipareigojimas sumokėti sumą, atitinkančią minėtų finansinių įsipareigojimų vertę įsipareigojimų nevykdymo įvykio momentu, ir, įvertinus Lietuvos banko ir sandorio šalies pagal tarpusavio įsipareigojimus mokėtinas sumas, nustatomas mokėtinas Lietuvos banko ir sandorio šalies įsipareigojimų skirtumas.
6.22.12. Įsipareigojimų nevykdymo įvykio momentas yra laikas, kai įvyksta įsipareigojimų nevykdymo įvykis.
VII SKYRIUS
SANDORIŲ ŠALYS
7.1. Sandorių šalimis Lietuvos banko vykdomose Eurosistemos pinigų politikos operacijose gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtos kredito įstaigos ir užsienio kredito įstaigų filialai (skyriai), įsteigti Lietuvos Respublikoje, jei atitinka šiuos reikalavimus:
7.1.1. taikomas Eurosistemos privalomųjų atsargų reikalavimas. Kredito įstaigos, atleistos nuo Eurosistemos privalomųjų atsargų reikalavimo, neturi teisės būti sandorių šalimis naudojantis Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis ir vykdant Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas;
7.1.2. yra finansiškai patikimos. Joms nacionalinės institucijos turėtų taikyti bent vieną ES arba EEE suderintos priežiūros formą[35]. Atsižvelgiant į jų ypatingą institucinį pobūdį pagal ES teisę, finansiškai patikimos įstaigos, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kurioms taikoma tokia priežiūra, panaši į kompetentingų nacionalinių institucijų priežiūrą, gali būti sandorių šalys. Finansiškai patikimos įstaigos, kurioms taikoma nesuderinta kompetentingų nacionalinių institucijų priežiūra, panaši į suderintą ES arba EEE priežiūrą, taip pat gali būti sandorių šalys, pavyzdžiui, už EEE ribų įsteigtų įstaigų filialai, įsteigti valstybėse narėse;
7.1.3. atitinka operacinius kriterijus:
7.2. Visos sandorių šalys, kurios tenkina Taisyklių 7.1 papunktyje nurodytus reikalavimus, gali dalyvauti Lietuvos banko vykdomose Eurosistemos atvirosios rinkos operacijose, kurios atliekamos standartinių konkursų būdu, ir naudotis Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis.
7.3. Lietuvos banko vykdomose Eurosistemos atvirosios rinkos operacijose, kurios vykdomos skelbiant greituosius konkursus arba taikant dvišales procedūras, gali dalyvauti tik tos sandorių šalys, kurios tenkina Taisyklių 7.1 papunktyje nurodytus reikalavimus ir kurias atrenka Lietuvos bankas. Šiuo atžvilgiu aktyvumas pinigų rinkoje yra pagrindinis atrankos kriterijus.
7.4. Lietuvos banko vykdomų Eurosistemos struktūrinių operacijų, kurios vykdomos sudarant vienakrypčius sandorius, sandorių šalims jokie išankstiniai apribojimai nenustatomi.
7.5. Jeigu kredito įstaiga turi padalinių (pagrindinę buveinę arba filialų) daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, kiekvienas padalinys gali dalyvauti skelbiant standartinius konkursus būdu vykdomose Eurosistemos atvirosios rinkos operacijose per valstybės narės, kurioje jis yra, NCB, nepaisant to, kad kiekvienoje valstybėje narėje įstaigos pasiūlymus gali pateikti tik vienas jos padalinys (pagrindinė buveinė arba paskirtas filialas).
VIII SKYRIUS
POVEIKIO PRIEMONĖS
8.1. Sandorio šaliai pažeidus Taisyklėse numatytą konkursų, dvišalių procedūrų, turto panaudojimo arba dienos pabaigos procedūrų ir sąlygų, leidžiančių pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, tvarką Lietuvos bankas šiame skyriuje nustatyta tvarka skiria baudas ir (arba) laikinai apriboja teisę dalyvauti Lietuvos banko vykdomose Eurosistemos atvirosios rinkos operacijose.
