LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TURIZMO IR POILSIO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-1547
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Turizmo ir poilsio studijų krypties aprašu iki 2023 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu
Nr. V-1547
TURIZMO IR POILSIO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Turizmo ir poilsio studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami turizmo ir poilsio studijų krypties (L08), kuri priklauso verslo ir viešosios vadybos (L) studijų krypčių grupei, studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas turizmo ir poilsio studijų kryptį (toliau – turizmo ir poilsio kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas Tuning-AHELO (OECD Education Working Paper No. 59, 2011) bei Europos kokybės tinklo EQUAL Guidelines verslo ir vadybos bakalauro laipsnio teikimo gaires.
3. Aprašo reikalavimai taikomi trumposios pakopos, koleginėms bei universitetinėms pirmosios ir antrosios studijų pakopų turizmo ir poilsio krypties studijų programoms, kurios gali būti organizuojamos nuolatine ir (ar) ištęstine forma.
4. Baigusiesiems turizmo ir poilsio krypties studijas suteikiami:
4.1. baigusiesiems trumpąsias studijas suteikiama profesinė kvalifikacija pagal vieną iš įgytų specializacijų: svetingumo paslaugų administratoriaus, maitinimo paslaugų administratoriaus arba kelionių vadovo. Ši kvalifikacija atitinka penktąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį ir patvirtinama aukštosios mokyklos išduodamu studijų pažymėjimu;
4.2. baigusiesiems kolegines ir universitetines studijas suteikiami verslo vadybos profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikaciniai laipsniai, atitinkantys šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją studijų pakopas, patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Tarpkryptinės turizmo ir poilsio studijų programos galimos tik tuo atveju, jei visiškai pasiekiami turizmo ir poilsio studijų programai būdingi studijų rezultatai. Studijų programos sandaroje turi būti tinkamai pagrįstas šių dalykų integralumas studijų procese ir jų suteikiamų žinių bei gebėjimų svarba turizmo ir poilsio specialistui.
6. Dviejų studijų krypčių turizmo ir poilsio programos galimos tik pirmojoje universitetinių studijų pakopoje, kai studijų programos apimtis yra 240 kreditų. Dviejų studijų krypčių studijų programa turi visiškai atitikti abiejų studijų krypčių aprašų reikalavimus ir užtikrinti, kad bus pasiekti abiem kryptims būdingi studijų rezultatai.
7. Stojantiesiems į trumposios studijų pakopos, kolegines ir universitetines pirmosios studijų pakopos studijas Aprašas specialiųjų reikalavimų nenustato.
8. Rekomenduojama, kad į universitetines antrosios pakopos studijas priimami asmenys būtų:
8.1. baigę universitetines pirmosios pakopos verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės studijas (prioritetas teikiamas turizmo ir poilsio, verslo, vadybos, rinkodaros studijų kryptims) arba socialinių mokslų studijų krypčių grupės universitetines pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys kitus aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus, atitinkančius pasirinktos studijų programos specifiką;
8.2. baigę kolegines verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės studijas (prioritetas teikiamas turizmo ir poilsio, vadybos, verslo, rinkodaros studijų krypčių studijoms), socialinių mokslų studijų krypčių grupės studijas ir papildomųjų studijų metu išklausę dalykus, kurių sąrašą, reikalavimus ir turinį nustato aukštoji mokykla;
9. Turizmo ir poilsio krypties studijų tikslai – suteikti galimybę studentams įgyti žinių apie turizmą ir poilsį ir įgūdžių, konstruktyviai taikyti šias žinias plačiame mokslinės ir profesinės veiklos lauke, pasiūlyti studentams tinkamas verslo ir jo aplinkos analizės priemones ir išugdyti gebėjimą spręsti teorines ir praktines turizmo ir poilsio problemas, tęsti turizmo ir su juo susijusių krypčių bei daugiadalykinių sričių studijas ir tyrimus, pasitelkiant turizmo studijas, išugdyti bendruosius asmens gebėjimus.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Turizmas ir poilsis, kaip studijų objektas, yra paslaugų kūrimo, vartotojų poreikių analizės bei vertinimo ir turizmo infrastruktūros kūrimo sistema. Turizmo studijoms būdingas tarpdalykiškumas ir įvairiapusiškumas. Turizmo ir poilsio kryptis yra susijusi su verslo, vadybos, ekonomikos, sociologijos, psichologijos, geografijos, istorijos ir kitais mokslais. Turizmo specialistai savo veikloje naudoja analitinius ir statistinius instrumentus, remiasi socialinių ir vadybos mokslų pasiekimais.
