Kasacinio skundo Nr. DOK-4616/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42779-2021-7
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo V. L. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties vykdymą, klausimus,
nustatė:
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį ir bylą nutraukti. M. J. civilinį ieškinį atmesti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių, įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kaltu neprisipažįsta, jį apkalbėjo nukentėjusioji, kuri jam kerštauja. Jo santykiai su nukentėjusiąja buvo kaip tėvo ir dukters, niekas nematė smurto ar kitokios prievartos. Teismas rėmėsi selektyviai atrinktais įrodymais, kadangi apkaltinamąjį nuosprendį grindė parodymais, kurie neva patvirtina kaltinimo argumentus. Teismas nevertino nukentėjusiosios parodymų visumos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 149 straipsnio 3 dalį) ir padarė esminius BPK pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2-3 punkto reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, jog nukentėjusioji butuose buvo laikoma per prievartą, užrakinta, kad jis prieš ją naudojo psichologinį smurtą. Teismai nevertino jo parodymų, kurie visada buvo nuoseklūs.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl V. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl V. L. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl paskirtos bausmės, dėl civilinio ieškinio ir kt.).
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,