LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL CHEMIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO

2015 m. liepos 23 d. Nr. V-808

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi:

1. T v i r t i n u Chemijos studijų krypties aprašą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Chemijos studijų krypties aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. ISAK- 87 „Dėl Studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ 1.1 papunktį (su visais Chemijos studijų krypties reglamento pakeitimais ir papildymais).

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                               Audronė Pitrėnienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-808

CHEMIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Chemijos studijų krypties aprašas reglamentuoja specialiuosius chemijos studijų krypties studijų programų reikalavimus.

2.  Chemijos studijų krypties aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Europos chemijos teminio tinklo asociacijos (ECTN) chemijos eurobakalauro ir euromagistro laipsnį suteikiančių programų pagrindinius standartus ir akreditavimo kriterijus (http://ectn-assoc.cpe.fr/chemistry-eurolabels).

3.  Chemijos studijų krypties aprašas taikomas chemijos krypties pirmosios pakopos koleginėms bei universitetinėms ir antrosios pakopos universitetinėms studijų programoms. Aprašas suteikia bendras gaires, padedančias geriau išreikšti programos studijų rezultatus, tačiau jis nėra studijų programos ar studijų dalykų detalaus turinio specifikacija.

4.  Aprašo paskirtis:

4.1.      Padėti aukštosioms mokykloms rengti, vykdyti ir vertinti chemijos studijų krypties programas;

4.2.      Informuoti studentus ir darbdavius apie įgyjamas žinias ir gebėjimus;

4.3.      Orientuoti ekspertus, kurie vertina chemijos studijų krypties programas.

5.  Chemijos studijų kryptis priklauso fizinių mokslų sričiai. Chemijos studijų kryptis apima tokias šakas: Taikomąją chemiją, Neorganinę chemiją, Struktūrinę chemiją, Aplinkos chemiją, Medicininę chemiją, Organinę chemiją, Fizikinę chemiją, Analizinę chemiją, Polimerų chemiją.

6.  Baigus chemijos studijų krypties studijas įgyjamas:

6.1.      Baigus koleginių studijų programas – chemijos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas bei diplomo priedėlis;

6.2.      Baigus universitetinių studijų pirmosios pakopos programas – chemijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas bei diplomo priedėlis;

6.3.      Baigus universitetinių studijų antrosios pakopos programas – chemijos magistro kvalifikacinis laipsnis arba magistro kvalifikacinis laipsnis ir išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas bei diplomo priedėlis.

7.       Chemijos studijų kryptis gali būti gretutinė pirmosios studijų pakopos studijų programos kryptis.

8.  Chemijos studijų krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir (ar) ištęstine studijų forma. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:

8.1. Į chemijos studijų krypties pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios;

8.2. Rekomenduojama, kad į antrosios pakopos studijas būtų priimami asmenys įgiję ne žemesnį kaip bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir atitinkantys universiteto nustatytus reikalavimus. Pirmosios pakopos studijų metu pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti gebėjimą studijuoti chemijos studijų krypties magistrantūros studijų programas. Pasirengimas studijuoti gali būti įgyjamas papildomųjų studijų metu;

9.  Suteikiami profesinio bakalauro ir bakalauro kvalifikaciniai laipsniai atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą, magistro kvalifikacinis laipsnis – septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPTIES sampratA

10.  Chemija yra mokslas, kuris atomų ir molekulių lygmeniu sistemingai nagrinėja materijos sudėtį, savybes ir elgseną.

11.       Chemija sujungia matematiką bei fiziką su gyvybės ir taikomaisiais mokslais.

12.       Chemija yra skirstoma į keturias pagrindines šakas:

12.1.    Į organinę chemiją, kuri tiria anglies turinčių junginių ir jų darinių struktūrą, sudėtį, savybes ir sintezę;

12.2.    Į neorganinę chemiją, kuri tiria visas kitas medžiagas – neorganinius ir organometalinius junginius;

12.3.    Į fizikinę chemiją, kuri, vartodama šiuolaikinės fizikos sąvokas ir naudodamasi jos dėsniais, aprašo cheminius reiškinius;

12.4.    Į analizinę chemiją, kuri nustato gamtinių ir sintetinių medžiagų cheminių sudedamąsias dalis, nagrinėja jų išskyrimą, taip pat kiekybinį nustatymą.