11. Turizmo ir poilsio krypties studijų programose turi būti šie turinio elementai:
11.1. turizmo informacijos, turizmo produkto, turizmo ir poilsio paslaugų ir turizmo išteklių sandara ir charakteristika; turizmo įtaka ekonominei bei socialinei gerovei; turizmo plėtros proceso dalyviai; turizmo plėtrai įtakos turintys veiksniai ir jų analizė;
11.2. turizmo analizė ir vertinimas, remiantis tiek pasiūlos (pavyzdžiui, kelionių organizavimo ir kitų turizmo paslaugų), tiek paklausos (pavyzdžiui, turistų, lankytojų ir keliautojų) požiūriu; dabartinio išteklių panaudojimo ir galimų jo pokyčių ateityje aiškinimas;
11.3. kokybinių ir kiekybinių duomenų apie veiksnius rinkimas, susiejimas, struktūrizavimas, analizė ir vertinimas, turizmo duomenų analizės apribojimų vertinimas socialiniame kontekste;
12. Trumposios pakopos ir koleginėse studijose rengiami turizmo specialistai gali dirbti turizmo informaciją ir (arba) produktus ir (arba) paslaugas teikiančiuose subjektuose (pavyzdžiui turizmo, renginių ir poilsio, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių ir kt. samdomais specialistais ar administratoriais, vykdančiais verslo organizavimo funkcijas), patys kurti turizmo ir poilsio verslą, vykdyti veiklą, kuriai reikalingas turizmo žinių taikymas praktikoje. Studijos gali būti tęsiamos kitose studijų kryptyse arba aukštesnėje studijų pakopoje.
13. Pirmosios pakopos universitetines studijas baigę absolventai gali dirbti turizmo paslaugų sektoriaus (viešbučių, motelių, svečių namų, sanatorijų, turizmo agentūrų ir kt.) administracijos specialistais privačiajame ar viešajame sektoriuose, patys kurti turizmo ir poilsio verslą. Specialistai turi gebėti dirbti turizmo verslo aplinkoje (t. y. ne tik verslo įmonėse, bet ir jų asociacijose, tyrimų bei viešojo valdymo institucijose), analizuoti ir vertinti turizmo pasiūlą ir paklausą, atlikti operatyvinį planavimą. Studijos gali būti tęsiamos kitose studijų kryptyse arba aukštesnėje studijų pakopoje.
14. Baigusieji antrosios pakopos studijas gali dirbti turizmo specialistais, analitikais turizmo planavimo, paslaugų teikimo, turizmo transporto sektoriuje, turizmo rinkodaros, verslo administravimo srityse valstybės ir tarptautinėse institucijose, kitose įstaigose. Turizmo specialistai gali kurti verslus, konsultuoti, daryti viešojo administravimo karjerą, dirbti mokslo srityje, tęsti studijas doktorantūroje. Specialistų veikla turi būti grindžiama naujų turizmo mokslinių ir kitų tyrimų, analizės metodų pažinimu, kūrimu ir taikymu praktikoje, strateginių planų rengimu verslo plėtrai.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
16. Baigę turizmo ir poilsio krypties studijas, absolventai gebės:
16.1. profesinę veiklą grįsti supratimu ir išmanymu, kaip funkcionuoja ir kinta turizmo ir poilsio industrija;
16.2. kūrybiškai ir kritiškai taikyti analizės ir vertinimo metodus, spręsdami teorines ir praktines turizmo problemas, prognozuodami turizmo ir poilsio plėtros tendencijas plačiame socialiniame kontekste;
16.3. rasti, apdoroti, analizuoti, interpretuoti ir naudoti profesinei veiklai reikalingą informaciją, formuluoti analizės ir tyrimų išvadas;
16.4. žodžiu ir raštu reikšti mintis turizmo ir poilsio temomis, dalyvauti diskusijose su profesionalais ir (ar) visuomenėje;
17. Studijuodami pagal turizmo ir poilsio krypties studijų programą asmenys turi plėtoti asmeninius, socialinius, tyrimų ir specialiuosius gebėjimus.
18. Baigę trumpąsias, profesinio bakalauro, bakalauro ar magistro studijas, studentai pasieks skirtingus studijų rezultatus.
