LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. RUGPJŪČIO 28 D. ĮSAKYMO NR. D1-699 „DĖL VILKO (CANIS LUPUS) APSAUGOS PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. sausio 9 d. d. Nr. D1-12
Vilnius
P a k e i č i u Vilko (Canis lupus) apsaugos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:
„25. Lietuvos vilkų populiacijos būklės stebėsena atliekama pagal 2 lentelėje nurodytus principus, kurie taikytini ir kitų didžiųjų plėšrūnų stebėsenai.
2 lentelė. Vilkų ir kitų didžiųjų plėšrūnų populiacijų būklės stebėsenos principai
| Stebimi parametrai |
Nustatymo metodas |
Domenų rinkimo ir analizės pateikimo laikas |
Duomenų rinkėjai, analizės vykdytojai, jų atliekami veiksmai |
| populiacijos erdvinis paplitimas (arealas) |
1) pranešimų registravimo visus metus metodas (toliau – PRVM metodas) |
duomenų rinkimas – visus metus; apibendrinimas – gegužės 1 d. |
pranešimus apie didžiuosius plėšrūnus siunčia visi medžioklės plotų naudotojai (toliau šioje lentelėje – MP naudotojai), saugomų teritorijų direkcijos, savanoriai, kiti informacijos apie vilkus turintys asmenys; duomenų tvarkymą ir analizę organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau šioje lentelėje – VSTT) savarankiškai arba pasitelkdama mokslo institucijas |
| 2) apskaita pagal pėdsakus sniege nuolatiniuose apskaitos maršrutuose (nustatant pėdsakų dažnumo indeksą) |
duomenų rinkimas –sausio ‒ kovo mėn.; apibendrinimas – iki gegužės 1 d. |
apskaitas atlieka MP naudotojai, rezervatuose - saugomų teritorijų direkcijos, sudaromos sąlygos dalyvauti savanoriams |
| populiacijos dydis (vilkų – šeimų ir reprodukcijos atvejų skaičius) |
1) PRVM metodas |
duomenų rinkimas – visus metus; apibendrinimas – gegužės 1 d. |
pranešimus apie didžiuosius plėšrūnus siunčia visi MP naudotojai, saugomų teritorijų direkcijos, savanoriai, kiti suinteresuoti asmenys; duomenų tvarkymą ir analizę organizuoja VSTT savarankiškai arba pasitelkdama mokslo institucijas |
| 2) apskaita pagal pėdsakus sniege nuolatiniuose apskaitos maršrutuose (analizės metu nustatant vilkų šeimų skaičių) |
duomenų rinkimas – sausio – kovo mėn.; apibendrinimas – iki gegužės 1 d. |
apskaitas atlieka MP naudotojai, rezervatuose – saugomų teritorijų direkcijos, sudaromos sąlygos dalyvauti savanoriams |
|
| 3) genetiniai tyrimai populiacijos dydžiui nustatyti imant mėginius iš: a) sumedžiotų ar rastų negyvų individų audinių; b) iš ekskrementų, surenkamų tikslinių tyrimų metu |
audinių pavyzdžiai renkami visus metus; ekskrementai genetiniams tyrimams renkami specialaus tyrimo laikotarpiu |
tyrimai atliekami VSTT užsakymu; tyrimus atlieka mokslo institucija ar kitas paslaugos tiekėjas, turintis darbo patirtį laukinių gyvūnų genetinių tyrimų srityje; sumedžiotų ar rastų negyvų individų audinių mėginius renka MP naudotojai, rezervatuose rastų – saugomų teritorijų direkcijos |
|
| vadų dydis |
vilkų – anatominis sumedžiotų ar rastų negyvų suaugusių vilkų patelių tyrimas, siekiant išsiaiškinti patelių amžių ir vadų dydį |
medžioklės sezono metu ar bet kuriuo kitu metu radus žuvusių suaugusių patelių |
