LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SKIAUTERĖTOJO TRITONO (TRITURUS CRISTATUS)
APSAUGOS PLAnO PATVIRTINIMO
2017 m. liepos 11 d. Nr. D1-597
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 „Dėl Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2017 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-597
SKIAUTERĖTOJO TRITONO (TRITURUS CRISTATUS)
APSAUGOS PLANAS
I SKYRIUS
SKIAUTERĖTOJO TRITONO, JO POPULIACIJOS, BUVEINĖS APRAŠYMAS
Skiauterėtojo tritono apibūdinimas
1. Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus (Laurenti, 1768)) priklauso varliagyvių klasei (Amphibia), uodeguotųjų varliagyvių būriui (Urodela), salamandrinių šeimai (Salamandridae). Skiauterėtojo tritono kūno ilgis nuo snukio galo iki kloakos plyšio priekinio krašto – 60–74 mm, o uodegos ilgis – apie 41–60 mm. Viso kūno oda stambiai grūdėta. Kūno viršus juodas ar tamsiai rudas su tamsesnėmis dėmėmis, pilvas geltonas, oranžinis su juodomis dėmėmis, jaunų individų gali būti be dėmių. Lytinis dimorfizmas išryškėja veisimosi periodu. Veisimosi periodu (balandžio–gegužės mėnesį) skiauterėtųjų tritonų patinams susiformuoja gana aukšta nugaros skiauterė dantytu kraštu, kuri ties uodegos pamatu pažemėja ar visai nutrūksta, o uodegoje vėl paaukštėja. Patinai veisimosi metu uodegos šonuose turi sidabriškai melsvą šviesią juostą. Patinų kloaka išbrinkusi, tamsios spalvos, patelių kloaka plokštesnė, rausvos spalvos. Patelių skiauterė labai menka, kiek ryškesnė ant uodegos, o nugaroje matomas gelsvas volelis. Po neršto patinų skiauterė mažėja ir visai išnyksta.
Pagrindiniai skirtumai nuo kitos uodeguotųjų varliagyvių rūšies, gyvenančios Lietuvoje – paprastojo tritono (Triturus vulgaris): skiauterėtasis tritonas yra dvigubai ilgesnis, grublėta oda, tamsia beveik juoda kūno spalva, ant pilvo turi juodas nesimetriškas dėmes (paprastųjų tritonų šios dėmės yra simetriškos, apskritos).
Skiauterėtųjų tritonų lervos turi išorines vėduokliškas žiaunas. Lervos uodegos pelėkinė plėvė tamsiai dėmėta, jos galas stipriai nusmailėjęs iki siūlo formos. Skiauterėtojo tritono lervų pirštai daug ilgesni nei paprastojo tritono lervų. Akių rainelė aukso spalvos. Lervos ilgis siekia nuo 10 mm (tik ką išsiritusios) iki 80 mm, lervinis vystymasis trunka 2,5–3 mėnesius.
Skiauterėtojo tritono buveinės aprašymas
2. Skiauterėtųjų tritonų nerštaviečių ir jų aplinkos būklė 2007, 2010, 2013–2014 ir 2016 metais buvo vertinama vykdant valstybinį monitoringą – Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugai reikia steigti saugomas teritorijas, būklės įvertinimą, šios rūšies apsaugai įsteigtose buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (toliau – BAST) bei už jų ribų. Taip pat skiauterėtųjų tritonų buveinės buvo tyrinėjamos LIFE projektų: 2005–2009 metais vykdyto „Balinių vėžlių ir nykstančių varliagyvių apsauga Šiaurės Europos lygumose“ ir 2010–2014 metais vykdyto „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“ metu. Lietuvoje yra surinkta nepakankamai duomenų apie skiauterėtųjų tritonų nerštavietes, jų sausumos buveines ir žiemavietės, todėl toliau skiauterėtųjų tritonų buveinės aprašomos remiantis kaimyninių šalių (Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos) tyrimų ir Lietuvoje atliktų stebėjimų duomenimis.
3. Skiauterėtas tritonas dalį savo gyvenimo praleidžia vandens buveinėse (ten poruojasi ir neršia suaugėliai, maitinasi, vystosi ir auga lervos), dalį – sausumoje (maitinasi, žiemoja), todėl jų populiacijų išgyvenimui svarbi yra nerštaviečių ir vasarojimo–žiemojimo sausumos buveinės kokybė bei atstumas iki artimiausių nerštaviečių. Optimalios rūšiai vandens buveinės – tai įvairūs stovinčio vandens telkiniai (kūdros, kanalai, grioviai, karjerų balos, senvagės ir pan.) atviroje aikštelėje, dažnai apsupti mišku, parku. Nerštavietėms būdinga ši dugno augalija: vandeninės monažolės (Glyceria maxima), plūdės (Potamogeton sp.), vėdrynai (Ranunculus sp.), elodėjos (Elodea canadensis), praujenės (Callitriche sp.) ir kiti. Bent dalis vandens telkinio turi būti gerai įšildoma. Tyrimai Lietuvoje parodė, kad skiauterėtajam tritonui labiausiai tinkantis vandens buveinės apšvietimas yra kai šešėlis dengia 25–50 % vandens telkinio paviršiaus (Bastytė, 2007). Optimalios skiauterėtojo tritono nerštavietės, kuriose gali gyventi didelė skiauterėtųjų tritonų populiacija – vidutinio dydžio, dideli (500–750 m2), gausiai priaugę vandens augalų, bežuviai vandens telkiniai, tačiau skiauterėtieji tritonai aptinkami ir labai mažuose (15 m2) ir labai dideliuose (iki 10000 m2) vandens telkiniuose. Lietuvoje dažnai pakankamai gausios (apie 100 individų) skiauterėtųju tritonų populiacijos gyvena nedideliuose vandens telkiniuose (apie 200 m2). Jei vandens telkinys visai išdžiūva vasaros pabaigoje ir tai vyksta ne kasmet, tai neleidžia jame įsitvirtinti žuvims, todėl tokie vandens telkiniai yra tinkamiausi skiauterėtųjų tritonų nerštavietėms. Svarbi tinkamų vandens buveinių savybė yra seklesnių ir gilesnių (daugiau kaip 0,5 m gylio) zonų buvimas. Svarbi atviro augalais neapaugusio dugno ir vandens augalija apaugusio dugno mozaika. Svarbi yra ir vandens kokybė – stipriai eutrofiniai vandens telkiniai su mažu deguonies kiekiu ilgainiui tampa netinkamais skiauterėtiesiems tritonams. Sausumos buveinėje, nerštavietės aplinkoje turi būti gausu slėptuvių bei grobio skiauterėtiesiems tritonams. Skiauterėtųjų tritonų sausumos slėptuvės – tai seni kelmai, medžių virtuoliai, seni urveliai, akmenų krūvos ir pan. Tinkamiausia skiauterėtųjų tritonų sausumos buveinė – nerštavietę supantis lapuočių, mišrus miškas, senas parkas ar apleistas sodas, išsidėstęs taip, kad nesudarytų nuolatinio pavėsio nerštavietei. Skiauterėtieji tritonai aptinkami šiose Europos Svarbos buveinėse: Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis (3150), Pelkiniai miškai (91D0), Aliuviniai miškai (91E0), Paupių guobynai (91F0).
4. Tritonams būdinga meta-populiacinė struktūra – gyvybinga populiacija išsilaiko dėka susietų lokalių populiacijų. Populiacijos gyvybingumas iš dalies priklauso nuo atstumo, skiriančio veisimosi vietas. Jeigu vandens telkiniai yra toliau vienas nuo kito, negu tritonų įveikiamas migravimo atstumas (daugiausia apie 1 km), arba jei pakeliui yra kliūčių, trukdančių jiems pasiekti gretimą vandens telkinį, genetinis heterogeniškumas sumažės, o kolonizacija bei rekolonizacija nebevyks net ir tuo atveju, jei sausumos buveinė yra tinkama.
Skiauterėtojo tritono paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
6. Skiauterėtieji tritonai paplitę visoje Lietuvoje, jie aptikti visuose Lietuvos regionuose, išskyrus Kuršių neriją. Skiauterėtojo tritono paplitimo duomenys yra labai neišsamūs. Šiuo metu geriausiai skiauterėtieji tritonai inventorizuoti Lazdijų rajone. 2010–2014 metais vykdant LIFE+ Gamta projektą „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas gamtinio karkaso teritorijose“ LIFE09 NAT/LT/000581 (2010–2014 m.) buvo sukurtas vandens buveinių tinklas, atkurti 164 vandens telkiniai, tinkami varliagyviams ir baliniams vėžliams. Vykdant LIFE+ Gamta projektą, skiauterėtieji tritonai aptikti 15 vietovių, daugelyje šių vietovių jie įsikūrė naujai suformuotose nerštavietėse. Reikalingi tolimesni atkurtų buveinių stebėjimai, parodantys, kaip jose įsitvirtina ar įsikuria varliagyviai, kaip kinta buveinės, koks populiacijos gausumas naujose buveinėse. Skiauterėtųjų tritonų paplitimo tyrimai buvo atliekami Vilniaus miesto apylinkėse, Žemaitijos nacionaliniame parke, Kurtuvėnų regioniniame parke, Kamanų rezervate. Reikalingi papildomi skiauterėtojo tritono paplitimo ir gausumo tyrimai visuose Lietuvos rajonuose – tiek saugomose teritorijose, tiek už jų ribų.
Skiauterėtųjų tritonų buveinių (nerštaviečių ir sausumos buveinių komplekso) užimamas plotas Lietuvoje gali siekti iki 500–700 ha. Radavietėje 200 m2 plote gali būti apie 50 suaugusių individų. Ekspertiniu vertinimu Lietuvoje gali būti apie 300 radaviečių, kuriose gali gyventi iki 30 000 suaugusių skiauterėtųjų tritonų.