19. Baigus trumpąsias studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
19.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
19.1.1. geba atpažinti ir supranta pagrindines turizmo sąvokas ir principus, paremtus bazinėmis verslo ir viešosios vadybos mokslų teorijomis, geba juos taikyti praktinėje turizmo ir poilsio organizavimo veikloje;
19.1.2. išmano verslo ir viešosios vadybos pagrindus, įgalinančius suprasti ir vertinti išorinius ir vidinius turizmo verslo įmonių aplinkos veiksnius;
19.2. specialieji gebėjimai. Asmuo:
19.2.1. geba analizuoti konkrečius turizmo verslo procesus ir reiškinius, atitinkančius siekiamos profesinės kvalifikacijos reikalavimus turizmo verslo procesus ir reiškinius, apdoroti ir vertinti turizmo informaciją;
19.2.2. geba organizuoti ir vykdyti turizmo subjektų, veikiančių nacionalinėje ir tarptautinėje rinkose, ūkinę veiklą;
19.3. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
19.3.1. geba bendrauti ir bendradarbiauti su susijusių sričių specialistais bei vartotojais vietinėje ir tarptautinėje aplinkoje;
19.3.2. geba dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę už savo ar pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę, profesinėje veikloje vadovautis profesine etika ir pilietiškumu, puoselėti etnokultūrinius ir tarpkultūrinius ryšius;
19.4. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
19.4.1. geba kritiškai vertinti ir reflektuoti savo profesinę veiklą, suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą;
19.4.2. geba naudotis profesiniais pasiekimais, įgytais formaliojo ir neformaliojo mokymosi būdais, savarankiškai ir atsakingai vykdyti funkcijas, kai reikia veikti tipiškų situacijų atvejais;
19.4.3. geba rinkti ir kaupti informaciją, naudotis informacijos šaltiniais ir informacinėmis technologijomis, tinkamai elgtis su konfidencialia informacija;
20. Baigus kolegines pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
20.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
20.1.1. geba atpažinti ir supranta pagrindines turizmo sąvokas ir principus, paremtus bazinėmis verslo ir viešosios vadybos mokslų teorijomis, geba juos taikyti praktinėje turizmo ir poilsio organizavimo veikloje;
20.1.2. išmano verslo ir viešosios vadybos pagrindus, įgalinančius suprasti ir vertinti išorinius ir vidinius turizmo verslo įmonių aplinkos veiksnius;
20.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
20.2.1. geba atlikti taikomuosius verslo vadybos tyrimus, taikyti vadybos mokslų teorijas ir tyrimų metodus;
20.2.2. geba naudoti taikomųjų tyrimų metodus, formuluoti analizės ir empirinių tyrimų išvadas, rasti ir pagrįsti turizmo subjektų problemų sprendimus;
20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
20.3.1. geba analizuoti ir vertinti turizmo verslo procesus ir reiškinius, apdoroti ir vertinti turizmo informaciją, taikyti įvairius taikomuosius tyrimų metodus;
20.3.2. geba organizuoti ir vykdyti turizmo subjektų, veikiančių nacionalinėje ir tarptautinėje rinkose, ūkinę ir finansinę veiklą;
20.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
20.4.1. geba bendrauti ir bendradarbiauti su susijusių sričių specialistais bei vartotojais vietinėje ir tarptautinėje aplinkoje;
20.4.2. geba dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę už savo ar pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę, profesinėje veikloje vadovautis socialinio teisingumo, darnios plėtros, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės principais, profesine etika ir pilietiškumu, puoselėti etnokultūrinius ir tarpkultūrinius ryšius;
20.4.3. geba sklandžiai ir įtaigiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje bent viena užsienio kalba;
20.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
20.5.1. geba kritiškai vertinti ir reflektuoti savo profesinę veiklą, suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą;
20.5.2. geba naudotis profesiniais pasiekimais, įgytais formaliojo ir neformaliojo mokymosi būdais, savarankiškai ir atsakingai vykdyti funkcijas, kai reikia veikti tipiškų situacijų atvejais;
20.5.3. geba rinkti, kaupti ir sisteminti informaciją, naudotis informacijos šaltiniais ir informacinėmis technologijomis, tinkamai elgtis su konfidencialia informacija;
21. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
21.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
21.1.2. išmano vadybos mokslo principus, metodus, papildytus fundamentaliosiomis gretutinių mokslų žiniomis ir inovatyvių praktinio tyrimo metodų galimybėmis;
21.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
21.2.1. geba kūrybiškai ir kritiškai taikyti tyrimų metodus, naudotis fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų pasiekimais ir metodais, formuluoti tyrimų išvadas;
21.2.2. geba rinkti ir analizuoti duomenis, įžvelgti pagrindines turizmo verslo tendencijas, sąvokas ir kategorijas, jų procesų valdymo perspektyvas ir modelius;