13.       Chemijos studijos apima visas pagrindines chemijos šakas. Vienodas dėmesys skiriamas tiek pačioms studijoms, tiek jų apimčiai. Mokymo programos gali būti sudaromos remiantis tematika, įtraukiant dalykus, kurie apima kelias šakas ir nagrinėja chemijos sąlytį su kitais dalykais (pavyzdžiui, cheminė biologija, cheminė fizika), taip pat paliečia taikomuosius aspektus (pavyzdžiui, aplinkos chemija, medžiagų chemija, medicininė chemija). 

14.       Į chemijos studijų programą turi būti įtrauktas biochemijos kursas, taip pat praktikos programa, parengta aukštojo mokslo institucijos ir darbdavio, kurią sudarytų įmonėje atliekamas chemijos projektas, ir specializuotos, su projektu susijusios studijos.

15.       Chemijos specialistai turi būti pasirengę neapsiriboti studijų metu gautomis žiniomis ir savarankiškai mokytis visą gyvenimą.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI Studijų rezultatai

16.     Šiame skyriuje pateikiami siekiamieji pamatiniai chemijos studijų krypties studijų rezultatai, taikytini bet kuriai šios studijų krypties programai, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų detalaus turinio specifikacija.

17.       Pirmosios studijų pakopos (profesinio bakalauro) studijų rezultatai:

17.1.    Žinios, jų taikymas:

17.1.1. Pagrindiniai chemijos terminijos, nomenklatūros, konvencijų ir vienetų aspektai;

17.1.2. Pagrindinių medžiagos būsenų charakteristika ir teorijos, aprašančios šias būsenas;

17.1.3. Kvantinės mechanikos principai ir jų taikymas, aprašant atomų ir molekulių struktūrą bei savybes;

17.1.4. Ryšys tarp medžiagą sudarančių atomų ir molekulių, taip pat visos medžiagos savybių;

17.1.5. Vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūra ir svarbiausi jos tyrimo metodai;

17.1.6. Periodinės elementų lentelės grupių elementų ir jų junginių būdingosios savybės;

17.1.7. Pagrindiniai cheminių reakcijų tipai ir svarbiausi jų bruožai;

17.1.8. Cheminės termodinamikos ir cheminės kinetikos pagrindai;

17.1.9. Neorganinių ir organinių junginių prigimtis ir savybės;

17.1.10.  Organinių molekulių funkcinių grupių savybės;

17.1.11.  Alifatinių, aromatinių, heterociklinių ir metalų organinių junginių savybės;

17.1.12.  Pagrindiniai neorganinės ir organinės sintezės būdai;

17.1.13.  Kokybinės ir kiekybinės cheminės analizės metodai ir teoriniai pagrindai;

17.1.14.  Gamtiniai ir sintetiniai stambiamolekuliai junginiai ir jų savybės;

17.1.15.  Svarbiausi biocheminiai procesai, biomolekulių struktūra ir cheminės savybės;

17.1.16.  Žinios apie svarbiausius technologinius procesus, taikomus chemijos pramonėje;

17.1.17.  Žinios apie elektrocheminius procesus – metalų koroziją ir energijos kaupimą;

17.1.18.  Matematikos ir fizikos pagrindų taikymas chemijos problemoms spręsti;

17.2.    Gebėjimai vykdyti tyrimus:

17.2.1. Gebėjimas suformuluoti tiriamojo darbo tikslą ir uždavinius;

17.2.2. Gebėjimas surasti ir analizuoti chemijos mokslinę ir informacinę literatūrą;

17.2.3. Gebėjimas parengti tiriamojo darbo metodiką;

17.2.4. Gebėjimas taikyti įvairių chemijos sričių teorines žinias, atliekant tyrimus, analizuojant rezultatus ir juos vertinant;

17.2.5. Gebėjimas apibendrinti cheminio tyrimo rezultatus ir formuluoti išvadas;

17.2.6. Gebėjimas atlikti technologinį eksperimentą gamybinėmis sąlygomis ir įvertinti eksperimento duomenis.

17.3.    Specialieji gebėjimai:

17.3.1. Gebėjimas naudotis standartine laboratorijų įranga bei prietaisais ir juos prižiūrėti;

17.3.2. Gebėjimas saugiai elgtis chemijos laboratorijoje pagal darbo saugos reikalavimus;

17.3.3. Gebėjimas saugiai elgtis su cheminėmis medžiagomis;

17.3.4. Gebėjimas spręsti praktines chemijos problemas, remiantis įgytomis chemijos žiniomis ir praktiniais įgūdžiais;

17.3.5. Gebėjimas parinkti tinkamą metodiką cheminių junginių sintezei ar analizei atlikti;

17.3.6. Gebėjimas interpretuoti duomenis, gautus atlikus laboratorinius stebėjimus ir matavimus;

17.3.7. Gebėjimas stebėti ir matuoti kiekybinio ir kokybinio pobūdžio chemines savybes, cheminius kitimus, juos sistemingai ir patikimai dokumentuoti;