8.2. Laikoma, kad sandorio šalis pažeidė konkursų tvarką, jei:
8.2.1. atsiskaitymo pagal sandorį dieną neįkeičia pakankamai tinkamo turto arba neperveda pakankamai lėšų atsiskaityti arba atitinkamomis įkaito vertės išlaikymo prievolėmis iki sandorio pabaigos dienos neužtikrina pakankamo įkaito vertės už lėšas, kurios buvo sandorio šaliai paskirtos atliekant likvidumo didinimo operaciją;
8.2.2. neperveda pakankamai lėšų atsiskaityti už sumą, kuri sandorio šaliai buvo paskirta atliekant likvidumo mažinimo operaciją;
8.3. Laikoma, kad sandorio šalis pažeidė dvišalių procedūrų tvarką, jei:
8.3.1. neįkeičia pakankamai tinkamo turto arba jeigu ji neperveda pakankamai lėšų atsiskaityti už sandorius, sudarytus taikant dvišales procedūras;
8.3.2. neužtikrina įkaitu dvišalio sandorio bet kuriuo metu iki jo pabaigos dienos atitinkamomis įkaito vertės išlaikymo prievolėmis;
8.4. Laikoma, kad sandorio šalis pažeidė turto panaudojimo tvarką, jei ji:
8.4.1. naudoja turtą, kuris yra arba tapo netinkamas, arba kurio sandorio šalis negali naudoti dėl, pavyzdžiui, glaudžių ryšių tarp emitento arba garanto ir sandorio šalies arba dėl jų tapatybės); (arba)
8.5. Laikoma, kad sandorio šalis pažeidė dienos pabaigos procedūrų ir sąlygų, leidžiančių pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, tvarką, jei ši sandorio šalis turi neigiamą likutį MM sąskaitoje ir netenkina Taisyklėse nustatytų sąlygų pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe.
8.6. Konkursų ar dvišalių procedūrų tvarką pažeidusiai sandorio šaliai Lietuvos bankas skiria baudą, kurios dydis lygus sumai, lygiai 2,5 procentinio punkto padidintai pažeidimo pradžios metu taikytai ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normai, apskaičiuojamai nuo tinkamo turto vertės, kurios sandorio šalis neįkeitė, arba lėšų sumos, už kurią sandorio šalis negalėjo atsiskaityti, padaugintos iš koeficiento X/360 (X – skaičius kalendorinių dienų, daugiausia – septynios dienos, kai sandorio šalis negalėjo įkeisti tinkamo turto arba pervesti paskirtos lėšų sumos per operacijos terminą).
8.7. Turto panaudojimo tvarką pažeidusiai sandorio šaliai Lietuvos bankas skiria baudą, kurios dydis lygus 2,5 procentinio punkto padidintai pažeidimo pradžios metu taikytai ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normai, apskaičiuojamai atitinkamai nuo netinkamo turto arba turto, kurio sandorio šalis negali naudoti, sumos, kurią sandorio šalis pateikė NCB arba ECB, arba kurios sandorio šalis neatsiėmė iki prasidedant aštuntai kalendorinei dienai po įvykio, po kurio tinkamas turtas tapo netinkamas arba toliau negalėjo būti naudojamas sandorio šalies kaip įkaitas, padaugintos iš koeficiento X/360 (X –skaičius kalendorinių dienų, daugiausia – septynios dienos, kai sandorio šalis pažeidė turto panaudojimo tvarką).