21.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
21.3.1. geba analizuoti ir vertinti vartotojų ir įmonių bei organizacijų veiklos rodiklių optimizavimo ir sprendimų priėmimo ypatumus skirtingose turizmo sistemose ir rinkose, nacionalinės makroekonominės aplinkos ir sparčių pasaulio ekonomikos pokyčių svarbą turizmo įmonių veiklai;
21.3.2. geba įvertinti ir prognozuoti turizmo pokyčius organizacijose, šalyje ir Europoje, taikyti matematinės, statistinės analizės metodus ir informacines, ekonometrines žinias;
21.3.3. geba rinkti, analizuoti ir sisteminti duomenis, kurių reikia svarbioms turizmo ir poilsio įmonių, organizacijų ir šalių turizmo vystymo problemoms spręsti, pateikti sprendimų rekomendacijas;
21.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
21.4.1. geba veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais ir visuomene, spręsti profesinės veiklos ar studijų srities uždavinius, žodžiu ir raštu perteikti turizmo žinias ir supratimą specialistams, pristatyti atliktą veiklą ir jos rezultatus įvairioms auditorijoms, diskutuoti aktualiais profesiniais klausimais profesinėje ir tarpdisciplininėje aplinkoje;
21.4.2. geba sklandžiai ir įtaigiai reikšti mintis žodžiu ir raštu lietuvių ir bent viena užsienio kalba, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje ir bendruomenėje;
21.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
21.5.1. geba kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę praktiką, suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomeninei, ekonominei, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai;
22. Baigus antrosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
22.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
22.1.1. išmano ir geba taikyti socialinių mokslų teorijas, siekia kompleksiškai ir sistemiškai pažinti ir vertinti turizmo procesus ir reiškinius, esant neapibrėžtumo sąlygoms, vykdydami profesinę veiklą, atsižvelgia į pokyčius, puoselėja socialines, kultūrines ir etines vertybes;
22.1.2. turi fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstų vadybos mokslo krypties žinių, sudarančių pagrindą gebėjimui kurti ir (arba) taikyti originalias idėjas turizmo mokslinių tyrimų kontekste;
22.1.3. turi klasikinių ir šiuolaikinių turizmo teorijų žinių ir geba jas taikyti, kritiškai vertindami turizmo politiką šalies ar kitų šalių kontekste, spręsdami verslo valdymo funkcinių sričių ir tarpdalykines problemas nepažįstamoje aplinkoje;
22.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
22.2.1. geba analizuoti ir kritiškai vertinti turizmo idėjas, formuluoti argumentus ir prielaidas, taikyti vadybos mokslo modelius, atlikti taikomuosius ir tarpdalykinius tyrimus;
22.2.2. geba sisteminti ir vertinti iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją, reikalingą pasirinktos turizmo tematikos moksliniams tyrimams atlikti, alternatyviems sprendimams priimti ir galimam jų poveikiui aplinkai nustatyti;
22.2.3. geba integruoti žinias, inovatyviai valdyti sudėtingas situacijas turizmo verslo valdymo funkcinėse srityse ir priimti sprendimus;
22.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
22.3.1. geba spręsti kompleksines turizmo problemas ir iššūkius, diegdami naujoves, derindami tarpdalykines žinias ir darnios plėtros principus;
22.3.2. geba taikyti sisteminį ir dinaminį požiūrį, vertinti ir rengti naujas informacines, organizacines vadybines priemones sprendimams priimti ir moksliniams tyrimams atlikti;
22.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
22.4.1. geba efektyviai, sklandžiai ir įtaigiai komunikuoti raštu ir žodžiu bent viena užsienio kalba su turizmo specialistais ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis, diskutuoti aktualiais turizmo praktikos ir teorijos klausimais, įskaitant idėjų pristatymą, konsultavimą ir ekspertinį vertinimą;
22.4.2. geba organizuoti ir vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą individualiai ir grupėse, taip pat tarpdalykinėje komandoje, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu, tiek nacionaliniame, tiek ir tarptautiniame kontekste;
22.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
22.5.2. geba savarankiškai inicijuoti mokslinę ir profesinę veiklas, joms vadovauti, pasirinkti tobulinimosi kryptį ir nuolat savarankiškai tobulintis;
22.5.3. geba demonstruoti kritiško, sisteminio ir strateginio mąstymo įgūdžius, priima inovatyvius sprendimus, pagrįstus galimybių ir pasekmių vertinimu, suvokia moralinę ir socialinę atsakomybę už savo veiklą ir jos pasekmes;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
23. Studijų (dėstymo ir studijavimo) procese turi būti siekiama įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema turi motyvuoti studentus naudotis įvairiais žinių ir gebėjimų įgijimo ištekliais bei šaltiniais, o dėstytojus – į studijų procesą integruoti naujoves.