17.3.8. Gebėjimas formuluoti praktinės veiklos problemą, planuoti, projektuoti veiklos eigą ir kontroliuoti atlikimą;

17.3.9. Gebėjimas vertinti žaliavų, pusgaminių ir gatavų produktų kokybę ir saugą;

17.3.10.  Gebėjimas planuoti technologinį procesą;

17.3.11.  Gebėjimas valdyti ir kontroliuoti turimus materialinius išteklius;

17.3.12.  Gebėjimas išmanyti produktų gamybos technologijų standartus, jų kūrimo ir vertinimo tvarką.

17.4.    Socialiniai gebėjimai:

17.4.1. Gebėjimas pristatyti cheminio eksperimento ar tyrimo rezultatus raštu ar žodžiu specialistų ir ne specialistų auditorijai;

17.4.2. Gebėjimas koordinuoti projektinę veiklą;

17.4.3. Gebėjimas bendrauti taisyklinga lietuvių ir užsienio kalba (žodžiu ir raštu);

17.4.4. Gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir motyvuoti žmones siekiant bendrų tikslų;

17.4.5. Gebėjimas organizuoti ir užtikrinti saugų darbą chemijos laboratorijose ir chemijos įmonėse;

17.4.6. Gebėjimas dirbti tarpdalykinėje grupėje.

17.5.    Asmeniniai gebėjimai:

17.5.1. Gebėjimas planuoti ir organizuoti savarankišką darbą ir mokymąsi;

17.5.2. Gebėjimas veikti ir prisitaikyti prie naujų situacijų;

17.5.3. Gebėjimas plėsti savo profesinės veiklos kompetencijas;

17.5.4. Gebėjimas dirbti savarankiškai, atsakingai, kruopščiai;

17.5.5. Gebėjimas jausti moralinę atsakomybę už savo darbo rezultatus ir jų poveikį kolektyvui ir visuomenei.

18.    Pirmosios studijų pakopos (bakalauro) studijų rezultatai:

18.1. Žinios, jų taikymas:

18.1.1. Pagrindiniai chemijos terminijos, nomenklatūros, konvencijų ir vienetų aspektai;

18.1.2. Pagrindinių medžiagos būsenų charakteristika ir teorijos, aprašančios šias būsenas;

18.1.3. Kvantinės mechanikos principai ir jų taikymas, aprašant atomų bei molekulių struktūrą ir savybes;

18.1.4. Ryšys tarp medžiagą sudarančių atomų bei molekulių savybių ir visos medžiagos savybių;

18.1.5. Vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūra ir svarbiausi jos tyrimo metodai;

18.1.6. Periodinės elementų lentelės grupių elementų ir jų junginių būdingosios savybės;

18.1.7. Pagrindiniai cheminių reakcijų tipai ir svarbiausi jų bruožai;

18.1.8. Termodinamikos dėsniai ir jų taikymas chemijoje;

18.1.9. Cheminės kinetikos pagrindai;

18.1.10.  Neorganinių ir organinių junginių prigimtis ir savybės;

18.1.11.  Organinių molekulių funkcinių grupių savybės;

18.1.12.  Alifatinių, aromatinių, heterociklinių ir metalų organinių junginių savybės;

18.1.13.  Pagrindiniai neorganinės ir organinės sintezės būdai;

18.1.14.  Kokybinės ir kiekybinės cheminės analizės metodai ir teoriniai pagrindai;

18.1.15.  Gamtiniai ir sintetiniai stambiamolekuliai junginiai ir jų savybės;

18.1.16.  Svarbiausi biocheminiai procesai, biomolekulių struktūra ir cheminės savybės;

18.1.17.  Žinios apie svarbiausius technologinius procesus, taikomus chemijos pramonėje;

18.1.18.  Žinios apie elektrocheminius procesus – metalų koroziją ir energijos kaupimą;