8.8. Dienos pabaigos procedūrų ir sąlygų, leidžiančių pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, tvarką pažeidusiai sandorio šaliai Lietuvos bankas skiria baudą, kurios dydis lygus 5 procentiniais punktais padidintai pažeidimo pradžios metu taikytai ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normai, apskaičiuojamai nuo sumos, kuria ribinio skolinimosi galimybe buvo pasinaudota pažeidus minėtą tvarką. Sandorio šaliai per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį pakartotinai pažeidus dienos pabaigos procedūrų ir sąlygų, leidžiančių pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, tvarką, už šį pažeidimą skiriamai baudai apskaičiuoti taikoma palūkanų norma padidinama 2,5 procentinio punkto už kiekvieną pakartotinį pažeidimą.
8.9. Jei Taisyklių 8.6–8.8 papunkčiuose nustatyta tvarka apskaičiavus taikytiną baudą gauta suma yra mažesnė nei 500 eurų, Lietuvos bankas taiko nustatytą 500 eurų baudą.
8.10. Per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį trečią kartą konkursų ar dvišalių procedūrų tvarką pažeidusiai sandorio šaliai, be Taisyklių 8.6 papunktyje nurodytos baudos, Lietuvos bankas laikinai apriboja teisę dalyvauti tolesnėse tos pačios rūšies ir pagal tas pačias procedūras Lietuvos banko vykdomose Eurosistemos atvirosios rinkos operacijose šiam laikotarpiui:
8.10.1. vienam mėnesiu – jeigu minėto pažeidimo atveju nepateikto įkaito arba lėšų suma sudaro iki 40 proc. visos pateiktino įkaito arba lėšų sumos;
8.10.2. dviem mėnesiams – jeigu minėto pažeidimo atveju nepateikto įkaito arba lėšų suma sudaro nuo 40 iki 80 proc. visos pateiktino įkaito arba lėšų sumos;
8.11. Per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį trečią kartą turto panaudojimo tvarką pažeidusiai sandorio šaliai, be Taisyklių 8.7 papunktyje numatytos baudos, Lietuvos bankas laikinai apriboja teisę dalyvauti tolesnėje tos pačios rūšies ir pagal tas pačias procedūras vykdomoje Eurosistemos atvirosios rinkos operacijoje.
8.12. Ypatingais atvejais, atsižvelgiant į sandorio šalies padaryto pažeidimo (-ų) rimtumą, pirmiausia atsižvelgiant į operacijų sumas, dažnumą arba trukmę, be Taisyklių 8.6–8.8 papunkčiuose numatytos baudos, Lietuvos bankas turi teisę sandorio šaliai trims mėnesiams apriboti teisę dalyvauti visose Lietuvos banko vykdomose Eurosistemos pinigų politikos operacijose.
8.13. Šiurkščiai privalomųjų atsargų reikalavimus pažeidusiai sandorio šaliai Lietuvos bankas turi teisę ir laikinai apriboti teisę dalyvauti Lietuvos banko vykdomose Eurosistemos atvirosios rinkos operacijose.
8.14. Jei Lietuvos bankas sandorio šaliai taiko bet kurį iš Taisyklių 8.10–8.13 papunkčiuose numatytų teisių apribojimų, toks pats teisių apribojimas Lietuvos banko sprendimu gali būti taikomas ir kitose valstybėse narėse įsteigtiems minėtos sandorio šalies filialams.
8.15. Ypatingais atvejais, atsižvelgęs į pažeidimo aplinkybes ir gavęs išankstinį ECB sutikimą, Lietuvos bankas turi teisę už šiame skyriuje numatytus pažeidimus sandorio šaliai visiškai ar iš dalies neskirti baudų ir (arba) laikinai neapriboti teisės dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose.
IX SKYRIUS
LIETUVOS BANKO TEISĖS, JEI SANDORIO ŠALIS NEVYKDO ĮSIPAREIGOJIMŲ, IR ATSARGUMO SUMETIMAIS
9.1. Atsargumo sumetimais arba, jeigu sandorio šaliai nevykdo visų ar dalies įsipareigojimų, numatytų Taisyklėse ar kituose Eurosistemos pinigų politikos operacijas reglamentuojančiuose teisės aktuose, Lietuvos bankas turi teisę imtis veiksmų savo teisėms ir interesams apsaugoti.