7. 2017 metų pradžioje Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – SRIS) buvo 118 įrašų apie skiauterėtųjų tritonų radavietes iš Akmenės, Anykščių, Biržų, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Kaišiadorių, Kretingos, Lazdijų, Mažeikių, Molėtų, Pagėgių, Panevėžio, Plungės, Prienų, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Skuodo, Švenčionių, Tauragės, Trakų, Utenos, Varėnos rajonų, Vilniaus miesto ir rajono, Zarasų rajono. 12 įrašų yra apie radavietes, aptiktas iki 2007 metų.
SRIS sistemoje nėra įrašų apie žinomas radavietės Alytaus rajone: Punios šile ir Vidzgirio miške.
Daugiausia SRIS įrašų apie skiauterėtojo tritono radavietės yra iš Lazdijų (32 įrašai iš 15 vietovių), Biržų (16 įrašų iš 3 vietovių), Plungės (16 įrašų iš 9 vietovių), Varėnos (8 įrašai iš 3 vietovių) rajonų, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono (7 įrašai iš 5 vietovių), Druskininkų sav. (5 įrašai iš 3 vietovių). Kituose rajonuose yra žinomos 1–2 radavietės.
1 pav. Skiauterėtojo tritono radavietės Lietuvoje 1993–2016 metais (pagal SRIS duomenis iki 2017 metų pirmos pusės)
8. Pirmieji duomenys apie skiauterėtuosius tritonus Lietuvoje yra skelbti lenkų mokslininko – Szeliga-Mierzejevski V. – publikacijose, kuriose pateikiama informacija apie 4 skiauterėtųjų tritonų radavietes, 1922–1923 metais buvusias Vilniuje ir Lentvaryje, ir aptariami Vilniaus rajono varliagyviai. Skiauterėtasis tritonas tyrimo metu (1927–1928 metais) Vilniaus rajone buvo gana dažnai aptinkamas.
9. Skiauterėtojo tritono populiacijos dydžio ir paplitimo pokyčius sudėtinga vertinti, nes daugelyje jų radaviečių yra atlikti tik fragmentiški ar vienkartiniai stebėjimai, vietinių populiacijų dydis žinomas / prognozuojamas tik keliose radavietėse. Daugelyje naujai iškasamų kūdrų prie sodybų yra užveisiamos žuvys, todėl tokiuose vandens telkiniuose skiauterėtieji tritonai neišgyvena. Kai kurios skiauterėtųjų tritonų populiacijos išnyksta ir dėl netinkamų sausumos buveinių. Sausumos buveinė tampa šiai rūšiai nebetinkama aplinkinėms pievoms užžėlus mišku arba krūmynais, iškirtus brandžius lapuočių miškus, esančius šalia veisimosi buveinės, ar kitaip sunaikinus žiemavietes. Rūšis Lietuvoje nyksta dėl natūralios ir antropogeninės tinkamų buveinių kaitos, buveinių fragmentacijos, antropogeninio poveikio ir taršos.
Skiauterėtojo tritono paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
10. Skiauterėtasis tritonas paplitęs beveik visoje Europoje, išskyrus pietvakarinę žemyno dalį (Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Pietų Prancūziją, pietų ir centrinę Austriją). Šiaurinė skiauterėtojo tritono paplitimo riba eina nuo Didžiosios Britanijos per šiaurės Prancūziją, pietų Skandinaviją ir Suomiją. Rytuose paplitimo arealas išsitęsia į Vakarų Sibirą, pietuose apima nedidelę dalį Balkanų ir tęsiasi palei Karpatus ir Alpes iki vakarų Prancūzijos. Lietuvos populiacija yra šiaurinėje paplitimo arealo dalyje, ji sudaro apie 24 proc. borealinio paplitimo arealo ir apie 1–2 proc. pasaulinio paplitimo arealo.
Remiantis pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p.102) su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva), 17 straipsnio reikalavimus šalių narių teikiamos ataskaitos duomenimis, skiauterėtojo tritono buveinių užimamas plotas Europos Bendrijos šalyse siekia apie 400 000 km2, skiauterėtojo tritono paplitimas pastovus arba paplitimo pokyčiai nežinomi (Alpiniame, Kontinentiniame, Panonijos regionuose), populiacijos dydis daugelyje šalių nežinomas arba mažėjantis. Didžiausios skiauterėtojo tritono populiacijos yra Rumunijoje (30 000 individų), Belgijoje (apie 5000–20 000 individų), Olandijoje (apie 52 000 individų), Čekijoje (apie 151 000 individų). Bulgarijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Švedijoje, Liuksemburge, Vengrijoje skiauterėtojo tritono populiacijos dydis nežinomas. Skiauterėtojo tritono ateities perspektyvos Europos Alpiniame ir Borealiniame regione yra nepalankios, Atlantiniame, Viduržemio jūros ir Panonijos regione – nežinomos, o Europos kontinentiniame regione – nepakankamai palankios (unfavourable – Inadequate).
Estijoje rūšis randama daugumoje regionų, dažnesnė pietų ir pietryčių Estijoje, tačiau neaptikta vakarinėje pakrantėje ir salose. Laikoma, kad Estijoje skiauterėtiesiems tritonams gresia išnykimas. Iki šiol populiacijos išnyko iš kai kurių centrinėje ir šiaurinėje Estijos dalyje esančių kūdrų, kuriose anksčiau jie veisdavosi. Latvijoje skiauterėtasis tritonas netolydžiai paplitęs visoje šalyje. Dauguma radaviečių yra pietvakarių Latvijoje ir Dauguvos upės baseine. Latvijos šiaurėje radaviečių yra nedaug. Manoma, kad populiacijos Latvijoje yra stabilios. Skiauterėtasis tritonas įtrauktas į Latvijos Raudonąją knygą kaip pažeidžiama rūšis. Lenkijoje skiauterėtasis tritonas pasitaiko visoje šalyje tiek žemumose, tiek aukštumose, tik kalnų regionuose retesnis. Lenkijoje skiauterėtasis tritonas turi nekeliančios rūpesčio rūšies apsaugos statusą. Rusijoje, Baltarusijoje, Moldovoje skiauterėtieji tritonai plačiai paplitę, tačiau sparčiai nykstantys, Ukrainoje – plačiai paplitę ir santykinai dažni.
Skiauterėtojo tritono pasaulinė populiacija, remiantis IUCN vertinimu (Jan Willem Arntzen, Sergius Kuzmin, Robert Jehle, Trevor Beebee, David Tarkhnishvili, Vladimir Ishchenko, Natalia Ananjeva, Nikolai Orlov, Boris Tuniyev, Mathieu Denoël, Per Nyström, Brandon Anthony, Benedikt Schmidt, Agnieszka Ogrodowczyk. 2009. Triturus cristatus. The IUCN Red List of Threatened Species 2009), yra mažėjanti.
Skiauterėtojo tritono biologija
11. Skiauterėtojo tritono suaugėliai iš žiemojimo slėptuvių pasirodo ir migruoti į nerštavietes pradeda dirvos temperatūrai pasiekus 5–7 o C, paprastai balandžio pirmojoje pusėje. Vandens buveinėje skiauterėtieji tritonai praleidžia 2–5 mėnesius (suaugę tritonai paprastai išbūna iki liepos vidurio). Dažniausiai skiauterėtieji tritonai grįžta į savo anksčiau naudotas nerštavietes.
Tritonams būdinga sudėtinga tuoktuvinė elgsena, tuoktuviniai šokiai: patinai, norėdami privilioti pateles ir stimuliuoti jas priimti spermatoforą, šoka specifinius tuoktuvinius šokius, demonstruodami savo sidabrinę uodegos juostą, atlikdami tam tikrą judesių seką. Tuoktuviniams šokiams reikalingos lygios, gerai įšildomos, nepernelyg apžėlusios augmenija vandens telkinio dugno aikštelės. Apvaisinimas įvyksta patinui spermatoforą įkišus į patelės kloaką. Skiauterėtųjų tritonų patinams būdinga teritorinė elgsena, jie saugo savo pasirinktus poravimuisi tinkamus plotelius nuo kitų patinų. Kiaušinius patelės deda po vieną, užpakalinėmis kojomis susukdamos į augalų lapus. Skiauterėtojo tritono kiaušinis vienspalvis – baltas, 2–3 mm (su apvalkalu 4–5 mm) skersmens. Apie 50 proc. kiaušinių būna negyvybingi dėl chromosominių pakitimų (Malmgren, 2001). Skiauterėtojo tritono patelė padeda apie 100–300 kiaušinių. Patelė kiaušinius gali dėti keletą savaičių (Lietuvoje – paprastai gegužės mėnesį). Lervos išsirita daugmaž po trijų savaičių. Tik išsiritusios skiauterėtojo tritono lervos yra 10,0–12,1 mm ilgio. Vystymosi pradžioje jos prisikabina prie kietų objektų ir būna nejudrios tol, kol suvartoja vidinius maisto resursus. Kiaušinių ir lervų mirtingumas siekia 95 proc. (Griffiths, Williams, 2000).
Suaugę tritonai vandens buveines paprastai palieka liepos mėnesį ir persikelia į sausumos buveinę, tačiau nuo nerštaviečių toli nenukeliauja. Dienomis tritonai slepiasi įvairiose slėptuvėse – po senais kelmais, rąstais, šakų ar akmenų krūvomis, graužikų urveliuose. Tamsiu paros metu išlenda iš slėptuvių medžioti, aktyvesni būna šiltomis drėgnomis naktimis. Metinis suaugusių tritonų išgyvenamumo koeficientas yra 0,49–0,78 (Baker, 1999, Cooke, Arnold, 2003, Karlsson, 2004). Skiauterėtieji tritonai gamtoje gali išgyventi vidutiniškai 7–8 metus, nelaisvėje – dvigubai ilgiau (Arnold, Ovenden, 2004).