18.1.19.  Matematikos ir fizikos pagrindų taikymas chemijos problemoms spręsti;

18.2.    Gebėjimai vykdyti tyrimus:

18.2.1. Gebėjimas suformuluoti tiriamojo darbo tikslą ir uždavinius;

18.2.2. Gebėjimas surasti ir analizuoti chemijos mokslinę ir informacinę literatūrą;

18.2.3. Gebėjimas parengti tiriamojo darbo metodiką;

18.2.4. Gebėjimas taikyti įvairių chemijos sričių teorines žinias, atliekant tyrimus, analizuojant rezultatus ir juos vertinant;

18.2.5. Gebėjimas apibendrinti cheminio tyrimo rezultatus ir formuluoti išvadas.

18.3.    Specialieji gebėjimai:

18.3.1. Gebėjimas naudotis standartine laboratorijų įranga bei prietaisais ir juos prižiūrėti;

18.3.2. Gebėjimas saugiai elgtis chemijos laboratorijoje pagal darbo saugos reikalavimus;

18.3.3. Gebėjimas saugiai elgtis su cheminėmis medžiagomis;

18.3.4. Gebėjimas spręsti praktines chemijos problemas, remiantis įgytomis chemijos žiniomis ir praktiniais įgūdžiais;

18.3.5. Gebėjimas parinkti tinkamą metodiką cheminių junginių sintezei ar analizei atlikti;

18.3.6. Gebėjimas interpretuoti duomenis, gautus atlikus laboratorinius stebėjimus ir matavimus;

18.3.7. Gebėjimas stebėti ir matuoti kiekybinio bei kokybinio pobūdžio chemines savybes, cheminius kitimus, juos sistemingai ir patikimai dokumentuoti;

18.3.8. Gebėjimas formuluoti praktinės veiklos problemą, planuoti, projektuoti veiklos eigą ir kontroliuoti atlikimą;

18.3.9. Gebėjimas priimti inovatyvius sprendimus ir įvertinti socialines pasekmes.

18.4.    Socialiniai gebėjimai:

18.4.1. Gebėjimas pristatyti cheminio eksperimento ar tyrimo rezultatus raštu ar žodžiu specialistų ir ne specialistų auditorijai;

18.4.2. Gebėjimas koordinuoti projektinę veiklą;

18.4.3. Gebėjimas bendrauti taisyklinga lietuvių ir užsienio kalba (žodžiu ir raštu);

18.4.4. Gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir motyvuoti žmones, siekiant bendrų tikslų;

18.4.5. Gebėjimas organizuoti ir užtikrinti saugų darbą chemijos laboratorijose ir chemijos įmonėse;

18.4.6. Gebėjimas dirbti tarpdalykinėje grupėje.

18.5.    Asmeniniai gebėjimai:

18.5.1. Gebėjimas planuoti ir organizuoti savarankišką darbą ir mokymąsi;

18.5.2. Gebėjimas veikti ir prisitaikyti prie naujų situacijų;

18.5.3. Gebėjimas plėsti savo profesinės veiklos kompetencijas;

18.5.4. Gebėjimas dirbti savarankiškai, atsakingai, kruopščiai;

18.5.5. Gebėjimas jausti moralinę atsakomybę už savo darbo rezultatus ir jų poveikį kolektyvui bei visuomenei.

19.       Antrosios studijų pakopos (magistro) studijų rezultatai:

19.1.    Žinios, jų taikymas:

19.1.1. Specializuotos chemijos srities teorijų, koncepcijų, principų bei faktų žinios ir supratimas;

19.1.2. Gebėjimas integruoti įvairių chemijos sričių žinias nežinomoms problemoms spręsti;

19.1.3. Naujausių chemijos mokslo pasiekimų, teorijų, idėjų bei principų išmanymas, kritinis jų vertinimas ir taikymas tiriamajame darbe.

