LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL DAILĖS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO

2022 m. kovo 15 d. Nr. V-390

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 11 dalimi:

1. T v i r t i n u Dailės studijų krypties aprašą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Dailės studijų krypties aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro             2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. V-927 „Dėl Dailės studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                                 Jurgita Šiugždinienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2022 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-390

DAILĖS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Dailės studijų krypties (P01), kuri priklauso menų studijų krypčių grupei (P), aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami dailės studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas dailės studijų krypties (toliau – dailės kryptis) studijas reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

2.  Aprašo reikalavimai taikomi dailės krypties koleginėms ir universitetinėms pirmosios bei antrosios studijų pakopų studijų programoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.

3.  Baigus dailės krypties studijas įgyjamas menų profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.

4.  Stojantiesiems į kolegines ir pirmosios pakopos universitetines studijas Aprašas specialiųjų reikalavimų nenustato.

5.  Į antrosios pakopos studijas rekomenduojama priimami asmenis:

5.1.    baigusius universitetines pirmosios pakopos arba kolegines menų studijų krypčių grupei priskiriamų krypčių studijas;

5.2.    baigusius universitetines pirmosios pakopos arba kolegines studijas ir papildomas studijas, kurių apimtį, studijų dalykų sąrašą ir turinį nustato aukštoji mokykla.

6.    Dailės krypties studijos yra galimos pagal dvikrypčių arba tarpkryptinių studijų programas. Dvikryptės dailės krypties studijų programos, aukštajai mokyklai pagrindus poreikį, gali būti organizuojamos su medijų meno (P07), dizaino (P02), meno objektų restauravimo (P08), menotyros (N15), architektūros (P09) ar kitomis studijų kryptimis. Dvikryptė studijų programa turi tenkinti pagrindinės studijų krypties aprašo reikalavimus ir tuos antrosios studijų krypties aprašo reikalavimus, kurie tiesiogiai susiję su programos sandara ir vykdymu.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

7.    Dailės studijos siejamos su nuolatine kūryba, pažinimo ir aplinkos tobulinimo siekiais, racionaliojo ir jausminio žmogaus prado išraiška, saviraiškos laisve. Kintant šiandienos pasauliui, menininkui tenka atlikti vis daugiau įvairių profesinių vaidmenų.

8.    Dailės krypties studijų programos turi remtis meno prigimties savitumo bei raidos dėsniais, atsižvelgti į šiuolaikinės visuomenės poreikius, naujausias raiškos ir komunikacijos technologijas.

9.    Dailės krypties studijų tikslas yra parengti profesionalų menininką, pasiekusį šiame Apraše numatytus studijų rezultatus ir įgijusį atitinkamų gebėjimų, leidžiančių jam savarankiškai veikti meno srityje.

10.  Menininko veikloje pabrėžiamas meninės praktikos konteksto supratimas, asmens meninė kūrybinė raiška, profesinė kompetencija.

11.  Menininkas save gali realizuoti įvairiose meno, kultūros srityse. Jis gali veikti kultūros, švietimo, pramonės, valstybinėse įstaigose bei  asociacijose. Dailės krypties studijas baigęs menininkas gali dirbti meno industrijose, vizualinės komunikacijos, menotyros, įvairių medijų, leidybos srityse, taip pat reikštis individualiai kaip tapytojas, grafikas, skulptorius, scenografas, keramikas, tekstilininkas, juvelyras, vitražistas, meno ekspertas ir panašiai.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

12. Koleginių studijų rezultatai:

12.1.    žinios ir jų taikymas. Asmuo:

12.1.1.  yra susipažinęs su dailės reiškiniais bei tendencijomis Lietuvoje ir pasaulyje istoriniame bei šiuolaikiniame kontekstuose ir geba taikyti šias žinias profesinėje veikloje;

12.1.2.  geba reikšti savo profesinę poziciją, taikyti dailės ir bendrosios kultūros žinias bei tinkamas metodikas projektuodamas ir praktiškai įgyvendindamas savo idėjas profesinėje veikloje;

12.1.3.  yra susipažinęs su meno vadybos principais ir teisine meninės veiklos sistema, tai geba taikyti realizuodamas kūrybinius projektus;

12.1.4.  išmano sveikatos ir saugos reikalavimus, susijusius su konkrečia menine profesine veikla, ir juos taiko;

12.2.    gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:

12.2.1.  geba atlikti tyrimus, eksperimentuoti, analizuoti ir sisteminti rezultatus;

12.2.2.  geba taikyti tyrimus kūrybinėje veikloje;

12.2.3.  geba taikyti tyrimo metodus meno kūrinių analizei;

12.2.4.  geba rasti tyrimams reikalingus informacijos šaltinius ir jais naudotis;

12.3.    socialiniai gebėjimai. Asmuo:

12.3.1.  reiškia savo meninę poziciją pasitelkdamas profesinį žodyną, geba viešai pristatyti savo meno kūrinių tikslus ir reikšmę;

12.3.2.  demonstruoja komunikacinius gebėjimus sakytine, rašytine ir vaizdine forma;

12.4.    asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

12.4.1.  geba savarankiškai studijuoti, tvarkyti savo veiklos apimtį, planuoti laiką, diferencijuoti prioritetus, laikytis nustatytų terminų;

12.4.2.  geba reflektuoti savo veiklą, suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą;

12.4.3.  suvokia nacionalinės kultūros vertybių ir daugiakultūrės įvairovės svarbą, moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenei;

12.4.4.  geba prisiimti etinę, socialinę ir ekologinę atsakomybę;

12.5.    specialieji gebėjimai. Asmuo:

12.5.1.  realizuodamas meninius projektus, naudoja tradicines ir (ar) šiuolaikines skaitmenines technologijas;

12.5.2.  išmano ir geba taikyti konkrečiam meno kūriniui atlikti tinkamas plastinės raiškos priemones ir technologijas;

12.5.3.  geba savarankiškai planuoti, organizuoti ir įgyvendinti kūrybinius projektus.

13. Universitetinių pirmosios pakopos studijų rezultatai:

13.1.    žinios ir jų taikymas. Asmuo:

13.1.1.  išmano aktualius meno reiškinius Lietuvoje ir pasaulyje istoriniame bei šiuolaikiniame kontekstuose ir geba šiomis žiniomis remtis įgyvendindamas kūrybinius projektus;

13.1.2.  geba reikšti savo meninę poziciją, projektuodamas ir praktiškai įgyvendindamas kūrybinius projektus;

13.1.3.  supranta vadybos principus ir teisinę meninės veiklos sistemą, geba juos taikyti realizuodamas kūrybinius projektus;

13.1.4. išmano sveikatos ir saugos reikalavimus ir juos taiko konkrečioje meninėje ir praktinėje veikloje;

13.2.    gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:

13.2.1.  geba nuosekliai atlikti tyrimus ir apibendrinti rezultatus;

13.2.2.  geba taikyti tinkamus tyrimų metodus kūrybinėje veikloje;

13.2.3.  geba taikyti įvairius tyrimo metodus meno reiškinių analizei;

13.2.4. geba rasti tyrimams reikalingus informacijos šaltinius ir veiksmingai jais naudotis;

13.3.    socialiniai gebėjimai. Asmuo:

13.3.1.      geba reikšti savo meninę poziciją pasitelkdamas profesinį žodyną, viešai pristatyti savo meno kūrinių tikslus ir reikšmę įvairiomis vizualinėmis formomis sociokultūriniame kontekste;

13.3.2.      demonstruoja komunikacinius gebėjimus žodine ir rašytine valstybine ir užsienio kalba (kalbomis);

13.3.3.      turi komandinio darbo gebėjimų, imasi atsakomybės už veiklos kokybę ir jos vertinimą, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu;

13.4.    asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

13.4.1.      geba savarankiškai studijuoti;

13.4.2.      geba vertinti savo veiklą, numatyti permainas ir prie jų prisitaikyti, dirbti nevienareikšmėje, neapibrėžtoje ar neįprastoje aplinkoje, suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą;

13.4.3.      suvokia nacionalinės kultūros vertybių ir tarpkultūrinės įvairovės svarbą, moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenei, geba prisiimti etinę, socialinę ir ekologinę atsakomybę;

13.4.4.      geba nusistatyti individualius kūrybinius saviraiškos tikslus ir juos įgyvendinti;

13.5.    specialieji gebėjimai. Asmuo:

13.5.1.      geba demonstruoti profesinę kompetenciją, reikalingą savarankiškai kūrybinei praktikai;

13.5.2.      geba kūrybingai taikyti raiškos priemones ir technologijas konkrečiai meninei idėjai įgyvendinti;

13.5.3.      geba viešai pristatyti savo kūrybą;

13.5.4.      geba savarankiškai planuoti, organizuoti ir įgyvendinti kūrybinius projektus.