12. Skiauterėtojo tritono lervos yra pelaginės – plaukioja vandens storymėje. Tritonų lervos ypač jautrios vandens taršai. Didžiausią pavojų pelaginėms skiauterėtojo tritono lervoms kelia žuvys, kurios jas išmedžioja, taip pat vandens paukščiai. Skiauterėtojo tritono lervos metamorfozę baigia liepą ar rugpjūčio pradžioje, tuomet išlipa iš vandens. Jauni skiauterėtieji tritonai būna 65–78 mm ilgio. Jie gyvena sausumoje tol, kol sulaukia lytinės brandos, t. y. 3–5 metų, priklausomai nuo geografinės platumos. Jauniklių išgyvenamumas sausumos buveinėse priklauso nuo aplinkos sąlygų (slėptuvių gausos, buveinės fragmentacijos laipsnio), plėšrūnų gausos bei kitų biotinių ir abiotinių sąlygų. Jauniklių išgyvenamumas nėra didelis, išgyvenamumo keoficientas – 0,56–0,78. (T. Karlsson (2004) teoriškai apskaičiavo, kad jauniklių išgyvenimo iki subrendimo koeficientas svyruoja nuo 0,048 iki 0,35 (vidurkis 0,16)).
Skiauterėtojo tritono mityba, žiemojimas, migracija
13. Skiauterėtųjų tritonų suaugėliai ir lervos yra plėšrūs, minta įvairiais (kuriuos pajėgūs sumedžioti) sausumos ir vandens bestuburiais, retai smulkiais stuburiniais, pvz., paprastųjų tritonų lervomis. Skiauterėtųjų tritonų suaugėliai maitinasi tiek vandenyje, tiek sausumoje, lervos maitinasi vandenyje – dažniausiai bentosiniais organizmais. Skiauterėtųjų tritonų mitybos konkurentai gali būti stambūs plėšrūs bestuburiai, tokie kaip, pvz., žirgelių (Odonata) lervos, žuvys, kūdrinės varlės (Rana esculenta, Rana lessonae).
14. Skiauterėtiesiems tritonams būdingos pavasarinės migracijos į nerštavietes, vasaros migracijos iš nerštaviečių į sausumos buveines ir vasaros–rudens migracijos tarp sausumos buveinių ir į sausumoje esančias žiemavietes. Skiauterėtieji tritonai migruoja nedideliais atstumais – vidutiniškai iki 50 m, didžiausias registruotas jų migracijos atstumas yra apie 1300 m. Skiauterėtųjų tritonų jaunikliai, po metamorfozės išlipę į sausumą, gali nukeliauti didesnius atstumus – iki 1000 m, vidutiniškai jų įveikiamas atstumas gali siekti 250 m. Skiauterėtieji tritonai sausumoje yra lėti, todėl jei teritorija tarp sausumos buveinių ir vandens buveinių yra suskaldyta keliais, tai pražūtingai veikia šių gyvūnų populiaciją.
15. Skiauterėtieji tritonai žiemoja sausumoje, įvairiose slėptuvėse, esančiose netoli nuo veisimosi buveinių. Skiauterėtieji tritonai slepiasi gyvūnų urveliuose, po medžių šaknimis, pūvančios medienos sankaupose, kartais aptinkami pastatų rūsiuose. Sėkmingos žiemavietės yra tos vietos, kurių temperatūra nenukrinta žemiau 0o C ir kurių neužlieja vanduo. Skiauterėtieji tritonai žiemoja spalio–kovo mėnesiais, žiemojimo pradžia ir ypatingai pabudimas iš žiemojimo priklauso nuo aplinkos temperatūros – skiauterėtieji tritonai iš žiemojimo pabunda dirvos temperatūrai jų žiemojimo vietose pakilus iki 5–7 o C.
Skiauterėtojo tritono tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas
16. Skiauterėtasis tritonas saugomas tarptautiniu lygiu, t. y. rūšis yra įrašyta į Buveinių direktyvos II ir IV priedus, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedėlį „Griežtai saugomos faunos rūšys”.
17. Rūšis įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, kuriame rūšis priskirta 4 (I) kategorijai. Rūšis įrašyta į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo”, 2 priedą „Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurių apsaugai reikia steigti specialias saugomas teritorijas“, taip pat į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis”. Skiauterėtojo tritono buveinių apsauga Lietuvoje reglamentuota Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“. Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatyti baziniai tarifai už sunaikintas skiauterėtojo tritono nerštavietes, jauniklius, suaugusius individus.
II SKYRIUS
SKIAUTERĖTOJO TRITONO BUVEINIŲ, RADAVIEČIŲ IR POPULIACIJOS BŪKLĖS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS
Skiauterėtojo tritono buveinių, radaviečių apsaugos būklė
18. Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai ir plečiant Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“ (toliau – „Natura 2000“ tinklas), skiauterėtojo tritono apsaugai Lietuvoje yra įsteigtos 26 BAST: Ankantų pelkė, Asvejos ežerynas, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Avižienių miškas, Dainavos giria, Dysnos upės slėniai, Dukstynos miškas, Ežerėlių kompleksas, Gražutės regioninis parkas, Guntauninkų miškas, Kamanų pelkė, Kaukinės miškas, Labanoro regioninis parkas, Laumių miškas, Metelių regioninis parkas, Nemuno delta, Paąžuolynės durpynas, Papio ežeras, Punios šilas, Spindžiaus miškas, Strošiūnų šilas, Suktiškių miško dalis, Šlavantų kaimo apylinkės, Šventosios upės slėnio pievos, Vidzgirio miškas, Žemaitijos nacionalinis parkas. Šios BAST apima apie 30 proc. dabar žinomų skiauterėtojo tritono radaviečių Lietuvoje. Europos Bendrijos svarbos rūšių valstybinio monitoringo stebėjimų, atliktų 2013–2014 metais BAST, išskirtose skiauterėtųjų tritonų apsaugai, duomenimis, skiauterėtųjų tritonų buveinių ir nerštaviečių vandens telkinių dydis įvairavo nuo 0,003 ha iki 2,25 ha, dažniausiai (Moda – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšmė imtyje) – 0,25 ha, o gylis – nuo 0,3 m iki 3 m, dažniausiai – 0,5 m.
59,4 proc. stebėtų vandens telkinių vandens lygis svyruoja nedaug. Tokiose nerštavietėse yra geros sąlygos visoms lervoms sėkmingai užbaigti metamorfozę, tačiau šiuose vandens telkiniuose yra didelė tikimybė įsikurti ir išsilaikyti gausesnėms žuvų, pagrindinių skiauterėtųjų tritonų priešų, populiacijoms. 63 proc. nerštaviečių buvo aptiktos žuvys, 57 proc. – gausios didžiosios ir mažosios kūdrinių varlių populiacijos. 84,7 proc. stebėtų nerštaviečių pasižymėjo tuo, kad jose galima išskirti seklesnes ir gilesnes zonas – tai teigiamas nerštavietės kokybės faktorius. 88 proc. nerštaviečių pasižymėjo gausia povandenine dugno augalija, o 81 proc. – dugnas uždumblėjęs, tokiose nerštavietėse prasideda neigiamai veikiantys jos kokybę eutrofikacijos procesai. Tyrimų rezultatai parodė, kad daugiau kaip pusės stebėtų skiauterėtųjų tritonų vandens buveinių būklė yra nepakankamai palanki, beveik visose nerštavietėse stebimi eutrofikacijos procesai.
2013–2014 metais valstybinio monitoringo metu buvo įvertintos ir sausumos buveinės, supančios nerštavietes: 71 proc. stebėtų nerštaviečių apsuptos mišraus ar lapuočių miško, 66,6 proc. stebėtų nerštaviečių aplinkoje gausu natūralių slėptuvių – tai yra tinkami skiauterėtajam tritonui aplinkos faktoriai. 37 proc. nerštaviečių buvo atviroje buveinėje, kur suaugėliams gali būti sunku surasti tinkamų vasarojimo ir žiemojimo slėptuvių, jei arti nėra miško, parko, tačiau tokios buveinės yra geriau įšildomnu os, greičiau įvyksta nerštas, lervų metamorfozė. Pastebėta ir nepalankių sausumos buveinių aplinkos faktorių: agrarinis kraštovaizdis supa 22 proc. buveinių, fragmentacija būdinga 44 proc. buveinių, o 42 proc. buveinių būdinga izoliacija.
19. Vertinant 2013–2014 metų stebėjimų rezultatus, skiauterėtojo tritono buveinių būklė radavietėse Lietuvoje yra nepakankamai palanki (angl. unfavourable – inadequate, pagal Europos Komisijos nustatytą matricą Priedą C – Assesing conservation status of a species, General evaluation matrix). Žinomas radaviečių skaičius yra mažas, nevisiškai atspindi realią situaciją šalyje, daugelis nerštaviečių gali būti sunaikintos, net nesužinojus apie jų egzistavimą (pvz., įveisiant žuvis privačių sodybų atnaujintose kūdrose, tvarkant senus parkus išvalant virtuolius, išgrindžiant vandens telkinių aplinką, įrengiant dviračių takus arčiau kaip 50 m nuo vandens telkinių ir pan.). Trūksta skiauterėtųjų tritonų inventorizacinių tyrimų visoje šalyje ir saugomose teritorijose. Nors stebimas platus potencialių buveinių tinklas, yra stebima buveinių izoliacija ir degradacija, daugelyje radaviečių reikalingi tvarkymo darbai. Žinomoms skiauterėtųjų tritonų radavietėms yra taikoma apsauga nuo tiesioginio ir tyčinio pakenkimo, tačiau nėra numatyta priemonių apsaugoti nuo natūralios sukcesijos, intensyvaus ūkininkavimo ir daugelio kitų veiksnių keliamos grėsmės.