19.2.    Gebėjimai vykdyti tyrimus:

19.2.1. Gebėjimas suformuluoti mokslo tiriamojo darbo tikslą ir uždavinius;

19.2.2. Gebėjimas surasti, analizuoti ir kritiškai vertinti chemijos mokslinę bei informacinę literatūrą;

19.2.3. Gebėjimas kritiškai vertinti chemijos teorijos žinias ir tyrimo metodus;

19.2.4. Gebėjimas savarankiškai planuoti ir atlikti eksperimentą, kritiškai vertinti eksperimento (mokslinio tyrimo) procedūras ir rezultatus;

19.2.5. Gebėjimas apdoroti ir interpretuoti mokslinio tyrimo duomenis, taikant kompiuterines programas (informacines ir komunikacines technologijas);

19.2.6. Gebėjimas parengti tiriamojo darbo metodiką, sprendžiant nežinomas problemas;

19.2.7. Gebėjimas apibendrinti cheminio tyrimo rezultatus ir formuluoti išvadas;

19.2.8. Gebėjimas suvokti eksperimentinių duomenų tikslumo ribas ir atsižvelgti į jas planuojant tolesnį tyrimą.

19.3.    Specialieji gebėjimai:

19.3.1. Gebėjimas atlikti nestandartines (sudėtingas) laboratorines procedūras, naudoti medžiagų sintezės ir analizės aparatūrą;

19.3.2. Gebėjimas saugiai elgtis chemijos laboratorijoje pagal darbo saugos reikalavimus;

19.3.3. Gebėjimas saugiai elgtis su cheminėmis medžiagomis;

19.3.4. Gebėjimas spręsti praktines chemijos problemas, remiantis įgytomis chemijos žiniomis ir praktiniais įgūdžiais;

19.3.5. Gebėjimas pasirinkti tinkamą metodiką cheminių junginių sintezei ar analizei atlikti;

19.3.6. Gebėjimas interpretuoti duomenis, gautus atlikus laboratorinius stebėjimus ir matavimus;

19.3.7. Gebėjimas stebėti ir matuoti kiekybinio bei kokybinio pobūdžio chemines savybes, cheminius kitimus, juos sistemingai ir patikimai dokumentuoti;

19.3.8. Gebėjimas formuluoti praktinės veiklos problemą, planuoti, projektuoti veiklos eigą ir kontroliuoti atlikimą;

19.3.9. Gebėjimas priimti inovatyvius sprendimus ir įvertinti socialines pasekmes.

19.4.    Socialiniai gebėjimai:

19.4.1. Gebėjimas pristatyti mokslinio tyrimo rezultatus raštu ar žodžiu specialistų ir ne specialistų auditorijai;

19.4.2. Gebėjimas koordinuoti projektinę veiklą;

19.4.3. Gebėjimas bendrauti taisyklinga lietuvių kalba ir užsienio kalba (žodžiu ir raštu);

19.4.4. Gebėjimas organizuoti ir užtikrinti saugų darbą chemijos laboratorijose bei chemijos įmonėse;

19.4.5. Gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir motyvuoti žmones, siekiant bendrų tikslų;

19.4.6. Gebėjimas dirbti tarpdalykinėje grupėje.

19.5.    Asmeniniai gebėjimai:

19.5.1. Gebėjimas planuoti ir organizuoti savarankišką darbą ir mokymąsi;

19.5.2. Gebėjimas veikti ir prisitaikyti prie naujų situacijų;

19.5.3. Gebėjimas plėsti savo profesinės veiklos kompetencijas;

19.5.4. Gebėjimas dirbti savarankiškai, atsakingai, kruopščiai;

19.5.5. Gebėjimas jausti moralinę atsakomybę už savo darbo rezultatus ir jų poveikį kolektyvui bei visuomenei;

19.5.6. Gebėjimas mąstyti kūrybiškai ir veikti iniciatyviai;

19.5.7. Gebėjimas mąstyti sistemingai ir analitiškai;

19.5.8. Gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje.

IV SKYRIUS

Dėstymas, studijavimas ir vertinimas

20.       Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuota taip, kad studentai galėtų efektyviai pasiekti chemijos krypties studijų programoje numatytus studijų rezultatus.

21.       Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į kintančius darbo rinkos poreikius, naujausius chemijos mokslo pasiekimus ir šiuolaikinės didaktikos reikalavimus. Chemijos krypties studijų programų kūrimo ir tobulinimo gerosios praktikos pavyzdžių rekomenduojama ieškoti Europos chemijos teminio tinklo asociacijos (ECTNA) dokumentuose (ectn-assoc.cpe.fr/network/index.htm). Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų aktualias dalykines žinias, gebėjimus ir praktinius įgūdžius, reikalingus dirbti su chemija susijusiose srityse. Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias bei mokymo metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Į studijas privalo būti įtrauktas tinkamas studentų praktinio darbo chemijos laboratorijoje įgūdžių formavimas.

