Nr. 3P-1218/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06901-2018-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. liepos 10 d. gautu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė paduotu kasaciniu skundu prašo peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl tos dalies, kuria ieškinio reikalavimai buvo tenkinti iš dalies. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Demeda“ reikalavimas nustatyti skolos likutį pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 6041 ir Nr. 6043, ir šioje dalyje ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies – nustatė ieškovės skolos pagal minėtas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis likučius 2016 m. sausio 15 d., kurią sudarė ieškovės pagrindinė prievolė sumokėti sutarties kainą. Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiama, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Šioje byloje atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Kasaciniame skunde nurodyta, kad prašomu peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo pažeisti bendrieji civilinių santykių principai (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 1-4 dalys), netesybų institutą (CK 6.71 – 6.75 straipsniai) ir įmokų paskirstymą (CK 6.54 straipsnis) reglamentuojančios materialiosios teisės normos, o taip pat proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis), įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) bei teismo sprendimui keliamus reikalavimus (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovė, pareikštais ieškinio reikalavimais prašydama nustatyti skolos likutį pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, siekė apginti savo teisę sumokėti pagrindinę skolą tam, kad po to galėtų reikalauti, jog delspinigių skaičiavimui būtų taikomas ieškinio senaties institutas. Teismas nurodė, kad atsakovės faktiškai atliktas delspinigių skaičiavimas už ilgesnį nei 6 mėnesių terminą turi įtakos tiek atsakovės priskaičiuotų ir pripažintų apmokėtais delspinigių dydžiui, tiek galutiniam pagrindinės skolos likučiui, o atsakovės elgesį, nereiškiant teisme reikalavimų ir neinicijuojant priverstinio skolos išieškojimo ne teismo tvarka, vertino kaip nesąžiningą, sukuriantį ieškovei itin nepalankias sutarties vykdymo sąlygas ir pažeidžiantį šalių interesų pusiausvyros principą. Todėl teismas, nustatydamas ieškovės mokėtinos skolos likutį pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 6041 ir Nr. 6043, buvusį po paskutinės įmokos sumokėjimo 2016 m. sausio 15 d., perskirstė ieškovės sumokėtas įmokas, skaičiuodamas delspinigius už 6 mėnesių terminą, kurį apibrėžia įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, savo išvadas argumentuotai pagrįsdamas tiek teisiniais argumentais, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2019), tiek faktiniais skaičiavimais.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies nustatytų kriterijų kasacijai. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kaip teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kaip dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde taip pat nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, teisėjų atrankos kolegija