Skiauterėtojo tritono populiacijos būklė
20. Skiauterėtieji tritonai Lietuvoje paplitę netolygiai, radavietės yra žinomos visuose Lietuvos regionuose (išskyrus Kuršių neriją), daugiau radaviečių yra žinoma pietų, centrinėje ir rytų Lietuvoje, bet tai atspindi ne tik paplitimo, bet ir teritorijų ištirtumo dėsningumus. Nors registruojama naujų radaviečių, paplitimas išlieka sporadiškas, trūksta žinių apie lokalių populiacijų dinamiką, veisimosi sėkmę nerštavietėse, daugiau informacijos yra sukaupiama apie rūšies buvimo / nebuvimo faktą nei apie gausumą. Skiauterėtasis tritonas nėra lengvai pastebima rūšis, paprastai jis aptinkamas vykdant varliagyvių, vandens vabalų tyrimus arba būna aptinkamas atsitiktinai (jei įsikuria prie žmonių sodybų). Žinomos pavienės, negausios, lokalios populiacijos, kurių dinamika nežinoma. Rūšies gausumas daugelyje radaviečių nedidelis ir apie bendrą Lietuvos populiacijos dydį ir jo pokyčius vis dar trūksta duomenų. Kasmet aptinkamos vidutiniškai 3–5 naujos radavietės, iš kai kurių anksčiau žinomų radaviečių nėra naujų duomenų. Turimais duomenimis, Lietuvos populiaciją gali sudaryti 5 000 suaugusių individų. Spėjama, atsižvelgiant į tinkamų buveinių gausą, skiauterėtojo tritono paplitimą Lietuvoje ir gausumą nerštavietėse, kuriose yra optimalios sąlygos, kad Lietuvoje galėtų būti apie 300 radaviečių ir skiauterėtojo tritono populiacija galėtų siekti iki 30000 individų.
21. Valstybinio monitoringo metu 2013–2014 metais, vertinant Lietuvos populiacijos būklę BAST, skiauterėtieji tritonai aptikti 11 BAST (50 proc. visų BAST, kuriuose buvo vykdomi skiauterėtųjų tritonų stebėjimai). 2013–2014 metais stebėjimai buvo atliekami iš viso 79 vietovėse, esančiose 22 BAST: aptikti 59 suaugę individai ir 19 lervų bei 2 šiųmetukai. Skiauterėtieji tritonai aptikti Dukstynos miške, Suktiškių miške, Kaukinės miške, Spindžiaus miške, Papio ežero BAST (stebėjimo taške, esančiame už BAST ribų), Kamanų pelkėje, Punios šile, Guntauninkų miške, Žemaitijos nacionaliniame parke, Vidzgirio miške, Ežerėlių komplekse. Už „Natura 2000“ tinklo ribų 2013–2014 metais skiauterėtieji tritonai aptikti Verkių regioniniame parke, teritorijoje, nepatenkančioje į Ežerėlių BAST, šioje radavietėje jie labai gausūs, sugauti 44 suaugę individai (naudojant 10 gyvagaudžių gaudyklių), Strošiūnų miške (už BAST ribų), Dūkštų ąžuolyne. 2013–2014 metais didžiausias individų gausumas buvo registruotas Verkių regioniniame parke (teritorijoje už BAST ribų) ir Kamanų pelkėje, kurioje sugauta 29 suaugę individai ir 14 lervų. 2010 metais stebėjimai buvo vykdomi 5 BAST, iš jų 4 BAST skiauterėtieji tritonai aptikti, iš viso 2010 metais buvo aptikti 45 suaugę skiauterėtieji tritonai, 6 jauni individai ir 4 šių tritonų lervos. 2007 metais valstybinio monitoringo metu stebėti 22 suaugę individai Kamanų pelkės BAST ir Vidzgirio miško BAST.
Žemaitijos nacionaliniame parke skiauterėtųjų tritonų populiacijos būklė yra palanki, nors atskirų lokalių subpopuliacijų būklė yra nepakankamai palanki. Skiauterėtieji tritonai yra aptinkami įvairios kilmės vandens telkiniuose (natūraliose šlapynėse, kūdrose, karjeruose, bebrų patvenktose teritorijose), tiek BAST, tiek ir už jos ribų – Platelių miesto parke, gyventojų sodybose. Manoma, kad skiauterėtasis tritonas yra plačiai paplitęs Žemaitijos nacionaliniame parke ir jo radaviečių gali būti kelis kartus daugiau nei dabar žinoma. Teritorijoje gausu tinkamų šiai rūšiai buveinių. Iš šiuo metų žinomų radaviečių parke svarbiausios yra Visvainių karjero balose, Užpelkių telmologiniame draustinyje, Platelių miestelyje (aptinkamas miesto parke ir individualių namų teritorijose), Mačiūkuose. Didžiausios grėsmės Žemaitijos nacionaliniame parke yra toms lokalioms subpopuliacijoms, kurios įsikūrusios žmogaus kaimynystėje, kur gyvūnai gali būti fiziškai sunaikinti (dėl transporto poveikio, nerštaviečių ar jų aplinkos transformavimo). Bebrų patvenktos teritorijos taip pat yra nestabilios buveinės, nes bebravietės būna išardomos, tačiau bebravietės dažai yra įkuriamos šlapynių komplekse, tad skiauterėtiesiems tritonams lieka galimybė persikelti į greta esančias teritorijas.
Kamanų pelkės populiacijos būklė yra nepakankamai palanki. Šiuo metu čia žinomos dvi radavietės, vienos iš jų populiacijos būklė palanki, tačiau ji yra izoliuota nuo kitų radaviečių. Vertinant visą BAST, teritorijoje nėra daug tinkamų vietų skiauterėtiesiems tritonams veistis, nes pelkę juosiantys kanalai nėra optimali skiauterėtųjų tritonų buveinė. Kamanų pelkėje reikėtų tęsti skiauterėtojo tritono inventorizacijos tyrimus.
Gausi skiauterėtojo tritono populiacija yra stebima Verkių regioniniame parke, Ežerėlių BAST ir už BAST ribų. Ežerėlių BAST tritonai aptinkami ne visai tipiškoje rūšiai buveinėje – aukštapelkiniame ežerėlyje bei šlapynėse aplinkui jį. Pastarosios yra priklausomos nuo bebrų veiklos, kritulių kiekio ir yra nestabilios buveinės, o jose aptinkama skiauterėtųjų tritonų subpopuliacija yra nepalankios būklės. Ypač gausi skiauterėtųjų tritonų populiacija yra aptinkama už BAST ribų, tačiau pastarąjį dešimtmetį nerštavietės ir ją supančios sausumos buveinės būklė blogėja dėl taršos, natūralios eutrofikacijos. Skiauterėtieji tritonai aptinkami ir kitose Vilniaus apylinkėse – 2016 metais aptikta nauja radavietė Dvarčionių apylinkėse, populiacija įvertinta kaip gausi, Dvarčionių-Baniškių-Kairėnų apylinkėse yra daug tinkamų buveinių, tačiau teritorija suskaldyta keliais.
2010–2014 metais vykdant LIFE+ Gamta projektą „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas gamtinio karkaso teritorijose“ LIFE09 NAT/LT/000581, skiauterėtieji tritonai (suaugėliai, lervos ir kiaušiniai) aptikti 5 vietovėse Veisiejų regioniniame parke, 1 vietovėje Metelių regioniniame parke, iš viso 15 vietovių Lazdijų rajone.
Strošiūnų miško BAST ribose skiauterėtieji tritonai neaptikti, buveinės per daug eutrofikuotos, vandens telkiniai nepakankamai gilūs, tačiau stabili skiauterėtųjų tritonų populiacija jau antrąjį dešimtmetį stebima už BAST ribų Strošiūnų miške (stebimi suaugėliai ir lervos).