22.       Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti įvairius dėstymo metodus ir siekti optimaliai išnaudoti turimus materialinius išteklius. Dėstymo metodikos komplekto pasirinkimas priklauso nuo studijų formos (nuolatinė ar ištęstinė) ir dėstytojo nuomonės, kokie yra konkretūs tam tikro dalyko mokymosi tikslai ir ugdytinos kompetencijos. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys dėstymo ir studijavimo metodai, tačiau besiskiriantys užduočių apimtimi ir sudėtingumu:

22.1.    Paskaitos;

22.2.    Laboratoriniai užsiėmimai;

22.3.    Individualios konsultacijos;

22.4.    Seminarai (mokymas nedidelėmis grupėmis);

22.5.    Pratybos;

22.6.    Parodomieji užsiėmimai;

22.7.    Profesinė praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų institucijoje);

22.8.    Individualūs arba komandiniai projektai;

22.9.    Mokymas internetu, naudojant virtualiąją mokymo aplinką;

22.10.  Pažintinės išvykos;

22.11.  Atvejų analizė;

22.12.  Referatų rašymas;

22.13.  Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas;

22.14.  Žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.

23.       Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi išsamiai pristatyti studentams dėstomojo dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, laukiamus studijų rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką ir kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų terminus ir kita).

24.       Studijų vertinimo sistema turi nuolatos užtikrinti grįžtamąją informaciją studentams apie jų mokymosi pasiekimus ir atliktų darbų įvertinimo pagrįstumą. Vertinimo metodai turėtų būti ne tik apibendrinamieji, bet ir formuojamieji bei diagnostiniai. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką, semestrą, kursą ar studijų programą. Formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat stebėti judėjimą siekiamo rezultato link, nustatyti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus, bendradarbiauti su dėstytojais, priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo metodų, užduočių kiekio ir apimties, vertinimo kriterijų.

25.       Dėstytojams turėtų būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, jų taikymo metodiniai aspektai ir vaidmuo studentams įgyjant žinias ir įgūdžius, susijusius su chemijos kryptyje įgyjama kvalifikacija. Dėstytojui paliekama teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus bei kitus veiksnius. Vertindami studijų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais.

26.       Studijų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti pagrįstos aiškiai suformuluotais kriterijais, įgalinančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai parodo, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus reikalavimus. Pasiekti studijų rezultatai vertinami dešimties balų kriterine vertinimo sistema. Gali būti taikomi įvairūs mokymosi pasiekimų vertinimo metodai:

26.1.    Egzaminas raštu ar žodžiu;

26.2.    Baigiamasis darbas ir jo gynimas;

26.3.    Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimas;

26.4.    Uždavinių sprendimas;

26.5.    Žodiniai ir stendiniai pranešimai;

26.6.    Individualaus ar komandinio projekto ataskaita;

26.7.    Praktikos ataskaita;

26.8.    Kolokviumas;

26.9.    Kontroliniai darbai, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo klausimus;

26.10.  Rašto darbai (literatūros apžvalga, esė ir panašiai).

27.       Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas apibendrina studento įgytus bendruosius ir specialiuosius kompetentingumus, atitinkančius profesinio bakalauro, bakalauro ar magistro kvalifikacinius reikalavimus.

V SKYRIUS

Studijų programų vykdymo reikalavimai

28.       Bendrieji reikalavimai chemijos krypties studijų programų dėstytojams ir programų turiniui:

28.1.    Ne mažiau kaip 10 procentų chemijos krypties koleginių studijų programos studijų dalykų turi dėstyti mokslininkai. Daugiau kaip pusė studijų programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomojo dalyko praktinio darbo patirties;

28.2.    Ne mažiau kaip pusę pirmosios pakopos chemijos krypties universitetinių studijų programos studijų dalykų turi dėstyti mokslininkai;

28.3.    Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai studijų programa orientuoja į praktinę veiklą) visų antrosios pakopos chemijos krypties studijų programos studijų dalykų turi dėstyti mokslininkai, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai studijų programa orientuoja į praktinę veiklą) dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus. Jeigu studijų programa orientuoja į praktinę veiklą, iki 40 procentų dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės veiklos patirties, atitinkančios dėstomus taikomuosius dalykus. Programos apraše pažymėtų taikomųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų chemijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai;