14. Antrosios pakopos studijų rezultatai:

14.1.    žinios ir jų taikymas. Asmuo:

14.1.1.      gerai išmano aktualius meno reiškinius istoriniame bei šių dienų sociokultūriniuose kontekstuose, geba aktualizuoti šias žinias savo kūrybiniuose projektuose;

14.1.2.      taiko teorines dailės ir bendrosios kultūros žinias kūrybiniuose projektuose;

14.1.3.      atpažįsta ir geba apibūdinti savo bei kitų menininkų kūrybos sąsajas su konkrečiu sociokultūriniu kontekstu;

14.1.4.      išmano meno vadybos principus ir teisinę meninės veiklos sistemą, geba šias žinias taikyti, realizuodamas individualius ir grupinius kūrybinius projektus;

14.1.5.      geba taikyti žinias apie sveikas ir saugias darbo sąlygas;

14.2.  gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:

14.2.1.      geba tikslingai atlikti tyrimus ir interpretuoti rezultatus;

14.2.2.      geba taikyti tinkamus tyrimų metodus kūrybinėje ir tiriamojoje meno veikloje;

14.2.3.      geba taikyti tyrimo metodus, analizuodamas aktualias visuomenės ir meno sandūros problemas;

14.2.4.      geba rasti tyrimams reikalingus informacijos šaltinius ir veiksmingai jais naudotis, įvertinti jų aktualumą ir patikimumą;

14.3.    socialiniai gebėjimai. Asmuo:

14.3.1.      geba formuluoti idėjas ir argumentuotai pateikti informaciją žodine ir rašytine formomis, naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis, pristatyti savo idėjas profesinėje ir viešojoje erdvėje;

14.3.2.      geba organizuoti ir valdyti darbo procesą, bendrauti ir bendradarbiauti profesinėje ir tarpdalykinėje aplinkoje;

14.3.3.      geba prisiimti atsakomybę už savo veiklos kokybę, jos vertinimą ir tobulinimą, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;

14.4.    asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

14.4.1.      geba kritiškai vertinti savo veiklą, įžvelgti permainas ir kūrybiškai prie jų prisitaikyti;

14.4.2.      geba prisiimti etinę ir socialinę atsakomybę;

14.4.3.      geba išlaikyti motyvaciją ir tobulinti mokymosi įgūdžius, suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą;

14.5.    specialieji gebėjimai. Asmuo:

14.5.1.      geba vystyti savo kūrybą, ieškoti individualaus meninio stiliaus, pasitelkdamas tradicines ir (arba) plėtodamas šiuolaikines meninės raiškos priemones ir technologijas;

14.5.2.      geba taikyti tinkamą technologiją ar jų kombinacijas konkrečiam meno kūriniui atlikti, diegti naujoves ir tikslingai eksperimentuoti kūryboje;

14.5.3.      geba nustatyti kūrybinius saviraiškos tikslus ir juos įgyvendinti, pozicionuoti savo kūrybą konkrečiame kultūriniame ir socialiniame kontekste;

14.5.4.      geba savarankiškai plėtoti kūrybines idėjas, profesionaliai sukurti, apibendrinti ir pristatyti meno projektus net ir dirbdamas neapibrėžtoje ar neįprastoje aplinkoje.

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS

15.  Dailės krypties studijos turi būti pagrįstos studijų krypties ir programos tikslais ir studijų rezultatais.

16.  Dėstomų dalykų (modulių) išdėstymas dailės krypties studijų programose turi būti nuoseklus, logiškas bei pagrįstas studijų programos specifika. Dėstymas ir studijavimas turi remtis aiškiais dėstytojo suformuluotais ir studento išsikeltais tikslais, atitinkančiais studijų programos tikslus ir studijų rezultatus.

17.  Dėstymo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių studijų metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai įgytų žinių.