1 lentelė. Pagrindinės skiauterėtojo tritono radavietės Lietuvoje
| Eil. nr. |
Radavietė |
Teritorija ir žemės nuosavybė |
Populiacijos būklė |
| 1. |
Ankantų pelkė |
Telšių r., Varnių regioninis parkas, Ankantų telmologinis draustinis, BAST – Ankantų pelkė (LTTEL0006). Žemės nuosavybė – valstybinė, privati. |
Populiacijos būklė nežinoma, būtini inventorizaciniai tyrimai, siekiant nustatyti svarbiausias nerštavietes ir skiauterėtojo tritono paplitimą teritorijoje. |
| 2. |
Asvejos ežerynas |
Molėtų r., Švenčionių r., Vilniaus r., Asvejos regioninis parkas, BAST – Asvejos ežerynas (LTMOL0011). Žemės nuosavybė – valstybinė, privati. |
Populiacijos būklė nežinoma, reikalingi inventorizaciniai tyrimai, žinomose radavietėse buveinės būklė blogėjanti. |
| 3. |
Aukštaitijos nacionalinis parkas |
Ignalinos r., Utenos r., Švenčionių r., Aukštaitijos nacionalinis ir Labanoro regioninis parkas, BAST – Aukštaitijos nacionalinis parkas (LTIGN0018), žemės nuosavybė – privati, valstybinė. |
Populiacijos būklė nežinoma, reikalingi inventorizaciniai tyrimai. Žinomos radavietės yra izoliuotos, skirtingos būklės ir dydžio. |
| 4. |
Avižienių miškas |
Lazdijų r., BAST – Avižienių miškas (LTLAZ0041), žemės nuosavybė – valstybinė, privati. |
Populiacija gausi, radavietės apsaugos būklė patenkinama dėl didelio užaugimo sumedėjusia augalija. Teritorijai yra parengtas gamtotvarkos planas. |
| 5. |
Dainavos giria |
Varėnos r., Dzūkijos nacionalinis parkas, BAST – Dainavos giria (LTVAR0017), žemės nuosavybė – privati, valstybinė. |
Populiacijos būklė nežinoma, teritorijoje reikalinga išsami inventorizacija, yra nemažai tinkamų buveinių, dauguma jų izoliuotos. |
| 6. |
Dysnos upės slėniai |
Ignalinos r., Birvetos biosferos poligonas, BAST – Dysnos upės slėniai (LTIGN0032), žemės nuosavybė – privati. |
Populiacijos būklė nežinoma, buveinės būklė nepakankamai palanki. |
| 7. |
Dukstynos miškas |
Ukmergės r., Dukstynos entomologinis draustinis, BAST – Dukstynos miškas (LTUKM0001), žemės nuosavybė – valstybinė, nedideli fragmentai yra privačios nuosavybės. |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki, buveinės būklė blogėjanti. Populiacija izoliuota, nerštavietės užauga, dalis nerštaviečių yra išdžiūstančiose balose, kuriose neršto sėkmė priklauso nuo metinio kritulių kiekio. Reikalinga inventorizacija aplinkinėse teritorijose. |
| 8. |
Ežerėlių kompleksas, Verkių regioninis parkas |
Vilnius, Verkių regioninis parkas, dalis teritorijos – Ežerėlių geomorfologinis draustinis, BAST – Ežerėlių kompleksas (LTVIN0011), žemės nuosavybė – valstybinė. |
Populiacijos būklė palanki BAST ir už BAST ribų. Sausumos buveinėje trūksta natūralių slėptuvių, kai kurios nerštavietės nėra stabilios būklės, tačiau yra bendrame šlapžemių komplekse. BAST parengtas gamtotvarkos planas, reikia tvarkyti radavietę už BAST ribų, populiacija gausi (ne mažiau 50 individų), nerštavietės būklė blogėja. |
| 9. |
Gražutės regioninis parkas |
Zarasų r., Ignalinos r., Gražutės regioninis parkas, BAST – Gražutės regioninis parkas (LTZAR0024), žemės nuosavybė – privati, valstybinė. |
Populiacijos būklė nežinoma, yra nemažai potencialiai tinkamų buveinių. Teritorijoje reikalingi inventorizaciniai tyrimai. |
| 10. |
Kamanų pelkė |
Akmenės r., Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas, BAST – Kamanų pelkė (LTAKM0001), žemės nuosavybė – valstybinė. |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki, teritorijoje žinomos dvi radavietės, daugelio potencialiai tinkamų nerštaviečių būklė nepalanki. |
| 11. |
Kaukinės miškas |
Kaišiadorių r., Kaukinės valstybinis botaninis-zoologinis draustinis, BAST – Kaukinės miškas (LTKAI0001), žemės nuosavybė – valstybinė. |
Populiacijos būklė nežinoma, buveinių būklė blogėjanti. |
| 12. |
Labanoro regioninis parkas |
Molėtų r., Švenčionių r., Utenos r., Aukštaitijos nacionalinis ir Labanoro regioninis parkas, BAST – Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010), žemės nuosavybė – privati, valstybinė. |
Populiacijos būklė nežinoma, yra potencialiai tinkamų buveinių, reikalingi skiauterėtojo tritono paplitimo tyrimai. |
| 13. |
Laumių miškas |
Skuodo r., Laumių botaninis – zoologinis draustinis, BAST – Laumių miškas (LTSKU0007), žemės nuosavybė – privati. |
Populiacijos būklė nežinoma. buveinės būklė nežinoma. |
| 14. |
Metelių regioninis parkas |
Alytaus r., Lazdijų r., Metelių regioninis parkas, BAST – Metelių regioninis parkas (LTLAZ0010), žemės nuosavybė – privati, valstybinė. |
Populiacijos būklė nežinoma, reikalingi inventorizaciniai tyrimai, buveinių būklė nežinoma, žinomose radavietėse buveinių būklė nepakankamai palanki. |
| 15. |
Nemuno delta |
Šilutės r., Nemuno deltos regioninis parkas, dalis teritorijos – Aukštumalės telmologinis draustinis, dalis teritorijos –Medžioklės pelkės telmologinis draustinis, BAST – Nemuno delta (LTSIU0013), žemės nuosavybė – privati, valstybinė. |
Populiacijos būklė nežinoma, reikalingi išsamūs inventorizaciniai tyrimai, buveinių būklė nežinoma. |
| 16. |
Paąžuolynės durpynas |
Jonavos r., Paąžuolynės botaninis-zoologinis draustinis, BAST – Paąžuolynės durpynas (LTJOA0003), žemės nuosavybė – valstybinė, laisvos žemės fondo. |
Populiacijos būklė bloga, nerštavietės degradavusios. |
| 17. |
Papio ežeras |
Šalčininkų r., Trakų r., Vilniaus r., Baltosios Vokės biosferos poligonas, BAST – Papio ežeras (LTSAL0005), žemės nuosavybė – valstybinė, privati. |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki, skiauterėtieji tritonai aptikti tik už BAST ribos esančiame stebėjimo taške, buveinės būklė blogėjanti, trūksta natūralių slėptuvių, daug priešų, teritorijos vandens telkiniuose aptikta grundalų. |
| 18. |
Punios šilas |
Alytaus r., Nemuno kilpų regioninis parkas, Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis, BAST – Punios šilas (LTALY0004), žemės nuosavybė – privati, valstybinė. |
Populiacijos būklė stabili, palanki, buveinės būklė palanki. |
| 19. |
Spindžiaus miškas |
Trakų r., Aukštadvario regioninis parkas, Spindžiaus kraštovaizdžio draustinis, BAST – Spindžiaus miškas (LTTRA0007). |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki, buveinės nestabilios, yra priešų (žuvų, kūdrinių varlių). |
| 20. |
Guntauninkų miškas |
Švenčionių r., Ignalinos r., Adutiškio-Guntauninkų miškų biosferos poligonas, BAST – Guntauninkų miškas (LTSVE0037), žemės nuosavybė – valstybinė, privati. |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki (žinomose radavietėse) / nežinoma (likusioje teritorijoje), nerštavietės degraduojančios, reikalingi skiauterėtojo tritono paplitimo tyrimai. |
| 21. |
Strošiūnų šilas |
Elektrėnų savivaldybė, dalis patenka į BAST – Strošiūnų miškas (LTKAI0012), žemės nuosavybė – privati. |
Populiacijos būklė BAST ribose nepalanki, už BAST ribų palanki. Buveinės būklė nepalanki (BAST ribose) / blogėjanti (už BAST ribų). |
| 22. |
Suktiškių miško dalis |
Vilniaus r., BAST – Suktiškių miško dalis (LTVIN0016), žemės nuosavybė – privati, valstybinė. |
Populiacijos ir buveinės būklė nepalanki, reikalingi buveinės tvarkymo darbai. |
| 23. |
Šlavantų kaimo apylinkės |
Lazdijų r., BAST – Šlavantų kaimo apylinkės (LTLAZ0040), žemės nuosavybė – valstybinė, privati. |
Populiacijos būklė palanki, buveinės būklė blogėjanti, teritorijoje vykdomas gamtotvarkos planas. |
| 24. |
Šventosios upės slėnio pievos |
Ukmergės r, Smiltynės botaninis-zoologinis draustinis, BAST – Šventosios upės slėnio pievos (LTUKM0007), žemės nuosavybė – privati. |
Populiacijos ir buveinės būklė nepalanki, buveinė degraduojanti. |
| 25. |
Vidzgirio miškas |
Alytaus r., Vidzgirio botaninis draustinis, BAST – Vidzgirio miškas (LTALY0001), žemės nuosavybė – valstybinė. |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki, sausumos buveinės sąlygos geros, bet nerštaviečių būklė blogėja, teritorijai parengtas gamtotvarkos planas. |
| 26. |
Žemaitijos nacionalinis parkas |
Plungės r., Skuodo r., Žemaitijos nacionalinis parkas, BAST – Žemaitijos nacionalinis parkas (LTPLU0009), žemės nuosavybė – privati, valstybinė. |
Populiacijos būklė palanki / dalyje radaviečių nepakankamai palanki. Aptinkama ir už saugomos teritorijos ribų: prie gyventojų sodybų, Platelių miesto parke tokias radavietes yra sunku apsaugoti. Tikėtina, kad skiauterėtasis tritonas yra paplitęs plačiau nei turima duomenų apie radavietes. Radavietėse reikia taikyti priežiūros priemones priklausomai nuo jų būklės (sausumos slėptuvių įrengimas, atitvarai nuo kelio, nerštaviečių priežiūra). Buveinių būklė įvairi skirtingose radavietėse, vertinant žinomas ir potencialias radavietės buveinių būklė palanki, blogėjanti. |
| 27. |
Dvarčionys – Baniškės |
Vilnius, nesaugoma teritorija, t. p. Aukštagirio geomorfologinis draustinis, Dvarčionių geomorfologinis draustinis, žemės nuosavybė – valstybinė, privati. |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki, buveinės būklė blogėjanti, identifikuota viena nerštavietė, tačiau apylinkėse yra kompleksas potencialiai tinkamų nerštaviečių, reikalingi tolesni tyrimai. |
| 28. |
Senoji Įpiltis |
Kretingos r., BAST – Senosios Įpilties apylinkės, žemės nuosavybė – valstybinė, privati. |
Populiacijos ir buveinių būklė palanki, reikalingas populiacijos ir buveinės būklės stebėjimas. |
| 29. |
Biržų regioninis parkas |
Biržų r., Biržų regioninis parkas, žemės nuosavybė – valstybinė, privati. |
Populiacijos būklė nežinoma, reikalingi papildomi tyrimai, teritorijoje žinomos tik trys radavietės, tikėtina, kad rūšis gali būti paplitusi po visą regioninį parką. Buveinių būklė neįvertinta. |
| 30. |
Veisiejų regioninis parkas |
Lazdijų r., Veisiejų regioninis parkas, žemės nuosavybė – privati, valstybinė. |
Populiacijos būklė palanki, sukurta daug naujų tinkamų buveinių, kuriose įsikūrė skiauterėtieji tritonai. Šioms buveinėms reikalingas stebėjimas ir priežiūra ateityje. |
| 31. |
Dūkštų ąžuolynas |
Vilniaus r., Neries regioninis parkas, BAST – Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos upės slėnis (LTVIN0007), žemės nuosavybė – valstybinė. |
Populiacijos ir buveinės būklė palanki. |
22. Šiuo metu duomenų apie radaviečių populiacijų dydį beveik nėra, tik kelių proc. žinomų radaviečių populiacijų dydis yra nustatytas arba įvertintas, kitose radavietėse tik fiksuojamas suaugėlių ar lervų aptikimo faktas. Skiauterėtasis tritonas yra varliagyvių rūšis, kurios aptikimas ir gausumo įvertinimas reikalauja specifinių kombinuotų metodų naudojimo ir nemažai laiko sąnaudų (įvertinant nerštavietes, neršto sėkmę, pasklidimą po sausumos teritorijas) (Trakimas G., 2009; Meyer F. ir kt, 2004, Briggs L. ir kt., 2006, Balčiauskas L. ir kt., 2016). Vertinant tinkamų buveinių paplitimą, skiauterėtųjų tritonų radaviečių Lietuvoje turėtų būti bent kelis kartus daugiau, tačiau daugelyje šiuo metu žinomų radaviečių buveinės sąlygos yra nepakankamai palankios susiformuoti gausioms skiauterėtųjų tritonų populiacijoms: vyksta vandens telkinių eutrofikacija, degradacija, nerštavietės teršiamos tiesiogiai ir netiesiogiai, daugelyje nerštaviečių įsikuria žuvys, nerštavietėse svyruoja vandens lygis, daugelis radaviečių yra izoliuotos.