9.2. Laikoma, kad sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, jei įvyksta bet kuris iš toliau nurodytų įsipareigojimų nevykdymo įvykių:
9.2.1. kompetentinga teismo arba kita institucija priima sprendimą sandorio šaliai taikyti bankroto ar likvidavimo procedūrą arba paskirti jai likvidatorių ar panašų pareigūną, arba taikyti bet kokią kitą analogišką procedūrą;
9.2.2. kompetentinga teismo arba kita institucija priima sprendimą sandorio šaliai taikyti reorganizavimo priemonę arba kitą analogišką procedūrą, kuria siekiama apsaugoti arba atkurti sandorio šalies finansinę būklę ir išvengti Taisyklių 9.2.1 papunktyje nurodytos rūšies sprendimo;
9.2.3. sandorio šalis raštu pareiškia, kad ji negali sumokėti visų ar bet kokios dalies savo skolų arba įvykdyti savo įsipareigojimų, atsirandančių dėl pinigų politikos sandorių, arba ji sudaro su savo kreditoriais savanorišką bendrą sutartį ar planą, arba jei sandorio šalis yra nemoki ar laikoma, kad ji yra nemoki, arba laikoma, kad ji negali sumokėti savo skolų;
9.2.4. yra vykdomi procedūriniai žingsniai ar kiti veiksmai prieš priimant sprendimą pagal Taisyklių 9.2.1 arba 9.2.2 papunkčiuose numatytas procedūras, taip pat tada, kai sandorio šaliai yra paskelbiamas veiklos apribojimas (moratoriumas) arba kompetentingam teismui yra pateikiamas ieškinys dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sandorio šaliai;
9.2.5. bet koks sandorio šalies pareiškimas arba kitas prieš sudarant sutartį padarytas pranešimas ar suprantamas kaip tos sandorio šalies padarytas pranešimas pagal taikytinas teisės aktų nuostatas yra pripažįstamas klaidingu arba neteisingu;
9.2.6. leidimas sandorio šaliai užsiimti veikla pagal Direktyvą 2006/48/EB arba Direktyvą 2004/39/EB įgyvendinančias nacionalines teisės aktų nuostatas, kaip tai atitinkamai įgyvendinta atitinkamoje valstybėje narėje, yra panaikinamas, sustabdomas arba atšaukiamas;
9.2.7. sandorio šalis yra laikinai nušalinama arba pašalinama iš bet kurios mokėjimų sistemos arba sistemos, kurioje atliekami mokėjimai pagal pinigų politikos sandorius (išskyrus valiutų apsikeitimo sandorius), narių arba ji yra laikinai nušalinta arba pašalinta iš bet kurios vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos, naudojamos atsiskaityti už Eurosistemos pinigų politikos sandorius, narių;
9.2.8. sandorio šaliai taikomos Direktyvos 2006/48/EB 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nurodytos arba kitos panašios priemonės;
9.2.9. grįžtamųjų sandorių atveju sandorio šalis nesilaiko Taisyklių 6.9–6.11 papunkčių nuostatų dėl rizikos kontrolės priemonių;
9.2.10. įkaitu užtikrintų paskolų atveju sandorio šalis nepateikia įkaito arba negrąžina paskolos nustatytomis šių mokėjimų ir pervedimų dienomis;
9.2.11. terminuotųjų indėlių atveju sandorio šalis nesumoka sandorio sumos tokiems mokėjimams nustatytomis dienomis;
9.2.12. sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų (pavyzdžiui, įvyksta įvykis, panašus į bet kurį Taisyklių 9.2.1–9.2.20 papunkčiuose nurodytą įvykį) pagal sutartį, sudarytą dėl bet kurio Eurosistemos nacionalinio centrinio banko užsienio atsargų, nuosavų lėšų ar finansinio turto valdymo;
9.2.13. sandorio šalis nepateikia reikiamos informacijos, taip sukeldama neigiamų padarinių Lietuvos bankui, ECB ar Eurosistemai;
9.2.14. sandorio šalis neįvykdo bet kurio savo įsipareigojimo, numatyto Taisyklėse dėl grįžtamųjų sandorių, ir (jeigu galėtų ištaisyti) neištaiso šios padėties įkaitu užtikrintų paskolų atveju per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą po to, kai Lietuvos bankas pateikia įspėjimą;