24. Dėstymas turi būti pagrįstas pažangiausių studijuojamos mokslo srities mokslo ir praktikos pasiekimų turiniu. Dėstytojai turi suprasti didaktinę studijų programos sistemą, kurti studijų dalyko (modulio) turinį, atsižvelgdami į studijų programą, kuriai šis dalykas (modulis) priklauso. Jie turi gebėti pasirinkti tinkamus, į studentą orientuotus studijų ir pasiekimų vertinimo metodus.
25. Studijavimas turi būti pagrįstas aktyviu studentų mokymusi, jų siekiu studijuoti savarankiškai ir pasirengimu prisiimti atsakomybę už studijų pasiekimus.
26. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų programos rezultatų pasiekimo galimybes. Studijų procese, atsižvelgiant į programos ir dalyko (modulio) specifiką, gali būti taikomi šie studijų metodai: tradicinė ir interaktyvi paskaita, praktiniai užsiėmimai, informacijos paieškos užduotis, diskusija, atvejo studija, problemų sprendimo sesija, mokymas (mokymasis) bendradarbiaujant, idėjų (minčių) ir koncepcijų žemėlapių sudarymas, vaidmenų žaidimai, veiklos refleksija, individualus ir grupinis darbas (projektas), specialių programinių paketų taikymas, konsultacijos, literatūros šaltinių analizė ir kt. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, tačiau jų taikymas antrojoje studijų pakopoje turi sietis su gilesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis, skatinti studentą savarankiškai, kritiškai ir atsakingai dėstyti savo įžvalgas, integruoti įvairių sričių kompetencijas.
27. Vertinimo sistemos vertinimo metodai turi atitikti dalyko pobūdį ir leisti visapusiškai įvertinti, kokiu mastu studentas pasiekė numatytus studijų rezultatus. Vertinimo sistema turi aprėpti vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento pasiekimus studijuojamo dalyko (modulio) rezultatų aspektu, susietai vertinti žinias ir gebėjimus. Pasiekimų vertinimo metodai turi būti aiškiai susieti su dalyko (modulio) turiniu ir jame taikomais studijų metodais. Studijų procese gali būti taikomi įvairūs studento pasiekimų vertinimo metodai: testas, probleminių sprendimų užduotis (ataskaita), kontrolinis darbas, esė, mokslinio straipsnio (teksto) analizė, pranešimas (žodinis iliustruotas, stendinis), ataskaita (laboratorinių darbų, praktikos, projekto), kolegų įvertinimas, savęs įsivertinimas ir kt.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
28. Reikalavimai turizmo ir poilsio studijų krypties studijų programų dėstytojams:
28.1. trumposios pakopos ir koleginėse studijų programose ne mažiau kaip 10 procentų studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys atitinkamos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose ir praktiniuose turizmo renginiuose. Daugiau kaip pusė studijų programos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomo dalyko srityje;
28.2. universitetinėse pirmosios pakopos studijų programose ne mažiau kaip 50 procentų turizmo studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys turizmo krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose turizmo industrijos renginiuose;
28.3. antrosios studijų pakopos studijose ne mažiau kaip 80 procentų dėstytojų turi turėti mokslo(meno) laipsnį (gali būti pripažinti menininkai). Kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų turizmo ir poilsio studijų krypties dalykų apimties antrosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai;
28.4. trumposios pakopos ir koleginėse studijų programose studijų krypties dalykus gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį; o universitetinių studijų pirmojoje studijų pakopoje studijų krypties dalykus gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; antrojoje studijų pakopose studijų krypties dalykus gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su turizmo problematika, teorines žinias iliustruoti ekonominės veiklos pavyzdžiais.