Bendra Lietuvos skiauterėtųjų tritonų populiacijos būklė yra nepakankamai palanki. Ilgalaikio išlikimo galimybės, vertinant turimus duomenis, yra palankios. Tvarkymo darbai turi būti vykdomi gausiausiose arba ilgą laiką žinomose ir labiausiai kintančiose buveinėse.
Skiauterėtajam tritonui grėsmę keliantys veiksniai
23. Skiauterėtajam tritonui grėsmes keliantys veiksniai, jų reikšmingumas, reguliavimo ir poveikio galimybės pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Skiauterėtajam tritonui grėsmę keliantys veiksniai
| Grėsmę keliantis veiksnys |
Reikšmingumas |
Aprašymas |
| Buveinių (nerštaviečių) sunaikinimas |
Kritinis |
Vandens telkiniai sunaikinami dėl melioracijos, vandens režimo pakeitimų, vykstant sukcesijai, dėl taršos. Skiauterėtojo tritono populiacijos radavietėje gyvybingumui palaikyti reikia tinkamų vandens telkinių grupės. Šios grėsmės poveikio sumažinimas susijęs su žinomų skiauterėtųjų tritonų radaviečių apsaugos būklės kontrole, inventorizacijos duomenų kaupimo ir apsikeitimo tarp institucijų, informacijos atnaujinimo efektyvumu. |
| Vandens buveinių eutrofikacija |
Didelis |
Apaugimas krūmais, aukšta žoline augalija užtemdo vandens telkinį, jis neįšyla iki optimalios skiauterėtiesiems tritonams temperatūros, dėl eutrofikacijos vandenyje mažėja deguonies, vandens telkiniai užanka, nusenka. Siekiant sumažinti šį poveikį, reikalinga žinomų skiauterėtųjų tritonų nerštaviečių buveinės būklės stebėsena ir buveinių tvarkymo darbai: nerštaviečių pakrančių atvėrimas, pakrantės ir priekrantės makrofitų pašalinimas, naujų nerštaviečių suformavimas. |
| Žuvų, naminių vandens paukščių įveisimas |
Kritinis |
Žuvų įsikūrimas ar įveisimas ir vandens paukščių gausa – ypač reikšmingas neigiamas nerštavietės faktorius ir pražūtingas faktorius nerštavietėse mažuose vandens telkiniuose. Žuvys ir vandens paukščiai keičia buveinės sąlygas, sąlygoja eutrofikaciją. Žuvys išmedžioja pelagines skiauterėtųjų tritonų lervas. Žuvys konkuruoja su tritonais dėl maisto resursų, suėsdamos zooplanktoną. Siekiant sumažinti šį poveikį, reikia apsaugoti skiauterėtųjų tritonų nerštavietes nuo žuvų įveisimo ir (ar) natūralaus įsikūrimo ir naminių vandens paukščių įveisimo, pašalinti nerštavietėse įsikūrusias žuvis, jas išgaudant ar nuleidžiant vandenį – nusausinant vandens telkinį (rudens sezonu). |
| Buveinių tarša, pesticidų, herbicidų naudojimas |
Didelis |
Tiesioginė ir netiesioginė (dėl nuotėkio iš aplinkinių teritorijų) buveinių tarša didina buveinės eutrofikaciją, tiesiogiai veikia skiauterėtųjų tritonų mitybinę bazę, letaliai veikia skiauterėtojo tritono lervas. Siekiant išvengti šios grėsmės, reikalinga vandens telkinių apsaugos kontrolė, saugus augalų apsaugos produktų naudojimas. |
| Vandens buveinių pakeitimas |
Vidutinis / didelis |
Vandens buveinių (nerštaviečių) gilinimas, kai pagilinus vandens telkinį sunaikinamos seklios zonos, svarbios skiauterėtųjų tritonų veisimuisi. Gilus vandens telkinys niekad nebeišdžiūsta, todėl ten lengvai apsigyvena žuvys. Bebrų patvankų išardymas, kai bebrų patvenktoje teritorijoje yra skiauterėtųjų tritonų nerštavietė. Šios grėsmės poveikio sumažinimas susijęs su žinomų skiauterėtųjų tritonų radaviečių apsaugos būklės kontrole, inventorizacijos duomenų kaupimo ir apsikeitimo tarp institucijų, informacijos atnaujinimo efektyvumu. Atliekant gamtotvarkos darbus, renovuojant nerštavietę, turi būti paliktos gilesnės ir seklesnės zonos, didesnėse nerštavietėse darbai turi būti atlikti tik dalyje vandens telkinio. |
| Buveinių fragmentacija ir izoliacija |
Vidutinis |
Natūralias buveines fragmentuoja keliai, dirbami laukai, miško monokultūrų masyvų įveisimas. Miškų iškirtimas ar pievų apsodinimas mišku taip pat veikia skiauterėtųjų tritonų buveines ir migracijos kelius. Izoliuotose populiacijose nevyksta individų imigracijos tarp populiacijų, nebevyksta genetiniai mainai, todėl mažėja individų genetinė įvairovė, o tuo pačiu ir atsparumas. Šios grėsmės poveikį sumažintų ne tik skiauterėtųjų tritonų nerštaviečių apsauga, bet viso buveinių komplekso, į kurį įeina kelios šlapžemės ir juos supanti teritorija, apsauga. |
| Buveinių mozaikiškumo praradimas |
Vidutinis |
Skiauterėtųjų tritonų populiacijų ir buveinių optimaliai būklei užtikrinti reikalinga vandens buveinių ir sausumos buveinių mozaika. Optimali skiauterėtųjų tritonų sausumos buveinė yra pievos ir lapuočių miško, turtingo negyva mediena, mozaika. Planuojant teritorijas, miškotvarkos planus, reikia atsižvelgti į šiuos skiauterėtojo tritono poreikius, išsaugoti mozaikišką buveinės struktūrą, nešalinti negyvos medienos, kelmų, atvirose vietose suformuoti dirbtines slėptuves. |
| Invazinių rūšių poveikis |
Nežinomas |
Prieš kelis metus Lietuvoje aptikta maža plėšri invazinė žuvų rūšis – nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii). Pastebėta, kad grundalai yra labai atsparūs ir pavojingi vietinėms žuvų ir varliagyvių rūšims. Grundalai užima mažus stovinčio vandens telkinius, kuriuose ilgai išlieka netgi jiems išdžiūvus. Manoma, kad ši rūšis yra platinama žmonių, vandens paukščių. Siekiant išvengti šios grėsmės, reikia kontroliuoti nuodėgulinio grundalo plitimą ir siekti šią invazinę žuvį Lietuvoje visiškai išnaikinti. |
| Ištirtumo Lietuvoje trūkumas |
Vidutinė |
Trūksta žinių apie realų skiauterėtojo tritono paplitimą Lietuvoje ir net jo apsaugai išskirtose BAST. Nežinomi skiauterėtųjų tritonų poreikiai buveinei, gausumas. Trūkstant duomenų apie nerštaviečių buvimo vietą, jos negali būti saugomos, jas gali sunaikinti bet kokia antropogeninė plėtra. Siekiant išvengti šios grėsmės, būtina inicijuoti skiauterėtojo tritono inventorizaciją visoje Lietuvos teritorijoje. |
*Ekspertiniai grėsmių reikšmingumo vertinimo kriterijai:
Kritinis – populiacijos išnykimas per ateinančius 5 ar mažiau metų.
Didelis – populiacijos ar nerštaviečių skaičiaus arba tinkamo sausumos buveinių ploto sumažėjimas daugiau nei 20 proc. per 10 metų.
Vidutinis – veiksnio svarba nurodoma literatūroje, nėra duomenų Lietuvoje, rodančių tiesioginį poveikį gausumui, arba jis veikia populiacijas lokaliai ir nereguliariai.
Nežinomas – veiksnio svarba ir įtaka populiacijai nežinoma/netirta.