9.2.15. įvyksta sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo įvykis pagal bet kokią sutartį su bet kuriuo kitu Eurosistemos nariu, sudarytą siekiant vykdyti pinigų politikos operacijas, pagal kurią tas kitas NCB pasinaudojo savo teise dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš terminą užbaigti bet kokį sandorį pagal minėtą sutartį;
9.2.16. sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos Sutarties 75 straipsnyje numatytos priemonės, apribojančios sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas ar kitą turtą;
9.2.17. sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos valstybės narės nustatytos priemonės, ribojančios sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas ar kitą turtą;
9.2.18. visam sandorio šalies turtui arba reikšmingai jo daliai taikoma nutartis dėl šio turto įšaldymo, areštas, konfiskavimas ar bet kokia kita procedūra, kuria siekiama apsaugoti viešąjį interesą arba sandorio šalies kreditorių teises;
9.2.19. sandorio šalies visas turtas arba reikšminga jo dalis perduodami kitam asmeniui ar subjektui;
9.2.20. įvyksta arba tampa tikėtina, kad įvyks kitas įvykis, dėl kurio gali kilti grėsmė, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų, nustatytų Taisyklėse, kituose Eurosistemos pinigų politikos operacijas reglamentuojančiuose teisės aktuose ar bet kokiuose susitarimuose, kurių sandorio šalis privalo laikytis dėl Eurosistemos pinigų politikos operacijų, arba įsipareigojimų pagal kitus sandorio šalies ir Lietuvos banko ar bet kurio kito NCB santykiams taikytinus teisės aktus.
9.3. Įvykus bet kuriam Taisyklių 9.2.1–9.2.20 papunkčiuose nurodytam įsipareigojimų nevykdymo įvykiui, be Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 53 straipsnyje numatytų teisių, Lietuvos bankas turi teisę:
9.3.1. sustabdyti, apriboti arba panaikinti sandorio šalies teisę naudotis Eurosistemos atvirosios rinkos operacijomis;
9.3.2. sustabdyti, apriboti arba panaikinti sandorio šalies teisę naudotis Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis;
9.3.3. vienašališkai nutraukti visas su sandorio šalimi sudarytas ir įsipareigojimų nevykdymo įvykio metu galiojusias sutartis ir sandorius;
9.3.4. reikalauti nedelsiant įvykdyti įsipareigojimus, kurių terminas dar nėra suėjęs ar kurie yra sąlyginiai;
9.3.5. panaudoti sandorio šalies indėlius ir kitas lėšas Lietuvos banke savo reikalavimams sandorio šaliai patenkinti;
9.3.6. sustabdyti bet kokių savo įsipareigojimų sandorio šaliai vykdymą, kol sandorio šalis visiškai neįvykdys įsipareigojimų Lietuvos bankui;
9.3.8. reikalauti atlyginti visus nuostolius, patirtus dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo;|
9.4. Įvykus bet kuriam Taisyklių 9.2.4–9.2.15 ar 9.2.18–9.2.20 papunkčiuose nurodytam įsipareigojimų nevykdymo įvykiui, pasinaudoti Taisyklių 9.3 papunktyje nustatytomis teisėmis Lietuvos bankas gali tik tada, kai Lietuvos bankas sandorio šaliai praneša apie įvykusį įsipareigojimų nevykdymo įvykį ir sueina šiame pranešime Lietuvos banko nurodytas terminas dėl minėto įvykio susidariusiai padėčiai ištaisyti, kuris negali būti ilgesnis nei 3 darbo dienos. Įvykus kitiems Taisyklėse nurodytiems įsipareigojimų nevykdymo įvykiams Lietuvos bankas sandorio šalį informuoja, kad įvyko minėtas įvykis, tačiau pasinaudoti Taisyklių 9.3 papunktyje nustatytomis teisėmis Lietuvos bankas gali nedelsdamas.