28.4.    Studijų programos pagrindas – kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal patirtį, sugebėjimą laisvai bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), domėjimąsi ir entuziazmą kuriant veiksmingesnius dėstymo metodus, mokslinį lygį, pripažinimą profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo programose, profesinį įžvalgumą ir jų asmeninį domėjimąsi studentų mokslo ir savarankiškais darbais;

28.5.    Dėstytojo kontaktinis pedagoginis krūvis turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25 procentus jo bendro darbo krūvio. Dėstytojui turi likti laiko moksliniams tyrimams atlikti, kurti naujas technologijas, studijuoti mokslo bei technologijų sričių naujoves ir jas dėstyti;

28.6.    Dėstytojai turi tinkamai patarti studentams dėl studijų planų ir karjeros galimybių, skatinti studentų akademinį judumą;

28.7.    Dėstytojas turi žinoti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos;

28.8.    Kiekviena studijų programą vykdanti institucija pati sprendžia, kaip paskirstyti konkrečių dalykų ar modulių kreditus, tačiau visose pirmosios pakopos chemijos studijų programose ne mažiau kaip 90 kreditų turi būti skirta analizinės chemijos, neorganinės chemijos, organinės chemijos, fizikinės chemijos, biochemijos, fizikos ir matematikos studijoms. Papildomai universitetinių studijų chemijos programose turėtų būti numatytos bent trijų, o koleginių studijų programose bent vienos siauresnės chemijos šakos (pavyzdžiui, polimerų chemijos, cheminės technologijos, chemometrijos ir panašiai) studijos;

28.9.    Antrosios pakopos chemijos studijų programoms nenustatomas privalomų dalykų ar modulių sąrašas. Priklausomai nuo studijų programą vykdančios institucijos specifikos, šios programos gali būti skirtos praktinei veiklai arba doktorantūros studijoms pasirengti;

28.10.  Studijų programa turi būti nuolat tobulinama ir atnaujinama. Ji turėtų atspindėti mokslo ir studijų krypties pokyčius. Programos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad į ją būtų įtraukiamos naujai atsirandančios temos, kad studentai dar studijų metu susidurtų su naujovės atėjimu, būtų skatinami įžvelgti, numatyti studijų krypties raidos perspektyvas. Programą baigę studentai turėtų sugebėti toliau plėtoti savo specialiuosius su chemijos studijų kryptimi sietinus mokėjimus;

28.11.  Studentai turi būti tinkamai motyvuojami ir informuojami apie jų studijų esmę ir pobūdį, atsižvelgiant į būsimo darbo kontekstą;

28.12.  Studijų metu studentams turi būti pateikiama praktinių pavyzdžių bei situacijų, siekiant juos supažindinami su studijuojamų dalykų pritaikomumu, darbo rinkos susidomėjimu jais bei jų poreikių patenkinimo galimybėmis;

28.13.  Rekomenduojama sudaryti sutartis su chemijos veiklą vykdančiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, mokslinių tyrimų institutais, kurios įsipareigotų suteikti darbo vietų studentams ar sudarytų galimybę atlikti praktiką;

28.14.  Visų pakopų studijos užbaigiamos baigiamuoju darbu (projektu);

28.15.  Profesinio bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimą analizuoti darbo praktikos atvejus. Baigiamasis darbas (projektas) turi būti grindžiamas studijų metu įgytomis žiniomis bei gebėjimais, atskleisti programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus studijų krypties (ar šakos) darbus, aprašyti savo atliktą praktinį tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti išvadas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus.

28.16.  Pirmos pakopos universitetinių studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) bakalauras turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus studijų krypties (ar šakos) darbus, savarankiškai atlikti studijų krypties (ar šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus.

28.17.  Antrosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šakos) darbus, savarankiškai atlikti tos krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus.

28.18.  Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, galimų darbdavių atstovų. Komisijos pirmininkas turi būti ne iš tos aukštosios mokyklos, kurios studijų programa yra baigiama.