Skiauterėtojo tritono inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
24. Skiauterėtojo tritono inventorizacijos duomenys ir tyrimai pateikti informaciniuose lediniuose „Raudoni lapai“, SRIS, bioįvairovės tyrimų ataskaitose. Skelbtuose darbuose daugiausia konstatuotas rūšies aptikimo faktas, stebėtų individų skaičius, kuris paprastai neatspindi realaus populiacijos gausumo. Daugiausia informacijos surinkta ir skelbta atlikus šiuos tyrimus, stebėjimo metu gauta informacija yra patikima:
24.1. apibendrinti įvairių stebėtojų duomenys (1982–1997 m.) apie skiauterėtojo tritono paplitimą, gausumą ir radavietes Lietuvoje pateikti „Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlase“ (L. Balčiauskas, G. Trakimas, R, Juškaitis, A. Ulevičius, L. Balčiauskienė, 1997, 1999). Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlasas buvo sudarytas analizuojant skelbtus literatūrinius šaltinius, studentų diplominius darbus, tyrimų projektų ataskaitas ir kitus nepublikuotus šaltinius, analizuojant gyventojų apklausų anketinius duomenis ir autorių inventorizacinių tyrimų duomenis. Šiame atlase pateikti duomenys apie skiauterėtojo tritono paplitimą ir gausumą Lietuvoje, gyvenamąją aplinką ir žinomas radavietes (nurodytos 38 radavietės – 10 × 10 km kvadratų);
24.2. 1980–2000 m. Kaišiadorių rajono varliagyvių tyrimus atliko V. Malinauskas, K. Juškys, R. Grėsius, V. Matas, G. Trakimas, K. Treigys, varliagyvių stebėjimai apibendrinti Kaišiadorių rajono gyvūnijos atlase (1997). Šiame atlase yra pateiktas skiauterėtojo tritono paplitimo žemėlapis (UTM (angl. Universal Transverse Mercator, liet. universalios skersinės Merkatoriaus sistemos) kvadratuose, nenurodant konkrečių radaviečių) Kaišiadorių rajone, stebėjimų metu 1986–1997 m. Kaišiadorių rajone skiauterėtasis tritonas buvo labai retas. Informacija apie skiauterėtojo tritono radavietes Pravieniškių girininkijoje, aptiktas 1989–1992 m., pateikta V. Malinausko 1994 m. informaciniame pranešime „Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus L.) Kaišiadorių rajone“. Raudoni lapai, 2:17–18. Duomenys apie Kaukinės draustinio (Kaišiadorių r.) varliagyvius ir skiauterėtojo tritono paplitimą jame yra pateikti leidinyje „Kaukinės draustinis“, V. Malinauskas (sud.). 2000;
24.3. Aukštaitijos nacionaliniame parke 1997 m. varliagyvių tyrimus atliko E. Šireika. (Vilniaus universitetas). Vandens buveinėse tyrimai buvo atliekami naudojant hidrobiologinį sietelį. Skiauterėtieji tritonai suaugėliai ir lervos buvo aptikti Vyžių kaimo kūdrose ir prie Būkos upelio. Tyrimų duomenys patikimi. Nepateikta informacija apie buveinę (nerštavietę ir sausumos buveinę), tyrimų rezultatai paskelbti mokslinėje publikacijoje: Šireika E., Stašaitis J.1999. Abundance and distribution of amphibians in Aukštaitija national park. Acta Zoologica Lithuanica. Biodiversity, 9 (3): 91–95;
24.4. gyvūnų stebėjimus Panevežio r. ir Krekenavos regioniame parke daug metų atlieka J. Auglys. Informacija apie dvi skiauterėtojo tritono radavietes Krekenavos ir Ramygalos girininkijoje, daubose su vandeniu, kur 1995 m. aptikti skiauterėtųjų tritonų suaugėliai ir lervos, pateikta informaciniame pranešime – Auglys J. 1996. Retos gyvūnų rūšys Krekenavos regioniniame parke. Raudoni lapai, 4: 10–12. Panevėžio r. Naujamiesčio girininkijos kūdroje 1998 m. buvo aptikta skiauterėtųjų tritonų nerštavietė, informacija apie radavietę pateikta informaciniame pranešime – Auglys J. 2000. Retos gyvūnų rūšys Krekenavos regioniniame parke. Raudoni lapai, 7: 8–9;
24.5. G. Trakimas 1998 m. atliko varliagyvių tyrimus Kurtuvėnų regioniniame parke, tyrimų metu aptiktos dvi skiauterėtojo tritono radavietės (Trakimas G. 1998. Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus Laur.) Kurtuvėnų regioniniame parke. Raudoni lapai, 6: 8–9; Trakimas, G. 1999. Amphibian species diversity in Kurtuvénai Regional Park. Acta Zoologica Lituanica, 9: 86-90). Pranešimuose trūksta informacijos apie radavietės buveinės būklę;
24.6. 1998 m., 1999 m., 2000 m., 2001 m., 2007 m. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto (dabar Gamtos tyrimų centras) mokslininkai J. Rimšaitė, P. Ivinskis atlikto varliagyvių stebėjimus įvairiuose Lietuvos rajonuose. 1998 m. skiauterėtasis tritonas aptiktas netipiškoje buveinėje, smėlyne, miško pakraštyje, sausumos slėptuvėje po lentomis Švenčionių rajone, Meškerinėje, 1999 m. viena radavietė aptikta Lazdijų rajone, 2000 m. skiauterėtieji tritonai aptikti Alytaus rajone, Vidzgirio miške, sausumos slėptuvėse. 2001 m. Kaišiadorių rajone skiauterėtieji tritonai aptikti Strošiūnų miške ir Kretingos rajone, Palangos apylinkėse, 2007 m. skiauterėtieji tritonai stebėti Suktiškių miške, 2007 m. atlikti varliagyvių tyrimai Žemaitijos nacionaliniame parke, 2008 m. aptikta nauja skiauterėtojo tritono radavietė Mažeikių rajone. Informacija apie jas pateikta informaciniuose pranešimuose: Rimšaitė J., Pakalniškis S., Ivinskis P. 1998. Naujos retų rūšių roplių ir varliagyvių radavietės 1998 metais. Raudoni lapai, 6: 23; Ivinskis P., Pakalniškis S., Rimšaitė J., Ferenca R. 2000. Reti gyvūnai stebėti 1999 m. Raudoni lapai, 7: 34–35; Ivinskis P., Ferenca R., Rimšaitė J. 2004. Nauji duomenys apie retus gyvūnus Lietuvoje. Raudoni lapai, 8: 8–15; Rimšaitė J. 2007. Žemaitijos nacionalinio parko varliagyvių faunos tyrimai, (ataskaita), Ekologijos institutas; Ivinskis P., Rimšaitė J. 2009. Saugomos gyvūnų rūšys, stebėtos 2008 m. Raudoni lapai, 11: 19–22; Brusokas N. 2008. Saugomos gyvūnų rūšys stebėtos Vilniaus rajone ir Pabradėje 2007 metais. Raudoni lapai, 10: 29. Pranešimuose nėra informacijos apie radavietės buveinės būklę;
24.7. gyvūnų stebėjimus Metelių regioniniame parke 2007 m. atliko Kondratavičiūtė I, skiauterėtojo tritono nerštavietė aptikta Ročkių kaimo kūdrose (Kondratavičiūtė I., Amšiejus A. 2008. Saugomų rūšių stebėjimai 2007 m. Metelių regioniniame parke. Raudoni lapai, 10:44–45);
24.8. Kamanų valstybiniame rezervate skiauterėtojo tritono stebėjimus atlieka šio rezervato direkcijos specialistai. 2007 m. skiauterėtasis tritonas aptiktas pietinėje rezervato dalyje, stebėta 17 individų (Urbonas A., Grigaliūnas V. 2009. Naujos saugomos gyvūnų rūšys Kamanų valstybiniame rezervate ir apsaugos zonoje 2007–2008 metais. Raudoni lapai, 11: 10–13);
24.9. 2001–2014 m. pietų Lietuvos, daugiausia Lazdijų rajono, taip pat dalies Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės varliagyvių, tarp jų ir skiauterėtojo tritono, inventorizacija buvo atlikta LIFE + Gamta projekto „Bandomojo ekologinio tinklo sukūrimas Pietų Lietuvoje“ metu, inventorizacijos duomenys pateikti SRIS (45 pranešimai apie radavietes). Stebėjimų duomenys patikimi;
Skiauterėtojo tritono apsaugos, tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
26. Šiuo metu yra parengti šie tvarkymo ir gamtotvarkos planai, kuriuose numatytos priemonės skiauterėtųjų tritonų buveinių ir populiacijos palankios būklės atkūrimui ir išsaugojimui:
26.1. parengtas ir įgyvendinamas Avižienių miško gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. D1-704 „Dėl Avižienių miško gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Šio gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje esančios skiauterėtųjų tritonų populiacijos būklę, išsaugant ne mažesnę kaip 150 individų populiaciją; atkurti raudonpilvių kūmučių ne mažiau kaip 20 patinų populiaciją, sukuriant ir išsaugant joms tinkamas buveines 1,7 ha plote. Šio gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatoma sumažinti pavėsį saugomų varliagyvių svarbiose buveinėse (iškertant ir pašalinant iš teritorijos sumedėjusią augaliją ir jos atžalas) ir atkurti saugomiems varliagyviams tinkamas kūdras vakariniame teritorijoje esančios šlapynės pakraštyje. Numatomos priemonės tiesiogiai veikia saugomų varliagyvių buveines, sudaro palankias sąlygas populiacijos išgyvenimui ir gausėjimui;
26.2. parengtas ir įgyvendinamas Šlavantų kaimo apylinkių gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-12 „Dėl Šlavantų kaimo apylinkių gamtotvarkos plano patvirtinimo”. Šio gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią skiauterėtųjų tritonų populiacijos būklę, išsaugant ne mažiau kaip 60 individų populiaciją ir raudonpilvių kūmučių populiaciją, ne mažesnę kaip 50 patinų. Šiame gamtotvarkos plane numatyta atkurti kūdras rytiniame teritorijoje esančio pelkinio komplekso pakraštyje, suformuojant kūdras lėkštais krantais, išvalant nuo nuokritų ir kitų sąnašų, taip pat BAST esančiose varliagyvių buveinėse numatyta sutvarkyti teritoriją ir pagerinti jos apšviestumo sąlygas, iškertant sumedėjusią augaliją ir surenkant šiukšles. Įgyvendinus projektą, siekiama išsaugoti BAST skiauterėtųjų tritonų populiaciją, sustabdyti buveinės būklės neigiamus pokyčius;