18.  Studijų metodai:

18.1. aktyvūs – praktiniai užsiėmimai, seminarai, praktika, pranešimo rengimas ir pristatymas, projektinė veikla, tiriamasis darbas, minčių lietaus ir kiti metodai, orientuoti į aktyvų studentų studijavimą;

18.2. interaktyvūs – dalyko nuotoliniai kursai, konferencijos, naudojant virtualiąją aplinką, mokymo medžiagos internetinius puslapius, vaizdo paskaitų produktus;

18.3. pasyvūs – paskaitos (per kurias pasitelkiamos pasakojimo, iliustravimo, demonstravimo, stebėjimo, atvejo analizės ir kitos priemonės), individualios konsultacijos ir kiti tradicinei studijų koncepcijai priskiriami metodai;

18.4. tiriamieji (arba stimuliuojantys savarankiškas studijas) – literatūros studijavimas, informacijos paieška, analizė ir sintezė, refleksija, konkretaus tyrimo metodo taikymas, duomenų interpretacija ir kita;

18.5. specifiniai dailės studijų metodai: tarpinių, semestro, praktikų metu sukurtų darbų peržiūros (darbų atranka, eksponavimas, analizė, refleksija ir kt.), darbų gynimai; parodų lankymas (kūrinių analizavimas, refleksija), studijų metu sukurtų dailės darbų dokumentavimas ir pristatymas; dalyvavimas meno parodose, meno festivaliuose; kūrybinėse dirbtuvėse; pleneruose; meno projektuose.

19.  Savarankiškos studijos turi derėti su programos studijų rezultatais, motyvuoti studentus ir leisti racionaliai naudoti studentų ir dėstytojų laiką bei materialiuosius išteklius (bibliotekas, kūrybines studijas, laboratorijų įrangą ir kitus).

20.  Studentų pasiekimų vertinimo sistema turi būti tinkama studijų programoje numatytų studijų rezultatų pasiekimo lygiui matuoti, studentams informuoti apie jų pasiekimus, programos, dalykų (modulių) tobulinimo prielaidoms kurti. Vertinimo sistema turi apimti vertinimo metodus, vertinimo planavimą ir įvertinimą (sprendimo priėmimą remiantis vertinimo duomenimis).

21.  Kiekvieno dalyko (modulio) studijos baigiamos egzaminu. Studijų pasiekimams vertinti gali būti taikomas kolegialusis (studentų darbus vertina kompetentinga komisija) ir individualusis vertinimas. Kūrybiniai studentų darbai ir projektai pristatomi, aptariami ir vertinami peržiūrų metu (viena iš egzamino formų). Peržiūros vyksta viešai, dalyvaujant studentams. Jeigu taikoma kaupiamojo vertinimo sistema, tarpiniai įvertinimai gali sudaryti egzamino pažymio dalį.

22.  Studentų pasiekimų vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais vertinimo kriterijais, taip pat turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir turėtus išteklius.

23.  Studentų pasiekimų vertinimui taikomi įvairūs būdai: baigiamųjų darbų gynimai, egzaminai (peržiūros), kompiuterinis testavimas, problemų sprendimo analizė, pranešimai, pristatymai, darbų ataskaitos, praktikos ataskaitos, mokymosi įrašai arba darbų aplankai, savęs vertinimas, kolegų vertinimas ir kita. Be to, turi būti skatinama ieškoti naujų, specifinių vertinimo būdų. Visi studijų rezultatuose aprašyti gebėjimai turi būti formaliai įvertinami būdu, įrodančiu, jog studentai įgijo šiuos gebėjimus.

24.  Svarbi studentų pasiekimų vertinimo sistemos dalis – grįžtamojo ryšio teikimas studentams apie jų studijų rezultatus bei įvertinimą, taip pat studentų teikiamas grįžtamasis ryšys dėstytojui, kuriant prielaidas dėstymo kokybei gerinti.

V SKYRIUS

STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

25.  Studijų programa turi būti aktuali, nuolat tobulinama ir atnaujinama, operatyviai atspindėti meno ir studijų krypties pokyčius.

26.  Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, pripažinti menininkai ir mokslininkai.

27.  Svarbus dailės studijų kokybės rodiklis – akademinio personalo atliekama kūrybinė, mokslinė ir tiriamoji veikla, meninės (mokslinės) ir pedagoginės veiklos sąveika.

28.  Tiek universitetų, tiek kolegijų dėstytojai turi būti įgiję ne žemesnį kaip magistro laipsnį arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

29.  Studijų krypties dalykų dėstytojų veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus.

30.  Dėstytojai turi būti susipažinę ir supratę studijų programos didaktinę koncepciją, savo kompetentingumu jie privalo atitikti studijų programos reikalavimus.