29.       Bendrieji reikalavimai studijų materialinei bazei:

29.1.    Auditorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus;

29.2.    Auditorijose turi būti šiuolaikinė garso bei vaizdo aparatūra ir demonstravimo priemonės;

29.3.    Laboratorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, privalo būti paženklintos gaisringumo klasės kodu;

29.4.    Laboratorinės įrangos ir aparatūros lygis turi būti pakankamas studentui išmokti taikyti šiuolaikinius cheminės analizės ir sintezės metodus. Laboratorinių darbų metu kiekvienas studentas turi atlikti darbus, naudodamasis šia įranga, ir išmokti naudotis tyrimo prietaisais bei analizuoti ir interpretuoti gautus eksperimentinius rezultatus. Ypač brangi ar didelių gabaritų aparatūra (pavyzdžiai, branduolio magnetinio rezonanso, elektrono paramagnetinio rezonanso, masės, rentgeno, elektroniniai spektrometrai ir panašiai) nebūtinai turi būti kiekvienoje laboratorijoje, bet kiekvienas studentas pagal dalyko programą turi turėti galimybę pasinaudoti šia aparatūra tiesiogiai arba padedant aptarnaujančiam personalui;

29.5.    Jei teorines dalyko paskaitas ir laboratorinius darbus veda skirtingi dėstytojai, jie privalo žinoti apie kolegų dėstomą teorinį kursą ir vedamus laboratorinius darbus bei pratybas;

29.6.    Bibliotekos skaitykla turi atitikti higienos reikalavimus, turėti gerą garso izoliaciją, patogias kėdes ir stalus. Gali būti įrengtas ir diskusijų kambarys, pavyzdžiui, apskritasis stalas ar panašiai;

29.7.    Bibliotekose kiekvieno dalyko vadovėlių arba paskaitų konspektų skaičius turi atitikti studijuojančiųjų poreikius, o elektroniniai informacijos šaltiniai turi būti laisvai prieinami visiems studijų proceso dalyviams;

29.8.    Turi būti pakankamai kompiuterių ir tinkama programinė įranga (interneto ryšys, literatūros katalogai, paieškos sistemos, ryšys su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis).

VI SKYRIUS

pasiektų studijų rezultatų lygmenŲ APIBŪDINIMAS

30.       Studentų studijų rezultatai skirstomi į tris pasiekimo lygmenis: puikų, tipinį ir slenkstinį.

30.1.    Puikus pasiekimų lygmuo:

30.1.1.   Demonstruojamas gilus pagal studijų programą numatytų koncepcijų supratimas, operuojama gerokai didesniu informacijos kiekiu, negu buvo suteikta studijų metu;

30.1.2. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai, sklandžiai ir tiksliai. Žinojimas ir praktiniai įgūdžiai greitai pritaikomi prie naujų situacijų, sprendžiant naujus, probleminius uždaviniams. Problemos ir jų sprendimas vertinami kritiškai. Naujų žinių įgyjama greitai ir užtikrintai;

30.1.3. Demonstruojami puikūs pagal studijų programą numatyti eksperimentiniai įgūdžiai, eksperimentiniai rezultatai visapusiškai analizuojami ir įvertinami;

30.1.4. Demonstruojami puikūs bendrieji gebėjimai;

30.2.    Tipinis pasiekimų lygmuo:

30.2.1. Demonstruojamas geras pagal studijų programą numatytų koncepcijų supratimas, operuojama programos studijų metu suteikta informacija;

30.2.2. Įprasti, žinomo algoritmo reikalaujantys skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos tiksliai. Naujų žinių įgyjama lengvai ir užtikrintai;

30.2.3. Demonstruojamas gebėjimas tiksliai ir patikimai atlikti eksperimentus;

30.2.4. Demonstruojami geri bendrieji gebėjimai;

30.2.5. Įgijęs profesinės patirties absolventas tampa geru praktiku, galinčiu parodyti gerą ekspertinį išmanymą. Karjeros perspektyvos taip pat apima tyrimus, naujovių kūrimą, technologijų valdymą, galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės ir karjeros augimo į aukštesnio lygmens vykdytojų pozicijas.

30.3.    Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

30.3.1. Demonstruojamas bazinis pagal studijų programą numatytų koncepcijų supratimas ir žinių taikymas;

30.3.2. Įprasti, žinomo algoritmo reikalaujantys skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos iš esmės teisingai;

30.3.3. Standartiniai eksperimentiniai darbai atliekami teisingai, tačiau ne iš karto gali pavykti nustatyti visų rezultatų reikšmingumą, gali prireikti pagalbos paaiškinant ir analizuojant rezultatus;

30.3.4. Demonstruojami baziniai bendrieji gebėjimai;

30.3.5. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijoms. Įgijęs atitinkamą profesinę patirtį jis gali tapti geru konkrečios srities praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas, tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentaliųjų žinių.

_______________