26.3. parengtas ir įgyvendinamas Senosios Įpilties apylinkių gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. D1-871 „Dėl Senosios Įpilties apylinkių gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Šio gamtotvarkos plano tikslas – siekti atkurti ir išsaugoti Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių 6210 Stepinių pievų ir 6120 Karbonatinių smėlynų pievų mozaiką kartu su iečialapės kalpokės, juodojo apolono populiacijomis; 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 6270 Rūšių turtingų smilgynų, 6410 Melvenynų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų kartu su žalsvažiedės blandies, baltijinės bei raudonosios gegūnių, skiauterėtojo tritono, didžiojo auksinuko, šarvuotosios skėtės populiacijomis. Šiame gamtotvarkos plane numatyta informuoti vietos ūkininkus apie teritorijos vertybes, palankų ūkininkavimą ir teritorijos tvarkymą, informuoti visuomenę ir teritorijos lankytojus apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones. Informacijos sklaida gali padėti apsaugoti nuo netyčinio skiauterėtojo tritono buveinių sunaikinimo, įtraukti vietos gyventojus į buveinių ir tritonų apsaugos veiklą. Šiame gamtotvarkos plane nenumatytos tiesioginės priemonės skiauterėtųjų tritonų buveinių būklės gerinimui, nes plano rengimo metu ji buvo palanki, tačiau būtina pastovi šios rūšies populiacijos ir buveinės būklės stebėsena;
26.4. parengtas ir įgyvendinamas Strošiūnų valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-757 „Dėl Strošiūnų valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano patvirtinimo“. Šio tvarkymo plano tikslai yra: nustatyti teritorijos apsaugos ir tvarkymo principus ir kraštovaizdžio tvarkymo zonas, nustatyti priemones gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui ir naudojimui, numatyti reikiamą infrastruktūrą pažintiniam turizmui organizuoti. Šiame tvarkymo plane numatoma valstybiniuose miškuose esančioms Europos Bendrijos svarbos raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) ir skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) buveinėms (bendrojo apsauginio ūkininkavimo pelkėse miškų (M(P)Ab) kraštovaizdžio tvarkymo pozonės) parengti gamtotvarkos planus arba papildyti miškotvarkos projektą, suderinant miškų ūkio priemones su Europos bendrijos natūralių buveinių ir saugomų rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimu, numatant konkrečias šių buveinių išsaugojimo bei jų būklės gerinimo priemones;
26.5. parengtas ir pradedamas įgyvendinti Užpelkių telmologinio draustinio gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl Užpelkių telmologinio draustinio gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Šio gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių palankią apsaugos būklę. Šiame gamtotvarkos plane numatyta atkurti pažeistą Užpelkių telmologinio draustinio hidrologinį režimą, siekiant atkurti Europos Bendrijos svarbos buveinių komplekso 7120 Degradavusios aukštapelkės, 7150 Plikų durpių saidrynai (kurie ateityje turėtų transformuotis į kitas atvirų pelkių buveines) ne mažesniame kaip 24 ha plote ir pagerinti hidrologines sąlygas buveinei 91D0 *Pelkiniai miškai tuo pačiu išsaugant šarvuotųjų skėčių, skiauterėtųjų tritonų bei kitų saugomų rūšių buveines. Pirmaisiais gamtotvarkos plano vykdymo metais numatyta organizuoti hidrologinio režimo atkūrimo techninio projekto parengimą, kuris bus įgyvendinamas antraisiais–ketvirtaisiais šio gamtotvarkos plano vykdymo metais.
27. 2010–2014 metais vykdant LIFE+ Gamta projektą „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas gamtinio karkaso teritorijose“ LIFE09 NAT/LT/000581, buvo sukurtas funkcinis ekologinis tinklas, apimantis branduolių zonas ir ekologinius koridorius, skirtus baliniams vėžliams ir saugomiems varliagyviams (tarp jų skiauterėtiesiems tritonams). Projekto metu buvo atkurti ir pritaikyti saugomų varliagyvių ir roplių rūšių poreikiams 164 vandens telkiniai – atkurtos ar iškastos kūdros lėkštais krantais, įrengtos užtvankos, pakeliančios vandens lygį sausinamose šlapynėse Druskininkų savivaldybėje, Lazdijų rajone (Bugiedos apylinkėse, Kapčiamiesčio apylinkėse, Kučiūnų apylinkėse, Avižienių apylinkėse, Seirijų apylinkėse, Krikštonių apylinkėse, Leipalingio apylinkėse). Dauguma buveinių buvo atkurtos natūraliose žemumose, kuriose anksčiau buvo šlapynės, tačiau apleistos jos užžėlė ir vietoje vandens susidarė nuokritų sluoksnis, apaugęs gluosniais. Atkuriant tokias šlapynes iškirsti krūmai, išrautos jų šaknys, vieta išvalyta iki buvusio šlapynės dugno. Atkurtose ar naujai suformuotose kūdrose yra palankios sąlygos įsikurti skiauterėtiesiems tritonams, sudarytos sąlygos esamų populiacijų padidėjimui.
III SKYRIUS
SKIAUTERĖTOJO TRITONO APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
28. Skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) apsaugos plano (toliau – Apsaugos planas) tikslas – išsaugoti ir palaikyti palankią skiauterėtojo tritono apsaugos būklę.
Palankios būklės rodikliai:
Ne mažiau kaip 25 skiauterėtojo tritono radavietės, pasiskirsčiusios tolygiai visoje Lietuvoje (išskyrus Kuršių neriją), kuriose aptinkamos skiauterėtojo tritono populiacijos.
Palankios būklės populiacijos yra radavietėse su mozaikiška sausumos ir vandens buveinių struktūra, kuriose populiacijos dydis ne mažesnis kaip 0,3 individo gyvagaudėje gaudyklėje (nerštavietėje naudojant 10 gaudyklių 200 m pakrantės perimetro), arba ne mažiau 30 kiaušinių vienoje nerštavietėje, arba ne mažiau 10 lervų vienoje nerštavietėje, gaudant hidrobiologiniu tinkleliu 40 min. Nerštavietės turi turėti skirtingų gylių zonas (0,3 m – 1,5 m), nerštavietėse neturi būti žuvų, o pavėsyje gali būti ne daugiau 50 proc. nerštavietės paviršiaus. Jei aplink vandens buveinę yra vykdoma žemės ūkio veikla, kiekvienas vandens telkinys turi turėti bent jau 5 m pločio nekultivuojamą buferinę zoną, aplinkui nerštavietę 5–50 m spinduliu turi būti sausumos slėptuvių – senų kelmų, išvirtusių medžių, akmenų krūvų.
30. Apsaugos plano uždavinių įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, privačių ir / ar kitų lėšų.
3 lentelė. Apsaugos plano uždaviniai ir priemonės
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Suplanuoti ir įteisinti tvarkymo priemones teritorijoms, kuriose yra aptinkami skiauterėtieji tritonai |
ne mažiau kaip 25 gyvybingoms skiauterėtųjų tritonų radavietėms parengti apsaugos veiksmų ir / ar gamtotvarkos planus. |
| 2. Įgyvendinti suplanuotas ir įteisintas tvarkymo priemones |
2.1. atkurti sunykusias skiauterėtojo tritono nerštavietes; 2.2. biotechninėmis priemonėmis palaikyti optimalią skiauterėtojo tritono vandens buveinių ir sausumos buveinių būklę; 2.3. kontroliuoti augalų apsaugos produktų, biocidų naudojimo tvarkos laikymąsi skiauterėtųjų tritonų radaviečių aplinkoje; 2.4. apsaugoti skiauterėtųjų tritonų nerštavietes nuo žuvų įsikūrimo ar įveisimo, naminių vandens paukščių įveisimo nerštavietėse; 2.5. kontroliuoti ir reguliuoti invazinių žuvų rūšių patekimą į skiauterėtojo tritono nerštavietes; 2.6. išsaugoti palankų skiauterėtųjų tritonų vandens buveinių hidrologinį režimą; 2.7. formuoti ekologinius koridorius tarp gretimų skiauterėtųjų tritonų radaviečių. |
| 3. Nustatyti skiauterėtųjų tritonų paplitimą ir būklę radavietėse |
3.1. atlikti išsamią skiauterėtųjų tritonų inventorizaciją Lietuvoje; 3.2. atlikti skiauterėtojo tritono vandens ir sausumos buveinės sąlygų įtakos populiacijos gausumui, buveinių pasirinkimo, plitimo kelių ir kitus ekologinius tyrimus, atlikti Lietuvos populiacijų genetinius tyrimus. |
| 4. Informuoti visuomenę apie skiauterėtuosius tritonus, jų buveinių apsaugą, biologiją, ekologinius poreikius |
parengti ir išplatinti visuomenei informacinę, pažintinę medžiagą apie skiauterėtojo tritono biologiją, ekologijos ypatybes, apsaugos galimybes, skatinti vietos gyventojus įsitraukti į skiauterėtojo tritono radaviečių buveinių apsaugą ir tvarkymo darbus. |