31.  Studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) viešą gynimą. Konkrečią baigiamojo darbo (projekto) formą, apimtį ir reikalavimus nustato aukštoji mokykla.

32.  Koleginių studijų bakalauro baigiamasis darbas (projektas) susideda iš kūrybinio projekto, susieto su studijų praktika, ir su šiuo projektu susijusio rašto darbo, kuriame aprašomos projekte pritaikytos žinios, technologijos.

33.  Universitetinių pirmosios pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) susideda iš kūrybinio projekto ir su šiuo projektu susijusio rašto darbo, kuriame analizuojamas pasirinktos temos kontekstas, aprašomos projekte pritaikytos idėjos, žinios, technologijos.

34.  Magistrantūros studijų baigiamasis darbas – meninis tyrimas – yra dviejų dalių visuma, sudaryta iš kūrybinio projekto ir su šiuo projektu susijusio tiriamojo rašto darbo, kuriame dokumentuojama ir analizuojama tyrimo medžiaga, atskleidžiamos projekte pritaikytos naujos idėjos.

35.  Baigiamojo darbo (projekto) gynimo ir vertinimo komisija sudaroma iš kompetentingų studijų krypties (šakos) specialistų – menininkų, mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių. Bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos institucijos.

36.  Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės arba (ir) komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam meno ar mokslo darbui.

37.  Materialiųjų, informacinių, metodinių išteklių reikalavimai:

37.1. dailės krypties studijų programai organizuoti reikalingos patalpos (auditorijos, kūrybinės studijos, laboratorijos ir kita) turi atitikti sanitarijos, higienos, darbo saugos reikalavimus;

37.2. studijos turi būti aprūpintos specifine įranga, metodinėmis priemonėmis studijų procesui užtikrinti. Studentams turi būti leidžiama naudotis studijine ir laboratorine įranga individualiems meniniams projektams realizuoti pagal studijų planą;

37.3. informacijos ištekliai turi užtikrinti kokybišką studijų procesą. Mokymo medžiaga ir literatūros šaltiniai turi būti prieinami bibliotekoje ir (arba) elektroninėje aplinkoje. Studentams per kontaktinius užsiėmimus ir atliekant savarankiško darbo užduotis turi būti suteikta galimybė naudotis programine įranga, reikalinga praktiniams įgūdžiams įgyti. Informaciniai ištekliai turi būti nuolat atnaujinami ir lengvai pasiekiami;

37.4. bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai dalykinėms studijoms reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų ir kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga;

37.5. sudedamoji studijų proceso dalis yra praktika. Praktikos paskirtis ir turinys turi būti susieti su studijų programos studijų rezultatais. Atlikti praktiką studentai gali meno ir kultūros įmonėse, įstaigose Lietuvoje ir užsienyje. Rekomenduojama organizuoti dalį praktikų atvirose erdvėse, kad studentams būtų sudaryta galimybė susipažinti su darbo sąlygomis ir specifika natūralioje aplinkoje;

37.6. jei programoje yra studentų su specialiaisiais poreikiais, turi būti sudarytos tinkamos sąlygos jiems studijuoti;

37.7. studentams turi būti teikiama akademinė, psichologinė, socialinė ir pagal galimybes finansinė parama;

37.8. informacija apie studijų programas, studijų formas, specializacijas, finansavimą, studijų tikslus, studijų rezultatus, vertinimą, pasirenkamus dalykus, tvarkaraščius, judumo galimybes turi būti vieša ir lengvai prieinama.

38.  Studentai turi turėti galimybę papildomai konsultuotis su studijų programos dėstytojais, studijuoti pagal individualų studijų planą, kartoti dalykus ir neišlaikę egzaminų, įskaitų ar kitų atsiskaitymų, juos pakartoti, sustabdyti studijas ar išeiti akademinių atostogų, dalyvauti kartu su socialiniais partneriais vykdomuose kūrybiniuose projektuose, naudotis neformalaus  švietimo galimybėmis, kurios suteikiamos aukštojoje mokykloje.

39.  Studentai turi būti informuojami apie galimybes gauti socialines ir skatinamąsias stipendijas, taip pat kitą paramą.

40.  Studentai turi būti informuojami apie karjeros galimybes.

41.  Dailės studijų programų rengėjai turi nuolat tobulinti programas, reaguodami į studentų poreikius, meno erdvės pokyčius, sociokultūrines aktualijas ir technologines naujoves.

__________________________