Nr. DOK-375
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08862-2023-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 29 d. paduotu ieškovės mažosios bendrijos „Ffortuna“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Byloje skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas atmesti ieškinio reikalavimus priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „ES Trading“ ir E. S. 18 372,88 Eur skolos, atitinkamai 5 procentų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Skundžiami teismų procesiniai sprendimai priimti neįvertinus visų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl paskolos sampratos, taip pat netinkamai aiškinant pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, įtvirtintą CK 6.305 straipsnyje. Teismų neteisingos išvados buvo padarytos remiantis tik ginčo šalių ir liudytojos paaiškinimais, neatsižvelgta, kad ieškovę ir atsakovą E. S. bei ieškovę ir liudytoją sieja itin konfliktiški santykiai, bei byloje nebuvus įrodymų, kurie būtų leidę teismams spręsti egzistuojant pirkimo–pardavimo santykius, todėl buvo netinkamai taikytas ir CK 6.195 straipsnis, nustatantis, kad jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Teismai nepagrįstai užpildė šią spragą ir sprendė, kad ginčo šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškovės (pardavėjos) pareigą perduoti daiktus, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai gavo prekes už 22 872,88 Eur. Dėl to buvo netinkamai taikytas CK 6.317 straipsnis. Pagal kasacinio teismo praktiką pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį nurodyta CK 6.317 straipsnyje, kiti straipsniai detalizuoja pardavėjo pareigos perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jų įvykdymą (daiktų perdavimo vieta ir momentas nustatyti CK 6.318 straipsnyje, daiktų perdavimo terminas – CK 6.319 straipsnyje, pardavėjo pareiga patvirtinti daiktų nuosavybės teisę aprašyta CK 6.321 straipsnyje). Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto realų perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006).
3. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ne tik veiksmus, kurie reikalingi daiktui faktiškai perduoti, bet ir daikto valdymo perdavimą pirkėjui, bei bet kokių pirkėjo valdymo teisės kliūčių pašalinimą, kad pirkėjas galėtų valdyti daiktą nuosavybės teise. CK 6.317 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamos pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymas siejamas su dviem sąlygomis: pardavėjas turi perduoti daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų jį valdyti; turi būti pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu įvykdytos abi šios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013; 2009 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2009). Bylą nagrinėję teismai, nors pripažino, jog byloje nėra nei pirkimo–pardavimo sutarties, nei PVM sąskaitų–faktūrų, važtaraščių, susirašinėjimų, kurie galėtų leisti spręsti buvus pirkimo–pardavimo santykius, tačiau konstatavo susiklosčius pirkimo–pardavimo santykius. Tokią išvadą teismai padarė remdamiesi tik atsakovų ir jų pakviestos liudytojos parodymais. Dėl to buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti F. S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2025 m. sausio 29 d. AB Swedbank banko mokėjimo nurodymu Nr. 118 už ieškovės mažosios bendrijos „Ffortuna“ kasacinį skundą sumokėtą 413 (keturių šimtų trylikos) Eur žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZN95956).
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.