tyrimus atlieka VSTT ar jos užsakymu – mokslo institucija ar kitas paslaugos tiekėjas; vilkų individus ar jų kūnų dalis tyrimui pristato MP naudotojai, rezervatuose rastų – saugomų teritorijų direkcijos arba tyrimams pasiima paslaugos tiekėjas; tyrimo rezultatai apibendrinami vieną kartą metuose |
| kitų didžiųjų plėšrūnų – PRVM metodu ir anatomiškai tiriant rastas negyvas suaugusias pateles |
visus metus; apibendrinimas – gegužės 1 d. |
pranešimus apie didžiuosius plėšrūnus siunčia visi MP naudotojai, saugomų teritorijų direkcijos, savanoriai, kiti suinteresuoti asmenys; kitų didžiųjų plėšrūnų individus ar jų kūnų dalis tyrimui pristato MP naudotojai, rezervatuose rastų – saugomų teritorijų direkcijos arba tyrimams pasiima paslaugos tiekėjas |
| populiacijos demografinė struktūra |
pranešimų apie kiekvieną sumedžiotą ar rastą negyvą vilką rinkimas |
duomenys apie rastus negyvus ir paimtus iš gamtos ne medžioklės sezono metu individus renkami visus metus; duomenys apie sumedžiotus vilkus - nuo spalio 15 d. iki medžioklės sezono pabaigos |
pranešimus apie vilko sumedžiojimą pildo MP naudotojas; pranešimus apie vilko sumedžiojimą priima Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD); AAD perduotus duomenis analizuoja VSTT taikant PRVM metodą, taip pat organizuoja iltinių dantų šaknų mėginių tiksliam amžiui nustatyti ir raumenų audinio mėginių genetiniams tyrimams surinkimą; pranešimus apie rastus negyvus vilkus siunčia visi MP naudotojai, saugomų teritorijų direkcijos, savanoriai, kiti suinteresuoti asmenys, duomenis analizuoja VSTT |
| kitų didžiųjų plėšrūnų ‒ PRVM metodas |
duomenys renkami visus metus; duomenų apibendrinimas – gegužės 1 d. |
pranešimus apie kitus didžiuosius plėšrūnus siunčia visi MP naudotojai, saugomų teritorijų direkcijos, savanoriai, kiti suinteresuoti asmenys; duomenų tvarkymą ir analizę organizuoja VSTT savarankiškai arba pasitelkdama mokslo institucijas |
|
| sumedžiojimo duomenys (tik vilkų) |
pranešimų apie kiekvieną sumedžiotą vilką rinkimas |
per 12 val. po sumedžiojimo |
pranešimus apie vilko sumedžiojimą pildo MP naudotojas; pranešimus apie vilko sumedžiojimą priima AAD; AAD perduotus duomenis analizuoja VSTT |
| žalos dydis ir geografinis paplitimas |
pranešimų apie žalos atvejus rinkimas |
visus metus duomenų perdavimas – per 48 val. po žalos registracijos |
savivaldybės, dalyvaujant MP naudotojui ir AAD, fiksuoja tikslią žalos atvejo vietą, identifikuoja žalą padariusių plėšrūnų rūšį ir skaičių; duomenis analizuoja VSTT savarankiškai arba pasitelkdama mokslo institucijas |
| ligų pasireiškimas |
didžiųjų plėšrūnų ligų požymių ir kitų anomalijų registravimas |
duomenys kaupiami visus metus; duomenys apibendrinami gegužės 1 d. |
vilkų ligų ir kitų anomalijų pasireiškimą fiksuoja MP naudotojai pranešimuose apie sumedžiotus vilkus, teikiamuose AAD; AAD perduotus duomenis analizuoja VSTT savarankiškai arba pasitelkdama mokslo institucijas; kitų didžiųjų plėšrūnų atveju – duomenis apie ligas renka ir analizuoja VSTT iš pranešimų apie rastus negyvus didžiuosius plėšrūnus; pranešimai rengiami dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams“ |