9.5. Nors ir nėra įvykęs šiame skyriuje numatytas sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo įvykis, Lietuvos bankas atsargumo sumetimais turi teisę:
9.5.1. laikinai apriboti arba panaikinti sandorio šalies teisę dalyvauti Lietuvos banko vykdomose Eurosistemos pinigų politikos operacijose;
X SKYRIUS
KEITIMASIS INFORMACIJA TARP LIETUVOS BANKO IR SANDORIŲ ŠALIŲ
10.1. Sudarydami Bendrąją Lietuvos banko vykdomų Eurosistemos pinigų politikos operacijų sutartį (žr. Taisyklių 1 priedą), Lietuvos bankas ir sandorio šalis apsikeičia visa sandoriams sudaryti ir vykdyti reikalinga informacija – antspaudu ir vadovo parašu patvirtintais sąrašais asmenų, įgaliotų teikti pasiūlymus ir pasirašyti paraiškas su pasiūlymais, sudaryti sandorius konkurse arba sudaryti tiesioginius sandorius, pasirašyti pranešimus apie konkurse patenkintus pasiūlymus ir sandorių patvirtinimus, įgaliotų teikti kitą informaciją ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su sandorių sudarymu ir vykdymu, ir šių asmenų parašų pavyzdžiais, taip pat telefono, fakso numeriais, pašto ir elektroninio pašto adresais, atsiskaitymų rekvizitais ir kita reikalinga informacija.
10.2. Sandorio šalis ir Lietuvos bankas privalo nedelsdami pranešti vienas kitam elektroniniu paštu arba faksu, o per 5 (penkias) darbo dienas – paštu, apie Taisyklių 10.1 papunktyje nurodytos informacijos pasikeitimus.
10.3. Lietuvos bankas turi teisę gauti visą su sandorio šalimi ir Eurosistemos pinigų politikos operacijomis susijusią informaciją iš sandorių šalių, kitose valstybėse įsteigtų finansų įstaigų, taip pat kitų valstybių priežiūros institucijų. Jei tai būtina pinigų politikai vykdyti, Lietuvos bankas gali dalytis informacija apie sandorio šalies veiklą su ECB, NCB ir kompetentingomis priežiūros institucijomis. Ši informacija yra saugoma teisės aktų nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
TREČIŲJŲ ASMENŲ TEISĖS
11.1. Perleisti, užtikrinti savo ar kitų asmenų įsipareigojimų įvykdymą ar kitaip suvaržyti iš Taisyklių kylančias teises ir (arba) įsipareigojimus sandorio šalis gali tik turėdama išankstinį rašytinį Lietuvos banko sutikimą.
XII SKYRIUS
PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJŲ VYKDYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ KEITIMAS
12.1. Nepažeidžiant ECB teisės bet kada pakeisti Eurosistemos pinigų politikos operacijų vykdymo tvarką, sąlygas, priemones ir procedūras, taip pat sustabdyti ar nutraukti šių operacijų vykdymą, Lietuvos bankas turi teisę bet kada vienašališkai pakeisti Taisyklių, taip pat su sandorių šalimis pasirašytų Bendrųjų Lietuvos banko vykdomų pinigų politikos operacijų sutarčių nuostatas. Sandorių šalys apie šiuos pakeitimus informuojamos raštu ir elektroniniu būdu, taip pat nurodomas šių pakeitimų įsigaliojimo momentas.