29. Praktika yra integrali studijų dalis, kuri turi būti organizuojama, vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka. Trumpųjų studijų praktika skirta padėti studentui įgyti praktiniam darbui reikalingos profesinės patirties realioje darbo vietoje, jai turi būti skiriama atitinkamai 30 arba 40 studijų kreditų. Pirmosios pakopos studijose bendra numatytų praktikų apimtis turi sudaryti: koleginių studijų – ne mažiau kaip 30 studijų kreditų, universitetinių studijų – ne mažiau kaip 15 studijų kreditų.
30. Praktikos vadovai, vadovaujantys trumposios pakopos ir koleginių studijų studentų praktiniams užsiėmimams, turi turėti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį; praktikos vadovai, vadovaujantys pirmosios pakopos universitetinių studijų studentų praktiniams užsiėmimams, turi turėti ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 3 metų turizmo dalykų dėstymo ar profesinės veiklos patirtį.
31. Praktikos tikslas – ugdyti studento gebėjimus susieti teorines žinias su praktinės veiklos problemų sprendimu. Aukštoji mokykla turi pasiūlyti studentams galimų praktikos vietų sąrašą. Studentas, pritarus aukštajai mokyklai, praktikos vietą gali susirasti pats. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos. Praktikos organizavimo procese turi būti realizuojama bendradarbiavimo su socialiniais partneriais idėja. Praktikos užduotys turi būti parenkamos, studento akademinį pasirengimą siejant su praktinės veiklos kompetencija. Rekomenduotina praktikos vadovus institucijoje įtraukti į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
32. Visų pakopų turizmo ir poilsio studijų krypties studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu.
33. Trumpųjų studijų metu rengiamas kvalifikacinis darbas ar kitas analogiškas atsiskaitymas turi atskleisti studento įgytą profesinę kvalifikaciją, kuri susieta su konkrečiu darbo rinkos segmentu.
34. Profesinio bakalauro baigiamasis darbas turi atskleisti studento gebėjimą kūrybiškai taikyti turizmo teorines žinias ir praktinius įgūdžius, analizuoti turizmo reiškinius ir procesus. Baigiamasis darbas turi būti pagrįstas žiniomis ir įgūdžiais, įgytais studijuojant, ir atskleisti studijų programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės įgūdžius, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus darbus, savarankiškai mokytis ir vykdyti į praktiką orientuotus, turizmo ir poilsio krypties empirinius tyrimus, aprašyti atliktą taikomąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti išvadas ir rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Bent vienas baigiamojo darbo vertinimo komisijos narys turi būti turizmo specialistas praktikas.
35. Bakalauro baigiamasis darbas turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis gebėjimus, atitinkančius studijų programos tikslus. Baigiamuoju darbu bakalaurantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti turizmo ir poilsio tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus. Bent vienas baigiamojo darbo vertinimo komisijos narys turi būti turizmo specialistas praktikas arba dėstytojas iš kitos aukštosios mokyklos, rengiančios turizmo ar verslo specialistus.
36. Magistro baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis gebėjimus, atitinkančius studijų programos tikslus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus nacionalinius ir tarptautinius turizmo ir poilsio studijų krypties darbus, savarankiškai mokytis ir vykdyti turizmo ir poilsio analizės ir vertinimo tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus. Baigiamojo darbo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų verslo ir viešosios vadybos specialistų – mokslininkų, profesionalų praktikų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys turi būti turizmo specialistas praktikas arba mokslininkas iš kitos mokslo ir studijų institucijos, rengiančios turizmo ar verslo specialistus.
37. Turizmo ir poilsio krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti pakankamai materialiųjų ir informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti. Būtina materialioji ir metodinė bazė:
37.1. darbo saugos ir higienos reikalavimus atitinkančios auditorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra;
37.2. specialios patalpos, tinkamos savarankiškam darbui ar darbui grupėse, komunikacijos įgūdžiams lavinti;
37.3. studijuojamo dalyko reikmes tenkinantis reikalingos techninės ir programinės įrangos kiekis ir (ar) užtikrinta prieiga prie jų, jei aukštojoje mokykloje arba kitose studijų vietose studentai naudojasi asmeniniais kompiuteriais;
37.4. studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, tyrimų ataskaitų, apžvalgų ir kitos studijų medžiagos prieinamumas bibliotekoje (skaitykloje) ir (ar) elektroninėje aplinkoje;